silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Iniciatyvinės grupės Šyšos upei ginti nariai šį penktadienį susitiko su ikiteisminius tyrimus dėl Šyšos upės teršimo gamybinėmis nuotekomis kuruojančios Šilutės r. apylinkės prokuratūros vyriausiuoju prokuroru Rimvydu Krupavičium. Susitikimo metu aptarta, kaip vyksta AB “Biofuture” sukeltų ekologinių nelaimių tyrimai, pasikeista nuomonėmis apie aplinkos apsaugos struktūrų veiklą.

Pasak R. Krupavičiaus, jam, kaip daugeliui šilutiškių, skauda širdį dėl to, ką su mūsų aplinka išdarinėja bioetanolio įmonė. Todėl esą jis su dideliu džiaugsmu sutikęs žinią, kad Šilutėje pagaliau radosi iniciatyvių žmonių, kurie ryžosi stoti į žūtbūtinę kovą su metai iš metų aplinką teršiančia bendrove.

Vyriausiajam rajono prokurorui taip pat neduoda ramybės klausimas, kodėl aplinkos apsaugos pareigūnai į bioetanolio įmonės savivalę lig šiol žiūrėjo tarsi pro pirštus ir tik dabar, kai pajuto spaudimą iš visuomenės ir Savivaldybės, ėmėsi ryžtingesnių veiksmų didžiausiam rajono aplinkos teršėjui pažaboti.

Bet, kaip sakoma, geriau vėliau, negu niekad. Dabar svarbiausia, kad pradėtas darbas būtų iki galo užbaigtas, ir teršėjams daugiau nekiltų ranka prieš gamtą.

Vyriausiasis rajono prokuroras informavo iniciatyvinės grupės narius, kad ikiteisminiams tyrimams dėl nusikaltimų prieš gamtą prokuratūroje skiriamas ypatingas dėmesys. Tačiau, anot jo, ir teisėtvarkos pareigūnams ne visada sekasi greitai įrodyti pažeidėjų kaltę.

Pavyzdžiui, tiriant pernykštę ekologinę nelaimę Šyšos upėje prireikė samdyti brangiai apmokamą nepriklausomą ekspertą. Pastarasis savo išvadų dar nepateikė. Nepriklausomų ekspertų paslaugų prireikė ir tiriant plyną medžių iškirtimą Minijos kaimo pakrantėse šią vasarą. Todėl šie du tyrimai dar gali kiek užsitęsti.

Užtat kaltųjų dėl šių metų rugsėjo pradžioje Šyšos upėje sukeltos ekologinės nelaimės nereikėjo ilgai ieškoti, – tai AB “Biofuture”. Todėl, anot prokuroro R. Krupavičiaus, pastarasis ikiteisminis tyrimas turėtų būti užbaigtas per kelis mėnesius.

Apie tolesnę šių ikiteisminių tyrimų eigą Šilutės r. apylinkės prokuratūros vadovas žadėjo informuoti ir iniciatyvinę grupę Šyšos upei ginti.

maxima.lt nuotr.

Vienas UAB MAXIMA LT Šilutės prekybos centras – tarsi Vatikanas Romos mieste. Čia irgi vyrauja savita tvarka, ir netgi cirkuliuoja vietinė “valiuta” – “Maximos” dovanų kuponai, kurie brukami apgautam pirkėjui (žinoma, ne visada iš blogos valios) vietoj jo permokėtų lietuviškųjų litų.

Butent taip nutiko vienam šilutiškiui, kuris antradienio vakare kartu su kitomis prekėmis į pirkinių krepšelį įsidėjo ir marinuotų kiaulienos šonkauliukų pakuotę. Grįžęs namo žmogus sutikrino pirkinių kainas ant pakuočių ir kasos čekyje. Ir štai ką jis atrado: šonkauliukų kaina kasos čekyje buvo daugiau kaip 4 litais didesnė už nurodytąją ant pirkinio pakuotės.

Supratęs, kad liko apgautas, kitą rytą vyriškis grįžo į prekybos centrą ir paprašė, kad jam būtų grąžinti permokėti pinigai. “Maximos” vadybininkė mielai sutiko išpildyti pirkėjo pageidavimą. Tačiau, kai šis pasirašė ant rašto, kad prekybos centrui neturi jokių pretenzijų, vadybininkė jam atkišo… “Maximos” dovanų kuponą 5 litų sumai.

Kai vyriškis ėmė primygtinai reikalauti, kad permokėti pinigai jam būtų grąžinti litais, vadybininkė paaiškinusi, jog pagal “Maximoje” galiojančią vidaus tvarką už prekę permokėti pinigai pirkėjui grąžinami dovanų kuponais…

Tokią pat giesmę penktadienio rytą “Šilutės ETA žinioms” suokė ir prieš dieną ar dvi iš atostogų sugrįžusi to Šilutės “Maximos” prekybos centro direktorė Jovita Jankauskienė. Ji dar pasiūlė susisiekti su UAB MAXIMA LT atstove spaudai Renata Saulyte, kuri, direktorės teigimu, turėtų patvirtinti, kad šios bendrovės prekybos centruose galioja būtent tokia atsiskaitymo su apgautais pirkėjais tvarka.

R. Saulytė telefonu paaiškino, kad “Maximos” prekybos centruose turi būti vadovaujamasi principu, kad pirkėjas turi teisę nusipirkti prekę už teisingą kainą – tai yra, už prekę permokėti pinigai turi būti grąžinti pirkėjui grynaisiais, o dovanų čekiai dovanojami papildomai kaip kompensacija už patirtus nepatogumus.

Bendrovės atstovė spaudai sakė, kad, siekiant ateityje išvengti panašių incidentų, visiems šio prekybos tinklo darbuotojams bus dar karta priminta apie tikrąją “Maximos” vidaus tvarką.

Regis, “Maximoje”, kaip ir teigiama šios bendrovės reklaminiuose šūkiuose, iš tiesų apie viską pagalvota. Deja, tenka apgailestauti, kad tuo nelemtu šaukštu deguto šioje didelėje “medaus statinėje” šį kartą tapo Šilutės prekybininkai …

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo 800 iki 900 ar 1 000 litų gali būti didinamas minimalus darbo užmokestis. Toks siūlymas numatytas premjero Andriaus Kubiliaus sudarytos darbo grupės piniginės socialinės paramos gavėjų integracijos į ekonomiškai aktyvią visuomenę klausimams išnagrinėti išvadose.

Anot išvadų rengėjų, padidėjusios minimalios algos žmonėms bus paskata dirbti ir nesinaudoti socialinėmis išmokomis.

A. Kubilius sako, kad darbo grupė sprendžia ne minimalaus atlyginimo klausimą, o ką daryti su stipriai išaugusiu socialinių išmokų skaičiumi.

“Tuos klausimus kaip tik yra numatyta svarstyti ketvirtadienį. Visą socialinių reikalų pertvarką, kaip ir buvo jau planuota šiais metais, “Sodros” pensijų sistemą, tiek socialinių išmokų, tiek nedarbo problemų sprendimą svarstysime išvažiuojame posėdyje, pasitarime Darbo biržoje”, – penktadienį žurnalistams sakė A. Kubilius.

Šiuo metu Lietuvoje neatskaičius mokesčių minimalus darbo užmokestis yra 800 litų, arba apie 670 litų “į rankas”.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros “Eurostat” duomenimis, šių metų pradžioje minimalus atlyginimas Lietuvoje buvo vienas mažiausių tarp ES šalių.

Šių metų sausį minimalus darbo užmokestis Lietuvoje sudarė 232 eurus. Latvijoje jis siekė 254 eurus, Rumunijoje – 142 eurus, o Bulgarijoje – 123 eurus. Didžiausias tarp Baltijos šalių minimalus atlyginimas buvo Estijoje – 278 eurai.

Tarp naujųjų ES valstybių narių didelis minimalus atlyginimas buvo Maltoje ir Slovėnijoje – atitinkamai 655 ir 597 eurai.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) anksčiau buvo siūlęs bent iki 600 litų mažinti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) ir taip suteikti galimybę išlaikyti potencialius bedarbius, kurti naujas mažai apmokamas darbo vietas ir mažinti nedarbo lygį Lietuvoje.

“Vakarų ekspresas”

A. Pupšys. (policija.lt nuotr.)

VšĮ “Šilutės krepšinis” direktoriumi šios įstaigos steigėja Šilutės r. savivaldybės taryba ruošiasi paskirti Klaipėdos AVPK Šilutės r. PK Viešosios tvarkos skyriaus viršininką Arūną Pupšį.

A. Pupšys yra statutinis pareigūnas. Tačiau, anot Šilutės r. PK viršininko Stasio Mickevičiaus, statutas komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininkui nedraudžia eiti šių antraeilių pareigų. Esą pritarimas A. Pupšio paskyrimui į viešosios įstaigos direktorius buvo gautas ir iš Vyriausiojo policijos komisariato.

Direktorius viešojoje įstaigoje darbuosis nepilnu darbo krūviu po darbo policijoje ir savaitgaliais – iš viso 17 val. per savaitę. Už tai jam bus mokamas 1360 Lt atlyginimas (1,7 minimalaus mėnesio atlyginimo). Žinoma, jeigu tokiam Savivaldybės administracijos parengtam sprendimo projektui kitą ketvirtadienį pritars Šilutės r. savivaldybės taryba.

Antradienį, apie 12 val., Gluosnių gatvėje Šilutės r. PK Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos patruliai E. Mikalauskas ir I. Levičev sulaikė neblaivų 39 metų šilutiškį R. P., kuris įtariamas iš epilepsijos priepuolio ištiktos moters atėmęs rankinę su pinigais ir dokumentais.

Apiplėšimas buvo įvykdytas tą pačią dieną, apie 9,30 val., H. Šojaus gatvėje, viename iš daugiabučių namų kiemų, kai 1977 m. gimimo traksėdiškę moterį ištiko epilepsijos priepuolis. Pasinaudojęs dūstančios moters bejėgiškumu, prašalaitis nuplėšė nuo jos peties rankinę su asmens dokumentais ir 350 litų ir pabėgo.

Mieste patruliavusiems Šilutės rajono policijos komisariato kelių policijos poskyrio patruliams E. Mikalauskui ir I. Levičevui apie padarytą nusikaltimą pranešė Operatyvaus valdymo poskyrio pareigūnai. Patruliai, turėdami įtariamojo žodinį portretą, pradėjo paiešką, kuri truko apie dvi valandas ir baigėsi įtariamojo sulaikymu.

Nusikaltėlis sulaikytas gretimoje Gluosnių gatvėje su visais įkalčiais. Jam buvo nustatytas vidutinis girtumas (1,86 promilės).

Įtariamasis R. P. jau nekartą buvo teistas už vagystes. Dėl pastarojo nusikaltimo policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas, įtariamasis uždarytas dviem parom į Šilutės r. PK areštinę.

E. Petrauskas su savo pirmuoju treneriu V. Murausku. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

“Lietuvininkų vilties” premijai 2010 m. buvo pristatytas Evaldas Petrauskas, kuris 2010 m. rugpjūčio mėn. Singapūre vykusiose jaunimo Olimpinėse žaidynėse iškovojo čempiono vardą.

Spalio 20 d. į posėdį susirinkęs “Lietuvininkų vilties” premijos komitetas taip pat peržvelgė 2009 m. teiktą medžiagą. Pernai premijai buvo pristatyti: Asta Sapetkienė, Švėkšnos “Saulės” vidurinės mokyklos choreografijos mokytoja, Dalia Šiaudvytienė, Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja, Darius Vilius, kalvis iš Vilkyčių k., Ramūnas Jurkštas, Šilutės Vydūno gimnazijos mokinių aviacijos klubo “Skrydis” vadovas, Rita Kurpeikytė, Šilutės pirmosios gimnazijos choreografijos mokytoja.

Premijos komitetas vienbalsiai 2010 m. “Lietuvininkų vilties” premijos laureatu už nuopelnus garsinant Pamario krašto kultūrą Lietuvoje ir už jos ribų bei pasiektus ženklius laimėjimus išrinko Evaldą Petrauską.

Premijos įteikimas numatomas lapkričio 10 d. Šilutės pirmojoje gimnazijoje.

“Lietuvininkų vilties” premijos komiteto inf.

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

“Su savo neregio drauge – ilga baltąja lazdele”, – tai klaipėdietės poetės Albinos Kudžmaitės eilės, nuskambėjusios Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vykusiame renginyje “Uždekim šviesą širdyje”. Vidudienį, skirtą  Pasaulinei baltosios lazdelės dienai paminėti, biblioteka surengė bendradarbiaudama su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Šilutės ir Lietuvos aklųjų bibliotekos Klaipėdos filialais.

Jau daugelį metų šios organizacijos vienijasi siekdamos, kad rajone gyvenančius sutrikusios regos žmones pasiektų garsinės ar Brailio raštu parašytos knygos. Į bibliotekoje organizuojamus renginius kviečiami tiek aklieji ir silpnaregiai, tiek kitų socialinės atskirties bei kitų nevyriausybinių organizacijų žmonės.

Viešoji biblioteka pakvietė nevyriausybinių organizacijų žmones atskleisti savo kūrybinius gebėjimus, dalyvaujant šiais metais pradėtame organizuoti renginių cikle “Mus jungianti kūrybos šviesa”. Minint Pasaulinę kovos prieš vėžį dieną, Šilutės moterų draugija “Viva femina” surengė savo kūrybos parodą, Šilutės moterys katalikės visuomenei pristatė velykinę darbų parodą.

Renginyje “Uždekim šviesą širdyje” dalyvavo ir sveikinimo žodį tarė Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Domas Merliūnas, Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis, šio skyriaus vyr. specialistė Loreta Valienė. Trumpą ataskaitinį pranešimą apie LASS Šilutės filialo veiklą pristatė pirmininkė Dana Antanaitienė.

Lietuvos aklųjų bibliotekos Klaipėdos filialo direktorė Daiva Žiemelienė pristatė Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos studentų išradingai sukurtas vienetines rankų darbo taktilines knygas, skirtas ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams su regos negalia.

Taip pat pristatyta Klaipėdos miesto Regos ugdymo centro ugdytinių tapybos darbų paroda. Šios įstaigos keramikos mokytoja Felicija Spudulienė supažindino su centro ugdytinių keramikos darbais, kuriuos bibliotekos lankytojai gali pamatyti šiuo metu čia veikiančioje parodoje.

Vidudienyje savo poeziją skaitė eilių kūrėjos – šilutiškės Stefa Paukštienė ir Audronė Domeikienė bei klaipėdietė Albina Kudžmaitė. Pakilią šventinę nuotaiką padovanojo Šilutės pramoginės muzikos grupės “Vita” atlikėjos – Vitalija Petkutė ir jos mama Stefanija Petkienė. Susirinkusieji kartu su jomis, atsistoję ir susikibę už rankų, sudainavo bendrą dainą.

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos bibliotekininkės Daivos Jucikaitės inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Geriausiai tvarkomų Lietuvos vaikų švietimo įstaigų teritorijų apžiūros – konkurso nugalėtojais paskelbta iš viso 20 ugdymo įstaigų – po 2 iš kiekvienos apskrities.

Klaipėdos apskrityje geriausiai tvarkomomis švietimo įstaigomis konkurso komisija pripažino Šilutės vaikų lopšelį – darželį “Pušelė” ir Klaipėdos rajono Judrėnų Stepono Dariaus pagrindinę mokyklą.

“Pušelė” taip pat pateko tarp 6 švietimo įstaigų, kurioms kartu su atminimo lenta “Geriausiai tvarkoma 2010 metų ikimokyklinio ugdymo įstaigos teritorija Lietuvoje” ir padėkos raštu bus įteiktas ir specialus Aplinkos ministerijos prizas.

Konkurso nugalėtojų apdovanojimo ceremonija vyks spalio 20 d. Generalinėje miškų urėdijoje, Vilniuje. Renginyje dalyvaus Šilutės lopšelio – darželio “Pušelė” direktorė Virginija Čėsnienė ir Šilutės r. savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Vida Nemanienė.

Geriausiai tvarkomų Lietuvos vaikų švietimo įstaigų teritorijų apžiūros – konkurso pirmame etape dalyvavo viso labo dvi Šilutės rajono švietimo įstaigos – tai “Pušelė” ir Šilutės lopšelis – darželis “Ąžuoliukas”. Į antrą etapą rajono komisija delegavo “Pušelę”.

silutesetazinios.lt nuotr.

Šilutės krašto ženklu greičiausiai bus patvirtinta Žuvis su simboliniais istorinių Šilokarčemos, Verdainės, Žibų ir Cintjoniškių kaimų, iš kurių 1511 metais buvo suformuotas Šilutės miestas, nameliais ant keteros. Ją prieš 19 metų Šilutės miesto šventei sukurė dabar Klaipėdoje gyvenantis Arūnas Raudonius.

Žuvies ženklas tradiciškai bus juodų nekeičiamų kontūrų, o žuvies pelekai ir žvynai galės būti įvairių spalvų. Ženklą bus galima plačiai naudoti skleidžiant informaciją apie Šilutės kraštą.

2008 metais rajono potvarkiu buvo paskelbtas konkursas Šilutės krašto ženklui sukurti. 40 autorių pateikė 88 projektus. Tačiau Savivaldybės mero pavaduotojos Stasės Skutulienės vadovaujama komisija visus juos atmetė ir pasiūlė krašto ženklu įteisinti jau ir taip plačiai naudojamą A. Raudoniaus Žuvį.

Žuvis greičiausiai taps ir oficialaus Šilutės 500 metų jubiliejaus ženklo pagrindu. Žuvies kairio šono apačioje bus užrašas “Šilutė”, o dešiniame šone – “500″.

Kad Žuvis taptų oficialiu Šilutės krašto ženklu, tam dar turės pritarti rajono savivaldybės taryba.

Šilutės tėvai neleis rajono valdžiai sunaikinti Meno mokyklos. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Šilutės tėvai kyla į kovą prieš rajono valdančiųjų užmojus sunaikinti Meno mokyklą.

Pirmadienio pavakarę Šilutės r. meno mokyklos moksleivių tėvų susirinkimas patvirtino kreipimąsi į rajono tarybą, kuriame reiškiamas susirūpinimas dėl galimo šios menininkų kalvės veiklos sutrikimo, jeigu iš rajono biudžeto jai nebus papildomai skirta 235 tūkst. litų darbuotojų atlyginimams.

Tėvų kreipimęsi primenama, kad Tarybos nariai, gaudami rajono valdančiojo organo mandatą, kartu prisiėmė ir biudžeto rengimo bei tvirtinimo atsakomybę. Todėl tėvai daro prielaidą, kad tvirtindami 2010 metų biudžetą Tarybos nariai žinojo ir suvokė, kad meno mokykla negalės vykdyti savo veiklos visus metus su bemaž 40 proc. mažesniu biudžetu nei preaeitais metais.

Toliau reiškiama viltis, kad Tarybos nariai vis dėlto atstovauja rajono gyventojams, ir balsuodami dėl Meno mokyklos finansavimo vadovausis jų pačių patvirtinta Šilutės rajono Švietimo strategija, kuri vaikams garantuoja ugdymo galimybių įvairovę ir mokslą, prieinamą pagal amžių, poreikius ir sugebėjimus.

Kreipimąsi pasirašė daugiau kaip 100 susirinkime dalyvavusių tėvų. Antradienio rytą jis bus užregistruotas Tarybos sekretoriate, po vieną kreipimosi kopiją greičiausiai bus įteikta ir asmeniškai kievienam Tarybos nariui.

Grupė Meno mokyklos moksleivių tėvų žada dalyvauti ir Tarybos komitetų posėdžiuose. Bus reikalaujama, kad dėl Meno mokyklos finansavimo būtų svarstoma jau artimiausiame Tarybos posėdyje.

Savivaldybės užkulisiuose jau svarstoma apie galimybę vos ne perpus – nuo 7 iki 4 metų – trumpinti vaikų ugdymo programą, atsisakyti kaimiškųjų klasių ir Choreografijos skyriaus. Girdėti kalbų ir apie dar vieną mokesčio už vaikų ugdymą meno mokykloje didinimą (vieną kartą šis mokestis šiemet jau buvo padidintas – red. pastaba).

Su tokiais rajono valdančiųjų užmojais jaunųjų menininkų tėvai neketina sutikti.

Jeigu komitetuose tėvų nuomonės nebus paisoma, tai spalio 28 d., prieš Tarybos posėdį, jie ketina rinktis į piketą prie Savivaldybės.

Šilutės r. meno mokykloje mokosi 640 vaikų. 2010 metais mokyklai skirtas 1,25 mln. litų finansavimas – 620 400 litų mažesnis nei pernai.

Nors ir kaip mokykla taupė, – visiems darbuotojams buvo sumažintas darbo užmokestis, visi jie eina priverstinių nemokamų atostogų, – tačiau su Savivaldybės skirtu finansavimu ji išgyvens tik iki šio mėnesio galo. Vėliau nebeturės pinigų nė darbuotojų atlyginimas.

Beje, Šilutės r. meno mokyklos finansavimas yra mažiausias regione. Pavyzdžiui, Tauragės meno mokyklą lanko tik 303 vaikai, o jos išlaikymui iš rajono biudžeto šiemet skirta 1,5 mln. litų. Šilalėje meno mokosi 469 vaikai, jų mokyklai Savivaldybė nepagailėjo 1,7 mln. Lt. O Gargždų ir Kretingos mokyklų, kuriose mokosi atitinkamai 555  ir 535 vaikai, biudžetai siekia 2 mln. litų.

Mėnesinis mokestis už vaikų ugdymą Meno mokykloje Šilutėje vienas brangiausių – nuo 35 iki 50 litų. Panašiai moka tik Kretingos rajono tėvai – nuo 39 iki 52 Lt. Tuo tarpu Tauragės ir Šilalės tėvai už savo vaikų meninį ugdymą moka 35 litus, o gargždiškiai – 40 Lt per mėnesį.

Spalio 16-17 dienomis Vilniuje įvykusiame respublikinio vokalinių ansamblių konkurso “Sidabriniai balsai 2010″ finale Šilutės kultūros ir pramogų centro vokalinis ansamblis “Vaivora” (vadovė Gražina Liaudanskienė) tapo laureatu ir pelnė III laipsnio diplomą.

Šis vokalinis ansamblis susikūrė prieš 26 metus, jame dainuoja 12 moterų. Dainininkėms talkina koncertmeisterė Liuda Kašėtienė.

vtv.lt nuotr.

Šilutės r. savivaldybė jai pavaldžioms švietimo įstaigoms ruošiasi nupirkti apie 200 naujų kompiuterių už maždaug 600 tūkst. litų.

Anot Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojos, laikinai einančios skyriaus vedėjo pareigas, Birutės Tekorienės, nauji kompiuteriai  mokykloms reikalingi sklandžiam darbui su elektroniniais dienynais užtikrinti.

Esą dėl kompiuterių stygiaus daugelis mokyklų lig šiol, nors jau įpusėjo antras mokslo metų mėnuo, negali pradėti su jais – elektroniniais dienynais – normaliai dirbti.

Naujais kompiuteriais, pasak B. Tekorienės, bus aprūpintos visos Savivaldybei pavaldžios švietimo įstaigos, išskyrus pradines mokyklas.

Savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Stanislava Dilertienė patikino (”Šilutės ETA žinios” su ja kalbėjo telefonu – red. pastaba), kad skelbimas dėl viešojo naujų kompiuterių pirkimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir valstybės informaciniuose pranešimuose turėtų pasirodyti maždaug spalio 22 d.

“Galvojama apie 200 kompiuterių pirkimą, – sakė Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja. – Tačiau dar neaišku, kokių pasiūlymų sulauksime iš tiekėjų”.

S. Dilertienė patvirtino, kad naujiems kompiuteriams numatyta skirti 600 tūskt. litų.

Naudojimasis elektroniniais dienynais mokykloms nieko nekainuoja.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotoja Stasė Skutulienė šį penktadienį atsistatydino iš Socialdemokratų partijos Šilutės skyriaus pirmininko pareigų.

Į jos vietą partiečių susirinkimas vienbalsiai išrinko Šilutės r. savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėją Alvidą Šimelionį.

Nepaisant to, Šilutės socdemų kandidatų į rajono tarybą sąraše per kitų metų vasario 27 d. vyksiančius rinkimus greičiausiai išvysime ir S. Skutulienės pavardę.

S. Skutulienė, paklausta, kodėl nusprendė trauktis nuo partijos skyriaus vairo, atsakė, kad tiesiog pajuto atėjus laiką mažinti darbų krūvį.

A. Šimelionis į rajono tarybą buvo renkamas nuo 1995 metų. 2001 – 2003 metais ėjo mero pavaduotojo pareigas. Nuo 2003 – jų iki praeitų metų galo buvo Tarybos Socialinių reikalų komiteto pirmininkas. Nuo šių metų sausio 1 d. iš likviduojamos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos jis perėjo dirbti į Šilutės r. savivaldybę, todėl savo tarybos nario mandato turėjo atsisakyti.

Dariaus Barasos nuotr.

Širdį draskančius vaizdus ir garsus pastarosiomis dienomis galima pamatyti ir išgirsti prie geležinkelio tilto per Šyšą ties Verdaine. Vyksta apie 1875 m. statyto tilto, įtraukto į kultūros vertybių registrą (unikalus kodas 4838), penkiaarkio, sumūryto iš plytų ir akmenų, rekonstrukcijos darbai.

Šis apie 135 metų senumo technikos paveldo statinys buvo ir yra viena iš Šilutės kraštovaizdžio puošmenų. Šio tilto vaizdai puikuojasi prieškario ir šių dienų atvirukuose.

Viskas suprantama: po daugiau nei šimtmečio eksploatacijos tiltas nebegali atlaikyti tokių didelių apkrovų, nes ir traukinių svoriai, ir greičiai nebe tokie, kaip prieš šimtą metų. Kad ir kiek ramintų paveldosaugininkai ar tilto rekonstrukcijos darbus vykdančios įmonės vykdytojas, kad tiltas po rekonstrukcijos išoriškai nepasikeis, tačiau jautresnių nervų stebėtojui išties nelengva žiūrėti, kaip  pneumatiniais kūjais be skrupulų trupinami tilto viduriai, kaip senasis mūras verčiamas žemyn ir sustumiamas į nereikalingų statybinių atliekų krūvas.

Aišku, specialistams geriau žinoti, kaip įmontuoti senojo tilto viduje gelžbetonines sijas, tačiau neapleidžia nuojauta, ar nebus užsimota per smarkiai. Pas mus juk taip jau tapo įprasta. Ar išties nebuvo įmanoma viską atlikti su mažesniais nuostoliais tilto autentiškumui? Ar tai nebus vien muliažas? Išvaizdą, arba tiksliau, išlaikytą vien tik tilto apvalkalą vargu ar begalėsime vadinti technikos paminklu.

Kitas klausimas, jei jau smūginiais gręžtuvais ir kūjais išvertė tilto vidurius laukan, tai ar buvo kas nors, kas užfiksavo aną autentišką konstrukciją, atliko ardymo darbų kvalifikuotą priežiūrą ir pan.? Ar tikrai buvo rastas pats geriausias kompromisas tarp tilto pritaikymo tolesniam funkcionalumui ir autentiškumo išsaugojimo?

P.S. Beje, rekonstrukcijos darbus vykdę darbininkai nebuvo patenkinti išvydę mane su kamera ir fotoaparatu. Teko išgirsti ir repliką “čiortavyj paparaci”. Kažin kodėl taip baiminamasi objektyvų?

Darius Barasa

Dariaus Barasos nuotr.

Filmuotos medžiagos nuoroda:
http://www.youtube.com/watch?v=BYWUQYh3wC4

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės AB “Biofuture” turės sustabdyti bioetanolio gamybą, jeigu iki lapkričio 12 d. nepašalins Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – KRAAD) įmonėje aptiktų technologinių pažeidimų ir/arba Šyšos upė bus toliau teršiama per gamybos įrenginių aušinimui naudojamo vandens išleidėjus.

Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimas AB “Biofuture” buvo atnaujintas šių metų sausio 11 d. Jame nurodyta, kad mielių talpų aušinimui ir dehidratacijos linijų kondencavimui bei šaldymui panaudotas požeminis vanduo į Šyšos upę bus išleidžiamas per išleistuvą Nr. 3. Tačiau rugsėjo 28 d. KRAAD Šilutės rajono agentūrai atliekant neplaninį šios įmonės patikrinimą bendrovės vadovybė pateikė vos prieš dieną, rugsėjo 27 d., savo inžinieriaus Benedikto Degučio parašu patvirtintą naują vandens paėmimo ir nuotekų išleidimo į aplinką schemą, kuri nesutampa su TIPK leidime patvirtinta vandens tvarkymo schema.

Biodegalų gamintojų savavališkai pataisytoje schemoje nurodyta, kad įrenginių aušinimui panaudotas giluminis vanduo į Šyšos upę išleidžiamas ne per 3 – čią, bet per 5 – tą išleistuvą. Dokumente taip pat atsirado įrašas, kad per 3 – čią išleistuvą į Šyšą išleidžiamas žlaugtų garinimo įrenginių aušinimui panaudotas upės vanduo, nors metų pradžioje atnaujintame TIPK leidime iš viso nėra nurodyta, kad žlaugtų išgarintojas būtų šaldomas upės vandeniu.

KRAAD taip pat pažymi, kad pagal TIKP leidimą per 3 – čią ir 5 – tą išleidėjus AB “Biofuture” turi išleisti į aplinką tik tokį vandenį, kurio užterštumas jo išleidimo metu būtų ne didesnis už Šyšos upės vandens aukščiau įmonės.

Tuo tarpu aplinkosaugininkai išaiškino, kad rugsėjo ir spalio mėn. iš AB “Biofuture” išleistuvų Nr. 3 ir Nr. 5 periodiškai buvo išleidžiamas vanduo, užterštas organinėmis medžiagomis.

Todėl, vadovaudamasis TIPK leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklėmis, KRAAD nusprendė panaikinti AB “Biofuture” turimą TIPK leidimą nuo šių metų lapkričio 12 d., jeigu iki to laiko bioetanolio įmonė nepašalins aptiktų pažeidimų ir/arba Šyšos upė ir toliau bus teršiama per įrenginių aušinimui panaudoto vandens išleidėjus.

AB “Biofuture” direktorius Antanas Samoška telefonu sakė “Šilutės ETA žinioms”, kad aplinkosaugininkų reikalavimai įmonei sunkiai įgyvendinami per tokį trumpą laiką. Tačiau, anot jo, įmonės vadovybė dirba ties tuo klausimu. Esą patarimo, kaip įvykdyti KRAAD reikalavimus, bus prašoma ir iš mokslininkų.

Jeigu vis dėlto AB “Biofuture” turimas TIPK leidimas būtų panaikintas, jai tektu sustabdyti bioetanolio gamybą.

Oresto Lidžiaus nuotr.

LR Vyriausybės neseniai patvirtintą kitų metų šalies biudžeto projektą Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas, Seimo narys Algirdas Butkevičius vadina per daug optimistiniu, kuriuo prieš kitų metų vasarį vyksiančius savivaldybių tarybų rinkimus tarsi mėginama sukurti iliuziją, kad 2011 – tieji bus geresni ir ekonominiu, ir socialiniu požiūriu.

Tokius savo pastebėjimus dėl kitų metų Lietuvos biudžeto projekto Socialdemokratų partijos vedlys šį penktadienį išsakė Šilutėje surengtoje spaudos konferencijoje.

Nepasverto optimizmo A. Butkevičius pirmiausia įžvelgiaVyriausybės suplanuotame kitų metų biudžeto pajamų augime, lyginant su šių metų pajamų planu.

“Vyriausybė planuoja, kad pajamos augs 3 milijardais litų. Bet to tikrai nebus,- įsitikinęs Seimo opozicijos lyderis. – Aš tai sakau ne dėl to, kad kažką kritikuočiau, bet dabartiniai ekonominiai rodikliai, kurie leidžia prognozuoti, kokie maždaug bus finansiniai metai, rodo, kad investicijos, kurios ateina į Lietuvą, yra mažesnės, nei buvo praeitais metais, ir visas investicijų portfelis nukreiptas ne į materialines vertybes, kurios kuria pridedamąją vertę”.

Lietuvoje vis dar augantis nedarbas – tai dar vienas svarbus rodiklis, kuris skatina A. Butkevičių abejoti Vyriausybės užmojais surinkti kitąmet į šalies biudžetą 3 mlrd. litų daugiau.

“Per tuos 2 metus skolinomės labai daug, tačiau tuo pat metu nebuvo sustabdytas nedarbo ir emigracijos augimas. Tuo tarpu valstybės skolos valdymas parodo labai svarbų faktorių: kriziniu laikotarpiu visos šalys skolinasi, nes tai neišvengiama. Tačiau jos skolinasi turėdamos tikslą, kad pažabos nedarbo augimą. Deja, Lietuva to nepadarė, – kalbėjo Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas. – Vyriausybė pasakė, kad kitąmet mažina skolinimąsi. Tai reiškia, kad pagrindinis tikslas – sumažinti šalyje nedarbą taip ir liks neįgyvendintas”.

Dėl šių priežasčių nebus įgyvendintas ir biudžeto pajamų planas, įsitikinęs A. Butkevičius. Anot jo, ir pats Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius ketvirtadienį prasitaręs, kad biudžeto perskirstymo nepavyks išvengti ir kitąmet.

Apibendrindamas savo pasisakymą šia tema, A. Butkevičius išskyrė 3 pagrindines priežastis, kodėl, jo manymu, Vyriausybės parengtas biudžeto pajamų planas taip ir liks neįvykdytas.

“Pajamų planas per daug optimistinis. Vyriausybė nebegali mažinti išlaidų, nes ministrai dėl to niekaip nesutartų tarpusavyje. Pagaliau artinasi savivaldybių tarybų rinkimai, todėl jiems (Vyriausybei – red. pastaba) reikia parodyti šiek tiek optimistiškesnį planą, kad suteiktų žmonėms viltį, jog kiti metai ekonominiu ir socialiniu požiūriu bus geresni, – lenkė pirštus Lietuvos socialdemokratų lyderis. – Ir jeigu vėliau bus pereita prie išlaidų mažinimo, tai kažkur birželio – liepos mėnesiais tikrai iššauksim Lietuvoje dar vieną šoką”.

Pagėgių pasieniečių katerio ekipažas Nemune išgasdino “ichtiandrą”, iš Rusijos plukdžiusį kontrabandines cigaretes. Pažeidėjas metė savo krovinį ir skubiai spruko į Rusijos vandenis, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (toliau – VSAT).

Trečiadienį VSAT Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos pasieniečiai, mobiliuoju termovizoriumi stebėdami  sienos su Rusija ruožą ties Šilutės rajono Paleičių kaimu, prie Nemuno kaimyninėje šalyje užfiksavo asmenų grupę. Netrukus vienas jų, paskui save tempdamas tarpusavyje suraišiotų dėžių krovinį, Nemunu ėmė plaukti link Lietuvos kranto. Apie pažeidėją pasieniečiai pranešė Nemune kateriu patruliavusiems kolegoms. Šie, pranešimo metu buvę už maždaug pusantro kilometro, nuskubėjo į nurodytą vietą.

Upės farvaterį ir sieną kirtęs  “ichtiandras” išgirdo artėjančio katerio variklio ūžesį. Tai jį išgasdino, todėl pažeidėjas paleido plukdytą krovinį pasroviui ir skubiai nėrė į Rusijos pusę. Apie tai iškart buvo pranešta Rusijos pasieniečiams.

Iš vandens VSAT pareigūnai ištraukė 10 juoda polietileno plėvele ir lipnia juosta apvyniotų dėžių cigarečių. Visi 5 tūkst. pakelių “Saint George” markės rūkalų buvo pažymėti rusiško pavyzdžio akcizo mokesčio ženklais. Krovinys laikinai saugomas Vileikių užkardoje.

VSAT Pagėgių rinktinės pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl kontrabandos gabenimo.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Antradienį Inkakliuose ir Katyčiuose Klaipėdos apskrities policijos pareigūnai aptiko du naminukės fabrikėlius. Sulaikyti du įtariamieji.

Inkaklių kaimo miške policininkai aptiko aparatą naminukei gaminti, 410 litrų raugo ir 24 litrus jau išspausto gėralo. Miške sulaikytas bei apklaustas ir įtariamasis – 1973 m. gimęs minėto kaimo gyventojas.

Katyčių kaimo laukuose taip pat aptikta įranga svaigalams gaminti. Šiaudų stirtoje užmaskuotame bravore buvo net 10 tonų raugo ir per 100 litrų degtinės. Įvykio vietoje sulaikytas ir į areštinę uždarytas 1985 m. gimęs vietos gyventojas.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutiškis Seimo narys Audrius Endzinas veliasi į naują verslinės žuvininkystės skandalą.

Spaudžiamas LR Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininko Audriaus Endzino, aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas grąžino pamario žvejams anksčiau iš verslo išimtus žvejybos tinklus, už kuriuos iš šio verslo pasitraukusioms įmonėms jau buvo išmokėtos europinės kompensacijos, praneša dienraštis “Lietuvos žinios”.

Dėl tokio ministro sprendimo pasipiktino ne tik žuvininkystės specialistai, bet ir kai kurie šilutiškio parlamentaro kolegos Seime.

14 žuvininkystės ir žvejybos specialistų nusiuntė Prezidentei, Seimui, aplinkos bei žemės ūkio ministrams laišką, kuriame rašo, kad pernelyg intensyvi verslinė žvejyba Kuršių mariose nesiderina su Europos Tarybos (ET) pastangomis saugoti ES valstybių gamtos išteklius.

Laiško autoriai taip pat praneša apie neskaidrų Europos žuvininkystės fondų lėšų naudojimą Lietuvoje ir įspėja: jei padėtis nesikeis, apie tai bus informuota Europos Komisija.

Plačiau apie tai - “Lietuvos žiniose”.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos ūkinės ir finansinės veiklos audito išvados ruošiamos perduoti rajono apylinkės prokuratūrai.

Pamario pagr. m – los teminio audito išvadas Šilutės r. savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus specialistai baigė rengti praeitą penktadienį. Savivaldybės vadovai su šiomis išvadomis jau susipažino, trečiadienį planuojama jas pristatyti Pamario pagr. m – los darbuotojų kolektyvui. Nuo plačiosios visuomenės audito išvados kol kas kruopščiai slepiamos.

Anot Savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjo Arvydo Bielskio, antradienį audito išvados vis dar buvo nagrinėjamos, taip pat buvo sprendžiama, ką su jomis toliau daryti. Tačiau vakarop jau buvo prieita prie sprendimo.

“Ryt ar poryt audito išvados bus perduotos prokuratūrai”, – antradienį baigiantis darbo dienai telefonu sakė Juridinio skyriaus vedėjas.

“Šilutės ETA žinių” šaltiniai pranešė, kad biudžetiniai pinigai Pamario m – loje buvo grobstomi dešimtimis tūkstančių litų.

A. Bielskis to nei patvirtino, nei paneigė. Tačiau iš jo atsakymo, kad ten (audito išvadose – red. pastaba) yra daug visko, galima spręsti, kad buvusieji Pamario m-  los vadovai iš tiesų buvo kaip reikiant prisidirbę.

Greičiausiai todėl buvusioji mokyklos direktorė Nijolė Špadienė šią vasarą ir išėjo iš darbo savo noru. Kartu su ja mokyklą paliko vyr. buhalterė, pavaduotojas ūkio reikalams ir sekretorė.

Neoficialiomis žiniomis, išeidami jie dar prigriebė ir gana solidžias išeitines kompensacijas.