Oresto Lidžiaus nuotr.

Nuo šio penktadienio iniciatyvinė grupė Šyšos upei ginti pradeda nuolatinę savo upės vandens būklės stebėseną deguonies matuokliu.

Į pirmąją išvyką prie upės šį penktadienį išsiruošė Edvardas Jurjonas, Ringaudas Paulius, Antanas Narbutas ir Orestas Lidžius. Kartu su visuomenininkais vyko deguonies matuoklį jiems panaudai suteikusios UAB “Šilutės vandenys” vyr. technologas – ekologas Martynas Kainovaitis. Jis paaiškino Šyšos gelbėtojams, kaip pasirinkti vietą deguonies kiekiui upės vandenyje išmatuoti, pamokė, kaip naudotis oksimetru.

Savo pirmąjį vandens tyrimą iniciatyvinės grupės nariai atliko aukščiau Verdainės užtvankos. Oksimetras parodė, kad ten upės vanduo pakankamai prisotintas deguonies – 10,4 miligramo vandens litre.

Šyša yra priskirta prie lašišinių upių, todėl deguonies koncentracija jos vandenyje negali būti mažesnė už 6 mg/l. Kritinis deguonies kiekis, kai žuvims ima jo stigti, – 3 mg/l.

Žemiau užtvankos, nuo kurios purslais krintantis vanduo natūraliai pasipildo deguonies, buvo užfiksuotas dar didesnis jo kiekis: prieš pirmąjį “Biofuture” bendrovės išleistuvą – 11,2 mg/l, ties Darbininkų kvartalu – 11,3 mg/l, upėje ties Šilutės prieplauka – 11,2 mg/l.

Pakankama deguonies koncentracija vandenyje buvo užfiksuota ir Šilutės mažųjų laivų prieplaukoje, kur vanduo mažiau juda, – 10,4 mg/l. O Šyšos vandens temperatūra visose matavimo vietose svyravo nuo 6,7 iki 6,8 laipsnių pagal Celcijų.

Darytina išvada, kad šiandien į Šyšą teršalų nebuvo išleistą.

Nuo šiol Šyšos gelbėtojai upės vandenyje ištirpusio deguonies kiekį tikrins kiekvieną dieną, kad net menkiausias teršalų nuotėkis į ją iš pramonės įmonių neliktų nepastebėtas. O užfiksavę deguonies kiekio vandenyje sumažėjimą, visuomenininkai kvies specialistus, kad pasemtų upės vandens jo sudėčiai laboratorijoje ištirti.

Šyšos upės vandens stebėjimo laukas po švenčių bus išplėstas iki Šyšos kaimo, o tyrimo duomenys bus skelbiami “Šilutės ETA žiniose”.

Susiję straipsniai:  “Šilutė reikalauja pažaboti Šyšos upės teršėjus”, “Šyšos teršėjams – aplinkosaugininkų ultimatumas”, “Šyšos teršėjams – ypatingas visuomenės ir prokurorų dėmesys”, “Šilutė kyla į naują žygį prieš Šyšos teršėjus”.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Sename moliniame name gyvenanti daugiavaikė Jucevičių šeima iš Kalnujų kaimo šį penktadienį turėtų sulaukti naujo būsto – erdvaus vagonėlio su trim miegamaisiais ir svetaine, kurį jiems nupirko Algimanto Čekuolio globojamo paramos projekto “Auksinė širdis” organizatoriai.

Ketvirtadienį “Auksinės širdies” komanda su LNK televizijos kūrybine grupe priešakyje lankėsi Šilutės r. savivaldybėje. Prieš rajono tarybos posėdį šios paramos akcijos dalyviai pristatė politikams savo misijos tikslą – sukurti 13 žmonių šeimai tinkamas gyventi sąlygas, paprašė paremti šią šeimą pinigais. O išeidami iš salės ant žiniasklaidos bitėms skirto stalo paliko žaliu kaspinu perrištą trilitrinį stiklainį aukoms rinkti.

Šilutės politikų tą dieną būta gana dosnių, – pro plyšį plastmasiniame dangtelyje į stiklainį krito nuo 20 iki 100 litų nominalo kupiūros. Kiek pinigų iš viso buvo pririnkta posėdžių salėje, ketvirtadienį niekas neskaičiavo.

Viliaus Mačiulaičio, ve.lt, nuotr.

Už chuliganizmą Šilutėje sulaikomas neblaivus vyras sužalojo policijos pareigūną ir apgadino tarnybinį automobilį.

1987 m. gimęs Armalėnų kaimo gyventojas buvo sulaikytas apie 22.20 val. vieno Tilžės gatvės namo kieme. Sulaikomas jis priešinosi patruliams bei smogė vienam jų į veidą ir sulaužė nosį.

Vėliau, įsodintas į tarnybinį automobilį “Ford Transit”, jaunuolis nenurimo ir kojomis sulaužė keturias automobilio sėdynes.

Aršusis vaikinas, kuriam vėliau buvo nustatytas 2,05 promilės girtumas, uždarytas į areštinę.

Sužalotasis pareigūnas – Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio patrulis – gydosi namuose.

“Vakarų ekspresas”

V. Pozingio (iš kairės) ir Š. Laužiko požiūriai į valstybės tarnybą, matyt, sutampa, kad į pastarojo pasivažinėjimus tarnybiniu transportu pirmasis žiūri pro pirštus. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Pirmadienį, spalio 25 d., Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK) priėmė sprendimą, kad Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Laužikas, šių metų kovo 26 d. savivaldybės tarnybiniu lengvuoju automobiliu vykęs į išskirtinai vienos politinės partijos nariams organizuotą renginį Lazdijuose, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą (”Šilutės ETA žinios” apie tai rašė str. “VTEK: Š. Laužikas – kaltas”).

Tačiau Šilutės r. savivaldybės meras Virgilijus Pozingis dar ir šiandien nemato reikalo imtis priemonių savo asmeninio – politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojui sudrausminti.

Mero reakcijos į VTEK išplatintą pranešimą apie Š. Laužiko piktnaudžiavimą tarnyba pirmas iš Šilutės r. savivaldybės tarybos narių pasigedo Raimondas Plikšnys. Ketvirtadienio Tarybos posėdyje jis viešai paklausė mero, ar šis ruošiasi kaip nors įvertinti tokią administracijos direktoriaus veiklą.

V. Pozingis atrėžė, kad jis nesiruošia vadovautis vien tik žiniasklaidos pranešimais. Esą jis pirma turi sulaukti oficialaus rašto iš VTEK, ir tik po to spręsiąs, ką daryti su Š. Laužiku. Tačiau čia pat pridėjo, kad Š. Laužikas dar turi vieną mėnesį laiko VTEK sprendimui apskųsti, tarsi leisdamas suprasti, kad baigiantis kadencijai pagalių administracijos direktoriui į ratus jis nesiruošia kaišioti.

Beje, informaciją apie VTEK priimtą sprendimą dėl Š. Laužiko veiklos viena iš pirmųjų savo internetinėje svetainėje išplatino pati Šilutės r. savivaldybė (“Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo”, 2010-10-26).

Inkaklių mokyklos nuotr.

Jau pamiršome vasaros kaitrą, pievų margumą, miško žalumą. Už lango jau seniai ruduo. Dangumi plaukia žemi, pilki debesys, žemę merkia įkyrūs lietūs, retai bešvysteli saulės spindulys. Liūdnas laikas. Tačiau rudenį didžiulėm pintinėm renkame vasaros užaugintas gėrybes. Be jų būtų sunku išgyventi ilgą ir šalta žiemą. Taigi, ruduo – ne tik darganos, bet ir siautulingų mugių, kermošių ir pasididžiavimo savo darbais laikas.

Penktadienio popietę Inkaklių pradinukai susirinko į linksmą rudens gėrybių šventę, kurioje mokiniai sužinojo apie mūsų daržuose ir soduose užderėjusias gėrybes, paragavo, paskanavo jų, pasidžiaugė savo sumanumu, išradingumu. Šventę vedė mokytoja P. Freitakienė.

Ar žinote, kokia šventė artėja? Ar žinote, kada ima siautėti vampyrai, raganos ir kitokie baisuokliai? O kokia daržovė yra šios pašėlusios šventes atributas? Moliūgą pristatė pirmos klasės mokiniai ir jų mokytoja D. Volkova.

Mokiniai sužinojo, kad dar Vytauto Didžiojo laikais į Lietuvą karaimai atvežė agurkus ir pomidorus. Tai vienos populiariausių daržovių, dažniausiai randamos ant mūsų kasdieninio stalo. Apie šias daržoves surinktą informaciją pristatė 2 – 3 klasių mokiniai ir jų mokytoja P. Freitakienė.

Nuo seniausių laikų Lietuvoje auginamos morkos ir kopūstai. Žinome, jog iš šių daržovių galima virti sriubą, gaminti salotas, kepti pyragus… Tačiau ar visi žinome, jog iš morkų galima pasigaminti ir saldainių? Apie morkas ir kopūstus pasakojo priešmokyklinukai ir jų mokytoja L. Uznytė.

Šalia šių daržovių būtina paminėti ir pačius populiariausius mūsų sodo vaisius – obuolius ir kriaušes. Nors parduotuvių lentynos ištisą žiemą lūžta nuo atvežtinių egzotinių vaisių, tarp jų dažniausiai ieškome lietuviško obuolio, pasakojo ketvirtokai su savo mokytoja S. Ramoniene.

Tėveliai ir mokiniai ragavo pačių pasigamintų patiekalų, keptų pyragų, dalijosi savo receptais. Šventės pabaigoje visi mokiniai buvo apdovanoti saldumynais už dalyvavimą rudens gėrybių parodoje. Įdomiausių darbelių autoriams įteiktos prisiminimo dovanėlės.

Ligitos Uznytės inf.

Inkaklių mokyklos nuotr.

V. Pozingis (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

“Jeigu Saugų vaikų globos namams atiduosime visus pinigus, direktorius nežinos, ką su jais daryti,” – ketvirtadienio rajono tarybos posėdyje tarsi juokais pareiškė Šilutės r. savivaldybės meras Virgilijus Pozingis, atsakydamas į vietos politikų klausimą, kada gi Savivaldybė ketina grąžinti šiai įstaigai 650 tūkst. litų skolą už rajono našlaičių globą.

Toks jau tas Šilutės r. savivaldybės meras. Vietoj to, kad iš karto imtų spręsti problemą, pirma jis leidžia sau viešai pasišaipyti iš posėdžių salėje sėdinčio Saugų vaikų globos namų direktoriaus Eugenijaus Judeikio, o tik paskui imasi mažinti kylančią įtampą. Deja, ir vėl tik nieko gera nežadančiais pasvarstymais, kad įsiskolinimą vaikų globos namams Savivaldybei gali tekti dengti iš… naujos paskolos. Nebent Vyriausybė grąžintų Savivaldybei daugiau kaip 4 mln. litų skolą…

450 tūkst. litų Saugų vaikų globos namams Savivaldybė sugebėjo prasiskolinti dar iki šių metų liepos 1 d., kai ši globos įstaiga priklausė Klaipėdos apskrities viršininko administracijai. Kiti 200 tūkstančių litų – tai jau pastarųjų trijų mėnesių Savivaldybės “indėlis” į gyvenimo nuskriaustų vaikų globą.

Šiandien, anot E. Judeikio, Saugų vaikų globos namai dar nejaučia pinigų stygiaus, nes valstybė laiku vykdo savo finansinius įsipareigojimus. Tačiau nuo lapkričio vidurio jų jau gali imti stigti.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau – LSA) parengė kreipimąsi į LR Seimą, kuriuo reikalaujama nemažinti šalies savivaldybėms 2011 metų biudžetų, kaip siūloma Vyriausybės parengtame kitų metų Lietuvos biudžeto projekte.

Pirmieji LSA kreipimąsi į Seimą šį ketvirtadienį pasirašė Šilutės r. savivaldybės tarybos nariai.

LR Vyriausybės parengtame 2011 metų šalies biudžeto projekte numatyta sumažinti šalies savivaldybių biudžetus dar beveik 300 milijonų litų, dalį dabar savivaldybėms tenkančių pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio nukreipiant į valstybės biudžetą.

LSA įsitikinusi, kad atsigaunant šalies ekonomikai, Vyriausybės užmojai dar kartą mažinti savivaldybių biudžetus, formaliai išlaikant tuos pačius įsipareigojimus gyventojams, pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus, tarptautinę savivaldos teisę, taip pat elementarius protingumo kriterijus.

“A. Kubilius ir visi jo kabineto ministrai, o taip pat valdantieji Seimo nariai, norėdami apriboti savivaldybių finansus, turi tiksliai pasakyti žmonėms, kurių paslaugų gyventojams savivaldybės turi atsisakyti: nutraukti mokyklų šildymą, uždaryti senelių ir vaikų namus, vėl išleisti nemokamų atostogų ugniagesius ir policininkus?”- savo kreipimęsi retoriškai klausia LSA.

Savivaldybių asociacija reikalauja, kad Seimas pritartų kai kurių parlamentarų pasiūlymui, kad kitąmet savivaldybėms atitektų ne 61 proc. gyventojų pajamų mokesčių, kaip siūlo Vyriausybė, bet 69 proc.

Taip pat reikalaujama skubiai Seime svarstyti dėl platesnio nekilnojamojo turto apmokestinimo ir kitų galimybių, kaip papildyti biudžetą, ir nedidinti jo deficito.

Šilutės r. savivaldybės meras Virgilijus Pozingis pranešė rajono tarybai, kad tokiam kreipimuisi į LR Seimą balsuodami pritarė visi LSA nariai. Mero teigimu, Asociacija yra pasiryžusi netgi kreiptis į teismą, jeigu Seimas kartais sumanytų nepaisyti jos reikalavimų.

Šilutėje LSA kreipimąsi į LR Seimą dėl savivaldybių biudžetų mažinimo pasirašė 17 rajono tarybos narių iš 20 – ties dalyvavusių posėdyje.

Antradienio pavakarę į Šilutės ligoninės priimamąjį 24 – erių šilutiškis atvežė šūviais į nugarą sužeistą 36 metų amžiaus Knygnešių gatvės gyventoją A. B. Jam buvo peršautas dešinysis plautis ir sužalota ranka, viena kulka buvo įstrigusi raktikaulyje.

Nukentėjusysis iš pradžių buvo paguldytas į Šilutės ligoninės reanimacijos skyrių, vėliau jis buvo išvežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę.

Policija sulaikė teistą niekur nedirbantį Turgaus gatvės gyventoją 33 – ejų V. J. Jis uždarytas į Šilutės policijos komisariato areštinę.

Policija ieško ginklo, kuriuo buvo peršautas A. B., toliau tiriamos įvykio aplinkybės.

Pranešama, kad šūviais tarpusavio santykius galėjo aiškintis dviejų Šilutės nusikaltėlių grupuočių nariai.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Priešingu atveju Šilutėje gali užšalti ne tik vandentiekio vamzdynai, kaip nutiko praeitą žiemą, bet ir centralizuotai tiekiamos šilumos radiatoriai.

Tai, kad Šilutė dar nėra pilnai pasiruošusi prasidedančiam šaltajam sezonui, paaiškėjo trečiadienio rytą surengtame Savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje.

UAB “Šilutės šilumos tinklai” direktorius Algis Šaulys pranešė komisijai, kad pastaruoju metu Lietuvoje ima stigti mazuto, esą todėl jo vadovaujamai įmonei nesiseka sukaupti didesnio šio krosnių kuro rezervo.

Didžioji dalis šilumos Šilutės įmonėje pagaminama deginant biokurą, mazuto krosnis paleidžiama, kai oro temperatūra nukrinta iki dviejų – trijų laipsnių šalčio.

Po posėdžio A. Šaulys sakė “Šilutės ETA žinioms”, kad praeitą žiemą “Šilutės šilumos tinklų” bendrovė sudegino apie 1800 tonų mazuto. Tuo tarpu šiai žiemai įmonė teturi sukaupusi viso labo apie 600 t rezervą.

Anot A. Šaulio, “Šilutės šilumos tinklai” norėtų parsivežti dar kokį 1000 tonų mazuto, tačiau “Mažeikų naftos” įmonė jau kelinta diena neturi ko pasiūlyti.

Nepaisant to, įmonės vadovas vis dar tikisi, kad šią problemą pavyks išspręsti artimiausiu metu.

Šį penktadienį “Šilutės šilumos tinklų” bendrovė laukia komisijos iš Energetikos ministerijos, kuri kaip tik ir tikrins, kaip įmonė pasiruošė žiemai.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius Š. Laužikas, šių metų kovo 26 d. savivaldybės tarnybiniu lengvuoju automobiliu vykęs į išskirtinai vienos politinės partijos nariams organizuotą renginį Lazdijuose, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, nusprendė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK).

Konservatorių partiniame renginyje Lazdijuose dalyvavo Seimo narių ir daug kitų aukštas pareigas konservatorių partijoje einančių šalies politikų.

Daugelis mašinų buvo su užrašais, skelbiančiais, kad šios transporto priemonės priklauso įvairių savivaldybių ir apskričių administracijoms: Anykščių, Biržų, Prienų, Utenos, Šilutės, Molėtų ir kitoms.

Daugelyje mašinų valdininkų laukė asmeniniai vairuotojai.

Susirinkime dalyvavusių partiečių pateikta informacija apie susirinkimo tikslą tuomet buvo skirtinga. Vieni tvirtino, kad Lazdijuose vykstantis renginys – nepartinis, o mokomasis seminaras žemės ūkio specialistams. Tačiau konservatorių frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma žurnalistams pareiškęs, kad tai būta partinio susirinkimo.

Į VTEK su prašymu ištirti, ar savivaldybėse aukštas pareigas einantys konservatoriai nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi bei nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų, kreipėsi LR Seimo Darbo frakcija.

Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius, suprantama, savo kaltės nepripažįsta. “Buvome kviečiami į darbinį, o ne į partinį seminarą, todėl vykome tarnybiniu automobiliu, būtų buvę naivu ir net nesolidu vykti tarnybiniu transportu į Lazdijus, jeigu tai būtų buvęs partinis renginys”, – savo paaiškinime VTEK rašė Š. Laužikas.

Tačiau komisija vis dėlto nusprendė, kad jis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkto nuostatą, draudžiančią naudotis pareigomis asmeninei naudai gauti, bei 6 punktą, draudžiantį valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims naudotis ar leisti naudotis valstybės ir savivaldybių nuosavybe kitokia tvarka ar mastu, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai.

2010 metų Žuvienės virimo čempionato akimirka. (Edvardo Jurjono nuotr.)

Ketvirtadienį į eilinį posėdį susirinkusi Šilutės r. savivaldybės taryba turės apsispręsti, ar antrus metus iš eilės Šilutės mažųjų laivų prieplaukoje privačia iniciatyva organizuojamą komercinį renginį – Žuvienės virimo čempionatą įtraukti į kitų metų rajono strateginių kultūros renginių sąrašą.

Svarstant šį reikalą Tarybos komitetuose, vietos politikų nuomonės išsiskyrė. Todėl iš Tarybos narių sudarytai darbo grupei iki posėdžio teks nuspręsti, ar suteikti žuvienės fiestai itin svarbaus rajoninio renginio statusą, ar vis dėlto jo taip nesureikšminti ir pasiūlyti organizatoriams siekti finansinės Savivaldybės paramos, dalyvaujant projektinėje kultūrinės veiklos programoje.

Į Šilutės rajono 2011 metų strateginių kultūros renginių sąrašą Tarybai taip pat bus siūloma įtraukti Šilutės miesto šventę, Juknaičių renginį “Visada jauni”, Vainuto Jonines, Gardamo šventę “Sugužėkim, suskambėkim…”, “Po malūno sparnais” Saugose, katytiškių renginį “Ir piliakalniai kalba…”, “Marių šventę” Kintuose, Švėkšnos “Dvaro šventę”, Rusnės Laivininkų šventę, renginį “Mūsų kaimas pilnas gerumo” Usėnuose, Žemaičių Naumiesčio “Dagotuves”, Kraštiečių sueigą Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje, Kintų profesionalaus meno laboratoriją “Pamario ženklai” ir Šilutės muziejaus Mažosios Lietuvos studiją – krašto istorijai propaguoti skirtą renginį.

Dėl strateginių kultūros renginių finansavimo Taryba svarstys vėlesniuose posėdžiuose.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vien tik per spalio mėnesį Šilutėje iš gyvenimo pasitraukė trys benamiai.

Šeštadienio pavakarę vienas šilutiškis savo garaže aptiko negyvą žiurkių apkramtytą  51 – erių benamį, kuriam pats šeimininkas buvo leidęs ten pasislėpti nuo žvarbaus oro. Požymių, kad benamio mirtis galėtų būti smurtinė, Šilutės policija nerado.

Spalio 7 – osios rytą kitą leisgyvį 50 – metį benamį savo laiptinėje aptiko Lietuvininkų gatvės 59 namo gyventojai. Žmonės iškvietė greitosios pagalbos medikus, tačiau po keturių valandų reanimacijos skyriuje žmogelis mirė.

Dar vieną negyvą benamį spalio 6 – ąją praeiviai pastebėjo netoli Šilutės ligoninės, jo kūnas iki pusės buvo sukniubęs į Šyšos upės vandenį. Šiam vyrui buvo 56 – eri.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Iniciatyvinės grupės Šyšos upei ginti nariai imasi organizuoti nuolatinę savo upės vandens būklės stebėseną deguonies matuokliu, kad net menkiausias teršalų nuotėkis į ją iš pramonės įmonių neliktų nepastebėtas.

Šyšos gelbėtojai siūlo tikrinti upės vandenyje ištirpusio deguonies kiekį kiekvieną dieną, o užfiksavus jo sumažėjimą kviesti specialistus, kad pasemtų upės vandens jo sudėčiai laboratorijoje ištirti.

Pirmadienį šios iniciatyvinės grupės nariai Edvardas Jurjonas, Rimantas Jaruškevičius ir Orestas Lidžius Savivaldybėje susitiko su rajono meru Virgilijum Pozingiu ir “Šilutės vandenų” bendrovės vadovu Alfredu Markvaldu. Pastarieji du pritarė Šyšos gelbėtojų iniciatyvai ir pažadėjo suteikti nuolatinei upės stebėsenai reikalingą pagalbą.

Iniciatyvinės grupės nariai Šyšos upės vandens stebėseną norėtų pradėti artimiausiu metu. Tačiau dar liko šį tą suderinti su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu.

Susiję straipsniai:“Šilutė reikalauja pažaboti Šyšos upės teršėjus”, “Šyšos teršėjams – aplinkosaugininkų ultimatumas”, “Šyšos teršėjams – ypatingas visuomenės ir prokurorų dėmesys”.

Eimanto Chachlovo, ve.lt, nuotr.

Antradienį Seimas vienbalsiai pritarė LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuotoms Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pataisoms, kurios atvėrė galimybę nepartiniams kandidatams dalyvauti kitais metais vyksiančiuose savivaldos rinkimuose.

Už šias pataisas balsavo 106 Seimo nariai.

Dabar ir nepriklausomi kandidatai turės užtektinai laiko susitvarkyti dokumentus ir dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose, kurie vyks 2011 m. vasario 27 d.

Grąžindama Seimui persvarstyti pataisas, valstybės vadovė siūlė, jog ir norinčius dalyvauti rinkimuose fizinius asmenis, ir politines partijas Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pradėtų registruoti prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiui, o baigtų tą dieną, kurią pradedamas pareiškinių dokumentų įteikimas. Pagal Seimo rinkimų, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymus kandidatų pareiškinių dokumentų įteikimo laikas prasideda likus 65 dienoms iki rinkimų.

Pagal Seimo siūlomas pataisas rinkimuose nusprendę dalyvauti nepriklausomi, patys save iškėlę kandidatai, kaip ir partijos, būtų privalėję registruotis savarankiškais politinės kampanijos dalyviais Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) ne vėliau kaip likus 130 dienų iki rinkimų.

Seimo priimtas nutarimas savivaldos rinkimus surengti 2011 metų vasario 27 d. įsigalios tik lapkričio 3 d., likus 116 dienų iki rinkimų. Įsigaliojus įstatymo pataisoms, reikalaujančioms kandidatams registruotis VRK ne vėliau nei prieš 130 dienų, susidarytų situacija, kai nustatomi teisiniai reikalavimai, kurių neįmanoma įvykdyti, o tai sukeltų grėsmę, jog artėjančiuose savivaldos rinkimuose nepartiniai kandidatai negalėtų dalyvauti, nors anksčiau priimtas Savivaldos rinkimų įstatymas ir numato tokią galimybę.

“Jokios procedūrinės gudrybės neturi užkirsti kelio nepriklausomiems, nepartiniams kandidatams dalyvauti savivaldybių rinkimuose. Tai yra kiekvieno piliečio teisė ir didesnis pasirinkimas rinkėjams. Nepriklausomų kandidatų dalyvavimas savivaldos rinkimuose pagyvins politinę aplinką, padidins sveiką konkurenciją, paskatins atsiverti ir tobulėti politines partijas”, – teigė Lietuvos prezidentė.

“Vakarų ekspresas”

Lietuvos jaunių čempionas R. Paulikas su treneriu R. Lukošium.

Kelią į šalies jaunių rinktinę Rokui Paulikui atvėrė jo auksinė pergalė Lietuvos jaunių dziudo imtynių pirmenybėse Elektrėnuose.

Trenerio Rimvydo Lukošiaus auklėtinis šalies čempionu tapo svorio kategorijoje iki 73 kg.

Spalio 23 – 24 d. vykusiose pirmenybėse neprastai pasirodė ir kiti du šilutiškiai dziudoistai – Dovydas Maciukevičius ir Paulius Jatautas.

Nors medalių šie imtynininkai ir neiškovojo, -  savo svorio kategorijose užėmė 5 – tas vietas, – treneris liko patenkintas ir jų pasiekimais.

Lietuvos radijo „Klasikos“ programos laida „Ryto allegro“ renka 2010-ųjų Metų kultūros šviesuolį – žmogų, šiais metais daugiausia nuveikusį savo miesto ar kaimo bendruomenės labui bet kurioje kultūros srityje.

Šilutės r. savivaldybė, palaikydama šią iniciatyvos, kviečia krašto bendruomenę pasidžiaugti savo krašto kultūros puoselėtojais ir siūlyti pretendentus.

Pasiūlykite iniciatyvų ir veiklų kultūros darbuotoją, kurio darbas žmonėms suteikia daugiau šviesos, kurio organizuojami renginiai sulaukia didelio dėmesio, kuris padeda aplinkiniams siekti išsilavinimo ar tiesiog turiningai praleisti laisvalaikį.

Siūlyti gali ne tik savivaldybių kultūros skyriai, kultūros centrai, bet ir bendruomenės ar draugijos, privatūs asmenys. Organizatoriai ragina siųsti laiškus, kuriuose reikėtų parašyti, kodėl būtent šią asmenybę siūlote, ką įdomaus ir svarbaus šis kultūros darbuotojas nuveikė bendruomenei.

Pagal jūsų laiškus organizatoriai atrinks penkis Metų kultūros šviesuolio vardo kandidatus ir papasakos apie juos plačiau laidoje „Ryto allegro“. Metų kultūros šviesuolį, balsuodami telefonu ar eletroniniu paštu, išrinks „Ryto allegro“ klausytojai. Nugalėtojo laukia vertingas programos „Klasika“ prizas.

Metų kultūros šviesuolį pristatančių laiškų laukiama iki lapkričio 20 dienos adresu“ „Ryto allegro“, Lietuvos radijas, S. Konarsko g. 49, LT-03123 Vilnius, arba el. paštu allegro@lrt.lt.

Parengta pagal Šilutės r. savivaldybės inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Spalio 26 d., antradienį, Klaipėdos apygardos teisme pradedamas nagrinėti 561 468 litų civilinis ieškinys dėl gamtai padarytos žalos birželio pradžioje iškirtus upės pakrantės medžius Minijos kaime.

Į teismą su civiliniu ieškiniu šių metų rugpjūtį kreipėsi Klaipėdos apygardos prokuratūra, nustačiusi, jog birželio 1 – 6 d. UAB “Šilutės polderiai” kartu su partneriais, vykdydami projekto “Minijos kaimo krantinių sutvarkymas” paruošiamuosius darbus, neteisėtai iškirto per 250 įvairių rūšių Mingės kaime augusių medžių ir tokiu būdu padarė žalos valstybės saugomai teritorijai bei pažeidė viešąjį interesą.

Prokurorai prašo, kad iš atsakovų – Šilutės rajono savivaldybės bei UAB “Šilutės polderiai” valstybės naudai būtų priteista 561 468 Lt, o 2010 m. gegužės 17 d. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kintų seniūnijos leidimas kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius Minijos kaime būtų pripažintas negaliojančiu.

Trečiaisiais asmenimis į bylos nagrinėjimą pakviesti Valstybės saugomų teritorijų tarnyba, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, taip pat Kultūros paveldo departamentas ir Nemuno deltos regioninio parko (toliau – NDRP) direkcija.

Dėl Minijos kaime iškirstų medžių darbo jau neteko buvęs NDRP direktorius Nerijus Gricevičius. Rugpjūčio gale iš pareigų buvo atleistas ir Minijos medkirčių bendrovės “Šilutės polderiai” vadovas Rimantas Liatukas.

Šilutės r. apylinkės prokuratūroje toliau vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl galimų aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių taisyklių pažeidimo, po kurio paaiškės, ar pareigūnai, išdavusieji leidimą kirsti medžius Mingės kaime, Nemuno deltos regioniniame parke, bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vadovaudamiesi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu O3-96 “Dėl šilumos kainų nustatymo metodikos” ir Šilutės rajono savivaldybės 2009 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. T1-1080 “Dėl UAB Šilutės šilumos tinklai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų nustatymo” informuojame, kad UAB “Šilutės šilumos tinklai” už lapkričio mėnesį taikys perskaičiuotą suminę vienanarę šilumos kainą gyventojams 20.21 ct/kWh be PVM (su PVM 22,03 ct/kWh).

2010 m. lapkričio mėn. bus taikoma perskaičiuota karšto vandens kaina gyventojams 16.99 Lt/m3 be PVM (su PVM 18,52 Lt/m3).

UAB “Šilutės šilumos tinklai” inf.

Jonas Jaunius. (siluteseatzinios.lt archyvo nuotr.)

Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojo Jono Jauniaus mintys, perskaičius Oresto Lidžiaus pamąstymus apie Šilutės rajono vaikų meninį ugdymą str. “Vaikų ateitį “pravalgo” politikai”.

“Sveiki, kraštiečiai.

O aš manau, kad daug bėdų prasideda nuo galvojimo, jog yra absoliuti tiesa. Viskas teisingai bus sudėliota Paskutinio teismo dieną… Ar tinkamai jos sulauksime, jeigu kaimyniškai pyksimės?

Diskusijoje dėl Meno mokyklos yra tik mokyklos mokytojų ir tą mokyklą lankančių vaikų tėvelių tiesa. Bent jau viešai aptarinėjama.

Antradienį į Ekonomikos komitetą atėjo daug piktų žmonių – išėjo susimąstę. Trečiadienį po Teritorijų komiteto posėdžio dalis išėjo su šypsenomis ir juokavo – ryt ateisime su pyragais, ar bus kavos? O ketvirtadienį, į Socialinių reikalų komitetą dalis išvis nebeatėjo, buvo kiti. Nebuvo ir spaudos atstovų. O kodėl? Ir įdomiausia, kad būtent Socialinių reikalų komitetas prižiūri Meno mokyklą. Jo nuomonė yra svarbiausia (reikia ar ne reorganizacijos, siūlyti ar ne uždaryti ar plėsti skyrius ir t.t.), jeigu mes laikytumėmės Tarybos darbo reglamento. Tai kodėl visuomenei pristatoma tik dalis tiesos, kodėl parašę straipsnį skambia antrašte (ir net skaičius kai kur su klaidomis įrašę), nenorime parodyti visų problemų ir visų nuomonių?

Spaudos atstovų prašau nesupykti už paskutinį sakinį, bet iš daugelio vakar posėdyje kalbėjusių, du pasisakymai labai sutampa su šio straipsnio ir dalies komentarų minimomis problemomis. Manau, kad visuomenė būtų laimėjusi, jeigu jie būtų paviešinti. Deja, aš neturiu galimybės pateikti tų kalbų pažodžiui. O Tarybos narė Dalia Drobnienė kalbėjo apie žmonių (Tarybos narių ir ne) tarpusavio pasitikėjimą bei bendravimą. Kaip galima ateiti ir ieškoti sutarimo, jeigu jau turi išankstinę neigiamą nuomonę? Man pasirodė, kad Meno mokyklos ginti atėję žmonės suprato, ką jiems sakė Dalia. Bet dar įdomiau pareiškė Aidas Antanaitis (Vėjo jėgaines statančios įmonės atstovas). Jis pasiūlė į Komitetų posėdžius pakviesti būsimų savivaldos rinkimų kandidatus, kad pamatytų kas tai per darbas. Jo nuomone, visų partijų kandidatų sąrašai sutrumpėtų.

Ir kad jau paminėjau rinkimus, tai negaliu nepaminėti dar vienos absoliutinamos tiesos. Žinau, kad „visa valdžia vienoda bloga“, bet neteisūs, kas nemato gerų darbų. Tik tai jau atskira kalba. Bet kodėl mes 20 metų sakome, kad valdžia bloga, ir vis einame su ja kalbėtis tik po rinkimų? Kodėl rinkdami Seimo narius skundžiamės šilumos, šiukšlių ir kitais mokesčiais, bet neklausiame jų: koks bus naujas Savivaldos rinkimų įstatymas? Taigi koks rinkimų įstatymas ir Savivaldos įstatymas, tokie ir rezultatai (bent jau atitinkama dalimi). Prasidės rinkimų maratonas, ir prasidės klausimai: kodėl, kaip, kas? O ar bandėme mes to paklausti Seimo narių dar iki tol, kol jie balsavo už tokį įstatymą? Su kuria savo rinkėjų dalimi jie tai aptarė?

Ekonomikos komitete paminėjau, kad yra norinčių Šilutėje turėti moksleivių techninės kūrybos namus. Bet tai nereiškia, kad aš siekiu „nuimti“ lėšas iš Meno mokyklos ir paskirti kitai. Žinau, kad neužteks. Tai buvo tik pavyzdys, kad kai pinigų mažai niekas namie neperka iškart kompiuterio, fortepijono, saksofono, ledo ritulio aprangos ir dar motorolerį. Net sportinius batelius daugelis perkame už 100-150 Lt, nors sūnus labai nori išbėgti į krepšinio aikštelę su naujausiu modeliu už 300 Lt. Tai kieno tiesa tada tikresnė: sūnaus, kad „visi tokius turi“, ar tėvų?

Nėra absoliučios tiesos. Bet absoliutus yra neteisybės jausmas, neužrašytas jokiame įstatyme. Ir linkiu, kad jis pabustų ne tik kada, kai paliečiami savi interesai, bet ir tada, kai kaimynas išpila šiukšles pakelėje, kai klasės draugas pasistato namą, nors neturi jokio darbo, kai… Visko ir neišvardinsi. Visi žinome, kiek dažnai pasijuntame apgauti…

Ir gerai, kad vyksta ši diskusija. Aš manau, kad ir Meno ir Sporto mokyklos liks, ir Technikos namai kada nors atsidarys. Nes esmė yra Jūsų ir mūsų noras, kad vaikai gautų visapusišką išsilavinimą. Bet tam reikia ir visapusiškai išprususios visuomenės, tam reikia tolerancijos. Ateikite, pasitarsime ir sugalvosime geriau (tikiuosi).

Su pagarba, Jonas Jaunius”

Arba kaip sekretorius Juozas eilinį kartą nepasinaudojo proga patylėti.

Kaistant aistroms dėl Šilutės r. vaikų meno mokyklos finansavimo, negaliu ir aš nepareikšti savo nuomonės. Kaip tėvas, pilietis, žurnalistas. Bet jokiu gyvu ne kaip politinio populiarumo siekiantis žmogus, nes, kaip jau ne kartą esu sakęs, ir ateinančiuose rinkimuose į savivaldybių tarybas dalyvausiu tik kaip rinkėjas.

Į pastarąją pastabą prašyčiau ypatingą dėmesį atkreipti savo kolegas, vietinės valdžios vyrus ir moteris, bei visus kitus, kurie bet kokiame viešame pareiškime ar veiksme yra linkę įžvelgti politinės ar asmeninės naudos siekimą.

Neslėpsiu, prie Šilutės r. vaikų meno mokyklos moksleivių tėvų kreipimosi į rajono tarybą dėl šios ugdymo įstaigos veiklos, kuris šį antradienį buvo užregistruotas mero priimamajame, esu ir aš prisidėjęs. Tačiau ne tam, kad pagelbėčiau Rūtai Gatelienei išsaugoti Meno mokyklos direktoriaus pareigas. Tikrai ne. Gerai ar blogai R. Gatelienė vadovauja mokyklai, tegul sprendžia įstaigos steigėjas – Savivaldybė. O man, kaip daugeliui šioje ugdymo įstaigoje besimokančių vaikų tėvų, labiausiai rūpi, kad Meno mokykla išsaugotų visą ugdymo programą.

Rajono vadovai sako, kad neformalusis vaikų ugdymas Savivaldybei ir taip per brangiai atsieina. Esą todėl jau laikas pradėti galvoti apie Meno mokyklos ugdymo programos sutrumpinimą nuo 7 iki 4 metų. Taip pat siūloma uždaryti šios mokyklos klases kaimiškose vietovėse ir panaikinti Choreografijos skyrių.

Ne gana to, jau keliamas klausimas, ar nereikėtų sugriežtinti vaikų atrankos į Meno mokyklą, kad į ją patektų tik patys gabiausieji ir perspektyviausieji. Ir visa tai tik tam, kad meninis, kutūrinis ir dvasinis vaikų ugdymas Savivaldybei atsieitų kaip galima pigiau. Siekio išugdyti iš mūsų vaikų dorus, išsilavinusius piliečius čia nė su žiburiu neįžvelgsi.

Bet ar taip bemažindami išlaidas vaikų ugdymui greitu laiku nebūsime priversti skirti daugiau pinigų įvairioms narkotikų, nusikalstamumo ir kitokioms prevencijos programoms? Ar, perfrazavus Balį Sruogą, Lietuva po kurio laiko iš kultūros židinio netaps kalėjimų židinių? Ar mes to siekiame?

O dabar – apie Šilutės politikus ir sekretorių Juozą Sauspreškį, kuris šį antradienį įvykusiame rajono tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje leido sau paklausti Meno mokyklos direktorės, kiek jos darbo užmokestis sumažėjo šiais metais. Kaip ypatingo taupymo pavyzdį Tarybos sekretorius pateikė savo atlyginimą, kuris, anot jo, buvo sumažintas 500 litų.

Savivaldybės, tiksliau, visų mokesčių mokėtojų išlaikytiniui, kuris dėl sekretoriaus pareigų ir gero atlyginimo pakeitė pažiūras, žinoma, jeigu tokias jis kada nors iš viso turėjo, derėjo patylėti, nes visi žino, kad į politinio pasitikėjimo valdininkų gretas jis buvo priimtas tik tam, kad savo balsu Taryboje sutvirtintų trapią valdančiąją daugumą.

Tarybos sekretoriaus balso kaina – 2 844 litai (neatskaičius mokesčių) per mėnesį. Per metus jo išlaikymas rajono biudžetui šiemet atsieis daugiau kaip 34 tūkst. litų.

Mero pavaduotojas Jonas Jaunius Ekonomikos ir finansų komitete paminėjo, regis, tris pajamų šaltinius, iš kurių, jo nuomone, būtų galima skirti Meno mokyklai papildomą finansavimą. Sekretoriaus Juozo atlyginimo, suprantama, tarp jų nėra. Bet ir iš tų trijų pasiūlymų sutikčiau tik su paskutiniuoju, – kad visi Tarybos nariai draugiškai atsisakytų jiems kas mėnesį mokamų kompensacijų kanceliarinėms, transporto ir telekomunikacijų išlaidoms padengti, kurias, beje, jie patys sau ir pasitvirtino.

Patikėkit, per metus susidarytų visai padori pinigų suma – beveik 150 tūkst. litų.

Dar apie 45 tūkst. litų per metus Savivaldybė sutaupytų, jeigu meras turėtų ne du, bet tik vieną pavaduotoją, kaip anksčiau. Deja, kaip visi gerai prisimena, antrasis vicemero pavaduotojo etatas irgi buvo įsteigtas tik tam, kad būtų suklijuota dabartinė valdančioji dauguma.

Nuomonę, kuris iš dviejų vicemerų mažiau arba labiau naudingas rajono bendruomenei, pasiliksiu sau. Tačiau nepraleisiu progos pacituoti ne kartą iš žurnalistės, – nesuklyskit, ne iš vicemerės, – Stasės Skutulienės girdėtus žodžius, kad mero pavaduotojo pareigos turėtų būti visuomeninės…

Pabaigai dar įvertinkime Šilutės r. savivaldybės administracijos direktoriaus Šarūno Laužiko pastangas taupyti rajono biudžeto pinigus: nepaisant sunkmečio, jam nuo šių metų pradžios vėl mokamas 60 proc. atlyginimo priedas – beveik 2 300 litų per mėnesį, arba apie 27 tūkst. litų per metus.

Jau nekalbu apie direktoriaus pavaduotoją, dėl kurio reikalingumo Savivaldybėje abejoju ne aš vienas, ir kai kuriuos kitus Savivaldybės kėdes trinančius partinukus.

Pagaliau manęs niekas neįtikins, kad pripirkti mokykloms naujų kompiuterių už 600 tūkst. litų šiandien yra svarbiau už kultūrinį ir dvasinį vaikų ugdymą…

Be pykčio,

Orestas Lidžius