Krašto naujienos internete
www.archyvai.lt nuotr.Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos – tai sėkmingiausias, drąsiausias Lietuvos užsienio politikos žingsnis XX amžiuje. Kartu tai vienas svarbiausių Lietuvos geopolitinių laimėjimų, suteikęs itin didelį postūmį Lietuvos valstybės raidai. Ši pergalė prilyginama stebuklui, teigiama Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos pranešime.
H. Šojaus muziejaus.Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorikai tęsia Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų Sąjungos GULAG’o lagerių objektų komplekso priemonių viešinimo bei komunikacijos krypčių pristatymo darbus. Šį kartą pristatome KU BRIAI mokslo darbuotojo Dr. Justo Stončiaus mokslinį straipsnį „Macikų lagerių „atminties grupės“ ir joms būdingi naratyvai“.
Daugiau – https://www.silutesmuziejus.lt…
www.silutesligonine.lt nuotr.Vyresni Šilutės rajono gyventojai tikrai mena istoriją apie pūgoje užpustytą felčerę, kurios žygdarbiui įprasminti 1987-aisiais buvo pastatytas paminklas priešais Šilutės ligoninę.
Praėjus daugiau kaip 30 metų paminklas išliko nepakitęs, tačiau granito plokštelėmis apkaltas skulptūros pamatas – apgriuvęs, kuris tikrai nepuošia gydymo įstaigos teritorijos. Šiandien jis aptvertas juosta.
H. Šojaus muziejaus.Birželio sukilimo sukakties proga Šilutės Hugo Šojaus muziejaus muziejininkai vykdė ekspediciją, kurios tikslas buvo nustatyti ir įamžinti pokario rezistentų atminimo ir žūties vietas Šilutės rajone.
Organizatorių nuotr.Tautiečių istorijos pasiekė tolimiausias pasaulio vietas.
Pirmadienį, Gedulo ir vilties dieną, skirtingais būdais buvo minimos 80-osios trėmimų pradžios metinės. Visuotinė tylos minutė ir virtualūs bei gyvieji skaitymai atminties akcijos „Ištark, išgirsk, išsaugok“ metu suvienijo lietuvius visame pasaulyje. Šeštus metus vykstančioje atminties akcijoje šiemet įgarsinta daugiau nei 45 000 tremtinių bei politinių kalinių vardų ir likimų.
D. Gailiūnienės nuotr.Gedulo ir vilties dienos minėjimas Švėkšnoje.
Prabėgo jau 80 metų, kai mūsų žmonės išgyveno didžiulę tragediją. Ši skaudi sukaktis primena mums visiems, kas yra kančia, kas yra atmintis, kas yra viltis.
Organizatorių nuotr.Visai Lietuvai minint 80-ąsias Gedulo ir vilties dienos metines, nuo 13 val. jau šeštą kartą prasidėjo atminties akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“. Šiemet akcija vyksta dviem būdais: į skaitymus lietuviai jungiasi virtualiai, taip pat akcija tradiciškai vyksta ir Vilniuje. Per visą parą truksiančią akciją siekiama įgarsinti daugiau nei 40 000 tremtinių bei politinių kalinių vardų ir likimų.
Vyriausiasis Lietuvos gelbėjimo komitetas. (H. Šojaus muziejaus nuotr.)Šiandien, sausio 15 d., minima Klaipėdos krašto diena. Ta proga Šilutės H. Šojaus muziejus kviečia įprasminti šią dieną ir perskaityti muziejininkų parengtą straipsnį, kuriame aptariamas geopolitinis kontekstas, lėmęs Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos, bei virtualią parodą „1923 m. sausio mėn. įvykiai Klaipėdos krašte“.
Šiandien sausio 13-oji vadinama Laisvės gynėjų diena. Šią dieną, prieš 30 metų, Lietuvos gyventojai dar kartą parodė savo solidarumą ir siekį būti nepriklausomais.
1990 m. kovo 11 d. atkurta Lietuvos valstybė. Tačiau SSRS neketino pripažinti nepriklausomybės. 1990 m. balandžio 18 d. ji įvedė Lietuvai ekonominę blokadą, sustabdė ar smarkiai apribojo žaliavų tiekimą.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės filialas giliai liūdi netekus gerbiamos ir mylimos bendražygės Aldonos Toleikės. Labai sunku tuo patikėti ir susitaikyti…
Šilutės rajono Tremtiniai su didžiule pagarba Aldoną vadindavo – Mūsų rašytoja. Turėdami omenyje -Tremtinių rašytoja…
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Minėdamas Sausio 13-osios trisdešimtmetį, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pristato virtualią parodą „1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose“.
Parodoje gausu istorinių įvykių fotografijų ir vaizdo įrašų, autentiškų liudijimų, užrašytų tomis dienomis.
Šilutės muziejus kviečia rajono gyventojus tapti istorijos, kurią pasakosime minėdami 30-ąsias Sausio 13-osios metines, dalimi.
Pasidalinkite fotografijomis, prisiminimais, susijusiais su 1990 m. sausio 13 d. įvykiais.
Atsiųskite juos el. paštu: istorija@silutesmuziejus.lt iki 2021 m. sausio 4 d.
H. Šojaus muziejaus nuotr.Rugpjūčio 23 dieną Šilutės Hugo Šojaus muziejuje vyko renginys, skirtas Europos dienos stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dienai paminėti.
Renginyje pristatyta žurnalisto, leidėjo Antano Stanevičiaus parengta paroda „Baltijos kelio atspindžiai“. Vėliau renginio dalyviai pakviesti į muziejaus freskų salę, kurioje buvo pademonstruotas Šilutės Hugo Šojaus muziejininkų sukurtas filmas „O jeigu ji prabiltų“.
Žemaičių Naumiesčio muziejaus nuotr.Nors Laugalių kapinaitės ir pasimetusios tarp laukų, šalia kelio Degučiai – Katyčiai, tačiau jos jokiu būdu nėra pamirštos ar apleistos. Žemaičių Naumiesčio seniūnijos žmonės jas prižiūri: kai reikia, šienauja žolę, kai reikia – pataiso krypstančius nuo laiko kapus.
D. Gailiūnienės nuotr.Birželio 14 dieną Švėkšnoje buvo paminėta Gedulo ir vilties diena. Minint šią skaudžią sukaktį, Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios.
Balandžio 1 d. prieš 175 metus gimė būsimasis dvarininkas, ekonomikos tarėjas, Šilutės miesto mecenatas, pirmojo muziejaus Klaipėdos krašte kūrėjas dr. Hugo Šojus (Hugo Scheu (1845-1937)).
H. Šojaus muziejaus nuotr.Šiemet sukanka 175 metai nuo valdininko, dvarininko, aktyvaus visuomenininko ir kultūrininko Hugo Šojaus gimimo. Žmogaus, kuris buvo savo krašto, dabartinio Šilutės miesto mecenatas ir filantropas. Ant dvarininko padovanotų žemių iki pat šių dienų stovi svarbūs instituciniai miesto pastatai.
H. Šojaus muziejaus nuotr.Sausio 27-toji – svarbi diena žmonijai: tądien 1945 metais buvo išvaduoti vienos siaubingiausių žydų tautos genocido vietų Aušvico – Birkenau koncentracijos stovyklos kaliniai. Pagerbiant aukas, nuo 2005-ųjų ši diena paskelbta Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena.
Kad ir kaip nebūtų liūdna ir graudu, Šilutės rajone yra kelios žydų Holokausto aukų vietos. Jas pirmadienį pagerbė moksleiviai, vietos bendruomenių žmonės.
Vyriausiasis Lietuvos Gelbėjimo komitetas 1923.01.09 Šilutėje. VMLGK nariai ir bendradarbiai: I eilėje (iš kairės): V. Šiaulinskis, J. Lėbartas, M. Jankus, J. Vanagaitis; II eilėje: S. Darius, A. Ivaškevičius, A. Marcinkevičius, J. Pronskus. (H. Šojaus muziejaus nuotr.)Pirmojo pasaulinio karo metais, puoselėdami viltis sukurti nepriklausomą Lietuvą, lietuviai neįsivaizdavo savo valstybės be natūralaus uosto – Klaipėdos. Vadinamojoje Gintarinėje deklaracijoje, kurią Rusijos Dūmos deputatas Martynas Yčas įteikė Rusijos Vyriausybei, buvo išreikšta viltis, kad po pergalingo karo Rusija prisijungs Rytprūsius ir sujungs Mažąją Lietuvą su Didžiąja. Panašūs reikalavimai buvo iškelti ir Amerikos lietuvių seimuose Čikagoje bei Niujorke, lietuvių konferencijose Šveicarijoje ir Švedijoje.
am.lrv.lt nuotr.Artėjant Vėlinėms, aplinkosaugininkai kviečia gyventojus laikytis tradicijos santūriai pagerbti mirusiųjų atminimą – uždegant vieną žvakę, o ne dešimtis, padedant kuklią rudens puokštę, o ne glėbius plastmasinių gėlių.
Puošmenų varžytuvės kapinėse po Vėlinių paprastai baigiasi atliekų griūtimi.
