Krašto naujienos internete
Kurėnai ant vokiško pašto ženklo. (H. Šojaus muziejaus nuotr.)Tikriausiai girdėjote, kad 2019 metai yra paskelbti Pasaulio lietuvių metais. Ta proga 2019 m. balandžio 25 d. Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, vyko Lietuvos muziejų asociacijos Rinkinių mokslinio tyrimo sekcijos organizuota XXII mokslinė konferencija „Pasaulio lietuvių palikimas Lietuvos muziejuose“. Joje skaitytas šis pranešimas, atskleidęs eksponatų istorijas platesniam besidominčiųjų ratui.
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Mažoji Lietuva – tai pats mažiausias dabartinės Lietuvos etnografinis regionas, ilgus metus priklausęs Prūsijai. Jame sugyveno dvi pagrindinės tautos – lietuviai (lietuvininkai) ir vokiečiai, tad kultūra ir papročiai buvo kitokie, negu Didžiojoje Lietuvoje.
Remdamiesi Kristinos Blockytės straipsniu „Kalendorinės šventės Mažojoje Lietuvoje: tradicijų rekonstrukcija“, aptarsime Velykų šventės papročius Klaipėdos krašte nuo seniausių laikų iki nūdienos.
Naujos kadencijos Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos nariai. (S. Sodonio nuotr.)Balandžio 17 d. įvyko pirmasis naujos kadencijos Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos posėdis. Į ją deleguoti atstovai iš visų 7 etnografinio regiono savivaldybių – etnografai, vadybininkai, muziejininkai, taip pat Klaipėdos universiteto mokslininkai, turizmo informacinių centrų, Rambyno regioninio parko ir Kuršių Nerijos nacionalinio parko bei regiono asociacijų, veikiančių krašto etnokultūros, istorijos srityje, atstovai.
F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.Balandžio 12 dieną Neringos meno mokyklos suaugusiųjų studija kartu su Šilutės suaugusiųjų dailės studija įgyvendino gražią idėją surengti bendrą dailės darbų parodą „2 Krantai”.
Galima tik pasidžiaugti įgyvendinta iniciatyva, kai ne tik laivais, bet ir pasitelkus meną surandama daug bendrų dalykų, vienijančių atskiruose krantuose gyvenančius žmones. Mus skiria marios, bet jungia menas.
Šilutės KPC nuotr.Pirmadienį Šilutės kultūros ir pramogų centre gimnazistai po pamokų žiūrėjo pagal švedų rašytojo Matso Wahlio romaną sukurtą spektaklį „Įsilaužėlis“. Po jo vyko pokalbis su kūrybine grupe.
„Įsilaužėlis“ – tai Vilniaus „Labai teatras“ specialus projektas jaunimui. Sulaukus Kultūros tarybos finansinės paramos, jis nemokamai rodomas projekto partnerių įstaigose – Šilutės kultūros ir pramogų centras yra vienas iš jų.
U. Žakevičienės nuotr.Antradienį Seime atidaryta Violetos Astrauskienės fotokoliažų paroda „Švėkšnos Pliateriai – Melior mors macula“, kurią globoja Seimo narė Gintarė Skaistė.
Orkestro 'Pamarys' nuotr.Šilutės meno mokyklos fanfarinis orkestras „Pamarys“ (vadovas Gražvydas Raila) 19-ajame Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionate Palangoje iškovojo trečiąją vietą aukščiausioje – D kategorijoje.
Oresto Lidžiaus nuotr.Senųjų Šilutės miesto gyventojų prisiminimai bei dar gyva žodinė tradicija liudija, jog prieškaryje čia buvusios Šilutės dvaro kapinės. Šiandien šitai išduoda tik senų liepų vora bei naujai 1999 m. pastatytas paminklinis akmuo čia palaidotam Šilutės dvarininkui Hugo Scheu (Šojui).
Pagrindinis dvaro kapinių sunaikinimo darbas buvo atliktas dar ankstyvame pokaryje, “buldozerinio ateizmo” metais.
Asmeninio archyvo nuotr.Kristina jau nuo pat mažų dienų nesiskiria su muzika. Pradėjusi mokytis groti fortepijonu dar vaikystėje, nebūtų pagalvojusi, kad taps žinoma ir garsia pianiste, koncertuojančia ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. O Klaipėda šiame muzikiniame kelyje suvaidino išties reikšmingą vaidmenį. Šiandien Kristina ne tik koncertuoja, džiugina savo kūrybiškumu, bet ir pati dirba dėstytoja šiame nuostabiame mieste.
F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.Kovo 8-ąją visa Lietuva dalyvavo Nacionalinio diktanto konkurse. Konkursas organizuotas jau dvyliktą kartą. Tradiciškai diktantą buvo galima rašyti mokyklose, bibliotekose, savivaldybių salėse.
Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje diktantą rašė 13 žmonių. Iš jų 2 suaugusieji ir 9 moksleivės: viena iš Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklos ir aštuonios 8 klasės moksleivės iš Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos, kurias atlydėjo mokyklos bibliotekininkė Daiva Girtautienė.
D. Gailiūnienės nuotr.Kiekvienais metais švenčiamos Užgavėnės. Tai – žiemos išvarymo bei pavasario prisišaukimo šventė. Manoma, jog šią dieną sočiai pavalgius, sotumas ir stiprumas lydės visus metus.
Šiemet sočių patiekalų netrūko jau ilgus metus organizuojamoje Švėkšnos Užgavėnių šventėje. Kaip žinoma, visi jie turi būti suvalgomi, nes iškart po Užgavėnių prasideda gavėnia – pasninko metas, trunkantis iki pat Velykų.
H. Šojaus muziejaus nuotr.Užgavėnėmis tradiciškai baigiasi mėsiedas – žiemos linksmybių, piršlybų ir vestuvių metas. Tai viena archajiškiausių švenčių, kurios ištakos siekia akmens amžių. Ji yra žiemos palydų, žiemos išvarymo, taip pat vaisingumo žadinimo, skalsos ir gausumo skatinimo šventė, pagoniškais laikais vadinta Ragučio švente.
Dabar Užgavėnės priderintos prie krikščioniškojo kalendoriaus: kitą dieną po jų – Pelenų dieną, trečiadienį – prasideda gavėnia, 46 dienų pasninkas, skirtas pasirengti Jėzaus Kristaus prisikėlimo šventei – šv. Velykoms.
F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.2019-ieji paskelbti Žemaitijos metais, taip siekiama atkreipti dėmesį ir pabrėžti Žemaitijos reikšmę Lietuvos ir Baltijos jūros pakrančių valstybių formavimosi istorijoje XIII–XIV a., kuomet Vokiečių ordinas vykdė kuršių ir prūsų genčių nukariavimus.
Šilutės KPC nuotr.Trečiadienį Šilutės kultūros ir pramogų centre džiazo, ritmo ir improvizacinės muzikos vakarą surengė „Jazz Academy“ iš Kauno.
Centro antro aukšto fojė improvizacijas, muzikinius piešinius garsu susirinkusiems šilutiškiams piešė vokalistė Lina Rovaitė, saksofonininkas Tomas Razmus, fortepijonu skambino Vytis Kišūnas, solidumo skambesiui bosine gitara suteikė Silvia Leonzio bei ritmu visą tai sutvirtino perkusininkas ir šio kolektyvo vadovas Arnas Mikalkėnas.
Šilutės kultūros ir pramogų centro nuotr.Jau penkerius metus vykdomas kultūrinis Mažosios Lietuvos etnografinio regiono pažintinis projektas „Vėtrungių kelias“ šiais metais turėtų tapti patrauklesnis norintiems daugiau sužinoti apie šį savitą Lietuvos kraštą. Naują kvėpavimą tam padės suteikti Lietuvos kultūros tarybos skirta 8 260 eurų parama.
lrkm.lrv.lt nuotr.Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos pateiktą Vietovardžių metų minėjimo 2019 metais planą.
Plane numatytais visoje Lietuvoje vyksiančiais kultūriniais, edukaciniais, įamžinimo renginiais ir veiklomis, mokslinėmis konferencijomis ir seminarais, duomenų kaupimu ir sisteminimu, viešinimu ir leidyba bus pabrėžiama senųjų vietovardžių svarba, gyvenamųjų vietų vardų reikšmė puoselėjant ryšius su protėvių žeme.
Šilutės H. Šojaus muziejaus nuotr.Sausio 15 d., minint Klaipėdos krašto dieną, Šilutės Hugo Šojaus muziejuje atidaryta paroda „Eksponatai – laikmečio liudininkai“. Tai jau tradicija tapusi paroda, kurios metu visuomenei pristatomi nauji eksponatai, per praėjusius metus papildę muziejaus fondus, padėkojama asmenims, dovanojusiems muziejui eksponatus.
F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.Gruodžio pabaigoje Lietuvos kultūros taryba skyrė dalinį finansavimą (4 000 Eur) Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos projektui „Bibliotekos sociumas“ (vadovė Sandra Jablonskienė).
Tikslas – telkti ir aktyvinti vietos bendruomenes, kuriant ir pritaikant į bendruomenę orientuotą tvarią kultūrinę aplinką. Tęstinis projektas „Bibliotekos sociumas“ jungs įvairių socialinių grupių, amžiaus, profesijų, išsilavinimo, požiūrių žmones.
F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.Besibaigiant 2018-iesiems Lietuvoje prasidėjo akcija „Knygų Kalėdos“, skleidžianti žinią – dalinkimės skaitymo šviesa ir dovanokime knygų bibliotekoms. Pamario krašto žmonės yra skaitantys ir mėgstantys knygas, nes kasmet jie išlieka neabejingi šiai akcijai ir dovanoja knygas savo bibliotekoms.
Dažnai skaitomiausios knygos bibliotekoje tenka ilgokai palaukti. Vieno ar kelių bibliotekos turimų populiarios knygos egzempliorių nepakanka, todėl susidaro eilė norinčių ją perskaityti. Kai kuriems skaitytojams knygą tenka perskaityti tik po kelių mėnesių.
F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.Gruodžio 13 d. Lietuvos kultūros taryba paskelbė 2019 m. individualių valstybinių stipendijų konkursų rezultatus. Individualioms stipendijoms gauti buvo pateiktos 715 paraiškos, finansavimas paskirtas 260 architektūros, bibliotekų, cirko, dailės, dizaino, etninės kultūros, fotografijos, kultūros paveldo, literatūros, muziejų, muzikos, šokio, tarpdisciplininio meno, teatro sričių kūrėjams. Stipendijų programos tikslas – skatinti kultūros ir meno kūrėjų individualią kūrybinę veiklą. Stipendijos pradedamos mokėti nuo 2019 m. sausio (po 600 eurų per mėn.).
Loading ...
