Krašto naujienos internete
manokrastas.lt nuotr.Trečiadienį startavo kultūros kelio „Vėtrungių kelias“ žaidimas, kuris tęsis iki Pasaulinės turizmo dienos – rugsėjo 27 dienos.
Idėja kurti „Vėtrungių kelią“ kilo Šilutės kultūros bendruomenei, o jos įgyvendinimu rūpinasi Šilutės kultūros ir pramogų centro komanda ir jos direktorė Jūratė Pancerova.
www.silutekpc.lt nuotr.Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje surengtas antrasis vasaros muzikos festivalio „Muzikinė verdenė“ koncertas. Šeštadienį čia koncertavo jaunas, be galo subtiliai a kapela dainuojantis vokalinis kvartetas iš sostinės „Non vibrato“.
www.silutekpc.lt nuotr.Birželio 5 dieną Šilutės evangelikų bažnyčioje įvyko pirmasis šių metų vasaros festivalio „Muzikinė verdenė“ koncertas. Jį drauge su Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia rengia Šilutės kultūros ir pramogų centras.
Nuo pat festivalio rengimo pradžios 2011 m. festivalio parteriais yra ir Šilutės meno mokykla. Buvo sumanyta, kad jos mokiniai pradėdavo profesionalių muzikantų koncertus.
Gegužės 28 dieną Lietuvos Respublikos kultūros ministras pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtino Regioninės kultūros tarybos sprendimą dėl projektų, įtrauktų į „Tolygios kultūrinės raidos projektų regionuose“, sąrašą. Jame pasakyta, kuriems pateiktiems projektams kokią skirti valstybės paramą. Tarp gavusių finansavimą yra ir du Šilutės kultūros ir pramogų centro parengti ir šiam konkursui pateikti projektai.
Kurėnai ant vokiško pašto ženklo. (H. Šojaus muziejaus nuotr.)Tikriausiai girdėjote, kad 2019 metai yra paskelbti Pasaulio lietuvių metais. Ta proga 2019 m. balandžio 25 d. Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, vyko Lietuvos muziejų asociacijos Rinkinių mokslinio tyrimo sekcijos organizuota XXII mokslinė konferencija „Pasaulio lietuvių palikimas Lietuvos muziejuose“. Joje skaitytas šis pranešimas, atskleidęs eksponatų istorijas platesniam besidominčiųjų ratui.
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Mažoji Lietuva – tai pats mažiausias dabartinės Lietuvos etnografinis regionas, ilgus metus priklausęs Prūsijai. Jame sugyveno dvi pagrindinės tautos – lietuviai (lietuvininkai) ir vokiečiai, tad kultūra ir papročiai buvo kitokie, negu Didžiojoje Lietuvoje.
Remdamiesi Kristinos Blockytės straipsniu „Kalendorinės šventės Mažojoje Lietuvoje: tradicijų rekonstrukcija“, aptarsime Velykų šventės papročius Klaipėdos krašte nuo seniausių laikų iki nūdienos.
Naujos kadencijos Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos nariai. (S. Sodonio nuotr.)Balandžio 17 d. įvyko pirmasis naujos kadencijos Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos posėdis. Į ją deleguoti atstovai iš visų 7 etnografinio regiono savivaldybių – etnografai, vadybininkai, muziejininkai, taip pat Klaipėdos universiteto mokslininkai, turizmo informacinių centrų, Rambyno regioninio parko ir Kuršių Nerijos nacionalinio parko bei regiono asociacijų, veikiančių krašto etnokultūros, istorijos srityje, atstovai.
F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.Balandžio 12 dieną Neringos meno mokyklos suaugusiųjų studija kartu su Šilutės suaugusiųjų dailės studija įgyvendino gražią idėją surengti bendrą dailės darbų parodą „2 Krantai”.
Galima tik pasidžiaugti įgyvendinta iniciatyva, kai ne tik laivais, bet ir pasitelkus meną surandama daug bendrų dalykų, vienijančių atskiruose krantuose gyvenančius žmones. Mus skiria marios, bet jungia menas.
Šilutės KPC nuotr.Pirmadienį Šilutės kultūros ir pramogų centre gimnazistai po pamokų žiūrėjo pagal švedų rašytojo Matso Wahlio romaną sukurtą spektaklį „Įsilaužėlis“. Po jo vyko pokalbis su kūrybine grupe.
„Įsilaužėlis“ – tai Vilniaus „Labai teatras“ specialus projektas jaunimui. Sulaukus Kultūros tarybos finansinės paramos, jis nemokamai rodomas projekto partnerių įstaigose – Šilutės kultūros ir pramogų centras yra vienas iš jų.
U. Žakevičienės nuotr.Antradienį Seime atidaryta Violetos Astrauskienės fotokoliažų paroda „Švėkšnos Pliateriai – Melior mors macula“, kurią globoja Seimo narė Gintarė Skaistė.
Orkestro 'Pamarys' nuotr.Šilutės meno mokyklos fanfarinis orkestras „Pamarys“ (vadovas Gražvydas Raila) 19-ajame Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionate Palangoje iškovojo trečiąją vietą aukščiausioje – D kategorijoje.
Oresto Lidžiaus nuotr.Senųjų Šilutės miesto gyventojų prisiminimai bei dar gyva žodinė tradicija liudija, jog prieškaryje čia buvusios Šilutės dvaro kapinės. Šiandien šitai išduoda tik senų liepų vora bei naujai 1999 m. pastatytas paminklinis akmuo čia palaidotam Šilutės dvarininkui Hugo Scheu (Šojui).
Pagrindinis dvaro kapinių sunaikinimo darbas buvo atliktas dar ankstyvame pokaryje, “buldozerinio ateizmo” metais.
Asmeninio archyvo nuotr.Kristina jau nuo pat mažų dienų nesiskiria su muzika. Pradėjusi mokytis groti fortepijonu dar vaikystėje, nebūtų pagalvojusi, kad taps žinoma ir garsia pianiste, koncertuojančia ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. O Klaipėda šiame muzikiniame kelyje suvaidino išties reikšmingą vaidmenį. Šiandien Kristina ne tik koncertuoja, džiugina savo kūrybiškumu, bet ir pati dirba dėstytoja šiame nuostabiame mieste.
F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.Kovo 8-ąją visa Lietuva dalyvavo Nacionalinio diktanto konkurse. Konkursas organizuotas jau dvyliktą kartą. Tradiciškai diktantą buvo galima rašyti mokyklose, bibliotekose, savivaldybių salėse.
Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje diktantą rašė 13 žmonių. Iš jų 2 suaugusieji ir 9 moksleivės: viena iš Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklos ir aštuonios 8 klasės moksleivės iš Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos, kurias atlydėjo mokyklos bibliotekininkė Daiva Girtautienė.
D. Gailiūnienės nuotr.Kiekvienais metais švenčiamos Užgavėnės. Tai – žiemos išvarymo bei pavasario prisišaukimo šventė. Manoma, jog šią dieną sočiai pavalgius, sotumas ir stiprumas lydės visus metus.
Šiemet sočių patiekalų netrūko jau ilgus metus organizuojamoje Švėkšnos Užgavėnių šventėje. Kaip žinoma, visi jie turi būti suvalgomi, nes iškart po Užgavėnių prasideda gavėnia – pasninko metas, trunkantis iki pat Velykų.
H. Šojaus muziejaus nuotr.Užgavėnėmis tradiciškai baigiasi mėsiedas – žiemos linksmybių, piršlybų ir vestuvių metas. Tai viena archajiškiausių švenčių, kurios ištakos siekia akmens amžių. Ji yra žiemos palydų, žiemos išvarymo, taip pat vaisingumo žadinimo, skalsos ir gausumo skatinimo šventė, pagoniškais laikais vadinta Ragučio švente.
Dabar Užgavėnės priderintos prie krikščioniškojo kalendoriaus: kitą dieną po jų – Pelenų dieną, trečiadienį – prasideda gavėnia, 46 dienų pasninkas, skirtas pasirengti Jėzaus Kristaus prisikėlimo šventei – šv. Velykoms.
F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.2019-ieji paskelbti Žemaitijos metais, taip siekiama atkreipti dėmesį ir pabrėžti Žemaitijos reikšmę Lietuvos ir Baltijos jūros pakrančių valstybių formavimosi istorijoje XIII–XIV a., kuomet Vokiečių ordinas vykdė kuršių ir prūsų genčių nukariavimus.
Šilutės KPC nuotr.Trečiadienį Šilutės kultūros ir pramogų centre džiazo, ritmo ir improvizacinės muzikos vakarą surengė „Jazz Academy“ iš Kauno.
Centro antro aukšto fojė improvizacijas, muzikinius piešinius garsu susirinkusiems šilutiškiams piešė vokalistė Lina Rovaitė, saksofonininkas Tomas Razmus, fortepijonu skambino Vytis Kišūnas, solidumo skambesiui bosine gitara suteikė Silvia Leonzio bei ritmu visą tai sutvirtino perkusininkas ir šio kolektyvo vadovas Arnas Mikalkėnas.
Šilutės kultūros ir pramogų centro nuotr.Jau penkerius metus vykdomas kultūrinis Mažosios Lietuvos etnografinio regiono pažintinis projektas „Vėtrungių kelias“ šiais metais turėtų tapti patrauklesnis norintiems daugiau sužinoti apie šį savitą Lietuvos kraštą. Naują kvėpavimą tam padės suteikti Lietuvos kultūros tarybos skirta 8 260 eurų parama.
lrkm.lrv.lt nuotr.Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos pateiktą Vietovardžių metų minėjimo 2019 metais planą.
Plane numatytais visoje Lietuvoje vyksiančiais kultūriniais, edukaciniais, įamžinimo renginiais ir veiklomis, mokslinėmis konferencijomis ir seminarais, duomenų kaupimu ir sisteminimu, viešinimu ir leidyba bus pabrėžiama senųjų vietovardžių svarba, gyvenamųjų vietų vardų reikšmė puoselėjant ryšius su protėvių žeme.
Loading ...
