Krašto naujienos internete
Oresto Lidžiaus nuotr.Pirmoji spalio mėnesio pusė džiugino mus gana gražiu rudenišku oru. Šiuo metu vandens lygiai upėse svyruoja nedaug ir yra žemesni nei spalio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis.
Nemune vandens lygis žemesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį 45–61 cm, Neryje – 21–38 cm. Pietrytiniuose Lietuvos rajonuose esančių upių vandens lygiai žemesni už vidutinį daugiametį vandens lygi 7–33 cm, vidurio Lietuvoje – 5–64 cm, vakariniuose Lietuvos rajonuose – 9–43 cm.
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Ateinantį sekmadienį, spalio 27 d., 4 valandą nakties persuksime laikrodžius viena valanda atgal ir pereisime į žiemos laiką.
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbė naują „Savivaldybių indeksą“.
Geriausi- Vilniaus miestas ir Klaipėdos rajonas. Šilutės rajono savivaldybė (63 balai iš 100) mažųjų savivaldybių grupėje dalijasi 5-8 vietomis su Marijampolės, Palangos ir Panevėžio savivaldybėmis.
Geriausiai įvertintos „Komunalinio ūkio“, „Mokesčių“ ir „Turto valdymo“ sritys. Prasčiau nei vidutiniškai – „Švietimas“.
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Nemuno upės ruožą nuo Kauno iki Atmatos upės žiočių numatoma modernizuoti, užtikrinant reikiamą jo gylį ir plotį bei pagerinant sąlygas laivybai. Taip siekiama vidaus vandenų kelyje E41 užtikrinti galimybę plaukioti keleiviniams laivams ir krovininėms baržoms. Projektas, kurio vertė – 28,3 mln. eurų, susisiekimo ministro įsakymu įtrauktas į Europos Sąjungos investicijomis finansuojamų projektų sąrašą.
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.2 mlrd. – tiek vienkartinių plastikinių, stiklinių bei metalinių gėrimų pakuočių, dalyvaujančių užstato sistemoje, grąžino Lietuvos gyventojai. Nuo 2016 m. vasario veikianti užstato sistema kasmet surenka vis daugiau pakuočių, tad jei pirmąjį milijardą Lietuvos gyventojai sunešė per 24 mėnesius, tai antrajam milijardui prireikė 20 mėn.
Bendras į taromatus bei rankinio surinkimo punktus gyventojų suneštų 2 mlrd. gėrimų pakuočių svoris siekia 80 000 tonų – tai yra beveik 8 kartus daugiau nei sveria Eifelio bokštas.
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams spalio mėnesį turėtų kainuoti 4,39 ct (su PVM), prognozuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Dabar ji kainuoja 4,46 ct, o prieš metus, 2018-ųjų spalį, kainavo 4,91 ct.
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Rugsėjo 10 d. hidrologinė sausra buvo užfiksuota daugiau nei pusėje (25 iš 47) vandens matavimo stočių. Jose šiuo metu vandens lygis yra žemesnis už žemiausią vidutinį daugiametį vandens lygį. Dar 12 VMS situacija yra artima hidrologinei sausrai.
Kol kas menkiausiai hidrologinės sausros padėtį atspindi Akmenos-Danės, Strėvos, Minijos, Šventosios upės.
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Vis garsiau kalbant, kad jau 2020-ųjų sausio 1 dieną bus pradėtas skaičiuoti automobilių taršos mokestis, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“ panagrinėjo, kokių gamintojų transporto priemonės patikros metu dažniausiai „išbrokuojamos“ dėl išmetimo sistemos trūkumų.
Puikiai suvokdami, koks nepopuliarus bus sprendimas paversti taršiausius finansiškai nepatraukliais, Vyriausybė lig šiol atskleidė tik kai kuriuos būsimojo taršos mokesčio projekto detales, todėl klausimų, kas, kaip, kada, kiek, kodėl tebėra gerokai daugiau nei atsakymų.
Šilutiškis A. Plikšnys paskirtas švietimo, mokslo ir sporto viceministru. (www.smm.lt nuotr.)Šiandien darbą pradeda švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys. Jis kuruos profesinio mokymo sritį.
1998–2011 m. A. Plikšnys ėjo Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo, profesinio ir neformalaus ugdymo departamento direktoriaus pareigas. 2011–2016 m. vadovavo Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamentui.
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Nors praėjusią savaitę Lietuvoje vyravo lietingi orai, tačiau hidrologinės sausros padariniai vis dar pastebimi daugelyje šalies upių.
Remiantis rugpjūčio 26 d. atliktais skaičiavimais, 22 iš 48 vandens matavimo stočių (toliau – VMS) vis dar pasižymi sausros sąlygomis, t. y. jų vandens lygis žemesnis už vidutinį žemiausią šiltojo sezono vandens lygį.
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Žemės ūkio mokslinių tyrimų instituto Borno mieste bei Leibnico instituto mokslininkai Vokietijoje sėkmingai atliko aštriašnipių eršketų dirbtinio veisimo darbus. Po pirmos sėkmingos reprodukcijos šiais metais 70 tūkstančių aštriašnipių eršketų lervučių buvo padovanota Žuvininkystės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos tolimesniam auginimui.
Pirmąsias eršketų lervutes Žuvininkystės tarnybos prie LR ŽŪM Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus specialistai jau pristatė į Vakarų regiono žuvivaisos skyrių Rusnėje.
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Šeštadienį, anksčiau nei įprastai, prasidėjo jau tradicine tapusi aplinkosaugos akcija „Lašiša 2019“. Ši kasmet organizuojama akcija vykdoma siekiant apsaugoti migruojančias neršti ir neršiančias lašišas bei šlakius.
Paprastai ši akcija prasidėdavo rugpjūčio pabaigoje, tačiau šiemet nuspręsta pradžios datą paankstinti.
J. Stacevičiaus, LRT, nuotr.Rugpjūčio 23 dieną kartu su latviais ir estais visa Lietuva švęs Baltijos kelio trisdešimtmetį. Ruošdamasi šios istorinės datos minėjimui ir pasitikdama naująjį sezoną, LRT pristato integruotos komunikacijos kampaniją „Tegul žydi laisvė“, kurios pagrindiniu simboliu tapo gėlė – kardelis.
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Pajamų nelygybė ir skurdas Lietuvoje tebėra vieni didžiausių Europos Sąjungoje (ES): 2018 m. žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 22,9 proc. gyventojų, žemiau absoliutaus skurdo ribos – 11,1 proc.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir Europos komisija pažymi, kad socialinių išmokų adekvatumas Lietuvoje išlieka palyginti žemas, skurdžiausių namų ūkių gyvenimo lygis pagerėjo nedaug, o poveikis pajamų nelygybės mažinimui mažesnis nei ES.
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Laivyba Lietuvos vidaus vandenimis taps paprastesnė – Susisiekimo ministerijos iniciatyva pakeistas Vidaus vandenų transporto kodeksas, kuris palengvina asmeninių ir pramoginių laivų registravimo bei techninės apžiūros sąlygas, taip pat užtikrina šių procesų skaidrumą.
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (toliau – ULAC), remdamasis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, informuoja, kad Baltijos jūroje dėl kylančios paviršiaus vandens temperatūros susidaro tinkamos sąlygos daugintis Vibrio bakterijoms.
Manoma, kad vidutinis arba aukštas jų lygis bus registruojamas daugelyje Baltijos jūros pakrančių: Danijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, ypač Gdansko įlankoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje taip pat ir Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje.
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Naujos mėgėjų žvejybos taisyklės padės gausinti žuvų išteklius, teigia Aplinkos ministerija.
Šiandien įsigalioja naujos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės. Jose, atsižvelgiant į išteklių pokyčius, įtvirtinama nauja žuvų, vėžių gaudymo tvarka visoje šalies teritorijoje.
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Lietuvos gyventojai vis aktyviau grąžina gėrimų tarą. Ne pelno organizacijos VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (toliau – USAD) statistika rodo, kad per pirmus 6 šių metų mėnesius į taromatus ir rankinio surinkimo punktus grąžintas rekordinis pakuočių kiekis – 291,7 mln. Tai 17,4 mln. vnt. daugiau nei pernai tuo pat metu.
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Šilutės rajone iš 5 patikrintų įstaigų tik vienoje nenustatyta pažeidimų.
Perpildytos vaikų grupės tampa ne tik Vilniaus, bet ir daugelio Lietuvos savivaldybių rūpesčiu. Beveik ketvirtadalyje (24,4 proc.) tikrintų ugdymo įstaigų, vykdančių ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, perpildyta bent viena grupė. Taip pat rasta ir daugiau veiklos pažeidimų – įstaigos neturi leidimų-higienos pasų, nesilaikoma juose nurodytų sąlygų, nesaugios žaidimų aikštelės, neužtikrinimas reikiamas sanitarinių įrengimų skaičius ir kt.
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Lietuva neišvengė per visą Europą nuvilnijusios karščio bangos – šis birželis šalyje buvo pats karščiausias per paskutinius 58 metus. Praėjus vos mėnesiui, jau pranešta ir apie kaitros pasekmes, pavyzdžiui, apie žūstančius paukščius po sausros nusekus Nemunui. Tokių pranešimų ir gamtos kataklizmų ateityje nemažės – jei nesuvienysime jėgų kovoje su klimato kaita, tikina Vytauto Didžiojo universiteto (toliau – VDU) mokslininkai.
Loading ...
