www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.
Žemės ūkio mokslinių tyrimų instituto Borno mieste bei Leibnico instituto mokslininkai Vokietijoje sėkmingai atliko aštriašnipių eršketų dirbtinio veisimo darbus. Po pirmos sėkmingos reprodukcijos šiais metais 70 tūkstančių aštriašnipių eršketų lervučių buvo padovanota Žuvininkystės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos tolimesniam auginimui.
Pirmąsias eršketų lervutes Žuvininkystės tarnybos prie LR ŽŪM Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus specialistai jau pristatė į Vakarų regiono žuvivaisos skyrių Rusnėje.
Skaityti toliau
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.
Šeštadienį, anksčiau nei įprastai, prasidėjo jau tradicine tapusi aplinkosaugos akcija „Lašiša 2019“. Ši kasmet organizuojama akcija vykdoma siekiant apsaugoti migruojančias neršti ir neršiančias lašišas bei šlakius.
Paprastai ši akcija prasidėdavo rugpjūčio pabaigoje, tačiau šiemet nuspręsta pradžios datą paankstinti.
Skaityti toliau
J. Stacevičiaus, LRT, nuotr.
Rugpjūčio 23 dieną kartu su latviais ir estais visa Lietuva švęs Baltijos kelio trisdešimtmetį. Ruošdamasi šios istorinės datos minėjimui ir pasitikdama naująjį sezoną, LRT pristato integruotos komunikacijos kampaniją „Tegul žydi laisvė“, kurios pagrindiniu simboliu tapo gėlė – kardelis.
Skaityti toliau
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.
Pajamų nelygybė ir skurdas Lietuvoje tebėra vieni didžiausių Europos Sąjungoje (ES): 2018 m. žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 22,9 proc. gyventojų, žemiau absoliutaus skurdo ribos – 11,1 proc.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir Europos komisija pažymi, kad socialinių išmokų adekvatumas Lietuvoje išlieka palyginti žemas, skurdžiausių namų ūkių gyvenimo lygis pagerėjo nedaug, o poveikis pajamų nelygybės mažinimui mažesnis nei ES.
Skaityti toliau
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.
Laivyba Lietuvos vidaus vandenimis taps paprastesnė – Susisiekimo ministerijos iniciatyva pakeistas Vidaus vandenų transporto kodeksas, kuris palengvina asmeninių ir pramoginių laivų registravimo bei techninės apžiūros sąlygas, taip pat užtikrina šių procesų skaidrumą.
Skaityti toliau
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (toliau – ULAC), remdamasis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, informuoja, kad Baltijos jūroje dėl kylančios paviršiaus vandens temperatūros susidaro tinkamos sąlygos daugintis Vibrio bakterijoms.
Manoma, kad vidutinis arba aukštas jų lygis bus registruojamas daugelyje Baltijos jūros pakrančių: Danijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, ypač Gdansko įlankoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje taip pat ir Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje.
Skaityti toliau
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.
Naujos mėgėjų žvejybos taisyklės padės gausinti žuvų išteklius, teigia Aplinkos ministerija.
Šiandien įsigalioja naujos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės. Jose, atsižvelgiant į išteklių pokyčius, įtvirtinama nauja žuvų, vėžių gaudymo tvarka visoje šalies teritorijoje.
Skaityti toliau
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.
Lietuvos gyventojai vis aktyviau grąžina gėrimų tarą. Ne pelno organizacijos VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (toliau – USAD) statistika rodo, kad per pirmus 6 šių metų mėnesius į taromatus ir rankinio surinkimo punktus grąžintas rekordinis pakuočių kiekis – 291,7 mln. Tai 17,4 mln. vnt. daugiau nei pernai tuo pat metu.
Skaityti toliau
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.
Šilutės rajone iš 5 patikrintų įstaigų tik vienoje nenustatyta pažeidimų.
Perpildytos vaikų grupės tampa ne tik Vilniaus, bet ir daugelio Lietuvos savivaldybių rūpesčiu. Beveik ketvirtadalyje (24,4 proc.) tikrintų ugdymo įstaigų, vykdančių ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, perpildyta bent viena grupė. Taip pat rasta ir daugiau veiklos pažeidimų – įstaigos neturi leidimų-higienos pasų, nesilaikoma juose nurodytų sąlygų, nesaugios žaidimų aikštelės, neužtikrinimas reikiamas sanitarinių įrengimų skaičius ir kt.
Skaityti toliau
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.
Lietuva neišvengė per visą Europą nuvilnijusios karščio bangos – šis birželis šalyje buvo pats karščiausias per paskutinius 58 metus. Praėjus vos mėnesiui, jau pranešta ir apie kaitros pasekmes, pavyzdžiui, apie žūstančius paukščius po sausros nusekus Nemunui. Tokių pranešimų ir gamtos kataklizmų ateityje nemažės – jei nesuvienysime jėgų kovoje su klimato kaita, tikina Vytauto Didžiojo universiteto (toliau – VDU) mokslininkai.
Skaityti toliau
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.
Šilutė – jokia išimtis.
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) analitinės antikorupcinės žvalgybos valdyba, tęsdama nepotizmo rizikos stebėseną savivaldoje, atliko visų 246 Lietuvos savivaldybių valdomų įmonių nepotizmo rizikos intensyvumo analizę. Tyrimo metu siekta nustatyti, kokią dalį įmonėse sudaro giminystės, santuokos ar svainystės (toliau – giminystės) ryšiais susiję darbuotojai (vidinio nepotizmo rizika). Taip pat buvo analizuojama, kiek įmonių darbuotojų turi giminaičių, dirbančių savivaldybių administracijose (išorinio nepotizmo rizika).
Skaityti toliau
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.
Šiuo metu hidrologinė sausra šalyje, kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, jau pasibaigė. Padėtis upėse yra šiek tiek pagerėjusi, ir tai nulėmė šį mėnesį iškritę krituliai.
Geriausia situacija yra vakarų Lietuvos upėse. Jų vandens lygiai artimi vidutiniams daugiamečiams liepos mėnesio lygiams ar šiek tiek žemesni. Kitoje šalies dalyje vanduo iki šiol gana stipriai nusekęs.
Skaityti toliau
J. Kalinsko, 15min.lt, nuotr.
„Lietuva yra viena“ – tokią žinią išrinktasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda siunčia valstybės piliečiams, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena, kuo užsiima, kokia jų socialinė padėtis. Jau liepos 12 dieną, penktadienį, naujasis šalies vadovas ištars priesaiką ir kreipsis į visus Lietuvos žmones.
Skaityti toliau
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.
Pirmasis liepos mėnesio dešimtadienis buvo lietingas, tad stichinė sausra aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu pasitraukė iš visų šalies rajonų, kuriuose buvo fiksuota.
Per laikotarpį nuo birželio 16 d. iki liepos 9 d. stichinė sausra, nepriklausomai nuo išsilaikymo trukmės, buvo fiksuota trijose Lietuvos savivaldybėse: Varėnos, Elektrėnų ir Trakų rajono savivaldybių teritorijose. Dar dviejose savivaldybėse (Birštono ir Švenčionių r. sav.) sausas periodas buvo pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio – sausringo laikotarpio – rodiklius.
Skaityti toliau
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.
Nors pirmąjį 2019-ųjų pusmetį, palyginus su praėjusiais metais, žuvusiųjų Lietuvos keliuose sumažėjo, tačiau pačių eismo įvykių ir juose nukentėjusių žmonių tik padaugėjo. Pagrindine avarijų priežastimi ir toliau išlieka per didelis ir nesaugus greitis, todėl ketinama įvesti baudas net viršijusiems greitį 1 km/val., o rajoniniuose ir krašto keliuose jį reikšmingai sumažinti.
Skaityti toliau
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.
Šilutėje jau fiksuojamas drėgmės perteklius.
Nors savaitgalį daugiau ar mažiau palijo visoje šalyje, vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (toliau – HTK) reikšmes, stichinė sausra ir toliau tęsiasi dviejose Pietų Lietuvos savivaldybėse – Elektrėnų ir Trakų.
Skaityti toliau
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.
Šiemet skaičiuojame dešimtus metus, kai gyvuoja „Tautiškos giesmės“ giedojimas, kuris jau spėjo tapti gyva mūsų kartos tradicija. Tai tikras įrodymas, kad ir nedidelė tauta gali sukurti didelius bei reikšmingus dalykus.
2019-ieji – mums ypatingi. Balandžio mėnesį Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė liepos 6-ąją ne tik Valstybės, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo, bet ir „Tautiškos giesmės“ diena.
Skaityti toliau
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.
Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremalią situaciją visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje.
Tokią padėtį skelbti galima, jei sausros padariniai išplinta daugiau nei trijų savivaldybių mastu. Šiuo metu ekstremalioji padėtis jau yra paskelbta Varėnos, Trakų, Rokiškio, Prienų savivaldybėse, tačiau sausros padarinių išplitimo ribos apima didžiąją dalį savivaldybių.
Skaityti toliau
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.
Toks upių nusekimas yra kelerius metus iš eilės trukusių meteorologinių sąlygų pasekmė.
2019 metai prasidėjo esant žemam vandens lygiui Lietuvos teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose. Žiemos periodu vandens atsargos sniege buvo itin mažos, orai sąlygojo didelius sniego tirpsmo vandens nuostolius, todėl po žiemos dirvos prisotinimas vandeniu buvo nedidelis.
Skaityti toliau
Loading ...