nzt.lrv.lt nuotr.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad iki lapkričio 16 d. privačios žemės savininkai turi sumokėti žemės mokestį už 2026 metus. VMI jau parengė žemės mokesčio deklaracijas, kurias galima peržiūrėti prisijungus prie Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) – apie tai mokėtojai gaus pranešimus el. paštu. Žemės savininkams, kurie nėra VMI elektroninių paslaugų vartotojai, deklaracijos bus siunčiamos klasikiniu paštu.

Skaityti toliau

Šilutės rajono savivaldybėje žemės savininkai už šiuos metus iš viso turės sumokėti beveik 885,2 tūkst. eurų: 12,1 tūkst. gyventojų turės sumokėti beveik 705 tūkst. eurų, o 204 įmonės – 180,2 tūkst. eurų žemės mokesčio.

„Šiemet beveik trims tūkstančiams Šilutės rajone žemės turinčių gyventojų, nesinaudojančių elektroninėmis paslaugomis, paštu išsiųsime popierines deklaracijas, kurios juos turėtų pasiekti iki lapkričio 3 dienos. Deklaracijos paštu siunčiamos teisingais struktūriniais adresais, kai nurodyta vietovė, gatvė, namo numeris, pašto kodas. Adresą gyventojai gali pasitikrinti savo seniūnijoje arba prisijungę prie Elektroninių valdžios vartų. Žemės mokestis apskaičiuojamas visiems žemės savininkams ir visos deklaracijos yra pateikiamos EDS“, – pasakoja Klaipėdos AVMI vadovas Audrius Morkūnas.

Klaipėdos AVMI pažymi, kad šiemet VĮ Registrų centras visuose žemės sklypuose perregistravo paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostas pagal faktiškai nustatytus jų plotus. Todėl sklypams, kuriems nuo 2020 metų buvo įregistruoti vienodi pakrantės apsaugos juostų ir zonų plotai, apmokestinamas plotas 2026 m. pasikeitė, o apskaičiuotas žemės mokestis gali būti didesnis.

Kitų esminių pakeitimų dėl žemės mokesčio nėra ir galioja tos pačios mokestinės vertės, nustatytos 2023–2027 m. mokestiniams laikotarpiams. Savivaldybių sprendimus apie patvirtintus žemės mokesčio tarifus bei lengvatas galima peržiūrėti VMI svetainėje čia.

Mokestį sumokėti galima per Mano VMI, EDS ar bankiniu pavedimu, nurodant žemės mokesčio įmokos kodą 3011. Taip pat galima sumokėti apsilankius pašto skyriuose, „MAXIMA LT“ kasose, „Perlo“ terminaluose, spaudos kioskuose ir kitose mokėjimų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose. Jei mokestį už savininką moka kitas asmuo, būtina nurodyti žemės savininko vardą, pavardę, asmens kodą ir įmokos kodą 3011.

Sužinoti žemės mokesčio mokėtiną sumą galima paskambinus telefonu +370 5 260 5060 ir pasirinkus žemės mokesčio temą. Identifikavęsi „Mano VMI“ naudotojai gali nelaukdami eilėje automatiniu pranešimu sužinoti mokėtiną sumą, terminus ir įmokos kodą. Mokėtojai, norintys atvykti į Klaipėdos AVMI aptarnavimo padalinius, turi registruotis iš anksto VMI svetainėje arba tuo pačiu numeriu +370 5 260 5060, kuriuo teikiamos ir individualios konsultacijos dėl žemės mokesčio apskaičiavimo.

Daugiau informacijos – www.vmi.lt, skiltyje „Domiuosi žemės mokesčiu“.

kariuomene.lt nuotr.

Spalio 22–25 d. Klaipėdoje, Gargžduose, Šilutėje ir jų apylinkėse vyks didžiausios Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos ir Lietuvos šaulių sąjungos organizuojamos komendantinės pratybos „Perkūno bastionas / Juodas vanagas 2026“.

Skaityti toliau

Pratybose kariai, šauliai, pareigūnai ir civilinių institucijų atstovai treniruosis saugoti svarbius objektus, vykdyti komendantines užduotis ir koordinuotai reaguoti į imituotus incidentus. Didelis dėmesys bus skiriamas ir gyventojų informavimui – siekiama, kad žmonės žinotų, kas vyksta jų aplinkoje, kokių veiksmų gali tikėtis ir kur rasti aktualią informaciją.

Kur vyks pratybos ir ką matys gyventojai?

Pratybų metu miestuose ir jų apylinkėse bus galima pamatyti patruliuojančius karius ir šaulius, karinį bei specialiųjų tarnybų transportą. Kai kuriose vietose vyks imituotų incidentų valdymo ir reagavimo veiksmai.

Klaipėdoje pratybų dalyviai veiks prie miesto savivaldybės, vandenviečių, centrinės katilinės, geležinkelio mazge „Draugystė“ ir Jūrininkų prospekto atkarpoje.

Gargžduose veiksmai vyks Klaipėdos, Tilto ir Gamyklos gatvėse, prie rajono savivaldybės ir apylinkėse.

Šilutėje pratybų dalyviai veiks prie rajono savivaldybės, miesto prieigose ir kitose rajono vietose.

Spalio 23 d. – sužeistųjų evakuacijos pratybos ir galimi eismo magistralėje A1 ribojimai

Spalio 23 d. Klaipėdoje bus treniruojamasi suteikti pagalbą sužeistiesiems ir juos evakuoti. Sužeistuosius vaidinantys pratybų dalyviai iš 3-iosios vandenvietės bus gabenami sausumos transportu ir Karinių oro pajėgų sraigtasparniu į Respublikinę Klaipėdos ligoninę.

Tą pačią dieną magistralėje A1, ties Dirvupiais, įvažiuojant į Klaipėdą, veiks jungtinis kontrolės postas „RECO17“. Pratybų metu šioje kelio atkarpoje galimi laikini eismo ribojimai, transporto srauto sulėtėjimas ir spūstys. Suprantame, kad tai gali sukelti nepatogumų, todėl iš anksto informuojame gyventojus ir visus, planuojančius keliones į Klaipėdą ar per šią miesto prieigą.

Vairuotojams rekomenduojama įvertinti galimus laikinus eismo ribojimus, transporto srauto sulėtėjimą ir nukreipimą apylankomis. Esant galimybei, verta rinktis alternatyvų maršrutą ir kelionei numatyti daugiau laiko.

Spalio 24 d. – imituoti incidentai Klaipėdoje

Klaipėdoje bus treniruojamasi reaguoti į imituotas riaušes prie miesto savivaldybės, diversiją geležinkelio mazge „Draugystė“ ir gaisrą centrinėje katilinėje. Šiose veiklose dalyvaus įvairių institucijų atstovai, medikai ir gelbėtojai.

Gyventojai gali matyti gausesnes tarnybų pajėgas, specialųjį transportą ir imituojamų incidentų valdymo veiksmus. Tai planuotos mokomosios situacijos, skirtos institucijų bendradarbiavimui ir pasirengimui stiprinti.

Naktį – komendanto valandos imitavimas

Dalis pratybų vyks naktį. Jų metu bus imituojama komendanto valanda:

Klaipėdos pietinėje dalyje, Gargžduose ir jų prieigose – naktimis iš spalio 23 į 24 d. ir iš spalio 24 į 25 d., nuo 22 iki 6 val.

Šilutėje ir jos apylinkėse – naktį iš spalio 24 į 25 d., nuo 22 iki 6 val.

Gyventojams nerimauti nereikėtų – tai planinės pratybos, vyksiančios nakties metu, todėl kasdienės veiklos jos neturėtų sutrikdyti.

Kaip gyventojai bus informuojami apie pratybas?

Siekiant, kad informacija apie pratybų eigą gyventojus pasiektų laiku ir būtų lengvai suprantama, bus naudojami keli informavimo būdai – pranešimai gatvėse ir radijo transliacijos.

Spalio 23 d. Klaipėdos ir Gargždų gatvėmis judės Lietuvos kariuomenės automobilis su garsiakalbiais. Iš jo bus transliuojami pranešimai apie pratybų metu treniruojamas procedūras, numatomus ribojimus ir kitą gyventojams aktualią informaciją.

Klaipėdos gyventojai kviečiami irgi tapti pratybų dalyviais – spalio 23 d. nuo 12 iki 22 val. informacija bus transliuojama viešuoju FM radijo 99,0 MHz dažniu, kiekvienos valandos pradžioje. Gyventojai gali pasinaudodami namuose turimais radijo imtuvais, juos įsijungti ir pasitikrinti ir taip kartu su šimtais šaulių ir karių tapti dalimi šių didžiausių komendantinių pratybų.

Svarbu žinoti: radijo pranešimų transliavimas yra pratybų dalis. Jų tikslas – treniruotis operatyviai ir aiškiai perduoti gyventojams aktualią informaciją. Išklausius pranešimus, papildomų veiksmų imtis nereikia.

Ką svarbu žinoti gyventojams?

Pratybų metu matomi kariai, šauliai, specialiųjų tarnybų transportas ir imituojamų incidentų veiksmai yra planuotų mokymų dalis. Gyventojų prašoma išlikti ramiems, atkreipti dėmesį į pateikiamą informaciją.

Pratybų tikslas – stiprinti institucijų pasirengimą veikti kartu ir užtikrinti, kad krizinėse situacijose gyventojus pasiektų aiški, laiku pateikta ir patikima informacija.

Spalio 25 d. – pratybų uždarymas

Spalio 25 d. Klaipėdoje, Gargžduose ir Šilutėje vyks pratybų uždarymo ceremonijos. Jų metu kariai ir šauliai padėkos gyventojams už supratingumą, kantrybę ir bendradarbiavimą.

Pratybų uždarymo ceremonijos:

11 val. Gargžduose – Gargždų savivaldybės aikštėje.
11 val. Šilutėje – Senojoje turgaus aikštėje.
13 val. Klaipėdoje – Klaipėdos universiteto aikštėje, H. Manto g. 84.

Dėkojame gyventojams už supratingumą pratybų metu. Jūsų informuotumas ir bendradarbiavimas yra svarbi bendro pasirengimo dalis.

kariuomene.lt inf.

Lietuvos šaulių sąjungos nuotr.

Aštuonias savaites trukęs „Dronatonas“ sutelkė tūkstančius žmonių ir Lietuvos verslo bendruomenę bendram tikslui – stiprinti Lietuvos ir Ukrainos oro gynybą. Surinkta 1 301 494 Eur.

Skaityti toliau

20 proc. surinktų lėšų skiriama Lietuvos šaulių sąjungai, 80 proc. – Ukrainos gynėjams. Už suaukotus pinigus perkami dronai-perėmėjai, antidroninės sistemos ir finansuojami operatorių mokymai.

Pirmieji Lietuvoje sukurti dronai-perėmėjai „Defender“ jau perduoti Lietuvos šaulių sąjungai, dar 12 gamintojas „NT Service“ padovanojo Ukrainos gynėjams.

Nuoširdžiai dėkojame „Blue/Yellow“ už iniciatyvą, visiems aukojusiems, partneriams ir savanoriams! Kiekvienas jūsų euras – tai dar vienas žingsnis saugesnio dangaus link.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Nepražiopsokite: jau šį savaitgalį Lietuvoje bus atšauktas vasaros laikas.

Skaityti toliau

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį bus įvestas žiemos laikas.

Ketvirtą valandą nakties laikrodžio rodykles pasuksime viena valanda atgal.

Asociatyvi LK nuotr.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, atsižvelgdamas į vidaus reikalų ministro Martyno Katelyno prašymą, pratęsė Lietuvos kariuomenės pagalbą Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT), išlaikant sustiprintą valstybės sienos su Kaliningrado sritimi apsaugą.

Skaityti toliau

„Vertindami galimus iš Kaliningrado srities bėgančių gyventojų srautus ir su jais susijusius neteisėtus sienos kirtimo incidentus, sustiprintą pasienio apsaugą pratęsiame iki lapkričio vidurio prevenciniais tikslais“, – sako krašto apsaugos ministras R. Kaunas.

Pajėgumus pagal poreikį derina Lietuvos kariuomenė ir VSAT.

Karinės žvalgybos duomenimis, reikšmingų karinio aktyvumo pokyčių Kaliningrado srityje nestebima.

lrv.lt nuotr.

Vyriausybė šiandien patvirtino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomus 2027 m. bazinių socialinės apsaugos išmokų dydžius, nuo kurių priklauso įvairių išmokų dydžiai 2027 metais. Baziniai dydžiai, palyginus su 2026 m., padidės 5,0–5,4proc.

Skaityti toliau

„Pakeitimai palies apie 1 mln. žmonių – išmokos jiems kitąmet didės. Augs vaiko pinigai, vienkartinė išmoka gimus vaikui, socialinė parama mokiniams bei įvairios išmokos labiausiai pažeidžiamiems šalies gyventojams: pagyvenusiems žmonėms, patiriantiems nepriteklių, žmonėms su negalia, vienišiems tėvams. Didėja ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos bei kita parama gyventojams“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

Bazinė socialinė išmoka didinama 5,4 proc. iki 78 eurų (dabar – 74 eurai). Su šiuo dydžiu yra susijusios visos išmokos, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą. Pavyzdžiui, išmoka vaikui (vaiko pinigai) padidės nuo 129,5 iki 136,5 euro, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms mokama išmoka vaikui (vaiko pinigai) kartu su papildoma dalimi – nuo 205,7 iki 216,8 euro. Vienkartinė išmoka vaikui augs nuo 1036 iki 1092 eurų.

Taip pat padidės parama mokinio reikmenims įsigyti nepasiturinčioms šeimoms, vaiko išlaikymo išmoka, dalinė studentų su negalia išlaidų kompensacija, judėjimo techninės pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensacijos, būsto pritaikymo asmenims su negalia darbų išlaidų kompensacija, lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacija ir kitos socialinės išmokos.

Su bazine socialine išmoka susijusias išmokas ir paramą gauna daugiau nei 600 tūkst. asmenų.

Šalpos pensijų bazė didinama 5,4 proc. iki 275 euro (dabar – 261 euras). Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės nuo 7 eurų (pvz., šalpos našlaičių pensija) iki 31,5 euro (pvz., šalpos negalios pensija asmenims, netekusiems 100 proc. dalyvumo, iki 24 m).

Tai palies apie 80 tūkst. asmenų, gaunančių šalpos pensijas: našlaičius, vaikus su negalia, nuo vaikystės turinčius negalią suaugusius asmenis, kitus žmones su negalia ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusius žmones, kurie nesukaupė minimalaus stažo socialinio draudimo pensijai gauti.

Tikslinių kompensacijų bazė didėja 5 proc. iki 230 eurų (dabar – 219 eurų). Dėl to augs išmokos žmonėms, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Ši kompensacija mokama nepriklausomai nuo kitų asmens gaunamų pajamų. Tikslines kompensacijas gauna apie 150 tūkst. asmenų.

Valstybės remiamų pajamų dydis auga 5,2 proc. iki 245 eurų (dabar – 233 eurai). Šis dydis aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams (ir jos dydžiui), teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą.

Su valstybės remiamų pajamų dydžiu susietas išmokas gauna daugiau nei 350 tūkst. asmenų.

Išmokų didinimui 2027 m. valstybės biudžete papildomai numatyta 112,1 mln. eurų.

Lietuvos šaulių sąjungos nuotr.

Nors paramos kampanija „Dronatonas“ dar nesibaigė, organizacija „Blue/Yellow“ jau įgyvendina jos tikslus – dalis surinktų lėšų virsta Lietuvos oro gynybos priemonėmis. Įsigyti pirmieji keturi Lietuvos bendrovės „NT Service“ pagaminti dronai perėmėjai „Defender“ jau perduoti Lietuvos šaulių sąjungai (LŠS). Kartu šauliams bus surengti specializuoti mokymai. Ukrainos gynėjams „Blue/Yellow“ jau išsiuntė 12 šių interceptorių.

Skaityti toliau

Lietuviški dronai-perėmėjai „Defender“ yra inovatyvios bepiločių orlaivių perėmimo sistemos „Sky Viper Wall“ dalis. Ši lietuviška sistema oro taikinius gali aptikti net iki 15 kilometrų atstumu. Kaip teigia sistemos kūrėjai, iš pradžių pagal radaro informaciją dronas į taikinį nukreipiamas automatizuotu būdu. Vėliau, kai perėmėjas priartėja 200–300 metrų atstumu iki taikinio, valdymą iš radaro perima dirbtinio intelekto technologijos, kurios automatizuotai veda orlaivį iki pat tikslo.

„Turime veikti čia ir dabar, todėl nelaukiame „Dronatono“ kampanijos pabaigos – reaguojame operatyviai, nes laikas kare yra lemiamas veiksnys. Matome puikią sinergiją: Ukrainos pamokos diktuoja poreikį, Lietuvos verslas sukuria inovatyvų produktą, o mūsų aktyvi pilietinė visuomenė tai paverčia realybe. Ir čia tik dalis visos paramos, kurią greta Ukrainos karių stiprinimo esame numatę ir Lietuvos šaulių sąjungai“, – sako „Blue/Yellow“ bendraįkūrėjas Jonas Ohmanas.

„Blue/Yellow“ taip pat organizuos ir finansuos specialius mokymus šauliams – tai leis LŠS nariams treniruotis realiomis sąlygomis ir perimti neįkainojamą Ukrainos dronų operatorių patirtį.

„Bendradarbiavimas ir greitis – esminiai veiksniai ruošiantis galimoms grėsmėms. Šiandien perduoti keturi dronai-perėmėjai stiprina Lietuvos dangaus apsaugos pajėgumus, o kartu su jais suteikiami specializuoti mokymai – investicija į mūsų žmonių pasirengimą. Dėkojame „Blue/Yellow“ ir visiems prisidėjusiems, kad šios priemonės pasiektų nuolat savo įgūdžius tobulinančius šaulius“,, – teigia Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. Linas Idzelis.

„NT Service“ šio drono prototipą pirmą kartą pristatė liepos pradžioje, o šiandien jau kalbame apie pirmųjų serijinės gamybos „Defender“ interceptorių perdavimą Lietuvos šaulių sąjungai. Toks spartus progresas nebūtų įmanomas be organizacijos „Mėlyna ir geltona“ indėlio, jos ryžtingo veikimo, orientacijos į konkrečius rezultatus ir bendro tikslo – stiprinti Lietuvos saugumą“, – sako „NT Service“direktorius Egidijus Šilanskas.

Pirmieji „Defender“ interceptoriai rugsėjį jau iškeliavo į Ukrainą bandymams realiomis sąlygomis. Tai buvo 120 tūkst. eurų vertės „NT Service“ parama Ukrainai, kuria siekiama prisidėti prie šalies gynybinių pajėgumų stiprinimo ir kartu įvertinti sistemos veikimą praktikoje. Dar šiais metais „NT Service“ kartu su „Vytis Tech“ specialistais planuoja surengti Lietuvos šaulių sąjungos narių mokymus ir suteikti jiems galimybę praktiškai išbandyti integruotą dronų aptikimo ir perėmimo sistemą, pasitelkiant įmonės turimas radarų sistemas.

Iki Ukrainos karius remiančios „Dronatono“ kampanijos galutinio 1 milijono eurų tikslo trūksta tik 29 tūkstančių eurų. Kas penktas suaukotas euras skiriamas Lietuvos šaulių sąjungai – perėmėjų įsigijimui ir šaulių apmokymui neutralizuoti oro grėsmes.

Prisidėti prie kampanijos galima paskambinus trumpaisiais numeriais 1482 (auka 5 Eur) arba 1499 (auka 10 Eur). Norintys atlikti bankinį pavedimą ar nustatyti periodinę paramą, tai gali greitai ir patogiai padaryti oficialioje organizacijos svetainėje www.blue-yellow.lt.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, o juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau.

Skaityti toliau

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų.

Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje kilo 5 338 gaisrai, kuriuose žuvo 64 žmonės – 11 daugiau nei ankstesnį sezoną. Dar 115 žmonių patyrė traumų, 71 žmogų ugniagesiams gelbėtojams pavyko išgelbėti. Tai reiškia, kad praėjusio šildymo sezono metu gaisrai vidutiniškai kas tris–keturias dienas nusinešdavo žmogaus gyvybę.

Ypač tragiškas buvo šių metų sausis – per vieną mėnesį gaisruose žuvo 18 žmonių, tai yra didžiausias sausio mėnesį gaisruose žuvusių žmonių skaičius per pastarąjį dešimtmetį. Vien per 31 dieną ugnis nusinešė daugiau nei ketvirtadalį viso praėjusio šildymo sezono aukų.

Tačiau bene didžiausią nerimą kelia gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose skaičius. Nors bendras gaisrų skaičius praėjusį šildymo sezoną sumažėjo 2 proc., gyvenamuosiuose pastatuose jų padaugėjo net 18 proc. – nuo 1 561 iki 1 840. Būtent juose žuvo 50 žmonių, arba beveik 8 iš 10 visų per šildymo sezoną gaisruose žuvusių žmonių.

Ši tendencija ypač aktuali prasidėjus naujam šildymo sezonui, kai gyventojai intensyviau kūrena krosnis, židinius, naudoja katilus ir elektrinius šildytuvus. Netinkamai prižiūrimi šildymo įrenginiai, neišvalyti dūmtraukiai ir elektros instaliacijos gedimai didina gaisrų riziką namuose.

„Nors bendras gaisrų skaičius mažėja, gyvenamuosiuose pastatuose jų daugėja. Tai ypač neramina, nes būtent namuose žūsta dauguma žmonių. Praėjusio šildymo sezono statistika skaudi, tačiau už kiekvieno skaičiaus yra žmogaus gyvybė. Ugniagesiai gelbėtojai visada pasirengę skubėti į pagalbą, bet ir atvykus ne visada pavyksta žmogų išgelbėti. Todėl mūsų tikslas – kad tokių nelaimių apskritai būtų kuo mažiau. Prasidėjus šildymo sezonui raginame gyventojus neatidėlioti ir pasirūpinti savo bei artimųjų namų saugumu“, – sako PAGD direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Agintas.

Beveik kas trečias gaisras – dėl šildymo įrenginių ar elektros įrangos

Praėjusį šildymo sezoną dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei naudojimo pažeidimų, jų gedimų, taip pat elektros įrenginių ir instaliacijos gedimų kilo 1 668 gaisrai – beveik ketvirtadaliu daugiau nei ankstesnį sezoną. Šie gaisrai sudarė 31 proc. visų per šildymo sezoną kilusių gaisrų, juose žuvo 21 žmogus.

Vis dėlto daugiausia gyvybių nusinešė neatsargus rūkymas ir neatsargus elgesys su ugnimi – dėl šių priežasčių praėjusį šildymo sezoną žuvo 31 žmogus.

Gaisrų statistika rodo ir tai, kad ypač pažeidžiami yra vyresnio amžiaus žmonės. PAGD duomenimis, vidutinis gaisruose žuvusių žmonių amžius pastaraisiais metais siekia 65 metus, apie 70 proc. jų gyvena kaimo vietovėse ar mažuose miesteliuose, o 60 proc. žūsta vakaro ir nakties valandomis. Todėl ugniagesiai gelbėtojai ragina gyventojus atkreipti dėmesį ir į vyresnio amžiaus artimųjų bei kaimynų, ypač gyvenančių vienų, saugumą.

Šildymo sezono pavojai aktualūs ne tik individualių namų gyventojams

Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad šildymo sezonui turi pasiruošti ne tik individualių namų gyventojai, kūrenantys krosnis ar židinius. Daugiabučiuose papildomą pavojų kelia netinkamai naudojami elektriniai šildytuvai, perkrautas elektros tinklas ir netvarkinga elektros instaliacija.

„Prieš pradedant intensyviai šildyti būstą, svarbu įsitikinti, kad šildymo įrenginiai yra tvarkingi. Individualių namų gyventojams būtina pasirūpinti krosnių, katilų ir dūmtraukių priežiūra, o naudojantiems elektrinius šildytuvus – įvertinti elektros instaliacijos būklę ir neperkrauti tinklo. Taip pat primename, kad kiekviename būste privalo būti veikiantis dūmų detektorius. Jis neapsaugo nuo paties gaisro, tačiau gali laiku perspėti apie pavojų ir suteikti brangių minučių išsigelbėti“, – sako PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Aurimas Gudžiauskas.

Svarbiausios ugniagesių gelbėtojų rekomendacijos gyventojams

Patikrinkite šildymo įrenginius ir išvalykite dūmtraukius. Dūmtraukius būtina valyti prieš šildymo sezoną, o kūrenimo metu – ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius.

Neperkaitinkite krosnių ir saugiai tvarkykite pelenus. Nepalikite kūrenamų įrenginių be priežiūros, o pelenus laikykite nedegiose talpose.

Saugiai naudokite elektrinius šildytuvus. Junkite juos tiesiai į sieninį elektros lizdą, neuždenkite ir nepalikite be priežiūros.

Pasirūpinkite dūmų detektoriais. Patikrinkite, ar jie veikia. Būstuose, kuriuose naudojami kurą deginantys įrenginiai, rekomenduojama įsirengti ir smalkių detektorius.

Nepamirškite vyresnio amžiaus artimųjų ir kaimynų. Padėkite jiems pasirūpinti šildymo įrenginių priežiūra ir patikrinkite, ar jų namuose veikia dūmų detektoriai.

PAGD ragina gyventojus neatidėlioti šių darbų. Laiku pastebėti ir pašalinti pavojai gali padėti išvengti gaisro, o dėmesys vieniems gyvenantiems artimiesiems ar kaimynams – išgelbėti gyvybę.

M. Vitėno nuotr.

Savaitgalį visoje Lietuvoje vykusios 41-osios „Maisto banko“ akcijos metu gyventojai sunkiau gyvenantiems žmonėms paaukojo beveik 298 tūkst. vienetų maisto produktų, kurių bendra vertė siekia 464 tūkst. eurų. Tai geriausias rudens akcijos rezultatas nuo 2020 metų.

Didžiausia vidutinė aukojamo krepšelio vertė užfiksuota Trakuose – 12,08 euro, Šilutėje ji siekė 9,67 euro, Nemenčinėje – 8,80 euro, Jurbarke – 7,56 euro, Varėnoje – 7,36 euro. Palyginimui, visos Lietuvos vidurkis siekė 5,66 euro.

Skaityti toliau

Organizatoriai džiaugiasi ne tik gyventojų dosnumu, bet ir tuo, kad žmonės išgirdo prieš akciją išsakytą prašymą aukoti daugiau mėsos ir žuvies konservų bei aliejaus. Iš viso akcijos metu aukota 84 664 kartus, o vidutinė vieno paaukoto maisto krepšelio vertė siekė 5,66 euro.

Gyventojai išgirdo prašymą aukoti sotesnius produktus

Prieš prasidedant akcijai „Maisto bankas“ kreipėsi į gyventojus prašydamas, esant galimybei, aukoti ne tik įprastus ilgo galiojimo produktus, bet ir daugiau mėsos bei žuvies konservų, aliejaus. Būtent šių produktų organizacijai itin trūksta formuojant paramos krepšelius sunkiau gyvenantiems žmonėms.

Akcijos rezultatai rodo, kad prašymas buvo išgirstas. Mėsos ir žuvies konservai bei aliejus pateko tarp penkių dažniausiai aukotų maisto produktų kategorijų. Daugiausia gyventojai paaukojo makaronų – net 72 028 vienetus. Antroje vietoje atsidūrė įvairios kruopos – 35 977 vienetai. Trečiąją vietą užėmė mėsos ir žuvies konservai, kurių surinkta 31 226 vienetai. Toliau rikiuojasi aliejus – 30 328 vienetai ir cukrus – 23 302 vienetai.

„Šios akcijos rezultatai dar kartą parodė, kokia stipri yra Lietuvos žmonių bendrystė. Beveik 300 tūkstančių paaukotų maisto produktų yra labai konkreti pagalba žmonėms, kuriems jos šiandien labiausiai reikia. Ypač džiaugiamės, kad gyventojai išgirdo mūsų prašymą aukoti daugiau mėsos ir žuvies konservų bei aliejaus. Šie produktai labai reikalingi, nes norime, kad sunkiau gyvenančių žmonių lėkštėse būtų kuo įvairesnių, maistingų patiekalų. Nuoširdžiai dėkoju kiekvienam, kuris šį savaitgalį į savo pirkinių krepšelį įdėjo šiek tiek daugiau ne sau, o kitam. Ir, žinoma, didžiulis ačiū mūsų savanoriams. Tūkstančiai žmonių visoje Lietuvoje skyrė savo laiką, energiją ir širdį tam, kad ši akcija įvyktų. Be jų tokio masto iniciatyva tiesiog nebūtų įmanoma“, – dėkoja „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Dosniai aukota ne tik didmiesčiuose

41-oji „Maisto banko“ akcija vyko 374 parduotuvėse, 70 Lietuvos miestų ir miestelių. Prie jos prisidėjo tūkstančiai gyventojų, savanorių ir socialinių organizacijų atstovų. Greta penkių didžiųjų Lietuvos miestų aktyviai aukojo ir mažesnių miestų gyventojai. Tarp daugiausia maisto produktų paaukojusių miestų išsiskyrė Alytus, Marijampolė, Utena, Mažeikiai, Kėdainiai, Vilkaviškis, Kretinga, Tauragė, Anykščiai ir Plungė.

Kai kuriuose miestuose gyventojai išsiskyrė itin gausiais ar didesnės vertės aukojamų produktų krepšeliais. Didžiausia vidutinė aukojamo krepšelio vertė užfiksuota Trakuose – 12,08 euro, Šilutėje ji siekė 9,67 euro, Nemenčinėje – 8,80 euro, Jurbarke – 7,56 euro, Varėnoje – 7,36 euro. Palyginimui, visos Lietuvos vidurkis siekė 5,66 euro.

Greta „Maisto banko“ padalinių ir skyrių daugiausia paramos savo globojamiems žmonėms surinko Savarankiškumo namai „Žiburys“, Maltos ordino pagalbos tarnyba ir VšĮ „Atsigręžk į vaikus“.

Akcijoje surinkti produktai bus perduoti nepasiturintiems žmonėms per akcijoje dalyvavusias nevyriausybines organizacijas ir „Maisto banką“. Šiemet maistą savo globojamiems žmonėms rinko 199 nevyriausybinės organizacijos ir 40 „Maisto banko“ skyrių bei padalinių.

„Maisto bankas“ primena, kad pagalbos maistu žmonėms reikia kasdien, todėl organizacijos veikla tęsiasi ir pasibaigus akcijai. Surinkti produktai artimiausiu metu pasieks sunkiau gyvenančius žmones: senjorus, mažas pajamas gaunančias šeimas, darbo netekusius ar kitų sunkumų patiriančius gyventojus. Organizacija kviečia nepamiršti, kad prisidėti prie pagalbos galima ištisus metus, o nuo šiol tai padaryti dar paprasčiau – pradeda veikti trumpieji aukojimo numeriai. Paskambinus numeriu 1343 galima paaukoti 5 eurus, o numeriu 1413 – 10 eurų. Kiekviena auka padeda „Maisto bankui“ išgelbėti daugiau maisto ir užtikrinti, kad jis pasiektų tuos, kuriems jo labiausiai reikia.

sumin.lrv.lt nuotr.

Reaguojant į išaugusias kuro kainas ir siekiant sumažinti jų poveikį gyventojų išlaidoms, LTG grupės keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ traukinių bilietai kainuos perpus pigiau. 50 proc. nuolaida galios nuo spalio 9 d. iki gruodžio 31 d. ir bus taikoma visoms vietinio susisiekimo kelionėms.

Skaityti toliau

Ką svarbu žinoti keleiviams?

50 proc. nuolaida galios tris mėnesius – nuo spalio 9 d. iki šių metų pabaigos – vietiniuose maršrutuose vykstančios kelionėms. Nuolaida galios visų tipų bilietams – ir vienkartiniams, ir terminuotiems, taip pat visose traukinių klasėse (pirmoje, antroje ir trečioje).

Keleiviai 50 proc. nuolaida bilietams galės pasinaudoti visuose įprastuose „LTG Link“ bilietų įsigijimo kanaluose – interneto svetainėje www.ltglink.lt, mobiliojoje programėlėje, bilietomatuose, „Perlo“ terminaluose ir traukiniuose. Nuolaida bilieto kainai bus pritaikoma automatiškai, todėl keleiviams papildomų veiksmų atlikti nereikės.

50 proc. nuolaida bus taikoma kartu su Viešojo keleivinio transporto įstatyme nustatytomis lengvatomis, pavyzdžiui, studentams ar senjorams taikoma 50 proc. lengvata. Tačiau 50 proc. nuolaidos ir 50 proc. lengvatos sumavimas nereiškia, kad kelionės traukiniais taps nemokamos.

Pavyzdžiui, studentas, interneto svetainėje pirkdamas bilietą iš Vilniaus į Kauną, matys automatiškai pritaikytą 50 proc. nuolaidą – bilieto kaina sumažės nuo 8,6 iki 4,3 Eur. Studento lengvata bus skaičiuojama nuo jau sumažintos kainos, todėl galutinė bilieto kaina sieks 2,15 Eur.

Kelionėms traukiniais taikoma 50 proc. nuolaida nebus sumuojama su kitomis „LTG Link“ komercinėmis nuolaidomis.

Asociatyvi LK nuotrauka.

Lietuvos kariuomenė stiprina bendradarbiavimą su Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) ir skiria papildomas pajėgas valstybės sienos su Kaliningrado sritimi apsaugai. Šiomis priemonėmis siekiama prisidėti prie kasdienės pasienio apsaugos veiklos, padėti užtikrinti viešąją tvarką pasienio teritorijose ir stiprinti valstybės institucijų tarpusavio bendradarbiavimą.

Skaityti toliau

Į pagalbą VSAT numatoma skirti kuopos dydžio vienetą. Jie kartu su VSAT pareigūnais vykdys patruliavimą pasienio užkardų teritorijose. Pagal poreikį gali būti pasitelkiami mobilūs patruliai, mobilieji stebėjimo postai ir Karo policijos ekipažai. Kariai į pagalbą VSAT pasitelkiami nuo spalio 8 d., preliminariai dviejų savaičių laikotarpiui, kuris prireikus gali būti pratęstas.

Kariuomenės pajėgų pasitelkimas yra prevencinio pobūdžio priemonė ir įprasta valstybės institucijų bendradarbiavimo praktika, leidžianti sustiprinti pasienio apsaugos pajėgumus ir užtikrinti sklandų bendrų užduočių vykdymą. Tokia veikla yra nuoseklaus valstybės sienos saugumo užtikrinimo dalis.

Lietuvos kariuomenė ir toliau vykdys jai pavestas užduotis, palaikys nuolatinį pasirengimą, sąveikaus ir bendradarbiaus su atsakingomis institucijomis, siekdama užtikrinti valstybės sienos ir gyventojų saugumą.

Toks kariuomenės ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) bendradarbiavimas yra neatsiejama valstybės gynybos sistemos dalis. Karo metu VSAT daliniai, veikdami kaip ginkluotųjų pajėgų dalis, kartu su Lietuvos kariuomene dalyvautų ginkluotoje valstybės gynyboje.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Reaguojant į išaugusias kuro kainas, Vyriausybė imasi priemonių suteikti gyventojams pigesnes kelionių alternatyvas. Priimtas sprendimas nuo spalio 9 d. iki gruodžio 31 d. taikyti 50 proc. nuolaidą vietinio susisiekimo traukinių bilietams, o nuo lapkričio 1 d. iki šių metų pabaigos numatoma tokio pat dydžio nuolaidą taikyti tolimojo susisiekimo autobusų bilietams.

Skaityti toliau

„Išaugusias kuro kainas ypatingai jaučia keliaujantys didesnius atstumus gyventojai, į tai reaguodama Vyriausybė inicijuoja reikšmingą lengvatą kelionėms traukiniais ir tarpmiestiniais autobusais. Šį pavasarį taikyta 50 proc. nuolaida kelionėms traukiniu pasinaudojo daugiau kaip milijonas keleivių, tad pasiteisinusią priemonę grąžiname ir papildome nauja alternatyva – perpus mažesne kaina ne tik kelionėms traukiniu, bet ir tolimojo susisiekimo autobusais“, – sako Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

50 proc. nuolaida traukinių bilietams Susisiekimo ministerijos iniciatyva taikyta šių metų balandžio ir gegužės mėnesiais.

Turimais duomenimis, šiuo laikotarpiu daugiau nei milijonas keleivių pasirinko keliones traukiniais, per minėtą laikotarpį buvo pritraukta 5 817 klientų daugiau nei per analogišką 2025 m. laikotarpį.

„Matome, kad anksčiau taikytas sprendimas atpiginti keliones traukiniu buvo palankiai priimtas gyventojų ir padėjo sumažinti išaugusių kuro kainų poveikį. Reaguodami į vėl išaugusias kuro kainas, grįžtame prie patikrintų priemonių ir plečiame pasirinkimą. Ženklia 50% nuolaida galės naudotis kiekvienas – nuo senjoro iki dirbančiojo, studento ar moksleivio“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Dėl 50 proc. lengvatos tolimojo viešojo transporto bilietams Susisiekimo ministerija parengė LR Viešojo keleivinio transporto lengvatų įstatymo pakeitimą, jis šiuo metu skubos tvarka derinamas su institucijomis, pakeitimams turės pritarti Seimas.

Jai įsigaliojus nuo lapkričio 1 d., lengvata būtų taikoma komerciniams reguliaraus susisiekimo maršrutams, vežėjams valstybė kompensuotų dėl nuolaidos negautas pajamas.

Preliminarus papildomo finansavimo poreikis kelionių traukiniu lengvatai – 2,8 mln. Eur. Kelionių tolimojo susisiekimo autobusų lengvatai papildomas lėšų poreikis, preliminariais duomenimis, siekia apie 3,15 mln. Eur.

enmin.lrv.lt nuotr.

Spalio 1 d. Lietuvoje oficialiai prasideda šildymo sezonas. Iki šios dienos šilumos tiekėjai turi būti pasiruošę pradėti tiekti šilumą, jei orai staiga atvėstų. Nauja tvarka leis šilumą pradėti tiekti tada, kai jos reikia, nelaukiant atskiro savivaldybės sprendimo.

Skaityti toliau

Kada bus įjungtas šildymas?

Kada konkrečiai šildymas bus pradėtas, priklauso nuo daugiabučio šilumos punkto ir oro sąlygų.

Jei jūsų daugiabutyje yra modernus ir automatizuotas šilumos punktas, šildymas gali įsijungti automatiškai, kai atvės orai. Tokiu atveju nereikia laukti atskiro savivaldybės sprendimo. Šiuo metu daugiau kaip 85 proc. Lietuvos šilumos punktų yra modernūs ir automatizuoti.

Jei šilumos punktas nėra modernizuotas, dėl šildymo pradžios ir pabaigos toliau spręs savivaldybė. Savivaldybės taip pat spręs dėl šildymo pradžios ir pabaigos jų nustatytose įstaigose.

Kodėl keičiasi tvarka?

Nauja tvarka leidžia šilumą pradėti tiekti tada, kai jos iš tikrųjų reikia. Tai reiškia, kad gyventojams pastatuose su automatizuotais šilumos punktais nereikės laukti savivaldybės sprendimo, jei orai atvės ir atsiras poreikis šildyti.

Šildymo sezono pradžios ir pabaigos savalaikiškumas yra viena dažniausiai gyventojų įvardijamų centralizuoto šilumos tiekimo problemų. Energetikos ministerijos atliktos gyventojų apklausos duomenimis, šią problemą kaip spręstiną nurodo beveik ketvirtadalis respondentų, o kai kuriose savivaldybėse – daugiau kaip 40 proc. respondentų.

keliuprieziura.lt nuotr.

Bus vertinamas jų efektyvumas.

AB „Kelių priežiūra“ kartu su AB „Via Lietuva“ bei VILNIUS TECH vertins eismo saugos priemonės efektyvumą – valstybinės reikšmės keliuose įrengs specialius laukinių gyvūnų atbaidymo atšvaitus. Iš viso planuojama sumontuoti apie 400 tokių atšvaitų, o pirmieji iš jų 2026 metų rugsėjo pradžioje jau įrengti krašto kelyje Nr. 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai.

Skaityti toliau

Atšvaitai bus įrengiami kelių ruožuose, kuriuose galima didesnė laukinių gyvūnų pasirodymo ir susidūrimų su jais rizika. Pasak specialistų, nustatant atšvaitų įrengimo vietas vertinamas ne tik kelių priežiūros lygis, bet ir esami kelio elementai, eismo intensyvumas bei eismo įvykių su laukiniais gyvūnais duomenys.
„Šia prevencine priemone siekiama sumažinti laukinių gyvūnų patekimo į važiuojamąją dalį ir susidūrimų su jais tikimybę. Tačiau nė viena priemonė negali visiškai eliminuoti susidūrimų su laukiniais gyvūnais rizikos ir negarantuoja, kad eismo įvykių su gyvūnais pavyks išvengti – net ir aptvertuose keliuose gyvūnai gali patekti į važiuojamąją dalį. Todėl vairuotojų budrumas ir saugus greitis išlieka itin svarbūs visus metus“, – akcentavo „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

Tyrimui numatoma naudoti prie signalinių stulpelių ir apsauginių atitvarų tvirtinamus laukinių gyvūnų atbaidymo atšvaitus. Jų veikimo principas pagrįstas transporto priemonių žibintų skleidžiamos šviesos atspindėjimu į kelio prieigas. Atšvaito atspindintis paviršius nukreipia šviesą į teritorijas šalia kelio ir taip sukuria papildomą optinį dirgiklį laukiniams gyvūnams, kai keliu artėja transporto priemonė. Teoriškai tai gali sumažinti gyvūnų patekimo į važiuojamąją dalį tikimybę, tačiau priemonės poveikis gali skirtis priklausomai nuo sąlygų ir negarantuoja, kad gyvūnai į kelią nepateks.

„Eismo saugumo sprendimai turi būti pagrįsti ne prielaidomis, o duomenimis. Kartu su partneriais ir mokslo institucijomis vertiname priemones, kurios gali sumažinti susidūrimų su laukiniais gyvūnais skaičių, o šio tyrimo rezultatai padės priimti pagrįstus sprendimus dėl jų taikymo ateityje“, – sakė AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus.

Pasak specialistų, šie atšvaitai vertintini kaip papildoma eismo saugumo priemonė, kuri jau naudojama įvairiose Europos šalyse, tačiau iki šiol atliktų tyrimų rezultatai nėra vienareikšmiai. Dėl šios priežasties Lietuvoje atliekami papildomi šios priemonės tyrimai, siekiant įvertinti galimą jos poveikį Lietuvos keliuose.

Planuojamas tyrimo laikotarpis apims vieną sezoną, o vertinimo metu bus stebima, kaip keičiasi eismo įvykių su laukiniais gyvūnais skaičius atšvaitais apsaugotuose kelių ruožuose. Be to, laukinių gyvūnų migracija ir susidūrimų su jais rizika priklauso ir nuo sezoniškumo, vyraujančių oro sąlygų, eismo intensyvumo ir kitų veiksnių.

Vairuotojams primenama, kad laukiniai gyvūnai keliuose dažniausiai pasirodo prietemoje, naktį ir anksti ryte. Didesnio atsargumo reikėtų važiuojant miškingomis vietovėmis ar kelio ruožais, pažymėtais kelio ženklu „Laukiniai gyvūnai“. Išvydus gyvūną kelkraštyje, būtina sumažinti greitį ir būti pasirengus netikėtam jo judėjimui į važiuojamąją dalį.

Organizatorių.

Per mėnesį organizacijos „Blue/Yellow“ kampanijai „Dronatonas“ šalies gyventojai bei verslas jau paaukojo 471 736 eurus. Surinkta parama skirta bendram tikslui – Ukrainos ir Lietuvos dangaus apsaugai.

Skaityti toliau

Už šias lėšas perkami dronai-perėmėjai, kurie kasdien naikina žvalgybinius ir smogiamuosius bepiločius virš Ukrainos, o kas penktas paaukotas euras tenka Lietuvos šaulių pasirengimui atremti analogiškas grėsmes. Iki spalio vidurio „Blue/Yellow“ siekia surinkti milijoną eurų.

Ukrainoje už aukas pirkti perėmėjai jau medžioja priešo dronus

Kampanijos metu „Blue/Yellow“ jau sulaukė vaizdo padėkos iš Ukrainos pirmojo „Azov“ korpuso priešlėktuvinės raketinės artilerijos diviziono „Strazh“. Filmuotoje žinutėje kariai pademonstravo lietuvių padovanotą droną-perėmėją „Sting“. Šio tipo Ukrainoje gaminami orlaiviai jau yra numušę kelis tūkstančius priešo bepiločių. Būtent tokiems greitiems ir tiksliems perėmėjams, padedantiems efektyviai stabdyti žvalgybą bei atakas iš oro, ir yra renkama „Dronatono“ parama.

Prie milijono tikslo jungiasi verslas

Prie saugaus Lietuvos ir Ukrainos dangaus tikslo aktyviai jungiasi ir verslo įmonės. Vieni aukoja tiesiogiai, kiti ieško netradicinių būdų įtraukti savo auditoriją. Pavyzdžiui, įmonė „Fantazijos.lt“ šią savaitę pakvietė savo klientus prisijungti prie šmaikščios akcijos, kuria renkama parama ukrainietiškiems dronams-perėmėjams „P1-sun“.

Prie iniciatyvos prisijungia ir daugiau bendrovių. Jas aukoti skatina ne tik noras padėti – reikšmingai prie kampanijos finansiškai prisidėjusioms įmonėms „Blue/Yellow“ bei Lietuvos šaulių sąjunga atsidėkodamos dovanoja specialius pilietinio pasipriešinimo, pirmosios pagalbos bei dronų valdymo mokymus.

570 km estafetė pasienyje – ir per oro pavojų

„Dronatono“ tikslo siekti savo ištverme padeda ir visuomeninės organizacijos, bėgikai, žygeiviai, sporto klubai bei būreliai, organizuojantys savo paramos iniciatyvas.

Praėjusį savaitgalį Lietuvos šauliai efektingai skatino visuomenę aukoti surengdami 570 km estafetinį bėgimą palei Lietuvos ir Baltarusijos sieną. Trasa buvo padalinta į 53 atkarpas, o aštuoni dalyviai bėgo daugiau nei po vieną etapą. Viename iš etapų šauliams teko kirsti Nemuną plaukte, o realybės pojūtį trasoje sustiprino tai, kad bėgimas vyko Lietuvos telefonuose skambant oro pavojaus pranešimams.

Kampanija „Dronatonas“ tęsis iki spalio vidurio. Prisidėti galima siunčiant SMS numeriu 1482 (5 Eur) arba 1499 (10 Eur), taip pat aukojant „Blue/Yellow“ svetainėje.

kam.lt nuotr.

Norintieji dar gali rinktis 90–120 dienų privalomąją pradinę karo tarnybą per 3 metus.

Skaityti toliau

Lietuvos kariuomenė nuolat ieško būdų, kaip karinę tarnybą padaryti lankstesnę ir sudaryti daugiau galimybių ją derinti su studijomis, darbu bei kitais kasdieniais įsipareigojimais. Keičiantis visuomenės poreikiams, plečiamos ir tarnybos atlikimo galimybės, leidžiančios skirtingoms karo prievolininkų grupėms įgyti karinį parengtumą ir prisidėti prie valstybės gynybos.

Vienas iš tokių pokyčių – šiemet pirmą kartą sudarytos galimybės privalomąją pradinę karo tarnybą (PPKT) atlikti dalimis, kurios trukmė 90–120 dienų, per 3 metus. Šių metų lapkričio 30 d. tarnybą pradės nauja šį tarnybos būdą pasirinkusių karių grupė, o norintieji prie jos prisijungti dar gali tai padaryti.

Naujojo modelio esmė – galimybė karinį pasirengimą įgyti lanksčiau, tarnybą atliekant etapais ir derinant ją su civiliniu gyvenimu. Kariai nustatytu laiku atvyksta į karinį vienetą, dalyvauja konkrečiame rengimo etape, o jį baigę grįžta į įprastą kasdienybę. Vėliau jie kviečiami tęsti tarnybą kituose rengimo etapuose. Visa nustatyta rengimo programa gali būti įvykdyta dalimis per ne ilgesnį kaip trejų metų laikotarpį, o vidutiniškai kariai tarnyboje praleidžia apie penkias savaites per metus.

Šį tarnybos būdą gali rinktis aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai, taip pat karo prievolininkai, siekę atidėti devynių mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą, kuri įvertinus aplinkybes jiems nebuvo atidėta, tačiau pasiūlyta atlikti PPKT šiuo būdu.

Toks tarnybos organizavimo modelis suteikia daugiau galimybių karinį pasirengimą derinti su studijomis, profesine veikla ir kitais įsipareigojimais. Kartu išlaikomas pagrindinis tikslas – suteikti kariams reikalingų karinių žinių ir praktinių įgūdžių bei parengti juos prisidėti prie Lietuvos gynybos. Šiuo būdu PPKT atliekantys karo prievolininkai aprūpinami apranga, maistu ir tarnybine gyvenamąja patalpa (tarnybos dienomis), taip pat jiems mokamos privalomosios pradinės karo tarnybos kariams nustatytos išmokos buitinėms išlaidoms (340,2 Eur per mėnesį, konkreti suma priklauso nuo ištarnautų dienų skaičiaus atitinkamą mėnesį), apmokamos kelionės išlaidos kiekvieną kartą pašaukus į tarnybos vietą ir atgal į gyvenamąją vietą.

Pirmojo tarnybos etapo metu kariai susipažįsta su karine aplinka, tarnybos organizavimo principais, karinio vieneto vidaus tvarka ir dienotvarke. Jie aprūpinami reikiama ekipuote, susipažįsta su tiesioginiais vadais ir pradeda karinį rengimą. Šiame etape daug dėmesio skiriama adaptacijai bei pagrindinėms žinioms ir įgūdžiams, kurie tampa pagrindu tolesniam rengimui.

Tęsdami tarnybą kitais etapais kariai palaipsniui gilina įgytas žinias ir praktinius gebėjimus. Jie mokosi kariui būtinų disciplinų, veikti individualiai ir komandoje, ugdo karinę drausmę, atsakomybę bei gebėjimą vykdyti paskirtas užduotis. Priklausomai nuo rengimo programos, kariai įgyja pagrindinį karinį parengtumą arba yra rengiami pagal konkrečias Lietuvos kariuomenei reikalingas karines specialybes.

Baigę visą nustatytą rengimo programą kariai papildys Lietuvos kariuomenės aktyvųjį rezervą, kuriame palaikys ir tobulins įgytas karines žinias bei praktinius įgūdžius. Norintys tęsti tarnybą Lietuvos kariuomenėje galės rinktis ir kitus karo tarnybos būdus.

Norintys pasirinkti 90–120 dienų privalomąją pradinę karo tarnybą ir prisijungti prie lapkričio 30 dieną tarnybą pradėsiančios grupės kviečiami kreiptis į artimiausią regioninę karo komendantūrą.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Auga ne tik naftos, bet ir dujų, elektros kainos, o gyventojų gali laukti nelengva žiema. Energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiūtė įspėja – šis šildymo sezonas bus brangesnis.

Daugiau – https://www.lrt.lt/mediateka…

Skaityti toliau

kariuomene.lt nuotr.

Rugpjūtį priešiškas informacinis spaudimas Lietuvos atžvilgiu išliko žemo intensyvumo. Mėnesio eigoje išsiskyrė dvi pagrindinės temos – tariama NATO karinė grėsmė Kaliningradui ir kišimasis į artėjančius Rusijos Valstybės Dūmos rinkimus. Greta jų buvo tęsiami naratyvai apie Ukrainos dronų atakas, neva naudojant Baltijos šalių oro erdvę, ir Lietuvos istorinės atminties politiką.

Skaityti toliau

Rugpjūčio pradžioje Rusijos žiniasklaida daugiausia dėmesio skyrė komunikacijai apie NATO žvalgybinių orlaivių aktyvumą regione, o mėnesio pabaigoje tie patys skrydžiai jau buvo pateikiami kaip pasirengimo agresyviems veiksmams dalis. Rusijos informacinėje erdvėje šiame kontekste plačiai išnaudota ir rugpjūčio 17 d. „Bild“ publikacija apie galimus NATO gynybos scenarijus Rusijos agresijos prieš Baltijos valstybes atveju. Publikacijoje aptarti gynybiniai scenarijai pateikti kaip tariami NATO planai pulti Kaliningradą – Dūmos deputatas Viktoras Sobolevas tvirtino, kad Aljansas rengiasi „okupuoti Kaliningradą, Rusijos šiaurės vakarus ir Kareliją“.

Mėnesio eigoje toliau plėtotas naratyvas apie tariamą Baltijos šalių įsitraukimą į Ukrainos dronų atakas prieš Rusiją. Po rugpjūčio 14 d. įvykusios Ukrainos dronų atakos prieš Ust Lugos uostą Leningrado srityje vėl skleisti teiginiai, kad bepiločiai Rusijos objektus pasiekia naudodamiesi Baltijos valstybių oro erdve ar teritorija. Mėnesio pabaigoje NATO žvalgybiniai skrydžiai jau sieti su Ukrainos atakomis, teigiant, kad Aljansas perduoda Kyjivui taikinių koordinates.

Dėmesio sulaukė ir istorinės temos. Pakartotinai aktualizuotos birželį minėtos 85-osios Holokausto Lietuvoje pradžios metinės. Šią temą iškėlė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas oficialioje spaudos konferencijoje, tvirtindamas, kad šiuolaikinė Lietuva esą neigia vietos nacionalistų dalyvavimą Holokauste ir kolaborantus pristato kaip „laisvės kovotojus“.

Artėjant mėnesio pabaigai vis daugiau dėmesio teko Rusijos vidaus politikai. Marija Zacharova apkaltino Vakarų šalis siekiu „sukelti dar vieną rusofobinės isterijos bangą“ ir „delegitimizuoti artėjančių rinkimų rezultatus“, o Baltijos valstybes pavadino „ypač uoliomis“ tokios politikos vykdytojomis. Po kelių dienų V. Putinas jau kalbėjo apie „priešininko“ pastangas įbauginti Rusijos visuomenę ir sutrikdyti rinkimus. Taip mėnesio pabaigoje Baltijos šalys vis dažniau vaizduotos ne tik kaip tariamos karinės konfrontacijos dalyvės, bet ir kaip Vakarų spaudimo Rusijos vidaus politiniams procesams įrankis.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Bilietus galima įsigyti jau dabar.

Skaityti toliau

VRK nuotr.

Antradienio rytą atliktos kratos penkių „Nemuno aušros“ valdybos narių – tarp jų ir Daivos Žebelienės – namuose.

Skaityti toliau

Kratos buvo atliktos politinei partijai „Nemuno aušra“ priklausančių Seimo narių Roberto Puchovičiaus, Kęstučio Biliaus, Daivos Žebelienės, Linos Šukytės-Korsakės ir Tado Sadauskio gyvenamosiose vietose. Ikiteisminį tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai.

Šis ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso 182 str. (Sukčiavimas) 2 d., siekiant nustatyti, ar nebuvo padaryta nusikalstama veika, Seimo nariams R. Žemaitaičiui ir D. Petkevičienei savo automobilius nuomojant politinei partijai „Nemuno aušra“ ir tuo pačiu šiuos automobilius naudojant patiems.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas š. m. kovo mėn. pradžioje, išnagrinėjus asmenų pareiškimuose nurodytą informaciją.

Tyrimas tęsiamas, šioje tyrimo stadijoje įtarimai niekam nepareikšti.