Nors šiemet pavasaris prasidėjo beveik pagal kalendorių, tačiau pavasario pradžios sąlyginių datų yra ne viena. Vieniems pagal kalendorių jis prasideda kovo 1 d., astronomams – kovo 20 d. (lygiadienis), o mylintiems ilgai šviesius vakarus – kovo pabaigoje (kuomet įvedame vasaros laiką).
Orai
Kovo mėnesį gali būti šilčiau ir sausiau nei įprasta, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį daug kur numatomi krituliai (sniegas, šlapdriba). Kai kur tvyros rūkas. Daugelyje pietinių rajonų kris lijundra, formuosis plikledis. Vėjas besikeičiančios krypties, 4–9 m/s vėjas. Temperatūra – 2–7 laipsniai šalčio, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
Artimiausias tris–keturias savaites vyraus žemesnė nei įprastai oro temperatūra, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
Ilgiausiai Saulė švietė Šilutėje.
Saulės spindėjimo trukmės reikšmė tapo antra didžiausia iš visų sausio mėnesių nuo 1961 metų.
Oro temperatūra dalyje šalies vietovių naktį iš sekmadienio į pirmadienį gali nukristi žemiau -30 °C. Toks reiškinys vadinamas speigu ir Lietuvoje nebuvo fiksuojamas net 14 metų.
Lapkritį ir gruodį gyventojai gąsdinti „nuodingu“ rūku bei teiginiais, jog žiemą visiškai dėl jo nepasirodys Saulė. Sausio viduryje internete buvo platinami dirbtiniu intelektu sugeneruoti vaizdai iš Kamčiatkos pusiasalio. O prieš keletą dienų paskleista melaginga žinutė apie klimatinį ginklą su neregėtu šalčiu. Esą temperatūra Lietuvoje gali nukristi iki 70 ar net 100 laipsnių šalčio. Tačiau tai yra tik dar viena internete pasirodžiusi apgaulė, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT).
Vakar buvo sausio 25-oji, pusiaužiemis. Ši diena nuo seno buvo ypatinga tuo, kad visi įdėmiai stebėdavo orus. Tikėta, jog pusiaužiemio dienos priešpiečio oras atitinka pirmąją, o popietinis – antrąją žiemos pusę.
2025 metai Lietuvoje buvo šiltesni ir sausesni nei įprastai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,4 °C (1 °C šilčiau nei norma). Praėjusieji metai pagal šiltumą buvo penkti nuo 1961 m., užfiksuoti net 22 stichiniai bei 3 katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai ir 7 stichiniai hidrologiniai reiškiniai. Jie neprilygo 2024 metams, kurie buvo šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų istoriją ir vidutinė metinė oro temperatūra buvo 9,5 °C.
Kaip skelbia sinoptikai ir indikuoja AB „Kelių priežiūra“ meteorologinių sąlygų ir kelių būklės prognozavimo sistemos, šių metų pabaiga ir naujų pradžia gali būti išties žiemiška. Daugelyje šalies rajonų, ypač Vakarų regione, numatomas sniegas. Be to, artimiausiomis dienomis tęsis intensyvaus vėjo reiškiniai.
Antradienį daug kur prognozuojamas sniegas, vietomis Vakarų Lietuvoje – smarkus. Kai kur kils pūga, formuosis plikledis. Vėjas – šiaurės vakarų, šiaurės, 9–14 m/s, daug kur gūsiai – 15–17 m/s, vakariniame pakraštyje – 18–22 m/s. Temperatūra naktį – 1–6 laipsniai šalčio, dieną – 0–5 laipsniai šalčio, pajūryje – iki 2 laipsnių šilumos.
Vietomis šals iki 9 laipsnių, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
Formuosis šlapio sniego apdraba, plikledis, galima lijundra.
Smarkiausi vėjo gūsiai prognozuojami vakarinėje ir pietvakarinėje šalies dalyse. Kitur bus daug ramiau.
Šiandien – Tarptautinė klimato kaitos diena.
Šios dienos ir Klimato savaitės proga, pasižiūrėkime kurios žiemos Lietuvoje buvo šaltos ir šiltos. Grafike – skirtingų žiemų nuokrypiai nuo vidutinės 1961–2025 m. laikotarpio žiemos oro temperatūros (ši reikšmė vidutiniškai siekia -2,9 °C). Kuo teigiamas nuokrypis didesnis, tuo žiema šiltesnė, ir atvirkščiai.
Šeštadienio naktį vietomis truputį palis, kai kur tvyros rūkas. Vėjas – šiaurės vakarų, pereinantis į pietvakarių, 6–11 m/s. Temperatūra – 1–6, pajūryje – 7–10 laipsnių šilumos, vietomis šalnos – 0–3 laipsniai šalčio. Dieną vietomis, daugiausia Rytų Lietuvoje, trumpai palis. Vėjas – vakarinių krypčių, 8–13 m/s. Temperatūra – 11–16 laipsnių šilumos.
Iki mėnesio pabaigos liko mažiau nei savaitė, tad pažvelkime kiek kritulių iškrito per praėjusias rugsėjo dienas. Pastarosiomis dienomis vyravo sausesni orai, lietaus iškrito nedaug. Remiantis šiandienos ryto duomenimis, Lietuvoje vidutiniškai iškrito 56 mm arba 93 proc. rugsėjo mėn. kritulių normos. Tačiau vakariniuose rajonuose jau yra pasiekta virš pusantros mėnesio normos. Vis dėlto skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 7–8 kartų.
Ateinančios naktys bus dar šaltesnės. Ore vietomis, o dirvos paviršiuje daug kur formuosis šalnos – iki 0–5 laipsnių šalčio. Todėl pasirūpinkite jautriais lauko augalais – vakare juos uždenkite arba perkelkite į patalpų vidų.
Kalendoriuose įrašyta, jog rugsėjo 21-oji (šiemet tai buvo sekmadienis) yra bobų vasaros pradžia, tačiau taip nutinka retai. Kaip ir kasmet, atėjus antrai rugsėjo pusei dalis žmonių pradeda domėtis, kada bus bobų vasara. Savaitgalis buvo vasariškai šiltas, o laukuose – daug voratinklių, todėl jeigu turėtume galvoje bobus (t. y. vorus), tuomet ji jau prasidėjusi.
Ką svarbu žinoti iškritus dideliam kritulių kiekiui – pavojai, rekomendacijos ir pagalba (orų prognozė)0
Šiomis dienomis Lietuvoje fiksuojami ypač intensyvūs krituliai – kai kuriose vietovėse per parą iškrenta tiek lietaus, kiek įprastai iškrenta per visą mėnesį. Liepos mėnesį vidutiniškai iškrito net 167 % mėnesio kritulių normos, o kai kur – net 2–3 normos. Dėl šios priežasties jau stebimi lietaus sukelti poplūdžiai.























