www.silutesetazinios.lt archyvo.Penktadienį pajūryje vėjas stiprės iki 24–27 m/s, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
Orai
www.silutesetazinios.lt archyvo.
www.silutesetazinios.lt archyvo.Kalendoriuose įrašyta, kad rugsėjo 21-oji esą yra bobų vasaros pradžia, tačiau taip nutinka retai.
Kaip ir kasmet, atėjus rugsėjui dalis žmonių domisi, kada bus bobų vasara. Praėjusi savaitė buvo ganėtinai šilta (bent vietomis sušildavo virš 20°C), o laukuose matyti daug voratinklių, todėl, jeigu turėtume galvoje bobus (t. y. vorus), tuomet bobų vasara jau prasidėjusi, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
O. Lidžiaus nuotr.Šių metų vasara buvo artima 1991–2020 m. laikotarpio vidurkiui, bet tuo pačiu truputį šiltesnė nei pernai.
www.silutesetazinios.lt archyvo.Ateinančios dienos bus ne tik lietingos, bet ir vėjuotos, perspėja Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
meteo.lt.Praėjusiomis dienomis didelę Europos dalį alino intensyvi karščio banga – daugelyje Pietų, Vakarų ir Vidurio Europos regionų oro temperatūra viršijo 35–40 °C. Karšti orai buvo pasiekę ir Baltijos regioną, o Lietuvoje daugelyje vietovių temperatūra kilo iki 30 °C ir daugiau.
LHMT.Sekmadienis buvo sausas ir rekordiškai karštas. Aukščiausia oro temperatūra siekė 31–36, šiaurės rytuose – 28–30 laipsnių, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
Karščiausia buvo Druskininkuose, kur oras įkaito net iki 36,3 °C. Buvo išmatuoti du aukščiausios oro temperatūros rekordai – birželio 28 dienos (iki tol buvęs 34,0 °C) ir viso birželio mėnesio (ankstesnis 35,7 °C).
nvsc.lrv.lt nuotr.Savaitgalį kais iki 35 laipsnių, perspėja Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
www.silutesetazinios.lt archyvo.Vidutinė pavasario oro temperatūra siekė 7,6 °C (+0,7 °C anomalija). 54 iš 92 pavasario dienų buvo šiltesnės už jų vidutinę oro temperatūrą, tačiau jų pasiskirstymas tarp mėnesių buvo labai netolygus, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
www.silutesetazinios.lt archyvo.Nors kalendoriuje vasarą skaičiuojame nuo birželio 1-osios, tikroji – meteorologinė vasara Lietuvoje šiemet prasidėjo birželio 6–7 dienomis, kai vidutinė paros temperatūra peržengė 15 °C ribą, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
www.silutesetazinios.lt archyvo.Kokia bus vasara, dažniausiai galima tik spėlioti, sako sinoptikai. Ir čia pat priduria, kad nevertėtų tikėti visokiais įmantriais pasakymais, jog šalta žiema lemia karštą vasarą ar atvirkščiai.
Jeigu toks ryšys tikrai egzistuotų, tuomet galėtumėme iš anksto sudaryti patikimas sezonines prognozes, teigiama Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pranešime. Vis dėlto Lietuvoje orų kaita didelė, todėl per vasarą pasitaiko ne vienas šiltesnių ir vėsesnių orų laikotarpis.
www.silutesetazinios.lt archyvo.Paskelbtoje „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos ir Pasaulio meteorologijos organizacijos „Europos klimato būklės 2025 m. ataskaitoje“ Europa įvardijama kaip sparčiausiai šylantis kontinentas pasaulyje (sparčiau šyla tik Arkties regionas), praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT).
LHMT.Šių metų kovas – antras šilčiausias nuo 1961 m. Truputį šiltesnis buvo tik 2007 m. kovas (5,0 °C). Taip pat mėnuo pasižymėjo itin mažu kritulių kiekiu, kuris Lietuvoje vidutiniškai siekė vos 5,6 mm (14 % SKN – standartinė klimato norma). Nuo 1961 m. dar sausesnis kovas buvo pasitaikęs tik 2022 m. (1,9 mm).
www.silutesetazinios.lt archyvo.Nors šiemet pavasaris prasidėjo beveik pagal kalendorių, tačiau pavasario pradžios sąlyginių datų yra ne viena. Vieniems pagal kalendorių jis prasideda kovo 1 d., astronomams – kovo 20 d. (lygiadienis), o mylintiems ilgai šviesius vakarus – kovo pabaigoje (kuomet įvedame vasaros laiką).
www.silutesetazinios.lt archyvo.
Kovo mėnesį gali būti šilčiau ir sausiau nei įprasta.
Gruodis buvo ketvirtas šilčiausias, o sausis – septintas šalčiausias nuo 1961 m. (nuo tada yra atliekami šiuolaikiniai meteorologiniai stebėjimai). Na, o vasaris kol kas irgi išsiskyrė šaltumu. Panašiai šalti vasariai buvo pasitaikę tik 2011 ir 2012 metais.
Nors dar prieš 2 savaites skaičiavimai rodė, kad vasaris bus iki 3 laipsnių šaltesnis ir truputį drėgnesnis nei vidutiniškai, tačiau praėjusi dalis vasario buvo šaltesnė ir sausesnė nei skaičiuota mėnesio pradžioje.
Remiantis naujausiais ECMWF modelio skaičiavimais, prognozuojama, kad kovo pirmoji pusė bus iki 0,5 laipsnio šiltesnė, o kritulių kiekis – iki 50 % mažesnis už daugiametį vidurkį. Taigi, nors ir pamažu, tačiau prasidės ankstyvasis pavasaris.
SVARBU: tai yra eksperimentinės prognozės, todėl jų patikimumas nėra pakankamai aukštas, todėl svarbūs sprendimai, remiantis jomis, neturėtų būti priimami. Pateikta prognozė nereiškia, kad visai nepasitaikys labai šaltų ir/ar drėgnų dienų.
Artimiausių dienų orų prognozė
Antradienio naktį daugelyje rajonų numatomi krituliai, daugiausia nedideli. Vietomis tvyros rūkas, kris lijundra, formuosis plikledis. Vėjas – besikeičiančios krypties, 4–9 m/s. Temperatūra – nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos. Dieną daug kur protarpiais numatomi nedideli krituliai. Vėjas – vakarų, šiaurės vakarų, 6–11 m/s. Temperatūra – nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos.
Trečiadienio naktį rytiniuose rajonuose truputį pasnigs. Formuosi plikledis. Vėjas naktį – šiaurės vakarų, šiaurės, 6–11 m/s, dieną – besikeičiančios krypties, 4–9 m/s. Temperatūra naktį – 4–9, šiaurėje iki 14, dieną – 0–5 laipsniai šalčio.
Ketvirtadienį kritulių nenumatoma. Vėjas – pietų, pietryčių, 6–11 m/s. Temperatūra naktį – 8–13, vietomis – iki 18, pajūryje – 4–7 laipsniai šalčio, dieną – nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos.
Hidrologinė situacija
Vasario 23 d. daugelyje šalies upių stebimas vandens lygio svyravimas – iki 16 cm per parą. Žymesnis kilimas – iki 26-28 cm stebimas Mūšoje ties Ustukiais ir Bartuvoje ties Skuodu. Žymesnis kritimas – iki 29 cm per parą stebimas Nemune ties Smalininkais.
Atkeliavusi šiluma lems sniego tirpimą. Dėl įšalusio dirvožemio, vandens infiltracija bus menka, todėl vandens lygis daugelyje upių pradės pamažu kilti. Kylant vandens lygiui, o taip pat ledui tirpstant vietoje, jis silpnės, lūš. Ledai pamažu pajudės, prasidės ledonešis. Ledonešio metu žymesnius vandens lygio pakilimus nulems ledo sangrūdos.
Vakariniuose rajonuose dėl aukštesnės temperatūros ir didesnio kritulių kiekio, sniegas tirps sparčiau. Storas ledas Kuršių mariose ribos nutekėjimą ir ledų pajudėjimą iš Nemuno deltos. Dėl šių priežasčių vandens lygiai gali kilti staigiau, o kai kur pasiekti ir pavojingas reikšmes.
Upėse stebimas ižas, priekrantės ledas, kai kur susidariusi ledo danga, vietomis ledas su properšomis, ant ledo gali būti vandens. Ledo danga apsitraukę ežerai. Informaciją apie išmatuotą ledo storį rasite čia.
LHMT inf.
Kovo mėnesį gali būti šilčiau ir sausiau nei įprasta, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
www.silutesetazinios.lt archyvo.Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį daug kur numatomi krituliai (sniegas, šlapdriba). Kai kur tvyros rūkas. Daugelyje pietinių rajonų kris lijundra, formuosis plikledis. Vėjas besikeičiančios krypties, 4–9 m/s vėjas. Temperatūra – 2–7 laipsniai šalčio, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
O. Lidžiaus nuotr.Artimiausias tris–keturias savaites vyraus žemesnė nei įprastai oro temperatūra, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
O. Lidžiaus nuotr.Ilgiausiai Saulė švietė Šilutėje.
Saulės spindėjimo trukmės reikšmė tapo antra didžiausia iš visų sausio mėnesių nuo 1961 metų.
www.silutesetazinios.lt archyvo.Oro temperatūra dalyje šalies vietovių naktį iš sekmadienio į pirmadienį gali nukristi žemiau -30 °C. Toks reiškinys vadinamas speigu ir Lietuvoje nebuvo fiksuojamas net 14 metų.
