Formuosis šlapio sniego apdraba, plikledis, galima lijundra.
Orai
Smarkiausi vėjo gūsiai prognozuojami vakarinėje ir pietvakarinėje šalies dalyse. Kitur bus daug ramiau.
Šiandien – Tarptautinė klimato kaitos diena.
Šios dienos ir Klimato savaitės proga, pasižiūrėkime kurios žiemos Lietuvoje buvo šaltos ir šiltos. Grafike – skirtingų žiemų nuokrypiai nuo vidutinės 1961–2025 m. laikotarpio žiemos oro temperatūros (ši reikšmė vidutiniškai siekia -2,9 °C). Kuo teigiamas nuokrypis didesnis, tuo žiema šiltesnė, ir atvirkščiai.
Šeštadienio naktį vietomis truputį palis, kai kur tvyros rūkas. Vėjas – šiaurės vakarų, pereinantis į pietvakarių, 6–11 m/s. Temperatūra – 1–6, pajūryje – 7–10 laipsnių šilumos, vietomis šalnos – 0–3 laipsniai šalčio. Dieną vietomis, daugiausia Rytų Lietuvoje, trumpai palis. Vėjas – vakarinių krypčių, 8–13 m/s. Temperatūra – 11–16 laipsnių šilumos.
Iki mėnesio pabaigos liko mažiau nei savaitė, tad pažvelkime kiek kritulių iškrito per praėjusias rugsėjo dienas. Pastarosiomis dienomis vyravo sausesni orai, lietaus iškrito nedaug. Remiantis šiandienos ryto duomenimis, Lietuvoje vidutiniškai iškrito 56 mm arba 93 proc. rugsėjo mėn. kritulių normos. Tačiau vakariniuose rajonuose jau yra pasiekta virš pusantros mėnesio normos. Vis dėlto skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 7–8 kartų.
Ateinančios naktys bus dar šaltesnės. Ore vietomis, o dirvos paviršiuje daug kur formuosis šalnos – iki 0–5 laipsnių šalčio. Todėl pasirūpinkite jautriais lauko augalais – vakare juos uždenkite arba perkelkite į patalpų vidų.
Kalendoriuose įrašyta, jog rugsėjo 21-oji (šiemet tai buvo sekmadienis) yra bobų vasaros pradžia, tačiau taip nutinka retai. Kaip ir kasmet, atėjus antrai rugsėjo pusei dalis žmonių pradeda domėtis, kada bus bobų vasara. Savaitgalis buvo vasariškai šiltas, o laukuose – daug voratinklių, todėl jeigu turėtume galvoje bobus (t. y. vorus), tuomet ji jau prasidėjusi.
Ką svarbu žinoti iškritus dideliam kritulių kiekiui – pavojai, rekomendacijos ir pagalba (orų prognozė)0
Šiomis dienomis Lietuvoje fiksuojami ypač intensyvūs krituliai – kai kuriose vietovėse per parą iškrenta tiek lietaus, kiek įprastai iškrenta per visą mėnesį. Liepos mėnesį vidutiniškai iškrito net 167 % mėnesio kritulių normos, o kai kur – net 2–3 normos. Dėl šios priežasties jau stebimi lietaus sukelti poplūdžiai.
Vietomis per dvi paras gali iškristi viso liepos mėnesio kritulių norma (t. y. iki 70–100 mm, o tai atitinka iki 7–10 kibirų vandens į 1 kv. m).
Liepos mėnuo turėtų būti truputį šiltesnis ir drėgnesnis nei vidutiniškai.
Pirmąjį vasaros mėnesį daugelis atkreipė dėmesį, kad smarkokas vėjas pučia labai dažnai. Ramesnių dienų pasitaikė nedaug. Kaip rodo duomenys iš meteorologijos stočių, vidutinis vėjo greitis Lietuvoje 2025 m. birželį siekė apie 3,3 m/s. Tai yra net apie 0,6 m/s didesnė reikšmė nei vidutiniškai būna šį mėnesį.
Kad būtų lengviau suprasti (ar tai daug, ar mažai), vidutiniškai toks vėjo greitis mūsų šalyje būna spalį – lapkritį, kurie yra vieni iš labiausiai vėjuotų metų mėnesių.
Ateinančiomis dienomis įsivyraus sausesni orai, o pirmosiomis liepos dienomis sulauksime ir daugiau šilumos.
Šiuo metų laiku dienos trukmė yra pati ilgiausia, o Saulės aukštis virš horizonto – pats didžiausias, todėl nenuostabu, kad UV indeksas giedrą dieną pasiekia aukštas reikšmes.
Daugelis mūsų esame pirmo arba antro odos tipo savininkai, todėl tiesioginiai Saulės spinduliai, būnant be papildomos apsaugos ilgesnį laiką, yra kenksmingi.
Remiantis naujausiais ECMWF modelio skaičiavimais, prognozuojama, kad birželio temperatūra (standartinė klimato norma: SKN: 15,9 °C ir 68 mm) bus iki 0,5 laipsnio aukščiau normos, o mėnesio kritulių kiekis – artimas daugiametei normai, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
Ar žinote kiek Lietuvoje per metus būna vasariškų dienų? Ką mes vadiname vasariška diena? Ar vasariškos dienos būna tik vasarą? Ar vasariškų dienų daugėja vykstant klimato kaitai? Į visus šiuos klausimus atsakymus rasite žemiau pateikiamoje analizėje, bet apie viską iš eilės.
Antroji praėjusios savaitės pusė (išskyrus sekmadienį) buvo lietinga. Kaip ir buvo prognozuota, daugiausia kritulių iškrito Rytų Lietuvoje. Vietomis per 3 paras išmatuota daugiau kaip pusė gegužės mėn. normos. Tuo pačiu vakariniame šalies pakraštyje (arčiausiai Kuršių marių ir Baltijos jūros) lietaus nepasitaikė iš viso bei vyravo daugiausia saulėti orai, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
Šeštadienio naktį Rytų Lietuvoje daug kur palis. Vėjas – besikeičiančios krypties, 3–8 m/s. Žemiausia temperatūra – 4–9, vakariniuose rajonuose vietomis – 1–3 laipsniai šilumos, dirvos paviršiuje kai kur šalnos – 0–2 laipsniai šalčio.
Pastaruoju metu visoje Lietuvoje sumažėjęs vandens lygis vidaus vandenyse laivybai įtakos nepadarė. Visuose vandens keliuose vandens lygis išlieka aukštesnis už minimalų nustatytą.






















