Vidutinė pavasario oro temperatūra siekė 7,6 °C (+0,7 °C anomalija). 54 iš 92 pavasario dienų buvo šiltesnės už jų vidutinę oro temperatūrą, tačiau jų pasiskirstymas tarp mėnesių buvo labai netolygus, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
Orai
Nors kalendoriuje vasarą skaičiuojame nuo birželio 1-osios, tikroji – meteorologinė vasara Lietuvoje šiemet prasidėjo birželio 6–7 dienomis, kai vidutinė paros temperatūra peržengė 15 °C ribą, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
Kokia bus vasara, dažniausiai galima tik spėlioti, sako sinoptikai. Ir čia pat priduria, kad nevertėtų tikėti visokiais įmantriais pasakymais, jog šalta žiema lemia karštą vasarą ar atvirkščiai.
Jeigu toks ryšys tikrai egzistuotų, tuomet galėtumėme iš anksto sudaryti patikimas sezonines prognozes, teigiama Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pranešime. Vis dėlto Lietuvoje orų kaita didelė, todėl per vasarą pasitaiko ne vienas šiltesnių ir vėsesnių orų laikotarpis.
Paskelbtoje „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos ir Pasaulio meteorologijos organizacijos „Europos klimato būklės 2025 m. ataskaitoje“ Europa įvardijama kaip sparčiausiai šylantis kontinentas pasaulyje (sparčiau šyla tik Arkties regionas), praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT).
Šių metų kovas – antras šilčiausias nuo 1961 m. Truputį šiltesnis buvo tik 2007 m. kovas (5,0 °C). Taip pat mėnuo pasižymėjo itin mažu kritulių kiekiu, kuris Lietuvoje vidutiniškai siekė vos 5,6 mm (14 % SKN – standartinė klimato norma). Nuo 1961 m. dar sausesnis kovas buvo pasitaikęs tik 2022 m. (1,9 mm).
Nors šiemet pavasaris prasidėjo beveik pagal kalendorių, tačiau pavasario pradžios sąlyginių datų yra ne viena. Vieniems pagal kalendorių jis prasideda kovo 1 d., astronomams – kovo 20 d. (lygiadienis), o mylintiems ilgai šviesius vakarus – kovo pabaigoje (kuomet įvedame vasaros laiką).
Kovo mėnesį gali būti šilčiau ir sausiau nei įprasta, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį daug kur numatomi krituliai (sniegas, šlapdriba). Kai kur tvyros rūkas. Daugelyje pietinių rajonų kris lijundra, formuosis plikledis. Vėjas besikeičiančios krypties, 4–9 m/s vėjas. Temperatūra – 2–7 laipsniai šalčio, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
Artimiausias tris–keturias savaites vyraus žemesnė nei įprastai oro temperatūra, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
Ilgiausiai Saulė švietė Šilutėje.
Saulės spindėjimo trukmės reikšmė tapo antra didžiausia iš visų sausio mėnesių nuo 1961 metų.
Oro temperatūra dalyje šalies vietovių naktį iš sekmadienio į pirmadienį gali nukristi žemiau -30 °C. Toks reiškinys vadinamas speigu ir Lietuvoje nebuvo fiksuojamas net 14 metų.
Lapkritį ir gruodį gyventojai gąsdinti „nuodingu“ rūku bei teiginiais, jog žiemą visiškai dėl jo nepasirodys Saulė. Sausio viduryje internete buvo platinami dirbtiniu intelektu sugeneruoti vaizdai iš Kamčiatkos pusiasalio. O prieš keletą dienų paskleista melaginga žinutė apie klimatinį ginklą su neregėtu šalčiu. Esą temperatūra Lietuvoje gali nukristi iki 70 ar net 100 laipsnių šalčio. Tačiau tai yra tik dar viena internete pasirodžiusi apgaulė, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT).
Vakar buvo sausio 25-oji, pusiaužiemis. Ši diena nuo seno buvo ypatinga tuo, kad visi įdėmiai stebėdavo orus. Tikėta, jog pusiaužiemio dienos priešpiečio oras atitinka pirmąją, o popietinis – antrąją žiemos pusę.
2025 metai Lietuvoje buvo šiltesni ir sausesni nei įprastai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,4 °C (1 °C šilčiau nei norma). Praėjusieji metai pagal šiltumą buvo penkti nuo 1961 m., užfiksuoti net 22 stichiniai bei 3 katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai ir 7 stichiniai hidrologiniai reiškiniai. Jie neprilygo 2024 metams, kurie buvo šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų istoriją ir vidutinė metinė oro temperatūra buvo 9,5 °C.
Kaip skelbia sinoptikai ir indikuoja AB „Kelių priežiūra“ meteorologinių sąlygų ir kelių būklės prognozavimo sistemos, šių metų pabaiga ir naujų pradžia gali būti išties žiemiška. Daugelyje šalies rajonų, ypač Vakarų regione, numatomas sniegas. Be to, artimiausiomis dienomis tęsis intensyvaus vėjo reiškiniai.
Antradienį daug kur prognozuojamas sniegas, vietomis Vakarų Lietuvoje – smarkus. Kai kur kils pūga, formuosis plikledis. Vėjas – šiaurės vakarų, šiaurės, 9–14 m/s, daug kur gūsiai – 15–17 m/s, vakariniame pakraštyje – 18–22 m/s. Temperatūra naktį – 1–6 laipsniai šalčio, dieną – 0–5 laipsniai šalčio, pajūryje – iki 2 laipsnių šilumos.
Vietomis šals iki 9 laipsnių, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
Formuosis šlapio sniego apdraba, plikledis, galima lijundra.
Smarkiausi vėjo gūsiai prognozuojami vakarinėje ir pietvakarinėje šalies dalyse. Kitur bus daug ramiau.























