Vidutinė pavasario oro temperatūra siekė 7,6 °C (+0,7 °C anomalija). 54 iš 92 pavasario dienų buvo šiltesnės už jų vidutinę oro temperatūrą, tačiau jų pasiskirstymas tarp mėnesių buvo labai netolygus, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
Net 31 tokia diena pasitaikė kovą, tik 9 dienos – balandį ir 14 dienų – gegužę. Pati šilčiausia sezono diena (aukščiausia paros vidutinė oro temperatūra) buvo gegužės 4 d. (+16,7 °C). Tą pačią dieną buvo užfiksuota ir šių metų pavasario aukščiausia paros oro temperatūra Druskininkuose, kuri siekė 28,5 °C.
Šalčiausia sezono diena buvo kovo 3 d., kurios vidutinė oro temperatūra siekė -0,2 °C. Tą pačią dieną buvo užfiksuota ir šių metų pavasario žemiausia paros oro temperatūra Rietave, kuri siekė -8,0 °C. Per pavasarį buvo išmatuoti 6 šilumos (maksimalios paros oro temperatūros) rekordai, visi jie užfiksuoti kovą.
2026 m. pavasaris tapo antru sausiausiu pavasariu nuo 1961 m. Lietuvoje vidutiniškai iškrito vos 69,3 mm kritulių, arba beveik dvigubai mažiau už klimatinę normą (129 mm). Dar mažiau kritulių išmatuota tik 1974 m. pavasarį, 69,0 mm. Dėl itin mažo kritulių kiekio jau balandžio trečiąjį dešimtadienį buvo pradėtas fiksuoti stichinis meteorologinis reiškinys – sausra augalų vegetacijos laikotarpiu. Reiškinys didžiausią teritoriją buvo apėmęs gegužės 7–8 d., tačiau vėlesnėmis dienomis dažniau palijus situacija sausros apimtose teritorijoje gerėjo, o iki gegužės 21 d. ji atsitraukė visoje šalyje.
Šių metų pavasaris tapo trečiu labiausiai saulėtu pavasariu nuo 1961 m., kadangi Saulės spindėjimo trukmė siekė net 723,6 val., t. y. beveik 83 val. (13 %) ilgesnė už daugiametį vidurkį (640 val.). Labiau saulėta nei šiemet buvo tik 1990 m. (727,5 val.) ir 2018 m. (775,1 val.) pavasariais.
Grafike – 2026 m. pavasaris (juoda kreivė) ir 1991–2020 m. (raudona kreivė) laikotarpio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje. Raudona spalva rodo šiltesnius, o mėlyna – šaltesnius už daugiametį vidurkį laikotarpius.
LHMT inf.










