www.silutesetazinios.lt archyvo.Nors šiemet pavasaris prasidėjo beveik pagal kalendorių, tačiau pavasario pradžios sąlyginių datų yra ne viena. Vieniems pagal kalendorių jis prasideda kovo 1 d., astronomams – kovo 20 d. (lygiadienis), o mylintiems ilgai šviesius vakarus – kovo pabaigoje (kuomet įvedame vasaros laiką).
Hidrometeorologai pavasarį skirsto į tris dalis: ankstyvąjį, tikrąjį ir vėlyvąjį. Pateiktame grafike galite matyti vidutines datas kada atitinkamas pavasario laikotarpis prasideda. Maždaug taip atrodo kelias nuo žiemos iki vasaros.
Laikoma, kad meteorologinės žiemos pabaiga ir pavasario pradžia būna, kai įvyksta pastovios oro temperatūros perėjimas per 0 laipsnių. Lietuvoje (1991–2020 m.) tai įvyksta vidutiniškai kovo 11 d. Tada prasideda ankstyvasis pavasaris (dar vadinamas ir vandens pavasariu). Per šį laikotarpį visiškai ištirpsta sniegas ir ledas, pamažu išeina iš žemės įšalas, patvinsta vandens telkiniai.
Po ankstyvojo seka tikrasis (arba žaliasis) pavasaris, kuris prasideda vidutinei paros oro temperatūrai perkopus +5 °C ribą (vidutiniškai tai nutinka balandžio 7 d.). Šio laikotarpio metu vėl sužaliuoja žolė, pražysta ankstyvosios gėlės, tačiau medžiai dar būna be lapų.
Vidutinei paros oro temperatūrai perlipus 10 laipsnių (vidutiniškai – balandžio 29 d.) prasideda daugumos augalų intensyvus vystymasis – vėlyvasis pavasaris. Dėl gausaus žydėjimo kartais šis laikotarpis vadinamas žiedų pavasariu. Taip pat, jo metu medžiai išleidžia lapus ir galop pilnai sužaliuoja.
Galiausiai, kai vidutinė paros oro temperatūra perkopia per 15 laipsnių, ateina vasara. Tai vidutiniškai įvyksta birželio 4 dieną. Iš viso to nesunku paskaičiuoti, kad pavasaris Lietuvoje vidutiniškai trunka ne 92 (kalendorines), o „tik“ 85 dienas.
Vis dėlto, visos paminėtos datos yra tik vidutinės. Skirtingais metais perėjimai įvyksta vis kitu metu. Šiais laikais pastebima tendencija, jog tiek pavasaris, tiek vasara dažnai prasideda anksčiau nei tai įvykdavo prieš 50–60 metų.
LHMT inf.
