www.silutesetazinios.lt archyvo.
Kovo mėnesį gali būti šilčiau ir sausiau nei įprasta, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
Gruodis buvo ketvirtas šilčiausias, o sausis – septintas šalčiausias nuo 1961 m. (nuo tada yra atliekami šiuolaikiniai meteorologiniai stebėjimai). Na, o vasaris kol kas irgi išsiskyrė šaltumu. Panašiai šalti vasariai buvo pasitaikę tik 2011 ir 2012 metais.
Nors dar prieš 2 savaites skaičiavimai rodė, kad vasaris bus iki 3 laipsnių šaltesnis ir truputį drėgnesnis nei vidutiniškai, tačiau praėjusi dalis vasario buvo šaltesnė ir sausesnė nei skaičiuota mėnesio pradžioje.
Remiantis naujausiais ECMWF modelio skaičiavimais, prognozuojama, kad kovo pirmoji pusė bus iki 0,5 laipsnio šiltesnė, o kritulių kiekis – iki 50 % mažesnis už daugiametį vidurkį. Taigi, nors ir pamažu, tačiau prasidės ankstyvasis pavasaris.
SVARBU: tai yra eksperimentinės prognozės, todėl jų patikimumas nėra pakankamai aukštas, todėl svarbūs sprendimai, remiantis jomis, neturėtų būti priimami. Pateikta prognozė nereiškia, kad visai nepasitaikys labai šaltų ir/ar drėgnų dienų.
Artimiausių dienų orų prognozė
Antradienio naktį daugelyje rajonų numatomi krituliai, daugiausia nedideli. Vietomis tvyros rūkas, kris lijundra, formuosis plikledis. Vėjas – besikeičiančios krypties, 4–9 m/s. Temperatūra – nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos. Dieną daug kur protarpiais numatomi nedideli krituliai. Vėjas – vakarų, šiaurės vakarų, 6–11 m/s. Temperatūra – nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos.
Trečiadienio naktį rytiniuose rajonuose truputį pasnigs. Formuosi plikledis. Vėjas naktį – šiaurės vakarų, šiaurės, 6–11 m/s, dieną – besikeičiančios krypties, 4–9 m/s. Temperatūra naktį – 4–9, šiaurėje iki 14, dieną – 0–5 laipsniai šalčio.
Ketvirtadienį kritulių nenumatoma. Vėjas – pietų, pietryčių, 6–11 m/s. Temperatūra naktį – 8–13, vietomis – iki 18, pajūryje – 4–7 laipsniai šalčio, dieną – nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos.
Hidrologinė situacija
Vasario 23 d. daugelyje šalies upių stebimas vandens lygio svyravimas – iki 16 cm per parą. Žymesnis kilimas – iki 26-28 cm stebimas Mūšoje ties Ustukiais ir Bartuvoje ties Skuodu. Žymesnis kritimas – iki 29 cm per parą stebimas Nemune ties Smalininkais.
Atkeliavusi šiluma lems sniego tirpimą. Dėl įšalusio dirvožemio, vandens infiltracija bus menka, todėl vandens lygis daugelyje upių pradės pamažu kilti. Kylant vandens lygiui, o taip pat ledui tirpstant vietoje, jis silpnės, lūš. Ledai pamažu pajudės, prasidės ledonešis. Ledonešio metu žymesnius vandens lygio pakilimus nulems ledo sangrūdos.
Vakariniuose rajonuose dėl aukštesnės temperatūros ir didesnio kritulių kiekio, sniegas tirps sparčiau. Storas ledas Kuršių mariose ribos nutekėjimą ir ledų pajudėjimą iš Nemuno deltos. Dėl šių priežasčių vandens lygiai gali kilti staigiau, o kai kur pasiekti ir pavojingas reikšmes.
Upėse stebimas ižas, priekrantės ledas, kai kur susidariusi ledo danga, vietomis ledas su properšomis, ant ledo gali būti vandens. Ledo danga apsitraukę ežerai. Informaciją apie išmatuotą ledo storį rasite čia.
LHMT inf.
