Oro temperatūra dalyje šalies vietovių naktį iš sekmadienio į pirmadienį gali nukristi žemiau -30 °C. Toks reiškinys vadinamas speigu ir Lietuvoje nebuvo fiksuojamas net 14 metų.
Orai
Lapkritį ir gruodį gyventojai gąsdinti „nuodingu“ rūku bei teiginiais, jog žiemą visiškai dėl jo nepasirodys Saulė. Sausio viduryje internete buvo platinami dirbtiniu intelektu sugeneruoti vaizdai iš Kamčiatkos pusiasalio. O prieš keletą dienų paskleista melaginga žinutė apie klimatinį ginklą su neregėtu šalčiu. Esą temperatūra Lietuvoje gali nukristi iki 70 ar net 100 laipsnių šalčio. Tačiau tai yra tik dar viena internete pasirodžiusi apgaulė, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT).
Vakar buvo sausio 25-oji, pusiaužiemis. Ši diena nuo seno buvo ypatinga tuo, kad visi įdėmiai stebėdavo orus. Tikėta, jog pusiaužiemio dienos priešpiečio oras atitinka pirmąją, o popietinis – antrąją žiemos pusę.
2025 metai Lietuvoje buvo šiltesni ir sausesni nei įprastai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,4 °C (1 °C šilčiau nei norma). Praėjusieji metai pagal šiltumą buvo penkti nuo 1961 m., užfiksuoti net 22 stichiniai bei 3 katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai ir 7 stichiniai hidrologiniai reiškiniai. Jie neprilygo 2024 metams, kurie buvo šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų istoriją ir vidutinė metinė oro temperatūra buvo 9,5 °C.
Kaip skelbia sinoptikai ir indikuoja AB „Kelių priežiūra“ meteorologinių sąlygų ir kelių būklės prognozavimo sistemos, šių metų pabaiga ir naujų pradžia gali būti išties žiemiška. Daugelyje šalies rajonų, ypač Vakarų regione, numatomas sniegas. Be to, artimiausiomis dienomis tęsis intensyvaus vėjo reiškiniai.
Antradienį daug kur prognozuojamas sniegas, vietomis Vakarų Lietuvoje – smarkus. Kai kur kils pūga, formuosis plikledis. Vėjas – šiaurės vakarų, šiaurės, 9–14 m/s, daug kur gūsiai – 15–17 m/s, vakariniame pakraštyje – 18–22 m/s. Temperatūra naktį – 1–6 laipsniai šalčio, dieną – 0–5 laipsniai šalčio, pajūryje – iki 2 laipsnių šilumos.
Vietomis šals iki 9 laipsnių, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
Formuosis šlapio sniego apdraba, plikledis, galima lijundra.
Smarkiausi vėjo gūsiai prognozuojami vakarinėje ir pietvakarinėje šalies dalyse. Kitur bus daug ramiau.
Šiandien – Tarptautinė klimato kaitos diena.
Šios dienos ir Klimato savaitės proga, pasižiūrėkime kurios žiemos Lietuvoje buvo šaltos ir šiltos. Grafike – skirtingų žiemų nuokrypiai nuo vidutinės 1961–2025 m. laikotarpio žiemos oro temperatūros (ši reikšmė vidutiniškai siekia -2,9 °C). Kuo teigiamas nuokrypis didesnis, tuo žiema šiltesnė, ir atvirkščiai.
Šeštadienio naktį vietomis truputį palis, kai kur tvyros rūkas. Vėjas – šiaurės vakarų, pereinantis į pietvakarių, 6–11 m/s. Temperatūra – 1–6, pajūryje – 7–10 laipsnių šilumos, vietomis šalnos – 0–3 laipsniai šalčio. Dieną vietomis, daugiausia Rytų Lietuvoje, trumpai palis. Vėjas – vakarinių krypčių, 8–13 m/s. Temperatūra – 11–16 laipsnių šilumos.
Iki mėnesio pabaigos liko mažiau nei savaitė, tad pažvelkime kiek kritulių iškrito per praėjusias rugsėjo dienas. Pastarosiomis dienomis vyravo sausesni orai, lietaus iškrito nedaug. Remiantis šiandienos ryto duomenimis, Lietuvoje vidutiniškai iškrito 56 mm arba 93 proc. rugsėjo mėn. kritulių normos. Tačiau vakariniuose rajonuose jau yra pasiekta virš pusantros mėnesio normos. Vis dėlto skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 7–8 kartų.
Ateinančios naktys bus dar šaltesnės. Ore vietomis, o dirvos paviršiuje daug kur formuosis šalnos – iki 0–5 laipsnių šalčio. Todėl pasirūpinkite jautriais lauko augalais – vakare juos uždenkite arba perkelkite į patalpų vidų.
Kalendoriuose įrašyta, jog rugsėjo 21-oji (šiemet tai buvo sekmadienis) yra bobų vasaros pradžia, tačiau taip nutinka retai. Kaip ir kasmet, atėjus antrai rugsėjo pusei dalis žmonių pradeda domėtis, kada bus bobų vasara. Savaitgalis buvo vasariškai šiltas, o laukuose – daug voratinklių, todėl jeigu turėtume galvoje bobus (t. y. vorus), tuomet ji jau prasidėjusi.
Ką svarbu žinoti iškritus dideliam kritulių kiekiui – pavojai, rekomendacijos ir pagalba (orų prognozė)0
Šiomis dienomis Lietuvoje fiksuojami ypač intensyvūs krituliai – kai kuriose vietovėse per parą iškrenta tiek lietaus, kiek įprastai iškrenta per visą mėnesį. Liepos mėnesį vidutiniškai iškrito net 167 % mėnesio kritulių normos, o kai kur – net 2–3 normos. Dėl šios priežasties jau stebimi lietaus sukelti poplūdžiai.
Vietomis per dvi paras gali iškristi viso liepos mėnesio kritulių norma (t. y. iki 70–100 mm, o tai atitinka iki 7–10 kibirų vandens į 1 kv. m).
Liepos mėnuo turėtų būti truputį šiltesnis ir drėgnesnis nei vidutiniškai.
Pirmąjį vasaros mėnesį daugelis atkreipė dėmesį, kad smarkokas vėjas pučia labai dažnai. Ramesnių dienų pasitaikė nedaug. Kaip rodo duomenys iš meteorologijos stočių, vidutinis vėjo greitis Lietuvoje 2025 m. birželį siekė apie 3,3 m/s. Tai yra net apie 0,6 m/s didesnė reikšmė nei vidutiniškai būna šį mėnesį.
Kad būtų lengviau suprasti (ar tai daug, ar mažai), vidutiniškai toks vėjo greitis mūsų šalyje būna spalį – lapkritį, kurie yra vieni iš labiausiai vėjuotų metų mėnesių.
Ateinančiomis dienomis įsivyraus sausesni orai, o pirmosiomis liepos dienomis sulauksime ir daugiau šilumos.





















