Vakar buvo sausio 25-oji, pusiaužiemis. Ši diena nuo seno buvo ypatinga tuo, kad visi įdėmiai stebėdavo orus. Tikėta, jog pusiaužiemio dienos priešpiečio oras atitinka pirmąją, o popietinis – antrąją žiemos pusę.
Saulėti orai žadėdavo būsiant gražią vasarą ir gerus metus, debesuoti – esą daug žmonių mirsią, jeigu lyja arba sninga – bus didelis brangymetis, nes javai supus, o jei smarkus vėjas pučia – tarp žmonių galintys kilti dideli neramumai. Paprasčiau tariant, visi orų sąlygų variantai, išskyrus saulėtus, nulemia „blogą prognozę“.
Dar kitokie liaudies spėjimai remiasi sausio 25 d. vidurdienio orų sąlygomis. Senoliai galvojo, kad jei barsukas išlenda iš savo olos ir diena yra saulėta, žvėrelis pamatęs savo šešėlį išsigąsta ir eina atgal į guolį, tada apsiverčia ant kito šono ir užmiega. Tai reiškia, kad pavasaris bus vėlyvas. Jeigu oras apniukęs, barsukas išlenda iš urvo ir pripėduoja. Tuomet pranašaujama, kad kita žiemos pusė bus šiltesnė, o pavasaris ankstyvas.
Ši diena dar vadinama ir Kirmėline (arba kirmėlių diena), nes tikėta, kad tądien trumpam iš žiemos miego pabunda gyvatės ir žalčiai. Taip pat, per pusiaužiemį žmonės žadindavo gyvybę: papurtydavo sode obelis, kad būtų derlingesnės, pastuksendavo į avilius ir taip žadindavo bites.
Tuo tarpu moksliškai sudarytos ilgalaikės prognozės šiuo metu žada, kad likusi kalendorinės žiemos dalis bus truputį šaltesnė ir sausesnė už daugiametį (1991–2020 m.) vidurkį.
LHMT inf.









