www.silutesetazinios.lt archyvo.

Oro temperatūra dalyje šalies vietovių naktį iš sekmadienio į pirmadienį gali nukristi žemiau -30 °C. Toks reiškinys vadinamas speigu ir Lietuvoje nebuvo fiksuojamas net 14 metų.

Skaityti toliau

REKOMENDACIJOS: pasirūpinkite šiltais drabužiais ir avalyne, šildymo įrenginiais, įsitikinkite, kad užsandarinti visi plyšiai. Pasiteiraukite kaimynų ir artimųjų, ypač senyvo amžiaus, ar jiems reikia pagalbos. Pasirūpinkite, kad nesušaltų augintiniai. Be rimtos priežasties venkite vykti iš namų. Prireikus išvykti, lauke stenkitės būti kuo įmanoma trumpiau, nestovėkite vietoje, nuolat judėkite.

Speigas – rečiau pasitaikanti itin žema oro temperatūra, kuri siekia ≤-30 ºC, tai – didelis ir spiginantis šaltis. Šis meteorologinis reiškinys beveik vienodai pavojingas visoms amžiaus grupėms, kai per labai trumpą laiką iškyla grėsmė sveikatai ir net gyvybei.

Šaltis kelia grėsmę tiek lauke esančių žmonių sveikatai, tiek ir patalpose, jeigu sutrinka elektros ir/ar šilumos tiekimas. Nukenčia ne tik žmonės ar gyvūnai, bet ir augalai – ypač jauni sodinukai, kurie gali iššalti. Per speigą būnant lauke labiausiai pažeidžiamos kūno dalys yra veidas ir galūnės, taip pat neigiamai veikiama kraujotaka bei širdies darbas. Pernelyg ilgas buvimas šaltyje gali tapti rimtų nušalimų, netgi galūnių netekimo priežastimi. Esant šaltam ir sausam orui lengviau plinta viršutinių kvėpavimo takų ligos.

Kaip elgtis per šalčius

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Lapkritį ir gruodį gyventojai gąsdinti „nuodingu“ rūku bei teiginiais, jog žiemą visiškai dėl jo nepasirodys Saulė. Sausio viduryje internete buvo platinami dirbtiniu intelektu sugeneruoti vaizdai iš Kamčiatkos pusiasalio. O prieš keletą dienų paskleista melaginga žinutė apie klimatinį ginklą su neregėtu šalčiu. Esą temperatūra Lietuvoje gali nukristi iki 70 ar net 100 laipsnių šalčio. Tačiau tai yra tik dar viena internete pasirodžiusi apgaulė, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT).

Skaityti toliau

Pati žemiausia oro temperatūra Lietuvoje buvo pasiekta 1956 m. vasario 1-osios ankstų rytą. Utenoje tuomet buvo išmatuotas absoliutus šalčio rekordas – net -42,9 °C.

Primename, kad speigo (t. y. -30 °C ir žemesnės temperatūros) Lietuvoje nebuvo jau beveik 14 metų. Paskutinį kartą speigas Lietuvoje pasitaikė 2012 m. vasario 2, 4, 5 ir 6 dienomis.

Faktas: artimiausiomis dienomis mūsų šalyje orai vėl atšals. Savaitgalis bus labai šaltas. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį oro temperatūra gali nukristi net iki 25–30 laipsnių šalčio. Vis dėlto iki absoliutaus šalčio rekordo (-42,9 °C) ar tuo labiau iki nerealių -70..-100 °C – labai toli.

Vyraujant šaltiems orams neretai pasigirsta kalbų, kad klimato atšilimas esą kažkur pradingo. Vis dėlto nereikėtų apsigauti matant už lango net ir labai šaltus orus. Šių metų pirmąjį mėnesį paženklinęs ryškus orų atšalimas tėra tik regioninio masto. Nors sausis Lietuvoje greičiausiai taps šalčiausiu per pastaruosius 16 metų, bet globali temperatūra šiuo metu ir toliau išlieka aukšta. Taigi, žiūrėkime į pasaulį šiek tiek plačiau ir kiekvienas šaltų orų laikotarpis neatrodys kaip naujo ledynmečio pradžia.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Vakar buvo sausio 25-oji, pusiaužiemis. Ši diena nuo seno buvo ypatinga tuo, kad visi įdėmiai stebėdavo orus. Tikėta, jog pusiaužiemio dienos priešpiečio oras atitinka pirmąją, o popietinis – antrąją žiemos pusę.

Skaityti toliau

Saulėti orai žadėdavo būsiant gražią vasarą ir gerus metus, debesuoti – esą daug žmonių mirsią, jeigu lyja arba sninga – bus didelis brangymetis, nes javai supus, o jei smarkus vėjas pučia – tarp žmonių galintys kilti dideli neramumai. Paprasčiau tariant, visi orų sąlygų variantai, išskyrus saulėtus, nulemia „blogą prognozę“.

Dar kitokie liaudies spėjimai remiasi sausio 25 d. vidurdienio orų sąlygomis. Senoliai galvojo, kad jei barsukas išlenda iš savo olos ir diena yra saulėta, žvėrelis pamatęs savo šešėlį išsigąsta ir eina atgal į guolį, tada apsiverčia ant kito šono ir užmiega. Tai reiškia, kad pavasaris bus vėlyvas. Jeigu oras apniukęs, barsukas išlenda iš urvo ir pripėduoja. Tuomet pranašaujama, kad kita žiemos pusė bus šiltesnė, o pavasaris ankstyvas.

Ši diena dar vadinama ir Kirmėline (arba kirmėlių diena), nes tikėta, kad tądien trumpam iš žiemos miego pabunda gyvatės ir žalčiai. Taip pat, per pusiaužiemį žmonės žadindavo gyvybę: papurtydavo sode obelis, kad būtų derlingesnės, pastuksendavo į avilius ir taip žadindavo bites.

Tuo tarpu moksliškai sudarytos ilgalaikės prognozės šiuo metu žada, kad likusi kalendorinės žiemos dalis bus truputį šaltesnė ir sausesnė už daugiametį (1991–2020 m.) vidurkį.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

2025 metai Lietuvoje buvo šiltesni ir sausesni nei įprastai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,4 °C (1 °C šilčiau nei norma). Praėjusieji metai pagal šiltumą buvo penkti nuo 1961 m., užfiksuoti net 22 stichiniai bei 3 katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai ir 7 stichiniai hidrologiniai reiškiniai. Jie neprilygo 2024 metams, kurie buvo šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų istoriją ir vidutinė metinė oro temperatūra buvo 9,5 °C.

Skaityti toliau

Septyni mėnesiai buvo šiltesni, trys – vėsesni, o du – artimi 1991–2020 m. vidurkiui. Sausis ir kovas buvo neįprastai šilti, o trečius metus iš eilės nustebino ir vasariškas rugsėjis. Gegužė buvo labai šalta, rugpjūtis – irgi vėsesnis nei vidutiniškai. Aukščiausia oro temperatūra 2025 m. fiksuota Druskininkuose liepos 3 d. (35,6 °C), o žemiausia – Šalčininkuose vasario 16 d. (-17,7 °C). Per metus buvo pagerinti net 23 parų maksimalios oro temperatūros rekordai ir 2 parų minimalios oro temperatūros rekordai pavasario šalnų laikotarpiu.

2025 m. Lietuvoje nuo 2017 m. neregistruotas nė vienas kaitros atvejis. Taip pat pernai fiksuota mažiausiai karščio dienų nuo 2009 m. Per metus tropinė naktis buvo fiksuota tik liepos 22-ąją Nidoje, kai minimali paros oro temperatūra nenukrito žemiau 20,2 °C. Tai mažiausias fiksuotas tropinių naktų skaičius nuo 2008 m., kai jų išvis nebuvo fiksuota.

Vidutinis kritulių kiekis 2025 m. Lietuvoje buvo 675 mm (3 proc. mažiau nei norma), tačiau pasitaikė ekstremalių mėnesių: vasaris ir balandis buvo labai sausi, o liepa – trečia drėgniausia nuo 1961 metų, kuomet vykdomi šiuolaikiniai meteorologiniai stebėjimai. Daugiausiai kritulių per metus iškrito Anykščiuose (904 mm), o mažiausiai – Kybartuose (489 mm).

Pernai buvo užfiksuoti net 22 stichiniai bei 3 katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai ir 7 stichiniai hidrologiniai reiškiniai.

2025 m. balandžio 22 d. įvyko pirma metuose ir ankstyva šiltojo metų laiko (konvekcinė) audra. Jos metu iškritusi kruša, galėjusi siekti iki 3 cm skersmens, padarė nuostolių: apsunkino eismą krušos sluoksniu padengtuose keliuose, dėl vėjo ir perkūnijos trumpam buvo sutrikęs elektros tiekimas apie 3 000 vartotojų. Tačiau daugiausiai nuostolių patyrė žemės ūkis, kai krušos ledėkai vietomis stipriai pažeidė žydėti besiruošusius rapsus.

Po labai šilto kovo mėnesio (buvo vidutiniškai 3,7 °C šiltesnis nei įprastai) 2025 m. balandžio 25 d. prasidėjusios šalnos baigėsi tik gegužės 24 d. Tai buvo labai ilgas pavasarinis šalnų laikotarpis, su pertraukomis trukęs net 32 dienas. Daugiausiai nuo šalnos nukentėjo vaismedžiai ir vaiskrūmiai. Dėl didžiulio poveikio sodininkystės ir uogininkystės sektoriams buvo paskelbta valstybinio lygmens ekstremali situacija.

Iššūkių ūkininkams pridėjo ir liepos mėnesį buvusios mažai judrios vasarinės audros, nulėmusios ilgai trunkančius smarkius lietus. Atskiromis liepos dienomis vietomis buvo fiksuotos stichinio lygmens ir viena katastrofinio lygmens liūtis, o liepos 30 d. audros metu 28 stotyse iškrito stichinio ir 3 stotyse katastrofinio lygio kritulių kiekis. Intensyvios liūtys kai kur išguldė javus, apsėmė daržus, sodus, pastatus, vietomis išplovė kelius. Įmirkęs dirvožemis apsunkino javapjūtę: buvo sunku įvažiuoti į laukus nuimti derlių, trikdė kitus darbus. Dėl ilgo lietingo laikotarpio buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija.

„Copernicus” klimato kaitos tarnyba paskelbė 2025 m. pasaulio klimato pokyčių ataskaitą, kurioje apibendrinamos pagrindinės pasaulio ir regionų klimato tendencijos per metus.⁣ 2025 m. buvo treti šilčiausi metai pasaulyje po 2023 ir 2024 m., kuomet vidutinė temperatūra pasaulyje 2023–2025 m. laikotarpiu viršijo 1,5 °C palyginti su priešindustriniu (1850–1900 m.) lygiu, ir tai buvo pirmas kartas, kai šis lygis buvo viršytas trejus metus iš eilės. Vidutinė metinė vandenynų paviršiaus temperatūra buvo 0,38 °C aukštesnė už 1991–2020 m. vidurkį. Tai irgi trečia aukščiausia reikšmė per visą stebėjimų istoriją.

2025 m. buvo treti šilčiausias metai Europoje, kurių vidutinė temperatūra buvo 10,41 °C, t. y. 1,17 °C aukštesnė už 1991–2020 m. vidurkį.

keliuprieziura.lt nuotr.

Kaip skelbia sinoptikai ir indikuoja AB „Kelių priežiūra“ meteorologinių sąlygų ir kelių būklės prognozavimo sistemos, šių metų pabaiga ir naujų pradžia gali būti išties žiemiška. Daugelyje šalies rajonų, ypač Vakarų regione, numatomas sniegas. Be to, artimiausiomis dienomis tęsis intensyvaus vėjo reiškiniai.

Skaityti toliau

„Kelių priežiūros“ mechanizmai nenutrūkstamai tęsia darbus: valstybinės reikšmės keliuose vykdomas sniego ir ledo šalinimas, slidumą mažinančių medžiagų barstymas arba tirpalo purškimas dar prieš prognozuojamą slidumo susidarymą. Ten, kur vyraus itin žema oro temperatūra, kelininkai naudos specialios sudėties druską su kalciu.

Vyraujant žiemos oro sąlygoms, eismo sąlygos sparčiai kinta, tad vairuotojams rekomenduojama skirti daugiau laiko kelionėms, rinktis saugų greitį, išlaikyti saugų atstumą nuo kitų transporto priemonių. Išlaikyti budrumą ne mažiau svarbu ir pėstiesiems, nes vyraujant žiemiškiems orams, slidumas gali susidaryti ne tik gatvėse, bet ir ant šaligatvių. Be to, tamsiuoju paros metu ar esant prastam matomumui, būtina dėvėti šviesą atspindinčias priemones, o į važiuojamąją kelio dalį žengti tik įsitikinus, kad tai daryti saugu.

AB „Kelių priežiūra“ yra sukūrusi interaktyvų kelių priežiūros žemėlapį, kuris viešai kiekvienam pasiekiamas darbai.keliuprieziura.lt. Žiemos metu žemėlapyje pateikiama informacija apie planuojamus ir atliktus valstybinės reikšmės kelių sniego ir ledo valymo bei ledą tirpdančių medžiagų barstymo darbus. Vairuotojai ir kiti eismo dalyviai kviečiami stebėti ne tik pastarųjų ir būsimų 8 valandų „Kelių priežiūros“ darbus, bet ir kiek iš viso per sezoną yra panaudota slidumą mažinančių medžiagų, kiek kilometrų atlikdami darbus nuvažiavo mechanizmai ir kiek realiu laiku mechanizmų dirba keliuose.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Antradienį daug kur prognozuojamas sniegas, vietomis Vakarų Lietuvoje – smarkus. Kai kur kils pūga, formuosis plikledis. Vėjas – šiaurės vakarų, šiaurės, 9–14 m/s, daug kur gūsiai – 15–17 m/s, vakariniame pakraštyje – 18–22 m/s. Temperatūra naktį – 1–6 laipsniai šalčio, dieną – 0–5 laipsniai šalčio, pajūryje – iki 2 laipsnių šilumos.

Skaityti toliau

Trečiadienio naktį daug kur, dieną vietomis pasnigs, vyraus negausus sniegas. Vėjas – šiaurės, šiaurės vakarų, 7–12 m/s, naktį pajūryje gūsiai – 15–18 m/s. Temperatūra naktį – 4–9, pajūryje -n 1–3 laipsniai šalčio, dieną – 1–6 laipsniai šalčio.

Naujųjų metų naktį – be žymesnio sniego. Vėjas – besikeičiančios krypties, 5–10 m/s. Temperatūra – 8–13, kai kur -niki 15, pajūryje – 5–7 laipsniai šalčio. Dieną daug kur pasnigs, pustys, kai kur kils trumpa pūga. Vėjas – pietinių krypčių, 9–14 m/s, kai kur gūsiai – 15–20 m/s. Temperatūra – 3–8, pajūryje – 0–2 laipsniai šalčio.

Hidrologinė situacija

Gruodžio 29 d. šalyje stebimas vandens lygio svyravimas, vietomis iki 40 cm per parą.

Numatomas tolesnis vandens lygio svyravimas.

Šiuo metu kai kuriuose ežeruose susidariusi plona ledo danga. Primename, kad ežeruose ledo storis laikomas tvirtu ir jau gali išlaikyti žmogų, kai yra ≥7 cm. Grupei žmonių išlaikyti ledo storis turi būti ne plonesnis kaip 12 cm. Upėse ledo danga niekada nebūna saugi!

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Vietomis šals iki 9 laipsnių, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Skaityti toliau

Šiandien diena dar nešalta, tačiau jau artimiausią naktį į Lietuvą (pirmiausia į šiaurės rytinius rajonus, kur vietomis šals iki -9 laipsnių) atslinks šalta oro masė. Antradienio dieną bus fiksuojama anomali paros oro temperatūros eiga. Temperatūra daug kur nekils ir netgi toliau ims kristi. Taigi, antradienio rytas bus šiltesnis už dieną. Daug kur formuosis plikledis.

Skaičiuojama, jog naktis iš antradienio į trečiadienį turėtų būti pati šalčiausia. Žemiausia oro temperatūra trečiadienio (Kūčių) naktį ir rytą sieks iki 4–9 laipsnių šalčio. Na, o turint galvoje, jog daugelis jau įpratome prie šiltų orų su teigiama oro temperatūra, todėl atrodys išties šalta.

Visa Kūčių diena bus nešilta (tačiau turėtų pasirodyti Saulė), aukščiausia oro temperatūra sieks 0–5 laipsnius šalčio. Kalėdų naktį dar pašals iki 1–6 laipsnių šalčio, o dieną jau sušils iki -2…+3 lapsnių.

Gruodžio 26-osios naktį šaltas oras pamažu bus išstumtas, o vietoje jo atslinks šiltesnė oro masė, todėl dieną vėl sušils iki 2–7 laipsnių šilumos.

Taigi, laukia trumpas šaltesnių orų laikotarpis. Nepamirškite apsirengti šilčiau.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Formuosis šlapio sniego apdraba, plikledis, galima lijundra.

Skaityti toliau

Antradienį popiet Lietuvą iš pietų pasieks žemo atmosferos slėgio sūkurio nešami kritulių debesys. Iš pradžių pradės snigti pietrytiniuose rajonuose, vėliau sniegas apims didžiąją šalies dalį.

Trečiadienį ir ketvirtadienį daug kur numatomi krituliai, vyraus sniegas. Vietomis (t. y. iki trečdalio šalies teritorijos) snigs smarkiai, formuosis šlapio sniego apdraba, plikledis, galima lijundra. Iki ketvirtadienio ryto dalyje šalies gali susiformuoti iki 15–20 cm storį siekianti sniego danga.

SVARBU: antradienį priešpiet, įvertinus naujausius duomenis, prognozė bus patikslinta. Sinoptikai taip pat kviečia naudotis „Meteo.lt“ orų programėle, kur nepraleisite pačių naujausių specialistų išleidžiamų perspėjimų.

Rekomendacijos: jei įmanoma, tomis dienomis (nuo antradienio vakaro iki ketvirtadienio vakaro) atidėkite nebūtinas keliones – smarkaus snygio metu sumažėja matomumas, keliai (ypač užmiestyje) būna sunkiau pravažiuojami ir pavojingi. Venkite aukštų senų medžių, nestatykite šiose vietose automobilių – jų šakos gali neatlaikyti iškritusio sniego kiekio ir nulūžti.

Šlapio sniego apdraba yra viena iš apledėjimo rūšių, apibūdinama kaip šlapio sniego sluoksnis, prilipęs prie laidų, medžių ir kitų paviršių. Tai gali laužyti medžius (ar jų šakas), nutraukti elektros linijas ir pan. Reiškinys formuojasi gausiai krintant šlapdribai, kuomet oro temperatūra laikosi apie nulį laipsnių.

LHMT.

Smarkiausi vėjo gūsiai prognozuojami vakarinėje ir pietvakarinėje šalies dalyse. Kitur bus daug ramiau.

Skaityti toliau

Rekomendacijos: išneškite iš balkonų ir kiemų daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas, arba juos gerai pritvirtinkite. Jei privalote eiti į lauką, tinkamai apsirenkite. Nestatykite automobilių prie medžių. Sandariai uždarykite pastatų langus, duris, stoglangius. Sutvirtinkite laikinus statinius, konstrukcijas ir įrenginius. Būkite atsargūs vairuodami automobilį ar vaikščiodami lauke.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Šiandien – Tarptautinė klimato kaitos diena.

Šios dienos ir Klimato savaitės proga, pasižiūrėkime kurios žiemos Lietuvoje buvo šaltos ir šiltos. Grafike – skirtingų žiemų nuokrypiai nuo vidutinės 1961–2025 m. laikotarpio žiemos oro temperatūros (ši reikšmė vidutiniškai siekia -2,9 °C). Kuo teigiamas nuokrypis didesnis, tuo žiema šiltesnė, ir atvirkščiai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kartais tenka išgirsti žmones sakant, kad vienų ar kitų metų žiema buvo šalta, tačiau žiemos šaltumo įspūdį neretai gali sukurti vos 2–3 labai šaltos savaitės, nors visa kita žiemos dalis galėjo būti šilta. Daugelis vyresnių žmonių galbūt dar pamena, kad seniau žiemos dažnai buvo ir šaltesnės, ir sniegingesnės (sniegas per žiemą kaupdavosi iki pat pavasario).

Grafike aiškiai galite matyti, kad praeityje šaltų žiemų pasitaikydavo kur kas daugiau. Paskutinė labai šalta žiema buvo jau seniai, prieš tris dešimtmečius, 1995–1996 metais. Tą kartą ji prasidėjo dar lapkričio pradžioje (vidutinė 1995 m. lapkričio mėn. oro temperatūra – neigiama). Šalta buvo tiek gruodį, tiek 1996 m. sausį–vasarį ir netgi kovą. Žiemiški orai visiškai pasitraukė tik balandžio viduryje. Bendrai imant, žiema truko apie 5 mėnesius.

Iš grafiko galite matyti, kad šaltos yra buvę ir 2002–2003, 2009–2010 bei 2010–2011 m. žiemos, kurių metu fiksuoti stiprūs šalčiai, gausiau prisnigdavo, o po šių žiemų atėjęs kovas – pusiau žiemiškas.

Na, o dabar tenka konstatuoti, kad jau 12 žiemų iš eilės buvo šiltos. 2019–2020 m. žiema pasitaikė pati šilčiausia stebėjimų istorijoje, jog meteorologinė žiema, formaliai, net nebuvo atėjusi. Labai ilgai tęsėsi vėlyvą rudenį primenantis laikotarpis, kuris pamažu perėjo į ankstyvojo pavasario laikotarpį. Manoma, kad tokių žiemų ateityje daugės, kuomet didelę jos dalį vyraus lapkričiui būdingi pilki, bet [kaip žiemą] šilti orai.

Atsižvelgiant į tendencijas, yra didelė tikimybė, kad ateinančią žiemą ir vėl vyraus nešalti orai ir per tris kalendorinės žiemos mėnesius įsiterps vos viena kita šalta ir sniegingesnė savaitė.

Artimiausių dienų orų prognozė

Šeštadienio naktį numatomas lietus, daug kur smarkus. Galima perkūnija. Vėjas – vakarinių krypčių, 9–14 m/s, pajūryje gūsiai – 15 m/s. Žemiausia temperatūra – 6–11 laipsnių šilumos. Dieną daug kur palis, vietomis, daugiausia šiauriniuose rajonuose, smarkiai. Galima perkūnija. Vėjas – vakarinių krypčių, 9–14 m/s, vietomis gūsiai – 15–17 m/s. Aukščiausia temperatūra – 7–12 laipsnių šilumos.

Sekmadienio naktį kai kur prognozuojamas trumpas, nedidelis lietus, dieną daug kur protarpiais palis. Vėjas – pietinių krypčių, 7–12 m/s, dieną pajūryje gūsiai – 15 m/s. Temperatūra naktį – 2–7, dieną – 7–12 laipsnių šilumos.

Pirmadienį daug kur protarpiais prognozuojami krituliai, vyraus lietus. Vėjas – pietryčių, pietų, pereinantis į pietvakarių, 9–14 m/s, dieną pajūryje gūsiai – 15–17 m/s. Temperatūra naktį – 1–6, dieną – 6–11 laipsnių šilumos.

Hidrologinė situacija

Spalio 24 d. šalyje stebimas vandens lygio svyravimas, iki 19 cm per parą.

Numatomas tolesnis vandens lygio svyravimas, daugiausia kilimas.

Vandens temperatūra upėse – 4–12, ežeruose – 6–11, Kuršių mariose – 8–9, Baltijos jūroje – 10–11 laipsnių šilumos.

O. Lidžiaus nuotr.

Šeštadienio naktį vietomis truputį palis, kai kur tvyros rūkas. Vėjas – šiaurės vakarų, pereinantis į pietvakarių, 6–11 m/s. Temperatūra – 1–6, pajūryje – 7–10 laipsnių šilumos, vietomis šalnos – 0–3 laipsniai šalčio. Dieną vietomis, daugiausia Rytų Lietuvoje, trumpai palis. Vėjas – vakarinių krypčių, 8–13 m/s. Temperatūra – 11–16 laipsnių šilumos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sekmadienio dieną daug kur protarpiais palis. Vėjas – vakarinių krypčių, 8–13 m/s, naktį vietomis, dieną daugelyje rajonų gūsiai – 15–18 m/s. Temperatūra naktį – 3–8, pajūryje – 9–11 laipsnių šilumos, kai kur šalnos – 0–3 laipsniai šalčio, dieną – 9–14 laipsnių šilumos.

Pirmadienio naktį vietomis, dieną daug kur numatomi trumpi krituliai, daugiausia lietus. Vėjas – šiaurės vakarų, vakarų, 8–13 m/s, kai kur gūsiai – iki 16 m/s. Temperatūra naktį – 2–7, pajūryje – iki 9, dieną – 8–12 laipsnių šilumos.

Hidrologinė situacija

Spalio 10 d. šalyje stebimas vandens lygio svyravimas, daugiausia kilimas, vietomis iki 24 cm per parą.

Numatomas tolesnis vandens lygio kilimas.

Vandens temperatūra upėse – 6–15, ežeruose – 10–14, Kuršių mariose – 12, Baltijos jūroje – 13–14 laipsnių šilumos.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Iki mėnesio pabaigos liko mažiau nei savaitė, tad pažvelkime kiek kritulių iškrito per praėjusias rugsėjo dienas. Pastarosiomis dienomis vyravo sausesni orai, lietaus iškrito nedaug. Remiantis šiandienos ryto duomenimis, Lietuvoje vidutiniškai iškrito 56 mm arba 93 proc. rugsėjo mėn. kritulių normos. Tačiau vakariniuose rajonuose jau yra pasiekta virš pusantros mėnesio normos. Vis dėlto skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 7–8 kartų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Daugiausia lietaus rugsėjo 1–25 d. (iki 9 val. ryto) iškrito vakariniuose rajonuose:
Nidoje – 150 mm (tai sudaro 192 % rugsėjo mėn. normos);
Šilutėje – 143,9 mm (182 % mėnesio normos);
Ventėje (Šilutės r.) – 143,8 mm (182 %);
Klaipėdoje – 138,2 mm (175 %);
Palangoje – 130,7 mm (165 %);
Pagėgiuose – 116,7 mm (169 %);
Kretingoje – 116,3 mm (137 %);

Mažiausiai kritulių išmatuota dalyje šiaurinių rajonų ir pietinėje Suvalkijos dalyje:
Zarasuose – 18,3 mm (tai yra 33 % rugsėjo mėn. normos);
Rokiškyje – 20,5 mm (37 % mėnesio normos);
Joniškyje – 21,1 mm (43 %);
Utenoje – 22,2 mm (38 %);
Dūkšte (Ignalinos r.) – 23,2 mm (42 %);
Kybartuose (Vilkaviškio r.) – 24,7 mm (49 %);
Marijampolėje – 25,8 mm (49 %);

Artimiausiomis dienomis žymesnio lietaus tikimybė išliks nedidelė.

LABAI SVARBU: žemėlapis sudarytas iš 150 matavimo taškų, tačiau dėl nevienodo liūčių intensyvumo ir jų lokalumo gali pasitaikyti netikslumų.

Artimiausių dienų orų prognozė

Šeštadienį lietaus tikimybė bus nedidelė. Naktį vietomis suboluos rūkas. Vėjas – silpnas. Temperatūra naktį – 1–6, Kuršių nerijoje -7–9 laipsniai šilumos, ore vietomis, dirvos paviršiuje daug kur šalnos – 0–5 laipsniai šalčio, dieną – 12–17 laipsnių šilumos.

Sekmadienio dieną vietomis truputį palis. Naktį kai kur tvyros rūkas. Vėjas naktį – silpnas, dieną – šiaurės, šiaurės rytų, 6–11 m/s. Temperatūra naktį – 3–8 laipsniai šilumos, dirvos paviršiuje kai kur šalnos – 0–3 laipsniai šalčio, dieną – 12–17 laipsnių šilumos.

Pirmadienį – be žymesnio lietaus. Vėjas – šiaurės rytų, rytų, naktį – 5–10 m/s, dieną – 7–12 m/s. Temperatūra naktį – 2–7 laipsniai šilumos, dirvos paviršiuje daug kur šalnos – 0–5 laipsniai šalčio, dieną – 10–15 laipsnių šilumos.

Hidrologinė situacija

Rugsėjo 26 d. šalyje stebimas vandens lygio kritimas, vietomis iki 37 cm per parą.

Numatomas tolesnis vandens lygio kritimas.

Vandens temperatūra upėse – 7–18, ežeruose – 14–17, Kuršių mariose – 14–15, Baltijos jūroje – 14–16 laipsnių šilumos.

LHMT.

Ateinančios naktys bus dar šaltesnės. Ore vietomis, o dirvos paviršiuje daug kur formuosis šalnos – iki 0–5 laipsnių šalčio. Todėl pasirūpinkite jautriais lauko augalais – vakare juos uždenkite arba perkelkite į patalpų vidų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pažymėtina, jog šalnų stiprumas labai priklauso ir nuo vietinių aplinkos veiksnių: dirvožemio tipo, vietovės reljefo, vėjo, oro bei dirvos drėgmės, debesuotumo ir kt. todėl net lokaliai gali susidaryti nemaži temperatūros kontrastai. Įprastai pats pavojingiausias metas būna ryte švintant ir tekant Saulei.

www.silutesetazinios.lt asociatyvi nuotr.

Kalendoriuose įrašyta, jog rugsėjo 21-oji (šiemet tai buvo sekmadienis) yra bobų vasaros pradžia, tačiau taip nutinka retai. Kaip ir kasmet, atėjus antrai rugsėjo pusei dalis žmonių pradeda domėtis, kada bus bobų vasara. Savaitgalis buvo vasariškai šiltas, o laukuose – daug voratinklių, todėl jeigu turėtume galvoje bobus (t. y. vorus), tuomet ji jau prasidėjusi.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Įprastai bobų vasara laikomas neįprastai šiltas ir sausas laikotarpis, kuris ne kiekvienais metais pasitaiko rudenį vidutinėse platumose. Dalis šaltinių tai apibūdina kaip laikotarpį, kuris prasideda tik po pirmųjų stipresnių šalnų. Šį rudenį jų dar nebuvo, nors rugpjūčio gale buvo pasitaikę, tačiau tik vietomis ir silpnos. Vis dėlto jau nuo trečiadienio šalnų sulauksime. Ketvirtadienio ir penktadienio naktimis šalnos (iki -5..0 °C) dirvos paviršiuje formuosis daugelyje rajonų (vietomis ir ore). Taigi, tik po šio šaltesnio laikotarpio gali ateiti šiltesnių orų laikotarpis vadinamas bobų vasara.

Lietuvoje bobų vasara dažniausiai pasitaiko (jei iš viso būna) rugsėjo pabaigoje arba spalio pradžioje. Jos trukmė gali siekti nuo 1–2 dienų iki 1–2 savaičių. Šis reiškinys labiausiai susijęs su tam tikra atmosferos cirkuliacija, kai virš Atlanto vandenyne esančių Azorų salų įsitvirtina anticiklonas (aukšto slėgio sūkurys), o jo gūbrys nutįsta į Europą ir į regioną atneša šiltą bei gražų orą. Visgi, būna ir išimčių, kai susidaro truputį kitokia atmosferos cirkuliacija, tačiau irgi būna šilta bei saulėta.

Ar šiemet bus dar vienas ryškesnis atšilimas, kol kas neaišku, tačiau nuo savaitės vidurio išaugs atmosferos slėgis, todėl vyraus nors ir vėsūs, bet sausi orai.

Terminas „bobų vasara“ populiarus ne tik Lietuvoje, jį naudoja rytų slavai ir vokiečiai. Latviai šiltą rudens periodą vadina „atvasara“ (sugrįžtanti vasara). Čekijoje – voratinklių vasara, Bulgarijoje ir Serbijoje – čigonų vasara. Italijoje, Prancūzijoje, Pirėnuose – šv. Martino vasara, o Šiaurės Amerikoje – indėnų vasara (Indian summer).

Artimiausių dienų orų prognozė

Antradienio naktį vietomis, daugiausia pietrytiniuose rajonuose, trumpas, nedidelis lietus. Vėjas – vakarų, 7–12 m/s. Temperatūra – 7–12, pajūryje – iki 14 laipsnių šilumos. Dieną kai kur truputį palis. Vėjas – šiaurės vakarų, 5–10 m/s. Temperatūra – 13–17 laipsnių šilumos.

Trečiadienio dieną kai kur trumpai palis. Vėjas – šiaurės vakarų, šiaurės, naktį – 4–9 m/s, dieną – 7–12 m/s. Temperatūra naktį – 2–7, Kuršių nerijoje – iki 9 laipsnių šilumos, dirvos paviršiuje vietomis šalnos – 0–3 laipsniai šalčio, dieną – 12–16 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienį lietaus tikimybė bus maža. Vėjas – silpnas. Temperatūra naktį – 1–6 laipsniai šilumos, ore vietomis, dirvos paviršiuje daug kur šalnos – 0–5 laipsniai šalčio, dieną – 12–17 laipsnių šilumos.

Hidrologinė situacija

Rugsėjo 22 d. šalyje stebimas vandens lygio kritimas, vietomis iki 63 cm per parą.

Numatomas tolesnis vandens lygio kritimas.

Vandens temperatūra upėse – 12–22, ežeruose – 16–19, Kuršių mariose – 17, Baltijos jūroje – 17–18 laipsnių šilumos.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Šiomis dienomis Lietuvoje fiksuojami ypač intensyvūs krituliai – kai kuriose vietovėse per parą iškrenta tiek lietaus, kiek įprastai iškrenta per visą mėnesį. Liepos mėnesį vidutiniškai iškrito net 167 % mėnesio kritulių normos, o kai kur – net 2–3 normos. Dėl šios priežasties jau stebimi lietaus sukelti poplūdžiai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Šiuo metu fiksuojami 50–60 centimetrų aukštesni negu įprasta daugiamečiai vandens lygiai, vietomis vandens lygis aukštesnis daugiau kaip 80 centimetrų“ – 2025 m. liepos 31 dieną komentavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vyriausiasis specialistas G. Sližys. Iš krantų išsilieję mažesni upeliai semia žemiausias vietas, o paviršinis vanduo apsėmė kai kurias pievas, kiemus ir gatves.

Poplūdžiai – trumpalaikis, bet staigus paviršinių vandens srautų padidėjimas dėl smarkių liūčių. Poplūdžiai – momentinė reakcija į gausius kritulius, o potvyniai susiję su upių išsiliejimu po ilgo lietingo laikotarpio ar sniego tirpsmo. Visgi kai kuriose Lietuvos vietose jau fiksuojami potvynio kriterijus atitinkantys reiškiniai, pvz., Mūšos upėje ties Ustukiais ir Žilpamūšiu, kur pasiektas kritinis vandens lygis, o upė semia žemiausias teritorijas.

Dirvožemiai daug kur jau persotinti drėgme, todėl net trumpa, bet intensyvi liūtis gali apsemti kiemus, rūsius, kelius ar žemiau esančias teritorijas. Miestuose kietosios dangos (asfaltas, trinkelės ir kt.) trukdo vandeniui susigerti, o lietaus surinkimo sistemos ne visuomet spėja sugaudyti didelį srautą – dažnai užliejamos žemiausios vietos, apsemiamas turtas.

Kaip apsaugoti save ir kitus nuo stiprių liūčių?

Prieš stiprų lietų:

įsitikinkite, kad išklausėte pačią naujausią orų prognozę, atkreipkite dėmesį ar numatomos intensyvios liūtys;
patikrinkite ir išvalykite lietaus nutekamuosius vamzdžius, kitas turimas lietaus surinkimo sistemas – vandeniui pratekėti gali trukdyti lapų, medžių šakų ar šiukšlių sankaupos;
užsandarinkite kanalizacijos vamzdžius mediniais kamščiais ar kitomis priemonėmis, uždarykite langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacijos angas;
perkelkite buitinį turtą ir teršiančias chemines medžiagas taip, kad jų sąlyčio su vandeniu tikimybė būtų minimali;
įkraukite mobilųjį telefoną, turėkite žibintuvėlį, baterijomis maitinamą radiją;
išjunkite elektros energijos maitinimą, būkite pasirengę galimiems elektros energijos tiekimo sutrikimams;
jeigu jūsų namas yra tarp kalvų žemesnėje vietovėje, pasistatykite vandens užtvaras, kad vanduo iš aukščiau nesubėgtų prie pamatų;
pasirūpinkite geriamuoju vandeniu, maistu, tvarkingu automobilio akumuliatoriumi ir kuru – to prireiks, jei dėl liūčių prasidės poplūdis;
pasiteiraukite kaimynų ir artimųjų, ypač senyvo amžiaus, ar jiems reikia pagalbos.

Per stiprų lietų:

nevykite iš namų be rimtos priežasties – palaukite, kol lietus nurims;
laikykitės atokiau nuo užtvindytų elektrinių, elektros prietaisų ir kabelių;
jei vanduo patenka į pastatą, pakilkite į antrą aukštą ar palėpę. Su savimi turėkite telefoną, antklodžių, maisto ir švaraus geriamojo vandens;
važiuojant per intensyvią liūtį, rekomenduojama pasirinkti saugų greitį ir atstumą. Galima sustoti šalikelėje, įjungti avarinį signalą ir palaukti, kol bus galima saugiai tęsti kelionę;
nesistenkite automobiliu pravažiuoti patvinusios gatvės. Bandymas lengvuoju transportu įveikti didžiulį vandens telkinį gali baigtis hidrosmūgiu.

Kur kreiptis dėl pagalbos ar žalos atlyginimo?

Dėl pagalbos ekstremalios situacijos metu – 112.

Jei žala padaryta dėl gamtos stichijos – kreipkitės į savo savivaldybę. Savivaldybės atsakingos už pirminį žalos vertinimą ir informuoja apie tolimesnius veiksmus.

Dėl turto draudimo – kreipkitės į savo draudimo bendrovę. Jei prireiktų pažymos apie meteorologines sąlygas, ją galima gauti parašius el. paštu lhmt@meteo.lt.

Dėl potvynio ar poplūdžio stebėjimo – vandens lygio kreives ir informaciją apie stichinius reiškinius galite rasti ČIA.

Esant ekstremalioms orų sąlygoms – svarbiausia veiksnių prevencija ir laiku priimti sprendimai.

Reguliariai stebėkite prognozes, pasirūpinkite savo aplinka ir artimaisiais. Jei kyla klausimų dėl orų ar situacijos vertinimo – informaciją teikia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (Meteo.lt):
El. paštas lhmt@meteo.lt.
Tel. +370 648 06 572.

Artimiausių dienų orų prognozė

Šeštadienio naktį vietomis trumpai palis. Kai kur tvyros rūkas. Vėjas – silpnas. Temperatūra – 10–15, Kuršių nerijoje – 16–18 laipsnių šilumos. Dieną didesnėje šalies dalyje – trumpas lietus, vietomis griaudės perkūnija. Vėjas – pietinių krypčių, 5–10 m/s. Temperatūra – 22–27 laipsniai šilumos.

Sekmadienio naktį kai kur trumpai palis, vietomis tvyros rūkas; dieną daug kur numatomas trumpas lietus, perkūnija. Vėjas naktį – silpnas, dieną – pietryčių, 6–11 m/s. Temperatūra naktį – 12–17, dieną – 23–28 laipsniai šilumos.

Pirmadienio naktį vietomis, dieną daugelyje rajonų – trumpi lietūs, perkūnija. Vėjas naktį – pietryčių, pietų, 5–10 m/s, dieną – pietų, pietvakarių, 7–12 m/s. Temperatūra naktį – 13–18, dieną – 23–28, vakariniuose rajonuose daug kur – 20–22 laipsniai šilumos.

Hidrologinė situacija

Rugpjūčio 1 d. Šiaurinėje, rytinėje, pietinėje šalies dalyje, taip pat dalyje Vidurio Lietuvos rajonų vis dar stebimas vandens lygio kilimas, vietomis iki 96 cm per parą. Vakarinėje dalyje – kritimas iki 37 cm. Daugelyje rajonų stebimi lietaus sukelti poplūdžiai.

Numatomas vandens lygio svyravimas, daugiausia nedidelis kritimas.

Vandens temperatūra upėse – 10–23, ežeruose – 19–23, Kuršių mariose – 21, Baltijos jūroje – 19–20 laipsnių šilumos.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Vietomis per dvi paras gali iškristi viso liepos mėnesio kritulių norma (t. y. iki 70–100 mm, o tai atitinka iki 7–10 kibirų vandens į 1 kv. m).

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Rekomendacijos ir patarimai gyventojams

Patikrinkite ir išvalykite lietaus nutekamuosius vamzdžius, kitas turimas lietaus surinkimo sistemas – vandeniui pratekėti gali trukdyti lapų, medžių šakų ar šiukšlių sankaupos.

Jeigu jūsų namas yra žemesnėje ir po gausesnio lietaus dažnai užliejamoje vietovėje, tuomet iš anksto perkelkite savo turtą į aukštesnes vietas.

Prieš išvykstant ilgesniam laikui įsitikinkite ar išjungėte dujas, elektrą, užsukote vandenį, užrakinote duris ir uždarėte langus.

Dėl smarkaus lietaus vandens lygis upėse ir ežeruose gali labai pakilti. Įvertinkite galimas rizikas. Kartais ramūs upeliai pavirsta šniokščiančiomis upėmis, kurios gali nuplauti dalį kelio ar pridaryti kitokios žalos.

Lyjant pasiteiraukite kaimynų ir artimųjų, ypač senyvo amžiaus, ar jų nesemia (jei gyvena žemesnėse vietose), ar jiems reikia pagalbos.

Naudojamų sąvokų reikšmės

Smarkus lietus – intensyvumas 15–49 mm per ≤12 val.
Labai smarkus lietus – intensyvumas 50–80 mm per ≤12 val.
Daug kur / daugelyje rajonų – reiškinys apims ne mažiau kaip 30 proc. teritorijos.
Kai kur / vietomis – reiškinys apims mažiau kaip 30 proc. teritorijos.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Netrūks ir šilumos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šeštadienio naktį kai kur numatomas trumpas, nedidelis lietus. Vėjas – pietryčių 6-11 m/s. Temperatūra – 10–15 laipsnių šilumos. Dieną vakariniame pakraštyje kai kur trumpai palis. Vėjas – pietų, pereinantis į pietryčių, rytų, 8–13 m/s. Temperatūra – 20–25 laipsniai.

Sekmadienio dieną vietomis trumpai palis, griaudės perkūnija. Vėjas – pietryčių, 4–9 m/s. Temperatūra naktį – 11–16, dieną – 22–27 laipsniai.

Pirmadienio naktį kai kur, dieną daugelyje rajonų numatomas trumpas lietus, perkūnija. Vėjas – rytų, pietryčių, naktį – 3–8 m/s, dieną – 5–10 m/s, per perkūniją kai kur – iki 14 m/s. Temperatūra naktį – 12–17, dieną – 23–28 laipsniai šilumos.

Hidrologinė situacija

Liepos 11 d. šalyje stebimas vandens lygio kilimas, vietomis iki 23 cm per parą.

Numatomas vandens lygio svyravimas.

Vandens temperatūra upėse – 10–21, ežeruose – 17–20, Kuršių mariose – 17, Baltijos jūroje – 16–17 laipsnių šilumos.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Liepos mėnuo turėtų būti truputį šiltesnis ir drėgnesnis nei vidutiniškai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Remiantis naujausiais ECMWF modelio skaičiavimais, prognozuojama, kad liepos temperatūra (standartinė klimato norma: SKN: 18,3 °C ir 84 mm) bus iki 1 laipsnio aukščiau normos, o mėnesio kritulių kiekis – 5–10 proc. didesnis už vidurkį.

Panašius rezultatus pateikia kitas (CFSv2) ilgalaikių prognozių modelis. Liepos mėnuo, skaičiuojama, turėtų būti iki 0,5–1 laipsnio šiltesnis už daugiametį vidurkį, o kritulių kiekis – iki 10–15 proc. didesnis nei norma.

Apibendrinus, 2025 metų septintasis mėnuo turėtų būti truputį šiltesnis ir drėgnesnis nei vidutiniškai.

Žvelgiant į pastaruosius keletą metų, 2024 m. liepos mėn. buvo šiltas ir drėgnas, 2023 metais – truputį vėsesnis ir gerokai sausesnis už daugiametį vidurkį, 2022 m. – vėsesnis ir drėgnesnis nei vidutiniškai, o štai 2021 m. liepos mėnuo buvo karščiausias per visą Lietuvos meteorologinių stebėjimų istoriją (bei gana sausas). 2019 m. – vėsus ir sausas, o 2020 m. – vėsus ir drėgnas. Taigi, liepos mėnesių per pastaruosius kelis metus buvo labai įvairių.

SVARBU ŽINOTI. Tai yra tik eksperimentinės prognozės, jų patikimumas nėra pakankamai aukštas, todėl svarbūs sprendimai, remiantis jomis, neturėtų būti priimami. Pateikta ilgalaikė prognozė nereiškia, kad visai nepasitaikys labai vėsių ir/ar sausų dienų.

Artimiausių dienų orų prognozė

Antradienio naktį daugelyje rajonų trumpai palis. Vėjas – pietvakarių, vakarų, 6–11 m/s. Žemiausia temperatūra – 12–17 laipsnių šilumos. Dieną lietaus tikimybė bus nedidelė. Vėjas – vakarų, šiaurės vakarų, 6–11 m/s. Aukščiausia temperatūra – 23–28, Vakarų Lietuvoje daug kur – 18–22 laipsniai šilumos.

Trečiadienio naktį vietomis, daugiausia pietiniuose rajonuose, palis. Vėjas – šiaurės, šiaurės rytų, 5–10 m/s. Temperatūra – 12–17 laipsnių šilumos. Dieną daugelyje rajonų palis. Daug kur lis smarkiai, vietomis griaudės perkūnija. Vėjas – šiaurinių krypčių, 8–13 m/s. Temperatūra – 17–22 laipsniai šilumos.

Ketvirtadienį daug kur protarpiais palis, dieną vietomis lis smarkiai su perkūnija. Vėjas – šiaurės, šiaurės rytų, 8–13 m/s, dieną kai kur gūsiai – 15–17 m/s. Temperatūra naktį – 12–17, dieną – 20–25, vietomis – 17–19 laipsnių šilumos.

Hidrologinė situacija

Liepos 7 d. šalyje stebimas nedidelis vandens lygio svyravimas, daugiausia kritimas, vietomis iki 12 cm per parą.

Numatomas tolesnis vandens lygio svyravimas.

Vandens temperatūra upėse – 10–22, ežeruose – 16–22, Kuršių mariose – 19–20, Baltijos jūroje – 18–19 laipsnių šilumos.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Pirmąjį vasaros mėnesį daugelis atkreipė dėmesį, kad smarkokas vėjas pučia labai dažnai. Ramesnių dienų pasitaikė nedaug. Kaip rodo duomenys iš meteorologijos stočių, vidutinis vėjo greitis Lietuvoje 2025 m. birželį siekė apie 3,3 m/s. Tai yra net apie 0,6 m/s didesnė reikšmė nei vidutiniškai būna šį mėnesį.

Kad būtų lengviau suprasti (ar tai daug, ar mažai), vidutiniškai toks vėjo greitis mūsų šalyje būna spalį – lapkritį, kurie yra vieni iš labiausiai vėjuotų metų mėnesių.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Paskutinį kartą panašiai vėjuotas buvo 2017 m. birželis, kurio vidutinis vėjo greitis Lietuvoje siekė 3,1 m/s. Taip pat panašiai buvo 2000, 2002 ir 2003 m. birželiais (atitinkamai 3,0; 3,2 ir 3,0 m/s). Labiau vėjuota nei šiemet būta tik 1994 m. birželį, kai vidutinis vėjo greitis siekė apie 3,7 m/s. Negana to, tų metų birželis buvo dar šaltesnis nei šiemet. Taigi, galima sakyti, jog šiemet buvo labiausiai vėjuotas birželio mėnuo Lietuvoje per pastaruosius 31 metus!

Kartu vertinant oro temperatūros, kritulių kiekio, Saulės spindėjimo ir vėjo greičio parametrus, 2017 m. birželis būtų panašiausias į šių metų birželį. Per 8 metus daugelis jau spėjo pamiršti, kad kartais pasitaiko ir tokių vasaros mėnesių.

Labai vėjuotų, vėsių, drėgnų ir dažnai debesuotų orų kaltininkas – gilūs Atlanto ciklonai (t. y. žemo atmosferos slėgio sūkuriai), kurie keliavo per Islandiją link Skandinavijos bei lėmė viso Šiaurės Europos regiono orus. Tokia atmosferos cirkuliacija labiau būdinga antrai rudens pusei, tad tai atsispindėjo ir vyravusiose orų sąlygose.

Artimiausių dienų orų prognozė

Ateinančiomis dienomis vyraus saulėti orai. Truputį palyti gali ketvirtadienį ir šeštadienį, tačiau tik vietomis ir nedaug.

Trečiadienį nelis. Vėjas – vakarinių krypčių, 6–11 m/s. Temperatūra naktį -9–14, dieną -25–30, pajūryje -22–24 laipsniai.

Ketvirtadienį kai kur trumpai palis, griaudės perkūnija. Vėjas naktį – silpnas, dieną – pietų, pietvakarių, pereinantis į vakarų, šiaurės vakarų, 8–13 m/s, kai kur gūsiai – 15–17 m/s. Temperatūra naktį – 12–17, dieną 29–34, vakariniame pakraštyje – 24–28 laipsniai. Yra didelė tikimybė, jog bus išmatuotas liepos 3-osios aukščiausios oro temperatūros rekordas, kuris šiuo metu siekia 33,1 laipsnio (Druskininkai, 2015-07-03).

Penktadienį lietaus tikimybė bus maža. Vėjas – vakarų, šiaurės vakarų, 7–12 m/s. Temperatūra naktį – 10–15, dieną – 20–25 laipsniai.

Šeštadienį kai kur trumpai palis. Vėjas – vakarų, pietvakarių, 6–11 m/s. Temperatūra naktį – 8–13, dieną – 20–25 laipsniai.

Sekmadienį lietaus nenumatoma. Vėjas – pietinių krypčių, 6–11 m/s. Temperatūra naktį – 11–16, dieną – 25–30 laipsnių.

Remiantis dabartiniais ECMWF orų modelio skaičiavimais, naujos savaitės pradžioje bus šilta, tačiau nuo antradienio turėtų atvėsti.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Ateinančiomis dienomis įsivyraus sausesni orai, o pirmosiomis liepos dienomis sulauksime ir daugiau šilumos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šeštadienio naktį daug kur trumpai palis. Vėjas – vakarų, šiaurės vakarų, 8–13 m/s, pajūryje gūsiai – 15–16 m/s. Žemiausia temperatūra – 10–15 laipsnių. Dieną vietomis, daugiausia šiaurės rytiniuose rajonuose, trumpai palis. Vėjas – šiaurės vakarų, vakarų, 9–14 m/s, kai kur gūsiai – 15–17 m/s. Aukščiausia temperatūra – 18–23 laipsniai.

Sekmadienį vietomis trumpai palis. Vėjas – pietvakarių, vakarų, 9–14 m/s, naktį kai kur, dieną daugelyje rajonų gūsiai – 15–20 m/s. Temperatūra naktį – 10–15, dieną – 19–24, pajūryje – apie 17 laipsnių.

Pirmadienio naktį – be žymesnio lietaus, dieną kai kur truputį palis. Vėjas – vakarų, šiaurės vakarų, 9–14 m/s, dieną daug kur gūsiai – 15–18 m/s. Temperatūra naktį – 10–15, dieną – 18–23 laipsniai.

Antradienį – be lietaus. Vėjas – šiaurės vakarų, vakarų, 8–13 m/s. Temperatūra naktį – 10–15, dieną – 21–26 laipsniai.

Trečiadienį lietaus nenumatoma. Vėjas – vakarų, pietvakarių, 4–9 m/s. Temperatūra naktį – 10–15, dieną – 25–30, pajūryje – 22–24 laipsniai.

Remiantis dabartiniais ECMWF orų modelio skaičiavimais, ketvirtadienis turėtų būti dar karštesnis, o kitomis dienomis bus vėsiau.