Saulėlydis prie jūros. (O. Lidžiaus nuotr.)

Šią savaitę Lietuvoje vyksta jau aštuntoji Klimato savaitė, kuri skirta atkreipti dėmesį į klimato kaitos problemas ir paskatinti sprendimų paiešką, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT).

Skaityti toliau

Fiksuojami pokyčiai

Vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje (lyginant 1961–1990 m. ir 1991–2020 m. laikotarpių vidurkius) išaugo 1,2 laipsnio, nuo 6,2 iki 7,4 °C.

Lietuvoje vidutiniškai žiemos sezonas susitraukė 16 dienų (nuo 106 iki 90), o vasaros pailgėjo 13 dienų (nuo 79 iki 92).

Vidutinis metinis kritulių kiekis išaugo nuo 675 iki 695 mm. Iš visų mėnesių Lietuvoje tik birželį ir gruodį kritulių kiekis nepasikeitė. Sumažėjo – balandį, rugsėjį ir spalį, o likusiais mėnesiais – išaugo.

Vidutinis metinis vėjo greitis sumažėjo nuo 3,7 m/s iki 3,1 m/s. Sumažėjimas fiksuojamas visais metų mėnesiais, o ypač rugsėjo–sausio mėn. laikotarpiu.

Vidutinė metinė Saulės spindėjimo trukmė išaugo nuo 1782 iki 1914 val. Didžiausias teigiamas pokytis užfiksuotas kovą ir balandį. Neigiami saulėtumo pokyčiai nustatyti vasarį ir lapkritį.

Klimato savaitės proga kviečiame pasiskaityti visą specialų leidinį su žemėlapiais apie Lietuvos klimato pokyčius: https://www.meteo.lt/…/Lietuvos_klimato_pokyciu…

Klimato savaitės renginių žemėlapis: https://klimatokaita.lt/…/klimato-savaite-2026…

Artimiausių dienų orų prognozė

Antradienio naktį – be žymesnio lietaus. Vėjas – šiaurės rytų, rytų, 5–10 m/s. Žemiausia temperatūra – 1–6 laipsniai šilumos, ore vietomis, šiaurės vakariniuose rajonuose dirvos paviršiuje daug kur šalnos – 0–5 laipsniai šalčio.

Antradienio dieną lietaus nenumatoma. Vėjas – rytų, pietryčių, 7–12 m/s. Aukščiausia temperatūra – 11–16 laipsnių šilumos.

Trečiadienį žymesnio lietaus nenumatoma. Vėjas – rytų, pietryčių, naktį – 6–11 m/s, dieną – 9–14 m/s. Temperatūra naktį – 5–10, dieną – 11–16 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienio dieną daug kur trumpai palis. Vėjas – pietryčių, 8–13 m/s, dieną kai kur gūsiai – 15 m/s. Temperatūra naktį – 7–12, dieną – 12–17 laipsnių šilumos.

Hidrologinė situacija

Spalio 19 d. šalyje stebimas vandens lygio kritimas, iki 18 cm per parą. Žymesnis kritimas, iki 28 cm, fiksuojamas Akmenoje – Danėje ties Kretinga.

Numatomas vandens lygio svyravimas, daugiausia kritimas.

Vandens temperatūra upėse – 7–13, ežeruose – 8–13, Kuršių mariose – 9–10, Baltijos jūroje – 11–13 laipsnių šilumos.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Penktadienį pajūryje vėjas stiprės iki 24–27 m/s, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Skaityti toliau

Penktadienį orus lems žemo atmosferos slėgio sūkurys. Naktį stiprės pietvakarių vėjas, vakariniame pakraštyje numatomi gūsiai iki 15–20 m/s. Dieną pietvakarių, vakarų vėjo gūsiai sieks 15–20 m/s, vietomis stiprės iki 21–23 m/s. Pajūryje vėjas stiprės iki 24–27 m/s, vidurdienį (11–15 val.) vietomis pasieks iki 28 m/s.

Naktį iš penktadienio į šeštadienį vėjas rims.

Rekomendacijos: sandariai uždarykite langus ir duris. Surinkite lengvai pakeliamus daiktus kiemuose, balkonuose ir kitose atvirose vietose. Sutvirtinkite laikinus statinius, konstrukcijas ir įrenginius. Nepalikite automobilio prie aukštų medžių. Būdami lauke nestovėkite po medžiais, prie reklamos stendų ir elektros linijų. Būkite atidesni vairuodami automobilį.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Kalendoriuose įrašyta, kad rugsėjo 21-oji esą yra bobų vasaros pradžia, tačiau taip nutinka retai.

Kaip ir kasmet, atėjus rugsėjui dalis žmonių domisi, kada bus bobų vasara. Praėjusi savaitė buvo ganėtinai šilta (bent vietomis sušildavo virš 20°C), o laukuose matyti daug voratinklių, todėl, jeigu turėtume galvoje bobus (t. y. vorus), tuomet bobų vasara jau prasidėjusi, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Skaityti toliau

Įprastai bobų vasara laikomas neįprastai šiltas ir sausas laikotarpis, kuris pasitaiko ne kiekvienų metų rudenį vidutinėse platumose. Dalis šaltinių tai apibūdina kaip laikotarpį, kuris prasideda tik po pirmųjų stipresnių šalnų. Šį rudenį jų dar nebuvo. Taigi, tik po šaltesnio laikotarpio (kuris kaip tik bus šią savaitę) gali ateiti šiltesnių orų laikotarpis.

Lietuvoje bobų vasara dažniausiai pasitaiko rugsėjo pabaigoje arba spalio pradžioje. Jos trukmė gali siekti nuo 1–2 dienų iki 1–2 savaičių. Šis reiškinys labiausiai susijęs su tam tikra atmosferos cirkuliacija, kai virš Atlanto vandenyne esančių Azorų salų įsitvirtina anticiklonas (aukšto slėgio sūkurys), o jo gūbrys nutįsta link Europos. Taip į regioną atkeliauja šilti bei gražūs orai. Kartais būna ir išimčių, kai susidaro šiek tiek kitokia atmosferos cirkuliacija, tačiau irgi būna šilta bei saulėta. Kai kuriais metais bobų vasaros situacija nesusiformuoja, todėl jos nebūna.

Dabartiniai skaičiavimai rodo, kad orų atšilimas (išaugus atmosferos slėgiui) gali būti maždaug po savaitės, tačiau kol kas tokios prognozės patikimumas nėra aukštas.

Terminas „bobų vasara“ populiarus ne tik Lietuvoje, jį naudoja rytų slavai ir vokiečiai. Latviai šiltą rudens periodą vadina „atvasara“ (sugrįžtanti vasara). Čekijoje – voratinklių vasara, Bulgarijoje ir Serbijoje – čigonų vasara. Italijoje, Prancūzijoje, Pirėnuose – šv. Martino vasara, o Šiaurės Amerikoje – indėnų vasara (angl. Indian summer).

Artimiausių dienų orų prognozė

Antradienio naktį vietomis palis, vyraus trumpas, nedidelis lietus. Kai kur tvyros rūkas. Vėjas – vakarų, šiaurės vakarų, 5–10 m/s. Temperatūra – 4–9, pajūryje – 10–13 laipsnių šilumos. Dieną daugelyje rajonų protarpiais palis. Vėjas – šiaurės vakarų, šiaurės, 8–13 m/s. Temperatūra – 13–18 laipsnių šilumos.

Trečiadienį daug kur palis. Vėjas – šiaurės, šiaurės vakarų, 8–13 m/s, pajūryje gūsiai – 15 m/s. Temperatūra naktį – 6–11, Kuršių nerijoje – iki 13, dieną – 11–16 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienio naktį daug kur trumpai palis, dieną – lietus, vietomis smarkus. Vėjas – vakarinių krypčių, 8–13 m/s, pajūryje gūsiai iki 16 m/s. Temperatūra naktį – 6–11, pajūryje – 12–14, dieną – 11–16 laipsnių šilumos.

Hidrologinė situacija

Rugsėjo 21 d. didžiojoje šalies dalyje stebimas nedidelis vandens lygio kilimas. Žymesnis kilimas fiksuojamas: Tenenyje ties Miestaliais – iki 43 cm, Nevėžyje ties Panevėžiu – iki 28 cm, Lėvenyje ties Kupiškiu – iki 24 cm, Bartuvoje ties Skuodu – iki 20 cm per parą.

Numatomas vandens lygio svyravimas, daugiausia nedidelis kilimas.

Vandens temperatūra upėse -11–19, ežeruose – 14–18, Kuršių mariose – 15–16, Baltijos jūroje – 16–17 laipsnių šilumos.

O. Lidžiaus nuotr.

Šių metų vasara buvo artima 1991–2020 m. laikotarpio vidurkiui, bet tuo pačiu truputį šiltesnė nei pernai.

Skaityti toliau

Tokios ir dar vėsesnės vasaros praėjusiame amžiuje pasitaikydavo daug dažniau. Labai šiltų dienų tuomet būdavo nedaug, o karštų kai kuriais metais nepasitaikydavo iš viso.

Šiemet karštų dienų (kai oro temperatūra pasieka ≥30 °C) vidutiniškai buvo apie 5, kai pernai daug kur vos iki 1–2 dienų. Be to, daugiau nei pernai pasitaikė ir tropinių naktų, kai oro temperatūra per visą naktį nenukrenta žemiau 20 °C. Taigi, vasara nebuvo karšta, bet ir vėsia jos pavadinti neišeitų.

Per visą vasarą (t. y. 92 dienas) vidutiniškai Lietuvoje buvo 26 labai šiltos dienos, kuomet oro temperatūra pasiekia ≥25 °C (žr. žemėlapyje; pateikti skaičiai yra preliminarūs).

Priminsime, jog pernai Lietuvoje vidutiniškai buvo 22–23 tokios dienos (1991–2020 m. vidurkis – 26 d.). Vis dėlto, šalyje yra buvę itin šiltų vasarų, kuomet šis skaičius būdavo kone dvigubai didesnis.

Įdomu tai, jog bent 25 laipsnių oro temperatūra visoje šalyje buvo peržengta tik 9 dienas: birželio 20, 27, 29 d., liepos 17, 31 d. ir rugpjūčio 4–5 d. Daugelį dienų vyravo lietuviškai vasarai būdinga oro temperatūra t. y. iki 20–25 laipsnių šilumos.

Artimiausių dienų orų prognozė

Šeštadienio naktį kai kur truputį palis. Vietomis tvyros rūkas. Vėjas – silpnas. Temperatūra – 6–11, vietomis – 12–15 laipsnių šilumos. Dieną vietomis trumpai palis. Vėjas – vakarinių krypčių, 4–9 m/s. Temperatūra – 16–21 laipsnis šilumos.

Sekmadienio naktį vietomis, dieną daugiausia vakariniuose ir šiauriniuose rajonuose trumpai palis. Vėjas – pietvakarių, pietų, naktį – 4–9 m/s, dieną – 6–11 m/s. Temperatūra naktį – 6–11, pajūryje – 12–15, dieną – 16–21 laipsnis šilumos.

Pirmadienio naktį vietomis, dieną daug kur numatomas trumpas lietus. Vėjas – besikeičiančios krypties, 4–9 m/s. Temperatūra naktį – 9–14, pajūryje – iki 16, dieną – 17–22 laipsniai šilumos.

Hidrologinė situacija

Rugsėjo 11 d. didžiojoje šalies dalyje ir toliau stebimas vandens lygio kritimas. Žymesnis kritimas fiksuojamas: Šešuvyje ties Skirgailais – 94 cm, Minijoje ties Priekule – 53 cm. Žymesnis kilimas, iki 50 cm, stebimas Upitoje ties Eidukais.

Pavojingas vandens lygis išlieka Leitėje ties Kūlynais.

Numatomas vandens lygio kilimas.

Vandens temperatūra upėse – 12–20, ežeruose – 15–18, Kuršių mariose – 16–17, Baltijos jūroje – 17, laipsnių šilumos.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Ateinančios dienos bus ne tik lietingos, bet ir vėjuotos, perspėja Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Skaityti toliau

Penktadienio nakties pirmoje pusėje pajūryje stiprės pietvakarių vėjas, jo gūsiai sieks 15-17 m/s. Dieną šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje vietomis pietvakarių gūsiai įsismarkaus iki 15-18 m/s.

Šeštadienio naktį pietvakarių, vakarų, dieną – vakarų, šiaurės vakarų vėjo gūsiai daug kur sieks 15-20 m/s.

Stipriausias vėjas pūs šeštadienį vakariniuose ir pietiniuose rajonuose. Tiesa, vėjo gūsiai stichinio lygio nesieks. Nežiūrint to, derėtų išnešti iš balkonų ir kiemų daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas, arba juos gerai pritvirtinkite.

Taip pat daugelyje rajonų trumpai palis, vietomis smarkiai (intensyvumas ≥15 mm per ≤12 val.). Daugiausia kritulių (iki 30–70 mm) sulauks vakariniai rajonai.

meteo.lt.

Ventėje tądien fiksuotas uraganinis vėjo greitis – viršijo 33 m/s.

Skaityti toliau

Rugpjūčio 22 d. audra pasižymėjo itin stipriais vėjais, gausiais krituliais, perkūnijomis bei labai plačia aprėptimi: reikšmingi padariniai fiksuoti ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione.

Lietuvoje ypač nukentėjo elektros tinklai: remiantis ESO duomenimis elektros tiekimas buvo sutrikdytas daugiau nei 268 tūkstančių vartotojų. Šios audros poveikį sustiprino ir tai, kad medžiai buvo su lapais.

Meteo LT specialistai trumpai paanalizavo kuo ši audra buvo ypatinga bei išskirtinė.

Audrą lėmė iš pietų atslinkęs ciklonas (plačiau apie sinoptinę situacija skaitykite stichinių reiškinių apžvalgoje).

Ši audra išsiskyrė stipriais vėjais: visose Lietuvoje vėjo greitį 10 m aukštyje matuojančiose meteorologijos stotyse buvo registruotas pavojingas (19 stočių), stichinis (9 stotys) ar katastrofinis (1 stotis) vėjo greitis (1 pav.). Reikia pažymėti, kad beveik visur vėjo greitis gūsiuose viršijo 20 m/s, o Ventėje net pasiekė uraganinio vėjo greitį – viršijo 33 m/s.

Paprastai šiltuoju metų laikotarpiu daugiausia žalos padaro škvaliniai vėjai, nulemti konvekcijos. Tokie vėjai paprastai apima nedidelę Lietuvos teritorijos. Tuo tarpu rugpjūčio 22 d. audra buvo nulemta gilaus pietinio ciklono ir gradientinių vėjų, o tokio tipo vėjai kur kas labiau būdingi šaltajam metų laikotarpiui.

Šios audros metu penkiose meteorologijos stotyse pasiekti nauji vasaros vėjo greičio rekordai: Dotnuva 22,8 m/s, Lazdijai 24,3 m/s (stichinis), Rokiškis 25,2 m/s (stichinis), Ventė 33,1 m/s (katastrofinis) ir Vėžaičiai 22,7 m/s.

Pagal turimus nuo 1970 m. vėjo duomenis 2026 m. rugpjūčio 22 d. audra buvo vienintelė audra vasarą, kai pavojingas ir stipresnis vėjas registruotas visose vėjo parametrus matuojančiose meteorologijos stotyse.

Iki šiol didžiojoje šalies dalyje vasarą fiksuoti stiprūs vėjai:

1994-06-23 pavojingas vėjas registruotas 17 iš tuo metu vėjus matavusių 18 meteorologijos stočių, maksimalus vėjo greitis 22 m/s registruotas Klaipėdoje;
2024-07-28/29 stiprūs vėjai fiksuoti 25 iš 26 meteorologijos stočių, Panevėžyje registruotas stichinis vėjo greitis (26 m/s).
2025-06-29 pavojingas vėjas registruotas 24 iš 26 meteorologijos stočių, maksimalus vėjo greitis 20 m/s Ventėje.

Ši audra taip pat pasižymėjo ir dideliu kritulių kiekiu: Tarnybos tinklo 11-oje meteorologijos stočių ir 3-ose vandens matavimo stotyse buvo registruoti stichiniai lietūs (50,0–79,9 mm kritulių per 12 val. ar trumpesnį laiką), Šilutėje registruotas katastrofinis lietus (82,5 mm/12 val.), dar 15-oje stočių – pavojingas lietus (15,0–49,9 mm/12 val.). Gausiausi krituliai buvo registruoti vakarinėje Lietuvos dalyje.

Lietų ir stiprius vėjus lydėjo perkūnija, daugiausiai vakarinėje šalies dalyje.

Panaši audra buvo ir 2024 m. liepą, tačiau tuomet nors pavojingų ir stichinių kritulių buvo daugiau, maksimalus vėjo gūsiai buvo mažesni.

meteo.lt.

Praėjusiomis dienomis didelę Europos dalį alino intensyvi karščio banga – daugelyje Pietų, Vakarų ir Vidurio Europos regionų oro temperatūra viršijo 35–40 °C. Karšti orai buvo pasiekę ir Baltijos regioną, o Lietuvoje daugelyje vietovių temperatūra kilo iki 30 °C ir daugiau.

Skaityti toliau

Tačiau žmogaus savijautą lemia ne vien oro temperatūra. Mokslininkai vis dažniau naudoja UTCI (angl. Universal Thermal Climate Index) – universalų šiluminio komforto indeksą, kuris įvertina oro temperatūrą, drėgmę, vėjo greitį ir Saulės spinduliuotę. Būtent šis rodiklis geriau parodo, kokį šilumos stresą patiria žmogaus organizmas.

Neseniai žurnale Nature Climate Change paskelbtas Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro (ECMWF) mokslininkų tyrimas atskleidė, kad nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio daugelyje pasaulio regionų reikšmingai išaugo ne tik karščio bangų dažnis, bet ir jų sukeliamas šiluminis stresas, vertinamas pagal UTCI. Tyrėjai nustatė, kad ilgėja laikotarpiai, kai gyventojai patiria stiprų ar net labai stiprų karščio stresą, o tokių reiškinių geografinė aprėptis plečiasi.

Nustatyta, kad sudėtiniai reiškiniai, kai kelias dienas iš eilės laikosi karščio stresas, o naktimis vyrauja tropinės naktys, dažnėja ir ilgėja visuose žemynuose, o didžiausi pokyčiai stebimi Europoje: nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio 73 % padaugėjo vienadienių sudėtinių karščio reiškinių, kai po dienos, per kurią fiksuojamas karščio stresas, seka tropinė naktis.

Nors Baltijos jūros regionas išlieka gerokai vėsesnis nei Pietų Europa, klimato kaita didina tikimybę, kad ir Lietuvoje karščio bangos bus dažnesnės, ilgesnės bei intensyvesnės. Tokiais laikotarpiais svarbu stebėti ne tik termometrų rodmenis, bet ir šiluminio komforto indeksus, kurie geriau atspindi galimą poveikį žmonių sveikatai.

LHMT.

Sekmadienis buvo sausas ir rekordiškai karštas. Aukščiausia oro temperatūra siekė 31–36, šiaurės rytuose – 28–30 laipsnių, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Karščiausia buvo Druskininkuose, kur oras įkaito net iki 36,3 °C. Buvo išmatuoti du aukščiausios oro temperatūros rekordai – birželio 28 dienos (iki tol buvęs 34,0 °C) ir viso birželio mėnesio (ankstesnis 35,7 °C).

Skaityti toliau

Ventėje kaito iki 36,2 °C, Šilutėje buvo 2 laipsniais vėsiau.

Naktį kai kur trumpai palijo, griaudėjo perkūnija. Žemiausia oro temperatūra siekė 17–21, pamaryje – 23–24 laipsniai šilumos.

Šiandien vietomis trumpai palis, griaudės perkūnija. Vėjas pūs iš vakarų, šiaurės vakarų, 6–11 m/s, per perkūniją kai kur gūsiai – 15–18 m/s. Temperatūra – 31–36, vakariniame pakraštyje – 27–30 laipsnių.

Iki šiol birželio 29-osios aukščiausios oro temperatūros rekordas buvo +34,0 °C (Varėna, 1940-06-29). Tačiau yra labai didelė tikimybė, kad šiandien bus pasiektas naujas rekordas.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Savaitgalį kais iki 35 laipsnių, perspėja Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Skaityti toliau

Penktadienio naktį – be žymesnio lietaus. Vėjas – silpnas. Temperatūra -12–17 laipsnių šilumos. Dieną lietaus nenumatoma. Vėjas – šiaurinių krypčių, 5–10 m/s. Temperatūra – 25–30, Kuršių nerijoje – 22–24 laipsniai šilumos.

Šeštadienį – be lietaus. Vėjas naktį – silpnas, dieną – pietvakarių, vakarų, 5–10 m/s. Temperatūra naktį – 12–17, dieną – 28–33, pajūryje – 24–27 laipsniai šilumos.

Sekmadienį – be lietaus. Vėjas – vakarinių krypčių, naktį – silpnas, dieną – 4–9 m/s. Temperatūra naktį – 15–20, dieną – 30–35, pajūryje – 26–29 laipsniai šilumos.

Hidrologinė situacija

Birželio 25 d. šalyje stebimas vandens lygio svyravimas – iki 16 cm per parą. Numatomas tolesnis vandens lygio svyravimas, daugiausia kritimas.

Vandens temperatūra upėse – 13–22, ežeruose – 17–23, Kuršių mariose – 19–21, Baltijos jūroje – 19–20 laipsnių šilumos.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Vidutinė pavasario oro temperatūra siekė 7,6 °C (+0,7 °C anomalija). 54 iš 92 pavasario dienų buvo šiltesnės už jų vidutinę oro temperatūrą, tačiau jų pasiskirstymas tarp mėnesių buvo labai netolygus, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Skaityti toliau

Net 31 tokia diena pasitaikė kovą, tik 9 dienos – balandį ir 14 dienų – gegužę. Pati šilčiausia sezono diena (aukščiausia paros vidutinė oro temperatūra) buvo gegužės 4 d. (+16,7 °C). Tą pačią dieną buvo užfiksuota ir šių metų pavasario aukščiausia paros oro temperatūra Druskininkuose, kuri siekė 28,5 °C.

Šalčiausia sezono diena buvo kovo 3 d., kurios vidutinė oro temperatūra siekė -0,2 °C. Tą pačią dieną buvo užfiksuota ir šių metų pavasario žemiausia paros oro temperatūra Rietave, kuri siekė -8,0 °C. Per pavasarį buvo išmatuoti 6 šilumos (maksimalios paros oro temperatūros) rekordai, visi jie užfiksuoti kovą.

2026 m. pavasaris tapo antru sausiausiu pavasariu nuo 1961 m. Lietuvoje vidutiniškai iškrito vos 69,3 mm kritulių, arba beveik dvigubai mažiau už klimatinę normą (129 mm). Dar mažiau kritulių išmatuota tik 1974 m. pavasarį, 69,0 mm. Dėl itin mažo kritulių kiekio jau balandžio trečiąjį dešimtadienį buvo pradėtas fiksuoti stichinis meteorologinis reiškinys – sausra augalų vegetacijos laikotarpiu. Reiškinys didžiausią teritoriją buvo apėmęs gegužės 7–8 d., tačiau vėlesnėmis dienomis dažniau palijus situacija sausros apimtose teritorijoje gerėjo, o iki gegužės 21 d. ji atsitraukė visoje šalyje.

Šių metų pavasaris tapo trečiu labiausiai saulėtu pavasariu nuo 1961 m., kadangi Saulės spindėjimo trukmė siekė net 723,6 val., t. y. beveik 83 val. (13 %) ilgesnė už daugiametį vidurkį (640 val.). Labiau saulėta nei šiemet buvo tik 1990 m. (727,5 val.) ir 2018 m. (775,1 val.) pavasariais.

Grafike – 2026 m. pavasaris (juoda kreivė) ir 1991–2020 m. (raudona kreivė) laikotarpio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje. Raudona spalva rodo šiltesnius, o mėlyna – šaltesnius už daugiametį vidurkį laikotarpius.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Nors kalendoriuje vasarą skaičiuojame nuo birželio 1-osios, tikroji – meteorologinė vasara Lietuvoje šiemet prasidėjo birželio 6–7 dienomis, kai vidutinė paros temperatūra peržengė 15 °C ribą, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Skaityti toliau

Vidutiniškai Lietuvoje meteorologinė vasara trunka 92 dienas. Neskubėkim, mėgaukimės ir gaudykim kiekvieną akimirką.

Artimiausių dienų orų prognozė

Antradienio naktį kai kur trumpai palis, galima perkūnija. Daug kur tvyros rūkas. Vėjas – silpnas. Temperatūra – 8–13 laipsnių šilumos. Dieną vietomis numatomas trumpas lietus. Rytą daug kur tvyros rūkas. Vėjas – nepastovios krypties, 3–8 m/s. Temperatūra – 22–27, Kuršių nerijoje – 19–21 laipsnis šilumos.

Trečiadienio naktį daug kur, dieną vietomis trumpai palis. Vėjas naktį – pietryčių, pietų, pereinantis į pietvakarių, vakarų, dieną – vakarinių krypčių, 4–9 m/s. Temperatūra naktį – 11–16, dieną – 17–22 laipsniai šilumos.

Ketvirtadienį daug kur palis, vietomis smarkiai. Dieną kai kur sugriaudės perkūnija. Vėjas – šiaurės vakarų, šiaurės, 7–12 m/s. Temperatūra naktį – 8–13, dieną – 14–19, kai kur – iki 22 laipsnių šilumos.

Hidrologinė situacija

Birželio 8 d. šalyje stebimas vandens lygio svyravimas – iki 18 cm per parą. Žymesnis kilimas, iki 92 cm, stebimas Aunuvoje ties Aunuvėnais. Numatomas tolesnis vandens lygio svyravimas.

Vandens temperatūra upėse – 9–21, ežeruose – 17–21, Kuršių mariose – 19–20, Baltijos jūroje – 16–18 laipsnių šilumos.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Kokia bus vasara, dažniausiai galima tik spėlioti, sako sinoptikai. Ir čia pat priduria, kad nevertėtų tikėti visokiais įmantriais pasakymais, jog šalta žiema lemia karštą vasarą ar atvirkščiai.

Jeigu toks ryšys tikrai egzistuotų, tuomet galėtumėme iš anksto sudaryti patikimas sezonines prognozes, teigiama Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pranešime. Vis dėlto Lietuvoje orų kaita didelė, todėl per vasarą pasitaiko ne vienas šiltesnių ir vėsesnių orų laikotarpis.

Skaityti toliau

Ilgalaikės prognozės šiuo metu rodo, jog mūsų regione vasara turėtų būti bent jau truputį šiltesnė ir sausesnė nei vidutiniškai būdavo 1991–2020 m. laikotarpiu. Vis dėlto tokie skaičiavimai kone kasmet rodo panašiai, nes iš dalies remiasi daugiametėmis tendencijomis.

Štai iš praėjusių dešimties vasarų (2016–2025 m.) Lietuvoje net 7 buvo šiltesnės, vos 2 – šaltesnės nei vidutiniškai, o 1 – artima normai (vidutinė vasaros oro temperatūra Lietuvoje siekia 17,3 °C). Taigi, net ir statistiškai yra didesnė tikimybė, jog šiemet vasara gali būti bent truputį šiltesnė nei vidutiniškai. Kita vertus, tą patį buvo galima pasakyti ir prieš metus. Vis dėlto 2025 metais ji pasitaikė truputį vėsesnė už 1991–2020 m. vidurkį.

Planuojantiems atostogas Lietuvoje primenama, jog vidutiniškai šilčiausias ir maudynėms tinkamiausias laikotarpis yra liepos antroji ir rugpjūčio pirmoji pusė. Pasirinkus atostogauti šiuo laikotarpiu tikimybė „nudegti“ (t. y. jog bus labai vėsūs orai) yra pati mažiausia.

Be to, kiekvieną vasarą nepavyksta išvengti smarkių bei lokalių liūčių, kai vos per keletą valandų viename didesnio miesto (arba rajono) gale iškrenta pusė ar netgi daugiau mėnesio normos, o kitame – toliau tęsiasi sausringas laikotarpis. Be kita ko, per vasarą pasitaiko kelios audringesnės dienos, kuomet fiksuojamas ne tik smarkus lietus, intensyvesnės perkūnijos, kruša, bet ir škvalas. Skaičiuojama, kad įvairios stichijos Lietuvoje pridaro vis daugiau nuostolių, tad linkima jų nepatirti bei pasidžiaugti tuo atveju, jei žadėtos stichijos ir vėl aplenkė jūsų namus. Visiems linkima smagios vasaros.

Paveikslėlyje pateikta ne sezoninė vasaros prognozė, o internetinis juokelis, kurio esmė labai paprasta – saulėta ir labai šilta vasara kasmet užtikrintai būna tik Pietų Europos regione, o kitur – jau kaip pasiseka.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Paskelbtoje „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos ir Pasaulio meteorologijos organizacijos „Europos klimato būklės 2025 m. ataskaitoje“ Europa įvardijama kaip sparčiausiai šylantis kontinentas pasaulyje (sparčiau šyla tik Arkties regionas), praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT).

Skaityti toliau

Per pastaruosius 30 metų Europoje metų oro temperatūros vidurkis auga daugiau nei dvigubai greičiau (0,56 °C kas 10 metų) už viso Pasaulio vidurkį (0,27 °C kas 10 metų).

2025 m. beveik visoje Europoje buvo šiltesni nei įprasta, o kai kuriose šalyse, kaip Islandija, Norvegija ar Jungtinė Karalystė, jie tapo šilčiausi metai matavimų istorijoje.

Be to, vandenyno regionas prie Europos žemyno taip pat pasižymėjo neįprastai aukšta metų vidutine jūros paviršiaus temperatūra. 2025 m. buvo užfiksuota rekordiškai aukšta Europos vandenyno regiono metų vidutinė jūros paviršiaus temperatūra.

Vasarą dalį Europos alino intensyvios karščio bangos, o subarktinėje Fenoskandijoje buvo fiksuota ilgiausia ir stipriausia karščio banga nuo 1950 m.

2025 m. didelėje Europos dalyje trūko drėgmės dirvožemyje, sumažėjo upių nuotėkis, tačiau ir potvynių pasitaikė mažiau nei ankstesniais metais.

Europoje dėl sausros ir karščio išdegė rekordinis plotas žemės, ypač Iberijos pusiasalyje, o gaisrų metu į atmosferą buvo išmestas rekordinis kiekis šiltnamio dujų.

Tuo pačiu metu visi Europos ledynai toliau tirpo, sparčiausiai Islandijoje. Tačiau daugiausia ledyno grynos masės buvo prarasta Grenlandijoje.

Europoje kovo mėnesį buvo užfiksuotas trečias mažiausias sniego dangos plotas nuo 1983 m. bei trečia mažiausia sniego masė nuo 1979 m.

Tuo tarpu teigiamos tendencijos matomos Europos atsinaujinančioje energetikoje, kuri 2025 m. pagamino beveik pusę (46,4 %) visos žemyne sunaudotos elektros energijos.

Gerokai išsamesnę apžvalgą (lietuvių k.) galite skaityti meteo.lt svetainėje.

Grafike (žemiau) – vidutinės oro temperatūros anomalijos skirtingose Žemės regionuose. Atskaitos taškas – 1991-2020 m. oro temperatūros vidurkis. Augimo trendas nustatytas 1996-2025 m. laikotarpiui. Žemėlapyje kairėje – 2025 m. 2 m aukščio oro temperatūros anomalijos ir ekstremumai. Žemėlapyje dešinėje – 2025 m. jūros paviršiaus temperatūros anomalijos ir ekstremumai.

LHMT inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Naktimis ir toliau sulauksime šalnšų.

Skaityti toliau

Praėjusią savaitę sulaukus šiltesnių orų buvo pasigirdę kalbų, jog svarstoma baigti šildymo sezoną. Bent viena savivaldybė jį jau baigė, o kitos irgi apie tai svarsto.

Lietuvoje šildymo sezonas baigiamas, kai 3 paras iš eilės lauko oro temperatūros vidurkis yra ≥10 laipsnių. Įprastai jis baigiasi antroje balandžio pusėje, bet kasmet dėl nevienodai šiltų orų konkreti data skiriasi. Meteorologiniai duomenys rodo, jog 1991–2020 m. laikotarpiu vidutiniškai perėjimas per 10 laipsnių ribą mūsų šalyje įvykdavo balandžio gale.

Taip pat svarbu, kad išjungus šildymą namuose būtų išlaikomos higienos normos ir temperatūra nenukristų žemiau 18 laipsnių. Vis dėlto ji priklauso nuo būsto energinio naudingumo klasės, nuo pusės į kurią orientuotas būstas ir kt. Pavyzdžiui, į pietinę pusę orientuoti butai saulėtą dieną įšyla labiau, tad ir šildymo poreikis jiems mažesnis.

Pateikto grafiko kairėje pusėje (juoda kreivė) galite matyti, kokia vidutinė oro temperatūra buvo Lietuvoje balandžio 11–19 d., o dešinėje (pastorinta juoda linija) – vidutinės oro temperatūros prognozė šiai savaitei. Raudona kreivė – 1991–2020 m. laikotarpio vidutinės oro temperatūros vidurkis.

Kaip galima matyti grafike, kol kas 10 laipsnių riba dar nebuvo peržengta tris dienas iš eilės. Naujausi skaičiavimai rodo, jog šios ribos ir toliau neperžengsime. Taigi, bent jau kol kas šildymo sezoną reikėtų tęsti (arba to poreikį įsivertinti kiekvienam būstui individualiai).

Artimiausių dienų orų prognozė

Antradienį – be lietaus. Vėjas – šiaurinių krypčių, naktį – 4–9 m/s, dieną – 6–11 m/s. Naktį daug kur šalnos – 1–6, dirvos paviršiuje vietomis 7–10 laipsnių šalčio, kai kur oro temperatūra 0–3 laipsniai šilumos, dieną – 11–16, pajūryje – 8–10 laipsnių šilumos.

Trečiadienį lietaus nenumatoma. Vėjas – šiaurės vakarų, naktį – 4–9 m/s, dieną – 7–12 m/s. Naktį daug kur numatomos šalnos – 0–5, dirvos paviršiuje vietomis – iki 9 laipsnių šalčio, kai kur oro temperatūra – 1–5 laipsniai šilumos, dieną – 11–16, pajūryje – 7–10 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienį kai kur, didesnė tikimybė rytiniuose rajonuose, trumpai palis. Vėjas – šiaurės vakarų, šiaurės, 9–14 m/s, naktį vietomis, dieną daug kur gūsiai – 15–18 m/s. Temperatūra naktį – 1–6 laipsniai šilumos, dirvos paviršiuje kai kur šalnos – 0–3 laipsniai šalčio, dieną – 8–13 laipsnių šilumos.

Hidrologinė situacija

Balandžio 20 d. šalyje stebimas vandens lygio svyravimas, daugiausia kritimas – iki 8 cm per parą. Žymesnis kritimas, iki 23 cm, stebimas Nemuno žemupyje. Numatomas tolesnis vandens lygio kritimas.

Vandens temperatūra upėse – 5–11, ežeruose – 6–11, Kuršių mariose – 7, Baltijos jūroje – 5–6 laipsniai šilumos.

LHMT.

Šių metų kovas – antras šilčiausias nuo 1961 m. Truputį šiltesnis buvo tik 2007 m. kovas (5,0 °C). Taip pat mėnuo pasižymėjo itin mažu kritulių kiekiu, kuris Lietuvoje vidutiniškai siekė vos 5,6 mm (14 % SKN – standartinė klimato norma). Nuo 1961 m. dar sausesnis kovas buvo pasitaikęs tik 2022 m. (1,9 mm).

Skaityti toliau

Negana to, Saulės spindėjimo trukmės reikšmė tapo antra didžiausia iš visų kovo mėnesių nuo 1961 metų. Vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje 2026 m. kovo mėnesį siekė net 239,5 val., o tai yra 165 % , lyginant su SKN (145 val.). Saulės spindėjimo reikšmė buvo netgi 13 % didesnė, lyginant su balandžio mėn. SKN (212 val.).

Įdomu tai, jog 2025 m. gegužę (232,2 val.), birželį (236,1 val.), liepą (216,6 val.) ir rugpjūtį (235,6 val.), kurie paprastai yra labiausiai saulėti metų mėnesiai, Saulės spindėjimo trukmė buvo truputį mažesnė nei šių metų kovą.

Labiausiai saulėtų kovų trejetukas Lietuvoje:
1 vieta priklauso 2022 m. (263,3 val.);
2 vieta priklauso 2026 m. (239,5 val.);
3 vieta priklauso 1969 m. (223,9 val.);

Vis dėlto 2026 m. kovo mėn. Saulės spindėjimo rekordai meteorologijos stotyse nebuvo pasiekti.

11-oje stočių (Kauno, Šiaulių, Šilutės, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Biržų, Dūkšto, Dotnuvos, Kybartų ir Lazdijų AMS) 2026 m. kovas rikiuojasi 2-oje pozicijoje tarp maksimumo rekordų (nusileido tik 2022 m. kovui).

Nidos AMS išmatuota reikšmė užėmė 3 vietą (daugiau išmatuota buvo tik 2022 ir 2013 m.), Telšių AMS – 4 vietą, o Klaipėdos AMS – dar žemesnę, tik 6 vietą.

Nuo 1961 m. ilgiausiai kovo mėnesį Saulė yra švietusi Šilutės AMS (279,0 val. – 2022 m.), Klaipėdos AMS (277,0 val. – 2022 m.) ir Nidos AMS (272,6 val. – 2022 m.).

Artimiausių dienų orų prognozė

Šeštadienio naktį šiaurinėje šalies pusėje numatomi nedideli krituliai, vyraus lietus. Vėjas – pietvakarių, vakarų, 6–11 m/s. Temperatūra – nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos. Dieną daug kur numatomi krituliai, daugiausia lietus. Vėjas – pietvakarių, vakarų, 8–13 m/s, vietomis galimi gūsiai – 15–18 m/s. Temperatūra – 5–10 laipsnių šilumos.

Sekmadienio naktį vietomis numatomi trumpi krituliai. Vėjas – vakarų, pietvakarių, 8–13 m/s, pajūryje prognozuojami gūsiai – 15–18 m/s. Temperatūra – nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos. Dieną daugiausia vakariniuose rajonuose palis. Vėjas – pietvakarių, pietų, 7–12 m/s. Temperatūra – 9–14 laipsnių šilumos.

Pirmadienio naktį daug kur palis, dieną protarpiais numatomi krituliai, vyraus lietus. Vėjas – pietvakarių, vakarų, 9–14 m/s, dieną daug kur gūsiai – 15–20 m/s. Temperatūra naktį – 0–4, dieną – 5–10 laipsnių šilumos.

Hidrologinė situacija

Balandžio 3 d. šalyje stebimas vandens lygio svyravimas, daugiausia kritimas, vietomis iki 31 cm per parą. Numatomas tolesnis vandens lygio svyravimas.

Vandens temperatūra upėse – 4–9, ežeruose – 5–9, Kuršių mariose – 5, Baltijos jūroje – 4–5 laipsniai šilumos.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Nors šiemet pavasaris prasidėjo beveik pagal kalendorių, tačiau pavasario pradžios sąlyginių datų yra ne viena. Vieniems pagal kalendorių jis prasideda kovo 1 d., astronomams – kovo 20 d. (lygiadienis), o mylintiems ilgai šviesius vakarus – kovo pabaigoje (kuomet įvedame vasaros laiką).

Skaityti toliau

Hidrometeorologai pavasarį skirsto į tris dalis: ankstyvąjį, tikrąjį ir vėlyvąjį. Pateiktame grafike galite matyti vidutines datas kada atitinkamas pavasario laikotarpis prasideda. Maždaug taip atrodo kelias nuo žiemos iki vasaros.

Laikoma, kad meteorologinės žiemos pabaiga ir pavasario pradžia būna, kai įvyksta pastovios oro temperatūros perėjimas per 0 laipsnių. Lietuvoje (1991–2020 m.) tai įvyksta vidutiniškai kovo 11 d. Tada prasideda ankstyvasis pavasaris (dar vadinamas ir vandens pavasariu). Per šį laikotarpį visiškai ištirpsta sniegas ir ledas, pamažu išeina iš žemės įšalas, patvinsta vandens telkiniai.

Po ankstyvojo seka tikrasis (arba žaliasis) pavasaris, kuris prasideda vidutinei paros oro temperatūrai perkopus +5 °C ribą (vidutiniškai tai nutinka balandžio 7 d.). Šio laikotarpio metu vėl sužaliuoja žolė, pražysta ankstyvosios gėlės, tačiau medžiai dar būna be lapų.

Vidutinei paros oro temperatūrai perlipus 10 laipsnių (vidutiniškai – balandžio 29 d.) prasideda daugumos augalų intensyvus vystymasis – vėlyvasis pavasaris. Dėl gausaus žydėjimo kartais šis laikotarpis vadinamas žiedų pavasariu. Taip pat, jo metu medžiai išleidžia lapus ir galop pilnai sužaliuoja.

Galiausiai, kai vidutinė paros oro temperatūra perkopia per 15 laipsnių, ateina vasara. Tai vidutiniškai įvyksta birželio 4 dieną. Iš viso to nesunku paskaičiuoti, kad pavasaris Lietuvoje vidutiniškai trunka ne 92 (kalendorines), o „tik“ 85 dienas.

Vis dėlto, visos paminėtos datos yra tik vidutinės. Skirtingais metais perėjimai įvyksta vis kitu metu. Šiais laikais pastebima tendencija, jog tiek pavasaris, tiek vasara dažnai prasideda anksčiau nei tai įvykdavo prieš 50–60 metų.

Gėlės internetu

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Kovo mėnesį gali būti šilčiau ir sausiau nei įprasta, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Skaityti toliau

Gruodis buvo ketvirtas šilčiausias, o sausis – septintas šalčiausias nuo 1961 m. (nuo tada yra atliekami šiuolaikiniai meteorologiniai stebėjimai). Na, o vasaris kol kas irgi išsiskyrė šaltumu. Panašiai šalti vasariai buvo pasitaikę tik 2011 ir 2012 metais.

Nors dar prieš 2 savaites skaičiavimai rodė, kad vasaris bus iki 3 laipsnių šaltesnis ir truputį drėgnesnis nei vidutiniškai, tačiau praėjusi dalis vasario buvo šaltesnė ir sausesnė nei skaičiuota mėnesio pradžioje.

Remiantis naujausiais ECMWF modelio skaičiavimais, prognozuojama, kad kovo pirmoji pusė bus iki 0,5 laipsnio šiltesnė, o kritulių kiekis – iki 50 % mažesnis už daugiametį vidurkį. Taigi, nors ir pamažu, tačiau prasidės ankstyvasis pavasaris.

SVARBU: tai yra eksperimentinės prognozės, todėl jų patikimumas nėra pakankamai aukštas, todėl svarbūs sprendimai, remiantis jomis, neturėtų būti priimami. Pateikta prognozė nereiškia, kad visai nepasitaikys labai šaltų ir/ar drėgnų dienų.

Artimiausių dienų orų prognozė

Antradienio naktį daugelyje rajonų numatomi krituliai, daugiausia nedideli. Vietomis tvyros rūkas, kris lijundra, formuosis plikledis. Vėjas – besikeičiančios krypties, 4–9 m/s. Temperatūra – nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos. Dieną daug kur protarpiais numatomi nedideli krituliai. Vėjas – vakarų, šiaurės vakarų, 6–11 m/s. Temperatūra – nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos.

Trečiadienio naktį rytiniuose rajonuose truputį pasnigs. Formuosi plikledis. Vėjas naktį – šiaurės vakarų, šiaurės, 6–11 m/s, dieną – besikeičiančios krypties, 4–9 m/s. Temperatūra naktį – 4–9, šiaurėje iki 14, dieną – 0–5 laipsniai šalčio.

Ketvirtadienį kritulių nenumatoma. Vėjas – pietų, pietryčių, 6–11 m/s. Temperatūra naktį – 8–13, vietomis – iki 18, pajūryje – 4–7 laipsniai šalčio, dieną – nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos.

Hidrologinė situacija

Vasario 23 d. daugelyje šalies upių stebimas vandens lygio svyravimas – iki 16 cm per parą. Žymesnis kilimas – iki 26-28 cm stebimas Mūšoje ties Ustukiais ir Bartuvoje ties Skuodu. Žymesnis kritimas – iki 29 cm per parą stebimas Nemune ties Smalininkais.

Atkeliavusi šiluma lems sniego tirpimą. Dėl įšalusio dirvožemio, vandens infiltracija bus menka, todėl vandens lygis daugelyje upių pradės pamažu kilti. Kylant vandens lygiui, o taip pat ledui tirpstant vietoje, jis silpnės, lūš. Ledai pamažu pajudės, prasidės ledonešis. Ledonešio metu žymesnius vandens lygio pakilimus nulems ledo sangrūdos.

Vakariniuose rajonuose dėl aukštesnės temperatūros ir didesnio kritulių kiekio, sniegas tirps sparčiau. Storas ledas Kuršių mariose ribos nutekėjimą ir ledų pajudėjimą iš Nemuno deltos. Dėl šių priežasčių vandens lygiai gali kilti staigiau, o kai kur pasiekti ir pavojingas reikšmes.

Upėse stebimas ižas, priekrantės ledas, kai kur susidariusi ledo danga, vietomis ledas su properšomis, ant ledo gali būti vandens. Ledo danga apsitraukę ežerai. Informaciją apie išmatuotą ledo storį rasite čia.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį daug kur numatomi krituliai (sniegas, šlapdriba). Kai kur tvyros rūkas. Daugelyje pietinių rajonų kris lijundra, formuosis plikledis. Vėjas besikeičiančios krypties, 4–9 m/s vėjas. Temperatūra – 2–7 laipsniai šalčio, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Skaityti toliau

Ketvirtadienio dieną daug kur numatomi krituliai (sniegas, šlapdriba, kai kuriuose pietiniuose rajonuose – lietus). Daugelyje pietinių rajonų – lijundra, plikledis. Vietomis tvyros rūkas. Vėjas – rytinių krypčių, 6–11 m/s. Temperatūra – nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos.

Rekomendacijos: būkite labai atsargūs vairuodami automobilį ar vaikščiodami lauke. Pabarstykite smėliu su druska prie namų esančius laiptus ir takus.

Lijundra – kritulių rūšis ir viena iš apledėjimo formų, kai silpno lietaus, dulksnos arba rūko lašeliai, patekę ant įšalusio paviršiaus, staigiai virsta ledu. Lijundra, priklausomai nuo lašų dydžio, lietaus ar dulksnos intensyvumo bei trukmės, formuoja įvairios struktūros ledo sluoksnį ant pastatų paviršiaus, medžių šakų, laidų, automobilių, kelių ir šaligatvių.

Plikledis – tai ledo sluoksnis arba suledėjęs sniegas ant žemės paviršiaus. Jis susidaro sušalus vandens lašams po lietaus, dulksnos ar šlapdribos, taip pat kristalizuojantis rūko lašeliams, sušalus polaidžio vandeniui arba ore esant didelei drėgmei, kuri padengia horizontalius paviršius.

O. Lidžiaus nuotr.

Artimiausias tris–keturias savaites vyraus žemesnė nei įprastai oro temperatūra, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Skaityti toliau

Prognozuojama, kad atskirų savaičių temperatūros anomalijos daugelyje regionų sieks nuo -3 °C iki -10 °C, didesnė anomalija numatoma per artimiausias dvi savaites.

Šiaurinės ir rytinės Europos regione minimali oro temperatūra daug kur gali nukristi žemiau -20 °C, o vietomis ir dar didesnio šalčio.

Tikimybė jog oro temperatūra šiaurinėje ir rytinėje Europoje bus žemesnė nei įprastai, pirmąją savaitę viršija 90 procentų, antrąją siekia 70–90 procentų, trečiąją – 50–80 procentų, o ketvirtąją išlieka 50–60 procentų intervale.

Dėl tokių prognozuojamų sąlygų padidėja nušalimų, šalčio sukeliamo streso bei žemės ūkio augalų pažeidimų rizika. Taigi, nusiteikime, jog žiema artimiausiu metu nesitrauks.

Artimiausių dienų orų prognozė

Šeštadienį daug kur pasnigs, vyraus negausus sniegas. Vėjas – šiaurės rytų, rytų, 7–12 m/s. Žemiausia temperatūra naktį – 3–8, aukščiausia dieną – 2–7 laipsniai šalčio.

Sekmadienio naktį vietomis truputį pasnigs, dieną sniego tikimybė bus maža. Vėjas – šiaurės rytų, 7–12 m/s. Temperatūra naktį – 9–14, pietiniuose rajonuose kai kur – 5–8, dieną – 5–10 laipsnių šalčio.

Pirmadienį nesnigs. Vėjas naktį – rytinių krypčių, 5–10 m/s, dieną – pietinių, 3–8 m/s. Temperatūra naktį – 12–17, Rytų Lietuvoje vietomis – 18–23, dieną – 6–11 laipsnių šalčio.

Hidrologinė situacija

Vasario 6 d. šalyje stebimas vandens lygio svyravimas iki 27 cm per parą.

Artimiausiomis dienomis galimas didesnis vandens lygio svyravimas. Ant ledo atsiras vandens. Vietomis, kur ledas plonesnis, jis gali šiek tiek susilpnėti.

Upėse stebimas ižas, priekrantės ledas, kai kur susidariusi ledo danga, vietomis ledas su properšomis, ledų sangrūdos. Ledo danga apsitraukę ežerai. Informaciją apie išmatuotą ledo storį rasite čia.

Ežeruose ledo storis laikomas tvirtu ir jau gali išlaikyti žmogų, kai yra ≥7 cm. Grupei žmonių išlaikyti ledo storis turi būti ne plonesnis kaip 12 cm. Upėse ledo danga niekada nebūna saugi!

Kuršių marios užšalusios, ties Vente ir Nida ledo storis 39-45 cm.

O. Lidžiaus nuotr.

Ilgiausiai Saulė švietė Šilutėje.

Saulės spindėjimo trukmės reikšmė tapo antra didžiausia iš visų sausio mėnesių nuo 1961 metų.

Skaityti toliau

Vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje 2026 m. sausio mėnesį siekė 76,2 val., o tai yra 85,9 % daugiau už 1991–2020 m. sausio mėn. vidurkį (41 val.). Sausį Saulė spindėjo netgi ilgiau nei vidutiniškai ji šviečia vasarį (65 val.), kuomet dienos trukmė yra ilgesnė.

Labiausiai saulėtų sausių trejetukas:
1 vieta priklauso 2014 m. (78,6 val. – Lietuvos vidurkis);
2 vieta priklauso 2026 m. (76,2 val. – Lietuvos vidurkis);
3 vieta priklauso 2010 m. (61,8 val. – Lietuvos vidurkis);

2026 m. sausio mėn. Saulės spindėjimo trukmės rekordai buvo pagerinti 5 meteorologijos stotyse:
Šilutės AMS (90,4 val.) – buvęs rekordas (71,9 val. 2014 m.);
Nidos AMS (85,9 val.) – buvęs rekordas (78,0 val. 2014 m.);
Klaipėdos AMS (78,8 val.) – buvęs rekordas (60,6 val. 2010 m.);
Kauno AMS (78,7 val.) – buvęs rekordas (70,1 val. 2014 m.);
Kybartų AMS (77,1 val.) – buvęs rekordas (66,6 val. 2014 m.);

Šiaulių, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Dūkšto ir Dotnuvos AMS 2026 m. sausis rikiuojasi antroje vietoje tarp maksimumo rekordų (nusileido tik 2014 m. sausiui). Biržų ir Lazdijų AMS užėmė 3 vietą (daugiau Saulė švietė 2010 ir 2014 m. sausio mėn.), o Telšių AMS – 7 vietą.

Nuo 1961 m. ilgiausiai sausio mėnesį Saulė yra švietusi Biržuose (98,8 val. – 2014 m.), Dūkšte (91,0 val. – 2014 m.) ir Šilutėje (90,4 val. – 2026 m.).

meteo.lt inf.