silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Trečiadienį policija gavo 17 pranešimų iš įvairių Lietuvos vietų apie galimus pažeidimus išankstiniame balsavime rinkimuose į Seimą. Daugiausia pranešimų gauta iš Šilutės – penki, du asmenys buvo sulaikyti ir pristatyti į policijos komisariatą aplinkybėms išsiaiškinti, praneša internetinė žiniasklaida.

Skambinusieji policijai pranešė apie važinėjančius įtartinus asmenis, neleistiną agitaciją ir kt. Pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas dėl suniokotų Kęsto Komskio rinkiminių plakatų.

Daugiau: „lrytas.lt: Išankstinio balsavimo dieną sulaukta 17 pranešimų apie pažeidimus“
„lrytas.lt: Dėl suniokotų K. Komskio plakatų Šilutės policija pradėjo ikiteisminį tyrimą“

Pirmajame rinkimų ture dėl galimo rinkėjų papirkimo Šilutėje buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai, viena byla perduota teismui.

Susiję str.: „Rinkėjų papirkinėjimo Šilutėje byla – teisme“

V. Pavilonis (pirmajame plane) tapo K. Komskio masalu neišprususiems rinkėjams vilioti. (silutesetazinios.lt fotomontažas)

Prieš antrąjį rinkimų turą į Seimą „tvarkiečio“ Kęsto Komskio komanda ėmėsi neįprastos taktikos neapsisprendusiems vienmandatės Šilutės – Pagėgių apygardos rinkėjams vilioti: „Pasirinkite K. Komskį ir Seime turėsite dar vieną savą atstovą – šilutiškį Vaidą Pavilonį“, – skelbia rajoninėje spaudoje publikuojamų užsakomųjų straipsnių antraštės.

„Ši galimybė yra net labai reali. Paskelbus pirmo rinkimų turo rezultatus paaiškėjo, kad jei pasirinktume K. Komskį, o ne A.Skardžių, į Seimą pagal partijos sąrašą patektų ir šilutiškis Vaidas Pavilonis. <…> Kaip bežiūrėtum, vis tiek verčiau turėti du gerus ir savus Seimo narius Kęstą Komskį ir Vaidą Pavilonį, nei du, tik vienas iš kurių yra visiškai svetimas ir neatneš mums jokios naudos“. – teigiama užsakomosiose publikacijose.

Tuo pačiu „sūriu“ krašto rinkėjai viliojami ir K. Komskio bei V. Pavilonio susitikimuose su Šilutės rajono įstaigų darbuotojais.

Nebent – bet tai mažai tikėtina – kokie trys prieš jį sąraše esantys bendrapartiečiai atsisakytų tarsi iš dangaus jiems nukritusių mandatų….

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Bent jau taip tvirtino Šilutės komunalinių paslaugų įmonių ir specialiųjų tarnybų vadovai, šį trečiadienį susirinkę į Savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdį.

O kaip bus iš tikrųjų, kokių staigmenų sulauks krašto gyventojai atėjus žiemai, būtent tada ir sužinosime.

Gera žinia šilutiškiams, centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojams, – šilumos energijos kilovatvalandė nuo lapkričio 1 d. atpigs 1,3 proc. ir kainuos 23,40 ct (kaina su 9 proc. PVM).

Šilumos tiekimo įmonės vadovo Algio Šaulio teigimu, visos šildymo trasos patikrintos, sukauptas pakankamas biokuro rezervas, tad rimtesnių šilumos tiekimo sutrikimų žiemą neturėtų įvykti.

Bloga žinia, – kad šią žiemą bus barstoma mažiau rajoninių kelių – iš geriau prižiūrimų kelių sąrašo dėl per menko transporto eismo išbrauktas kelias į Ventę, tiek važiuojant per Žemaitkiemį (Saugų sen.), tiek iš Priekulės (Klaipėdos r.). Šie keliai bus tik valomi nuo sniego.

Kiti krašto ir rajoniniai keliai Šilutės rajone bus prižiūrimi kaip anksčiau – pirmenybė bus teikiama krašto keliams.

Žiemai teigia esanti pasiruošusi ir Šilutės miestą tvarkanti UAB „Šilutės komunalininkas“. Anot bendrovės vadovo Audriaus Benkunsko, esant reikalui sniego perteklius bus vežamas iš miesto.

Nesiskundžia ir kitos įmonės bei tarnybos.

Pirmųjų snaigių, anot sinoptikų, Lietuvoje galime sulaukti jau ši savaitgalį.

Ne į temą

Ruduo…

Oresto Lidžiaus nuotr.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pirmą kartą per nepriklausomybės metus pamėginta reitinguoti savivaldybes pagal žemės ūkio veiklą. Reitingavimo autoriai nepretenduoja į besąlygišką objektyvumą, tačiau pabrėžia, kad toks surikiavimas padeda geriau suprasti, kas esame, kur esame ir kodėl būtent ten esame. Šioje publikacijoje pateikiama 49 savivaldybių reitingo lentelė.

Reitingavimą atliko Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA), įvertinusi savivaldybių teritorijoje esančių ūkių veiklos efektyvumą. Nustatant savivaldybių ūkių eiliškumą, panaudotas Statistikos departamento neseniai išleistas leidinys apie visuotinio žemės ūkio surašymo rezultatus.

„Atlikta analizė ir pateiktas ūkių veiklos rezultatų eiliškumas pagal savivaldybes sukels tam tikrą šurmulį. Būtų gerai, kad tai paskatintų ieškoti duomenų naujumo, jų atitikties šių metų situacijai. Bet padarėme tai, ko Lietuvos nepriklausomybės metais nebuvo daryta. Nepretenduojame į aukšto laipsnio objektyvumą. Kokius duomenis ūkiai pateikė surašymo metu, tokius Statistikos departamentas suskaičiavo ir „sudėjo” į leidinį. Mūsų pareiga – juos „išlukštenti” ir pamatyti grūdus”, – sako LŽŪBA prezidentas, Žemės ūkio paskolų garantijų fondo analitikas ir Visuotinio žemės ūkio surašymo komisijos narys Jeronimas Kraujelis (nuotr.).

Duomenų, charakterizuojančių tiek konkrečių ūkių, tiek apskritai rajonų ūkių veiklą, yra daug – naudojamos ir nenaudojamos žemės plotai, jos kokybė, pasėliai, augalų derlingumas ir derliai, gyvulių skaičius, produktyvumas, bendroji produkcija, technikos skaičius ir jos galingumas, žemės ūkyje dirbančių žmonių skaičius, sąnaudos ir t. t. Kai kurių iš jų (pvz., sąnaudų) pagal visus ūkius ir savivaldybes nėra. Vis dėl to, visuotinio žemės ūkio surašymo rezultatai suteikia gerą progą pasižiūrėti giliau. LŽŪBA pasirinko du rodiklius – standartinę produkciją ir sąlyginį darbuotojų skaičių.

Standartinės produkcijos vertė apskaičiuota dauginant produkcijos vienetą iš supirkimo kainos. Tai ūkių veiklos tikslas ir jų ekonomikos pagrindas. Produkciją gamina žmonės, panaudodami žemę ir išteklius produkcijai gaminti. Kuo daugiau produkcijos, skaičiuojant vienam darbuotojui, pagaminama, tuo didesnė tikimybė jiems gauti daugiau už darbą, per mokesčius prisidėti prie bendrų visuomenės interesų tenkinimo. Tačiau skaičiuoti produkciją tik fiziniams darbuotojams žemės ūkyje yra netikslu, nes skirtingo dydžio ir specializacijos ūkiuose žmonių darbo laiko panaudojimas skirtingas. Todėl tiksliau produkciją skaičiuoti sąlyginiam darbuotojui (toliau – SD), t. y. 1 SD tenkantį darbo laiko normatyvą per metus (2036 val. – 2010 m.).

Skaičiuojant standartinę produkciją (išskyrus paukštynų), tenkančią 1 ha naudojamos žemės, intensyviausi yra Pakruojo, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Šakių, Pasvalio, Joniškio, Šiaulių rajonų savivaldybių ūkiai. Tai geriausią žemę turinčių rajonų ūkiai. Mažiausiai produkcijos iš 1 ha gavo Zarasų, Ignalinos ūkiai. Skirtumas tarp daugiausia ir mažiausia gaminančių 1 ha yra didesnis nei 3 k. O standartinės produkcijos, tenkančios 1 SD, skirtumas šokteli net daugiau kaip 6 kartus.

Manau, kad rajonų žemės ūkio veiklos vertinimas pagal šiuos du rodiklius nėra pats tiksliausias ir objektyviausias. Tačiau tai, ką iš jų turime, kompleksiškai atspindi ir ūkių dydį, ir žemės našumo balą, ir darbo intensyvumą. Pvz., labai aiškiai matyti, kad kuo mažesni ūkiai, tuo viename ūkyje daugiau darbuotojų, tuo jų daugiau tenka vienam SD. Kuo žemė geresnė, tuo daugiau standartinės produkcijos tenka SD.

Labai išryškėja tai, kad daugelyje ūkių darbas nėra bent normaliai intensyvus.

„Reitinguoti dabar madinga. Manau, kad pagal vieną ar kitą kompleksinį patikimiau atspindintį rajonų ūkių veiklą rodiklį „sustatyti” į tam tikrą eilę yra visapusiškai naudinga. Visapusiškai todėl, kad tai „sveika” patiems veiklos dalyviams – suprasti, kas esame, kur esame ir kodėl būtent ten ir būtent tokie esame. Naudinga ir savivaldybių taryboms bei administracijoms atstovaujant savo bendruomenių interesams šalies institucijose. Šiek tiek turėtų pasitarnauti ir valstybinėms institucijoms bei komercinėms ūkinėms struktūroms formuojant sanglaudos perspektyvas”, – pabrėžia J. Kraujelis.

Rajonų (savivaldybių) ūkių veiklos vertinimas

“Mano ūkis”

Etikos komisija nusprendė, kad S. Skutulienė nepažeidė nei politikų etikos, nei Savivaldybės tarybos veiklos reglamento. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Šilutės rajono savivaldybės tarybos narė Stasė Skutulienė, dėl sveikatos problemų šią vasarą praleidusi penkis iš eilės Tarybos posėdžius, nepažeidė nei politikų etikos, nei Savivaldybės tarybos veiklos reglamento, – prie tokios galutinės išvados šiandien priėjo Tarybos etikos komisija, už uždarų durų išklausiusi buvusios vicemerės konfidencialią informaciją apie jos ligos istoriją.

S. Skutulienės politinį teismą inicijavo socialdemokratai, teigdami, kad buvusi jų lyderė penkis iš eilės Tarybos posėdžius praleido be pateisinamos priežasties.

Tačiau Etikos komisijai nebuvo sunku išsiaiškinti, kad socdemų persekiojama politikė keturiais atvejais iš penkių apie savo nedalyvavimą posėdžiuose iš anksto pranešė telefonu Tarybos sekretoriatui ir nurodė nedalyvavimo priežastį, kaip reikalauja Tarybos veiklos reglamentas (28 str. 6 p.).

Susiję str.: „Pasiklydę politikos klampynėje“

Tarybos liberalcentristai - apsisprendimo kelyje. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Nuo Vilniaus dvelkiantys politinių permainų vėjai plėšo Seimo rinkimus pralaimėjusių partijų bures.

Panašu, kad į užmaršties vandenyną grimztantį savo laivą pamario krašte pirmi (arba vieni iš pirmųjų) gali palikti liberalcentristai.

Liberalų ir centro sąjungos (toliau – LiCS) Šilutės skyriaus pirmininko pavaduotojas, Savivaldybės tarybos narys Vytautas Laurinaitis po pirmadienį įvykusio partijos skyriaus tarybos posėdžio neslėpė, kad jų – liberalcentristų padėtis pastaruoju metu nelabai gera. Tačiau, Tarybos nario teigimu, partijos skyriaus taryba neskuba daryti išvadų dėl savo tolesnės politinės veiklos – esą pirmiausia bus paisoma visų skyriaus narių, kurių dabar dar priskaičiuojama apie 100, nuomonės, taip pat norima sulaukti ir LiCS vadovybės sprendimo.

V. Laurinaitis patvirtino, kad Šilutės liberalcentristai jau sulaukė pasiūlymų pereiti į kitas Savivaldybės tarybos veikloje dalyvaujančias partijas.

„Kvietė socialdemokratai, Liberalų sąjūdis, Darbo partija, – atviravo politikas. – Galbūt ir pavieniai mūsiškių atstovai jau yra apsisprendę, kur eiti, tačiau, kaip jau sakiau, mūsų skyriaus taryba neskubės su sprendimais“.

Šilutės politikos kuluaruose pastarosiomis dienomis kalbama, kad aktyvios politinės kovos arenoje po pirmojo rinkimų į Seimą turo išsilaikiusių partijų skyriai gali sulaukti perbėgėlių ir iš kitų „nueinančių“ politinių organizacijų. Tačiau pastarųjų atstovai neskuba apie tai viešai kalbėti.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Ventės rago ornitologijos stotį planuojama iš esmės pertvarkyti: užsimota įrengti šiuolaikišką informacijos centrą, naują ekspoziciją, nuotolinio paukščių stebėjimo sistemą (kai vaizdas filmuojamas ir tiesiogiai transliuojamas į ekranus) ir apžvalgos bokštą, taip pat numatyta sutvarkyti aplinką.

Išankstiniais skaičiavimais, tam reikės beveik 10 mln. litų. Juos planuojama skirti iš Europos regioninės plėtros fondo pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programą.

Ventės rago ornitologijos stoties rekonstrukcijos darbai turėtų būti pradėti kitais metais. Jų metu ornitologijos stotis nebus uždaryta.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Prie praeitą savaitę pradėto formuoti Šilutės rajono politikų „bloko prieš Komskį“ oficialiai prisidėjo ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos skyrius.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos ir liberaliųjų partijų skyriai, taip pat Šilutės rajono savivaldybės merė Daiva Žebelienė žodinį A. Skardžiaus kandidatūros palaikymą antrajame Seimo rinkimų ture vienmandatėje Šilutės – Pagėgių rinkimų apygardoje pareiškė dar praeitą ketvirtadienį. O jau kitą dieną pasirodė ir pirmieji jų oficialūs pareiškimai.

Pirmadienį iki pietų tokius savo pareiškimus, be merės D. Žebelienės, jau buvo išplatinę Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos, Liberalų ir centro sąjungos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Šilutės skyriai.

- Siekdami teisingumo, pareiškimu kreipėmės į vyriausiąją rinkimų komisiją su prašymu panaikinti balsavimo rezultatus Šilutės – Pagėgių rinkiminėje apygardoje Nr.32.

Deja, Vyriausioji rinkimų komisija nesiryžo skelbti negaliojančiais LR Seimo rinkimų pirmo turo rezultatus Šilutės – Pagėgių apygardoje Nr.32 ir nesuteikė galimybės rengti pakartotinus rinkimus. Antrajame rinkimų ture liko du pretendentai – Kęstas Komskis ir socialdemokratų kandidatas Artūras Skardžius, todėl turime rinktis tarp populistinės ir klasikinės, tradicinės partijos kandidatų.

Dauguma mūsų nusivylėme rinkimais, jų teisėtumu, tačiau tikrovė ta, kad mūsų abejingumas nedalyvaujant sekmadienio rinkimuose arba rinkimų boikotavimas, išbraukiant abu kandidatus, tik dar labiau sustiprintų populistinės partijos kandidato, kuris jau ir taip jis jau pateko į LR seimą pagal sąrašą, pozicijas antrajame ture“.

Todėl E. Vitkauskas kviečia rinkėjus spalio 28 d. vyksiančiame antrajame rinkimų ture palaikyti socialdemokratų partijos kandidatą.

K. Komskis praeitą ketvirtadienį teigė, kad A. Skardžiaus kandidatūrą palaikančių politinių pareiškimų nesureikšmina, esą jų poveikis rinkėjams bus minimalus.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Susiję str.: „Šilutės politikai vienijasi prieš K. Komskį“

Vietoj kalambūro

Ačiū Andriui S. už pastabumą.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šilutės gražinimo draugijos iniciatyva pradėtas kurti ir mažųjų miestelėnų jau pamėgtas „Šeimos skveras“ centrinėje miesto dalyje, tarp kraštotyros muziejaus ir kredito unijos, sulaukė pirmųjų rėmėjų tolesnei jo plėtrai.

Praeitos savaitės pabaigoje draugijos sąskaitą pasiekė kaimo turizmo verslą Rusnėje plėtojančio Raimondo Plikšnio 500 litų parama. Tokio pat dydžio pinigų sumą jau pažadėjo skirti ir Šilutės kredito unija.

Už šiuos pinigus pavasarį toliau bus kuriamas „Šeimos skveras“, tvarkoma jo aplinka.

Pirmieji vaikų žaidimo įrenginiai ir nauji suoliukai skvere pastatyti šį rudenį, įgyvendinant Vietos bendruomenių savivaldos 2012 metų programos lėšomis finansuojamą projektą – Šilutės „Šeimos skverui“ skirta per 9000 litų.

eitne.lt nuotr.

Spalio 31 d., trečiadienį, švėkšniškiai ir miestelio svečiai kviečiami prisidėti prie akcijos „Mes už šviesą“: visi kartu apšvieskime Švėkšnos dvaro parką moliūgų žibintų spindesiu, paįvairinkime miestelio gyvenimą dar vienu netradiciniu akcentu, surenkime šventę sau.

Šviesa – žmogui būtinas gyvybės šaltinis. Šviesa žmogų daro laimingesnį, neleidžia užklupti depresyvioms nuotaikoms, gerina emocinę savijautą. Neleiskime, kad vis ilgėjantys vakarai užkrėstų rudenine depresija, įrodykime, kad gyventi šviesoje – gera.

Veiks kūrybinės dirbtuvės

Kviečiame visus paruošti moliūgą-žibintą ir atnešti į Švėkšnos parką. Šalia parko tvenkinio, kurio saloje stovi Dianos skulptūra, nuo 12:00 val. veiks moliūgų-žibintų kūrybinės dirbtuvės. Čia Jūsų atneštus darbus akcijos savanoriai užregistruos, išdėlios parko erdvėje, o apie 18:00 val. žibintai nušvies parką. Kūrybinėse dirbtuvėse išbandykite save, kuriant žibintus kartu su kitais akcijos dalyviais. Tiesiog atsineškite moliūgą, o pagaminti žibintą Jums padėsime.

Kodėl būtent moliūgas?

Moliūgas – vis labiau vertinama maistinga ir vaistinių savybių turinti daržovė. Be moliūgo neapsieina ir Jungtinėse Amerikos Valstijose labai populiari spalio 31 d. vykstanti Helovino šventė, kurios metu iš moliūgų išskaptuoja žibintus. Helovinas arba kitaip vaiduoklių šventė vis labiau populiarėja ir Lietuvoje. Lietuvoje šventė vertinama dvejopai. Vieni neigiamai atsiliepia apie vakarietiškos kultūros plitimą mūsų krašte ir piktinasi, kad ši šventė užgožia lietuvių minimas Vėlines. Kiti, ypatingai jaunimas, džiaugiasi galimybę audringai pasilinksminti.

Kartu siekime rekordo

Akciją stebės Lietuvos rekordų agentūra „Factum“. Tad visi maloniai kviečiami prisidėti prie rekordo. Išgarsinkime savo miestelį, įrašydami Švėkšnos vardą į Lietuvos rekordų knygą. Parodykime, kad mums ne visvien kaip gyventi – gyvenkime šviesoje!!!

Keletas nuorodų, kaip pasigaminti moliūgą-žibintą:
http://www.youtube.com/watch?v=CQpU2By_czI
http://www.youtube.com/watch?v=6jSFcKpZ6qw&feature=related
http://recycledawblog.blogspot.com/2012/09/how-to-create-string-light-pumpkins.html

Jonas Girskis

Liudo Mockaus fotomontažas.

Vyriausioji rinkimų komisija (toliau – VRK) sekmadienį vis dėlto patvirtino prieš savaitę vykusių LR Seimo rinkimų balsavimo rezultatus Šilutės – Pagėgių vienmandatėje apygardoje, kurioje dėl galimo rinkėjų balsų pirkimo pradėti du ikiteisminiai tyrimai. Tad antrajame rinkimų ture dėl parlamento nario mandato čia susirems „tvarkietis“ Kęstas Komskis ir socialdemokratas Artūras Skardžius.

Už pirmojo rinkimų turo balsavimo rezultatų tvirtinimą Šilutės – Pagėgių apygardoje balsavo 9 VRK nariai, prieš – 5.

K. Komskis pirmajame rinkimų ture vienmandatėje apygardoje surinko iš viso 5160 rinkėjų balsus – 27,26 proc. visų balsavime dalyvavusių apygardos rinkėjų, o A. Skardžiaus kandidatūrai pirmenybę suteikė 2750 rinkėjai (14,53 proc.).

Susiję str.: „Rinkėjų papirkinėjimo Šilutėje byla – teisme“, „Balsų pirkimas Šilutėje: šešėlis krenta ant dviejų partijų“

Ne į temą

Ruduo…

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šilutės Vydūno gimnazijos 3g klasės gimnazisto Oskaro Venckaus sukurtas animacinis filmukas „Vienas“ pateko į projekto „Žaliasis kodas“ 11 geriausių filmų rinkinį. Autoriui už kruopštų darbą ir pastangas skirtas specialus Aplinkos ministerijos prizas – Lietuvos raudonoji knyga.

Oskarą konsultavo informacinių technologijų mokytoja Tatjana Balvočienė.

Daugiau: „grynas.lt: Apdovanoti „Žaliojo kodo“ konkurso nugalėtojai“

O. Venckaus f. „Vienas“: http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=P_IH-ipwUKU

Etikos komisija, reikalaudama iš S. Skutulienės įrodymų, kad ji iš tikrųjų gydėsi, perlenkė lazdą. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Šilutės rajono savivaldybės tarybos socialdemokratų inicijuotas buvusios savo bendrapartietės Stasės Skutulienės politinis teismas dėl praleistų penkių iš eilės Tarybos posėdžių kuo toliau, tuo labiau darosi panašus į nevykusį politinės pornografijos aktą.

Buvusi Savivaldybės mero pavaduotoja S. Skutulienė – ne šventoji. Tai patvirtina ir jos mėginimas savo pasipelnymą neuždirbtais tūkstančiais iš Savivaldybės biudžeto pateisinti tokiomis pat kitų Tarybos narių, pirmiausia socialdemokratų, nuodėmėmis. Tačiau pastarųjų užmojus atimti iš savo buvusios lyderės Tarybos nario mandatą už nusižengimus, kurių ta nė nepadarė, peržengia ne tik politinio padorumo, bet ir sveiko proto ribas.

Šilutės r. savivaldybės tarybos veiklos reglamente (28 str. 6 p.) įtvirtinta nuostata, kad Tarybos nariai privalo informuoti Tarybos sekretoriatą apie nedalyvavimą posėdyje ne vėliau kaip 1 val. iki posėdžio ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.

S. Skutulienė keturiais atvejais iš penkių šią prievolę įvykdė – apie savo nedalyvavimą posėdžiuose ji iš anksto pranešė telefonu Tarybos sekretoriatui ir, kaip „Šilutės ETA Žinioms“ šiandien patvirtino Tarybos sekretoriato moterys, nurodė nedalyvavimo priežastį – politikė gydėsi.

Nepaisant to, Savivaldybės tarybos Etikos komisija, vadovaujama žaliojo valstiečio Juozo Sauspreškio, praeitą penktadienį nusprendė paprašyti S. Skutulienės pateikti įrodymus, kad ji nuo birželio 12 d. iki rugsėjo 21 d. iš tikrųjų gydėsi.

Negana to, ateinantį antradienį planuojamas uždaras Etikos komisijos posėdis, kuriame komisija žada išklausyti konfidencialią S. Skutulienės ligos istoriją.

J. Sauspreškis teigia ir pats suprantantis, jog, vadovaujantis tarybos veiklos reglamentu, komisijos reikalavimas S. Skutulienei dokumentais pagrįsti, kad ji gydėsi, yra perteklinis, ir, anot Etikos sargų vado, jam jau ir praeitą penktadienį buvo aišku, jog buvusiai vicemerei reglamento pažeidimo net ir labai norėdamas nepripaišysi. „Tačiau, kadangi komisija tada taip nusprendė, tai mes jos (S. Skutulienės – red. pastaba) ir išklausysime, – telefonu šiandien aiškino Etikos komisijos pirmininkas. – Ir bus atsakymas, kad ji reglamento nepažeidė“. Ir ką čia bepridursi…

Daugiau aiškumo galbūt atsiras planuojamame naujos redakcijos Savivaldybės tarybos veiklos reglamente. Žinoma, jeigu to panorės pati Taryba, – mat būtent jos deleguoti atstovai ir sudarys naujojo reglamento rengimo darbo grupės branduolį.

Susiję str.: „S. Skutulienės politinių įkapių siuvėjai daro pertrauką“, “Šilutės Taryboje žvanga kardai, laužomos ietys…”

Ne į temą

Ruduo Šilutėje…

Oresto Lidžiaus nuotr.

V. Stoškus (centre) su grupe 'Karčema'. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Šilutės rajono savivaldybės merės Daivos Žebelienės vadovaujamas „Lietuvininkų vilties“ premijos komitetas vienbalsiai nusprendė, kad iš šiemet pateiktų kandidatūrų būtent šie du žmonės labiausiai nusipelnė vieno iš garbingiausių pamario krašto apdovanojimų.

„Lietuvininkų vilties“ premija R. ir V. Stoškams skirta už rajono jaunimo įtraukimą į meninę veiklą, atrastus jaunuosius talentus ir kita.

Į šiųmetę premiją taip pat pretendavo Šilutės Vydūno gimnazijos moksleivis Oskaras Venckus, filmo apie pirmąjį nepriklausomos Lietuvos olimpinį čempioną kraštietį Romą Ubartą autorius Stasys Petkus, Saugų seniūnijos bendruomenės aktyvistas Donatas Jaunius bei šilutiškės pedagogės Vaida Galinskienė ir Rita Kurpeikytė.

„Lietuvininkų vilties“ premija įsteigta 2002 m. Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimu, ji skiriama asmeniui ar organizacijai, kurie ypatinga savo veikla ir darbu garsina Pamario krašto kultūrą Lietuvoje ar už jos ribų ir pasiekia ženklių laimėjimų, buria jaunus žmones ir skatina jų bendruomenišką ugdymąsi.

Premija, kurią sudaro laureato diplomas, statulėlė ir piniginė premija, R. ir V. Stoškams bus įteikta šventiniame renginyje Šilutės kultūros ir pramogų centre lapkričio 9 d.

.

.

Šilutės merė D. Žebelienė (centre) teigia irgi remianti A. Skardžiaus (dešinėje) kandidatūrą. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Dauguma iš tolesnių rinkimų vienmandatėje Šilutės – Pagėgių rinkimų apygardoje iškritusių kandidatų į Seimą ir (arba) jų kandidatūras čia kėlusių partijų skyrių antrajame rinkimų ture žada palaikyti socialdemokratą Artūrą Skardžių.

Žodinį A. Skardžiaus kandidatūros palaikymą jau pareiškė Šilutės krašto Liberalų sąjūdžio, Liberalų ir centro sąjungos, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ir Sąjungos TAIP skyriai (šių partijų skyrių pirmininkai tai patvirtino ir šio straipsnio autoriui), artimiausiomis dienomis vietinėje spaudoje turėtų pasirodyti ir jų oficialūs pareiškimai.

Apie savo palaikymą A. Skardžiui ketvirtadienį įvykusioje spaudos konferencijoje, dalyvaujant pačiam socialdemokratų kandidatui ir šios partijos pirmininkui Algirdui Butkevičiui, pranešė ir Šilutės rajono savivaldybės merė Daiva Žebelienė.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Darbo partijos skyriai kol kas neapsisprendė, kurią kandidatūrą palaikyti siūlys savo rinkėjams: Šilutės žalieji valstiečiai apie savo apsisprendimą žada pranešti dar šią savaitę, o „darbiečiai“ – ateinantį pirmadienį, po partijos tarybos posėdžio.

Jokia paslaptis, kad viena iš priežasčių, paskatinusių Šilutės politikus jungtis į „bloką prieš Komskį“, yra vieši pranešimai, kad pastarasis pirmąjį rinkimų turą laimėjo ne visai švariais būdais – K. Komskis bei partija Tvarka ir teisingumas minimi tarp įtariamųjų rinkėjų balsų pirkimu.

Ne paskutinę vietą užima ir pamario krašto žmonių nenoras įsileisti į Šilutę Pagėgiuose jau įsigalėjusią Komskio tvarką ir teisingumą.

K. Komskis teigia, kad tokių politinių pareiškimų nesureikšmina, esą jų poveikis rinkėjams bus minimalus. „Ar jūs galite įsivaizduoti konservatorių rinkėją, balsuojantį už socialdemokratą?“ – retoriškai klausia Seimo narys.

Kita vertus, anot vieno iš Lietuvos „tvarkiečių“ lyderio, jis taip pat jau spėjo pakalbėti su daugumos partijų skyrių vadovais, todėl galintis teigti, kad ne visos jos palaikys A. Skardžiaus kandidatūrą. Todėl, K. Komskio manymu, daryti kokias nors išvadas dar per anksti.

„Vieną tikrai žinau – A. Skardžiui bus sunkiau nei man,“ – teigė telefonu K. Komskis.

Pirmajame rinkimų ture Šilutės – Pagėgių rinkimų apygardoje K. Komskis surinko per 27 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų – 5160, A. Skardžius – beveik perpus mažiau – 2750 balsų (14,53 proc.)

Beje, Šilutėje jau plinta skelbimai, kviečiantys gyventojus ateiti balsuoti ir neparsiduoti nesąžiningiems politikams (nuotraukoje kairėje).

.
.
.

Į temą

Pasitinkant A. Skardžių. (2012.10.18)

Oresto Lidžiaus nuotr.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Klaipėdos apygardos prokuratūra kartu su Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnais per 8 dienas baigė ikiteisminį tyrimą dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise (pagal LR BK 172 str.). Vakar byla perduota Šilutės r. apylinkės teismui.

Įtarimai veikus bendrininkų grupe, siekiant papirkti rinkėjus, kad jie balsuotų už vieną partiją bei dviejų partijų Šilutės – Pagėgių rinkiminėje apygardoje Nr. 32 besibalotiruojančius kandidatus, pareikšti 48 m. šilutiškiui A. V. bei 46 m. jo žemietei N. Ž.

Nustatyta, kad šių metų spalio 10 d. minėtoje rinkimų apygardoje vykstant išankstiniam balsavimui, įtariamieji keturiems Lietuvos Respublikos piliečiams pažadėjo už tai sumokėti po 15 litų, prieš tai parodę atspausdintose balsavimo biuletenių kopijose, kaip tai reikia daryti. Rinkėjai, sutikę balsuoti už pinigus, buvo nuvežti automobiliu į balsavimo vietą – Šilutės r. savivaldybę, tačiau žadėtų pinigų po balsavimo negavo, nes tam sutrukdė netikėtai atsiskaitymo vietoje pasirodę policijos pareigūnai.

Prokuratūros inf.

Susiję str.: „Balsų pirkimas Šilutėje: šešėlis krenta ant dviejų partijų“

Oresto Lidžiaus nuotr.

Evangelikų liuteronų labdaros organizacijai “Šilutės Sandora” trečiadienio vakare įteikta antroji visų laikų didžiausiu Šilutės miesto geradariu tituluojamo Hugo Šojaus (H. Sheu) skulptūros, puošiančios jo vardo dvaro rūmų prieigas, sumažinta kopija.

Tokio Šilutės Rotary klubo įvertinimo „Šilutės Sandora“ sulaukė už artimo meilę ir nuolatinę labdaringą veiklą.

H. Šojaus skulptūrėlė miesto labdariams įteikta šventiniame renginyje Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje.

Į Rotary klubo apdovanojimą taip pat buvo nominuotas įvairiapusę veiklą plėtojantis Šilutės moterų Soroptimos klubas bei plačiais užmojais statyti mieste įvairias skulptūras pasižymintis Savivaldybės mero pavaduotojas Algirdas Balčytis.

Šventiniame renginyje taip pat įteiktos dvi vienkartinės 500 litų paskatinamosios premijos jauniesiems talentams – Šilutės rajono vaikų meno mokyklos Dailės skyriaus mokinei Dainorai Vingytei ir Muzikos skyriaus fortepijono klasės mokiniui Dominykui Dulkiui.

Pernai rudenį Šilutės rotarių H. Šojaus skulptūrėlė buvo įteikta magnolijų augintojai Eugenijai Murauskienei.

Susiję str.: „Japoninių magnolijų augintoja tapo šių metų Šilutės miesto geradare“

R. Ambrozaičiui šviečiasi 50 proc. pareiginės algos dydžio priemoka. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Vargano Savivaldybės biudžeto lėšų taupymo programa Šilutėje baigiasi… nemenkų priemokų skyrimu administracijos direktoriui ir abiem jo pavaduotojams.

Administracijos direktoriui Raimundui Ambrozaičiui Savivaldybės taryba ketina skirti 50 proc. dydžio priemoką prie pareiginės algos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

Jo pavaduotojams Vygantui Kamarauskui ir Alvidui Šimelioniui planuota skirti 30 proc. priemokas, tačiau mero pavaduotojo Šarūno Laužiko siūlymu Ekonomikos ir finansų komitetas balsų dauguma jas padidino iki 40 proc.

Š. Laužiko teigimu, kadangi abu vicemerai Savivaldybėje darbuojasi visuomeniniais pagrindais, tai, skyrus priedus administracijos vadovams, Savivaldybė nuostolių nepatirs(?).

R. Ambrozaičio priskaičiuotas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šių metų trečią ketvirtį siekė 3547 litus, jo pavaduotojų – 3896 Lt.

Galutinį sprendimą dėl priemokų skyrimo R. Ambrozaičiui, V. Kamarauskui ir A. Šimelioniui turės priimti Savivaldybės taryba, kuri į eilinį posėdį rinksis kitą ketvirtadienį.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kelis metus trukusio mūšio tarp dviejų Šilutės rajono medžiotojų klubų dėl vietos viename miške nuostoliai gula ant visų mokesčių mokėtojų pečių.

Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojo socialdemokrato Algirdo Balčyčio vadovaujamo medžiotojų klubo „Ramova“ pastangos užimti dalį Jonaičių klubo medžioklės ploto nuėjo perniek: Klaipėdos apygardos administracinis teismas, o vėliau ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad tikslinant – keičiant Jonaičių klubo medžioklės ploto ribas, jo dalį, patenkančią į A. Balčyčio ir kitų savininkų privačias valdas, perleidžiant „Ramovos“ klubui, buvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, informuojant suinteresuotą pusę – Jonaičių klubą apie planuojamus pakeitimus ir kita, ir panaikino visus su tuo susijusius Šilutės rajono medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo komisijos sprendimus (protokolus) bei Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus.

Iš dalies buvo patenkintas ir Jonaičių medžiotojų klubo prašymas dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo priteisimo – 2123,75 Lt priteista iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos ir Šilutės rajono medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo komisijos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nutartis neskundžiama.

Asmeninės atsakomybės nereikalaus

Šilutės rajono medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo komisijai vadovauja Savivaldybės vyr. specialistas – gamtosaugininkas Remigijus Rimkus, o teismo panaikintus Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus dėl „Ramovos“ klubo medžioklės ploto vieneto projekto patvirtinimo (2010-07-26, Nr A1-837) ir dėl Jonaičių medžiotojų klubo (asociacijos) medžioklės ploto vieneto ribų patikslinimo projekto patvirtinimo (2011-03-04, Nr. A1 – 249) pasirašė tuometinis administracijos direktoriaus pavaduotojas Domas Merliūnas.

„Šilutės ETA Žinios“ praeitą antradienį elektroniniu paštu užklausė Savivaldybės administracijos, ar iš šių ponų bus pareikalauta asmeninės atsakomybės dėl neteisėtų, kaip nutarė teismas, sprendimų. Vakar gavome štai tokį atsakymą:

Šiandien paprašėme visa tai išversti į paprastų žmonių kalbą.

Pesonalo ir teisės skyriaus vedėjas Arvydas Bielskis, kuris parengė šį raštą, teigė telefonu, kad teisinės galimybės pareikalauti iš valdininkų asmeninės atsakomybės dėl neteisėtų sprendimų labai miglotos. Juolab kad šiuo atveju R. Rimkus tėra kolegialaus organo – medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo komisijos pirmininkas, o D. Merliūnas seniai nedirba Savivaldybėje. Tačiau, anot A. Bielskio, į šį R. Rimkaus veiklos epizodą gali būti atsižvelgta, metų gale vertinant jo profesinę kompetenciją.

Vėliau tai patvirtino ir pats administracijos direktorius. „Šito žmogaus darbai bus vertinami metų gale, ir į viską bus atsižvelgta,“ – teigė telefonu R. Ambrozaitis.

R. Rimkus savo kaltės neįžvelgia

Savivaldybės gamtosaugininkas taip pat nenori sutikti, kad, komisijos sprendimus (protokolus) įteikdamas ne pačiam Jonaičių klubo pirmininkui, bet po tuo pačiu stogu Uosto gatvėje registruotos Šilutės rajono medžiotojų draugijos vadovui, kaip nors pažeidė procedūras. Juolab kad informacija apie komisijos priimtus sprendimus buvo paskelbta respublikinėje ir vietinėje spaudoje.

R. Rimkus teigia, kad per 7 vadovavimo medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo komisijai metus patyrė nemažai spaudimo iš visų suinteresuotų pusių, todėl šių pareigų atsisakysiantis lengva širdimi.

Mokės visi

Kadangi Šilutės rajono medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo komisija yra visuomeninė, tai bylinėjimosi išlaidos – 2123,75 Lt Jonaičių medžiotojų klubui greičiausiai bus atlygintos iš Savivaldybės biudžeto.

ve.lt nuotr.

Pamario krašto politikai, ketverius metus vedžioję už nosies „Lietuvos geležinkelių“ bendrovę, galiausiai nusprendė, kad istorinio pėsčiųjų tilto per geležinkelį Šilutei nereikia.

Minėtas metalinis pėsčiųjų tiltas buvo pastatytas XIX a. pab. – XX a. pr. Šilutės geležinkelio stotyje. Vėliau jis buvo perkeltas į Klaipėdą. Ten jis stovėjo iki pat 2009 – ųjų, kai buvo pradėtas statyti naujas pėsčiųjų tiltas per geležinkelį.

Tiltas, kuris dar 2008 – ųjų rudenį buvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą, buvo atsargiai išardytas, o jo dalys lig šiol saugomos specialioje aikštelėje Klaipėdos geležinkelių stoties teritorijoje.

2008 – ųjų rudenį kultūros paveldui neabejingi šilutiškiai iškėlė iniciatyvą sugrąžinti pėsčiųjų tiltą į Šilutę, šiam sumanymui tų pačių metų spalio 16 d. pritarė Šilutės r. savivaldybės taryba.

Tačiau vėliau imta ieškoti priežasčių, kaip atitolinti jo įgyvendinimą.

Pastarąjį kartą, šių metų liepą, atsakydama į eilinį „Lietuvos geležinkelių“ bendrovės raginimą perimti savo žinion istorinį pėsčiųjų tiltą, Šilutės r. savivaldybė pareiškė, kad sutiktų jį pasiimti, jeigu geležinkelininkai savo lėšomis atvežtų ir pastatytų jį geležinkelio stoties aplinkoje.

Tokį savo apsisprendimą Šilutės politikai ketina įtvirtinti Savivaldybės tarybos sprendimu.