Savivaldybių reitinge pagal žemės ūkio veiklą Šilutė – 34 – oje vietoje

Pirmą kartą per nepriklausomybės metus pamėginta reitinguoti savivaldybes pagal žemės ūkio veiklą. Reitingavimo autoriai nepretenduoja į besąlygišką objektyvumą, tačiau pabrėžia, kad toks surikiavimas padeda geriau suprasti, kas esame, kur esame ir kodėl būtent ten esame. Šioje publikacijoje pateikiama 49 savivaldybių reitingo lentelė.

Reitingavimą atliko Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA), įvertinusi savivaldybių teritorijoje esančių ūkių veiklos efektyvumą. Nustatant savivaldybių ūkių eiliškumą, panaudotas Statistikos departamento neseniai išleistas leidinys apie visuotinio žemės ūkio surašymo rezultatus.

„Atlikta analizė ir pateiktas ūkių veiklos rezultatų eiliškumas pagal savivaldybes sukels tam tikrą šurmulį. Būtų gerai, kad tai paskatintų ieškoti duomenų naujumo, jų atitikties šių metų situacijai. Bet padarėme tai, ko Lietuvos nepriklausomybės metais nebuvo daryta. Nepretenduojame į aukšto laipsnio objektyvumą. Kokius duomenis ūkiai pateikė surašymo metu, tokius Statistikos departamentas suskaičiavo ir „sudėjo” į leidinį. Mūsų pareiga – juos „išlukštenti” ir pamatyti grūdus”, – sako LŽŪBA prezidentas, Žemės ūkio paskolų garantijų fondo analitikas ir Visuotinio žemės ūkio surašymo komisijos narys Jeronimas Kraujelis (nuotr.).

Duomenų, charakterizuojančių tiek konkrečių ūkių, tiek apskritai rajonų ūkių veiklą, yra daug – naudojamos ir nenaudojamos žemės plotai, jos kokybė, pasėliai, augalų derlingumas ir derliai, gyvulių skaičius, produktyvumas, bendroji produkcija, technikos skaičius ir jos galingumas, žemės ūkyje dirbančių žmonių skaičius, sąnaudos ir t. t. Kai kurių iš jų (pvz., sąnaudų) pagal visus ūkius ir savivaldybes nėra. Vis dėl to, visuotinio žemės ūkio surašymo rezultatai suteikia gerą progą pasižiūrėti giliau. LŽŪBA pasirinko du rodiklius – standartinę produkciją ir sąlyginį darbuotojų skaičių.

Standartinės produkcijos vertė apskaičiuota dauginant produkcijos vienetą iš supirkimo kainos. Tai ūkių veiklos tikslas ir jų ekonomikos pagrindas. Produkciją gamina žmonės, panaudodami žemę ir išteklius produkcijai gaminti. Kuo daugiau produkcijos, skaičiuojant vienam darbuotojui, pagaminama, tuo didesnė tikimybė jiems gauti daugiau už darbą, per mokesčius prisidėti prie bendrų visuomenės interesų tenkinimo. Tačiau skaičiuoti produkciją tik fiziniams darbuotojams žemės ūkyje yra netikslu, nes skirtingo dydžio ir specializacijos ūkiuose žmonių darbo laiko panaudojimas skirtingas. Todėl tiksliau produkciją skaičiuoti sąlyginiam darbuotojui (toliau – SD), t. y. 1 SD tenkantį darbo laiko normatyvą per metus (2036 val. – 2010 m.).

Žemės ūkyje 2010 m. (visuotinio žemės ūkio surašymo metais) buvo užimta 369 tūkst. darbuotojų. Tačiau perskaičiavus jų dirbtą laiką į visiško užimtumo darbuotojus (SD), jų susidarė tik 146,8 tūkst. Tokiu būdu 1 SD teko net 2,51 fizinio, dalinai užimto žemės ūkyje, darbuotojo. Ūkininkų ir šeimos ūkiuose šis skaičius buvo 2,7, o žemės ūkio bendrovėse – 1,12. Bendrovėse žmonių užimtumas darbu buvo 2,4 karto didesnis nei šeimos ūkiuose.

Skaičiuojant standartinę produkciją (išskyrus paukštynų), tenkančią 1 ha naudojamos žemės, intensyviausi yra Pakruojo, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Šakių, Pasvalio, Joniškio, Šiaulių rajonų savivaldybių ūkiai. Tai geriausią žemę turinčių rajonų ūkiai. Mažiausiai produkcijos iš 1 ha gavo Zarasų, Ignalinos ūkiai. Skirtumas tarp daugiausia ir mažiausia gaminančių 1 ha yra didesnis nei 3 k. O standartinės produkcijos, tenkančios 1 SD, skirtumas šokteli net daugiau kaip 6 kartus.

Manau, kad rajonų žemės ūkio veiklos vertinimas pagal šiuos du rodiklius nėra pats tiksliausias ir objektyviausias. Tačiau tai, ką iš jų turime, kompleksiškai atspindi ir ūkių dydį, ir žemės našumo balą, ir darbo intensyvumą. Pvz., labai aiškiai matyti, kad kuo mažesni ūkiai, tuo viename ūkyje daugiau darbuotojų, tuo jų daugiau tenka vienam SD. Kuo žemė geresnė, tuo daugiau standartinės produkcijos tenka SD.

Labai išryškėja tai, kad daugelyje ūkių darbas nėra bent normaliai intensyvus.

„Reitinguoti dabar madinga. Manau, kad pagal vieną ar kitą kompleksinį patikimiau atspindintį rajonų ūkių veiklą rodiklį „sustatyti” į tam tikrą eilę yra visapusiškai naudinga. Visapusiškai todėl, kad tai „sveika” patiems veiklos dalyviams – suprasti, kas esame, kur esame ir kodėl būtent ten ir būtent tokie esame. Naudinga ir savivaldybių taryboms bei administracijoms atstovaujant savo bendruomenių interesams šalies institucijose. Šiek tiek turėtų pasitarnauti ir valstybinėms institucijoms bei komercinėms ūkinėms struktūroms formuojant sanglaudos perspektyvas”, – pabrėžia J. Kraujelis.

Rajonų (savivaldybių) ūkių veiklos vertinimas

“Mano ūkis”