Turnyro prizininkai su treneriu R. Lukošium.

Moksleivių dziudo turnyre Kauno rajono mero taurei laimėti Lapėse šilutiškiai imtynininkai (treneris Rimvydas Lukošius) iškovojo tris visų prabų medalius.

Tauras Kuskys buvo nenugalimas svorio iki 42 kg grupėje, Uosis Knapkis (iki 25 kg) savo laimėjimų kolekciją papildė sidabro medaliu, o Ernestas Sagalec (iki 30 kg) užėmė trečiają vietą.

Šiame moksleivių dziudo turnyre dalyvavo per 200 jaunųjų imtynininkų iš visos Lietuvos. Šilutei atstovavo 6 sportininkai.

D. Butvydienė. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Ketvirtadienį Šilutės r. savivaldybės taryba ruošiasi paskirti antrąjį administracijos direktoriaus pavaduotoją. Anot „Šilutės ETA žinių“ šaltinių, į šias pareigas pretenduoja rajono tarybos narė „tvarkietė“ Dainora Butvydienė.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ Šilutės skyriaus pirmininkas, rajono savivaldybės mero pavaduotojas Vaidas Pavilonis to nepaneigė.

D. Butvydienė turi administracinio darbo patirties: kurį laiką ji vadovavo Piktupėnų pagrindinei mokyklai, vėliau ėjo Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus (2003 – 2007) ir administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas (2007 – 2011).

Šių metų vasario 27 d. rinkimuose D. Butvydienė buvo išrinkta į Šilutės r. savivaldybės tarybą, surinkusi 988 pirmumo balsus.

Perėjusi į administracijos direktoriaus pavaduotojus, D. Butvydienė turės atsisakyti tarybos nario mandato. Į jos vietą Taryboje turėtų ateiti UAB „Statyk pats“ komercijos direktorius Vladas Kainovaitis, už kurį per rinkimus balsavo 395 rajono rinkėjai.

Administracijos direktoriaus pareigos Šilutės „tvarkiečiams“ buvo pažadėtos pasirašant sutartį dėl rajono valdančiosios koalicijos sudarymo.

Administracijos direktorė „darbietė“ Ida Vasiljevienė turės iš viso du pavaduotojus. Vienas iš jų – jokiai partijai nepriklausantis Raimundas Ambrozaitis (jį į šį postą delegavo liberalsąjūdiečiai) direktoriaus pavaduotojo pareigas turėtų pradėti eiti nuo šio ketvirtadienio, gegužės 19 d.

Susiję straipsniai: “Politinio pasitikėjimo pareigas Šilutės liberalai užleido nepartiniam inžinieriui”

Pagėgių savivaldybės nuotr.

Valstybės kontrolė, įšnagrinėjusi Pagėgių savivaldybės finansines ataskaitas, nustatė, kad čia buvo pažeidinėjamas viešųjų pirkimų įstatymas.

Auditoriai išsiaiškino, kad Pagėgių savivaldybė, vykdydama kultūros ir sporto centro pastato rekonstrukciją, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą, nes rekonstrukcijos darbų konkurso dalyviams nustatė aukštesnius nei reikalaujama kvalifikacinius reikalavimus, tuo galimai dirbtinai ribodama konkurenciją.

Kitu atskiru pirkimu Pagėgių savivaldybė iš projekto rangovo įsigijo papildomų darbų ir prekių, neskelbdama apie šį pirkimą viešai, nors šiuos darbus galėjo atlikti ir kiti tiekėjai. Be to, prekės buvo nepagrįstai įsigytos kaip statybos darbai, o sudarant rangos sutartį buvo pakeistos pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos.

Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų Valstybės kontrolė išaiškino ir Pasvalio, Raseinių, Kaišiadorių ir Marijampolės rajonų savivaldybėse. Visoms joms duotas nurodymas pašalinti trūkumus ir imtis priemonių, kad panašūs pažeidimai ateityje nebesikartotų.

Didžiąją laiko dalį skiriant veiklai Europos Parlamente, neretai tenka daugiausiai iš žiniasklaidos susidaryti nuomonę apie nūdienos aktualijas.

Reikia pripažinti, kad dabartinės vyriausybės pozicija viešojoje erdvėje yra tvirta: ekonomika atsigauna, investicijos ateina, sunkumai praeina – į tokį teiginį būtų galima sutraukti vyriausybinių žinių srauto turinį.

Praėjusią savaitę visuomeninės tarybos susirinkime Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovas Prof. dr. (HP) Boguslavas Gruževskis pristatė įvairius statistinius duomenis, kurie rodo mūsų šalies socialinę padėtį. Profesoriaus pateikti duomenys verčia sunerimti – Lietuvos žmonių socialinė padėtis yra labai sunki, o skurdo rizikos zonoje yra atsidūrusi netgi visuomenės pagrindą sudarantį šeima, kurioje yra abu tėvai ir du vaikai.

Nesiimsiu perteikinėti visų B. Gruževskio pateiktų skaičių ir faktų, išskirsiu tik, mano nuomone, svarbiausius – geriausiai iliustruojančius esama socialinę būklę.

Emigracijos mastai nuo 2006 m. išaugo maždaug trigubai, oficialiais duomenimis 2004-2010 m. šalį paliko apie 277 tūkst. žmonių. Kaip žinome, daugiausiai emigruoja jauni, darbingo amžiaus asmenys.

Užimtumo lygis, kuris yra svarbesnis rodiklis nei nedarbo lygis, Lietuvoje sumažėjo nuo 64,9 proc. 2007 m. iki 56,8 proc. 2010 m. Tai vienas žemiausių rodiklių ES. Pagal nedarbo lygį taip pat esame vieni iš Europos „lyderių“, o jaunų žmonių nedarbas 2010 m. sudarė net 35,1 proc.

2010 m. darbo biržoje iš maždaug 40 tūkst. visų absolventų registravosi tik 24 tūskt.. Kiek iš likusių 16 tūkst. Emigravo, galime tik spėti. Stebina ir tai, kad bedarbių skaičiui išaugus nuo maždaug 95 tūkst. 2008 m. iki 307 tūkts. 2010 m., bedarbio pašalpų gavėjų skaičius padidėjo nuo 32 iki 68 tūkst. Tai rodo, kad valstybė nusišalina nuo įsipareigojimų, o piliečiai prarandą socialinį draudimą.

Dar vienas skurdžios visuomenės rodiklis – išlaidos maistui. Lietuvoje 33 proc. pajamų išleidžiama maisto produktams, tuo tarpu ES vidurkis – 16,8 proc. Labiausiai liūdina tai, kad tarp socialių pašalpų gavėjų 2010 m. labiausiai išaugo pilnų šeimų skaičius (2 suaugę ir 1-2 vaikai). O tai juk yra tradicinė šeima – visuomenės pagrindas.

Jeigu tokios tendencijos išliks, mūsų šalies ir jos visuomenės laukia labai niūri perspektyva. Ar yra receptų, kaip situaciją keisti, kaip stabdyti neigiamus reiškinius ir paskatinti socialinį progresą? Mano nuomone, pirmiausia turi būti sugrąžintas piliečių pasitikėjimas savo valstybe. Tačiau tai neįvyks, jeigu ir toliau bus nepaisoma socialinio teisingumo principų.

Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovo nuomone, ūkio raida turi būti orientuojama į užimtumo augimą. Ekonomikos pakilimo laikotarpiu daugiau darbo vietų sukuria verslas, tačiau ekonomikai traukiantis didelė dalis žmonių prarandą darbą, todėl reikia kurti socialinius – ekonominius saugiklius, kurie „suminkštintų“ taip vadinamą nusileidimą.

Dabartinės krizės duobėje įsukti šalies ekonomiką galėjo daugiabučių namų renovacijos programa, tačiau taip ir nebuvo pasiūlyta reali ekonominė paskata, kuri motyvuotų gyventojus investicijoms į ekonomiškesnį – šiltesnį būstą.

Emigracijos priežastis nėra vien didesnis atlyginimas turtingesnėse šalyse. Ekonomikos pakilimo laikotarpiu iki 2008 m. emigracijos mastai buvo žymiai mažesni, nors atlyginimų atotrūkis ir tuomet buvo juntamas. Tačiau tuomet žmonės turėjo galimybių užsidirbti Lietuvoje ir, labai svarbu, tikėjo šalies perspektyva.

Nemanau, kad emigrantus sugrąžins įvairios informacinės kampanijos. Reikia priimti konkrečius sprendimus, daryti realius pokyčius ir kurti geresnes ūkinės veiklos ir gyvenimo sąlygas. Reikia susitaikyti su mintimi, kad jau šiandien mūsų valstybė turi konkuruoti su kitomis valstybėmis dėl brangiausio resurso – žmogiškųjų išteklių.

Turi būti paskata imtis verslo. Jeigu nėra galimybių suteikti lengvatinę paskolą veiklos pradžiai, supaprastinkime procedūras, naikinkime perteklinį reglamentavimą. Stenkimės žmogui padėti: jei klysta – suteikti galimybę pasitaisyti, o ne ieškoti spragų prie ko prikibti ar kaip nubausti.

„Meškos paslaugą“ Lietuvos perspektyvai padarė strimgalviais prastumta neoliberalizmo idėjomis paremta švietimo reforma, kuri mūsų aukštąjį mokslą pavertė nepatraukliu net mūsų piliečiams. Gabiausias ir aktyviausias jaunimas (pabrėžiu, – ne labiausiai pasiturintis) išvyksta studijuoti svetur – taip prarandamas ryšis su perspektyviausia jaunąja karta, nualinama valstybės žmogiškojo kapitalo kokybė.

Tokių gilių problemų sprendimams reikalingi finansiniai ištekliai, tačiau ir didesnės finansinės galimybės nepadės išspręsti visuomenės problemų, jeigu nebus socialiai atsakingo valdžios mastymo bei veikimo. Reikia tikėtis, kad pasimokę iš savo klaidų ir pasisėmę patirties iš kitų šalių, sugebėsime savo tautiečiams būdingą veržlumą, darbštumą ir atsakingumą nukreipti į Lietuvos, o ne Didžiosios Britanijos ar Vokietijos ūkį.

Šventės dalyviai mokėsi 'Žemaituko' šokio. (Rasos Gailiuvienės nuotr.)

Jau ketvirtą kartą į Juknaičių pagrindinės mokyklos organizuojamą tradicinę pavasario šventę „Jurgi, šildyk Žemę…“ gegužės 13 d. atvyko penki rajono mokyklų folkloro kolektyvai, tarp kurių buvo ir nuolatinių šios šventės dalyvių – Šilutės pradinė mokykla, – ir atvykusiųjų čia pirmą kartą – tai Šilutės Pamario ir Rusnės pagrindinės mokyklos bei Kintų vidurinė mokykla.

Atvyko tie, kurie domisi lietuvių liaudies daina ir šokiu, propaguoja protėvių papročius, yra neabejingi motinėlei Žemei.

Šventę pradėjo mokyklos jaunųjų gitaristų ir folkloro ansamblio dainų popuri, pritariant gitaroms ir fleitoms. Šie garsai išbudino Žemę, pirmą žalumą, paskelbė gyvulių ganiavos pradžią. Pasak šventės vedančiosios, kolektyvai susirinko skambiomis dainomis, trankiais šokiais ir šmaikščiais žodeliais padėti Jurgiui atrakinti Žemę.

Šventės pradžioje vyko tradicinė „Jurgučio“ mugė. Čia kiekvienas galėjo įsigyti įvairiausių rankdarbių, skanėstų, pabendrauti su šmaikščiais pirkėjais ir pardavėjais.

Dalyviai sustojo į bendrą ratą draugiškoms varžytuvėms, kurios prasidėjo nuotaikinga Juknaičių pagrindinės mokyklos ikimokyklinių grupių vaikų dainele ir folkloro kolektyvų trumpu prisistatymu. Taip vieni su kitais susipažinę pradėjo varžytuves, kuriose buvo numatytos skambiausios dainos, trankiausio šokio – ratelio, senovinio daikto atpažinimo ir pristatymo rungtys. Smagu buvo stebėti, kaip noriai šventes dalyviai dainavo, smagiai šoko, suko ratelius, mėgino spėti, kam reikalingas vienas ar kitas senovinis rakandas.

Po trankių šokiu dalyviai jėgas išbandė ir galiūnų rungtyje “vandens nešimas”, kurioje keturių komandų jėgos buvo lygios, o stipriausiais pripažinti Pamario pagrindinės mokyklos folkloristai.

Mokyklos direktorė Violeta Šimelioniene padėkojo kolektyvų vadovams, įteikė padėkos raštus ir po ragaišį – šakoti.

Visi šventes dalyviai išlydėjo 10 – os klasės mokinius ir auklėtoją Zoją Jurkuvienę į Abiturientų giraitę pasodinti ąžuoliuką – gyvybės, stiprybės, tikėjimo ir vilčių simbolį.

Šilutės r. Juknaičių pagrindinės mokyklos jungtinio mokinių ir mokytojų folkloro ansamblio vadovės, biologijos vyr. mokytojos Rasos Gailiuvienės inf.

Šventės šeimininkai vyndariai Česlovas ir Tatjana. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Praeitą šeštadienį vyndario Česlovo Ramoškos sodyboje Žagatpurvių kaime (Švėkšnos sen., Šilutės r.) šurmuliavo šventė „Pienės pūkas“, kurioje etninės kultūros gurmanai turėjo puikią galimybę susipažinti ne tik su Mažosios Lietuvos, bet ir kitų etnografinių šalies regionų tautinio paveldo produktais bei gaminiais.

Tautinio paveldo šventė

Šventėje buvo galima prisiliesti (žinoma, ir įsigyti) ir prie archaiškosios raugo keramikos gaminių, kurių į Žagatpurvius atsivežė šilutiškis tautodailininkas Julius Katauskas, ir prie įvairiausių formų bei paskirties „medinukų“, paženklintų tautinio paveldo gaminių ženklu, – juos renginio svečiams pristatė darbštuoliai tradiciniai amatininkai Angelė ir Vytautas Raukčiai iš Balčių kaimo (Vainuto sen., Šilutės r.).

Kitame vyndario Česlovo sodybos krašte Pakruojo UAB „Kanrugėlė“ moterys kvietė įsigyti skilandžių, kumpio ir lašinių, kurie taip pat gaminami pagal senąsias technologijas, todėl yra pripažinti Lietuvos tautinio paveldo gaminiais. O šalia jų įsikūręs Vidmantas Perevičius iš Panevėžio rajono Piniavos kaimo ištroškusius gerti viliojo gaiviu sertifikuotu alučiu šnekučiu.

Šventės šurmulyje galėjai pamatyti daugiau visokių tradicinių lietuvių gaminių. Tačiau visų žvilgsnius labiausiai traukė didžiulė šapito formos palapinė, kurioje nuo pat ryto kūrėsi vyndariai iš įvairių Lietuvos vietovių.

Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad jų čia suvažiavo visa galybė, – su savo vyno buteliais, kamščiatraukiais, taurėmis ir pagalbininkais jie vos tilpo prie pasagos forma sustatytų stalų, – tačiau iš tikrųjų jų ten tebuvo susirinkę tik kiek daugiau kaip 20. Vis dėlto Žagatpurvių kaimui su savo 43 nuolatiniais gyventojais ir dešimteriopai gausesniu šventės svečių būriu ir jų buvo daugiau nei per akis, – kol visų rūšių vynas buvo išragautas, ne vienam liežuvis atsirišo…

Vynas – irgi tautinio paveldo produktas

„Pienių pūko“ šventėje dalyvavo visi trys Lietuvos vyndariai, kurių produkcija pripažinta Lietuvos tautinio paveldo produktais – tai AB „Anykščių vynas“, Stanislovas Ambrazūnas iš Panevėžio ir sodybos šeimininkas, šio šaunaus renginio organizatorius Č. Ramoška.

Gausiausias buvo pastarojo stalas. Bet ne todėl, kad Česlovas būtų mėginęs papiktnaudžiauti šeimininko padėtimi, tiesiog jo sertifikuotų vyno rūšių sąrašas pats ilgiausias – devynios: pienių, aviečių, juodųjų serbentų, vyšnių, obuolių, obuolių ir aronijų, obuolių ir šermukšnių, svarainių ir aviečių – juodųjų serbentų. Į tautinio paveldo produktų sąrašą šie Č. Ramoškos vynai buvo įtraukti praeitų metų lapkritį.

S. Ambrazūnas vyno gurmanams pristatė dviejų rūšių „Budbergio“ vyną – obuolių ir juodųjų serbentų, o AB „Anykščių vynas“ – visą „Vorutos“ seriją, nors tik vienam iš šių vynų – juodųjų serbentų – yra suteiktas tautinio paveldo produkto cenzas.

Nors pastariesiems dviem vyno gamintojams tautinio paveldo produkto sertifikatai buvo įteikti kiek anksčiau nei Č. Ramoškai, – 2010 – ųjų vasarį, – jiems visiems trims teko nueiti ilgą kelią, kol jų gaminiai buvo pripažinti tradiciniais.

Mažųjų veiklą varžo įstatymai

Tačiau ties tuo šių trijų vyndarių panašumai ir baigiasi, – AB „Anykščių vynas“ savo produkcija prekiauja kur panorėjusi, tuo tarpu, S. Ambrazūno ir Č. Ramoškos galimybės realizuoti savo gaminius vis dar stipriai suvaržytos.

Panevėžietis vyndarys sako, kad dėl to nepatiria jokios skriaudos, mat, kaip nuo seno įprasta jo giminėje, vyno jis brandina tik tiek, kad užtektų savo reikmėms ir šeimos svečiams pavaišinti. Tuo tarpu Česlovas turi visai kitokį tikslą, – kuo plačiau skleisti ir populiarinti gero naminio vyno vartojimo kultūrą. Todėl, kol Seimas nelegalizavo naminio vyno prekybos, jis rengia Žagatpurviuose gaminamo tautinio paveldo produktų degustacijas savo kaimo turizmo sodybos svečiams.

Kitų vyndarių padėtis dar keblesnė, – visa jų veikla nelegali. Pradedant vyno brandinimu namuose…

„Esame visaip suvaržyti ir užspausti. Tačiau vis tiek gaminame, nors ir nelegaliai, – neslėpė piktumo Lietuvos vyndarių asociacijos pirmininkas Raimondas Nagelė. – Mus, mažus, stato į vieną eilę su gigantu „Anykščių vynu“, todėl kol kas nematome jokių prošvaisčių savo veiklai legalizuoti. Jeigu mums būtų taikoma paprastesnė tvarka, – o taip ir turėtų būti, – tai ir kaimo turizmas, ir kiti kaimo verslai atsigautų“.

R. Nagelei labiausiai pikta, kad „Šileliai“, „Šaltupiai“ ir kitokie pigūs abejotinos kokybės vynai prekybos centruose dedami į pirmąsias vitrinų lentynas, o natūraliai fermentuotus naminius gėrimus žmonės lig šiol turi slėpti nuo prašalaičių akių.

„Geras vynas turi tapti bendravimo, tautinės kultūros dalis. O tie pigūs vyneliai vargu ar tai skatina, – dalijosi savo pastebėjimais Lietuvos vyndarių asociacijos pirmininkas. – Laimė, kad yra tokių žmonių, kaip Česlovas su Tatjana, kurie savo kasdieniu darbu prisideda prie vyno kultūros ugdymo“.

Lietuvos vyndarių asociacija įkurta prieš penkerius metus. Dabar ji turi 23 narius, dauguma kurių dalyvavo šventėje „Pienės pūkas“ Žagatpurviuose. R. Nagelė įsitikinęs, kad asocijuotų vyndarių būtų gerokai daugiau, jeigu ne tie veiklos suvaržymai.

Vyndarystės ateitis – Seimo rankose

Šventėje dalyvavo ir šilutiškis Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, kuriam nesvetimos ir vyndarių problemos. Anot jo, pagal dabar galiojančią tvarką kiekvienas vyndarys, norėdamas legalizuoti savo veiklą, turėtų įkurti ne tik įmonę, bet ir šimtus tūkstančių litų kainuojančią laboratoriją. Ar kuris nors iš naminio vyno mėgėjų galėtų sau tai leisti?…

Vis dėlto Seimo narys sakė tikintis, kad gegužės 26 d. parlamentas pritars pateiktam siūlymui, kad vyndariams, gaminantiems iki 10 tūkst. dekalitrų vyno per metus, pakaktų pasirašyti sutartis su Maisto ir veterinarijos tarnybos testuotomis laboratorijomis.

Esą kai kurie Seimo komitetai šiam pasiūlymui jau pritarė. Tačiau labiausiai tam prieštarauja Sveikatos komitetas, nuogąstaujantis, kad naminiu vynu gali būti girdoma tauta.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Liudo Mockaus nuotr.

Artinantis jubiliejinėms Lietuvos kultūros sostinės – Šilutės iškilmėms, šio miesto seniūnija atnaujino prieš kelis metus pradėtą viešųjų miesto skelbimų lentų ardymo kampaniją.

Prieš kurį laiką buvo nuardyta didžioji dalis skelbimų lentos ties pagrindinės miesto Lietuvininkų g. 51 namu, o šį antradienį darbininkai kibo ir į afišoms klijuoti skirtą puslankį, kuris jau daug metų stovi prie įvažiavimo į miesto seniūnijos kiemą.

Prieštarauti tam, regis, nėra jokio pagrindo, – mat abi skelbimų lentos buvo gerokai aptriušusios ir, kalbant be užuolankų, jau seniai gadino miesto vaizdą. Todėl jas tikrai reikia pakeisti naujomis.

Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus kaip tik ir kuria tokius planus. „Planuojame pastatyti mieste kelis naujus įstiklintus stendus. Nemokamai į juos būtų talpinamos tik kultūros ir sporto renginių afišos, seniūnijos pranešimai, visuomeninių renginių skelbimai, – dalijosi savo planais Šilutės seniūnas, – o už skelbimų apie komercinius renginius patalpinimą jų organizatoriai turėtų susimokėti“.

O kaip bus su asmeniniais skelbimais, kuriuos žmonės įpratę klijuoti prie viešųjų skelbimų lentų?

„Nemokamų skelbimų lentų era baigiasi. Gyvename kapitalizmo sąlygomis, todėl už viską reikia mokėti“, – paaiškino seniūnas.

Tiesa, R. Steponkaus nusižiūrėtieji stendai seniūnijai šiandien dar sunkiai įperkami, – jie kainuoja iki 12 tūkst. litų už vienetą. Be to, ir rajono taryba dar nėra patvirtinusi skelbimų talpinimo į stiklu dengtus stendus tvarkos. Todėl dalis šį antradienį pradėtos ardyti skelbimų lentos dar kuriam laikui bus palikta stovėti senoje vietoje.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Du mūsų kraštiečiai senovinių kuršių valčių statytojai ir aistringi jų buriuotojai kartu su 4 bičiuliais iš kitų Lietuvos miestų sekmadienio vidurdienį iš Rusnės leidosi į naują žygį Nemunu autentiškai atkurtomis plokčiadugnėmis burinėmis valtimis, – į Kauną, kur gegužės 19 d. prasidės tarptautinė Hanzos šventė.

Trijų burvalčių flotilę veda rusniškis kaimo turizmo sodybos šeimininkas Kęstutis Laukevičius, buriuojantis paties suprojektuotą ir pastatytą laivą, pavadintą savo vyresniojo sūnaus Vykinto vardu.

Vienoje valtyje su K. Laukevičium į laikinąją sostinę keliauja kretingiškis Erlandas Kareckas.

Venterinės valties „Rusnietis“ įgulą sudaro šilutiškis kalvis, muziejininkas Valdas Jurkšaitis ir Artūras Banys iš Anykščių, “Ūdą“ buriuoja jos savininkas vilnietis Egidijus Latėnas ir K. Laukevičiaus kaimynystėje, Rusnėje, besikuriantis palangiškis Paulius Kučinskas.

Pirmadienio rytą žygeiviai jau buvo praplaukę Plaškius (Pagėgių sav.) ir artinosi prie Panemunės. Apie pusę dešimtos ryto K. Laukevičius telefonu informavo „Šilutės ETA žinias“, kad pirmoji žygio diena ir naktis praėjo sklandžiai, be „nuotykių“ prasidėjusi ir antroji kelionės į Hanzos šventę diena.

„Naktis praėjo ramiai, miegojome prisišvartavę prie kranto, – paskubomis pasakojo žygio vadovas. – Toli priekyje jau matosi kažkokie kaminai, – gal Tilžės (Sovetsko)?…“

Tarptautinės šventės vietą žygeiviai planuoja pasiekti iki ketvirtadienio vakaro, vėliausiai – iki penktadienio 11 valandos ryto.

Tarptautinės Hanzos dienos Kaune vyks nuo ketvirtadienio, gegužės 19 d., iki sekmadienio, gegužės 22 d.

DVIKOVA. Šilutiškė E. Vaitkutė (kairėje) neleido į prizininkių gretas prasibrauti latvei Zannai Cingulei. ('Vakarų ekspreso' nuotr.)

Turkijoje vykusiame Europos rankų lenkimo čempionate, kuriame varžėsi per 500 dalyvių iš 28 skirtingų šalių, karaliavo šilutiškės dailiosios lyties atstovės: Raminta Žvirblytė (svorio per 70 kg jaunimo grupė), Vilija Parnarauskienė (iki 70 kg, meistrų grupė) ir daugkartinė Europos bei pasaulio čempionė Eglė Vaitkutė (per 80 kg, suaugusiųjų grupė).

Visos trys pamario atstovės į Lietuvą parsivežė po du aukso medalius – dominavo tiek dešinės, tiek kairės rankos varžybose.

Skambėjo šalies himnas

Lietuvos himnas Turkijoje skambėjo net šešis kartus – kaskart, kai tik merginos kopė ant pirmojo prizininkių pakylos laiptelio, skambėjo mūsų šalies patriotiniai žodžiai ir plevėsavo šalies trispalvė.

“Malonu ginti savo šalies spalvas. Tai tik dar labiau įkvepia pergalėms. Tai stovi ant pirmojo prizininkų pakilos laiptelio, apsigaubus Lietuvos vėliava, tai nepakartojamas ir žodžiais neapibūdinamas jausmas. Širdį užlieja džiaugsmo banga”, – įspūdžiais dalijosi kone tituluočiausia Lietuvos rankų lenkikė Eglė Vaitkutė.

Vienintelį bronzos medalį į Lietuvą parvežė šakių atstovas Mindaugas Sukaitis. Jis pasižymėjo tarp jaunimo per 80 kg grupės dalyvių (dešinės rankos varžybose).

Vos per plauką nuo medalių – ketvirti liko net penki Lietuvos atstovai: Vitalijus Limontas (iki 70 kg), Romutis Pališkis (iki 90 kg), Silvija Žvirblytė (iki 60 kg), Indrė Laivytė (iki 70 kg) ir Vydas Mikelionis (per 100 kg).

Nustebino lėktuvo įgula

“Mūsų rankų lenkikai varžybose rodė aukštą meistriškumo klasę ir psichologinį tvirtumą. Mes atvykę iš mažos valstybės keliose rungtyse sugebėjome nurungti net didžiųjų valstybių tvirtarankius“, – džiaugėsi Lietuvos rankų lenkimo federacijos prezidentas, pats penkioliką kartų šalies rankų lenkimo čempionas klaipėdietis Vladas Kuizinas.

- Iškovojome net septynis medalius. Tiesa, medalių skaičius galėjo būti beveik dvigubai didesnis – daug lietuvaičių liko ketvirtoje pozicijoje. Esu patenkintas mūsų atstovų pasiekimais aukščiausio rango varžybose. Tik skaudu tai, kad nepaisant nuolat iškovojamų aukštų vietų Europos ir pasaulio čempionatuose, valdžia anaiptol mūsų nelepina. Net nesugeba sportininkų pasveikinti ir apdovanoti. Bent diplomą ir gėlę įteiktų, tačiau nuolat liekame nuošalyje”, – piktinosi Lietuvos rankų lenkimo federacijos vadovas.

Jis pasidžiaugė, kad Turkijoje, įlipus į lėktuvą, Lietuvos rinktinę džiugiai pasveikino lėktuvo įgula. “Tai sportininkams buvo itin džiugios akimirkos. Kiekvienas pasveikinimas ir šiltas žodis – pamalonina jų širdis. Atvirai pasakius, netikiu, kad kuris iš politikų pasveikins Europos čempionėmis tapusias sportininkes. Man skaudu ne dėl savęs, o dėl sporto ateities. Su tokia politika toli nenukeliausime, jei geriausi sportininkai bus palikti nuošalyje, iš jų tyčiosis, tuomet Lietuva gali prarasti savo talentus. Net į svarbiausias varžybas, kad garsintume šalies vardą, esame priversti vykti iš savo lėšų. Tai tikras pasityčiojimas. Šį sportą nuolat populiariname, rūpinamės ir išgyvename tik savo entuziazmo ir rėmėjų dėka. Valdžiai rankų lenkimas visai nerūpi”, – po pergalių Europos pirmenybėse apie apgailėtinas sąlygas priminė V. Kuizinas.

„Vakarų ekspresas“

Savo veiklos 15 metų sukaktį Šilutės katalikės moterys įprasmino pasodindamos bažnyčios šventoriuje baltąją magnoliją.

Šilutės kalatikės moterys, minėdamos gražią savo draugijos veiklos sukaktį, penktadienio popietę, po šventinių pamaldų, kartu su parapijos kunigais Šv. Kryžiaus bažnyčios šventoriuje pasodino baltąją magnoliją.

Gražus sutapimas, kad 2011 – ieji yra paskelbti Dievo gailestingumo ir Lietuvos savanorių metais. Mat būtent šios dvi pagrindinės idėjos – gailestingumo ir savanorystės – Šilutės katalikes moteris ir suvienijo bendrai veiklai.

Šios draugijos rūpesčiu Šilutėje lig šiol veikia labdaros „Krautuvė“, kurioje miesto varguoliai aprūpinami drabužiais ir buities reikmenimis.

Katalikės moterys kasmet rengia paramos muges, aktyviai dalyvauja kitų organizuojamuose labdaringuose renginiuose, tuo pačiu prisidėdamos prie socialinės įtampos mažinimo ir bendrųjų visuomenės vertybių ugdymo.

Baltosios magnolijos sodinuką gražios sukakties proga katalikėms moterims padovanojo šių medelių augintoja ir puoselėtoja šilutiškė Eugenija Murauskienė.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Žvarboką penktadienio pavakarę į Šilutės kultūros ir pramogų centro II aukšto fojė susirinkusius žiūrovus šildė ant staliukų garuojanti arbata ir akordeono, kanklių bei fortepijono melodijos, kurias atliko jaunieji muzikantai iš Šilutės r. vaikų meno mokyklos.

Akordeonu grojo Urtė Kairytė, Liveta Brazaitė, Gabrielė Norvaišaitė, Lina Poldauskaitė, Ieva Špūraitė, Benas Taroza, Dovilė Jokšaitė, Agnė Rupeikytė, Laura Šveikauskaitė, Emilija Lidžiūtė, Milda Urbonaitė, jų mokytoja Loreta Kabanova ir buvusi Šilutės r. vaikų meno mokyklos auklėtinė, S. Šimkaus konservatorijos studentė Austėja Stirbytė.

Kanklėmis skambino mokytoja Angelė Alšauskienė su savo mokinėmis Donata Vaičiulyte ir Greta Tamošauskaite. Fortepijonu grojo Elina Vaitelytė (mokytoja Regina Rožienė).

Daugiau kaip valandą trukusiame koncerte jaunieji muzikantai atliko apie 30 įvairaus žanro kūrinių.

Daugelis vaikų Kultūros ir pramogų centre grojo pirmą kartą. Tad natūralu, kad, kovodami su jauduliu, jie neišvengė ir klaidelių, kurias kiekvienas savaip išgyveno, – būta net ir ašarų…

Kartu su jaunųjų atlikėjų tėveliais, pedagogais ir kitais klasikinei muzikai neabejingais šilutiškiais koncerto klausėsi ir žinomas krašto muzikantas, kompozitorius Česlovas Jovaiša. Jis buvo maloniai nustebintas, kai Meno mokyklos Muzikos skyriaus pirmokas B. Taroza akordeonu atliko jo parašytą „Valsą“.

Akordeonininkų koncertą padėjo surengti L. Kabanovos mokinių tėveliai bei Šilutės kultūros ir pramogų centras. Šį gražų renginį parėmė Šilutės kailių namai „Eksa“ ir gėlių salonas „Raganė“.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Ši savaitė, anot sinoptikų, prasidės lietingais ir vėsesniais orais, o vasariškos šilumos banga mūsų šalį turėtų pasiekti ketvirtadienį, praneša lrt.lt.

Anot sinoptikės Tatjanos Kempi, pirmadienį pirmoje dienos pusėje lietaus zona apims dar didesnę šalies dalyje, vėliau palis tik kai kur, daugiausia – rytiniuose rajonuose.

Pūs vakarinių krypčių vidutinio stiprumo vėjas, temperatūra pakils iki 11–16 laipsnių šilumos.

Antradienį ciklonas, kuris slinks per pietų Skandinaviją, vėl atneš į Lietuvą nemažai lietaus, ypač dieną. Temperatūra naktį nukris iki 4–9, dieną paliks iki 11–16 laipsnių šilumos.

Trečiadienio naktį, pasak sinoptikės, daugelyje šalies rajonų dar palis, bet lietaus intensyvumas sumažės. Dieną žymesnio lietaus nebenumatoma. Temperatūra naktį bus 5–10, dieną – 14–19 laipsnių šilumos.

„Antroje savaitės pusėje su pietvakarių srautu į Lietuvą jau plūs vasariškai šiltas ir sausesnis oras. Temperatūra dienomis pakils iki 19–24 laipsnių šilumos“, – Lietuvos radijui teigė T. Kempi.

lrt.lt

Šventinę programą V. Pozingiui (dešinėje) padeda rengti I. Vasiljevienė, R. Eglinskas ir V. Griškevičienė. (ŽYNIŲ nuotr.)

Nutraukus sutartį su Vilniaus Kaziuko mugės organizatoriais ir nepavykus visų pasirengimo jubiliejinėms miesto iškilmėms rūpesčių užkrauti Kultūros ir pramogų centrui, Šilutėje neliko kam rūpintis šventės organizavimu.

Todėl rajono meras Virgilijus Pozingis ėmėsi iniciatyvos, – jis ne tik vadovauja pasirengimo miesto jubiliejui darbo grupei, bet ir pats rašo pagrindinių šventės renginių scenarijų.

ŽYNIŲ agentai praneša, kad pastarosiomis dienomis meras ypač daug laiko praleidžia kurdamas vakarinio koncerto, kuris gegužės 28 d. vyks Šilutės mažųjų laivų prieplaukoje, programą, savo nožiūra parinkdamas atlikėjus miestelėnams ir Šilutės svečiams linksminti. Šiame nelengvame darbe jam uoliai talkina Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė, administracijos direktorė Ida Vasiljevienė, ir, žinoma, Komunikacijos skyriaus vedėjas Romualdas Eglinskas.

Anot ŽYNIŲ agentų pranešimų, V. Pozingis iš atlikėjų sąrašo išbraukė visus vyriškosios lyties atstovus, – ar tik mūsų merą nebus ištikusi vidutiniojo amžiaus krizė?..

Liudo Mockaus nuotr.

Konstituciniam Teismui (toliau – KT) nusprendus, kad mandatų savivaldybių tarybose skirstymas taikant kvotų ir liekanų metodą, kai yra įtraukiami ir visi už pavienius kandidatus paduoti balsai, prieštarauja Konstitucijai, ir Šilutės liberalcentristams atsirado teorinė galimybė sustiprinti savo pozicijas rajono taryboje penktu mandatu ir taip trapios valdančiosios koalicijos sąskaita.

Prieštarauja Konstitucijai

Vyriausioji rinkimų komisija (toliua – VRK) mandatus skirstė apskaičiuodama kvotą: balsai, paduoti už rinkimų barjerą įveikusius kandidatų sąrašus ir už visus save išsikėlusius kandidatus, buvo dalijami iš mandatų skaičiaus. Paskirsčius mandatus pirmame rate, jei dar lieka laisvų neužimtų mandatų, jie skirstomi pagal didžiausias liekanas, – tačiau šiuo atveju pirmenybė teikiama kandidatų sąrašams, o ne save išsikėlusiems pavieniams žmonėms.

Skirstant mandatus buvo įtraukiami ne tik rinkimų barjerą įveikusių partijų ar kandidatų sąrašų gauti balsai, bet ir visi už pavienius kandidatus paduoti balsai, net jeigu pastarieji ir nesugebėjo surinkti tiek balsų, kad laimėtų mandatą, – KT tai įvertino kaip prielaidų sudarymą iškreipti rinkėjų valią, atstovavimo jiems proporcingumą, pažeisti Konstitucijoje (119 str. 2 d.) įtvirtintą lygios savivaldybių tarybų rinkimų teisės principą.

Apskundė A. Zuoko žmogus

Mandatų skirstymą teismams apskundė A. Zuoko koalicijai priklausantis kandidatas Juozas Antanaitis, jis skundėsi dėl to, kad į kvotą yra įtraukiami visi už pavienius kandidatus paduoti balsai.

VRK pirmininko pavaduotojas Pavelas Kujalis portalui DELFI teigė, jog tuo atveju, jei KT nenurodo, kad nutarimas galioja kitiems savivaldybių tarybų rinkimams, tai teismai, į kuriuos kreipėsi mandatų pritrūkę kandidatai ar jų sąrašai, galės nutarti įpareigoti VRK perskaičiuoti mandatus.

„Kai kalbame apie vilniečių skundą, tai taip, iš esmės buvo pripažinta, kad jis patenkintas. Vilniečiai prašė pakeisti rezultatus šiai tarybai, tai jeigu teismas atskirai nepasisakė, vadinasi, privalės būti padarytas perskaičiavimas dabartinei tarybai“, – portalui DELFI teigė P. Kujalis.

Todėl A. Zuoko koalicija galėtų pretenduoti į dar vieną Vilniaus miesto tarybos mandatą partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąskaita.

Tokią pat teorinę galimybę turi ir Šilutės liberalcentristai

Pagal VRK apskaičiavimą, Šilutėje mandatų skirstymo kvotą sudarė 625 balsai. Liberalcentristai iškovojo 2 684 balsus ir laimėjo 4 mandatus. Šiuo atveju liekana sudaro 0,29, todėl dar vienam mandatui balsų neužtenka. Tačiau, jeigu skaičiuojant kvotą nebūtų įtraukti keturių save išsikėlusių pavienių kandidatų gauti balsai (1028), tai kvotą sudarytų (grubiai skaičiuojant) 585 balsai. Tokiu atveju liberalcentristų balsų liekana sudarytų ne 0,29, bet 0,59 mandato, ir jie galėtų pretenduoti į penktą Tarybos nario mandatą Naujosios sąjungos (socialliberalų) sąskaita, kuri po rinkimų gavo 3 mandatus.

Pastaroji partija, nors sumažėjus kvotai jos balsų liekana ir padidėtų – nuo 2,32 iki 2,48 mandato, – trečiam mandatui jos jau būtų negana, – mat kitų į papildomą mandatą pretenduojančių partijų balsų likutis būtų gerokai didesnis.

Valdantieji netektų balsų daugumos

Trečias socialliberalų sąraše pagal gautus pirmumo balsus po rinkimų buvo Darijus Pundžius 457 pirmumo balsai), tas pats veikėjas, kuris dar prieš pirmąjį naujai išrinktos Tarybos posėdį perbėgo pas Sauliaus Stankevičiaus „darbiečius“. Todėl mūsų nagrinėjamu atveju būtent jis prarastų savo mandatą.

Tai būtų labai liūdna žinia visai rajono valdančiajai koalicijai, nes ji prarastų Tarybos daugumai išlaikyti reikalingą 14 – tą mandatą, ir jos bei opozicijos balsų balansas išsilygintų -13 prieš 13, o iš socialdemokratų partijos pasitraukusios ir kol kas nė vienai pusei nepriklausančios Stasės Skutulienės balsas taptų auksiniu…

Tačiau tai tik teoriniai pasvarstymai, kas būtų, jeigu būtų. Mat KT sprendimas liečia konkretų vilniečių prašymą pakeisti mandatų paskirstymo rezultatus sostinės tarybai. Ar galimybė tokiu pat būdu perskirstyti mandatus bus suteikta ir kitoms Lietuvos savivaldybėms, dar neaišku, – anot VRK pirmininko pavaduotojo P. Kujalio („Šilutės ETA žinios“ su juo kalbėjo telefonu šį ketvirtadienį), šį klausimą komisija svarstys ateinantį antradienį, gegužės 17 d.

Šilutės liberalcentristų lyderis Arvydas Jakas sakė, kad jis su partiečiais būtinai pasinaudos nors ir menkiausia galimybe gauti penktą tarybos nario mandatą.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Ant Lietuvininkų gatvės skvero karklų žuvies rėmo nežinoma porelė neseniai pakabino pirmąją „meilės spyną“.

Šį nemirtingos meilės simbolį, pakabintą ant „žuvies“ rėmą sutvirtinančios virvės, trečiadienio vakare pastebėjo Šilutės gražinimo draugijos nariai, baigę meistrauti naują suoliuką su atlošu, kuriais jau kurį laiką jie turtina Lietuvininkų gatvės skverą prie senojo muziejaus.

Šis atradimas pradžiugino Šilutės gražintojus, – jeigu jau čia ir įsimylėjėliai prisiekia amžiną meilę, vadinasi, jų pastangos kuriant mieste naują poilsio parką nenuėjo perniek…

Idilijos Giržadaitės nuotr.

Gegužės 6 d. Šilutės kultūros ir pramogų centre įvyko Šilutės rajono vaikų šokių festivalis „Šokim trypkim“, skirtas Šilutės 500 metų jubiliejui.

Šis festivalis rengiamas jau devintą kartą. Jo organizatoriai – Šilutės pirmosios gimnazijos choreografijos mokytoja R. Kurpeikytė ir direktorės pavaduotoja ugdymui D. Jakienė.

Pastarajame šokių festivalyje dalyvavo net 350 moksleivių iš įvairių rajono mokyklų: Šilutės Vydūno, Pirmosios, , Švėkšnos Saulės ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijų, Šilutės M. Jankaus, Saugų J. Mikšo., Rusnės ir Vilkyčių pagrindinių, Kintų ir Vainuto vidurinių, taip pat Šilutės meno mokyklos. Vakarą vedė Šilutės pirmosios gimnazijos pirmokai L. Nikelis ir E. Vaitkutė.

Šiemet festivalis buvo ypatingas tuo, kad moksleiviai šoko įvairius šokius – liaudies, pramoginius, šiuolaikinius, gatvės, klasikinius ir charakterinius. Žiūrovams buvo išties įdomu stebėti ir susipažinti su skirtingais šokių žanrais, pamatyti tiek daug šokančių moksleivių. Renginys buvo naudingas ir patiems dalyviams.

Festivalio dalyvius pasveikino Šilutės pirmosios gimnazijos direktorė. Organizatoriai pasidžiaugė, kad gimnazijos bendruomenė taip aktyviai prisideda prie šokio puoselėjimo.

Idilija Giržadaitė, Šilutės pirmosios gimnazijos korespondentė

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės r. savivaldybės tarybos narys liberalcentristas Arvydas Jakas Ekonomikos ir finansų komitete prastūmė paties parengtą sprendimo projektą dėl Šilutės miesto Šilokarčemos senamiesčio – senojo turgaus aikštės, Klaipėdos, Turgaus, Pievų, Žuvų, Uosto,Vandens ir Rusnės gatvių pastatų bei viešosios infrastruktūros rekonstrukcijos ir renovacijos techninio projekto rengimo.

Apie tai, kad reikėtų atgaivinti Šilokarčemos senamiestį, grąžinant jam (nors iš dalies) istorinį veidą, Šilutėje kalbama jau seniai. Tačiau, suprasdami, kad tai pareikalautų nežmoniškai didelių investicijų, nei politikai, nei savivaldybės administracijos vadovai neskubėjo su konkrečiais pasiūlymais.

Išjudinti šį reikalą iš mirties taško šią savaitę pasišovė A. Jakas. Pirmadienį Tarybos sekretoriate politikas užregistravo tarybos sprendimo projektą dėl pritarimo rengti Šilutės miesto Šilokarčemos senamiesčio pastatų ir viešosios infrastruktūros rekonstrukcijos ir renovacijos techninį projektą, o kitą dieną jis jau buvo svarstomas Ekonomikos ir finansų komitete.

Natūralu, kad komiteto narių nuomonės dėl šio reikalo išsiskyrė: vieni entuziastingai pasigavo A. Jako pasiūlymą, kitiems gi pasirodė, kad neverta dar kažką projektuoti, nežinant, ar bus iš ko finansuoti projekte numatytus darbus.

A. Jakas aiškino, kad dabar svarbiausia parengti techninį projektą, o jau paskui esą bus galima ieškoti finansinės paramos europiniuose fonduose.

Dar didesnę išmonę pademonstravo konservatorius Šarūnas Laužikas. Pastarojo nuomone, Šilokarčemos sutvarkymo projektui būtų galima suteikti komercinį atspalvį – tai yra leisti privačiam kapitalui atstatyti senojo turgaus aikštėje buvusius pastatus, kuriuose privatininkai galėtų plėtoti savo veiklą. Papildomų lėšų projektui politikas siūlo prasimanyti pardavus Šilutės seniūnijos bei Kultūros ir pramogų centro pastatus su jiems priskirtais žemės sklypais…

„Darbietis“ Saulius Stankevičius, nors A. Jako pasiūlymas imtis Šilokarčemos senamiesčio atgaivinimo jį ir „užkabino“, mano, kad pirma derėtų parengti šios istorinės miesto dalies sutvarkymo – atkūrimo viziją, kad bent apytiksliai būtų galima paskaičiuoti, kiek visa tai kainuos.

Posėdyje buvo išsakyta daugiau visokių minčių ir pastabų. Tačiau galiausiai buvo prieita prie sprendimo A. Jako parengtą projektą teikti rajono tarybai svarstyti kartu su savivaldybės administracijos surinkta medžiaga, kaip anksčiau atrodė (ir turėtų atrodyti) Šilokarčemos senamiestis.

Už tokį sprendimo projektą nebalsavo tik trys komiteto nariai iš 12 – tai vicemeras „tvarkietis“ Vaidas Pavilonis, valstietis liaudininkas Algimantas Čeponis ir Šilutės liberalsąjūdiečių lyderis Edvardas Vitkauskas.

Po posėdžio E. Vitkauskas paaiškino, kodėl nepritarė A. Jako parengtam sprendimo projektui. „Tai visiškai tuščias pasiūlymas, nepagrįstas jokiais ekonominiais skaičiavimais, – „Šilutės ETA žinioms“ sakė E. Vitkauskas. – Antra vertus, mums pirma derėtų atsakingai susidėlioti prioritetus, kur link nukreipti investicijas, o ne skubėti pildyti kiekvieno politiko užgaidas. Tokių projektų, kurie metų metus dūla stalčiuose, jau ir taip nemažai turime…“

Muziejaus direktorė R. Šikšnienė džiaugiasi puikia šilutiškio meistro dovana. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Šilutės muziejus sulaukė naujo įspūdingo eksponato – šilutiškis statybininkas Antanas Andrijauskas antradienį atnešė stilizuotą miesto simbolį – žuvį, kurią pats padirbo iš lauko akmens ir metalo. Tai jo dovana miestui 500 metų nuo vietovės paminėjimo jubiliejaus proga.

A. Andrijauskui kalvystė – laisvalaikio pomėgis. Kaip ir medžio drožyba. Mintis padirbti akmeninį žuvelioką metaliniais pelekais sako jam kilusi po to, kai viename iš laikraščių perskaitė publikaciją, kviečiančią gyventojus padovanoti miestui savo svajonių žuvelę. O kadangi nežinojęs, kam konkrečiai savo dovaną įteikti, tai ir atnešęs į muziejų, – tokiam gražiam eksponatui ten tikrai atsiras vietos.

Akmeninė žuvelė – ne pirma A. Andrijausko dovana Šilutės muziejui. Pernai jis į muziejaus fondus perdavė maišelį su senais dokumentais, kurį remontuodamas Šilutės ligoninę aptiko paslėptą tarp sijų.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Antradienį Šilutėje buvo žengtas pirmas žingsnis savivaldybės kontroliuojamų uždarųjų akcinių bendrovių stebėtojų tarybų perėmimo į rajono valdančiosios koalicijos rankas link.

Kalba eina apie uždarąsias akcines bendroves „Šilutės vandenys“, „Šilutės šilumos tinklai“ ir „Šilutės autobusų parkas“. Šių įmonių stebėtojų tarybas sudaro 5 nariai: 3 savivaldybės tarybos deleguoti atstovai ir 2 Savivaldybės administracijos direktoriaus deleguoti atstovai. Jos renkamos 4 metų kadencijai.

Rinkimai išretino stebėtojų tarybas

Pastarąjį kartą šių įmonių stebėtojų tarybos buvo suformuotos praeitų metų balandžio pabaigoje.
Į jas buvo deleguoti šie rajono tarybos nariai: UAB „Šilutės šilumos tinklai“ – Jonas Jaunius, Izidorius Vaičiulis ir Algis Bulsis, UAB „Šilutės vandenys“ – Saulius Stankevičius, Zigmantas Jaunius ir Algirdas Balčytis, UAB „Šilutės autobusų parkas“ – Steponas Kazlauskas, Georgijus Čvanovas ir Alfonsas Vanagas.

Penki iš jų – J. Jaunius, I. Vaičiulis (mirė), A. Bulsis, Z. Jaunius ir G. Čvanovas nebuvo išrinkti į naujos kadencijos rajono tarybą, todėl savivaldybės kontroliuojamų įmonių stebėtojų tarybose atsirado laisvų vietų: UAB „Šilutės vandenys“ ir UAB „Šilutės autobusų parkas“ – po 1, o UAB „Šilutės šilumos tinklai“ – visų 3.

„Šilutės vandenų“ bendrovės stebėtojų taryboje liko rajono valdančiajai koalicijai atstovaujantis S. Stankevičius ir opozicijos atstovas A. Balčytis. Tuo tarpu abu likę Šilutės autobusų parko bendrovės stebėtojai – S. Kazlauskas ir A. Vanagas priklauso rajono tarybos opozicijai.

Formuos naujas stebėtojų tarybas

Šilutės r. savivaldybėje tokiais atvejais į įmonių stebėtojų tarybas buvo įprasta deleguoti tik trūkstamus narius, – kad ir bendrovių valdyme būtų išlaikytas šioks toks rajono valdančiųjų ir opozicijos įtakos balansas. Tuo tarpu dabartinė rajono valdančioji dauguma užsimojo atšaukti visų savivaldybės bendrovių stebėtojų tarybose likusių politikų įgaliojimus, kad galėtų į jas deleguoti kitus žmones naujai 4 metų kadencijai, kuri sutaptų su rajono tarybos kadencija.

„Darbietis“ S. Stankevičius antradienio Ekonomikos ir finansų komitete mušėsi į krūtinę, tvirtindamas, kad tai visai logiškas sprendimas. Tokios pat nuomonės, suprantama, laikėsi ir kiti penki rajono valdančiajai koalicijai priklausantys komiteto nariai. Tačiau opozicijos 6 – tukas su tuo niekaip nenorėjo sutikti ir balsavo prieš dabartinių bendrovių stebėtojų tarybų narių atšaukimą.

Nepaisant to, rajono valdantieji vis tiek pasiekė savo, – posėdžio pirmininkė „tvarkietė“ Daiva Žebelienė pasinaudojo įstatymų jai suteikta papildomo balso teise, ir sprendimo projektas dėl Tarybos deleguotų narių į savivaldybės kontroliuojamų bendrovių stebėtojų tarybas atšaukimo (tiklsus pavadinimas „Dėl savivaldybės tarybos narių delegavimo į savivaldybės kontroliuojamų uždarųjų akcinių bendrovių stebėtojų tarybas“) bus teikiamas rajono tarybai svarstyti.

Oponentai įžvelgia įtakos dalybas

Šarūnas Laužikas (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai), vienas iš Tarybos opozicijos lyderių, rajono valdančiųjų užmojyje iš pagrindų atnaujinti savivaldybės kontroliuojamų bendrovių stebėtojų tarybas įžvelgia valdančiosios koalicijos įtakos sferų dalybų pradžią. Anot jo („Šilutės ETA žinios“ su Š. Laužiku kalbėjo telefonu – red. pastaba), pasiūlymų dėl įtakos sferų pasidalijimo būta iš karto po rinkimų į savivaldybių tarybas, derybose dėl valdančiosios koalicijos sudarymo. Todėl Š. Laužikas sakė esąs beveik įsitikinęs, kad būtent tai dabar ir vyksta. „„Pagėgių“ ir kitos partijos tik taip supranta lojalumą – arba priklausai joms, arba ne“, – pridūrė politikas.

Pagal LR akcinių bendrovių įstatymą (31 str. 9 d.) visuotinis akcininkų susirinkimas, šiuo atveju Šilutės r. savivaldybės administracijos direktoriaus institucija, gali atšaukti visą akcinės bendrovės stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius nesibaigus jos kadencijai. Išeitų, kad visus likusius stebėtojus (Tarybos narius ir administracijos darbuotojus) iš savivaldybės įmonių gali atšaukti administracijos direktorė „darbietė“ Ida Vasiljevienė, o Tarybai liktų tik deleguoti į jas naujus savo narius.

Todėl, anot Š. Laužiko, greitai turėtų paaiškėti, kokių gi iš tikrųjų slaptų protokolų yra „pasirašiusi“ rajono valdančioji koalicija.

Stebėtojų tarybos kompetencija

Akcinės bendrovės stebėtojų taryba renka bendrovės vadovą ir atšaukia jį iš pareigų, prižiūri bendrovės vadovo veiklą, sprendžia kitus įmonės veiklos priežiūros klausimus (Akcinių bendrovių įstatymas, 32 str. 1 d.).

L. Burzdžiuvienė išeina pakelta galva.

Liudvika Burzdžiuvienė, Šilutės kultūros ir pramogų centro vadybininkė, laikinai einanti šios įstaigos direktoriaus pareigas, prieštaraudama rajono valdžios sumanymui ją paversti atpirkimo ožiu dėl stringančio pasirengimo jubiliejiniams miesto renginiams, nusprendė išeiti iš darbo.

Praeitą trečiadienį, kai iki jubiliejinės miesto šventės buvo likę tik kiek daugiau kaip trys savaitės, Šilutė liko be šventinių renginių organizatoriaus – buvo nutraukta sutartis tarp Šilutės r. savivaldybės ir sostinėje registruotos UAB „Concept events & media”. Todėl visus pasirengimo iškilmėms rūpesčius vietos valdžia sumanė primesti Kultūros ir pramogų centrui.

Tačiau laikinoji šios įstaigos vadovė L. Burzdžiuvienė, bijodama, kad, jeigu kartais reikalai pakryptų į blogąją pusę, būtent ji gali būti paversta atpirkimo ožiu, nesutiko užsikrauti sau tokios atsakomybės.

Pasak L. Burzdžiuvienės, daugiausiai nerimo jai sukėlė su pasirengimu jubiliejinei šventei susiję viešieji pirkimai, kuriuos rajono valdžia irgi norėjo jai užkrauti. Todėl, įvertinusi savo galimybes juos tinkamai organizuoti ir kitas, beje, nuo jos nepriklausančias aplinkybes, ji nusprendusi iš viso išeiti iš darbo.

Šilutės r. savivaldybės administracijos tarnautojai, siekdami užglaistyti šį tylų konfliktą, sako, kad L. Burzdžiuvienė rado kitą darbą…

Savivaldybės Komunikacijos skyriaus vedėjas Romualdas Eglinskas, paklaustas, kas gi dabar yra pagrindinis jubiliejinės šventės organizatorius, atsakė, kad švente rūpinasi savivaldybė, o pasirengimo iškilmėms darbus koordinuoja Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė.

Kultūros ir pramogų centre L. Burzdžiuvienė dar dirbs iki gegužės 25 d. ir pagelbės kolegėms pasirengti vienai pagrindinių jubiliejinės šventės renginių – respublikinei tautinio paveldo mugei “Turgus kitaip”.

Pagrindiniai Šilutės miesto šventės renginiai vyks gegužės 28 d.

Susiję straipsniai:  “Iš Šilutės traukiasi jubiliejinės šventės organizatoriai”, “Šilutei – 500: o dabar bus taip…”