Sekite m?s? naujienas feisbuke
Drabužiai iš gamtos
                             Saulės ir žemės energetika, UAB "Bera Lt", Lietuvininkų 30, Šilutė, tel. 8 645 42747                             

Vyndarių sodyboje šurmuliavo tautinio paveldo šventė (nuotr.)

Publikuota: 2011 gegužės 17 Kategorija: Kultūra, Paveldas

Šventės šeimininkai vyndariai Česlovas ir Tatjana. (Oresto Lidžiaus nuotr.)Šventės šeimininkai vyndariai Česlovas ir Tatjana. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Praeitą šeštadienį vyndario Česlovo Ramoškos sodyboje Žagatpurvių kaime (Švėkšnos sen., Šilutės r.) šurmuliavo šventė „Pienės pūkas“, kurioje etninės kultūros gurmanai turėjo puikią galimybę susipažinti ne tik su Mažosios Lietuvos, bet ir kitų etnografinių šalies regionų tautinio paveldo produktais bei gaminiais.

Tautinio paveldo šventė

Šventėje buvo galima prisiliesti (žinoma, ir įsigyti) ir prie archaiškosios raugo keramikos gaminių, kurių į Žagatpurvius atsivežė šilutiškis tautodailininkas Julius Katauskas, ir prie įvairiausių formų bei paskirties „medinukų“, paženklintų tautinio paveldo gaminių ženklu, – juos renginio svečiams pristatė darbštuoliai tradiciniai amatininkai Angelė ir Vytautas Raukčiai iš Balčių kaimo (Vainuto sen., Šilutės r.).

Kitame vyndario Česlovo sodybos krašte Pakruojo UAB „Kanrugėlė“ moterys kvietė įsigyti skilandžių, kumpio ir lašinių, kurie taip pat gaminami pagal senąsias technologijas, todėl yra pripažinti Lietuvos tautinio paveldo gaminiais. O šalia jų įsikūręs Vidmantas Perevičius iš Panevėžio rajono Piniavos kaimo ištroškusius gerti viliojo gaiviu sertifikuotu alučiu šnekučiu.

Šventės šurmulyje galėjai pamatyti daugiau visokių tradicinių lietuvių gaminių. Tačiau visų žvilgsnius labiausiai traukė didžiulė šapito formos palapinė, kurioje nuo pat ryto kūrėsi vyndariai iš įvairių Lietuvos vietovių.

Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad jų čia suvažiavo visa galybė, – su savo vyno buteliais, kamščiatraukiais, taurėmis ir pagalbininkais jie vos tilpo prie pasagos forma sustatytų stalų, – tačiau iš tikrųjų jų ten tebuvo susirinkę tik kiek daugiau kaip 20. Vis dėlto Žagatpurvių kaimui su savo 43 nuolatiniais gyventojais ir dešimteriopai gausesniu šventės svečių būriu ir jų buvo daugiau nei per akis, – kol visų rūšių vynas buvo išragautas, ne vienam liežuvis atsirišo…

Vynas – irgi tautinio paveldo produktas

„Pienių pūko“ šventėje dalyvavo visi trys Lietuvos vyndariai, kurių produkcija pripažinta Lietuvos tautinio paveldo produktais – tai AB „Anykščių vynas“, Stanislovas Ambrazūnas iš Panevėžio ir sodybos šeimininkas, šio šaunaus renginio organizatorius Č. Ramoška.

Gausiausias buvo pastarojo stalas. Bet ne todėl, kad Česlovas būtų mėginęs papiktnaudžiauti šeimininko padėtimi, tiesiog jo sertifikuotų vyno rūšių sąrašas pats ilgiausias – devynios: pienių, aviečių, juodųjų serbentų, vyšnių, obuolių, obuolių ir aronijų, obuolių ir šermukšnių, svarainių ir aviečių – juodųjų serbentų. Į tautinio paveldo produktų sąrašą šie Č. Ramoškos vynai buvo įtraukti praeitų metų lapkritį.

S. Ambrazūnas vyno gurmanams pristatė dviejų rūšių „Budbergio“ vyną – obuolių ir juodųjų serbentų, o AB „Anykščių vynas“ – visą „Vorutos“ seriją, nors tik vienam iš šių vynų – juodųjų serbentų – yra suteiktas tautinio paveldo produkto cenzas.

Nors pastariesiems dviem vyno gamintojams tautinio paveldo produkto sertifikatai buvo įteikti kiek anksčiau nei Č. Ramoškai, – 2010 – ųjų vasarį, – jiems visiems trims teko nueiti ilgą kelią, kol jų gaminiai buvo pripažinti tradiciniais.

Mažųjų veiklą varžo įstatymai

Tačiau ties tuo šių trijų vyndarių panašumai ir baigiasi, – AB „Anykščių vynas“ savo produkcija prekiauja kur panorėjusi, tuo tarpu, S. Ambrazūno ir Č. Ramoškos galimybės realizuoti savo gaminius vis dar stipriai suvaržytos.

Panevėžietis vyndarys sako, kad dėl to nepatiria jokios skriaudos, mat, kaip nuo seno įprasta jo giminėje, vyno jis brandina tik tiek, kad užtektų savo reikmėms ir šeimos svečiams pavaišinti. Tuo tarpu Česlovas turi visai kitokį tikslą, – kuo plačiau skleisti ir populiarinti gero naminio vyno vartojimo kultūrą. Todėl, kol Seimas nelegalizavo naminio vyno prekybos, jis rengia Žagatpurviuose gaminamo tautinio paveldo produktų degustacijas savo kaimo turizmo sodybos svečiams.

Kitų vyndarių padėtis dar keblesnė, – visa jų veikla nelegali. Pradedant vyno brandinimu namuose…

„Esame visaip suvaržyti ir užspausti. Tačiau vis tiek gaminame, nors ir nelegaliai, – neslėpė piktumo Lietuvos vyndarių asociacijos pirmininkas Raimondas Nagelė. – Mus, mažus, stato į vieną eilę su gigantu „Anykščių vynu“, todėl kol kas nematome jokių prošvaisčių savo veiklai legalizuoti. Jeigu mums būtų taikoma paprastesnė tvarka, – o taip ir turėtų būti, – tai ir kaimo turizmas, ir kiti kaimo verslai atsigautų“.

R. Nagelei labiausiai pikta, kad „Šileliai“, „Šaltupiai“ ir kitokie pigūs abejotinos kokybės vynai prekybos centruose dedami į pirmąsias vitrinų lentynas, o natūraliai fermentuotus naminius gėrimus žmonės lig šiol turi slėpti nuo prašalaičių akių.

„Geras vynas turi tapti bendravimo, tautinės kultūros dalis. O tie pigūs vyneliai vargu ar tai skatina, – dalijosi savo pastebėjimais Lietuvos vyndarių asociacijos pirmininkas. – Laimė, kad yra tokių žmonių, kaip Česlovas su Tatjana, kurie savo kasdieniu darbu prisideda prie vyno kultūros ugdymo“.

Lietuvos vyndarių asociacija įkurta prieš penkerius metus. Dabar ji turi 23 narius, dauguma kurių dalyvavo šventėje „Pienės pūkas“ Žagatpurviuose. R. Nagelė įsitikinęs, kad asocijuotų vyndarių būtų gerokai daugiau, jeigu ne tie veiklos suvaržymai.

Vyndarystės ateitis – Seimo rankose

vyndariai-ruosia-stalusŠventėje dalyvavo ir šilutiškis Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, kuriam nesvetimos ir vyndarių problemos. Anot jo, pagal dabar galiojančią tvarką kiekvienas vyndarys, norėdamas legalizuoti savo veiklą, turėtų įkurti ne tik įmonę, bet ir šimtus tūkstančių litų kainuojančią laboratoriją. Ar kuris nors iš naminio vyno mėgėjų galėtų sau tai leisti?…

Vis dėlto Seimo narys sakė tikintis, kad gegužės 26 d. parlamentas pritars pateiktam siūlymui, kad vyndariams, gaminantiems iki 10 tūkst. dekalitrų vyno per metus, pakaktų pasirašyti sutartis su Maisto ir veterinarijos tarnybos testuotomis laboratorijomis.

Esą kai kurie Seimo komitetai šiam pasiūlymui jau pritarė. Tačiau labiausiai tam prieštarauja Sveikatos komitetas, nuogąstaujantis, kad naminiu vynu gali būti girdoma tauta.

Oresto Lidžiaus nuotr.

1 skaitytojų komentaras
Vyno mėgėjas 2011 gegužės 17d., 19:0484.15.183.45
Tikrai graži šventė yra ko pasimokyti eiliniam žmogeliui. Kaip gaminti vyna, kiek ji laikyti… Bet kyla klausimas iš kokių vaisių ir uogų gamina vyną patys sodybos šeimininkai, nes apart pienių nesimatė jokio vaikrūmio…

Patinkantis. Įvertink komentarą: Thumb up 7 Thumb down 1

Atsakyti

Rašyti komentarą