Krašto naujienos internete
Stop kadras.Paaiškėjo, kam bus įteikta Agluonėnų seniūnijos XXVIII rašytojos Ievos Simonaitytės premija. Sausio 9-ąją posėdžiavusi premijos skyrimo komisija ją nutarė skirti dailidei Vaidotui Bliūdžiui už Mažosios Lietuvos tradicinės amatininkystės ir krašto istorijos puoselėjimą, praneša Klaipėdos rajono savivaldybė.
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Senieji pamario gyventojai sakytų, kad artėja ne gruodis, o kalėdis, ir vaišintų ne kava, o kafija (gal net ne cikorijų, gilių ar miežių, bet tikrų kavos pupelių!) su kuriuo nors iš savo skaniųjų pyragų. „Jie būdavo kepimo milteliais iškildinti, aguoniniai, gliumziniai, keksai, kokį tik nori pašmekiuot gali“, – šišioniškių tarme, į kurią per šimtmečius įsigėrė vokiški skoliniai, iš vaikystės atsimena Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktorė, etnologė Indrė Skablauskaitė.
Daugiau – https://www.lrt.lt/naujienos…
B. Markevičiaus nuotr.Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras – tai kelių entuziastų grupė, beprotiškai mylinti jūrą ir senuosius „tikruosius“ medinius burinius laivus. Šiuo metu rūpinamės 10 burlaivių, kurių net 9 pripažinti Lietuvos Kultūros paveldu. Daugumą šių laivų išgelbėjome nuo visiško sunaikinimo – elementaraus sudeginimo.
Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pradeda veikti lietuvininkų tarmės mokyklėlė.
H. Šojaus muziejaus nuotr.2022 m. Lietuvos kultūros taryba ir Šilutės rajono savivaldybė skyrė finansavimą Šilutės Hugo Šojaus muziejaus įgyvendinamam projektui „Macikų lageris 2.0”. Paraiškos ekspertų vertinimu, organizatoriai tikslingai siekia įveiklinti jautrią istorinę vietą ir tai šiandienos įvykių kontekste įgauna naują aktualią prasmę.
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Šiemet į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įrašytos šešios gyvojo paveldo vertybės ir, pirmą kartą, – nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo veiklos (geroji praktika) – „Lietuvininkų (šišioniškių) tarmės gaivinimas: mokyklėlė bei kitos veiklos“. Šią paraišką teikė Šilutės Hugo Šojaus muziejus.
S. Sodonio nuotr.Ilgą laiką prie geležinkelio ir vienos iš pagrindinių Šilutės gatvių esančios senosios evangelikų liuteronų kapinės buvo apleistos: vasarą iš netvarkingos savaime augančios žalumos kyšodavo metaliniai kryžiai, žiemą jie baugino savo tamsumu ir vaiduokliškais išsikraipiusių metalinių tvorelių vaizdais. Pagal galimybes jas kiek prižiūrėjo seniūnija, rudeninius lapus prieš lapkričio 1-ąją grėbdavo Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Vykdant projektą „Senųjų liuteronų kapinių byla“, 2022 m. birželio 27 – liepos 2 d. Šilutės senosiose liuteronų kapinėse organizuojama VDA studentų restauratorių stovykla – atviros praktikos dirbtuvės.
Šilutės meno mokyklos Dailės skyriaus moksleiviai bando perteikti senųjų miesto kapinių dvasią.Birželio pirmosiomis dienomis Šilutės meno mokyklos Dailės skyriaus trečios klasės mokiniai įgijo neįprastą patirtį. Jie bandė pajausti, o vėliau ir perteikti Šilutės senųjų kapinių dvasią bei iki mūsų dienų išlikusį grožį.
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.XX a. pr. Kalėdos Mažojoje Lietuvoje buvo suvokiamos kaip senųjų metų palydos ir naujųjų sutikimas.
H. Šojaus muziejaus nuotr.Penktadienį, spalio 15 d., Šilutės H. Šojaus muziejuje vyko konferencija „Penktojo regiono tapatybė – išskirtinumas ir unikalumas“. Ji buvo skirta prisiminti tragiškus 1944 m. spalio mėnesio įvykius, kai įžengusi į Rytpūsių teritoriją, kurios dalis buvo ir Klaipėdos kraštas, sovietų kariuomenė ėmė naikinti ne tik tai, ką per šimtmečius sukūrė bei pastatė čia gyvenę žmonės, bet ir pačius šio krašto civilius gyventojus.
Žemaičių Naumiesčio muziejaus nuotr.Kaip žydai atsirado Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje ir Lenkijos karalystėje? Kas yra vadinama litvaku? Kas sieja Kalmanovičių ir Kalenbachą? Kas 1915 metais nutiko su 160 tūkstančių Kauno gubernijos žydų ir kodėl likusieji su jais vėliau sunkiai rasdavo kalbą? Kas ir kodėl sugalvojo Šv. kūdikio mitą? Kodėl žydiškuose macuose būna tik vanduo ir miltai? Kada Lietuvoje buvo atidaryta Žydų ministerija? Kaip radosi bendrumai tarp lietuvių ir žydų? Koks iki šių dienų Žemaičių Naumiestyje išlikęs žydiškasis paveldas? Kaip įmažinamas holokaustą patyrusios tautos atminimas Žemaitijoje?
Rugsėjo 17–26 d. visoje Lietuvoje vyks Europos paveldo dienų (EPD) renginiai, šiemet kviečiantys intriguojančia tema „Įtraukiantis paveldas“. Tai jau tradicija tapusios ir penkiasdešimtyje Europos valstybių kiekvieną rugsėjį apie 30 milijonų dalyvių į daugiau kaip 70 tūkstančių renginių suburiančios dienos.
www. kpd.lt nuotr.Kultūros paminklų sąrašą šiandien papildė 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų gimtųjų sodybų vietos. Vyriausybės posėdyje buvo pritarta Kultūros ministerijos parengtam nutarimo projektui, kuriuo minėti kultūros paveldo objektai įgyja kultūros paminklo statusą. Jiems jau yra parengti individualūs apsaugos reglamentai.
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.2015 metais Vašingtone mirus Vilkėno dvaro savininkei grafienei Felicijai Laimei Broel-Pliaterienei, jos turtas atiteko trims paveldėtojams (du iš jų gyvena užsienyje, viena – Lietuvoje). Trys paveldėtojai įgaliojo advokatų profesinę bendriją “Euroteisės biuras” parduoti Vilkėno dvaro sodybos rūmus, esančius Šilutės rajone.
Stop kadras.Lietuvos kultūros tarybai skyrus finansavimą, buvo įgyvendintas projektas „Interaktyvi pažintinė ekskursija „Atgyjantis paveldas. Nepažinta Šilutė“. Projekto metu sukurtas unikalus kultūrinis produktas – išmanioji programėlė su teatralizuotais, animuotais ir įgarsintais ekskursijos maršrutais. Naudodami išmaniuosius telefonus dalyviai keliaus po XIX–XX a. Šilutę (senąsias Šilokarčemos, Žibų ir Verdainės gyvenvietes) ir sužinos intriguojančių ir daugeliui dar nežinomų istorijų. Interaktyvios ekskursijos metu atgis senieji miesto pastatai ir jau išnykęs paveldas.
MEDIA DIA nuotr.„Jeigu turi seną koklinę krosnį, kuri tave šildo ir džiugina, arba atvirkščiai, kuri yra šalta ir nekūrenama ir galbūt visai nereikalinga, esi iš Klaipėdos miesto, Klaipėdos krašto ir kaimyninės Žemaitijos, kviečiu tave tapti ekspedicijos „Gyvos krosnys“ dalyviu ir istorijos metraštininku“, – tokiu prašymu kreipiasi Klaipėdos universiteto mokslininkė dr. Raimonda Nabažaitė.
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Išsamų pranešimą apie istorinių kapinių Klaipėdos krašte tyrimus, apskaitos ir išsaugojimo problematiką paveldosaugininkų seminare Šilutėje šį rudenį skaičiusi Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docentė dr. Silva Pocytė pabrėžė, kad saugoti žmogus visada labiau yra linkęs, kai supranta to saugojimo prasmę.
Stop kadras.Unikalūs pastatai, lietuvininkai ir šišioniškių tarmė.
Laidos komanda keliaus į Vilų gatvę. Dalis pastatų čia statyti iki pirmojo pasaulinio, kita dalis – tarpukariu.
„Ko gero per sovietmetį ir iki šiol Šilutėje nebuvo pastatyta nė vieno gražesnio pastato nei iki Antrojo pasaulinio karo“, – tikina architektas Egidijus Vidrinskas.
Autorės nuotr.Manau, ir jums taip yra nutikę: pirmą daiktą išmetėte, o po to jo pasigedote ir gailėjotės, kad taip padarėte. Daug tokių istorijų esu girdėjusi, bet šį kartą, taip nenutiko.
Parengti parodą sumaniau iš vieno kaimo žmonių surinktų senų daiktų kolekcijos, t. y. Kintų sen. Prycmų kaimo. Nusprendžiau aplankyti savo artimiausius kaimynus ir nenusivyliau. Kaimynas Verneris Gedaitis noriai sutiko pasidalinti paties surinktais daiktais. Parodė dailiai sukabintus, savo vietą pavėsinėje turinčius, daiktus.
Loading ...