www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Lietuvininkų gatvė Šilutėje – pilna istorinių namų. Vienas iš paslaptingiausių – neogotikiniai Teismo rūmai ir kalėjimas.
Kam įdomu – prašom
https://www.lrt.lt/mediateka…
Paveldas
LRT.lt: Atspindžiai. Paveldo kolekcija. Šilokarčema arba iš trijų kaimų sulipdyta vokiškoji Šilutė (video)0
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.
www.kpd.lt nuotr.Rugsėjo 11-20 dienomis vyksiantys Europos paveldo dienų Lietuvoje renginiai jau 27-tą kartą sieks atkreipti visuomenės dėmesį į kultūros paveldą – mums atitekusį ankstesnių kartų palikimą. Jis nuolat šalia mūsų, tik ne visada įvertintas, pažintas.
Europos paveldo dienos – puikus būdas mums visiems prisiminti, kokį turtą turime.
Bene didžiausias kasmetinis nekilnojamojo kultūros paveldo populiarinimui skirtas renginys – Europos paveldo dienos – šiemet Lietuvoje vyks rugsėjo 11–20 dienomis.
Išskirtinis dėmesys skiriamas kultūros paveldo edukacijai, kurios pagalba galime nusikelti į istorinius laikus, susipažinti su ankstesnių laikotarpių statybos technologijomis, didinti supratimą apie kultūros paveldo unikalumą ir jo vertes, išsaugojimo būtinybę, diskutuoti apie nelengvas jo išsaugojimo problemas.
Atkurta 1892-1909 metais M. Jankaus sodyboje veikusi spaustuvė jau seniai traukia besidominčius knygnešystės istorija. (www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)Aušrininko, spaustuvininko Martyno Jankaus sodyboje Bitėnų kaime prasidėjo teritorijos tvarkymo darbai. Pagėgių savivaldybė įgyvendina projektą „Lietuvos-Lenkijos istorija iš trijų miestų perspektyvos“, finansuojamą iš INTERREG programos Lietuva-Polska, kurio vertė sudaro per 715 tūkstančių eurų.
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Birželio 16 dieną LRT PLIUS laida „Stop juosta“ tęsia modernizmo paieškas Šilutėje ir kviečia visus miesto gyventojus prisidėti prie laidos kūrimo proceso.
„Stop juosta“ pasakoja apie tarpukario progreso sprogimą ir modernizmo fenomeną visoje Lietuvoje. Laidos maršrutų herojai – kraštotyrininkai, architektūros istorikai, istorikai ir amžininkai. „Stop juosta“ pasakoja apie modernizmo ženklus, iškilias asmenybes ir šių dienų miesto žmones su savo istorijomis ir muzikinėmis emocijomis.
Organizatorių nuotr.Šilutės rajone susijungia ir persipina dviejų Lietuvos etnografinių regionų – Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos – istorijos ir kultūros palikimas. Šiuos regionus nuo senų laikų siejo ekonominiai ryšiai ir prekyba, vyko didelė gyventojų migracija iš vienos pasienio pusės į kitą.
Edukacinė pramoginė programa „Pajauskime Paprūsės istoriją“ kviečia į unikalų Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos pasienio miestelį Švėkšną, kur daugelį metų gražiai sugyveno žemaičiai ir lietuvininkai.
Žemaičių Naumiesčio muziejaus nuotr.Šilutės H. Šojaus muziejus pristato Žemaičių Naumiesčio ekspozicijos muziejininko parengtą parodą-pasakojimą apie avalynę ir jos raidą.
Kam įdomu – prašom: https://www.silutesmuziejus.lt/virtuali-paroda-dramblio-batai/
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Subalansuota atostogaujantiems moksleiviams, bet tinka ir mažuosius prižiūrinčioms mamoms ir tėvams, seneliams ir visiems besidomintiems išskirtine Mažosios Lietuvos istorija.
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė dar dešimt iš kartos į kartą perduodamų ir išsaugotų šalies tradicijų, tarp kurių vietos radosi ir Kuršių marių burvalčių vėtrungių gamybai bei Mažosios Lietuvos delmonams.
„Senoji Šilutės kartografija ir ikonografija“ – naujasis Šilutės Hugo Šojaus muziejaus žemėlapių portalas ir orientacinis žaidimas0
Šilutės Hugo Šojaus muziejus pristato 2019 m. įgyvendintą Lietuvos kultūros tarybos, Šilutės rajono savivaldybės ir UAB Hnit-Baltic finansuotą projektą „Senoji Šilutės kartografija ir ikonografija“.
Projekto įgyvendinimo metu buvo sukurtas žemėlapių portalas „Iš Šilokarčemos į Šilutę…“, internetinė aplikacija „Šilutės miesto ir rajono turizmo objektai“ ir virtualus orientacinis žaidimas po Šilutės miestą „Senosios Šilutės slėpiniai“.
H. Šojaus muziejaus nuotr.Šeštadienį, gruodžio 14 dieną, į Šilutės Hugo Šojaus muziejų rinkosi besidomintieji senąja kulinarija – čia buvo pristatyta unikali, iš vokiško rankraščio atgimusi knyga „Klaipėdos krašto kulinarinio paveldo atradimai“, parengta pagal klaipėdiškės Hertos Gelžus receptų sąsiuvinį, rašytą daugiau kaip prieš 100 metų.
VE.lt nuotr.Pusę amžiaus Šilutės Hugo Šojaus muziejaus fonduose gulėjo klaipėdiškės Hertos Gelszus 1892 m. surinktų receptų rankraštis. Beveik 500 autentiškų Mažosios Lietuvos patiekalų receptų netrukus bus išleisti solidžia knyga „Klaipėdos krašto kulinarinio paveldo atradimai“.
Gruodžio 14 d. 14 val. Šilutės H. Šojaus muziejuje knyga ir Hertos Gelszus rankraštis bus pirmą kartą pristatyti visuomenei.
Europos paveldo dienos: „Kultūros paveldas: pažink ir pramogauk“ (patikslinta renginių Šilutėje programa)0
www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Rugsėjo 20-22 dienomis visoje Lietuvoje vyks Europos Tarybos programos „Europos paveldo dienos“. Šių metų tema – „Kultūros paveldas: pažink ir pramogauk“.
Šiais renginiais siekiama supažindinti visuomenę su kultūros paveldu bei didinti jos sąmoningumą kultūros paveldo objektų vertės suvokimo ir jų išsaugojimo atžvilgiu.
H. Šojaus muziejaus nuotr.Per visą Lietuvą vingiuojantis „Lietuvos muziejų kelias“ rugpjūčio pradžioje atvedė ir į Šilutę – čia, prie Hugo Šojaus muziejaus, sekant tema „Lietuvos kraštovaizdžiai: vandenų kultūrinė atmintis“, vyko renginys „Per vandenis vandraujant“.
Jis buvo suskirstytas į kelias dalis. Vaizdingiausia – vienos dienos paroda „Žvejyba pamaryje“ apie žvejo gyvenimą, kurioje pabandėme aprėpti, kaip dirbo ir kuo gyveno pamario žvejai vasarą ir žiemą.
H. Šojaus muziejaus nuotr.Liepos 29 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejus, Vietovardžių metų proga rinkdamas medžiagą apie išnykusias Šilutės rajono gyvenvietes, surengė ekspediciją po Kintų seniūnijos išnykusių gyvenviečių vietas.
Ekspedicijos metu buvo aplankytos spėjamos Tulkarago kaimo, Jociškių dvaro, Veprių dvaro, Žiaukų, Gaicių, Ragaišių, Kuokštų ir Klumbių kaimų vietos – iš viso 8 spėjamos buvusių gyvenviečių vietos. Ekspedicijoje dalyvavo Šilutės Hugo Šojaus muziejaus muziejininkai.
Kurėnai ant vokiško pašto ženklo. (H. Šojaus muziejaus nuotr.)Tikriausiai girdėjote, kad 2019 metai yra paskelbti Pasaulio lietuvių metais. Ta proga 2019 m. balandžio 25 d. Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, vyko Lietuvos muziejų asociacijos Rinkinių mokslinio tyrimo sekcijos organizuota XXII mokslinė konferencija „Pasaulio lietuvių palikimas Lietuvos muziejuose“. Joje skaitytas šis pranešimas, atskleidęs eksponatų istorijas platesniam besidominčiųjų ratui.
Oresto Lidžiaus nuotr.Senųjų Šilutės miesto gyventojų prisiminimai bei dar gyva žodinė tradicija liudija, jog prieškaryje čia buvusios Šilutės dvaro kapinės. Šiandien šitai išduoda tik senų liepų vora bei naujai 1999 m. pastatytas paminklinis akmuo čia palaidotam Šilutės dvarininkui Hugo Scheu (Šojui).
Pagrindinis dvaro kapinių sunaikinimo darbas buvo atliktas dar ankstyvame pokaryje, “buldozerinio ateizmo” metais.
Martynas Toleikis, Šilutės etnografinio muziejaus vyriausias preparatorius. (muziejaus nuotr.)Šilutės Hugo Šojaus muziejaus įkūrimo pradžią reikėtų sieti su 1889 m., kuomet Šilokarčemos dvarą įsigijo Hugo Šojus (H. Scheu, 1845-1937 m.).
Iš pradžių dvarininkas surinktas muziejines vertybes perduodavo Karaliaučiaus, Įsručio muziejams, vėliau – įvairias antikvarines vertybes ir iškasenas ėmė kaupti pats. XIX a. pabaigoje Šilutės dvaro rūmų dviejuose kambariuose įkūrė privatų muziejų, kuriame buvo sukaupta ir eksponuojama lituanistikos, etnografijos ir archeologijos kolekcija.
Plaškių bažnyčios atkūrimo bendrijos nuotr.Nuo pirmadienio, nepaisydami blogo oro, Plaškių bažnyčios atkūrimo bendrijos nariai, vadovaujami iš Vokietijos atvykusio draugijos nario inžinieriaus Bernhard Rosenberg, bažnyčios stogą dengia laikina danga.
Ponas B. Rosenberg su žmona Ulrike atvyko su visais darbo įrankiais ir ilgomis kopėčiomis. Darbus ant stogo padeda atlikti aukštalipys iš Šilutės Arnoldas Sirvydis su komanda.
Rugsėjo 21–23 dienomis visoje Lietuvoje įvyks Europos paveldo dienų renginiai, kurių tema „Atraskime šimtmečio paveldą“. Iš tiesų, jau beveik ketvirtį amžiaus Lietuvoje gyvuojantis, daugelyje Europos šalių populiarus projektas yra ir pagrindinis viso mūsų krašto materialiojo kultūros paveldo pristatytojas. Su šiuo Kultūros paveldo departamento koordinuojamu projektu asocijuojame visoje Lietuvoje rugsėjo antroje pusėje pastebimas smalsaujančių žmonių grupes.
