Krašto naujienos internete
www.meldine.lt nuotr.Nuo balandžio 1 d. iki liepos 29 d. renkamos paraiškos gauti paramą meldinių nendrinukių buveinių išsaugojimui. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 126 070 Eur paramos lėšų.
Veikloje „Meldinių nendrinukių buveinių išsaugojimas“ gali dalyvauti tik tie fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių valdomi natūralių ir pusiau natūralių pievų ir (arba) ekstensyviai naudojamų šlapynių plotai sutampa su meldinei nendrinukei svarbiomis teritorijomis.
meldine.lt nuotr.Informacija Šilutės rajono ūkininkams apie agrarinės aplinkosaugos priemonę meldinių nendrinukių buveinėms išsaugoti.
Migruojančių paukščių klegesys primena apie artėjančius ūkio darbus Nemuno deltos pievose. Nors meldinės nendrinukės čia pasirodys tik gegužę, tačiau jos jau yra pradėjusios savo kelionę į mūsų kraštą. Šiemet mes taip pat vykdysime meldinių nendrinukių skaičiavimus Nemuno deltoje ir tęsime tradiciją informuoti jus, kiek jų sugrįžo ir kuriose pievose suko lizdus.
Šilutės rajono delegacija po apdovanojimo. (Šilutės rajono savivaldybės administracijos nuotr.)Jau 21 kartą Kaune, Girstučio kultūros rūmuose, pagerbti ir apdovanoti pažangiausių ir geriausiai tvarkomų ūkių savininkai. Kiekvienoje savivaldybėje buvo išrinkti tik trys geriausi ūkiai, kurių savininkams įteiktos ąžuolo statulėlės ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos padėkos raštai.
Šilutės rajono savivaldybėje geriausiu pripažintas Petro ir Juzefos Tamavičių pieno ūkis, esantis Gurgždžių kaime, Juknaičių seniūnijoje. Antroji vieta atiteko Birutei ir Kęstučiui Žvirbliams iš Žemaičių Naumiesčio seniūnijos Vanagių kaimo, trečioji – Rimai ir Aloyzui Raukčiams iš Grabupių.
P. Tamavičiaus (dešinėje) ūkis jau antrą kartą laimėjo rajoninį 'Metų ūkio' konkursą. Nuotraukoje su juo Kaimo reikalų skyriaus vedėjas A. Nausėda. (Oresto Lidžiaus nuotr.)Petro Tamavičiaus pieno ūkis (Gurgždžių kaimas, Juknaičių sen.) antrą kartą per pastaruosius 14 metų pripažintas geriausiu Šilutės rajone.
Ypatingas dėmesys ekonominiams rodikliams
Anot rajoninio „Metų ūkio“ konkurso komisijos pirmininko, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėjo Alfredo Nausėdos, šiemet daugiau dėmesio buvo skiriama konkurse dalyvaujančių ūkių ekonominiams rodikliams.
Žoliapjovė taupiems. (mkk.lt nuotr.)Apgauti įmonės, pagalbos neranda ir valstybinėse institucijose.
Šilutės ir šalia esančių rajonų ūkininkai neranda institucijos, galinčios apginti jų interesus. Žemės ūkio technika prekiaujančios įmonės apgautų ir didžiulius nuostolius patyrusių ūkininkų teigimu, vienintelė viltis susigrąžinti pinigus – teismas.
ve.lt nuotr.Pamario ūkininkai po šiems kraštams būdingos potvynių bangos savo valdose tikisi neberasti šieno ritinių, atneštų kartu su vandeniu ir ledu iš aplaidžių „sofos” ūkininkų pievų. Tokie keliaujantys ritiniai kasmet ne tik teršdavo apylinkes, bet ir užkimšdavo melioracijos įrenginius, vandens nutekėjimo pralaidas, rašoma portale „Mano ūkis.lt“.
Anksčiau tiesioginių išmokų gavėjai už tokį aplaidumą sulaukdavo tik vietos valdžios pabarimo, o dabar neteks ir dalies išmokų.
Prieš mėnesį laimėjęs 'Metų ūkio' konkursą Šilutės rajone, A. Kliučinskas dabar tapo dar ir respublikinio pažangiausio gyvulininkystės ūkio nugalėtoju. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)Net du gyvulininkystės ūkiai iš Šilutės rajono pateko į Lietuvos pažangiausiųjų 12 – tuką.
Respublikinio konkurso „Pažangiausias gyvulininkystės ūkis 2013 – inovacija gyvulininkystėje“ nugalėtojais iš Šilutės rajono tapo Algimantas Kliučinskas (Užlieknių kaimas) ir Virginija Macijauskienė (Šyšgirių k.).
Šiame konkurse dalyvavo iš viso 70 gyvulininkystės ūkių. Nugalėtojais buvo pripažinta 12.
A. Kliučinsko teigimu, karvės jam visada iš anksto praneša apie besiartinantį lietų.(Oresto Lidžiaus nuotr.)Norite tikėkite, norite – ne, bet pažangiame pieno ūkyje Lietuvos pamario žemėje, Užlieknių kaime, Šilutės rajone, lietuviškosios juodmargės ne tik maitina gausią Vidos ir Algimanto Kliučinskų šeimyną, bet dar ir padeda ūkininkams planuoti vasaros darbus.
Bent jau taip teigia pats A. Kliučinskas, kurio ūkis vos prieš dieną buvo paskelbtas respublikinio konkurso „Metų ūkis 2013“ nugalėtoju Šilutės rajone, surinkęs daugiausiai balų – 73.
silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Potvynio užliejamose Šilutės rajono savivaldybės Rusnės, Šilutės, Kintų, Juknaičių ir Usėnų seniūnijų bei Pagėgių savivaldybės Pagėgių, Lumpėnų ir Stoniškių seniūnijų teritorijose šieno ir šienainio rulonų išvežimo iš lauko terminas pratęstas iki spalio 1 d.
ve.lt asociatyvi nuotr.Paukščius auginanti ir kiaušiniais prekiaujanti UAB „Vilkyčių mėsa“ pelną praėjusiais metais padidino 200.000 Lt, rodo Registrų centrui pateikta finansinė metų ataskaita.
Pernai Šilutės raj. registruota „Vilkyčių mėsa“ uždirbo 728.611 Lt grynojo pelno, kai 2011 m. pelnas siekė 524.976 Lt.
Ina Edita Kuzmienė. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (toliau – LŽŪKT) Šilutės biuro vadovės, gyvulininkystės konsultantės Inos Editos Kuzmienės įžvalgos apie padėtį gyvulininkystės ūkiuose pamario krašte.
Pirmosios sutartys su LŽŪKT Šilutės biuru dėl ūkių atitikimo kompleksinės paramos (valdymo ir geros agrarinės bei aplinkosaugos būklės) reikalavimams vertinimo buvo sudarytos prieš 3 metus. Šiuo metu tokių priskaičiuojama jau beveik 100, ir jų sąrašas vis dar pildosi. 80 ūkių jau įvertinta.
Audinė gamtoje. (Žuvinto biosferos rezervato archyvo nuotr.)Žemės ūkio bendrovė „Agromanija“ (anksčiau buvo agroserviso kooperatyvas „Juknaičių rapsas“) ketina veisti audines.
ŽŪB „Agromanija“ Vyžių kaime, Juknaičių sen., planuoja pastatyti dvi fermas, kuriose per metus bus galima užauginti daugiau kaip 50 000 žvėrelių.
R. Undžys: 'Dėl karščio ir vėjo dalis braškių uogų tiesiog 'iškepė''. (Oresto Lidžiaus nuotr.)Ištisas savaites kentę be lietaus ir kamuojami sunkiai pakeliamo karščio Šilutės rajono ūkininkai pagaliau gali lengviau atsikvėpti: prieš pat Jonines į Pamario kraštą grįžę lietūs jiems teikia vilties, kad galbūt dar pavyks atsigriebti už prarastą laiką ir nuostolius.
Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėjo Alfredo Nausėdos žiniomis, kai kurios rajono vietovės tikro lietaus nematė ilgas 6 savaites. Dėl to sutriko grūdinių kultūrų vegetacija, dėl žolės stygiaus sumažėjo pieno primilžiai, sausra kirto ir per kitas žemės ūkio šakas.
Čia tai, kas po žiemos liko iš žieminių rapsų pasėlio. (Oresto Lidžiaus nuotr.)Išankstiniais duomenimis, šią žiemą Šilutės rajone iššalo per 20 proc. žiemkenčių. Daugiausiai žalos žiemos šalčiai pridarė rapsams – žuvo daugiau kaip 80 proc. visų pasėlių.
Žieminių kviečių nuostoliai pamaryje siekia 30, kvietrugių – 20, rugių – 15, miežių – 50 proc.
Ypač skaudžiai viduržiemio šalčiai kirto per Usėnų apylinkėse triūsiančio jaunojo ūkininko Vitalijaus Vičkaus žiemkenčius, – jam žuvo bemaž 90 proc. pasėlių: iššalo visi rapsai, o iš beveik 60 ha kvietrugių teliko kokie 10 ha, ir tie patys išsibarstę po atskirus žemės sklypus.
silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Ūkininkams, nepaisantiems pagrindinių aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti, gresia tiesioginių išmokų sumažinimas arba visiškas jų netekimas.
Tokių pat sankcijų gali sulaukti ir tie žemės ūkio subjektai, kurie į duomenis apie savo valdas neįtraukė visų deklaruotų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių, leisdami popieriuje susidaryti gyvulių ir jų išskiriamo mėšlo, tenkančio vienam valdų hektarui, pertekliui.
silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Šilutės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) specialistai tikisi, kad kova su Kintų seniūnijos Uogalių kaimo ūkininko Vytauto Kasparavičiaus pieno ūkį šį pavasarį apnikusia gyvulių tuberkulioze netrukus bus baigta.
Oficialus įsakymas, kad pirmasis per beveik 20 metų krašte užfiksuotas šios klastingos ligos židinys likviduotas, bus išleistas artimiausiu metu, kai iš VMVT laboratorijos bus gautas oficialus patvirtinimas, kad rugsėjo 21 d. antrą kartą dizinfekuotuose ūkininko tvartuose neliko jokio užkrato.
Linutei Sklašiūnienei, ūkininkei iš Kintų seniūnijos, per pamario kraštą į pietus žiemoti migruojančios “darbštuolės” ištrypė ir nulesė 2 hektarus miežių. Ūkininkei padarytą žalą Savivaldybės komisija įvertino 1 200 litų.
Pasak komisijos pirmininko, Šilutės r. savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vyresniojo specialisto Dariaus Lidžiaus, dėl laukinių žąsų nuniokotų pasėlių į Savivaldybę baigiantis vasarai kreipėsi du Kintų seniūnijos
Anot A. Elijošiaus, dėl vidurvasario sausros ir gausių kritulių po jos Šilutės rajono laukuose užderėjo maždaug trečdaliu mažiau bulvių. (Oresto Lidžiaus nuotr.)Pasak Algimanto Elijošiaus, vieno stambiausių bulvių augintojų Šilutės rajone, dėl vidurvasarį krašte ilgai vyravusios sausros ir gausių kritulių po jos laukuose užderėjo maždaug trečdaliu mažiau bulvių – vidutiniškai 30 tonų iš hektaro. Užtat jų kaina, lyginant su praeitų metų rugsėju, šoktelėjo kone 1,5 karto – nuo 400 litų iki 550 – 600 Lt už toną perkant urmu iš namų.
Tiesa, šiųmečio derliaus bulvės kiek mažesnės, o kai kurios jų, po sausros gavusios lietaus, buvo pradėjusios iš naujo vegetuoti ir iki bulviakasio nespėjo pilnai subręsti.
Šių metų liepos 27 d., reaguodamas į neigiamas žinias apie Lietuvos pieno sektoriaus dalyvių padėtį, kreipiausi į ES Žemės ūkio komisarą informuodamas apie ypač nukentėjusį nuo krizės Baltijos šalių pieno sektorių bei prašiau informuoti, kaip susiklosčiusią situaciją ketina spręsti Europos Komisija.
Žemės ūkio komisaras Dačianas Čiola savo laiške – atsakyme pristatė, kokių priemonių Europos Komisija ėmėsi, kad padėtų pieno gamintojams
K. Andrijauskui neramu, kad dėl lietingų orų pamario krašto ūkininkai niekaip negali užbaigti javapjūtės. (Oresto Lidžiaus nuotr.)Kalendorinę pjūties pabaigos dieną, rugpjūčio 16 – ąją, Šilutės rajone dar buvo nenukulta daugiau kaip pusė grūdų pasėlių, tvirtina Lietuvos ūkininkų sąjungos (toliau – LŪS) Šilutės rajono skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas.
Pasak LŪS skyriaus pirmininko, pamario krašte javapjūtė prasidėjo vos prieš 10 dienų. Tačiau dėl lietingų orų krašto ūkininkai visu pajėgumu galėjo darbuotis tik kelias dienas. Dažniau – po kelias valandas per dieną.
