silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Ūkininkams, nepaisantiems pagrindinių aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti, gresia tiesioginių išmokų sumažinimas arba visiškas jų netekimas.
Tokių pat sankcijų gali sulaukti ir tie žemės ūkio subjektai, kurie į duomenis apie savo valdas neįtraukė visų deklaruotų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių, leisdami popieriuje susidaryti gyvulių ir jų išskiriamo mėšlo, tenkančio vienam valdų hektarui, pertekliui.
Pastarosiomis dienomis šalies savivaldybės gauna iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau ŽŪIKVC) pranešimus su sąrašais žemės ūkio subjektų – ūkininkų, bendrovių, – kurie savo žemes galimai “maitina” didesniu už leidžiamą azoto kiekiu. Vien tik Šilutės rajone tokių ūkių priskaičiuota daugiau kaip 330.
Anot ŽŪIKVC Žemės ūkio subjektų registrų skyriaus vadovo pavaduotojos Jelenos Karoblienės, per metus į dirvą patenkančio azoto kiekis skaičiuojamas atsižvelgiant į duomenis apie registruotas žemės ūkio valdas (ne į deklaruotų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą) ir turimą gyvūnų skaičių pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką.
Pagal 2005 metų liepos 14 d. aplinkos ir žemės ūkio ministrų įsakymu patvirtintus aplinkosaugos reikalavimus mėšlui tvarkyti, per metus į dirvą patenkančio azoto kiekis (tręšiant žemę mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius) neturi būti didesnis kaip 170 kilogramų vienam hektarui. Laikoma, kad vieno sąlyginio gyvulio per metus išskiriamame mėšle susidaro 100 kilogramų bendrojo azoto.
Pasak J. Karoblienės, į juoduosius sąrašus pateko daugiausiai tie žemdirbiai, kurių ūkiai pagal deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus lyg ir atitiktų visiems gamtosaugos reikalavimams, tačiau jie lig šiol neprisiruošė atnaujinti duomenų apie savo valdas, arba atnaujino jas atmestinai, pamiršę įtraukti į jas visus naudmenų ir pasėlių plotus.
“Todėl mes ir siunčiame pranešimus, kad žmonės spėtų laiku susitvarkyti, – telefonu sakė J. Karoblienė. – Priešingu atveju jie gali netekti dalies ar net visų išmokų”.
Tiems ūkio subjektams, kurie neturi pakankamai žemės nei popieriuje, nei natūroje, derėtų dokumentais įrodyti, kad mėšlo perteklių kažkam perleido.
Duomenų apie savo žemės ūkio valdas lig šiol dar nėra atnaujinę apie 50 tūkst. Lietuvos žemės ūkio subjektų. Tam jie turi laiko iki metų galo. Tačiau nesuskubusieji atnaujinti šių duomenų iki spalio 15 d. gali prarasti teisę į avansu mokamas tiesiogines išmokas.
