
Algirdo Poteliūno nuotr.
Vietos bendruomenių savivaldos 2013-2015 metų programos (toliau – Programa) įgyvendinimui 2014 m. iš valstybės biudžeto buvo skirta 8 mln. litų, kurie savivaldybėms buvo paskirstyti pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktus duomenis apie dirbančių ir mokančių gyventojų pajamų mokestį asmenų skaičių savivaldybėse. Šilutės rajono savivaldybei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro2014 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. A1–116 skirta 99 000 Lt.
2014 m. kovo 27 d. Šilutės rajono taryba sprendimu Nr. T1-2027 patvirtino Vietos
Skaityti toliau

D. Gailiūnienės, sveksnosnaujienos.lt, nuotr.
Sausio 8 d. popietę Švėkšnos tradicinių amatų centro darbuotojos Jurgita Rumšienė ir Ingrita Riterienė sukvietė Švėkšnos amatininkus, tautodailininkus, visuomeninkus, organizacijų atstovus prie arbatos puodelio tam, kad aptartų galimą bendradarbiavimą, praneša www.sveksnosnaujienos.lt.
Švėkšnos tradicinių amatų centras turėtų tapti vieta, kur bus puoselėjami tradiciniai amatai, organizuojamos įvairios studijos ir būreliai, parodos, konferencijos, mugės, taip pat įvairi kultūrinė veikla. Tačiau centras neturėtų apsiriboti vien šia veikla, mat jis yra pavaldus Šilutės turizmo informacijos
Skaityti toliau

Metų švėkšniškės (iš kairės) D. Dirgėlienė ir I. Riterienė. (www.sveksnosnaujienos.lt nuotr.)
Gruodžio mėnesį “Švėkšnos naujienų” lankytojai galėjo balsuoti “Metų švėkšniškio 2014″ rinkimuose. Balsavimo metu pagrindinė kova vyko tarp Švėkšnos “Saulės” gimnazijos direktorės Dalios Dirgėlienės ir Švėkšnos neįgaliųjų draugijos padalinio pirmininkės Ingritos Riterienės. Pirmavo tai viena, tai kita moteris, o sustabdžius balsavimą paaiškėjo, jog abi šios nominantės surinko beveik vienodą balsų skaičių.
Skaityti toliau

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.
Kelyje Rusnė–Galzdonai–Plaškiai apsemti trys kelio atkarpos: nuo 1,10 iki 5,70 km vandens gylis sieka 50 cm, čia eismas draudžiamas,
nuo 9,00 iki 9,10 km ir nuo 13,00 iki 13,15 km vandens gylis – 10 cm (ribojamas greitis).
Kelyje Juknaičiai–Sausgalviai–Tatamiškiai nuo 7,40 iki 8,50 km vandens gylis – 50 cm. Eismas draudžiamas.
Kelyje Užliekniai–Paleičiai nuo 4,64 iki 4,78 km vandens gylis – 60 cm. Eismas draudžiamas.
Kelyje Sausgalviai–Žalgiriai nuo 0,80 iki 2,40 km vandens gylis – 50 cm. Eismas draudžiamas.
Skaityti toliau

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.
Vandens lygis Nemuno žemupyje toliau krenta. Į savo vagą jau bando grįžti ir žiemos poplūdžio pamario žemumose kaltininkė Leitės upė. Todėl vanduo ant kelio iš Šilutės į Rusnę gali ir neužsibūti.
Bent jau taip mano situaciją potvynio užliejamoje teritorijoje stebintis Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vedėjas Romualdas Renčeliauskas.
Tačiau, kaip sakoma, viskas gamtos valioje…
Skaityti toliau

Pievose prie kelio į Rusnę jau pasirodė vanduo. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)
Pamario krašto žemumas tvindo žiemos poplūdžio vanduo. Iš krantų išsiliejo Nemuno intakas Leitė.
Poplūdžio vanduo baigia pripildyti polderių kanalus Rupkalvių ir Žalgirių kaimuose. Vietomis jis jau plūsta į pievas ir šįryt visai priartėjo prie kelio iš Šilutės į Rusnę.
Vandens lygis Nemuno upėje toliau krenta. Tačiau ties Uostadvariu jau kemšasi ledai. Todėl, anot Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės, priešgaisrtinės ir gyventojų saugos skyriaus vedėjo Romualdo Renčeliausko, dabar dar sunku prognozuoti, kaip artimiausiu metu keisis situacija Nemuno žemupyje.
Skaityti toliau
Publikuota: 2015 sausio 01 Kategorija: Rajone

Oresto Lidžiaus nuotr.
Su nuoširdžiausiais linkėjimais Naujųjų metų proga.
Skaityti toliau

V. Valenčius. (stop kadras iš www.silutesetazinios.lt archyvo)
Staigus vandens lygio kilimas Nemuno žemupyje šios savaitės pradžioje net ir užliejamo Žalgirių kaimo senbuvį Valterį Valenčių paskatino suskubti ruoštis galimam potvyniui: šiandien iš pat ryto senolis mažame tvartelyje aukščiau kėlė savo ožkas. Tačiau, anot jo, bent jau artimiausiu metu kelias iš Šilutės į Rusnę išliks sausas.
V. Valterio prognozę tartum patvirtina Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos interneto svetainėje publikuojama hidrologinė informacija, iš kurios matyti, kad vanduo Nemune ties Rusne šią naktį slūgo.
Skaityti toliau

Šilutės rajone po vandeniu jau yra atsidūrę apie 5,5 km rajoninės reikšmės kelių. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)
Antradienį vandens lygis Nemuno upėje ties Rusne per plauką priartėjo prie stichinės 290 cm ribos – ryte jis jau siekė 288 cm, ir iš karto pasigirdo perspėjimų, kad artimiausiu metu gali būti apsemtas kelias iš Šilutės į Rusnę.
Apie pusę šeštos vakaro Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vedėjas Romualdas Renčeliauskas informavo „Šilutės ETA Žinias“, kad kelias iš Šilutės į Rusnę dar sausas. Vėliau tai patvirtino ir Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.
Pasak R. Renčeliausko, vanduo kyla dėl ledų sangrūdų Nemuno žemupyje. Visos specialiosios
Skaityti toliau
Publikuota: 2014 gruodžio 26 Kategorija: Rajone

Oresto Lidžiaus nuotr.
Ventės ragas, Minija. Antroji Kalėdų diena.
Skaityti toliau

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.
Valentinas Dylertas, dabar jau buvęs Juknaičių seniūnas, nuo gruodžio 19 d. išėjo į užtarnautą poilsį.
Naujuosius metus be seniūno sutiks ir Saugos, mat Anastazija Oželytė, Saugų seniūnė, nuo gruodžio 31 d. taip pat išeina į užtarnautą poilsį.
Anot Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Sigito Šepučio, konkursai į atlaisvintas seniūnų pareigas bus skelbiami iš karto po Naujųjų metų.
Skaityti toliau

Jūrų kadetus ketinama įkurdinti Rusnės specialiosios mokyklos bazėje. (Oresto Lidžiaus nuotr.)
Ant Rusnės šlovės aukuro bus aukojama neįgaliukų gerovė?
Rusnės specialiosios mokyklos kolektyvas nori garantijų, kad jų įstaigą iškėlus į Šilutę, nepablogės sutrikusio intelekto vaikų ugdymo sąlygos, bus išsaugotos darbo vietos.
Reaguodami į žiniasklaidos pranešimus apie Šilutės rajono valdžios planus steigti jūrų kadetų mokyklą Rusnės specialiosios mokyklos bazėje, šios ugdymo įstaigos darbuotojai sunerimo, kad perkėlus juos į Šilutės „Žibų“ pradinės mokyklos trečią ir ketvirtą aukštus, gali pablogėti neįgalių vaikų ugdymo sąlygos, o dalis darbuotojų gali likti be darbo.
Skaityti toliau

Algirdo Poteliūno nuotr.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto parengtame Lietuvos savivaldybių indekse, kuriame savivaldybės išrikiuotos nuo geriausios iki blogiausios pagal tai, kiek jose yra ekonominės laisvės ir kaip efektyviai jos valdomos, Šilutė, lyginant su praeitų metų indeksu, rajoninių savivaldybių grupėje iš 40-tos vietos pakilo į 29-tą – 49,9 balo iš 100 galimų.
Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto, aukštesnę nei praėjusiais metais vietą Lietuvos savivaldybių indekse Šilutei nulėmė geresnis komunalinio ūkio, švietimo bei socialinės rūpybos sričių vertinimas.
Skaityti toliau

lt.wikipedia.org nuotr.
Ant svetimo arklio į dangų nenujosi.
Savos seniūnijos pageidaujantys Vilkyčių ir aplinkinių kaimų gyventojai pagaliau įveikė pirmąjį etapą: Savivaldybės administracijai įteikta 140 parašų – dvigubai daugiau nei reikia, kad būtų organizuojama vietos gyventojų apklausa dėl naujos seniūnijos steigimo, priskiriant jai dalį Saugų seniūnijos teritorijos. Anot Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Raimundo Ambrozaičio, darbo grupės, tikrinusios vilkytiškių surinktus parašus, pirmininko, šį kartą naujos seniūnijos steigimo iniciatoriai nepersistengė, ir, priešingai nei pirmąjį kartą („Vilkytiškiai patys sau pakišo koją“), visi jų
Skaityti toliau

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.
Į „Metų švėkšniškio“ titulą pretenduoja devyni, organizatorių manymu, labiausiai šiais metais seniūnijai ir jos gyventojams nusipelnę žmonės.
Pretendentai: Ingrita Riterienė, Švėkšnos neįgaliųjų draugijos pirmininkė, Vytautas Raibys, kelių amatų meistras, renginių organizatorius, Pranas Kuzas, vienas palydovo “LitSat-1″ kūrėjų, švėkšniškių pramintas “kosmonautu”, Vaidotas Didžiūnas, technologijų mokytojas, renginių organizatorius, Violeta Astrauskienė, Saugų seniūnijos raštvedė, visuomenininkė, Monika Žąsytienė, Švėkšnos muziejininkė, Violeta Giedraitienė, Saugų punkto medicinos centro
Skaityti toliau

lt.wikipedia.org nuotr.
Nuo Saugų seniūnijos pageidaujantys atsiskirti Vilkyčių ir aplinkinių kaimų gyventojai suklupo lygioje vietoje: kažkas iš iniciatorių, švelniai tariant, taip persistengė rinkdamas parašus, kad Šilutės rajono savivaldybės administracija buvo priversta nutraukti prieš mėnesį pradėtą vietos gyventojų apklausos procedūrą.
Gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą rinkimo lapai Vilkyčių ir aplinkinių kaimų iniciatyvinei grupei buvo išduoti šių metų spalio 20 d. Reikėjo surinkti viso labo 5 proc. vilkytiškių įsivaizduojamos naujos seniūnijos gyventojų parašų – apie 60-70, kad būtų galima kreiptis į
Skaityti toliau

Taip atrodė Degučių tvenkinys po užtvankos avarijos praeitų metų gegužės pabaigoje. Dabar jis vėl sklidinas vandens, jame veisiamos žuvys. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)
Penktadienį į Degučių tvenkinį paleista apie pusė tonos UAB „Kintai“ žuvų veisykloje užaugintų karpių.
Anot UAB „Kintai“ vadovo Rimgaudo Višinsko, karpiai į Degučių tvenkinį paleisti įgyvendinant Aplinkos ministerijos vykdomą vandens telkinių įžuvinimo programą.
Pagal šią programą UAB „Kintai“ savo išaugintais sterkais, amūrais, lynais ir kitomis žuvimis šiemet jau praturtino apie 80 vandens telkinių 15-oje Lietuvos rajonų.
Degučių tvenkinyje įveista karpių, nes taip esą rekomandavo mokslininkai.
Skaityti toliau

Bendruomenės 'Nemuno sala' nuotr.
Praeitą ketvirtadienį, 2014 m. lapkričio 6 d., Rusnės miestelyje atidaryta moderni vaikų žaidimo aikštelė. Tuo pasirūpino vietos bendruomenė “Nemuno sala” (vadovas Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys Darius Soščeka), bendradarbiaudama su Rusnės seniūnija.
Naujoji aikštelė įrengta patrauklioje vietoje, gyvenamųjų namų kaimynystėje, šalia lauko krepšinio aikštelės. Iš vienos pusės, už pylimo, teka Pakalnės upė, iš kitos ranka pasiekiama centrinė miestelio dalis.
Skaityti toliau

A. Būdos, www.nemunodelta.lt, nuotr.
Spalio mėnesį Nemuno deltos regioniniame parke parengti gamtos gidai, kurie supažindins visuomenę su Aukštumalos aukštapelkės ekosistema, jos raida, gamtinėmis vertybėmis ir reikšme ne tik mus supančiai aplinkai, bet ir žmogaus gyvenime.
Aukštumalos aukštapelkė – neabejotinai viena garsiausių Nemuno deltos gamtinių vertybių. Šią pelkę viso pasaulio pelkėtyrininkai vadina pelkėtyros lopšiu, nes 1902 m. vokiečių botanikas K.A. Veberis (C.A. Weber), remdamasis nuodugniais Aukštumalos pelkės tyrimais, publikavo pirmąją pasaulyje mokslinę monografiją
Skaityti toliau