Algirdo Poteliūno nuotr.

Vietos bendruomenių savivaldos 2013-2015 metų programos (toliau – Programa) įgyvendinimui 2014 m. iš valstybės biudžeto buvo skirta 8 mln. litų, kurie savivaldybėms buvo paskirstyti pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktus duomenis apie dirbančių ir mokančių gyventojų pajamų mokestį asmenų skaičių savivaldybėse. Šilutės rajono savivaldybei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro2014 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. A1–116 skirta 99 000 Lt.

2014 m. kovo 27 d. Šilutės rajono taryba sprendimu Nr. T1-2027 patvirtino Vietos

Skaityti toliau

bendruomenių savivaldos 2013 – 2015 metų programos lėšų vietos bendruomenių sprendimams įgyvendinti skyrimo ir naudojimo tvarkos aprašą nauja redakcija.

2014 m. balandžio 9 d. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu paskirstė Vietos bendruomenių savivaldos 2013-2015 metų programos lėšas 2014 metams kiekvienai seniūnijai. O2014 m. balandžio 14 d. Administracijos direktorius įsakymu Programos vykdymas pavestas kiekvienos seniūnijos seniūnui. Seniūnai įsakymu tvirtino Vietos bendruomenių tarybos (toliau – VBT) sudėtis, pateikė Savivaldybės administracijai sprendimus ir sąmatas dėl VBT patvirtintų veiklų vykdymo, rūpinosi VBT posėdžių organizavimu, organizavo VBT sprendimų įgyvendinimą.

Seniūnijos per 2014 metus VBT sprendimams įgyvendinti panaudojo 98 972,42 Lt, įgyvendintos visos (57) VBT patvirtintos veiklos, tenkinančios vietos bendruomenės viešuosius poreikius.

Gardamo seniūnijoje iš Programos lėšų(6 280 Lt):Gardamo miestelyje (iš įsigytų medžiagų) bendruomenė suremontavo parke esančios scenos stogą, nudažė sienas, Šylių kaime esančiame parke buvo įrengti suoliukai su šiukšliadėžėmis, įsigyta įvairaus sporto inventoriaus treniruotėms bei varžyboms, įsigyti projektoriai Gardamo jaunimo veiklai skatinti Gardamo pagrindinėje mokykloje.

Juknaičių seniūnijoje iš Programos lėšų (7 210 Lt): įsigytų medžiagos pagamintos šiukšliadėžės Juknaičiuose, suremontuota Leitgirių k. autobusų stotelė, Pašyšių kaime pastatyti suoliukai, įsigytos medžiagos Juknaičiuose esančių smėlio dėžių atnaujinimui, prisidėta prie vaikų vasaros stovyklos „Atostogos Naminuko palėpėje“, sutvarkytas Juknaičių parko apšvietimas, atnaujintos hipodromo žirgų lenktynių kliūtys, atnaujinta krepšinio aikštelė Juknaičiuose.

Katyčių seniūnijoje iš Programos lėšų (5 367 Lt): prisidėta prie renginio socialiai remtinoms šeimoms „Mini verslumas šeimoje“, įsigyta mediena ir atnaujinti mokyklos suoliukai, pakeisti langai šarvojimo salei, atnaujinti bendruomenės namų langai, įsigyta dalis medžiagų, reikalingų Katalikų maldos namų varpinės remontui, įsigytos medžiagos Katyčių evangelikų liuteronų maldos namų remontui.

Kintų seniūnijoje iš Programos lėšų (6 215,6 Lt): Ventės k,. ant Kuršių marių kranto įrengtos sūpynės, Kintuose pastatyta 10 metalinių šiukšliadėžių, įsigyta medienos, metalo ruošinių, plytelių, dažų, įvairių tvirtinimo detalių ir kitų medžiagų, iš kurių bendruomenės nariai gamino suoliukus, įrengė dangą buitinių atliekų surinkimo aikštelėms, dekoratyvinius aitvarus.

Rusnės seniūnijoje iš Programos lėšų (5 880,00 Lt): įsigyti suoliukai su šiukšliadėžėmis, įrengta lauko prekyvietė.

Saugų seniūnijoje iš Programos lėšų (8 149 Lt): prie Vilkyčių pagrindinės mokyklos sutvarkytas apšvietimas.

Šilutės seniūnijoje iš Programos lėšų (31 565,83 Lt): pastatyta lauko lygiagretė ir dvi smėlio dėžes šalia vaikų žaidimo aikštelės Traksėdžių k., įrengti 5 plastikiniai langai Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos bendruomenės patalpose, įsigyta lauko palapinė Šyšos k. bendruomenės renginiams, susibūrimams, įrengta vaikų žaidimo aikštelė Šilutėje, Komunarų g., Macikų kaime pastatytas krepšinio stovas, Šilutės mieste esančiose aikštelėse atnaujintos krepšinio lentos, stovai, tinkleliai, pastatyti 4 suoleliai, Grabupėlių k. įrengta vaikų žaidimo aikštelė, palei pėsčiųjų – dviračių taką link Pagrynių k. pastatyti 5 suoliukai ir 5 šiukšliadėžės, Armalėnų k. įsigytos medžiagos smėlio dėžėms, biliardo stalas, žaidimų stalas, Laučių bendruomenės namuose pastatytas stalo teniso stalas, Šilutės mieste esančiame „Šeimos skvere“ įrengti 2 šviestuvai, taip pat nupirkti 3 lauko stalai ir 6 lauko suolai, kurie pastatyti „Heide“ bendruomenės namų kieme.

Usėnų seniūnijoje iš Programos lėšų (5 547 Lt):pagrindinėje Usėnų k. aikštėje pastatyti 5 metaliniai lauko suoliukai, pasiūti koncertiniai rūbai vokalinio ansamblio „Smiltė“ dainininkėms, prisidėta prie Krepšinio varžybų „Usėnų Dėduko“ taurei laimėti bei galiūnų konkurso organizavimo, Žemaitkiemio k. iš seniūnijos lėšų perkamoms sūpynėms nupirkti trūkstami priedai (varžtai, trosai, kabės ir pan.), įsigyti dažai bei nudažytos sporto salės Usėnų pagrindinėje mokykloje grindys.

Vainuto seniūnijoje iš Programos lėšų (6 750 Lt):įsigyta vejapjovė, reikalinga Vainuto Šv. Jono Krikštytojo parapijos aplinkai tvarkyti bei krūmapjovė, reikalinga sutvarkyti viešąsias Bikavėnų k. erdves, nupirkti 5 gėlių vazonai, 2 tinklinio tinklai su kamuoliais tinklinio aikštelei Balčių k., įsigyti 3 suoliukai, kurie pastatyti Vainuto miestelyje šalia bendruomenės namų, įsigytos medžiagos (dažai, tapetai, klijai) Gorainių kaimo bendruomenės namų patalpos remontui.

Žemaičių Naumiesčio seniūnijoje iš Programos lėšų (8 034,92 Lt):Degučių k. įrengta 10 šiukšliadėžių ir skelbimų lenta, Ž. Naumiesčio miestelio aikštėje pastatytas lauko tualetas, prisidėta prie Mykolinių šventės organizavimo.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Planavimo ir plėtros skyriaus inf.

D. Gailiūnienės, sveksnosnaujienos.lt, nuotr.

Sausio 8 d. popietę Švėkšnos tradicinių amatų centro darbuotojos Jurgita Rumšienė ir Ingrita Riterienė sukvietė Švėkšnos amatininkus, tautodailininkus, visuomeninkus, organizacijų atstovus prie arbatos puodelio tam, kad aptartų galimą bendradarbiavimą, praneša www.sveksnosnaujienos.lt.

Švėkšnos tradicinių amatų centras turėtų tapti vieta, kur bus puoselėjami tradiciniai amatai, organizuojamos įvairios studijos ir būreliai, parodos, konferencijos, mugės, taip pat įvairi kultūrinė veikla. Tačiau centras neturėtų apsiriboti vien šia veikla, mat jis yra pavaldus Šilutės turizmo informacijos

Skaityti toliau

centrui, tad dalis veiklos turėtų būti orientuota ir į atvykstančus turistus.

Tokie platūs veiklos barai taps tikru iššūkiu naujosios įstaigos darbuotojoms. Amatus kuruojanti Ingrita sako, kad pradžia sunki, bet ji tikisi atrasti bendrą kalbą su vietos bendruomene.

Daugiau: www.sveksnosnaujienos.lt: „Tradicinių amatų centras “ruošia dirvą” startui“

Oresto Lidžiaus nuotr.

Molo į Kuršių marias kaip nebūta…

Skaityti toliau

Video:
https://www.facebook.com/video.php?v=786418421412051&set=vb.100001317000048&type=2&theater,
https://www.facebook.com/video.php?v=786422201411673&set=vb.100001317000048&type=2&theater

Nuotraukos:

Metų švėkšniškės (iš kairės) D. Dirgėlienė ir I. Riterienė. (www.sveksnosnaujienos.lt nuotr.)

Gruodžio mėnesį “Švėkšnos naujienų” lankytojai galėjo balsuoti “Metų švėkšniškio 2014″ rinkimuose. Balsavimo metu pagrindinė kova vyko tarp Švėkšnos “Saulės” gimnazijos direktorės Dalios Dirgėlienės ir Švėkšnos neįgaliųjų draugijos padalinio pirmininkės Ingritos Riterienės. Pirmavo tai viena, tai kita moteris, o sustabdžius balsavimą paaiškėjo, jog abi šios nominantės surinko beveik vienodą balsų skaičių.

Skaityti toliau

Organizatoriai 2014-ųjų metų švėkšniškėmis nusprendė paskelbti abi šias moteris.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kelyje Rusnė–Galzdonai–Plaškiai apsemti trys kelio atkarpos: nuo 1,10 iki 5,70 km vandens gylis sieka 50 cm, čia eismas draudžiamas,
nuo 9,00 iki 9,10 km ir nuo 13,00 iki 13,15 km vandens gylis – 10 cm (ribojamas greitis).

Kelyje Juknaičiai–Sausgalviai–Tatamiškiai nuo 7,40 iki 8,50 km vandens gylis – 50 cm. Eismas draudžiamas.

Kelyje Užliekniai–Paleičiai nuo 4,64 iki 4,78 km vandens gylis – 60 cm. Eismas draudžiamas.

Kelyje Sausgalviai–Žalgiriai nuo 0,80 iki 2,40 km vandens gylis – 50 cm. Eismas draudžiamas.

Skaityti toliau

Kelyje Atmatos upės krantas–Tulkiaragė nuo 0,00 iki 2,74 km vandens gylis – 35 cm. Eismas draudžiamas.

Kelyje Šilutė–Šyša–Krokų Lankos nuo 2,85 iki 4,40 km vandens gylis – 5 cm (ribojamas greitis), nuo 6,50 iki 9,91 km vandens gylis – 35 cm (eismas draudžiamas).

www.eismoinfo.lt inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vandens lygis Nemuno žemupyje toliau krenta. Į savo vagą jau bando grįžti ir žiemos poplūdžio pamario žemumose kaltininkė Leitės upė. Todėl vanduo ant kelio iš Šilutės į Rusnę gali ir neužsibūti.

Bent jau taip mano situaciją potvynio užliejamoje teritorijoje stebintis Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vedėjas Romualdas Renčeliauskas.

Tačiau, kaip sakoma, viskas gamtos valioje…

Skaityti toliau

Trečiadienio rytą ant kelio į Rusnę, kairiojoje važiuojamosios dalies pusėje, pasirodęs poplūdžio vanduo transporto eismo į salą kol kas nesutrikdė.

Susijęs: “Vanduo priartėjo prie kelio į Rusnę”

Pievose prie kelio į Rusnę jau pasirodė vanduo. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Pamario krašto žemumas tvindo žiemos poplūdžio vanduo. Iš krantų išsiliejo Nemuno intakas Leitė.

Poplūdžio vanduo baigia pripildyti polderių kanalus Rupkalvių ir Žalgirių kaimuose. Vietomis jis jau plūsta į pievas ir šįryt visai priartėjo prie kelio iš Šilutės į Rusnę.

Vandens lygis Nemuno upėje toliau krenta. Tačiau ties Uostadvariu jau kemšasi ledai. Todėl, anot Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės, priešgaisrtinės ir gyventojų saugos skyriaus vedėjo Romualdo Renčeliausko, dabar dar sunku prognozuoti, kaip artimiausiu metu keisis situacija Nemuno žemupyje.

Skaityti toliau

Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, Šilutės rajone jau apsemti 9 rajoninės reikšmės kelių ruožai, kurių bendras ilgis – apie 8 km . Vandens gylis juose svyruoja nuo 5 cm iki 35 cm.

Apsemti kelių ruožai:
kelyje Nr. 4213 Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 2,20 iki 5,40 km vandens gylis 35 cm. Eismas draudžiamas;
kelyje Nr. 4215 Juknaičiai–Sausgalviai–Tatamiškiai nuo 7,40 iki 8,20 km vandens gylis 35 cm. Eismas draudžiamas;
kelyje Nr. 4216 Užliekniai–Paleičiai nuo 4,64 iki 4,78 km vandens gylis 30 cm. Eismas draudžiamas;
kelyje Nr. 4237 Sausgalviai–Žalgiriai nuo 0,85 iki 1,35 km vandens gylis 35 cm. Eismas draudžiamas;
kelyje Nr. 4243 Atmatos upės krantas–Tulkiaragė nuo 1,50 iki 2,74 km vandens gylis 20 cm. Eismas draudžiamas;
kelyje Nr. 4248 Šilutė–Šyša–Krokų Lankos nuo 2,85 iki 4,40 km vandens gylis 5 cm. Ribojamas greitis;
kelyje Nr. 4248 Šilutė–Šyša–Krokų Lankos nuo 7,80 iki 8,10 km vandens gylis 20 cm. Eismas draudžiamas;
kelyje Nr. 4270 Žemaitkiemis–Vabalai nuo 5,45 iki 5,55 km vandens gylis 25 cm. Eismas draudžiamas;
kelyje Nr. 4270 Žemaitkiemis–Vabalai nuo 6,60 iki 6,80 km vandens gylis 25 cm. Eismas draudžiamas.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Su nuoširdžiausiais linkėjimais Naujųjų metų proga.

Skaityti toliau

Rusnė,
2015-01-01

V. Valenčius. (stop kadras iš www.silutesetazinios.lt archyvo)

Staigus vandens lygio kilimas Nemuno žemupyje šios savaitės pradžioje net ir užliejamo Žalgirių kaimo senbuvį Valterį Valenčių paskatino suskubti ruoštis galimam potvyniui: šiandien iš pat ryto senolis mažame tvartelyje aukščiau kėlė savo ožkas. Tačiau, anot jo, bent jau artimiausiu metu kelias iš Šilutės į Rusnę išliks sausas.

V. Valterio prognozę tartum patvirtina Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos interneto svetainėje publikuojama hidrologinė informacija, iš kurios matyti, kad vanduo Nemune ties Rusne šią naktį slūgo.

Skaityti toliau

Tiesa, ties Šilininkais Nemuno vandens lygis per naktį kilo. „Greičiausiai kažkur ten dabar susiformavo ižo sangrūdos,“ – spėjo Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vedėjas Romualdas Renčeliauskas.

Susijęs: “Nemunas jau grasina potvyniu”

Šilutės rajone po vandeniu jau yra atsidūrę apie 5,5 km rajoninės reikšmės kelių. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Antradienį vandens lygis Nemuno upėje ties Rusne per plauką priartėjo prie stichinės 290 cm ribos – ryte jis jau siekė 288 cm, ir iš karto pasigirdo perspėjimų, kad artimiausiu metu gali būti apsemtas kelias iš Šilutės į Rusnę.

Apie pusę šeštos vakaro Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vedėjas Romualdas Renčeliauskas informavo „Šilutės ETA Žinias“, kad kelias iš Šilutės į Rusnę dar sausas. Vėliau tai patvirtino ir Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.

Pasak R. Renčeliausko, vanduo kyla dėl ledų sangrūdų Nemuno žemupyje. Visos specialiosios

Skaityti toliau

tarnybos, anot jo, jau pasiruošusios galimam potvyniui.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Ventės ragas, Minija. Antroji Kalėdų diena.

Skaityti toliau

2014-12-26

Oresto Lidžiaus nuotr.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Valentinas Dylertas, dabar jau buvęs Juknaičių seniūnas, nuo gruodžio 19 d. išėjo į užtarnautą poilsį.

Naujuosius metus be seniūno sutiks ir Saugos, mat Anastazija Oželytė, Saugų seniūnė, nuo gruodžio 31 d. taip pat išeina į užtarnautą poilsį.

Anot Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Sigito Šepučio, konkursai į atlaisvintas seniūnų pareigas bus skelbiami iš karto po Naujųjų metų.

Skaityti toliau

Kandidatų kompetencija iš pradžių bus vertinama Valstybės tarnybos departamente, o įveikusiems pirminę atranką dar teks pademonstruoti savo žinias sprendžiant specialų testą.

Jūrų kadetus ketinama įkurdinti Rusnės specialiosios mokyklos bazėje. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Ant Rusnės šlovės aukuro bus aukojama neįgaliukų gerovė?

Rusnės specialiosios mokyklos kolektyvas nori garantijų, kad jų įstaigą iškėlus į Šilutę, nepablogės sutrikusio intelekto vaikų ugdymo sąlygos, bus išsaugotos darbo vietos.

Reaguodami į žiniasklaidos pranešimus apie Šilutės rajono valdžios planus steigti jūrų kadetų mokyklą Rusnės specialiosios mokyklos bazėje, šios ugdymo įstaigos darbuotojai sunerimo, kad perkėlus juos į Šilutės „Žibų“ pradinės mokyklos trečią ir ketvirtą aukštus, gali pablogėti neįgalių vaikų ugdymo sąlygos, o dalis darbuotojų gali likti be darbo.

Skaityti toliau

Nerimui dėl sutrikusio intelekto vaikų ugdymo įstaigos ir jos darbuotojų ateities peraugus į popieriuje išguldytus reikalavimus ir pradėjus rinkti parašus, ketvirtadienį popiet Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis išskubėjo į Rusnę gesinti aistrų.

Į susitikimą su meru susirinko kone visas Rusnės specialiosios mokyklos darbuotojų kolektyvas, atvyko ir Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.

Susitikimą planavo vėliau

V. Laurinaitis paaiškino žmonėms, kad susitikimą su jais planavo po to, kai LR Vyriausybė ir Švietimo ministerija oficialiai nuspręs steigti saloje jūrų kadetų mokyklą. Tačiau, anot jo, sužinojęs apie renkamus parašus, jis nedelsdamas atvykęs į Rusnę.

Meras trumpai papasakojo, kaip vyksta pasirengimas kadetų mokyklos steigimui, kokios viltys siejamos su kadetų atėjimu į Rusnę, kur ketinama perkelti specialiąją mokyklą. „Šilutės ETA Žinios“ apie tai rašė str. „Rusnės mokyklą išgelbės… jūrų kadetai“.

V. Laurinaitis teigė, kad lygiai tokių pat sąlygų Šilutėje specialiajai mokyklai tikrai nebus suteikta – 5000 kv. metrų ploto jie negausiantys, – tačiau esą Savivaldybė dėsianti visas pastangas, kad „Žibų“ pradinėje sutrikusio intelekto vaikams būtų sukurtos kuo palankesnės sąlygos: atskira aptverta teritorija, specialus liftas ir kt. Tačiau, anot mero, jeigu Rusnės bendruomenė pasakys, kad kadetų mokyklos jiems nereikia, rajono valdžiai būsią tik geriau – mažiau galvos skausmo…

Rusnei reikia kadetų

Kaip teigė meras, Švietimo ministerija planuoja, kad Rusnėje galėtų mokytis ne mažiau kaip 250 kadetų. Todėl seniūnė D. Drobnienė jų atėjimą sieja su visos, deja, beišsivaikštančios Rusnės atsigavimu. Esą jeigu nebus įsteigta kadetų mokykla, jau po dvejų metų Rusnėje gali nelikti pagrindinės mokyklos. Mat mažėja vaikų.

„Nelieka mokyklos – nelieka bendruomenės, – kalbėjo Rusnės seniūnė. – Jaunos šeimos išvažiuos…“

Seniūnė teigė pritarianti, kad specialioji mokykla turi reikalauti sau tinkamų salygų, tačiau, anot jos, reikia eiti į kompromisą, reikia kalbėtis, tartis.

Saviškių bėdoje nepaliks

Rusnės specialiosios mokyklos direktorius Romualdas Blechertas teigė suprantantis, kad iš pradžių „Žibų“ pradinėje mokykloje bus sunku. Tačiau esą jis pasitiki rajono valdžia, kuri žada rasti galimybę skirti tiek pinigų, kiek reikės specialiajai mokyklai naujoje vietoje įsikurti.

R. Blechertas žadėjo pats asmeniškai rūpintis, kad jo pavaldiniai, specialiąją mokyklą perkėlus į Šilutę, neliktų be darbo.

Viskas spręsis po Naujųjų

Pasak mero V. Laurinaičio, Švietimo ministro įsakymu sudarytos darbo grupės parengtos jūrų kadetų mokyklos vizijos – svarstoma netgi apie galimybę išplėtoti ją iki tarptautinio lygio – ir steigimo dokumentų bus laukiama iki 2015 m. vasario 1 d., kad liktų užtektinai laiko iki rugsėjo 1 d. pasiruošti tiek kadetų atėjimui į Rusnę, tiek ir specialiosios mokyklos perkėlimui į Šilutę. O jeigu darbo grupė suvėluosianti, tai esą ir kadetų mokyklos steigimo terminai bus nukelti.

Algirdo Poteliūno nuotr.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto parengtame Lietuvos savivaldybių indekse, kuriame savivaldybės išrikiuotos nuo geriausios iki blogiausios pagal tai, kiek jose yra ekonominės laisvės ir kaip efektyviai jos valdomos, Šilutė, lyginant su praeitų metų indeksu, rajoninių savivaldybių grupėje iš 40-tos vietos pakilo į 29-tą – 49,9 balo iš 100 galimų.

Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto, aukštesnę nei praėjusiais metais vietą Lietuvos savivaldybių indekse Šilutei nulėmė geresnis komunalinio ūkio, švietimo bei socialinės rūpybos sričių vertinimas.

Skaityti toliau

“Komunalinio ūkio srityje savivaldybė išsiskiria mažesnėmis nei vidutinės vandens kainomis, o vandens tiekimo įmonė ėmė dirbti nenuostolingai. Socialinės rūpybos srityje labiausiai gerėjo socialinę pašalpą gaunančių asmenų rodiklis – tokių asmenų sumažėjo ketvirtadaliu. Išaugęs mokyklos patalpų panaudojimo efektyvumas, sumažėjusi aplinkos išlaikymui skiriama švietimo išlaidų dalis, lėmė geresnį šios srities įvertinimą.

Užimti aukštesnę poziciją savivaldybei sutrukdė prastesni nei praėjusiais metais investicijų, sveikatos bei biudžeto sričių įvertinimai. Kritę išduodamų verslo liudijimų bei statybos leidimų skaičiai kartu su 40 proc. sumažėjusiomis materialinėmis investicijomis lėmė žemą investicijų srities įvertinimą. Sveikatos srityje blogai vertintos nuostolingai dirbusios gydymo įstaigos bei sumažėjęs pas privačius šeimos gydytojus besigydančių asmenų skaičius. Padvigubėję įsiskolinimai kreditoriams ir išaugusi bendra savivaldybės skola neigiamai paveikė biudžeto srities vertinimą,” – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai.

Susijęs: “Šilutės išrinktiesiems patarimai nereikalingi. Ar tikrai?”

lt.wikipedia.org nuotr.

Ant svetimo arklio į dangų nenujosi.

Savos seniūnijos pageidaujantys Vilkyčių ir aplinkinių kaimų gyventojai pagaliau įveikė pirmąjį etapą: Savivaldybės administracijai įteikta 140 parašų – dvigubai daugiau nei reikia, kad būtų organizuojama vietos gyventojų apklausa dėl naujos seniūnijos steigimo, priskiriant jai dalį Saugų seniūnijos teritorijos. Anot Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Raimundo Ambrozaičio, darbo grupės, tikrinusios vilkytiškių surinktus parašus, pirmininko, šį kartą naujos seniūnijos steigimo iniciatoriai nepersistengė, ir, priešingai nei pirmąjį kartą („Vilkytiškiai patys sau pakišo koją“), visi jų

Skaityti toliau

pateikti parašai buvo pripažinti galiojančiais. Todėl buvo parengtas Savivaldybės tarybos sprendimo projektas dėl vietos gyventojų apklausos paskelbimo, kuris jau kitą savaitę turėtų būti svarstomas Tarybos komitetuose.

R. Ambrozaitis neslėpė, kad šį sprendimo projektą svarstant Savivaldybės administracijoje, politinio pasitikėjimo ir karjeros valstybės tarnautojų nuomonės dėl naujos seniūnijos steigimo išsiskyrė. Todėl visai tikėtina, kad ir Tarybos komitetuose bus išsakyta įvairių nuomonių.

Tačiau, jeigu Taryba vis dėlto nuspręs paskelbti vietos gyventojų apklausą, – tai tebus dar vienas pačių politikų nieko neįpareigojantis sprendimas, juolab kad ir pati apklausa, nepriklausomai nuo jos rezultato, tebus patariamojo pobūdžio. Tai kodėl nepažaidus demokratijos. Juolab kad savivaldos rinkimai jau čia pat…

Kai kas iš rajono politikų jau bando sužaisti pačių vilkytiškių jiems įbrukta korta: „Išrinkite mane ir turėsite savą seniūniją.“ Tokiems atrodo, kad 100 tūkstančių litų per metus (jeigu ne daugiau), kurių reikėtų naujam administraciniam aparatui išlaikyti Vilkyčiuose, įsteigus ten naują seniūniją, nėra didelė kaina – esą svarbiausia žmonių valia, demokratija.

Kiekvienas gudrus taip kalbėti, kai tie tūkstančiai ne iš jų pačių kišenės, bet iš rajono biudžeto – tai yra iš visų mokesčių mokėtojų sunkiai uždirbtų pinigų. Tačiau tokio plauko politikai tokie jau yra – jie į valdžios aukštumas bandys joti net ir svetimą arklį pasibalnoję…

Kita vertus, pasakyti, kad naujo administracinio aparato išlaikymas rajono biudžetui per metus atsieis apie 100 tūkst. litų – tai tas pats, kaip atskleisti tik dalį tiesos, nuslepiant tamsiąją pusę, kuri gali nepatikti ir paties vilkytiškiams, atsiskyrimo nuo Saugų seniūnijos iniciatoriams, jau nekalbant apie kitus Šilutės rajono gyventojus.

Anot Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo R. Ambrozaičio, vienos seniūnijos aparato išlaikymas Šilutės rajone vien tik Savivaldybės biudžetui (neskaitant valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti skiriamų pinigų) dabar atsieina nuo 120 iki 150 tūkst. litų per metus. O kur dar naujos seniūnijos įsikūrimo išlaidos – patalpų įrengimas, transpoto pirkimas ir kt.

Tuos pinigus reikės iš kažko atimti, kažko nepadaryti. Galbūt net ir pačiuose Vilkyčiuose nebus iš ko pagrindinę gatvę apšviesti, ar mokyklą paremontuoti.

Užtat bus sava seniūnija su trim ar keturiais savais valdininkais?..

Taip galvoja ne visi. Šilutės rajono savivaldybės tarybą jau pasiekė raštai iš Lankupių, Grumblių, Bundalų, Čiūtelių ir Sakūtėlių kaimų su gyventojų prašymais palikti juos Saugų seniūnijos teritorijoje…

O ką manote jūs?

Šią balsavimo lentelę taip pat rasite dešinėje vertikalioje įrankių juostoje, po reklamomis.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Į „Metų švėkšniškio“ titulą pretenduoja devyni, organizatorių manymu, labiausiai šiais metais seniūnijai ir jos gyventojams nusipelnę žmonės.

Pretendentai: Ingrita Riterienė, Švėkšnos neįgaliųjų draugijos pirmininkė, Vytautas Raibys, kelių amatų meistras, renginių organizatorius, Pranas Kuzas, vienas palydovo “LitSat-1″ kūrėjų, švėkšniškių pramintas “kosmonautu”, Vaidotas Didžiūnas, technologijų mokytojas, renginių organizatorius, Violeta Astrauskienė, Saugų seniūnijos raštvedė, visuomenininkė, Monika Žąsytienė, Švėkšnos muziejininkė, Violeta Giedraitienė, Saugų punkto medicinos centro

Skaityti toliau

„Puriena“ šeimos gydytoja, Edgaras Rūtelis, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyresnysis patrulis, Dalia Dirgėlienė, Švėkšnos “Saulės” gimnazijos direktorė.

“Metų švėkšniškio” rinkimai vyks iki Šv. Kalėdų.

lt.wikipedia.org nuotr.

Nuo Saugų seniūnijos pageidaujantys atsiskirti Vilkyčių ir aplinkinių kaimų gyventojai suklupo lygioje vietoje: kažkas iš iniciatorių, švelniai tariant, taip persistengė rinkdamas parašus, kad Šilutės rajono savivaldybės administracija buvo priversta nutraukti prieš mėnesį pradėtą vietos gyventojų apklausos procedūrą.

Gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą rinkimo lapai Vilkyčių ir aplinkinių kaimų iniciatyvinei grupei buvo išduoti šių metų spalio 20 d. Reikėjo surinkti viso labo 5 proc. vilkytiškių įsivaizduojamos naujos seniūnijos gyventojų parašų – apie 60-70, kad būtų galima kreiptis į

Skaityti toliau

Savivaldybės tarybą dėl oficialios vietos gyventojų apklausos paskelbimo. Tačiau Vilkyčių „separatistams“ to buvo maža: jie apklausė net 317 gyventojų, iš kurių 300 pasisakė už vietos gyventojų apklausą. Bėda ta, kad kažkas iš iniciatorių ar jų talkininkų pernelyg uoliai padirbėjo, – galbūt net ne iš piktos valios, – kad parašų rinkimo lapuose atsirado keletas pavardžių, rašytų viena ir ta pačia ranka, užtvirtintų identiškais parašais. „Šilutės ETA Žinioms“ šią naujieną šiandien pranešė parašų rinkimo lapus tikrinusios darbo grupės pirmininkas, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Raimundas Ambrozaitis.

Pastarojo teigimu, darbo grupei aptikus įtartinų parašų, į Savivaldybę buvo iškviesti Vilkyčių ir aplinkinių kaimų iniciatyvinės grupės atstovai, ir šie esą pripažino darbo grupės nustatytą pažeidimą. Todėl, pasak R. Ambrozaičio, bendru sutarimu buvo nuspręsta nutraukti prieš mėnesį pradėtą vietos gyventojų apklausos procedūrą ir viską pradėti iš naujo (”Šilutės ETA Žinioms” tai patvirtino viena iš iniciatyvinės grupės narių, Vilkyčių bendruomenės “Veiviržo slėnis” pirmininkė Rima Valdžienė).

Vakar iniciatyvinei grupei buvo išduoti nauji parašų rinkimo lapai. Jeigu iniciatoriai suskubs surinkti bent 5 proc. gyventojų parašų iki gruodžio pradžios ir daugiau neprivels jokių klaidų, galbūt dar šiemet Savivaldybės tarybai bus pasiūlyta svarstyti dėl vietos gyventojų apklausos paskelbimo.

Vietos gyventojų apklausa yra patariamojo pobūdžio, todėl, net jeigu dauguma apklaustų gyventojų pasisakys už naujos seniūnijos steigimą, Savivaldybės taryba turės teisę nuspręsti ir kitaip.

Susiję: “Vilkyčių gyventojai vėl nori savos seniūnijos”,
“Vilkyčių gyventojai vėl nori savos seniūnijos(2)”

Taip atrodė Degučių tvenkinys po užtvankos avarijos praeitų metų gegužės pabaigoje. Dabar jis vėl sklidinas vandens, jame veisiamos žuvys. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Penktadienį į Degučių tvenkinį paleista apie pusė tonos UAB „Kintai“ žuvų veisykloje užaugintų karpių.

Anot UAB „Kintai“ vadovo Rimgaudo Višinsko, karpiai į Degučių tvenkinį paleisti įgyvendinant Aplinkos ministerijos vykdomą vandens telkinių įžuvinimo programą.

Pagal šią programą UAB „Kintai“ savo išaugintais sterkais, amūrais, lynais ir kitomis žuvimis šiemet jau praturtino apie 80 vandens telkinių 15-oje Lietuvos rajonų.

Degučių tvenkinyje įveista karpių, nes taip esą rekomandavo mokslininkai.

Skaityti toliau

Pasak Šilutės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojo Povilo Budvyčio, prie Degučių tvenkinio žuvų išteklių atkūrimo yra pažadėjusi prisidėti ir praeitų metų pavasarį pralaužtos užtvankos rekonstrukcijos darbus atlikusi „Šilutės polderių“ bendrovė.

Degučių užtvankos rekonstrukcija, įskaitant projekto parengimą, atsiėjo apie 650 tūkst. Lt. P. Budvyčio teigimu, apie 0,5 mln. Lt buvo skirta iš melioracijos įrenginių priežiūrai ir remontui skirtų lėšų, 150 tūkstančių gauta iš Lietuvos valstybės rezervo.

Bendruomenės 'Nemuno sala' nuotr.

Praeitą ketvirtadienį, 2014 m. lapkričio 6 d., Rusnės miestelyje atidaryta moderni vaikų žaidimo aikštelė. Tuo pasirūpino vietos bendruomenė “Nemuno sala” (vadovas Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys Darius Soščeka), bendradarbiaudama su Rusnės seniūnija.

Naujoji aikštelė įrengta patrauklioje vietoje, gyvenamųjų namų kaimynystėje, šalia lauko krepšinio aikštelės. Iš vienos pusės, už pylimo, teka Pakalnės upė, iš kitos ranka pasiekiama centrinė miestelio dalis.

Skaityti toliau

Aikštelėje pastatyta įvairių vaikų žaidimo įrenginių – sūpynių, laipynių ir kt., taip pat medinių suoliukų ir šiukšliadėžių. Saugumo sumetimais aikštelė apjuosta tvora.

Pasak D. Soščekos, vietos bendruomenė “Nemuno sala” nuo pat savo veiklos pradžios siekė kurti Rusnėje patrauklią, saugią ir švarią gyvenamąją aplinką miestelio gyventojams ir jo svečiams. Todėl dabar, kai bendromis su seniūnija pastangomis pavyko įgyvendinti šį projektą, jis jaučiantis didelį pasitenkinimą.

“Tai ne tas pats, kaip užbaigti kokį statybų objektą. Čia liejosi tikros emocijos, – dalijosi savo įpūdžiais iš vaikų žaidimo aikštelės atidarymo Rusnėje renginio D. Soščeka. – Reikėjo matyti vaikus – kaip jie moka džiaugtis ir vertina tai, kas jiems sukurta…”

Šventiniame renginyje Rusnės mažuosius linksmino atlikėjas Valdas Lacko ir “piratai”. Vaikai buvo apdovanoti saldainiais ir oro balionais. Vyko įvairios pramogos. Kad naujosios vaikų žaidimo aikštelės atidarymas taptų tikra švente visai miestelio bendruomenei, anot D. Soščekos, daug prisidėjo Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.

Pastarąjį projektą (pavadinimas “Rusnės miestelio gražinimas puoselėjant viešąsias erdves”) vietos bendruomenė “Nemuno sala” įgyvendino, gavusi finansinę paramą iš Žemės ūkio ministerijos.

Naujojoje aikštelėje planuojama rengti įvairius renginius, tradicines šventes. Todėl D. Soščeka tikisi, kad ji taps traukos centru ne tik Rusnės vaikams bei jų tėvams, bet ir kitiems miestelio gyventojams.

Vietos bendruomenė “Nemuno sala” ateityje planuoja panašiai sutvarkyti dar bent vieną Rusnės viešąją erdvę.

Vaizdo įrašas: “Vaikų žaidimo aikštelės atidarymas Rusnėje”

Bendruomenės ‘Nemuno sala’ nuotr.

A. Būdos, www.nemunodelta.lt, nuotr.

Spalio mėnesį Nemuno deltos regioniniame parke parengti gamtos gidai, kurie supažindins visuomenę su Aukštumalos aukštapelkės ekosistema, jos raida, gamtinėmis vertybėmis ir reikšme ne tik mus supančiai aplinkai, bet ir žmogaus gyvenime.

Aukštumalos aukštapelkė – neabejotinai viena garsiausių Nemuno deltos gamtinių vertybių. Šią pelkę viso pasaulio pelkėtyrininkai vadina pelkėtyros lopšiu, nes 1902 m. vokiečių botanikas K.A. Veberis (C.A. Weber), remdamasis nuodugniais Aukštumalos pelkės tyrimais, publikavo pirmąją pasaulyje mokslinę monografiją

Skaityti toliau

apie aukštapelkių augaliją ir ekologiją.

Kadangi Pamario regionas yra viena iš lankomiausių šalies vietovių, svarbu, kad čia gyvenantys žmonės ir kraštą gausiai lankantys keliautojai pažintų jo gamtinius objektus ir turtingos istorijos vingius. Palei pietinį pelkės pakraštį einanti nacionalinė Pamario dviračių trasa ir Auktumalos pažintinis takas kasmet pritraukia vis daugiau turistų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš svečių šalių. Todėl projekto komanda atrinko 15 vietos gyventojų, ne tik besidominčių krašto gamtinėmis vertybėmis, bet ir norinčių vesti ekskursijas į gamtą. Specialius gidų rengimo kursus pravedė kvalifikuoti specialistai iš UAB “Eura”. Papildomai paskaitą Aukštumalos aukštapelkėje vedė žinomas šalies gamtininkas dr. Romas Pakalnis. Būsimi gidai išmoko, kaip tinkamai supažindinti lankytojus su Aukštumalos aukštapelkės ir parko gamtinėmis vertybėmis, nesukeliant joms neigiamo poveikio.

Daugiau informacijos, kaip užsisakyti ekskursiją į Aukštumalos pažintinį taką, Jūs galite rasti Nemuno deltos regioninio parko tinklapyje www.nemunodelta.lt

www.nemunodelta.lt inf.