VSAT nuotr.

Prie valstybės sienos su Latvija pasieniečiai sulaikė Šilutės gyventoją, kuris mikroautobuso priekaboje vežė, įtariama, vogtas sniego roges. Jų paiešką Švedijos pareigūnai buvo paskelbę dar praėjusią vasarą.

Skaityti toliau

Antradienį Latvijos pasienyje, magistraliniame kelyje Klaipėda–Liepoja, ties Būtingės gyvenviete, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Palangos pasienio užkardos pareigūnai sustabdė patikrinti iš kaimyninės valstybės ką tik atvykusį automobilį „Mercedes-Benz Sprinter“ su priekaba. Transporto priemonę su lietuviškais valstybinio numerio ženklais vairavo 38-erių šilutiškis.

Vairuotojas pateikė tvarkingus automobilio dokumentus, tačiau priekaboje gabenamos sniego rogės „Lynx 59 Ranger STD“ su švediškais registracijos numeriais pasieniečiams iš karto sukėlė įtarimų. Patikrinus duomenų bazes, nustatyta, kad šių rogių nuo 2025-ųjų liepos, kaip pavogtų, ieško Švedijos policija.

Dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras. Už tokią nusikalstamą veiką įstatyme numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Po apklausos sulaikytasis buvo paleistas, skyrus jam kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Ieškomos sniego rogės laikinai saugomos viename iš VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės padalinių.

VSAT nuotr.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba informuoja, kad pirmadienį, rugsėjo 29 d., nuo 10 iki 14 val. Lietuvos laiku, Panemunės–Sovetsko pasienio kontrolės punkte bus stabdomas pėsčiųjų judėjimas. Ribojimai įvedami dėl Rusijos pusėje vykdomų elektros tinklų priežiūros darbų. Likusią paros dalį punkto veikla vyks įprastai, be apribojimų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Panemunės kontrolės punktas – vienas iš dviejų, veikiančių pasienyje su Rusija. Per jį vyksta tik pėsčiųjų judėjimas. Vidutiniškai per parą čia valstybės sieną kerta, pereidami Karalienės Luizės tiltu, kuris jungia priešingus Nemuno krantus, apie 150 asmenų.

Kitas pasienyje su Rusija veikiantis kontrolės punktas – Kybartų, per kurį vyksta transporto priemonių ir asmenų judėjimas.

VSAT rekomenduoja planuojant keliones per Lietuvos–Rusijos sieną atsižvelgti į laikinus ribojimus.

Tokie darbai Rusijos pusėje rugsėjį ir spalį atliekami kasmet.

vsat.lrv.lt nuotr.

Šią savaitę prasidėsiančių bendrų Baltarusijos ir Rusijos karinių pratybų „Zapad 2025“ metu Lietuvos VSAT dar labiau sustiprins sienos su šiomis šalimis apsaugą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nuo 2021 m. Baltarusijos pradėto hibridinio išpuolio instrumentalizuotos migracijos forma prieš Lietuvą pradžios, taip pat nuo Rusijos invazijos 2022 m. vasarį į Ukrainą Lietuvos sienos apsauga su Baltarusija ir Rusija buvo žymiai sustiprinta techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis bei žmogiškaisiais resursais.

Šis aukštas sienos stebėjimo, jos kontrolės ir patruliavimo lygis buvo ir yra palaikomas iki šiol.

Jį būtina išlaikyti Baltarusijos režimui ir toliau sudarant palankias sąlygas užsieniečiams nekliudomai kirsti valstybės sieną iš šios šalies į Lietuvą, esant su kontrabanda ir įvairiais sienos pažeidimais susijusioms, taip pat kitoms grėsmėms bei Rusijos specialiosioms tarnyboms koordinuojant hibridinę ataką regioniniu mastu, taip pat atsižvelgiant į sudėtingą geopolitinę situaciją.

Vis dėlto gretimose šalyse vyksiančių karinių pratybų „Zapad 2025“ metu Lietuvos sienos su Baltarusija ir Rusija apsauga dar stiprinama ir intensyvus jos kontrolės lygis keliamas į dar aukštesnį.

Vyks dar aktyvesnis sienos stebėjimas, patruliavimas ir bus vykdomos kitos jos kontrolės priemonės ne tik VSAT pajėgomis, bet ir pasitelkiant krašto apsaugos sistemos struktūras bei Lietuvos šaulių sąjungą.

Minėtų pratybų, per kurias išlieka sienos pažeidimų bei provokacijų prieš Lietuvą tikimybė prie išorės sienos, metu bus užtikrintas operatyvus reagavimas į galimus įvairaus pobūdžio incidentus tam panaudojant tiek sustiprintas pajėgas, tiek papildomas technines sienos kontrolės, kriminalinės žvalgybos ir kitas priemones bei esamą infastruktūrą.

„Zapad 2025“, kurių aktyvioji fazė numatyta rugsėjo 12–16 d., metu VSAT taip pat vykdys papildomas keitimosi informacija ir veiksmų koordinavimo priemones tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu.

VSAT nuotr.

Žolinės išvakarėse Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnams Kuršių mariose teko du kartus skubėti į pagalbą nelaimės ištiktiems poilsiautojams.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pirmąjį pranešimą iš Bendrojo pagalbos centro ketvirtadienio vakarą VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos pareigūnai gavo apie dreifuojantį katerį tarp Ventės rago ir Kintų, maždaug 300 metrų nuo kranto. Įtarta, kad laiveliui pasibaigė kuras. Susisiekus su Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centru nedelsiant į pagalbą iš Nidos upių uosto buvo išsiųstas greitaeigis kateris „Boomeranger“. Nuvykę pasieniečiai aptiko metalinę valtį su pakabinamu varikliu ir joje buvusį 44-erių vyrą. VSAT pareigūnams kilo įtarimų dėl jo būklės – nuo vyro sklido alkoholio kvapas, jis bendravo nerišliai.

Asmuo kartu su valtimi buvo pristatytas į Svencelės uostą, kur laukė policijos pareigūnai. Jiems vyras įpūtė 2,78 promilės, todėl buvo įteiktas šaukimas atvykti į Neringos pasienio užkardą aplinkybių išaiškinimui.

Praėjus kiek daugiau nei valandai, pasieniečiai sulaukė kito iškvietimo. Pranešta, kad tarp Juodkrantės ir Drevernos į žvejų tinklus įsipainiojo kateris su šešiais asmenimis. Į pagalbą iš Neringos pasienio užkardos Kopgalio atraminio punkto buvo išsiųstas pasieniečių laivas ant oro pagalvės „Christina“. Informacija pasitvirtino – plaukiojimo priemonė nebegalėjo tęsti kelionės. Du vyrus, dvi moteris ir du nepilnamečius pasieniečiai saugiai perkėlė į tarnybinį laivą ir atplukdė į Klaipėdos uostą ir išlaipino Danės krantinėje.

Per abi gelbėjimo operacijas medikų pagalbos neprireikė.

vsat.lrv.lt inf.

vsat.lrv.lt nuotr.

Lenkijos pasieniečiai informavo Lietuvos VSAT apie konkrečias vietas, kuriose nuo kitos savaitės vykdys atvykstančiųjų į Lenkiją kontrolę.

Kaimyninės šalies pareigūnai nurodė ją pradėsiantys liepos 7 d., pirmadienį, 1 val. nakties Lietuvos laiku. Tai būtų priemonė užkardant neteisėtą migraciją.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ją planuojama vykdyti 13-oje patikros vietų:

- Ogrodniki (Lietuvos pusėje – Janaslavas, Lazdijai, Lazdijų r.);

- Budzisko (Salaperaugis, Kalvarija, Kalvarijos sav.);

- Trakiszki (geležinkelis, Mockava, Kalvarijos sav.);

- Grzybina (Varteliai, Vištytis, Vilkaviškio r.);

- Sudawskie (Vygreliai, Vilkaviškio r.);

- Krejwiany (Liubavas, Vilkaviškio r.);

- Poszeszupie (Žiogaičiai, Reketija, Kalvarijos sav.);

- Trompole (Trumpaliai, Kalvarijos sav.);

- Krejwiany (Senieji Alksnėnai, Kalvarijos sav.);

- Burbiszki (Galiniai, Lazdijų r.);

- Dusznica (Tarnauka, Lazdijų r.);

- Podlaski (Kalėdiškiai, Lazdijų r.);

- Berżniki (Kauknoris, Kapčiamiestis, Lazdijų r.).

Lenkijos pasieniečiai taip pat pranešė, kad bus užtikrinama ir ruožo vadinamojoje žalioje juostoje, t. y. ten, kur valstybių siena eina laukais, miškais, vandens telkiniais, apsauga.

Lietuvos VSAT primena keliaujantiesiems į Lenkiją, kad jie turėtų nepamiršti asmens tapatybės kortelės ar paso.

Lietuva su Lenkija turi 104,4 km ilgio sieną, kuri yra ES vidaus siena, o abi šalys yra Šengeno erdvės narės.

Galimų neteisėtų vykimų iš Lietuvos į Lenkiją pagrindinė priežastis yra vadinamoji antrinė migracija iš Latvijos. Į šią šalį iš Baltarusijos patekę neteisėti migrantai bando toliau vykti per ES vidaus sienas (Lietuvos ir Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos bei Lenkijos ir Vokietijos), prie kurių nėra nuolatinės kontrolės.

Pirmą šių metų pusmetį buvo sulaikyti 352 neteisėti migrantai, kurie iš Baltarusijos neteisėtai pateko į Latviją ir vėliau per Lietuvą bei Lenkiją bandė pasiekti Vakarų Europą, dažniausiai – Vokietiją. Šiemet šis neteisėtos antrinės migracijos iš Latvijos srautas, lyginant su analogišku praėjusių metų sausio – birželio laikotarpiu, yra išaugęs pustrečio karto. 2024 m. pirmą pusmetį buvo sulaikyta 140 tokių atėjūnų.

Neteisėti migrantai iš Latvijos neteisėtai vyksta ne tik naudodamiesi gabentojų paslaugomis grupėmis nuo kelių iki keliolikos asmenų, bet apsirūpinę svetimais arba klastotais kelionės dokumentais renkasi ir maršrutinius autobusus. Dalis migrantų būna tie, kuriuos Latvijos pasieniečiai sulaiko ir kurie tuomet šioje šalyje pasiprašo prieglobsčio. Pradėjus tokių prašymų nagrinėjimo procedūras jie nelaukia sprendimų, o iš anksto suplanavę neteisėtai sprunka iš Latvijos ir taip pat bando per Lietuvą bei Lenkiją vykti minėtu nelegaliu maršrutu.

Iš šiemet sulaikytų 352 vadinamuoju latviškuoju keliu vykusių migrantų 157 įkliuvo Lietuvos pareigūnams, 195 – Lenkijos. Tokius atėjūnus, atlikę reikalingas procedūras, Lietuvos pasieniečiai paprastai grąžina kolegoms iš Latvijos.

Per pirmus 6 šių metų mėnesius dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną VSAT pradėjo 25 ikiteisminius tyrimus. Buvo sulaikytas 31 migrantų gabentojas. Absoliučioje daugumoje tokių atvejų užsieniečiai buvo neteisėtai gabenti iš Latvijos, vienu atveju – iš Lenkijos. Tarp Lietuvos pasieniečių sulaikytų neteisėtus migrantus gabenusių asmenų pagal pilietybes daugiausia buvo Ukrainos (12), Latvijos (4) ir Lietuvos bei Moldovos (po 3) piliečių.

vsat.lrv.lt nuotr.

Kuršių mariose pasieniečiai išgelbėjo nuo vandens motociklo į vandenį nukritusį šilutiškį, kuris pramogavo būdamas gerokai apsvaigęs nuo alkoholio. Jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sekmadienio popietę Kuršių mariose, netoli Nidos upių uosto, VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos Kopgalio stacionaraus stebėjimo centro operatorius užfiksavo pavojingai manevruojantį vandens motociklą. Apie 1 800 metrų nuo kranto jis lėkė dideliu greičiu ir šokinėjo per bangas. Staiga vairuotojas įkrito į vandenį, o vandens motociklas liko nevaldomas.

Į įvykio vietą nedelsiant buvo išsiųstas pasieniečių tarnybinis kateris „Boomeranger 017“. Atvykę VSAT pareigūnai vyrą iš vandens ištraukė į savo katerį. Paaiškėjo, jog tai buvo 49-erių šilutiškis, vandens motociklo savininkas.

Pasieniečiams su juo pabendravus nekilo abejonių, kad pramogautojas yra neblaivus. Motociklininką parplukdžius į Nidos upių uostą, ten jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,21 promilės alkoholio.

VSAT pareigūnai į krantą partempė ir vandens motociklą.

Šilutiškiui dėl vidaus vandenų transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam pradėta administracinė teisena. Jam buvo įteiktas šaukimas atvykti į Neringos pasienio užkardą, kai ten bus nagrinėjama jo administracinė byla. Pažeidėjui gresia bauda nuo 300 iki 860 eurų.

Parengė VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės viešųjų ryšių vyresnioji specialistė Aistė Žalnieraitienė, tel. 0 707 46082.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Pasienio užkardų, besiribojančių su Kaliningrado sritimi, stebėjimo sistemų atnaujinimui skirta 16 mln. eurų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Antradienį, lydimas VSAT vado generolo Rustamo Liubajevo, vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič lankėsi VSAT Pagėgių pasienio rinktinėje. Vizito tikslas – susitikti su pasieniečiais, apžiūrėti infrastruktūrą bei aptarti valstybės sienos apsaugos stiprinimo priemones, reaguojant į dabartinius geopolitinius iššūkius.

„Valstybės sienos apsauga – tai neabejotinai vienas iš pagrindinių prioritetų, esančių dabartinėje darbotvarkėje. Būtina atnaujinti visą reikiamą infrastruktūrą pasienio užkardose, diegti modernias technologijas, sutvarkyti pasienio taką ir ieškoti lėšų bepiločių orlaivių bei antidroninės įrangos įsigijimui. Esant tokiems geopolitiniams iššūkiams, negalima delsti nė vienos dienos – juk pasieniečiai yra mūsų priešakinė linija ginant valstybės sieną“, – sako ministras V. Kondratovič.

Anot vidaus reikalų ministro, šiais metais numatyta pradėti keturių pasienio užkardų, besiribojančių su Kaliningrado sritimi, stebėjimo sistemų atnaujinimą. Tam skirta 16 mln. eurų. Taip pat planuojama ieškoti papildomo finansavimo pasienio pareigūnų kariniam pasirengimui galimos karinės agresijos atveju.

Didinant personalo pajėgumus užtikrinti sienos su Rusijos Federacija stebėjimą, pernai papildomai įsteigta 30 vaizdo stebėjimo sistemų operatorių (dirbančių pagal darbo sutartį) pareigybių. Pareigūnai buvo nukreipti vykdyti funkcijas „žaliojoje juostoje“, o siekiant didesnio mobilumo ir greitesnės reakcijos pasienio užkardoms buvo nupirkti keturračiai. Iš 10 pasienio kontrolės punktų pasienyje su Rusija veikia 4, o atsilaisvinę pareigūnai aktyviai vykdo sienos stebėjimą. Pažymėtina, kad vykdant Kaliningrado keleivinių traukinių tranzito stebėjimą rimtesnių incidentų nefiksuojama.

Valstybės sieną su Rusija saugo dvi VSAT pasienio rinktinės – Pagėgių bei pernai atkurta Pakrančių apsaugos rinktinė. Pagrindinės grėsmės ties valstybės siena su Rusija kyla dėl įtemptos geopolitinės situacijos, galimų provokacijų bei pavienių sienos pažeidimų. Bendra Lietuvos ir Rusijos sienos linija driekiasi 297,12 km, o dėl išskirtinių gamtinių sąlygų – upių, marių ir kitų vandens telkinių – pasienio apsauga čia reikalauja ypatingo budrumo bei techninės pažangos.

Vidaus reikalų ministras lankėsi ir Kybartų užsieniečių registracijos centre – tai rezervinė vieta apgyvendinti migrantams, jei vėl padidėtų bandančiųjų iš Baltarusijos neteisėtai kirsti sieną srautai. Šiame centre galėtų būti apgyvendinta apie 300 migrantų, o esant poreikiui – dar apie 500, pastačius modulinius namelius. Objekto pastatai buvo atnaujinti pasitelkus Europos Sąjungos lėšas, tad yra įsipareigojimas užtikrinti investicijų tęstinumą penkerius metus nuo projekto finansavimo pabaigos.

„Buvusias kalėjimo patalpas teko atnaujinti ir modernizuoti, siekiant jas pritaikyti migrantų apgyvendinimui. Šiuo metu Lietuva nepatiria didelio neteisėtų migrantų antplūdžio, tačiau privalome būti pasirengę įvairiems scenarijams, juolab kad kaimyninėse šalyse, ypač Lenkijoje, stebime padidėjusius migrantų srautus“, – teigė ministras V. Kondratovič.

vsat.lrv.lt nuotr.

Pirmąją balandžio savaitę Kuršių mariose vėl plūdurais nužymėta valstybės sienos apsaugos zona (VSAZ). Taip artėjančiam vasaros sezonui rengiasi VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės pareigūnai, mariose saugantys valstybės sieną su Rusija.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kaip ir kiekvieną pavasarį, prasidėjus navigacijos sezonui, į Kuršių marias netoli sienos su Rusija buvo nuleistas 31 raudonos spalvos plūduras. Jie mariose žymi poros šimtų metrų pločio VSAZ, kuri yra prie pat Lietuvos ir Rusijos valstybių sienos linijos. O ten patekti gali tik įrašytieji į VSAT sudaromą asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašą.

Plūdurą sudaro dvi cilindro formos figūros, pagamintos iš ultravioletiniams spinduliams atsparaus polietileno, su nerūdijančio plieno ar galvanizuoto metalo detalėmis. Viršvandeninėje jo dalyje įrengtos metalinės plokštelės (radaro atsakikliai), kurias fiksuoja laivo radarai. Nuolatinėje vietoje plūdurus išlaiko inkarai.

Šie plūdurai – kartu ir įspėjamieji ženklai pramogautojams bei žvejams Kuršių mariose būti atidiems, vengti neteisėtai patekti į VSAZ ar neteisėtai kirsti sieną su Rusija.

Pasieniečiai įspėja, kad Kuršių mariose taip pat yra nustatytas pasienio ruožas, kuris nėra pažymėtas. Jis prasideda apie 1 300 metrų iki valstybės sienos ribos su Rusija. Įplaukimas į pasienio ruožą ir buvimas jame galimas tiktai iš anksto informavus VSAT ir gavus leidimą. Pasieniečiai primena, kad pasienio ruože privaloma turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

VSAT nuotr.

Naujuoju sieną su Rusija saugančios bei prie sienos su Latvija veikiančios VSAT Pagėgių pasienio rinktinės vadu paskirtas pulkininkas Rimantas Petrauskas.

VSAT vado generolo Rustamo Liubajevo trečiadienį pasirašytu įsakymu 54-erių R. Petrauskas pareigas pradeda eiti nuo sausio 9 d. Iki šiol jis Pagėgių pasieniečiams vadovavo laikinai, o po įvykusios atrankos tampa nuolatiniu rinktinės vadu.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tarnybą vidaus reikalų sistemoje R. Petrauskas pradėjo 1993 m. Skuodo rajono policijos komisariate viešosios policijos policininku, vėliau dešimtmetį dirbo Kriminalinės policijos Kriminalinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje. 2005 m. R. Petrauskas perėjo į VSAT ir buvo paskirtas sieną su Rusija saugančios Pagėgių rinktinės Imuniteto poskyrio viršininku, vėliau – tos pačios rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininku. Nuo 2018-ųjų jis ėjo Pagėgių pasienio rinktinės vado pavaduotojo pareigas.

Kilus neteisėtos migracijos iš Baltarusijos krizei ir VSAT atsiradus beprecedenčių su jos suvaldymu bei sienos apsauga susijusių iššūkių, 2021 m. spalio 26 d. R. Petrauskas buvo paskirtas VSAT vado pavaduotoju. Jis kuravo su neteisėtos migracijos valdymu susijusią pasieniečių veiklą, Užsieniečių registracijos centro (URC) Pabradėje bei naujai įsteigtų URC Medininkuose bei Kybartuose darbą.

Pavykus suvaldyti neteisėtos migracijos procesus bei VSAT pavaldume vietoje trijų R. Petrausko kuruotų URC vėl belikus vienam, t. y. Pabradės, 2023 m. gegužę R. Petrauskas grįžo tarnauti į VSAT Pagėgių pasienio rinktinę jos vado pavaduotoju.

Nuo 2010 m. rinktinei vadovavęs pulkininkas Rimantas Timinskis 2024 m. liepą išėjo į pensiją.

VSAT Pagėgių pasienio rinktinė saugo 254,78 km valstybės sienos su Rusija ruožą bei kontroliuoja 265,97 km sienos su Latvija. Rinktinei priklauso 10 pasienio užkardų: Vištyčio, Kybartų, Kudirkos Naumiesčio, Šilgalių, Rociškių, Viešvilės, Bardinų, Plaškių, Vileikių ir Šiaulių.

Šios rinktinės pasieniečiai taip pat dirba tarptautiniuose Kybartų ir Panemunės kelių pasienio kontrolės punktuose (PKP), Kybartų ir Pagėgių geležinkelio PKP bei Zoknių oro uosto PKP.

Pasieniečių kateris. (VSAT nuotr.)

Pasieniečiai padėjo dėl tiršto rūko Kuršių mariose pasiklydusiam šilutiškiui pasiekti krantą. VSAT pareigūnai kateriu į marias išplaukusį ir kelio atgal neradusį laivavedį palydėjo iki Atmatos žiočių.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šeštadienio popietę VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės budėtojas sulaukė Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro pranešimo, kad Kuršių mariose ties Šturmų kaimu kateriu plaukęs vyras prašo pagalbos. Dėl mariose tvyrančio tiršto rūko jis pasiklydo, nežino, kaip grįžti į krantą, tačiau pavojaus jo gyvybei ir sveikatai nėra.

Gauta informacija nedelsiant buvo perduota greitaeigio pasieniečių katerio „Boomeranger“ įgulai, kuri tuo metu patruliavo Kuršių mariose.

Po keliolikos minučių pasieniečiai aptiko pagalbos prašantį nedidelį katerį. Paiešką palengvino 56-erių šilutiškio nurodytas plūduro, netoliu kurio jis buvo, numeris.

Medicininės pagalbos laivavedžiui neprireikė. Pasieniečiai jį palydėjo iki Atmatos žiočių. Praėjus valandai, kai buvo gautas pagalbos pranešimas, paieškos ir gelbėjimo darbai buvo baigti. Kateris „Boomeranger“ grįžo i Nidos upių uostą.

Vileikių užkarda. (vsat.lrv.lt nuotr.)

Vileikių pasienio užkardos pasieniečiams įkliuvo šilutiškis, kuris už padarytą nusikalstamą veiką buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, tačiau vengė ją atlikti. 2023-ųjų spalį policija paskelbė vyriškio paiešką.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pirmadienio popietę į Pagėgių pasienio rinktinės Vileikių pasienio užkardą atvyko 34-erių šilutiškis, siekiantis gauti leidimą būti valstybės sienos apsaugos zonoje. Kam vyrui prireikė tokio leidimo (greičiausiai – dėl žvejybos Nemune, kurios viduriu eina valstybės siena su Rusija) ir ar būtų jį gavęs, taip ir nepaaiškėjo. Tikrindami šilutiškio pateiktus asmens dokumentus pasieniečiai nustatė, kad jo ieško Marijampolės policija: už nusikalstamos veikos įvykdymą vyras buvo nuteistas, tačiau atlikti bausmę vengė. Šiam vyrui už turto sunaikinimą ar sugadinimą pernai rugsėjį buvo paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis, tačiau paskirtos keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės jis neatliko, slapstėsi.

Pasieniečiai šilutiškį sulaikė ir uždarė Vileikių pasienio užkardos laikino sulaikymo patalpoje. Tą pačią dieną jis buvo perduotas Šilutės policijos pareigūnams.

Asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašą sudaro VSAT. Fiziniai ar juridiniai asmenys, siekiantys būti ar verstis ūkine, komercine veikla valstybės sienos apsaugos zonoje, pateikia motyvuotą prašymą VSAT, tarnybos pasienio rinktinėms ar pasienio užkardoms.

Kasdienėje pasieniečių veikloje pasitaiko ir keistų, nepaaiškinamų, net komiškų ar kurioziškų įvykių. Panašus į Vileikių pasienio užkardos atvejį prieš metus buvo užfiksuotas VSAT Varėnos pasienio rinktinės Purvėnų pasienio užkardoje. Ten analogiško leidimo į užkardą visureigiu atvyko Daugų (Alytaus r.) gyventojas. Paaiškėjo, kad teisę vairuoti daugiškis yra praradęs, be to, jo lendroveris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nustatyta tvarka neįregistruotas, jo dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas.

VSAT nuotr.

Kuršių mariose plūdurais vėl nužymėta valstybės sienos apsaugos zona (VSAZ). Taip artėjančiam vasaros sezonui ruošiasi VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės pareigūnai, mariose saugantys valstybės sieną su Rusija.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kiekvieną pavasarį, prasidėjus navigacijos sezonui, į Kuršių marias netoli sienos su Rusija nuleidžiami raudonos spalvos plūdurai. Užpernai VSAT buvo paskelbusi viešąjį pirkimų konkursą, įsigijo 31 naują raudonos spalvos plūdurą. Jie mariose žymi poros šimtų metrų pločio VSAZ, kuri yra prie pat Lietuvos ir Rusijos valstybių sienos linijos. O ten patekti gali tik įrašytieji į VSAT sudaromą asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, sąrašą.

Plūdurą sudaro dvi cilindro formos figūros, pagamintos iš ultravioletiniams spinduliams atsparaus polietileno, su nerūdijančio plieno ar galvanizuoto metalo detalėmis. Virš vandens esančioje plūduro dalyje įrengtos metalinės plokštelės (radaro atsakikliai), kurias fiksuoja laivo radarai. Plūdurai turi inkarus, kurie išlaiko juos nuolatinėje vietoje.

Šie plūdurai – taip pat ir įspėjamieji ženklai pramogautojams bei žvejams Kuršių mariose būti atidiems, vengti neteisėtai patekti į VSAZ ar neteisėtai kirsti sieną su Rusija.

vsat.lrv.lt nuotr.

Pasieniečiai sulaikė du lietuvius, kurie iš Jungtinės Karalystės krovininiu mikroautobusu gabeno toje šalyje vogtų automobilių dalis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šeštadienio rytą VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnai kelyje Suvalkai–Marijampolė ties Salaperaugio kaimu (Kalvarijos sav.) patikrinti sustabdė iš Lenkijos važiuojantį automobilį „Mercedes-Benz Sprinter“, tempiantį priekabą-namelį (kemperį) „Bailey Ranger“. Automobilio valstybinio numerio ženklai – lietuviški, priekabos – britiški. Mersedesą vairavo 25-erių šilutiškis, kartu vyko 30-erių Šilutės rajono gyventojas. Patikrinę asmens ir automobilio bei priekabos dokumentus, pasieniečiai pasiteiravo, ką tie vežą. Vairuotojas paaiškino, kad iš Didžiosios Britanijos gabena automobilių detales ir pateikė automobilių BMW 303e ir „Mercedes-Benz GLE Coupe“ detalių įsigijimo sąskaitas faktūras.

Mikroautobusas buvo prikimštas pačių įvairiausių transporto priemonių dalių ir detalių. Tačiau patikrinę dviejų automobilių, kurių variklius šilutiškiai gabeno, numerius Interpolo duomenų bazėje, VSAT pareigūnai išsiaiškino, kad 2023 m. laidos BMW 330i M Sport, pavogtas Jungtinėje Karalystėje, yra ieškomas nuo pernai gruodžio 12 d., o 2017 m. pagamintas visureigis „Mercedes-Benz GLE 350 D AMG“ – nuo šių metų sausio 8 d.

Šilutiškius ir transporto priemones su kroviniu pasieniečiai sulaikė ir pristatė į Kalvarijos pasienio užkardą. Per apklausą vyras, važiavęs kaip keleivis, VSAT pareigūnams pasakojo, kad jam būnant Didžiojoje Britanijoje, paskambino nepažįstamas asmuo, kalbantis lietuviškai, ir paprašė paslaugos. Esą aukcione „Copart“ nupirkta automobilių detalių, kurias reikia parvežti į Lietuvą. Buvo pažadėtas 1 500 eurų atlygis. Antrą sausio savaitę netoli Londono juos pasitikęs nepažįstamas vyras, su kuriuo kartu nuvažiavę į krovinio paėmimo vietą, susidėję detales ir išvykę į Lietuvą.

Varėnos pasienio rinktinėje dėl nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto įgijimo arba realizavimo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras. Už tokią nusikalstamą veiką įstatyme numatyta bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Sekmadienį abiem šilutiškiams buvo skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti ir dokumentų paėmimas. Automobilis ir priekaba-namelis saugomi Kalvarijos pasienio užkardoje.

vsat.lrv.lt nuotr.

Pasieniečiai nutraukė Nemune pramogavusių vyrų išvyką, kai paaiškėjo, kad valtį vairavo neblaivus Mažeikių rajono gyventojas. Tokios „linksmybės“ laivavedžiui kainuos kelias šimtines eurų – jo laukia administracinė nuobauda.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šeštadienio popietę VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Vileikių pasienio užkardos pareigūnai Nemune prie Rusnės salos sienos stebėjimo sistemomis užfiksavo netoli Rusijos sienos plaukiojimo priemonę.

Nedelsiant jos link kateriu „Baltic 95“ išvyko pasieniečių patrulis. VSAT pareigūnai norėjo perspėti motorine valtimi plaukusius vyrus, kad jie pavojingai priartėjo prie valstybės sienos. Bet prie valties priplaukusiems pasieniečiams kilo įtarimas, kad ją vairavęs asmuo gali būti neblaivus.

Norėdami patikrinti savo įtarimus, VSAT pareigūnai paprašė pramogautojų prisišvartuoti prie čia pat buvusios Rusnės stacionaraus stebėjimo posto prieplaukos. Nuo plaukiojimo priemonę vairavusio 43-ejų mažeikiškio sklido alkoholio kvapas. Vyras nė nemėgino neigti, kad yra neblaivus. Įvykio vieton iškviesti policijos pareigūnai jam nustatė lengvą (1,14 prom.) girtumo laipsnį.

Mažeikiškis valtimi plukdė du 42-ejų bei 45-erių draugus.

Vyrui už vidaus vandenų transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam pagal Administracinių nusižengimų kodeksą surašytas protokolas. Jo laukia 300–860 eurų bauda.

VSAT nuotr.

Pagėgių pasieniečiai suteikė techninę pagalbą Nemunu plaukusio keleivinio laivo „Raketa“ komandai ir į krantą iškėlė beveik pusšimtį jo keleivių.

Šeštadienio vidurdienį VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Plaškių pasienio užkardos pareigūnai per techninės kontrolės stebėjimo sistemą užfiksavo, kad laivas „Raketa“, plaukęs Nemunu iš Kauno į Nidą, ties Lazdėnų kaimu (Pagėgių sav. ) netikėtai sustojo upės farvateryje ir išmetė inkarą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Plaškių užkardos pasienio sargybai, vykdančiai tarnybą Nemune su kateriu, buvo duotas nurodymas nedelsiant nuvykti iki sustojusio laivo ir išsiaiškinti priežastį. „Raketą“ pasiekusius pasieniečius kapitonas informavo, kad sugedo jo laivo variklis ir paprašė pagalbos evakuojant į krantą 47 keleivius.

„Raketos“ keleiviams iškelti į krantą Plaškių užkardos pasieniečiai pasitelkė gretimos Bardinų pasienio užkardos sargybą su tarnybiniu kateriu.

Maždaug per dvi valandas visi į Nidą keliavę poilsiautojai sėkmingai buvo perkelti iš „Raketos“ į krantą ir sulaipinti į atvykusį keleivinį autobusą.

Dar po pusvalandžio laivas „Raketa“, lydimas Plaškių pasienio užkardos sargybos su tarnybiniu kateriu, pajudėjo Nemunu žemyn, VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Vileikių pasienio užkardos saugomo ruožo link.

Plaškių pasienio užkardos pasieniečiai saugo Nemunu einančią valstybės sieną su Rusija.

Pasieniečiams teko gelbėti „Raketa“ plaukusius poilsiautojus

vsat.lrv.lt nuotr.

Dėl liepos 11-12 d. Vilniuje įvyksiančio NATO viršūnių susitikimo septynioms paroms atkuriama vidaus sienos kontrolė. Patikrinimai Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) nustatytuose pasienio kontrolės punktuose (PKP) bus atnaujinti nuo liepos 7 d. 8.00 val. iki liepos 13 d. 8.00 val.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vykstant per vidaus sienas yra privaloma turėti:

- asmens kelionės dokumentus: ES šalių piliečiai – asmens tapatybės korteles arba pasus, trečiųjų šalių piliečiai – pasus ir vizas jeigu tos šalies pilIečiams taikomas vizų režimas (ar kitus vizai prilyginamus dokumentus, suteikiančius teisę atvykti į Šengeno valstybes: leidimus laikinai gyventi, leidimus nuolat gyventi);

- vairuojamos transporto priemonės dokumentus, tinkamus eismui Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Atnaujinus vidaus sienos kontrolę kelionės galimai užtruktų ilgiau, tačiau keliaujantiems dėl papildomų pasienio procedūrų didesnių nepatogumų kilti neturėtų.

Patikrinimai bus atnaujinti vidaus skrydžių (tarp Šengeno erdvei priklausančių valstybių) keleiviams oro uostų ir reguliarių vidaus susisiekimo keltų keleiviams jūrų uostų pasienio kontrolės punktuose bei asmenims, kurie kirs sausumos valstybės sieną su Lenkija ir Latvija. Atsižvelgiant į situaciją ir galimas grėsmes, patikrinimai vyks rizikos analize paremta pasirinktine tvarka bet kuriuo paros metu. Patikrinimams bus naudojama laikinai įrengta infrastruktūra, eismui reguliuoti statomi laikini kelio ženklai ir atitvarai.

Patikrinimams prie vidaus sienos vykdyti į pagalbą bus pasitelkiami muitinės pareigūnai taip pat Latvijos ir Lenkijos pasieniečiai, o išorės sienos kontrolei papildomai bus pasitelkiama Lietuvos kariuomenė, šauliai, taip pat Estijos, Moldovos pasieniečiai ir papildomos Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ pajėgos.

Šengeno erdvei priklausančios valstybės yra panaikinusios vidaus sienų kontrolę, tačiau kiekviena šalis ją gali laikinai atnaujinti, kai yra būtina imtis tam tikrų saugumo priemonių, siekiant efektyviau užkirsti kelią vidaus saugumo ir viešosios tvarkos pažeidimams.

Atkurti vidaus sienos kontrolę dėl didelio masto ir reikšmės renginių yra įprasta praktika Šengeno erdvės valstybėse. Dėl NATO viršūnių susitikimo tiek Latvija 2010 m., tiek Lenkija 2016 m., tiek Ispanija 2022 m. buvo atnaujinusios vidaus sienos kontrolę. Lietuvoje vidaus sienos kontrolė buvo atnaujinta 2020 m.

Asmenys, atvykstantys į Lietuvos Respublikos teritoriją, bus tikrinami šiuose PKP prie vidaus sienos:

Tarptautinių oro uostų PKP:

1. Vilniaus;

2. Kauno;

3. Palangos.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto PKP:

1. Malkų įlankos;

2. Pilies.

Sausumos tarptautiniuose PKP:

su Lenkijos Respublika:

1. Kalvarijos;

2. Lazdijų;

su Latvijos Respublika:

1. Būtingės;

2. Skuodo;

3. Buknaičių;

4. Kalvių;

5. Saločių;

6. Germaniškio;

7. Obelių;

8. Smėlynės.

vsat.lrv.lt nuotr.

Keičiasi patekimo į pasienio su Rusija ruožą tvarka. Jei asmuo atvyks į Neringos, Šilutės, Pagėgių, Tauragės, Jurbarko, Šakių ir Vilkaviškio savivaldybių teritorijas, esančias pasienio ruože, VSAT leidimu patekti į jį rūpintis nebereikia.

Tai reiškia, kad leidimas patekti į šį pasienio ruožą laikomas išduotu. Tokio leidimo nereikia ir vykstant į Šalčininkų miesto teritoriją, dalis kurios patenka į pasienio ruožą. Tiesa, tvarka norint patekti į pasienio vandenis nesikeičia.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Prieš daugiau kaip dvi savaites Lietuvoje pasibaigus galioti nepaprastajai padėčiai, šalyje ir toliau liko galioti valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

Tarp neseniai Seimo priimtų Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo naujų nuostatų buvo ir reglamentuojanti patekimą į pasienio ruožą esant tokiai paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl neteisėtos migracijos. Tai aktualu nedidelei daliai asmenų, nes pasienio ruožo gyventojams ir daugeliui kitų kategorijų tvarka patekti į pasienio ruožą nesikeitė.

Buvo įtvirtinta nuostata, kad asmenys tokios ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu į pasienio ruožą gali patekti turėdami VSAT išduotą leidimą. Pasienio ruožas yra iki 5 km pločio juosta į Lietuvos teritorijos gilumą nuo valstybės sienos, einančios sausuma, pasienio vandenimis.

Pabrėžtina, kad daugumai asmenų tokių atskirų leidimų nereikia.

Prieš kiek daugiau kaip dvi savaites įsigaliojusioje tvarkoje buvo nustatytos asmenų kategorijos, kurioms netaikomas reikalavimas turėti VSAT leidimą patekti į pasienio ruožą. Nuo gegužės 20 d. šį sąrašą papildo ir dar viena kategorija – leidimo patekti į pasienio ruožą nebereikia vykstant į Neringos, Šilutės, Pagėgių, Tauragės, Jurbarko, Šakių, Vilkaviškio savivaldybių ir Šalčininkų miesto teritorijas, esančias pasienio ruože, išskyrus pasienio vandenis, esančius šiose teritorijose.

VSAT taip pat atkreipia dėmesį, kad be leidimo į pasienio ruožą gali vykti asmenys, turintys leidimus patekti į Valstybės sienos apsaugos zoną, pasienio vandenis ir pasienio juostą.

Pasieniečiai taip pat primena, kad reikalavimas turėti VSAT išduotą leidimą netaikomas asmenims:

- gyvenantiems pasienio ruože ir (ar) esantiems nekilnojamojo turto, kuris yra pasienio ruože, savininkais ar naudotojais;

- dirbantiems ar besimokantiems pasienio ruože;

- vykdantiems ūkinę, komercinę veiklą ar kelių, ryšio linijų ir kitų viešojo intereso objektų priežiūros veiklą pasienio ruože;

- vykstantiems magistraliniais, krašto ar rajoniniais keliais arba geležinkeliais, esančiais pasienio ruože ar kertančiais pasienio ruožą;

- kertantiems valstybės sieną per pasienio kontrolės punktus ar vykstantiems į darbo vietą, esančią pasienio kontrolės punkte;

- vykdantiems valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių statybą, įrengimą ir (ar) priežiūrą.

Taip pat yra nustatyti atvejai, kai leidimas patekti į pasienio ruožą laikomas išduotu ir juo papildomai rūpintis nereikia šioms grupėms:

- vykstantiems vykdyti valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų funkcijas;

- vykstantiems į artimųjų giminaičių laidotuves ir į pamaldas už juos;

- vykstantiems slaugyti ligonį;

- vykstantiems lankyti kapines;

- vykstantiems į pasienio ruožo gyvenvietes paslaugoms teikti ar įsigyti.

Tokie asmenys, ketinantys patekti į pasienio ruožą ar esantys pasienio ruože, patikrinimą atliekančiam pareigūnui turės pateikti teisėtą buvimą ar patekimą į pasienio ruožą įrodančius dokumentus.

Maža to, numatyti ir keli atvejai, kai leidimus galima gauti ir žemiau paminėtais būdais.

Skubos tvarka asmenys gali kreiptis į pasienio užkardas telefonu ar elektroniniu paštu gauti vienkartinį leidimą. Leidimą išduoda pasienio užkardos pamainos vyresnysis, jeigu asmens buvimas netrukdo valstybės sienos apsaugos užtikrinimui.

Išimtinais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės kreiptis telefonu ar elektroniniu paštu gauti vienkartinį leidimą, pasienio užkardos pamainos vyresniojo sprendimu leidimą galima išduoti vietoje, jeigu asmens buvimas netrukdo valstybės sienos apsaugos užtikrinimui.

Kitiems į pasienio ruožą vykstantiems asmenims prašymai dėl patekimo į jį pateikiami raštu ar elektroninėmis priemonėmis VSAT pasienio rinktinėms ar jų struktūriniams padaliniams. Jų sąrašas ir kita būtina informacija yra čia.

VSAT prašo kilus klausimų dėl šios tvarkos kreiptis nuorodoje nurodytais kontaktais.

Prašymo patekti į pasienio ruožą pavyzdys yra čia.

Prašyme nurodoma asmens vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, asmens kodas, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento pavadinimas ir numeris, pareiškėjo elektroninio pašto adresas ar telefono numeris, buvimo trukmė ir tikslas, dėl kurio kreipiasi gauti leidimą vykti į pasienio ruožą, bei tai pagrindžiantys dokumentai.

Apie priimtą sprendimą asmenys informuojami tokiu pačiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas.

vsat.lrv.lt nuotr.

Kuršių mariose plūdurais vėl nužymėta valstybės sienos apsaugos zona (VSAZ). Taip artėjančiam vasaros sezonui ruošiasi VSAT Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnai, mariose saugantys valstybės sieną su Rusija.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Trečiadienį, kaip ir kiekvieną pavasarį, prasidėjus navigacijos sezonui, į Kuršių marias netoli sienos su Rusija buvo nuleisti raudonos spalvos plūdurai. Pernai VSAT paskelbė viešąjį pirkimų konkursą ir vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintais reikalavimais, įsigijo 31 naują raudonos spalvos plūdurą. Jie mariose žymi poros šimtų metrų pločio VSAZ, kuri yra prie pat Lietuvos ir Rusijos valstybių sienos linijos. O ten patekti gali tik įrašytieji į VSAT sudaromą asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašą.

Plūdurą sudaro dvi cilindro formos figūros, pagamintos iš ultravioletiniams spinduliams atsparaus polietileno, su nerūdijančio plieno ar galvanizuoto metalo detalėmis. Viršvandeninėje jo dalyje įrengtos metalinės plokštelės (radaro atsakikliai), kurias fiksuoja laivo radarai. Plūdurai turi inkarus, kurie išlaiko juos nuolatinėje vietoje.

Šie plūdurai – taip pat ir įspėjamieji ženklai pramogautojams bei žvejams Kuršių mariose būti atidiems, vengti neteisėtai patekti į VSAZ ar neteisėtai kirsti sieną su Rusija.

Kuršių mariose padaugėjus plaukiojimo priemonių, šiemet nuspręsta papildomai įsigyti dar 11 naujo pavyzdžio plūdurų, kurie ženklina VSAZ. Vasarą jie bus pastatyti tarp esamų plūdurų, kad būtų lengviau pastebimi ir taip padėtų išvengti netyčia pažeisti VSAZ ir Lietuvos–Rusijos sieną.

www.pasienis.lt nuotr.

Penktadienį Klaipėdoje bus pristatyti nauji patrulinis pasieniečių laivas „Gintaras Žagunis“ ir trys kateriai. Iškilminga laivo krikštijimo bei plaukiojimo priemonių šventinimo ceremonija vyks Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos Kopgalio atraminio punkto krantinėje (Smiltynės g. 2a, Klaipėda). Ceremonijos pradžia 11 val.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Patrulinį laivą „Gintaras Žagunis“ pastatė Estijos bendrovė „Baltic Workboats Shipyard“. Jis kainavo beveik 3,9 mln. eurų. ES lėšomis finansuota 90 proc. šios sumos, kita dalis – Lietuvos biudžeto.

Puoselėjant istorinę atmintį ir VSAT tradicijas laivui suteiktas pirmo po Nepriklausomybės atkūrimo tarnybos metu 1991 m. žuvusio Lietuvos pasieniečio Gintaro Žagunio vardas.

Pakrančių patrulinio laivo „Gintaras Žagunis“ paskirtis – valstybės sienos apsauga teritorinėje jūroje bei Kuršių mariose. Taip pat jis galės būti naudojamas paieškos ir gelbėjimo operacijose Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje.

„Gintaras Žagunis“ be atsargų papildymo gali įveikti daugiau nei 500 jūrmylių, todėl bus periodiškai naudojamas Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX tarptautinėse operacijose.

Naujo VSAT laivo ilgis yra 25 m, korpuso plotis – 6,3 m, maksimali grimzlė – 1,6 m. Jame įrengta dviejų velenų fiksuoto žingsnio sraigtinių variklių sistema. Bendra variklių jėgainės galia yra 1930 AG.

Patrulinis laivas išvysto daugiau nei 26 mazgų, o iš laivagalio nuleidžiamas denio kateris persekiojimui – iki 35 mazgų greitį. Laivo priekyje įrengtas pavairavimo mechanizmas leidžia jam saugiai švartuotis bei išlaikyti stabilią poziciją dreifuojant.

Kompiuterizuota variklių darbo režimo stebėjimo sistema padeda įgulai nuolat sekti variklių darbo parametrus, kuro sąnaudas bei atsargas. Laive yra naujausia navigacinė bei ryšio įranga, du radarai, integruota infraraudonųjų spindulių sistema, kita moderni įranga.

„Gintaras Žagunis“ su denio kateriu gali efektyviai patruliuoti bei stebėti teritorinius bei Kuršių marių vidaus vandenis dienos ir nakties metu. Laivas tarnaus ir kaip pagalbos platforma gelbėjant žmones bei suteikiant pirmąją pagalbą iki 20-čiai asmenų jūros vandenyse Lietuvoje bei FRONTEX operacijose. Laivo vairinėje įrengtos patogios darbo vietos, apatiniame denyje yra komfortabilios kajutės su šildymu bei kondicionavimu, sudarytos tinkamos buities sąlygos įgulai.

Laivas gali būti eksploatuojamas tiek artimai apledėjimui vandens aplinkoje, tiek itin aukštoje temperatūroje.

Ceremonijos metu taip pat bus pristatyti ir pašventinti trys nauji pasieniečių kateriai.

Pirmas – specialios paskirties greitaeigis VSAT kateris, kurį pastatė Suomijos bendrovė „Tibeko Marine Oy“. Bendra jo įsigijimo projekto vertė yra 1,2 mln. eurų, iš kurių irgi 90 proc. finansuota ES lėšomis. Įgyvendindama šį projektą VSAT taip pat įsigijo papildomą specialios paskirties ir įsilaipinimo į laivus įrangą.

Šis kateris yra pritaikytas vykdyti laivų pažeidėjų persekiojimo ir įsilaipinimo į juos operacijas. Jis išvysto iki 50 mazgų greitį, gali būti pasitelkiamas vykdant paieškos ir gelbėjimo darbus teritoriniuose vandenyse bei kitur. Šios modernia vaizdo stebėjimo sistema aprūpintos plaukiojimo priemonės ilgis yra 10,6 m.

Kiti du nauji kateriai yra „Ockelbo B21 CAB“, kuriais tarnybą vykdys sieną su Rusija saugančių Vištyčio ir Plaškių pasienio užkardų pareigūnai.

Katerius VSAT įsigijo viešojo konkurso būdu iš UAB „Laivo sandėlis“. Vieno jų vertė yra 127 tūkst. eurų. Pirkimas finansuotas Lietuvos biudžeto lėšomis.

Katerių ilgis – 6,85 m, jie turi 200 AG pakabinamus variklius „Mercury“. Dėl mažos grimzlės, t. y. 0,38 m, jie tinka ir sekliems vandenims. Šie nauji pasieniečių pirkiniai išvysto iki 36 mazgų greitį.

Kateriai aprūpinti modernia navigacine įranga. Juose sumontuota ir papildoma saugumo įranga, reikalinga VSAT funkcijoms vykdyti ir atitinkanti kitus specifinius patruliavimo pasienyje reikalavimus.

www.pasienis.lt nuotr.

Nemune pasieniečiai išgelbėjo tris vyrus, kurie upėje vykdė matavimus ir kurių motorinė valtis netikėtai apsivertė.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Antradienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos(VSAT) Pagėgių pasienio rinktinės Plaškių pasienio užkardos pareigūnai stebėjimo sistemomis Nemune, kuriuo eina siena su Rusija, užfiksavo apvirtusią motorinę valtį. Ši vieta yra Pagėgių savivaldybės Nausėdų kaimo ribose.

Valtimi plaukę trys vyrai, kuriems, kaip vėliau paaiškėjo, yra 20, 23 ir 25 metai, sugebėjo užsiropšti ant apvirtusios plaukiojimo priemonės dugno. Per incidentą šioje vietovėje buvo stipriai vėjuota, o Nemune kilęs didokas bangavimas. Vandens temperatūra upėje siekė 12 laipsnių.

Į įvykio vietą nedelsiant tarnybiniais kateriais nuskubėję Bardinų ir Plaškių pasienio užkardų pareigūnai netrukus priplaukė prie apvirtusios valties. Jie perkėlė nelaimėlius į vieną iš savo patrulinių katerių ir saugiai pargabeno į krantą. Ten išgelbėtuosius pasieniečiai perdavė iškviestiems medikams, kurie sušalusiems ir dėl to sunkiai galėjusiems prakalbėti žmonėms suteikė pirmąją pagalbą.

Apvirtusią valtį pasieniečiai partempė į Panemunės prieplauką.

Paaiškėjo, kad šie trys vyrai dirba įmonėje, kuri AB „Vidaus vandens kelių direkcija“ užsakymu Nemune vykdė matavimus numatytiems darbams atlikti.