www.sveksnosnauijienos.lt nuotr.

Turbūt daugelis švėkšniškių pastebėjo spalio 31 d. vakarą prie pagrindinių Švėkšnos gatvių namų uždegtas žvakutes. Pastebėti mirgančias liepsneles turėjo ir tūkstanančiai miestelio svečių, mat tą vakarą Švėkšnos dvaro parke vyko itin garsi moliūgų-žibintų šviesos šventė.

Gal svečiai ir nesuprato, kodėl dega žvakutės prie namų, o gal tiesiog pamanė, kad taip gyventojai prisideda prie šviesos šventės. Bet priežastis visai kita – tai noras dar kartą atkreipti dėmesį į įsisenėjusią neapšviestų ir nesutvarkytų Vilkėno, Žalgirio, Veiviržėnų gatvių problemą, rašo „Švėkšnos naujienos“.

Skaityti toliau

Jau keletą metų švėkšniškiai “maitinami” valdininkų pažadais, esą ta linkme dirbama ir netrukus miestelėnai galėsiantys džiaugtis naujais šaligatviais, apšviestu keliu.

Emilijos Lidžiūtės nuotr.

Spalio 31 d. Švėkšnos parke vienu metu švietė apie 16oo iš moliūgų išskaptuotų žibintų, praneša “Švėkšnos naujienos”.

Daugiau: www.sveksnosnaujienos.lt: “Trečią kartą Švėkšnoje pagerintas moliūgų-žibintų rekordas”

Skaityti toliau

Oresto Lidžiaus ir Emilijos Lidžiūtės nuotr.

Pernai metais Vilkėno gatvėje švietė moliūgai-žibintai, šiemet čia bus deginamos žvakės. (www.sveksnosnauijienos.lt nuotr.)

Akcija „Mes už šviesą“ vėl žada tapti priekaištu Šilutės rajono valdžiai dėl tamsių gatvių Švėkšnoje.

Spalio 31 d. į Švėkšnos dvaro parką suvažiuos minios žmonių, čia vyks jau trečioji moliūgų-žibintų šventė “Mes už Šviesą.” Prie šios šviesos šventės savaip nutarė prisidėti Vilkėno, Žalgirio ir Veiviržėnų gatvės gyventojai, tą vakarą jie uždegs žvakeles prie savo namų. Tokiu būdu švėkšniškiai sieks dar sykį atkreipti valdininkų dėmesį į įsisenėjusią nesutvarkytų ir neapšviestų miestelio gatvių problemą, praneša „Šveksnos naujienos“.

Skaityti toliau

Anot pranešimo, šios gatvės yra pačios judriausios miestelyje, čia nuolat zuja transporto priemonės. Tačiau jose lig šiol nėra saugių šaligatvių, neįrengtas apšvietimas.

Daugiau: www.sveksnosnaujienos.lt: „Nesutvarkytos Vilkėno, Žalgirio ir Veiviržėnų gatvės gyventojai valdžios dėmesį sieks atkreipti uždegdami žvakeles„

Susijęs: “Moliūgų-žibintų šventė “Mes už šviesą” Švėkšnoje: prisijunk ir tu (programa)”

lt.wikipedia.org nuotr.

Šilutės rajono Vilkyčių ir aplinkiniuose kaimuose organizuojama oficiali gyventojų apklausa dėl atsiskyrimo nuo Saugų seniūnijos.

Apie Vilkyčiuose atgimusią iniciatyvą atsiskirti nuo Saugų seniūnijos ir įsteigti atskirą seniūniją “Šilutės ETA Žinios” rašė str. “Vilkyčių gyventojai vėl nori savos seniūnijos”.

Šį pirmadienį Šilutės r. savivaldybėje buvo įregistruota Vilkyčių ir aplinkinių kaimų iniciatyvinė grupė, jai išduoti gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą rinkimo lapai (Savivaldybės administracijos direktoriaus

Skaityti toliau

įsakymas dėl vietos gyventojų apklausos organizavimo).

Stop kadras.

Reidą netoli Švėkšnos tekančios Šalpės pakrantėse surengę neetatiniai gamtos apsaugos inspektoriai sako nustėrę, kai šalia atstatomo seno vandens malūno pamatė atstatytą ir užtvanką. Upe migruoja lašišinės žuvys, o dėl atsiradusios užtvankos jos nebegali patekti į aukštupyje esančias nerštavietes. Klaipėdos regiono aplinkosaugininkai pradėjo tyrimą.

Skaityti toliau

Prieš savaitę prasidėjo lašišinių žuvų migracija – iš jūros pamario upėmis jos plaukia į aukštupius ir ten neršia. Šiuo laikotarpiu lašišinių žuvų žvejyba yra draudžiama, pakrantėse intensyvinami reidai ieškant brakonierių. Per vieną iš tokių reidų Šalpės pakrantėje neetatiniai inspektoriai pastebėjo naujai išbetonuotą užtvanką.

lt.wikipedia.org nuotr.

Šilutės rajono Vilkyčių ir aplinkiniuose kaimuose atgimsta iniciatyva atsiskirti nuo Saugų seniūnijos ir įsteigti atskirą seniūnija Vilkyčiuose.

Viena iš Vilkyčių atsiskyrimo nuo Saugų seniūnijos iniciatorių yra vietos bendruomenė „Veiviržo slėnis“. Anot šios bendruomenės pirmininkės Rimos Valdžienės, Vilkyčiuose ir aplinkiniuose kaimuose, kurių priskaičiuojama 15 ar 16, gyvena daugiau kaip 1000 gyventojų. Nors nuo pačių Vilkyčių iki Saugų tėra 8 kilometrai, tačiau R. Valdžienės teigimu, žmonės, ypač iš aplinkinių kaimų, patiria didelių nepatogumų dėl susisiekimo su seniūnijos centru.

Skaityti toliau

„Pirmiausia buvo atsižvelgta į vienišų mamų ir daugiavaikių šeimų pageidavimą, kad seniūnija būtų arčiau namų, – sakė telefonu Vilkyčių bendruomenės pirmininkė R. Valdžienė. – Kadangi Vilkyčiuose ir aplinkiniusoe kaimuose yra per 1000 gyventojų, tai nusprendėme, kad galbūt ir mes galėtume turėti savo seniūniją“.

Šiandien po pietų Vilkyčių bendruomenių atstovai susitinka su Šilutės rajono savivaldybės meru Vytautu Laurinaičiu. Po to, jeigu vilkytiškių nuomonė dėl atskiros seniūnijos nepasikeis, turėtų būti organizuojama oficiali gyventojų apklausa.

Savivaldybės meras V. Laurinaitis teigė telefonu, kad neturi tikslo atkalbėti vilkytiškius nuo atsiskyrimo nuo Saugų seniūnijos, juolab kad, mero žodžiais tariant, prieš praeitus savivaldos rinkimus dauguma politikų į savo programas buvo įrašę naujos seniūnijos steigimą Vilkyčiuose. Tačiau, anot V. Laurinaičio, žmonės pirma turėtų gerai pagalvoti apie tai, kas laukia jų pačių, jeigu vis dėlto būtų priimtas sprendimas steigti naują seniūniją.

„Reikia susitikti su žmonėmis ir pasakyti: ar jie sutiks savo sąskaita perregistruoti turtą, ūkius, įmones, ar jie sutiks keisti adresus? – sakė V. Laurinaitis. – Juk viskas kainuoja“.

Vilkyčių atveju tai jau ne pirmas bandymas atsiskirti nuo Saugų seniūnijos. Prieš kurį laiką jau buvo organizuojami susirinkimai, renkami gyventojų parašai, bet tuo viskas ir baigėsi.

Ar šį kartą vilkytiškiai ryšis eiti iki galo?..

Bendruomenių susivienijimas “NEPAVĖJUI”: dėl Vilkyčių seniūnijos kūrimo

Vilkyčių bendruomenėje brandinami nauji planai, apie kuriuos dauguma vietos gyventojų nėra net girdėję. Savo ruožtu bendruomenių susivienijimas “Nepavėjui” nori išplatinti žinomą informaciją. Visi pateikiami faktai ir kita informacija nėra oficialiai patvirtinti, tačiau dėl tyliai vykstančių permainų jaučiame pareigą perduoti turimą informaciją Saugų seniūnijos gyventojams.

Dar 2003 – 2007 m., kai Šilutės rajono savivaldybės mero pareigas ėjo Arvydas Jakas, Vilkyčių bendruomenėje buvo siekiama atsiskirti nuo Saugų seniūnijos. Tuo metu šį procesą inicijavo ir aršiai rūpinosi vienas iš bendruomenės narių Kazimieras Gudžiūnas. Kiek pamena Vilkyčių gyventojai, seniūnijos kūrimu daugiau užsiėmė bendruomenėje dalyvaujantys nariai. Tuokart buvo pakankamai vieša, buvo suorganizuotas Vilkyčių gyventojų susirinkimas, sukviesta nemažai atstovų iš savivaldybės, kurie su gyventojais prasmingai analizavo šią temą. Susirinkimo dalyviai kone vieningai atsisakė naujos seniūnijos kūrimo. Tad ši tema buvo atidėta. Aktyvus K. Gudžiūno dalyvavimas bendruomenės centro “Viltis” veikloje pasibaigė. 2011m. Prasidėjus teisminiams procesams dėl vėjo jėgainių parko šalia Vilkyčių ir po bendruomenės centro “VILTIS” pirmininko perrinkimo, K. Gudžiūnas vėl pradėjo lankyti bendruomenės narių susirinkimus. Tuo metu pirmininku buvo išrinktas Darius Vilius. Su Kazimiero Gudžiūno teikiamais pasiūlymais D. Vilius sunkiai sutiko. O tai buvo nepalanku ir stabdė jo užmojus. Su tuo nesitaikstęs verslininkas, dėdamas visas pastangas ir prieš minėtą pirmininką nuteikęs dalį bendruomenės narių, suorganizavo susirinkimą, kurio metu perrinko visą bendruomenės centro valdybą. Vilkyčių bendruomenės centrui “Viltis” pirmininkaujant D. Viliui su jo temomis ir siekiais sunkiai taikstėsi Šilutės rajono savivaldybės tarnautojai. Dėl užduodamų “nepatogių” klausimų ir informacijos reikalavimo stipriai pasipiktino Šilutės savivaldybės vadovai. Kaip pasakojo vėliau išrinkta bendruomenės centro valdyba, tuo metu buvusi merė Daiva Žebelienė tiesiogiai išreiškė, jog į derybas su Vilkyčių bendruomene eis tik tokiu atveju, jei iš pirmininko pareigų pašalins D. Vilių.

Todėl pirmininko pareigoms atlikti buvo išrinkta Ineta Pačiauskaitė, tuo metu einanti Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro direktorės pareigas. Su aktyviai besireiškiančiu K, Gudžiūnu ji rado bendrą kalbą ir pradėjo kitaip vykdyti visą bendruomenės veiklą. Kaip įtariama, iš K. Gudžiūno pusės galimai buvo daromas spaudimas ar net piniginis rėmimas. Bendruomenės narių susirinkimai nebuvo vykdomi, rinkosi tik valdybos nariai, patys kėlė sau užduotis ir patys jas tvirtino. K. Gudžiūnas buvo išrinktas vienu iš valdybos narių. Pirmuose susitikimuose jis jau pateikė savo siūlymą dėl bendruomenės veiklos plano, kuriame ir išdėstė: seniūnijos kūrimas, naudos gavimas iš vėjo jėgainių parko, senelių namų kūrimas. Dar buvusio bendruomenės centro pirmininko Kęstučio Sadausko pradėtas teisminis kelias prieš vėjo jėgainių statytojus, buvo uždarytas. Po beveik 2 metus trukusių parengiamųjų teisminių procesų byla buvo sustabdyta pasirašant taikos sutartį. Už tai, kad vykdyti teisminius procesus buvo pasirašę kone 400 vietos gyventojų, bet dėl taikos sutarties nuosprendį priėmė bendruomenės centro “VILTIS” valdyba, nesušaukusi visuotinio susirinkimo ir neatsiklausę visuomenės. Merdintys Vilkyčių kultūros namai taip pat buvo palikti toliau ilsėtis. Nors D. Viliui būnant pirmininku bendruomenės patalpas ėmėsi tvarkyti savivaldybė, per metus laiko procesas iš mirties taško nepajudėjo. Vėlgi, bendruomenės narių žiniomis, K. Gudžiūnas jau senokai planavo buvusiuose kultūros namuose įrengti senelių namus. Ar tai tikrai buvo planuota jau anksčiau, galime svarstyti, bet būtent šią mintį jis pateikė valdybai naujai įsitraukęs į bendruomenės centro veiklą. Kilus įtarimams, kad Vilkyčių bendruomenės centro “VILTIS” pirmininkė Ineta Pačiauskaitė galimai derina visus reikalus tik su K. Gudžiūnu, vienas iš bendruomenės valdybos narių paprašė pateikti jos vadovavimo periodo susirinkimų protokolus. Protokolų I, Pačiauskaitė nepateikė ir skubiai pasišalino iš pirmininkės pareigų. Tai iš dalies patvirtino įtarimus. Sekančiu pirmininku buvo išrinktas anksčiau bendruomenės veikloje visiškai nedalyvavęs Mindaugas Rimeikis. Ir vėl savas, patikimas K. Gudžiūno bendražygis. M. Rimeikis – prekybos šviežia žuvimi Klaipėdos mieste koordinatorius. K Gudžiūnas vėl pateikė pasiūlymus valdybos veiklai; kurti Vilkyčių seniūniją, steigti senelių namus ir, panaudojant vėjo jėgainių parko statytojų paramą, už 20 500 Lt. sutvarkyti kelią, einanti pro asmeninį jo grūdų sandėlį. Pagrindiniu veiklos klausimu iškilo seniūnijos įkūrimas Vilkyčiuose. Visi kiti užmanymai sėkmingai turėjo išsispręst ateityje. Apie atsiskyrimą nuo Saugų seniūnijos kaimo gyventojai dar neinformuoti, nesupažindinti su tokiais procesais net bendruomenės centro “Viltis” nariai. Remiantis tik valdybos nutarimu, nuspręsta suformuoti iniciatyvinę grupę dėl seniūnijos kūrimo. 2014-10-07 susirinkę vienos nuomonės šalininkai sėkmingai tą ir pasitvirtino. Į iniciatyvinę grupę įsirašė dauguma kaimelio verslininkų. Iniciatyvinės grupės tikslas – surinkti 5 procentų numatomos teritorijos gyventojų parašų ir juos pateikti Šilutės rajono tarybai. Visuomenės informavimui ir nuomonės sužinojimui buvo galimi 4 būdai: tiesioginis gyventojų nuomonės įrašymas apklausos dalyvių sąrašo lapuose, gyventojų nuomonės pareiškimas sueigoje balsuojant, atrankinė gyventojų apklausa apklausos dalyvių būstuose, gyventojų apklausa apklausos dalyvių būstuose. Žinoma, buvo pasirinktas lengviausias ir patikimiausias būdas – surinkti teigiamiems parašams, einant į namus pas asmenis, palaikančius šią įdėją. Iš nesutinkančių atsiskirti nuo Saugų seniūnijos parašas gali būti ir nepaimtas, vengiant neigiamų balų. Iniciatyvinės grupės patvirtinimo metu G, Kimbrienė paminėjo, jog šią vilkytiškių valią palaiko dauguma tarybos narių ir net pats meras Vytautas Laurinaitis. Negalima praleisti to, kad K. Gudžiūnas glaudžiai bendradarbiauja su Kęstu Komskiu, Seimo pirmininko pavaduotoju, kuris, kaip ir V. Laurinaitis, priklauso tai pačiai partijai Tvarka ir teisingumas.

Vilkyčių noras atsiskirti nuo Saugų seniūnijos ir susikurti savo administracinį padalinį galėtų būti sveikintinas ir palaikomas. Daugeliui pagyvenusių žmonių per toli, norint pasiekti Saugų seniūniją. Tikimasi, jog įkūrus Vilkyčių seniūniją, į kaimą bus pritraukta daugiau lėšų. Tačiau Vilkyčių ir aplinkinių kaimų gyventojams reikėtų ne džiūgauti o susirūpinti, nes po garbinga vėliava eina atkaklūs kaimo verslininkai, visiems gerai žinomi, kaip siekiantys tik asmeninės naudos. Nepamirškime to , kad seniūno rinkti gyventojai negalės. Juos skiria savivaldybės administracija, kuri šiuo metu dirba išvien su Vilkyčių seniūniją bandančia kurti iniciatyvine grupe.

Pagrindinis šio sumanymo iniciatorius K. Gudžiūnas pagarsėjęs kaip nepavyzdingos reputacijos asmuo ne tik tarp Vilkyčių gyventojų. Su Tarybos palaiminimu sėkmingai privatizavo vietinės reikšmės kelio atkarpą ties savo ūkiu, kuriuo buvo galima pasiekti Veiviržos ir Minijos santaką. Dėl vėjo jėgainių parko teisminių procesų sustabdymo, neoficialiais duomenimis, tariamai gavo apie 70 000 Lt. Jau vien jo atėjimas į Vilkyčių gyvenvietę buvo lydimas skandalų. Į tarybinį Veiviržo paukštininkystės ūkį K. Gudžiūnas atėjo iš Norkaičių tarybinio ūkio su blogu šleifu. Dirbant paukštyne pašarų tiekimas maišėsi su asmeniniu ūkiu. Apie daugumą kitų galimų aferų ir smulkesnių apgavysčių, neatsiskaitymų už darbus, žino dauguma Vilkyčių gyventojų. Prisimintina tai, jog K. Gudžiūnui pradėjus derinti taikos sutartį su vėjo jėgainių parko statytojais, bendruomenei buvo skirta išankstinė parama – apie 20 000 litų vaikų darželio įkūrimui. Jame minėtas asmuo sėkmingai įdarbino savo dukrą… Taip pat naujojo vaikų darželio patalpose buvo įdarbinta K. Gudžiūno tėvų augintinė Loreta Uginčiūtė. Todėl versija, kad K. Gudžiūno iniciatyva kuriama seniūnija, gali persipinti su asmeniniais interesais labai tikėtina. Turima informacija, būsimos seniūnijos patalpomis gali patapti K. Gudžiūnui priklausančios buvusios ūkio administracijos patalpos.

Remiantis nuogirdomis, kurios paskutiniu metu labiau teisingos nei raštiški įrodymai, Vilkyčių seniūnu turėtų tapti bendruomenės centro “VILTIS” pirmininkas Mindaugas Rimeikis.

Naujos seniūnijos įkūrimui reikalingi nemaži pinigai, o Šilutės rajono savivaldybė įsiskolinusi ne vieną milijoną, tad dėl vieno žmogaus siekiamos asmeninės naudos toks procesas tik dar labiau pablogintų padėtį visame rajone.

Vilkyčių ir aplinkinių kaimų gyventojams siūlome atidžiai įvertinti susiklosčiusią situaciją, ir žinant visas versijas priimti atitinkamą sprendimą. Esant dabartinei valdymo sistemai, kuri visos Lietuvos mastu lydima korupcijos ir kitokių neteisėtų ryšių, atsiskyrimas nuo Saugų seniūnijos gali turėti daugiau neigiamų pasekmių.

Bendruomenių susivienijimo “NEPAVĖJUI” pirmininkas Remigijus Paškauskas

Jūrų kadetų mokyklą ketinama steigti Rusnės specialiosios mokyklos pastate. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Švietimo ministras Dainius Pavalkis pritarė Šilutės rajono savivaldybės siekiams steigti Rusnėje kadetų mokyklą ir jau nuo 2015 m. pradėti vaikų priėmimą, praneša Šilutės r. savivaldybės administracija.

Anot pranešimo, Švietimo misterija jau ruošia naujos mokyklos steigimo nuostatus ir bendradarbiavimo sutartį, kurią iki lapkričio 1 d. pasirašys Šilutės rajono savivaldybės, Krašto apsaugos ir Švietimo ministerijų atstovai.

Pirmąsias klases jūrų kadetų mokykloje planuojama atidaryti jau 2015 m. rugsėjo 1 d.

Skaityti toliau

Jūrų kadetų mokyklą ketinama steigti Rusnės specialiosios mokyklos pastate.

airliners.net nuotr.

Kai kurie rusniškiai sunerimo, šiandien išvydę skrendantį virš Rusnės sraigtasparnį, kaip jiems pasirodė, su raudonomis žvaigždėmis ant bortų.

Liudininko teigimu, sraigtasparnis skrido nuo Kuršių marių Rusijos Federacijos sienos link…

Nedelsdami susisiekėme su Krašto apsaugos ministerija.

Skaityti toliau

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Artinasi įspūdinga moliūgų-žibintų šventė “Mes už šviesą”, kurios metu, tikimasi, Švėkšnos parkas nušvis dar labiau, nei praeitų metų spalio 31 d.

Švėkšniškiai šiam renginiui ruošiasi iš anksto: kai kas jau atidėjo vieną ar keletą šių daržovių, kurias Visų šventųjų dienos išvakarėse suneš į Švėkšnos parką.

„Ar atneši moliūgą Tu?“ – klausia organizatoriai.

Skaityti toliau

Išsamią renginio programą organizatoriai žada paskelbti artimiausiu metu.

Susijęs: „Švėkšna yra Švėkšna: moliūgų-žibintų akcija – bendruomeniškiausias renginys Lietuvoje“

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Apklausa, kurioje dalyvavo Šilutės „Vydūno“, Švėkšnos „Saulės“, Žemaičių naumiesčio bei Vainuto gimnazijų abiturientai, atskleidė liūdnas Šilutės rajono tendencijas. Panašu, kad absoliuti dauguma jaunuolių po mokyklos baigimo yra pasiruošę ne tik palikti savo gimtąjį kraštą studijų laikotarpiui, tačiau ir išvis į jį nebegrįžti.

Kaip pagrindinę tokio pasirinkimo priežastį jaunuoliai nurodė perspektyvų rasti darbą nebuvimą.

Skaityti toliau

Kaskart artinantis rinkimams vietos ir nacionaliniai lyderiai atsimena jaunimą, kurį jie simboliškai vadina Lietuvos bei savo krašto ateitimi. Rūsčiais veidais jie demonstruoja įvairiapusį susirūpinimą jaunimą kamuojančiomis problemomis, sielojasi dėl jaunimo emigracijos ir jos keliamos žalos, diskutuoja ir ieško įvairių stebuklingų vaistų, kurie sugrąžintų jaunas paklydusias sielas į gimtuosius kraštus. Tačiau kalbos, kaip įprasta, lieka kalbomis… o jų sprendimo būdais dažnai pasirenkami keisčiausi projektai.

Net 85 proc. apklausoje, kurią inicijavo VšĮ Atsakingos pilietinės visuomenės centras, dalyvavusių Šilutės rajono gimnazijų abiturientų, teigė, kad iš karto po mokyklos baigimo jie rinktųsi tęsti studijas universitetuose (56 proc.) ir kolegijose (38 proc). Vos 10 proc. ketinančiųjų studijuoti toliau ir siekti profesinio arba aukštojo išsilavinimo planuotų mokslus tęsti ne Lietuvoje. Liūdniausia, kad 55 proc. po mokslų net neketintų grįžti į Šilutės rajoną, kuriame užaugo ir kuriame liks jų šeima, nes nemato perspektyvų rasti darbą, o gyventi iš bedarbio pašalpos ar tėvų paramos jie neketina.

Apklausa atskleidė ir pozityvias žinias. Pasirodo, Šilutės gimnazijų abiturientai yra gana visuomeniškai aktyvūs. Paskutiniais mokyklos baigimo metais, kai visus apėmusi egzaminų karštinė, šilutiškiai randa laiko ir visuomeninei bei pilietinei veiklai. Net 39 proc. respondentų teigia dalyvaujantys kokios nors jaunimo organizacijos, bendruomenės ar panašioje veikloje. Jie taip pat ir kur kas labiau pilietiški, nei dažniausiai yra manoma. Tiesa, daugelis iš jų šių metų gegužę, kuomet vyko tiek LR Prezidento, tiek ir Europos Parlamento rinkimai, balsuoti negalėjo dėl to, kad nebuvo sulaukę 18-os metų. Tačiau iš tų, kuriems ši teisė jau buvo suteikta, rinkimai neįdomūs ir neverti jų balso pasirodė vos 8 proc. jaunuolių LR Prezidento rinkimų atveju bei 18 proc. respondentų Europos Parlamento rinkimų atveju. O ateinančių metų kovą vyksiančiuose savivaldybių tarybų ir tiesioginiuose mero rinkimuose tikrai nebalsuosiantys teigia vos 15 proc., tuo tarpu 54 proc. yra tvirtai apsisprendę arba sako, kad greičiausiai pasinaudosiantys balsavimo teise.

Tikriausiai kiekvienam ketinančiam kelti savo kandidatūrą į Šilutės rajono tarybą, o ypač kandidatams į Šilutės rajono merus, turėtų rūpėti, kaip patraukti šį pilietišką ir aktyvų jaunimą į savo pusę. Atsakymo nereikia toli ieškoti. Kaip ir vyresniam rinkėjui, taip ir jauniausiems rūpi, ar jie galės rasti darbą, ar gaus tokį atlyginimą, kuris suteiks galimybę ne tik egzistuoti, bet ir įdomiai bei prasmingai gyventi, ar galės įsigyti būstą, kurti šeimą ir auginti savo vaikus.

Deja, šioji 2011-2015 metų Šilutės rajono tarybos kadencija, kaip rodo žurnalo „Veidas“ savivaldybių reitingas, nelabai dirbo šia linkme. 2013 m. reitinge Šilutės rajono savivaldybė užėmė vos 38 vietą iš 60 savivaldybių Lietuvoje. Reitingas atskleidė, kad 2013 m. Šilutės r. veikė vos 911 įmonių, o rajonas galėjo “pasigirti” 959 Lt užsienio investicijomis, tenkančiomis vienam gyventojui.

Beje, yra dar vienas iškalbingas skaičius. Per metus Šilutės rajone buvo pastatyti vos 20 naujų namų arba butų. Tuo tarpu kaimyniniame Klaipėdos rajone veikusios 1202 įmonės sugeneravo apie 18 tūkst. Lt užsienio investicijų vienam žmogui, o gyvenamojo būsto ten buvo pastatyta visus dešimt kartų daugiau. Nenuostabu, kad 2014 metais Klaipėdos rajonas užėmė 1-ąją vietą žurnalo “Veidas” reitinge, tuo tarpu Šilutės rajonas nusmuko į 42-ąją vietą ir liko reitingo apačioje. Negana to, Šilutės rajonas reitingo autorių buvo vaizdingai pavadintas pajūrio zonos „juodąja skyle“…

Šilutės rajono gimnazijų abiturientų apklausa vyko š.m. rugsėjo 15-25 dienomis apklausų sistemoje www.manoapklausa.lt. Apklausoje dalyvavo daugiau kaip 30 proc. visų gimnazijų baigiamųjų klasių mokinių.

Jurgita Choromanskytė, VšĮ Atsakingos pilietinės visuomenės centras

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pasaulinės turizmo dienos proga, kuri minima rugsėjo 27 – ąją, Šilutės turizmo informacijos centras pakvietė specialistus, dirbančius turizmo ir kultūros plėtros srityje, į pažintinę kelionę po Rusnės salą. Šios kelionės tikslas – pažinti ne tik Rusnės salos kultūros paveldo objektus, vykdomas edukacines programas, bet pažinti vienas kitą, pabendrauti, pasidalinti patirtimi ir planuoti ateinančius darbus.

Edukacinės kelionės dalyviai apsilankė Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rusnės poskyryje. Veterinarijos gydytojas Gintaras Banys išsamiai papasakojo ir

Skaityti toliau

parodė, kaip populiacijai didinti veisiamos įvairių žuvų rūšys, ypač – eršketai. Ar žinojote, kad eršketas gali užaugti net iki 2 metrų ilgio?

Išalkę edukacinės kelionės dalyviai apsilankė Jurijaus ir Anitos Belokopytovų sodyboje, kur išklausę apie rūkyto karšio ruošimo paslaptis, ragavo ne tik šios, bet ir kitų aplinkiniuose vandenyse sugautų ir sodybos šeimininkų paruoštų žuvų. Beje, Jurijus Belokopytovas – sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinis amatininkas, savo amatą perėmęs dar iš tėčio.

Pasistiprinę keliautojai aplankė tautinio paveldo puoselėtoją Simą Knapkį. Jis papasakojo ir pademonstravo, kaip gaminami tradiciniai pamario krašto laivai – kurėnai. Laivadirbys apgailestavo, kad šis amatas Lietuvoje primirštas ir perduoti savo patirties nelabai yra kam.

Kelionė tęsėsi pas poną Alfonsą Edmundą Demerecką, kur susipažino su nendrių pjovimo, apdirbimo ir panaudojimo galimybėmis. Ponas Alfonsas teigia, kad namui, dengtam nendriniu stogu – nebaisūs net uraganai.

Kelionė baigėsi Dainoros ir Kęstučio Laukevičių sodyboje, kur skanaudami šeimininkų virtą tradicinę žuvienę, edukacinės kelionės dalyviai dalinosi įspūdžiais.

Šilutės turizmo informacijos centro direktorė Rasa Kmitienė

Juknaičių gyvenvietės-parko poilsio zonoje rengiamos bendruomenės šventės 'Visada Jauni'. (Juknaičių bendruomenės nuotr.)

Juknaičių bendruomenės projektas „Pažintis su Juknaičių gyvenviete-parku“, Nr. KB-13-158.

Prieš 50 metų Juknaičiuose užgimė gyvenvietės-parko idėja. Tuomet Juknaičių ūkio direktorius Zigmantas Dokšas pasitelkė įvairių sričių žinovus tam, kad idėja taptų kūnu. Šiandien mes, Juknaičių bendruomenės žmonės, siekdami išsaugoti tai, ką drauge sukūrėme, dedame visas pastangas, kad pakylėtume savo vaikus ir anūkus į svajonių aukštumas Juknaitiškių gyvensenos pavyzdžiu.

Skaityti toliau

Esame įvaldę europietišką projektinį raštingumą, mokame tinkamai parengti paraišką sumanymo finansavimui gauti, esame perėję ne vieną gyvą koridorių nuo juknaitiškio namų slenksčio iki Žemės ūkio ministerijos specialistų derindami darbus ir veiklas su tais, kurie labiausiai tai išmano.

Tik dabar pradedi suvokti, kokio mąsto buvo gyvenvietės-parko sumanymas, kurio įgyvendinimu ir priežiūra jau pusšimtį metų rūpinasi visi Juknaičių gyventojai. Vieni jų užsiima kaimo ir šeimų švenčių rengimu, kiti rūpinasi švara ir tvarka, juknaitiškių sveikata, treti moko mūsų vaikus mokykloje ir juos sveikai maitina, dar kiti – gyvenvietės atnaujinimu ir jos praturtinimu, o yra ir tokių, kurie vis dar abejoja gyvenvietės parko sumanymo atitikimu laikmečiui. Tačiau nėra nė vieno abejingo – kiekvienam rūpi Juknaičiai.

Užsibrėžėme tikslą apjungti Juknaičių gyvenvietės-parko viešąsias erdves – gyvenvietę-parką ir poilsio parką. Buvo sukurti eskizai, gauti visi leidimai nuorodoms pastatyti, pagaminta ir pagal suderintą planą pastatyta 11 nuorodų.

Sukurtos nuorodos – mažosios architektūros laikinieji statiniai, kuriuos klausydami žinovų ir gyvenvietę-parką kūrusių patarimų, priderinome prie Juknaičių landšaftinių projektų ir architektūros. Jie susišaukia su fachverkine Klaipėdos krašto architektūra, atlieka informacinę ir dekoratyvinę funkciją. Nuorodos buvo kuriamos Juknaičių jaunimo klubo sumanymo įrengti informacinį stendą pagrindu.

Klubiečiai pasiryžo ir bendruomenės padedami užpildė paraišką, vadovavo projektui, kurio metu buvo sukurtas informacinis stendas su žemėlapiu, kad lankytojai galėtų susipažinti su parke pasodintomis giraitėmis, kuriomis įprasminami juknaitiškių šeimų, ūkio ir švietimo žinovų, menininkų, bendruomeniniai sambūriai ir pilietiškumo brandos siekiai.

Taip parke atsirado nuorodos prie Stanislovo Kuzmos skulptūrų kompozicijos – „Eglė ir Žilvinas“, „Eglė ir Žilvino vaikai“, Naujagimių, Abiturientų, Vasario 16-osios, Lietuvos 1000-ečio, Europos, Dainuojančių klevų ir Maumedžių giraičių, Rūtos ir Algirdo Kiškių gatvės pradžioje.

Beje, ir skulptoriaus Stanislovo Kuzmos medžio skulptūros kito bendruomeninio projekto ir juknaitiškių meno gerbėjų, skulptoriaus šeimos dėka prieš metus taip pat buvo atnaujintos.

Gražindami ir tvarkydami savo gyvenvietę, skatindami žmogų turtinančią kaimynystę, bendruomeniškai spręsdami iškilusius klausimus laikomės visuminio požiūrio į sukurtą Juknaičių gyvenvietės-parko kraštovaizdį ir taip… visuomenėjam.

Rimutė Pilipavičienė, Juknaičių bendruomenė

Informacinių nuorodų išdėstymo Juknaičių gyvenvietėje-parke planai

Taip Juknaičių bendruomenė kuria ir puoselėja savo gyvenamąją aplinką

Juknaičių bendruomenės nuotr.

Užsakymo nr. 140917

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Visų šventųjų dienos išvakarėse, spalio 31 d., Švėkšnos miestelio parke organizuojamą akciją “Mes už šviesą” Mokyklų tobulinimo centras įvertino kaip patį bendruomeniškiausią renginį šalyje.

Mokyklų tobulinimo centro organizuotame konkurse „ Bendruomeniškiausias mūsų mokyklos renginys/projektas/akcija“ švėkšniškiai su savo moliūgų-žibintų akcija nurungė 190 konkurentų ir pelnė pagrindinį prizą – „Kaukių akademijos” pramoginį renginį savo mokyklos bendruomenei.

Skaityti toliau

Viskas prasidėjo prieš trejus metus, kai būrelis Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos abiturientų prie miestelyje įsikūrusios „Ginkmedžio“ vaistinės padėjo 38 išskobtus moliūgus. Tada miestelio aktyvistams kilo originali idėja, kad galbūt ateityje reikėtų suorganizuoti moliūgų-žibintų akciją ir magiška šviesa apšviesti Švėkšnos pasididžiavimą – parką.

Prieš dvejus metus Švėkšnos miestelio parke vienu metu suspindo 668 moliūgai-žibintai, o praeitų metų rudenį – jau visi 1128 (“Patvirtinta: Švėkšnoje pasiektas naujas rekordas”).

Parengta pagal www.mtc.lt ir www.sveksnosnaujienos.lt inf.

Violetos Astrauskienės, www.sveksnosnaujienos.lt, nuotr.

Švėkšnoje trečią kartą “nuaustas” gėlių kilimas. Tiksliau – du.

Trečiadienio pavakarys Švėkšnoje sumargavo besibaigiančios vasaros žiedais, vėl trumpam nauju floristiniu akcentu papuošdamas miestelį ir savo ryškumu stebindamas praeivius.

Neįgaliųjų draugijos darbštuoliai kartu su pirmininke Ingrita Riteriene per penkias valandas sukūrė dvi skintų gėlių žiedų kompozicijas. Šešių metrų ilgio ir trijų pločio gėlių kilime „nuausta“ Švėkšnos šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, kurios bokšto laikrodis šiemet skaičiuoja vieną šimtą metų, o antrasis – dviejų metrų ilgio ir tiek pat

Skaityti toliau

pločio – skirtas Kristijono Donelaičio 300 metų gimimo jubiliejui paminėti.

Švėkšnos neįgaliųjų draugijos pirmininkė I. Riterienė sakė besidžiaugianti, kad pavyko įgyvendinti sumanymą. Ji dėkinga seniūnui Alfonsui Šepučiui už pagalbą ir iniciatyvos palaikymą.

Po kūrybinio, bet alinančio darbo kavinės „Sava“ savininkai Regina ir Rimas Paulauskai draugijos darbštuolius pakvietė į kavinę papietauti, atsikvėpti ir pabendrauti prie arbatos puodelio.

Violeta Astrauskienė, www.sveksnosnaujienos.lt

Daugiau nuotr.: http://www.sveksnosnaujienos.lt/aktualijos/trecia-karta-nuaustas-geliu-kilimas

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Daug projektų įgyvendinta, gerų darbų nuveikta per asociacijos „Lamatos žemė“ veiklos dešimtmetį. Tiek asociacijos narius, tiek vietos bendruomenes šį laikotarpį vienijo vienas bendras tikslas – gerovės kūrimas, gyvenimo ir veiklos sąlygų gerinimas. Lepinusi saulė leido bendruomenėms ir svečiams pasidžiaugti švente, pasidalinti nuveiktais darbais, pasidžiaugti įgyvendintų veiklų rezultatais.

Šia proga asociacijos „Lamatos žemė“ komanda ir pirmininkas Vytautas Laurinaitis sukūrė ir bendruomenėms pristatė naują vėliavą – pagrindinį simbolį, kuris ateinančius metus ves link bendrų

Skaityti toliau

tikslų ir dar geresnių rezultatų, buriant kaimo bendruomenes partnerystei ir bendradarbiavimui su vietos valdžios ir verslo atstovais, siekiant visuotinės gerovės dabartinei ir ateinančioms kartoms kaime. Kartu su asociacijos komanda vėliavą pakviestas kelti anksčiausiai, net 2002 metais įsikūrusios Katyčių bendruomenės pirmininkas Viktoras Vaitiekovas. Asociacijos veikla džiaugėsi ir geru žodžiu minėjo Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkės pavaduotojas Kęstas Komskis, Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis, su veiklos dešimtmečiu ir puikiais rezultatais sveikino bendraminčiai, vietos veiklos grupė „Pagėgių kraštas“, Tauragės ir Klaipėdos rajono vietos veiklos grupių atstovai.

Kiekvienas šventės dalyvis ir svečias buvo pasitiktas su gėrimais „akmendrupe“, karštu Rusnės vandens punšu ir nuo seniausių laikų vyrų mėgtu „meškiniu“. Nė viena bendruomenė nebuvo užmiršta, kiekviena geru žodžiu paminėta ir apdovanota. Bendruomenės, kurių buvo arti 30, savo ruožtu, paruošė išradingus pasirodymus, 7 jungtinės bendruomenių komandos varžėsi senovinių žaidimų rungtyse, ruošė vaišes ir kitaip džiugino šventės svečius.

Asociacijos „Lamatos žemė“ komanda už aktyvią projektinę veiklą, įgyvendinant vietos plėtros strategiją padėkojo visoms kaimų ir seniūnijų bendruomenėms bei valdybos nariams.

Asociacija „Lamatos žemė“ savo veiklą pradėjo 2004 metais, paskatinta suaktyvėjusio bendruomenių organizacijų judėjimo ir siekio sukurti galimybes seniūnijų ir bendruomenių atstovams įsisavinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. 2004 m. liepos 7 dieną aktyvūs Katyčių, Vainuto, Kintų, Juknaičių, Švėkšnos, Rusnės ir kitų bendruomenių atstovai, norintys pagerinti gyvenimo kokybę kaime, susirinko Šilutės rajono savivaldybėje ir sutarė įkurti Šilutės rajono vietos veiklos grupę, kuri, dalyvaudama LEADER+ programoje, parengtų vietos plėtros strategiją bei organizuotų jos įgyvendinimą. Vietos veiklos steigėjų grupę sudarė 17 asmenų. Buvo pasirašyta steigimo sutartis. 2004 m. liepos 22 dieną įvyko Asociacijos „Lamatos žemė“ steigiamasis susirinkimas. Juridinių asmenų registre asociacija įregistruota 2004 m. rugpjūčio 6 dieną.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus inf.

Savivaldybė privalo bent jau išsaugoti griūvančią buvusią Žemaičių Naumiesčio sinagogą.(silaine.lt nuotr.)

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus parengta informacija apie buvusių Žemaičių Naumiesčio žydų maldos namų būklę ir Savivaldybei užkrautą pareigą išsaugoti tai, kas dar iš jų likę (netaisyta).

“Žemaičių Naumiesčio sinagoga yra viena iš dviejų išlikusių sinagogų Šilutės rajone. Sinagoga pastatyta 1816 m., 1954 m. sinagogos pastate buvo įrengta sporto salė, vėliau – kultūros namai. Žemaičių Naumiesčio bendruomenei atsisakius šį pastatą panaudoti vešiesiems poreikiams, jis nuo 1991 m. – nenaudojamas.

Skaityti toliau

2012 m. respublikinėje spaudoje kilo ažiotažas dėl Žemaičių Naumiesčio sinagogos pastato blogos būklės. Kultūros paveldo departamentas vadovaudamasis spaudos pranešimais ir istorikės R. Kibelkos-Leizerowitz prašymu pradėjo sinagogos pastato įrašymo į LR kultūros vertybių registrą procedūrą. Posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas šis klausimas dalyvavo Šilutės rajono savivaldybės administracijos darbuotojai (V. Kamarauskas ir R. Švelniūtė), kurie įrodė, kad pirmiausia reikia atlikti pastato būklės ekspertizę ir tik paskui spręsti apie jo įrašymą į LR kultūros vertybių registrą. Tuo metu finansinę pagalbą ekspertizei pažadėjo suteikti Rytų Prūsijos žydų bendruomenės organizacija. Deja, tai neįvyko ir 2013 m. pabaigoje Savivaldybė savo lėšomis atliko pastato ekspertizę. 2013-12-09 buvo parengtas UAB „Ekspertikos“ aktas NR. 13-11/16, kuriuo sinagogos pastatas pripažintas avariniu (aktas yra Savivaldybės administracijos Turto poskyryje ir Kultūros skyriuje). Jame nurodoma, kad pastatas neatitinka LR statybos įstatymo 4 str. nustatytų esminių statinio reikalavimų, todėl „nedelsiant būtina apriboti pašalinių asmenų patekimą į nenaudojamą pastatą, aptverti pastatą apsaugine juosta ir pakabinti įspėjamuosius užrašus. Jei nėra techninių galimybių pašalinti avarinės griūties pavojaus ir Esminių statinio reikalavimų pažeidimus, statinį rekomenduojama nugriauti.“

Ši ekspertizė dar kartą sukėlė ažiotažą spaudoje, kur buvo skelbiamas pavojus, kad Savivaldybė siekia pastatą nugriauti, todėl jį reikia gelbėti. Tuo metu Savivaldybė gavo raštus iš Lietuvos ambasados Izraelio valstybėje, kur reiškiamas susirūpinimas sinagogų pastatais, ir Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio, kur nurodoma, kad jau nuspręsta suteikti teisinę apsaugą Žemaičių Naumiesčio sinagogai.

Neatsižvelgus į Šilutės rajono savivaldybės argumentus (2014-04-04 raštas Nr. R3-(2.1.16)-2653) 2014-05-26 Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu Nr. KPD-AV-715 Žemaičių Naumiesčio sinagogos pastatas su jam priskirta teritorija buvo įrašyti į LR kultūros vertybių registrą (sovietiniu laikotarpiu pastatytas priestatas nėra saugomas). Pastatui suteiktas regioninis statusas. Minėtas aktas yra Savivaldybės administracijos Kultūros skyriuje.

2014-07-01 raštu Nr. R3-(2.1.16)-5060 Šilutės rajono savivaldybė pakartotinai kreipėsi į visas suinteresuotas institucijas dėl Žemaičių Naumiesčio išsaugojimo, konstatuodama, kad šio pastato sutvarkymui savivaldybė neturi galimybių skirti lėšų. Šio rašto pagrindu buvo pradėta sinagogos pastato paskelbimo valstybės saugomu procedūra, kadangi vadovaujantis LR nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo 27 ir 28 straipsniais valstybės biudžeto lėšomis gali būti finansuojami tik valstybės saugomų kultūros paveldo objektų tvarkybos darbai.

Dėl pastato grąžinimo žydų bendruomenei. 1991 m. Klaipėdos žydų bendruomenė kreipėsi į Savivaldybę su prašymu grąžinti visus žydams priklausiusius pastatus. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus bendruomenė nepateikė reikalingų dokumentų šiai procedūrai atlikti, kita vertus, bendruomenė neturėjo religinės bendruomenės statuso, kas buvo būtina siekiant susigrąžinti nekilnojamąjį turtą.

Nuo 1991 m. Lietuvos žydų bendruomenė ar kita žydų organizacija nei karto nesikreipė į Savivaldybę su prašymu susigrąžinti Žemaičių Naumiesčio sinagogos pastatą.

Švėkšnos ir Žemaičių Naumiesčio sinagogų pastatus buvo bandyta privatizuoti, bet Lietuvos žydų bendruomenės prašymu jie buvo išbraukti iš sąrašų.

Sinagogos išsaugojimas. Šiuo metu Savivaldybė kaip pastato savininkas turi nuspręsti kaip toliau elgtis su avariniu pastatu. Remiantis LR statybos įstatymo 9 skirsniu 35 straipsniu kultūros paveldo statinius draudžiama griauti. Tokiu būdu, reikia šalinti avarijos grėsmę, pastatą arba užkonservuoti, arba restauruoti.

LR kultūros ministro 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. ĮV-663 patvirtintame paveldo tvarkybos reglamente PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rūšys“ išaiškinti kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų rūšys ir jų specifika:

1. Avarijos grėsmės pašalinimo darbams priskiriami kultūros paveldo objektų fizinės būklės stabilizavimo ir/ar iškilusios sunykimo grėsmės pašalinimo darbai, kurie išvardinti apsaugos priemonių įrengimo ir neatidėliotinų saugojimo darbų sąraše, patvirtintame LR kultūros ministro 2013 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-607.

Esant neatidėliotinam atvejui (dėl grėsmės žmonių gyvybei ir/ar kai yra akivaizdus griūties pavojus), statinio stabilumui užtikrinti būtini skubiai atlikti avarijos grėsmės pašalinimo darbai gali būti atliekami ir be tvarkybos darbų projekto bei leidimo atlikti tvarkybos darbus, tačiau parengus šių darbų aprašą ir, esant būtinybei, jų schemą. Apie neatidėliotinų avarijos grėsmės pašalinimo darbų vykdymą ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo jų pradžios būtina pranešti ir pateikti šių darbų aprašą ir, jeigu parengta, schemą Kultūros paveldo departamento teritoriniam padaliniui. Kultūros paveldo departamento teritorinis padalinys ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pranešimo gavimo turi patikrinti avarijos grėsmės pašalinimo darbus atlikimo vietoje, juos įvertinti ir derinti valdytojo pateiktą darbų aprašą ir schemą, konsultuoti objekto valdytoją, kaip toliau organizuoti tvarkybos darbus.

2. Konservavimui priskiriam darbai: tyrimais pagrįsti darbai, kurių tikslas yra stabilizuoti esamą kultūros paveldo objekto būklę ir apsaugoti nuo savaiminio nykimo; kultūros paveldo statinio (jo dalių) užkonservavimas, kai nustojama juo naudotis arba laikinai apribojami, sustabdomi ar uždraudžiami jame vykdomi darbai.

3. Restauravimui priskiriami tyrimais pagrįsti darbai, kuriais išsaugomas kultūros paveldo objekto autentiškumas ir vertingosios savybės, grąžinama pirminė išraiška ar savitas pavidalas – forma.

Apsisprendus dėl pastato ateities ir darbų krypties vadovaujantis teisės aktais reikia parengti tvarkybos darbų projektą. Prieš rengiant projektą bus būtina atlikti pastato priešprojektinius tyrimus.

Finansavimas. Valstybės saugomų kultūros paveldo objektų savininkai dėl dalinio finansavimo gali rengti paraiškas Kultūros paveldo departamento Paveldotvarkos programai. Iš programos yra dalinai finansuojami priešprojektiniai tyrimai, tvarkybos projektų parengimas, tvarkomieji darbai.

Šilutės rajono savivaldybės taryba 2013-10-24 sprendimu Nr. T1-922 patvirtino “Šilutės rajono savivaldybės 2015 – 2024 metų strateginį plėtros planą”. Šiame plane kaip vienas iš prioritetinių kultūros paveldo objektų yra Švėkšnos sinagogos pastatas, jo sutvarkymas ir pritaikymas kultūros reikmėms

Kultūrinė veikla žydų paveldui įprasminti. Žemaičių Naumiesčio žydų istorija yra neatskiriama mūsų krašto istorijos dalis ir jų kultūrinis palikimas nėra užmirštas. Miestelio bendruomenė, Žemaičių krašto etnokultūros centras, seniūnija organizuoja renginius, pristatančius žydų kultūrą, jos įtaką miestelio istorijai, išlikusią architektūrą. Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Žemaičių Naumiesčio filialas rengia kraštotyros dokumentų ir nuotraukų parodas „Žemaičių Naumiesčio žydų istorijos puslapiai“. Jas pristato Žemaičių Naumiesčio gimnazijos istorijos mokytoja. Renginiuose noriai dalyvauja moksleiviai, bendruomenės atstovai.

Žemaičių krašto muziejuje sukaupta nemažai eksponatų, rengiamas muziejaus ekspozicinis planas, kuriame numatyta sukurti ekspoziciją, atspindinčią miestelio žydų istorinį palikimą. Muziejininkė Nijolė Stanelienė užmezgė bendradarbiavimo ryšius su menininke Dali Rust, kuri pateikė idėjas, kaip įdomiai ir kūrybingai pristatyti įžymius Žemaičių Naumiesčio žydų bendruomenės atstovus.

Vyksta susitikimai su čia gyvenusių žydų giminaičiais, kurie atvyksta iš užsienio. Rengiami projektai informaciniams stendams, kuriuose bus pateikiama informacija apie Žemaičių Naumiesčio žydų kultūrinį palikimą, pastatyti. Seniūnijos bendruomenė organizuoja Holokausto aukų pagerbimą, prižiūri senąsias žydų kapines ir žydų genocido aukų kapavietę. Rajono žiniasklaida publikuoja straipsnius Žemaičių Naumiesčio istorijos temomis, kuriose aprašoma ir kadaise gausios žydų bendruomenės istorija.

2013-2014 metais Žemaičių Naumiestyje vyko konferencijos apie miestelyje gyvenusią žydų bendruomenę, skaityti pranešimai: „Demografiniai pokyčiai Naumiesčio valsčiuje istorijos tėkmėje“, „Žydiško paveldo likimas provincijoje. Žemaičių Naumiesčio atvejis“ (pranešėja Rūta Anulytė, VšĮ „Maceva“ projektų koordinatorė), „Holokaustas mano akimis“ (pranešėja Johana Ross, viešnia iš JAV), “Mahatma Gandžio bendražygis Hermanas Kalenbachas – iš Žemaičių Naumiesčio” (pranešėja Marytė Lidžiuvienė, Žemaičių Naumiesčio gimnazijos mokytoja), “Žydai Žemaičių Naumiestyje pagal Benjeminą Gordoną“ (pranešėja dr. Janina Janavičienė), „Miestelio žydų kasdieninis gyvenimo būdas ir namų aplinka“, „Žydų virtuvės ypatumai“, ,,Lietuvininkų gyvenimo būdas ir papročiai”, Lietuvininkų tikėjimas ir laidojimo papročiai”, ,,Žymūs Žemaičių Naumiesčio lietuvininkai”, „Žydų švenčių ciklas“, „Žydų maldos namų funkcijos ir interjeras“. Renginio metu bus rodomas spektaklis, koncertuos IDISH džiazo kvarteto koncertas (vad. Petras Vyšniauskas).

Anot A. Šašilkino, nemažai baigusiųjų profesines mokyklas iš karto tampa bedarbiais. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Oficialus jaunimo nedarbo lygis Šilutės rajone didžiausias Lietuvoje – 7,9 proc. Atsakomybė dėl to, anot Klaipėdos teritorinės darbo biržos Šilutės skyriaus vadovo Andriaus Šašilkino, tenka ir Šilutėje veikiančioms profesinėms mokykloms.

Su tokiomis (ir ne tik) naujienomis A. Šašilkinas penktadienį atvyko į Šilutės rajono savivaldybės jaunimo reikalų tarybos (toliau – Jaunimo reikalų taryba, pirmininkas pedagogas, asociacijos „Pamario jaunimas“ atstovas Ričardas Čaikys) posėdį.

Darbo biržos skyriaus vadovo teigimu, įvairūs požymiai rodo, kad maždaug pusė Darbo biržoje

Skaityti toliau

registruotų jaunų žmonių verčiasi nelegalia veikla, o bedarbio statusas jiems esą reikalingas tik dėl socialinių garantijų.

Daugelis jaunų bedarbių pasižymi atsakomybės stoka. Tokie visiškai nebrangina darbo vietos ir blaškosi tarp Lietuvos ir užsienio, ieškodami didesnio uždarbio. Kiti nė patys nežino, ko nori. Esama ir tokių, kurie net neturi pagrindinio išsilavinimo.

Kita bėda ta, kad nemažai profesines mokyklas ir net aukštuosius mokslus baigusių absolventų – humanitarai, socialinių profesijų atstovai, taip pat teisininkai, vadybininkai ir kt. – vos tik gavę diplomus iš karto suka į Darbo biržą. Jaunų bedarbių gretas, anot A. Šašilkino, ypač augina Šilutės profesinių mokyklų – turizmo ir verslo paslaugų bei žemės ūkio – absolventai. Esą liepos mėnesį vien dėl jų antplūdžio Darbo biržoje registruotų jaunų bedarbių procentas išauga kelis kartus.

„Ar tai reiškia, kad tos dvi mokyklos rengia bedarbius?“ – be užuolankų paklausė Šilutės rajono savivaldybės ir Jaunimo reikalų tarybų narys Arvydas Jakas.

A. Šašilkinas atsakė vienu žodžiu: “Panašiai“.

A. Jako manymu, to negalima taip palikti. Jam pritarė po priverstinės pertraukos į Jaunimo reikalų tarybą sugrįžęs mero pavaduotojas Algirdas Gečas (Laužiko koalicija buvo jį pašalinusi iš Jaunimo reikalų tarybos). Pastarasis pasiūlė surengti išvažiuojamajį posėdį į minėtas profesines mokyklas, kurios, beje, nėra pavaldžios Savivaldybei, ir vietoje su vadovais išsiaiškinti, kas, kaip, kodėl, ir pasitarti, ką būtų galima padaryti, kad jų mokiniai nebūtų pasmerkti bedarbystei. Galbūt reikėtų keisti mokymo programas?..

A. Šašilkino teigimu, darbą Šilutės rajone pastaruoju metu nesunkiai gali rasti statybininkai, pardavėjai, virėjai, kepėjai, automobilių remontininkai ir tolimųjų reisų vairuotojai.

Beje, bendras oficialusis nedarbo lygis Šilutės rajone rugsėjo 1 d. buvo vienas aukščiausių Lietuvoje - 12,5 proc.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos nuotr.

Pirmadienį, rugsėjo 8 d., įvyko Vainuto gimnazijos patalpose įsikūrusio vaikų darželio grupės ir atnaujinto sporto aikštyno atidarymo šventė.

Skaityti toliau

Vaikų darželio grupę Vainute dabar lanko 20 mažylių. Šilutės rajono savivaldybės vadovai jiems padovanojo žaislų, o mokyklos bendruomenei – krepšinio kamuolių.

www.sveksnosnauijienos.lt nuotr.

Praėjusį pavasarį Ilgbrastės kaime audra suniokojo beveik pusantro šimto metų senumo lietuvių liaudies dailės paminklą – Marijos maloningosios skulptūrą-stogastulpį. Šiandien jis jau atkurtas.

Skaityti toliau

Ilgbrastės gyventojai dėkoja žmonėms – Švėkšnos seniūnui Alfonsui Šepučiui, Alfonsui Andrijauskui, Sigitui Starkučiui, Broniui Oželiui, mokytojui Vytautui Bliudžiui ir Švėkšnos klebonui Sauliui Katkui, prikėlusiems jiems taip brangų paminklą naujam gyvenimui.

Pakalnės upė. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Šilutės rajono savivaldybės administracijos skelbtame projekto “Žvejybos infrastruktūros įrengimas Rusnės prieplaukoje, Pakalnės upėje” rangos darbų konkurse UAB „Šilutės polderiai“ pasiūlė mažiausią kainą – beveik 4.85 mln. Lt, todėl artimiausiu metu su šia įmone gali būti pasirašyta rangos darbų sutartis.

Dėl galimybės Rusnėje uždirbti iš ES ir Lietuvos biudžeto milijonų taip pat varžėsi Gargždų UAB „Hidrostatyba“ ir Kaune registruota AB „Kauno tiltai“.

Skaityti toliau

Nors pastaroji bendrovė projekte numatytus darbus siūlėsi atlikti visais 800 000 litų pigiau už šilutiškius, tačiau, kaip skelbiama viešojo pirkimo ataskaitoje, jos pasiūlymas „neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų“, todėl buvo atmestas.

UAB „Hidrostatyba“ žvejybos infrastruktūrą Pakalnės upės prieplaukoje, netoli kabančio tilto, siūlėsi įrengti už daugiau kaip 5,9 mln. Lt.

Na, jeigu dar iki to laiko, kai bus įrengta naujoji prieplauka, kas nors pasirūpintų išvalyti baigiančias užakti Pakalnės-Rusnaitės žiotis…