Sekite mūsų naujienas feisbuke
Drabužiai iš gamtos
                             Saulės ir žemės energetika, UAB "Bera Lt", Lietuvininkų 30, Šilutė, tel. 8 645 42747                             

Šilutės jaunuoliai nelinkę savo ateities susieti su gimtuoju kraštu

Publikuota: 2014 rugsėjo 26 Kategorija: Aktualijos, Rajone

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Apklausa, kurioje dalyvavo Šilutės „Vydūno“, Švėkšnos „Saulės“, Žemaičių naumiesčio bei Vainuto gimnazijų abiturientai, atskleidė liūdnas Šilutės rajono tendencijas. Panašu, kad absoliuti dauguma jaunuolių po mokyklos baigimo yra pasiruošę ne tik palikti savo gimtąjį kraštą studijų laikotarpiui, tačiau ir išvis į jį nebegrįžti.

Kaip pagrindinę tokio pasirinkimo priežastį jaunuoliai nurodė perspektyvų rasti darbą nebuvimą.

Kaskart artinantis rinkimams vietos ir nacionaliniai lyderiai atsimena jaunimą, kurį jie simboliškai vadina Lietuvos bei savo krašto ateitimi. Rūsčiais veidais jie demonstruoja įvairiapusį susirūpinimą jaunimą kamuojančiomis problemomis, sielojasi dėl jaunimo emigracijos ir jos keliamos žalos, diskutuoja ir ieško įvairių stebuklingų vaistų, kurie sugrąžintų jaunas paklydusias sielas į gimtuosius kraštus. Tačiau kalbos, kaip įprasta, lieka kalbomis… o jų sprendimo būdais dažnai pasirenkami keisčiausi projektai.

Net 85 proc. apklausoje, kurią inicijavo VšĮ Atsakingos pilietinės visuomenės centras, dalyvavusių Šilutės rajono gimnazijų abiturientų, teigė, kad iš karto po mokyklos baigimo jie rinktųsi tęsti studijas universitetuose (56 proc.) ir kolegijose (38 proc). Vos 10 proc. ketinančiųjų studijuoti toliau ir siekti profesinio arba aukštojo išsilavinimo planuotų mokslus tęsti ne Lietuvoje. Liūdniausia, kad 55 proc. po mokslų net neketintų grįžti į Šilutės rajoną, kuriame užaugo ir kuriame liks jų šeima, nes nemato perspektyvų rasti darbą, o gyventi iš bedarbio pašalpos ar tėvų paramos jie neketina.

Apklausa atskleidė ir pozityvias žinias. Pasirodo, Šilutės gimnazijų abiturientai yra gana visuomeniškai aktyvūs. Paskutiniais mokyklos baigimo metais, kai visus apėmusi egzaminų karštinė, šilutiškiai randa laiko ir visuomeninei bei pilietinei veiklai. Net 39 proc. respondentų teigia dalyvaujantys kokios nors jaunimo organizacijos, bendruomenės ar panašioje veikloje. Jie taip pat ir kur kas labiau pilietiški, nei dažniausiai yra manoma. Tiesa, daugelis iš jų šių metų gegužę, kuomet vyko tiek LR Prezidento, tiek ir Europos Parlamento rinkimai, balsuoti negalėjo dėl to, kad nebuvo sulaukę 18-os metų. Tačiau iš tų, kuriems ši teisė jau buvo suteikta, rinkimai neįdomūs ir neverti jų balso pasirodė vos 8 proc. jaunuolių LR Prezidento rinkimų atveju bei 18 proc. respondentų Europos Parlamento rinkimų atveju. O ateinančių metų kovą vyksiančiuose savivaldybių tarybų ir tiesioginiuose mero rinkimuose tikrai nebalsuosiantys teigia vos 15 proc., tuo tarpu 54 proc. yra tvirtai apsisprendę arba sako, kad greičiausiai pasinaudosiantys balsavimo teise.

Tikriausiai kiekvienam ketinančiam kelti savo kandidatūrą į Šilutės rajono tarybą, o ypač kandidatams į Šilutės rajono merus, turėtų rūpėti, kaip patraukti šį pilietišką ir aktyvų jaunimą į savo pusę. Atsakymo nereikia toli ieškoti. Kaip ir vyresniam rinkėjui, taip ir jauniausiems rūpi, ar jie galės rasti darbą, ar gaus tokį atlyginimą, kuris suteiks galimybę ne tik egzistuoti, bet ir įdomiai bei prasmingai gyventi, ar galės įsigyti būstą, kurti šeimą ir auginti savo vaikus.

Deja, šioji 2011-2015 metų Šilutės rajono tarybos kadencija, kaip rodo žurnalo „Veidas“ savivaldybių reitingas, nelabai dirbo šia linkme. 2013 m. reitinge Šilutės rajono savivaldybė užėmė vos 38 vietą iš 60 savivaldybių Lietuvoje. Reitingas atskleidė, kad 2013 m. Šilutės r. veikė vos 911 įmonių, o rajonas galėjo “pasigirti” 959 Lt užsienio investicijomis, tenkančiomis vienam gyventojui.

Beje, yra dar vienas iškalbingas skaičius. Per metus Šilutės rajone buvo pastatyti vos 20 naujų namų arba butų. Tuo tarpu kaimyniniame Klaipėdos rajone veikusios 1202 įmonės sugeneravo apie 18 tūkst. Lt užsienio investicijų vienam žmogui, o gyvenamojo būsto ten buvo pastatyta visus dešimt kartų daugiau. Nenuostabu, kad 2014 metais Klaipėdos rajonas užėmė 1-ąją vietą žurnalo “Veidas” reitinge, tuo tarpu Šilutės rajonas nusmuko į 42-ąją vietą ir liko reitingo apačioje. Negana to, Šilutės rajonas reitingo autorių buvo vaizdingai pavadintas pajūrio zonos „juodąja skyle“…

Taigi, ar pasmerktas Šilutės rajonas jaunimo evakuacijai, ar dar yra vilties, kad ir Pamario kraštą savo namais pasirinks tik ką baigę studijas jaunuoliai bei jaunos šeimos? Tai priklausys nuo to, ar Šilutės politikai toliau mokesčių mokėtojų pinigus „investuos“ į trinkeles, pastatų, dėl kurių paskirties nesutaria, brangios renovacijos ir prieplaukų savo sodybose įrengimą, ar pagaliau atsisuks į tai, ko reikia žmonėms – gerai apmokamų darbo vietų, kainomis nesikandžiojančio ir taupaus gyventi būsto bei patogios aplinkos.

Šilutės rajono gimnazijų abiturientų apklausa vyko š.m. rugsėjo 15-25 dienomis apklausų sistemoje www.manoapklausa.lt. Apklausoje dalyvavo daugiau kaip 30 proc. visų gimnazijų baigiamųjų klasių mokinių.

Jurgita Choromanskytė, VšĮ Atsakingos pilietinės visuomenės centras

1 skaitytojų komentaras
Romualdas 2014 rugsėjo 28d., 10:5184.46.247.92
Tyrimo autorė (J.Ch.) komentuoja tyrimo rezultatus taip, kaip ji nori: atseit “liūdniausia”, kad 55 negrįžtų gyventi į savo Savivaldybę. O aš manau, kad tai tikrai nėra liūdnas noras, nes beveik pusė gimnazistų po mokslų norėtų grįžti. O štai, anot išvados darytojos-”net 39 proc.” dalyvauja bendruomenės gyvenime. O aš manau, kad tai nėra džiuginantis rezultatas: vadinasi aktyvių, pilietiškų, bendruomeniškų (o taip pat ir būsimų rinkėjų) nebus nė pusės suaugusių gyventojų. Prieštaringi pamąstymai ir paskutinėje komentavimo pastraipoje. Manau, artėja rinkimai…

Svarstytinas. O kaip tu manai? Thumb up 6 Thumb down 4

Atsakyti

Rašyti komentarą