www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Istoriniame pastate Šilutės centre ilgiau kaip šešis dešimtmečius veikė kraštotyros muziejus, tačiau jį iškėlus vietos valdžia valstybės saugomą kultūros vertybę užsimojo parduoti ir tai nesėkmingai daro jau metus, rašo Denisas Nikitenka str. „Muziejaus pastatas – po aukciono plaktuku“ portale www.lzinios.lt

Vasarį bus skelbiamas jau aštuntas vieno gražiausių Šilutės pastatų pardavimo aukcionas. Objekto kaina nuo pradinės krito kone perpus ir tesiekia 81 tūkst. eurų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Visgi, ekspertų manymu, jo niekas nepirks, todėl kultūros paveldo vertybė pasmerkta lėtai nykti.

“Šilutės kultūrininkai dar 2014 metais priešinosi muziejaus pastato privatizavimui, argumentuodami tuo, kad šį unikalų pastatą reikia perduoti bendruomenėms, leisti joms ten plėtoti veiklą, tačiau rajono valdžia nieko neklausė. Dabar tiesiog bandoma atsikratyti kultūros paveldo objektų tarsi kokio balasto, išparduoti juos. Štai ir matome to pasekmes: nešildomas muziejaus pastatas stovi tuščias, jo niekas neperka ir vargu ar pirks“, – „Lietuvos žinioms“ sakė asociacijos „Šilutės gražinimo draugija“ vadovas Egidijus Vidrinskas.

Savo ruožtu Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis atkerta, esą bendruomenės nesugebėtų tinkamai prižiūrėti pastato, renovuoti valstybės saugomo objekto.

Daugiau: www.lzinios.lt: „Muziejaus pastatas – po aukciono plaktuku“

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vasario 1 d. įsigalios draudimas iki balandžio 20 d. žvejoti lydekas. Jo tikslas – užtikrinti besirengiančių neršti ir neršiančių lydekų apsaugą, pagausinti jų išteklius.

Šių žuvų negalima gaudyti visuose vandens telkiniuose, išskyrus privačius tvenkinius ir kūdras. Iki balandžio 20-osios draudžiama žvejoti masalui naudojant gyvą žuvelę. Žvejybai gali būti naudojamas žuvies gabalėlis, o Kuršių mariose ir žuvelė, tačiau visos užkibusios lydekos turi būti nedelsiant paleidžiamos atgal į vandens telkinį.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mokslinių tyrimų duomenimis, daugumoje šalies vandens telkinių plėšriųjų žuvų yra per mažai. Net Kauno mariose, kuriose žuvų nuo 2013 m. pagausėjo apie keturis kartus, lydekų, greičiausiai dėl intensyvios jų žvejybos, nedaugėja.

Lydekų žvejybos draudimo laikotarpiu aplinkosaugininkai organizuos reidus, ypač į nuošalesnius, žvejų mėgėjų rečiau lankomus vandens telkinius. Ten vis dar pasitaiko pažeidėjų, kurie stato šakotines, paslėpdami jas po sniegu, ir gaudo besiruošiančias neršti lydekas.

Už kiekvieną draudžiamu laikotarpiu sugautą lydeką pažeidėjas turės sumokėti po 145 eurus žuvų ištekliams padarytai žalai atlyginti. Be to, jam bus skirta iki 300 eurų bauda ir konfiskuoti visi nusižengimo padarymo įrankiai bei priemonės.

Aplinkos ministerija kviečia žmones apie pastebėtus brakonieriavimo atvejus pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. Bendrojo pagalbos centro operatoriai šią informaciją nedelsdami perduos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos budinčiam mobiliam aplinkosaugininkų ekipažui.

15min.lt nuotr.

Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai ieško žmonių, kurie matė įvykį, kai sausio 11 d. apie 16.13 val. Atgimimo alėjoje, šalia Vydūno gimnazijos, buvo padegtas buvusios Šilutės meno mokyklos pastatas.

Turimais duomenimis, kilus gaisrui nuo pastato nuėjo du jaunuoliai, iš kurių vienas vilkėjo raudonos spalvos striukę.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Turint reikšmingos informacijos apie tai, kas galėjo įvykdyti šią nusikalstamą veiką, arba mačiusių jaunuolius, nueinančius nuo degančio pastato, prašoma pranešti Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjui Žydrūnui Barčui tel. 8 700 64029 arba el. paštu zydrunas.barcas@policija.lt.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės tarybos opozicionieriai rajono valdančiųjų veikloje skleidžiant gerąją žinią apie savo nuveiktus darbus, panaudojant rajono biudžeto lėšas, įžvelgia galimą savivaldybių tarybų rinkimų tvarkos pažeidimą.

Praėjusią savaitę, iki savivaldos rinkimų likus tik kiek daugiau nei 5 savaitėms, Šilutės rajono gyventojai savo pašto dėžutėse rado lankstinukus su savivaldybės tarybos ir tarybos koalicinės daugumos veiklos ataskaita („Šilutės ETA Žinios“, „Rinkėjas sutrikęs“).

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kaip ir buvo žadėta, šį pirmadienį el.paštu kreipėmės į savivaldybės administracijos Komunikacijos skyrių su prašymu informuoti, kieno iniciatyva ir kokiu tikslu parengta ir išspausdinta ši ataskaita, koks šio leidinio tiražas, kokia atskaitos parengimo ir spausdinimo (vnt., viso tiražo) kaina, kas platina šiuos leidinius, kokia platinimo paslaugos kaina, kokiomis lėšomis apmokėta už šios atskaitos parengimą, spausdinimą ir platinimą.

Taip pat prašėme paaiškinti, kodėl ataskaita pateikiama kaip tarybos ir tarybos koalicinės daugumos, o ne tiesiog tarybos veiklos ataskaita.

Be to, prašėme atsakyti į teiginį, kad taip pateikiama ataskaita yra ne kas kita, o koalicinę daugumą sudarančių politinių partijų ir kitų junginių reklama prieš savivaldos rinkimus, ir pasidalinti nuomone, ar taip pateikta ataskaita nesumenkina tarybos mažumos (opozicijos) vaidmens savivaldybės valdyme.

Tačiau vietoj atsakymo sulaukėme tik nuorodos į vakar įvykusio vietos valdžios vyrų susitikimo su spaudos atstovais aprašymą savivaldybės tinklalapyje. Ir tai tik šiandien.

„Meras išsklaidė abejones dėl Šilutės rajono savivaldybės tarybos ir Tarybos koalicinės daugumos – partijos „Tvarka ir teisingumas“, Lietuvos socialdemokratų partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, visuomeninio rinkimų komiteto „Už žmonių valdžią“ išleisto veiklos ataskaitos lankstinuko, susirinkusiesiems žurnalistams atsakė į visus jiems rūpimus klausimus, – rašoma pranešime apie vakar įvykusį susitikimą. – „Vienas lankstinukas su išplatinimo paslauga kainavo 0,49 euro centų, t.y., 14000 lankstinukų parengimas ir išspausdinimas kainavo 4658,50 Eur. AB „Lietuvos paštas“ už platinimą sumokėta 2152,93 Eur. Apmokėta lėšomis, skirtomis veiklai viešinti ir reprezentuoti“, – sakė V. Laurinaitis. Pasak mero, ataskaita yra bendra Tarybos ir Tarybos koalicinės daugumos, nes būtent dauguma ir buvo prisiėmusi visą atsakomybę už priimamus sprendimus ir įgyvendinamus projektus. Tarybos opozicija neteikė konstruktyvių siūlymų, nebalsuodavo arba balsuodavo prieš.“

Tačiau šis pranešimas visų abejonių neišsklaidė. Mat vis tiek liko neaišku, kieno iniciatyva buvo parengta , išleista ir išplatinta ši ataskaita. Be to, pranešime net nebandoma paneigti teiginio, kad ši ataskaita – tai koalicinę daugumą sudarančių politinių partijų ir kitų junginių reklama rajono biudžeto lėšomis prieš savivaldos rinkimus.

Būtent tai (ir ne tik tai) šioje rajono valdžios veikloje įžvelgia tarybos opozicionieriai, kuriems žadėjome suteikti žodį.

„Ši ataskaita atspindi savivaldybės vadovų nepagarbą tarybos, kaip aukščiausios vietos valdžios, institucijai. Pagal ją, visus šios kadencijos darbus nuveikė tik valdančioji dauguma, o mažumos atstovai neprisidėjo, netgi trukdė. Iš tikrųjų tokia valdančiųjų pozicija neatspindi realios padėties savivaldybėje ir klaidina vietos bendruomenės narius, – teigia tarybos narys, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Šilutės skyriaus pirmininkas Algirdas Gečas. – Be to, ši ataskaita galimai pažeidžia jau vykstančios rinkimų kampanijos normas – valdantieji, panaudodami viešuosius finansus, reklamuoja savo nuveiktus ar net planuojamus darbus. Manau, kad tuo klausimu savo žodį turi pasakyti Apygardos rinkimų komisija, ar net Vyriausioji rinkimų komisija, kurios turi užtikrinti, kad rinkimai vyktų skaidriai ir teisingai.“

Opozicionieriai žada kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją.

„Dėl šio leidinio – ataskaitos inicijavau opozicijos – Šilutės rajono savivaldybės tarybos mažumos – skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) dėl galimų šiurkščių Lietuvos Respublikos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pažeidimų. Dabar VRK ir ištirs, ar meras sako tiesą, ar meluoja. Paaiškinsiu paprastai: rinkimų metu kiekviena partija, rinkimų komitetas dalyvaudami rinkimuose patys susimoka už reklamą, o lankstinuke – ataskaitoje išvardinta koalicinė dauguma galimai už Savivaldybės, vadinasi, mūsų visų, pinigus pasidarė sau brangią reklamą. Tai yra neteisinga. O tokio darinio, kaip užrašyta ant ataskaitos – „taryba ir tarybos koalicinė dauguma” – jokiuose dokumentuose nerasime. - sako Tarybos narė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Šilutės skyriaus pirmininkė Sandra Tamašauskienė. – Meras V.Laurinaitis šios kadencijos metu ne vienijo, o skaldė ne tik Tarybą, bet bendruomenę, demonstravo savo jėgą – ir tiesiogiai užpuldamas pilietį prie Savivaldybės, esą mero negalima filmuoti, ir viešai išvadindamas kitą pilietį „kenkėju“, dėl to bylinėjosi teismuose galimai irgi už mūsų pinigus. Tačiau kartu buvo aiškiai demonstruojama, kiek daug leidžiama „saviesiems“, pvz., mero bendrapartiečiui Tarybos nariui V.Paviloniui galimai neblaiviam vairuoti automobilį, sukelti eismo įvykį, pasišalinti iš įvykio vietos, ignoruoti Etikos komisijos posėdžius, kuriuose turėjo būti vertintas jo elgesys – „saviesiems“ galima. Meras V. Pavilonį už „nuopelnus“, matyt, net į rinkiminį sąrašą pasikvietė. Supriešino bendruomenę nesitardamas dėl svarbių daugeliui žmonių klausimų: medžių centrinėse gatvėse pjovimo ir atsodinimo, dėl naujos gatvės per Laisvės alėją. Vieši mero pažadai su opozicija dirbti išvien rajono žmonių labui liko tik pažadais: nė vienas opozicijos narys nepriimtas į stebėtojų tarybą nei Pirminės sveikatos priežiūros centre, nei Šilutės ligoninėje; nepriimtas į asociacijas „Lamatos žemė“ ir „Žuvėjų kraštas“, t.y. ten, kur skirstomos ES lėšos; sprendimo projektai nuo opozicijos nepasiekė Tarybos – numarinti komitetų posėdžiuose. Už mero, vicemero ir administracijos direktoriaus kelionę su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), anot mero, atsakingi ( kaip baisu!) – kai kurie piliečiai ir opozicija. Todėl mus ir Jus, gerbiami kai kurie piliečiai, meras V.Laurinaitis ir niekina, perfrazuojant M.Martinaičio Kukutį: nes matom, ko negalim matyti, girdim, ko negalim girdėti. Arba paprastai – esam ne „savieji“.

Dėl šiluminės trasos perjungimo prie Šilutės miesto sistemos vykdomų darbų vasario 4 d. (pirmadienį) Traksėdžių gyvenvietėje nebus tiekiama šiluminė energija ir karštas vanduo, praneša UAB „Šilutės šilumos tinklai“.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Bendrovės administracija atsiprašo už nepatogumus.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Gripo epidemiją skelbiančių savivaldybių sąrašas vis pildosi.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Gripo epidemija jau paskelbta šiose savivaldybėse:

Alytaus m. (epidemija paskelbta 2019-01-29);
Šiaulių m. (epidemija paskelbta 2019-01-29);
Raseinių r. (epidemija paskelbta 2019-01-29);
Telšių r. (epidemija paskelbta 2019-01-29);
Lazdijų r. (epidemija paskelbta 2019-01-29);
Trakų r. (epidemija paskelbta 2019-01-28);
Elektrėnų (epidemija paskelbta 2019-01-28);
Kauno m. (epidemija paskelbta 2019-01-22);
Panevėžio m. (epidemija paskelbta 2019-01-22);
Ignalinos r. (epidemija paskelbta 2019-01-22);
Jonavos r. (epidemija paskelbta 2019-01-22);
Kėdainių r. (epidemija paskelbta 2019-01-22);
Ukmergės r. (epidemija paskelbta 2019-01-21);
Prienų r. (epidemija paskelbta 2019-01-21).

Nuo sausio 30 d. epidemija bus skelbiama ir Vilniaus mieste.

Šilutė – per žingsnį nuo epidemijos: ketvirtąją šių metų savaitę sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) rajone siekė 97,1 atv. /10 tūkst. gyventojų.

Sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 procentų visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.

Gripo epidemijos metu rekomenduojama

Čiaudint ir kosint būtina užsidengti nosį ir burną bei naudoti vienkartines nosinaites arba rankų dezinfekcijos priemones (pvz., dezinfekuojančias servetėles rankoms).
Panaudotas nosinaites reikia nedelsiant išmesti tam skirtose vietose.
Stengtis kuo dažniau plauti rankas (ne trumpiau kaip 20–30 sekundžių). Svarbu, kad rankos būtų plaunamos šiltu vandeniu ir su muilu.
Neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti gripo virusu.
Neliesti nešvariomis rankomis akių, nosies ar burnos.
Dažniau vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas.
Vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis.
Vengti masinio žmonių susibūrimo vietų.
Susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose.
Nuolat stiprinti savo sveikatą – grūdintis, laikytis sveikos mitybos, fizinio aktyvumo rekomendacijų ir pan.
Sergantys gripu asmenys apsaugoti kitus gali dėvėdami medicinines kaukes, kurios sulaiko kvėpavimo takų sekretus kosint ar čiaudint. Sveiki žmonės, slaugydami sergantį asmenį, taip pat turėtų dėvėti medicinines kaukes.

Apie gripą

www.silutesetazinios.lt montažas.

„Sidabrinės nendrės” premijai pateiktos dvi kandidatūros – tautodailininkė, Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė ir rusniškis laivadirbys Simas Knapkis.

„Sidabrinės nendrės“ premija skiriama asmeniui ar kolektyvui už ypatingus darbus ir nuopelnus garsinant Šilutės kraštą. Premija teikiama minint Kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kuriam iš siūlomų kandidatų bus įteikta premija, spręs Šilutės rajono savivaldybės tarybos nario Tomo Budrikio vadovaujama komisija (posėdžio data kol kas nežinoma).

O ką manote jūs?

Edvardas Sagalec (pirmas iš dešinės ant pakylos) Baltijos šalių čempionate Rygoje iškovojo trečiąją vietą. (R. Lukošiaus nuotr.)

Savaitgalį Latvijos sostinėje Rygoje vykusiame Baltijos šalių dziudo čempionate šilutiškis Edvardas Sagalec (treneris Rimvydas Lukošius) iškovojo trečiąją vietą.

Čempionate Rygoje dalyvavo iš viso trys šilutiškiai: Rokas Šadzevičius ir broliai Ernestas bei Edvardas Sagalec.
Pirmiesiems dviems iškovoti medalių nepavyko, o Edvardas Sagalec po atkaklių kovų iškovojo čempionato bronzą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Baltijos šalių čempionate Rygoje dėl apdovanojimų varžėsi dziudoistai iš Estijos, Lietuvos ir Latvijos.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Laukia tai sniegas, tai šlapdriba.

Pirmadienį Lietuvos orus lems iš vakarų keliaujantis ciklonas. Dangų niauks storas pilkų debesų šydas. Apysmarkis pietryčių vėjas nešios ne tik krintančias snaiges, bet naujai klostys ir jau iškritusį sniegą. Vietomis vis dar teks saugotis slidžių ruožų kelyje bei ant šaligatvių. Mūsų krašto link pajudėjus šiltesnio oro masei temperatūra įdienojus daug kur pakils iki 1-5 laipsnių šalčio, Vilniaus ir Utenos apskrityse vyraus 6-7 laipsnių šaltis, o štai pajūryje, Šilutės bei Tauragės apylinkėse termometrai rodys apie 0 laipsnių.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Antradienį besilankantys krituliai taipogi bus ganėtinai intensyvūs ir gausūs. Naktį Tauragės, Marijampolės, Kauno ir Šiaulių apskrityse sniego dangos storis padidės 3-5 cm, kitur šalyje 1-2 cm. Pučiant stiprokam vėjui vietomis pustys. Nakties pradžioje temperatūra daug kur sieks 3-8 laipsnius šalčio, vakariniuose rajonuose vietomis išliks apie 0 laipsnių. Ryto valandomis jau didesnėje šalies dalyje vyraus artima nuliui temperatūra.

Antradienio dieną nemažai sniego sulauks Žemaitija ir šiauriniai rajonai. Kai kur sniegas ims kaitaliotis su šlapdriba. Keičiantis kritulių būviui formuosis lijundra ir plikledis. Vakarėjant vėjas rims. Temperatūra pasiskirstys nuo 1 laipsnio šalčio rytiniuose rajonuose iki 3 laipsnių šilumos prie jūros.

Trečiadienį kritulių kiekis sumažės, iš debesų daugiausia kris snaigės, bet vietomis jas paįvairins ir lietaus lašai. Naktį krentant temperatūrai iki 0-5 laipsnių šalčio, kelius ir šaligatvius dengs plonas ledo sluoksnis, bus labai slidu. Dieną su nedideliais mišriais krituliais teks susidurti tik pajūryje ir Vakarų Žemaitijoje bei pietrytiniuose rajonuose. Vietomis tikėtina silpna lijundra ir plikledis. Termometrai rodys nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienį naktį trumpam sustiprės aukštesnio slėgio laukas. Atsiradus pragiedruliams plevens nebent pavienės snaigės, o štai šalimo procesui niekas netrukdys ir rytą teks prisiminti ką reiškia 5-10 laipsnių šaltis. Žinoma, nereikia pamiršti ir apie plikledį, kuris slidins kelius daugelyje vietovių. Dieną debesuotumas vėl didės, ciklonas atneš sniego. Tik šį kartą jis atslinks iš pietryčių, tad gausiau pasnigs pietiniuose ir rytiniuose rajonuose. Temperatūra svyruos tarp 4 laipsnių šalčio šalies šiaurės vakaruose ir 1 laipsnio šilumos pietrytiniuose rajonuose.

Penktadienį minėtas ciklonas paskleis savo šilumą ir naktį vyraujantis sniegas bei šlapdriba, dieną daug kur virs lietaus lašais. Susidarys palankios sąlygos formuotis rūkui, lijundrai, plikledžiui. Vėjas išliks nestiprus bei toliau rinksis rytines kryptis. Naktį pašals iki 1-6 laipsnių šalčio, dieną bus nuo 1 laipsnio šalčio iki 3 laipsnių šilumos.

Savaitgalį šiltesni, apie 0 laipsnių, orai tęs sniego dangos tirpinimą, o mišrūs krituliai tik dar labiau paspartins šį procesą.

Karietaitė. (D. Račkauskaitės, birdlife.lt, nuotr.)

Žurnalo „Paukščiai“ redakcinė kolegija tradiciškai skelbia žiemos paukščio akciją. Šiemet ji skirta karietaitės (Troglodytes troglodytes) rūšies stebėjimams žiemos mėnesiais.

Karietaitė – vienas mažiausių Lietuvos paukščių. Nepaisant to, kad karietaitė yra maža, kaip paukštis ji yra labai drąsi ir nesislapstydama įsibrovėliui iš karto bando parodyti kas yra teritorijos šeimininkas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vasarą tai dažnas paukštis miškuose, paupiuose, krūmynuose. Nors karietaitė yra maža, jos balsas yra labai stiprus. Giesmė lengvai girdima, pavyzdžiui, kitoje plačios upės pusėje, o ir aliarmo balsas pakankamai garsus ir įspėjantis. Kaip taisyklė, karietaitę pastebėsime neaukštai virš žemės ar ant jos. Ypač mėgiamos vietos yra šakų krūvos, išvartos, krūmynų pakraščiai ir kitos vietos, kur šis judrus paukštelis gali šmirinėti šakų tarpais, nelyginant tuneliais. Ne veltui lotyniškas paukštelio gentis ir rūšies pavadinimas Troglodytes siejamas su landžiojimu po urvus (gr. trogle – urvelis; dyein – lįsti, nerti).

Karietaitę pažinti nesunku ir tai ypač palankus pažinimo objektas net ir visai nepatyrusiam paukščių stebėtojui. Norint pamatyti karietaitę, užtenka pasivaikščioti vietose, kuriose jos gyvena ir tiesiog atidžiai klausantis išgirsti jai būdingą tarškėjimą, galbūt, tiksliau – traškėjimą, nes toks yra karietaitės perspėjamasis balsas. Karietaitė pirmiausiai pati pastebės žmogų ir užskridusi ant kiek aukštesnės šakelės pademonstruos savo kovingą būdą užriesdama uodegą stačiu, bemaž 90 laipsnių ar dar statesniu kampu. Lyg padrąsindama save, karietaitė neretai dar ir pagieda, lyg rodytų, kad pasiryžusi teritoriją ginti visomis išgalėmis, nepaisant įsibrovėlio dydžio. Karietaitė yra rudos spalvos, ilgu plonu snapu, blyškiu šviesesniu antakiu, o iš arti matosi, kad paukštis yra gražiai pamargintais šonais ir sparnais. Karietaitės dažniausiai skrenda pakilusios neaukštai (apie 0,5-1 m) virš žemės, o skrydis primena stambaus greito vabalo ar kamanės skrydį.

Kadangi karietaitės yra vabzdžialesiai paukščiai, atėjus šaltam metų laikui jos palieka Lietuvą ir išskrenda ten, kur lengviau susirasti maisto. Tačiau kasmet pastebima, kad Lietuvoje lieka žiemojančių karietaičių, todėl įdomu, kiek jų gali žiemoti ir kaip joms pavyksta peržemoti, ypatingai tuomet, kai žemę užkloja sniegas. Jei šiltuoju metų laiku karietaites galime sutikti bet kuriame miške ar krūmynuose, tai žiemą jų reikėtų ieškoti ten, kur numanoma, kad gali būti gyvų vabzdžių, voragyvių ar kitų bestuburių (galbūt net ir smulkių stuburinių gyvūnų, pvz., žuvyčių), kuriais paukšteliai minta. Tokios vietos, kaip taisyklė, asocijuojasi su didesniais ar mažesniais upeliais ir upėmis. Neužšalantys upeliai, net ir visai maži, aplink save sudaro tam tikrą neužšalantį žemės ruožą, kuriame karietaitės gali susirasti maisto. Didelių upių pakrantės, be abejo, sudaro platesnes neužšalančias pakrančių zonas, tačiau vertėtų karietaičių paieškoti ir ties mažais upeliukais, kanalais. Netgi ir miško viduryje, kur gyvybės žiemą atrodytų mažai, galima bandyti paieškoti žiemojančios karietaitės, jei tik ten yra koks nors neužšalančio vandens šaltinėlis.

Kadangi karietaitės žiemą yra pakankamai retos, pateikiant duomenis vertėtų pateikti informaciją ne tik apie surastus paukščius, bet ir apie ieškotas vietas, upių ir kitų neužšalusių vandens telkinių ruožus, kur buvo vykdomi stebėjimai, bet paukščių nerasta. Aptikus karietaitę, be aptikimo fakto pateikimo, reikėtų tiksliai nurodyti suradimo koordinates, datą, o taip pat, pageidautina, ir kitą įdomią`informaciją, pavyzdžiui, kaip toli yra neužšalantis vandens telkinys, nurodyti aptikimo biotopą (krūmynai, pamiškę, miško vidurys, gyvenvietė ir pan). Jei pavykdtų užfiksuoti besimaitinančias karietaites, tai taip pat būtų įdomi ir svarbi informacija apie jų mitybos šaltinį žiemos metu, nes tokių duomenų trūksta. Taip pat galima pateikti informaciją apie tai, kiek stebėtoje teritorijoje laikėsi paukštis (dienų, mėnesių), kad sužinotume, ar žiemą tai sėslūs paukščiai, ar linkę keisti apsistojimo vietas.

Duomenis laisva forma prašytume pateikti elektroniniu paštu: modestas.ruzauskas@lsmuni.lt, o taip pat galite talpinti Lietuvos ornitologų draugijos Facebook paskyroje.

am.lrv.lt nuotr.

Konteinerių maisto atliekoms jau įsigyta, tačiau esą kol kas nėra kam jas perdirbti.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Pagal atliekų tvarkymo taisykles Šilutės rajono savivaldybė neprivalo surinkti maisto atliekų, tačiau yra įsigijusi 138 maisto rūšiavimo konteinerius. Prie naujai įrengiamų pusiau požeminių rūšiavimo aikštelių daugiabučių namų gyventojams skirta po du 240 litrų talpos konteinerius vienai aikštelei. Privačių namų gyventojams yra dalijami kompostavimo konteineriai ir suteikiama galimybė maisto atliekas kompostuoti“, – teigiama Šilutės rajono savivaldybės administracijos atsakyme į mūsų paklausimą.

Tačiau, anot savivaldybės administracijos, kada bus surenkamos maisto atliekos, neaišku, nes esą mūsų regione niekas neperdirba maisto atliekų. „Aplinkos ministerija atlieka galimybių studiją dėl maisto atliekų perdirbimo ir, kai paskelbs, žiūrėsime, kokios galimybės bus dėl maisto atliekų perdirbimo“, – toliau rašoma savivaldybės administracijos atsakyme.

Savivaldybės administracijos teigimu, kol kas nėra žinoma, kiek atsieis šios sistemos įdiegimas. Esą kaina paaiškės po to, kai bus žinomos maisto atliekų utilizavimo galimybės. „Jeigu išlaidos nebus didelės, tai ir rinkliavos (už buitinių atliekų surinkimą ir tvarkymą – red. pastaba) kaina nesikeis“, – žada savivaldybės administracija.

Tauragės AVPK nuotr.

Dauguma žvejų nieko nežino apie Šilutės savivaldybės patvirtintas taisykles dėl saugaus elgesio ant ledo, praneša Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai kartu su VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Neringos užkardos pareigūnais 2019 m. sausio 27 d. ant Kuršių marių ledo laivu ,,Christina“ vykdė prevencinę priemonę.

Prevencinės priemonės tikslas – kontroliuoti, kaip asmenys laikosi Šilutės rajono savivaldybės paviršinių vandens telkinių ledo taisyklių reikalavimų. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas asmenims, kurie ant ledo yra galimai apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vartoja alkoholinius gėrimus, kitas svaiginimosi priemones, važiuoja motorizuotomis transporto priemonėmis, išskyrus žvejų verslininkų žuvininkystės darbus atliekančias transporto priemones, kontrolei.

Priemonės metu nustatyta, kad dauguma žvejų apie Šilutės savivaldybės patvirtintas taisykles dėl saugaus elgesio ant ledo nežinojo. Patikrinti žvejai, kurie vykdo mėgėjišką ar verslinę žvejybą – pažeidimų nerasta. Nustatyti 2 administraciniai nusižengimai, kai asmenys važiavo Kuršių marių ledu motorizuotomis transporto priemonėmis – keturračiu ir sniego rogėmis. Dėl šių pažeidimų pradėtos administracinių nusižengimų teisenos.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Policijos pareigūnai primena, kad Šilutės rajono savivaldybės taryba patvirtino Saugaus elgesio Šilutės rajono savivaldybės paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisykles ir prašo atkreipti dėmesį į:
Taisyklių III skyriuje nustatytus saugaus elgesio ant ledo reikalavimus:
8. Asmenys ant ledo turi elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems asmenims.
9. Ant užšalusių vandens telkinių draudžiama:
9.1. lipti, vaikščioti, čiuožinėti ir žvejoti ant vandens telkinių, kai ledas plonesnis kaip 7 cm, o ant Kuršių marių ir upių, kai ledas plonesnis kaip 12 cm, taip pat, kai ledas turi sniego priemaišų, nėra skaidrus, atlydžio metu;
9.2. važiuoti motorizuotomis transporto priemonėmis, išskyrus žvejų verslininkų žuvininkystės darbus atliekančioms transporto priemonėms ir organizuojant renginius (turint renginio organizavimui išduotą leidimą);
9.3. gręžti daug ekečių arti viena kitos, būriuotis vienoje vietoje, kai ledas plonesnis kaip 30 cm;
9.4. gadinti ar sunaikinti prie nusileidimo ant ledo vietos esančius informacinius stendus;
9.5. nepilnamečiams asmenims lipti ir būti ant ledo be suaugusiojo priežiūros;
9.6. būti ant ledo apsvaigusiems nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ant ledo vartoti alkoholinius gėrimus, kitas svaiginimosi priemones;
9.7. būti vandens telkiniuose ant ledo, kai dėl ledo būklės kyla pavojus žmonių gyvybei ar sveikatai, susidarius plonai ledo dangai ar Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos paskelbus apie ledo būklę, kuri gali kelti pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai;
9.8. rengti masinius renginius, čiuožyklas, kai ledo storis mažesnis negu 30 cm, ledas turi sniego priemaišų, nėra skaidrus, atlydžio metu.
9.9. vestis ant ledo šunis ir kitus gyvūnus;
10. Čiuožyklą eksploatuojantis ar renginius ant užšalusių vandens telkinių organizuojantis asmuo privalo užtikrinti žmonių saugumą. Jei ledo storis ar jo struktūra kelia pavojų žmogaus gyvybei, čiuožyklos eksploatacija ar ant ledo organizuojami renginiai turi būti sustabdyti“.
Pasitikrinkite prieš lipant ant ledo ar jis saugus. Tvirtas ledas yra melsvos (dažniausiai jis yra pats stipriausias ir saugiausias) arba žalsvo atspalvio spalvos. Silpniausias ir pavojingiausias ledas yra pakrantėje, ežero ar tvenkinio viduryje, bei vietose, kur įteka ir išteka upeliukai ar šaltiniai. Būkite atsargūs ir pasirūpinkite savo saugumu.

Pusiaužiemis. Penkios savaitės iki rinkimų.

Šiandien penktadienis, sausio 25-oji – pusiaužiemis arba viduržiemis.
Metai lenkia posūkį vasaros link, vietos valdžia – arčiau rinkėjų.
Už lango krenta snaigės, šiapus sienų (į pašto dėžutes) – veiklos ataskaitos…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

I

Imu vieną tokią į rankas ir skaitau: „Šilutės rajono savivaldybės tarybos ir tarybos koalicinės daugumos (…) veiklos ataskaita“ (nuotrauka dešinėje).
(tarybos koalicinei daugumai priklausančių partijų ir kitų narių pavadinimus praleidau (ištryniau) tyčia – maža kas…).
„Tarybos ir tarybos koalicinės daugumos ataskaita“.
Skaitau ir bandau suprasti, kas čia parašyta.
Išeitų, kad taryba visus tuos metus dirbo sau, o tarybos koalicinė dauguma – sau.
Bet kaip taip gali būti, kad taryba – sau, o tarybos koalicinė dauguma – sau, kai toji tarybos koalicinė dauguma priklauso tai pačiai tarybai, netgi sudarydama jos daugumą.
Nors, kai geriau pagalvoji, tai šioje kombinacijoje gali būti tiesos: pavyzdžiui, kai visa taryba – visiems, o tarybos koalicinė dauguma – sau.
Tačiau kaip man, rinkėjui, žinoti, už kuriuos projektus, surašytus minėtoje ataskaitoje, dėkoti tarybai, o už kuriuos – tarybos koalicinei daugumai?
Arba kaip man, rinkėjui, atskirti, kurie projektai buvo vykdomi (arba dar tik vykdomi) „visiems“, o kurie – „sau“.
Įdomu, kiek pinigų nuėjo „visiems“, o kiek – „sau“?
O gal tie projektai, kurie „sau“, buvo apdairiai neįtraukti į ataskaitą?
Tuomet kokia prasmė rašyta, kad tai yra ir tarybos, ir tarybos koalicinės daugumos ataskaita?
Skaitau, galvoju, o kuo daugiau galvoju, tuo aiškiau suprantu, kad jau nieko nebesuprantu.
Bet palaukit – štai šovė nauja mintis – o kur dingo tarybos opozicija?
Greičiausiai ji slepiasi po žodžiu „taryba“.
Bet ten pat, ko gero, turėtų slypėti ir tarybos koalicinė dauguma.
Rinkėjo logika kužda, kad tarybos koalicinė dauguma kartu su tarybos mažuma (opozicija) ir sudaro tarybos visumą.
Tačiau skaitydamas ataskaitos pavadinimą suprantu, kad atėjo laikas nutildyti nuo tikrovės atitrūkusios rinkėjo logikos kuždesius.
Dėl visa ko.
Kol jie – tie kuždesiai – netapo sunkios ligos simptomu…

II

Tikima, kad šiandien barsukas išlenda iš olos ir stebi orą, ir iš jo elgesio galima spėti, kada ateis pavasaris.
O aš tikiu, kad jau ateinantį pirmadienį šios taip gudriai sukurtos ataskaitos autoriai (savivaldybės administracijos Komunikacijos skyrius) sulauks paklausimo, kas ir kodėl sumanė išleisti tokią ataskaitą, kiek kainavo jos spausdinimas ir platinimas.
Tikiu, kad galimybė pasisakyti apie šią „Šilutės rajono savivaldybės tarybos ir tarybos koalicinės daugumos (…) veiklos ataskaitą“ bus suteikta ir tarybos opozicionieriams.

III

Šiandien penktadienis, sausio 25-oji – pusiaužiemis arba viduržiemis.
Iki rinkimų liko maždaug penkios savaitės.

Šviesaus visiems savaitgalio.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Ką žada savivaldos rinkimams besirengiantys politinės kampanijos dalyviai.

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai jau ne už kalnų, tačiau informacijos apie jiems besirengiančius politinės kampanijos dalyvius (7 politinių partijų skyrius ir 1 visuomeninį rinkimų komitetą) ir jų planus laimėjus rinkimus vis dar mažoka.

Todėl prieš savaitę, sausio 15 d., el. paštu kreipėmės į visų jų vadovus su prašymu atsakyti į 3 klausimus:
3 gerai darbai Šilutei (miestui, rajonui), kuriuos žadate atlikti laimėje rinkimus.
Kodėl?
Kaip?
Pagaliau sulaukėme ir 8-ojo – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Šilutės skyriaus – atsakymo.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Partija „Tvarka ir teisingumas“ (atsakymą parengė Vytautas Laurinaitis)

Trys darbai:
1. Pastatysime (Rusnės g.) plaukimo baseiną su treniruočių salėmis.
2. Užbaigsime Šilutės sav. renovuoti švietimo įstaigas.
3. Kompleksiškai sutvarkysime Šilutės mieste prie daugiabučių namų parkavimo aikšteles.

Tėvynės sąjunga- Lietuvos krikščionys demokratai (Sandra Tamašauskienė)

TRYS DARBAI, KURIŲ IMSIMĖS IŠKART PO RINKIMŲ

ŠEIMA
1. Šilutės mieste įkursime ištisus metus veikiantį šiuolaikinį užimtumo, poilsio ir pramogų parką šeimai, o kiekvienoje seniūnijoje po sporto/žaidimų/sveikatingumo aikštelę; saugūs, sutvarkyti ir modernūs paplūdimiai.
Kodėl?
Tiek mieste, tiek rajono miesteliuose ir kaimeliuose labai trūksta laisvalaikio, užimtumo zonų, daug kur nėra ar apleisti paplūdimiai.
Kaip?
Tikslingai nukreipiant ES ir biudžeto lėšas tokiems objektams įrengti rengiant skaidrius viešuosius pirkimus.
DEMOKRATIJA
2. Gyventojų įtraukimas į rajono valdymą – kartu kuriame Šilutės kraštą.
Kodėl?
Nes šiuo metu neatsižvelgiama į gyventojų nuomonę. Projektų pristatymai vyksta formaliai, be galimybės koreguoti pagal visuomenės siūlymus ar pastabas.
Kaip?
Finansuosime šilutiškių iniciatyvų programą, skirtą aktualių vietos problemų sprendimui.
Įtrauksime gyventojus į rajono biudžeto sudarymo svarstymą.
Stiprinsime rajono verslo, valdžios, nevyriausybinių organizacijų, draugijų, klubų ir bendruomenių (ir sodų bendrijų!) atstovų dialogą, organizuodami apskritojo stalo diskusijas.
Į atskirų rajono programų sudarymo ir finansavimo svarstymus įtrauksime seniūnaičius ir bendruomenių centrų atstovus (ir sodų bendrijų!), rengsime jų visuotinius metinius sambūrius.
Sprendžiant atskirų vietovių problemas, pirmiausia įsiklausysime į vietos gyventojų nuomonę ir jų pasiūlymus bei iniciatyvas, daugiau galių ir įtakos seniūnaičiams.
VERSLAS. DARBO VIETOS.
3. Skirsime ypatingą dėmesį naujų darbo vietų kūrimui bei verslumo skatinimui.
Kodėl?
Šilutėje trūksta darbo vietų, nes nepritraukiama investicijų, gerai gyvena tik „savieji“ verslininkai. Neskatinama kurti naujų darbo vietų, nestiprinama verslo aplinka.
Kaip?
Įsipareigojame pritraukti bent vieną naują investuotoją į Šilutės rajoną (pvz., per „Investuok Lietuvoje“, “Versli Lietuva” ir kt.)
Sieksime, kad „Versli Lietuva“ įkurtų padalinį ir Šilutėje, kur bus galima vykdyti mentorystės – tarpusavio pagalbos, mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo programas. O esamiems ir naujiems smulkiems ir vidutiniams verslams (turizmo, informacinių technologijų ir t.t.) įsteigsime spiečių – erdvę, – kur galės burtis ir kurtis Šilutėje.
Įsteigsime smulkaus verslo paramos fondą.

Lietuvos socialdemokratų partija (Antanas Martinkus)

Mes, Šilutės rajono socialdemokratai, eidami į Šilutės rajono savivaldybės rinkimus, pateikiame numatomų darbų sąrašą. Mūsų programoje „Bus padaryta“ išvardijami darbai Šilutės miestui ir seniūnijoms. Sunku būtų išskirti 3 pagrindinius darbus, kurie bus padaryti pirmieji, nes visi darbai yra vienodai svarbūs. Manau, kad Šilutės mieste svarbiausia yra tęsti jau pradėtus darbus, tokius kaip Šilokarčemos kvartalo rekonstrukcijos užbaigimas, baseino su sporto kompleksu ir kultūros ir pramogų centro pastato renovacija ir t.t. Šilutės rajono seniūnijose: baigti rekonstruoti Rusnės kultūros namus, Gluosnių gatvės asfaltavimas Katyčiuose, seniūnijos pastato rekonstrukcija Žemaičių Naumiestyje, užbaigti kelio Šilutė – Pašyšiai asfaltavimą ir kt. Visi šie ir kiti numatomi darbai gali būti padaryti esant vienybei ir demokratinei diskusijai tarp Šilutės krašto bendruomenės ir Šilutės savivaldybės tarybos narių, mero ir administracijos.

Darbo partija (Vaida Pocė)

1. Stadionas – kiekvieno miesto pažiba, tačiau Šilutėje esantis – itin prastos būklės. Jis nėra tinkamas jokiam jo panaudojimui – visur mėtosi šiukšlės, žiūrovų tribūnos – suniokotos, plastikinės kėdes – išlaužytos. Mano nuomone jį sutvarkydami ir atidarydami Šilutės gyventojams ir įvairių sporto rūšių varžyboms rajonui kurtume pridėtinę vertę. Renovuoti stadioną galėtumėme pritraukdami privačias investicijas. Tai bus vienas iš svarbiausių mano darbų, kuriuos ketinu nuveikti tapusi Šilutės rajono mere.

2. Kaip ir numatyta Darbo partijos programoje – ieškosiu būdų remti verslą, kuriantį naujus gaminius, paslaugas ir naujas darbo vietas. To sieksiu didindama smulkaus ir vidutinio verslo fondą, iš jo bus remiamas darbo vietas savivaldybėje kuriantis smulkusis verslas. Taip bus sudarytos palankios sąlygos savivaldybėje steigtis pramonės įmonėms.

3. Kaip tik bus įmanoma greičiau inicijuosiu Šilutės miesto ir rajono seniūnijų gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimo bei automobilių aikštelių įrengimo darbus. Tam tikrai atrasiu lėšų Savivaldybės biudžete, kadangi visa tai didins mūsų rajono gyventojų saugumą. O kas gali būti svarbiau nei tai, kad žmonės būtų saugūs?

Visuomeninis rinkimų komitetas „Už žmonių valdžią“ (Daiva Žebelienė)

Manome, kad reikia revizuoti savivaldybės aparato darbą, inicijuojant savivaldybės administracijos struktūros optimizavimą. Būtų geras pavyzdys daugeliui: sumažėjus gyventojų skaičiui, atitinkamai sumažėtų ir valdininkų skaičius. Šilutės rajono savivaldybėje buvo nustatyta nepotizmo atvejų. Nepotizmo kontrolei turėtų būti skiriamas pakankamas dėmesys, nes nuo to priklauso priimamų sprendimų objektyvumas ir skaidrumas, visuomenės pasitikėjimas vietos valdžios institucijomis. Reikia atlikti tyrimą nepotizmo intensyvumo nustatymui.
Visuomeninio rinkimų komiteto kandidatai dirbo Šilutės savivaldybės atliekų tvarkymo gerinimo darbo grupėje. Pavyko pasiekti, kad rinkliavos mokestis būtų sumažintas. Sekantys žingsniai: kad žmonės, gaunantys mažas pajamas, už rinklavą nemokėtų daugiau 1 proc. nuo savo pajamų, kad mokestis būtų skaičiuojamas nuo žmogaus, o ne nuo kvadratų, kaip dabar.
Tie, kurie prižiūri neįgalius asmenis, puikiai žino, kokia svarbi jiems aplinka ir namai. Be to, nelengva slaugyti, prižiūrėti asmenis, turinčius didelius poreikius. Socialiniai darbuotojai, slaugytojai, būdami atsakingi už savo veiklos organizavimą ir žmonių, turinčių negalią, socialinių poreikių tenkinimą, nuolat susiduria su problema, kaip efektyviau užtikrinti kokybišką paslaugų neįgaliesiems teikimą. Tikslinga nustatyti teikiamų paslaugų neįgaliesiems apimtis ir efektyvumą. Mums labai svarbu, kad visi neįgalieji gautų kokybiškas paslaugas, o dirbantieji su neįgaliaisiais gautų tinkamą atlyginimą.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (Algirdas Gečas)

1.Sukurti vietos bendruomenių ir savivaldos partnerystę, stiprinti bendruomenių iniciatyvą ir susitelkimą.
Aukščiausios savivaldos institucijos yra savivaldybės taryba ir meras. Jų uždavinys – įtraukti vietos žmones į svarbių savivaldos klausimų sprendimą. Taip valdžia yra priartinama prie vietos reikalų ir kuriama reali savivalda. Mero vaidmuo čia yra ypač svarbus, nes jis turi „tiesioginį mandatą“, kurį jam suteikė vietos rinkėjai. Jam tik reikia rasti geriausius būdus ir formas, kaip tai padaryti. Mūsų supratimu, tam tinka ir sueigos, ir susirinkimai, ir apklausos, ir savivaldybės tarybos narių parama – visos priemonės, kurios gali padėti gyventojams užmegzti ryšį su valdžia. Akivaizdu, kad tas santykis tarp valdžios ir vietos žmonių turi tapti žymiai glaudesnis, tikrai partneriškas. Kitaip realios savivaldos nebus.
2.Racionaliai ir atsakingai spręsti vietos švietimo reikalus.
Švietimui – nuo ikimokyklinio iki suaugusių mokymo – tenka apie pusė savivaldybės biudžeto išlaidų, o su švietimu tiesiogiai rišasi ir kitos savivaldybės veiklos sritys. Iki šiol pas mus daugiausia lėšų ir dėmesio buvo skiriama švietimo įstaigų tinklo optimizavimui ir jų pastatų renovacijai. Tai buvo svarbūs darbai, bet dabar to nebeužtenka. Pats gyvenimas reikalauja pertvarkyti vaikų ugdymo turinį, daugiau dėmesio skiriant tiriamajai mokinių veiklai, informacinių technologijų taikymui, sveikos gyvensenos skatinimui, profesiniam veiklinimui ir pan. Turime skatinti mūsų mokytojus ieškoti naujų ar atgaivinti senas gerai veikusias ugdymo formas, pvz., kažkada Šilutės rajono bendrojo lavinimo mokyklos sėkmingai dalyvavo konkurse „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“ arba kvadrato ir kitose varžybose. Kodėl neatgaivinti šių tradicijų? Kūno kultūra ir sportas yra puiki vaikų užimtumo forma, kuri padėtų spręsti ir vaikų sveikatos problemas, ir mokytojų darbo krūvio klausimus.
3.Gerinti vietos gyventojų gyvenimo kokybę.
Kiekvienas savivaldybės gyventojas turi gauti kokybišką išsilavinimą, jam turi būti prieinamos socialinės apsaugos ir pirminės sveikatos apsaugos paslaugos, įvairaus amžiaus žmonėms sudarytos sąlygos sportuoti, stiprinti savo sveikatą. Todėl mes pritariame sporto centro su baseinu statybai Šilutėje. Kiekvienas savivaldybės gyventojas turi patirti, kas tai yra mėgėjiška ir profesionali kultūra, kokią svarbią įtaką ji daro tiek jaunam, tiek suaugusiam. Todėl mums nekyla abejonių dėl būtinybės rekonstruoti Šilutės kultūros ir pramogų centrą, skirti didesnį dėmesį veikiantiems kultūros centrams ir meno kolektyvams.
Suprantama, kad svarbu mažinti ir skurdą bei socialinę atskirtį, nes dabartiniai pokyčiai yra nepakankami ir nesprendžia šių problemų. Būtina ir žemės ūkio infrastruktūros pertvarka, kuri skatintų rinkoje paklausių netradicinių žemės ūkio krypčių atsiradimą. Bet akivaizdu yra ir tai, kad pagrindiniu savivaldybės gerovės šaltiniu yra smulkaus ir vidutinio verslo skatinimas, investicijų pritraukimas. Nuo to, koks bus vietinis verslas, kaip jis plėtosis, priklausys ir savivaldybės gerbūvis. Tai suprantam, nes tuo keliu einančios savivaldybės yra pirmaujančios mūsų šalyje. O priemonės, kurias siūlo Laisvosios rinkos institutas, yra gana aiškios: savivaldybės turi taupyti mokesčių mokėtojų pinigus, lėšas naudoti skaidriai, skatinti konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių, mažinti mokesčių naštą ir užtikrinti palankias sąlygas verslui, kai kurias funkcijas perduoti efektyviau veikiančiam privačiam sektoriui, mažinti administracinę biurokratinę naštą.

Lietuvos socialdemokratų darbo partija (Arūnas Pupšys)

1. Šilutės miesto ir miestelių gatvių remontas, daugiabučių namų automobilių stovėjimo aikštelių tvarkymas, rajoninių kelių priežiūra ir asfaltavimas.

2. Kokybiško švietimo kūrimas, šioje srityje dirbant kompetentingiems mokytojams, įstaigų vadovams bei jų darbą prižiūrintiems ir vertinantiems specialistams.

3. Sporto bazių sutvarkymas, optimizavimas, baseino su sporto centru pastatymas.

Vis dėl to reikia pabrėžti, kad prieš priimant sprendimą – kokie darbai Šilutės rajone turėtų būti atlikti pirmiausia, yra būtina pasitarti su vietos gyventojais, mokslo, kultūros, verslo bei darbuotojų bendruomenėmis. Taigi, laimėję rinkimus, pirmiausia sieksime glaudaus savivaldos ir rajono gyventojų bendradarbiavimo ir tik turėdami visuomenės pritarimą nuspręsime, kam teikti prioritetą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (Genovaitė Kimbrienė)

LVŽS Šilutės skyriaus komanda pasižada:
1. Įgyvendinti pagal programą ir renovuoti Nemuno deltos polderinę sistemą, siekiant sumažinti potvynių padarinius ir užtikrinti gyventojų apsaugą nuo potvynių.
2. Užtikrinsime Šilutės miesto daugiafunkcinio komplekso rekonstrukciją, įrengiant baseiną. Renovuosime Šilutės kultūros namus bei sutvarkysime daugiabučių namų kiemus.
3. Užtikrinsime žvyrkelių asfaltavimo programos įgyvendinimą, apie tai informuojant visuomenę.

Savivaldos rinkimai vyks kovo 3 d.

Portalo „Šilutės ETA Žinios” politinės reklamos įkainiai

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Gripo sezonas šalyje jau įsibėgėjo. Medikai perspėjo, kad šiuo metu cirkuliuojantis gripo A viruso tipas – itin pavojingas dėl sunkios ligos formos, sukeliamų komplikacijų ar mirties rizikos. Didelį žmonių sergamumą gripu lemia dar ir tai, kad Lietuvoje skiepijimo nuo gripo aprėptys yra žemos, todėl didelė žmonių dalis, kurie nesirgo ar nesiskiepijo – neturi imuniteto šį sezoną cirkuliuojančiam gripo A viruso tipui.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ligai būdinga staigi pradžia

Gripas – tai pavojinga ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu bei viena dažniausių epidemijomis pasireiškiančių ligų. Užsikrėtus ir susirgus gripu, didžiausia grėsmė – sunkios komplikacijos: plaučių uždegimas, širdies raumens uždegimas, galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų uždegimas, sinusitas, inkstų uždegimas ir kt. Susirgus gripu, gali paūmėti dauguma lėtinių ligų (pavyzdžiui, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių), kurios taip pat gali lemti žmogaus sveikatos būklės pablogėjimą ar net mirtį.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad žmogus, užsikrėtęs gripo virusu, suserga per 24-72 val. (vidutiniškai 48 val.). Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.

Ar jau pavėlavome skiepytis?

Kaip pasakojo ULAC visuomenės sveikatos specialistė Asta Skrickienė, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepytis rekomenduoja viso gripo sezono metu, tačiau kai gripas yra smarkiai įsisiūbavęs, būtina kritiškai įvertinti situaciją.

„Lietuvoje, kur yra didelis skaičius sergančiųjų, prieš atliekant skiepus būtina įsivertinti esamą sergamumo gripu situaciją. Pasiskiepijus nuo gripo, imunitetas susiformuoja per dvi savaites, todėl asmenims, kurių aplinkoje yra daug sergančiųjų, net ir pasiskiepijus išlieka rizika susirgti.“

Vis daugiau įmonių pasirūpina savo darbuotojų saugumu

Klinikos „InMedica“ duomenimis, kasmet daugėja įmonių, siūlančių paskiepyti tam norą išreiškusius darbuotojus. Kaip pastebi klinikos komercinių projektų vadybininkė Sandra Mizaraitė, skiepijasi įvairių sričių darbuotojai ir konkrečių tendencijų neišskiria. „Paprastai skiepijasi tos įmonės, kurioms rūpi jų darbuotojų sveikata“, – sako S. Mizaraitė.

Šiemet prie šio sąrašo prisijungė ir vienas didžiausių prekybos tinklų IKI. Kaip pasakojo jo komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė, nemokamai paskiepyti tiek administracijos, tiek logistikos, gamybos ir parduotuvių darbuotojai.

„Kiekvieną dieną mūsų prekybos tinklo parduotuvėse apsilanko daugybė pirkėjų, todėl su jais bendraujantiems darbuotojams šaltuoju sezonu išauga rizika susirgti gripu. Norėdami apsaugoti mūsų darbuotojus, šiemet visiems jiems pasiūlėme nemokamai pasiskiepyti gripo vakcina. Susidomėjimas buvo labai didelis – savanoriškai pasiskiepijo 871 prekybos tinklo IKI darbuotojų“, – pasakojo komunikacijos vadovė.

Įmonės darbuotojai paskiepyti keturvalente, saugesne ir šiemet mūsų regionui rekomenduojama vakcina.

„Tikime, kad tai padės nesusirgti ne tik mūsų darbuotojams, bet taip galėsime iš dalies apsaugoti ir savo pirkėjus“, – teigė B. Čaikauskaitė.

Amžinas klausimas – ar skiepai apsaugo 100 proc.?

Trivalentė vakcina apsaugo nuo nuo dviejų A tipo potipių A(H1N1 pdm09 ir H3N2) bei vieno B tipo (Victoria linija). Keturvalentėje vakcinoje yra papildomai B tipo gripo viruso padermė (Yamagata linija). Šį gripo sezoną tiek Europoje, tiek Lietuvoje cirkuliuoja būtent A tipo gripo virusas.

Pasak S. Mizaraitės, vakcina nėra privaloma, tai yra kiekvieno žmogaus pasirinkimas, tačiau rizikos grupės asmenims gripas yra pavojingesnis nei kitiems – tai 65 m. ir vyresni asmenys, nėščiosios, asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose, arba sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais. Tai galioja ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

„Visgi apskritai skiepytis rekomenduojama visiems. Skiepytis keturvalente vakcina gali ir besilaukiančios ir maitinančios moterys, gali skiepytis senjorai, cukriniu diabetu, plaučių ligomis sergantys, kam yra padidinta rizika susirgti kvėpavimo, kraujagyslių ligomis“, – vardijo specialistė.

Skeptikams, kurie piktinasi pasiskiepiję ir vis tiek susirgę gripu, S. Mizaraitė turi paprastą paaiškinimą. „Nė viena vakcina 100 proc. neapsaugo nuo ligos, bet skiepai stipriai sumažina riziką gripo komplikacijų ir mirties riziką. Pasiskiepijus imunitetas susidaro per keturiolika dieną, todėl būnant nesaugioje aplinkoje, užsikrėsti tikimybė išlieka“.

Net pasiskiepijus yra svarbu nepamiršti ir nespecifinių profilaktikos priemonių – dažnai plauti rankas, laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo, reguliariai vėdinti patalpas ir drėgnu būdu valyti liečiamus paviršius.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pastarosiomis dienomis šalyje vyraujant gerokai šaltesniems orams ežeruose susidarė palankios sąlygos ledo dangos storiui didėti – naujausiais duomenimis ledo storis daug kur siekia 15–20 cm, o tai reiškia, kad ant ledo lipti yra saugu.

Kauno marias dengiantis ledas taip pat tvirtas, jo storis svyruoja apie 12–17 cm.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kuršių mariose ties Vente ledo dangos storis siekia 14 cm, ties Juodkrante ir Nida – 7–9 cm. Tačiau dėl mariose esančių properšų lipti ant ledo nesaugu.

Stop kadras.

Sausio 29 dieną Lietuvos bankas išleidžia dvi kolekcines monetas, skirtas stintų žvejybai viliojant, – 1,5 euro monetą iš vario ir nikelio lydinio ir 10 eurų sidabro monetą. Išankstinė monetų prekyba prasideda šiandien, sausio 22 dieną, el. parduotuvėje monetos.lb.lt.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Žvejai, girdėjome, jau nerimauja, kad stintų šiemet nebus, tačiau stintų mėgėjus norime nuraminti – jei ne lėkštėje, tai bent piniginėje stintų tikrai atsiras. Prieš pat stintų žvejybos įkarštį išleidžiame kolekcinę monetą, kurioje įamžinamas unikalus, tik Kuršių nerijoje gyvuojantis stintų žvejybos būdas. Ši moneta papildo jau 17 metų leidžiamą monetų seriją, skirtą Lietuvos gamtai“, – sako Lietuvos banko Monetų kūrimo komisijos pirmininkas Deivis Stankevičius.

Ant naujųjų monetų abiejose pusėse iškaldintas stilizuotas stintų žvejybos viliojant būdas: mediniais plaktukais ritmiškai kaukšima į lentos, pamerktos eketėn ir kyšančios iš vandens, galą; žuvys, reaguodamos į keliamus virpesius, artėja prie virpesių šaltinio ir sukasi vietoje, taip jos priviliojamos į tinklus.

Monetų averso ir reverso autorė – dailininkė Eglė Ratkutė. 10 eurų sidabro monetos reverse pabrėžtas stintų žibėjimas įvairiomis spalvomis. Monetos briaunoje užrašas „Stinta – pūki“, tai žvejų kreipimasis į žuvis – stintą ir pūgžlį, nuo seno Kuršių marių žvejų vadinamą „pūkiu“. Sidabro moneta išleidžiama 3 tūkst. vienetų tiražu.

Pusantroko moneta nespalvota, nukaldinta iš vario ir nikelio lydinio 30 tūkst. vienetų tiražu. Monetos nukaldintos Lietuvos monetų kalykloje.

Kolekcinė moneta, skirta stintų žvejybai viliojant, yra aštuntoji iš serijos „Lietuvos gamta“, pradėtos leisti 2002 metais.

Išankstinė prekyba naująja moneta prasidėjo sausio 22 dieną el. parduotuvėje monetos.lb.lt, o nuo sausio 29 dienos monetą bus galima įsigyti ir Lietuvos banko kasose bei per oficialius numizmatinių vertybių platintojus.

Monetos pristatymas įvyks sausio 29 dieną 17.30 val. Kuršių nerijos istorijos muziejuje, Pamario g. 53, Neringa.

Liudo Mockaus nuotr.

Šaltis atlėgs, bet tik trumpam.

Penktadienį saulė pasislėps už debesų ir beveik visoje šalyje pradės snigti. O kai kur truputį papustys, nes pietryčių vėjas sustiprės iki 5-10 m/s. Aukščiausia temperatūra dieną pasieks 4-9 laipsnius šalčio.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šeštadienio naktį taip pat kris sniegas. Pietryčių, pietų vėjas susilpnės iki 4-9 m/s. Šalčio bus vos 7-12 laipsnių. Dieną snigs mažiau. Pasnigs daugelyje rajonų, bet vyraus nedidelis sniegas. Vėjas jau bus silpnas, įvairių krypčių. Aukščiausia temperatūra svyruos tarp 4-9 laipsnių.

Sekmadienį sniego dar sumažės ir jis nebus įkyrus. Tik naktį dar beveik visur truputį pasnigs, o dieną žymesnio sniego tikėtis neverta. Naktį dvelks silpnas, nepastovios krypties vėjas. Dieną 5-10 m/s greičiu jis papūs iš rytų. Naktį vėl nelabai maloniai nustebins sugrįžęs šaltis. Žemiausia temperatūra nukris iki 11-16, o vietomis, padangei pragiedrėjus, iki 17-19 laipsnių šalčio. Dieną šaltis sugebės sušvelnėti iki 7-12 laipsnių.

Pirmosiomis naujos savaitės dienomis sniegas retkarčiais primins apie save. Naktimis temperatūra vis dar vietomis žvalgysis link 15-18 laipsnių, dienomis ji irgi bus neigiama.

www.silutesetazinios.lt asociatyvi nuotr.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas dėl melagingų parodymų davimo. Iki šiol neteistai moteriai, galimai norėjusiai nuo baudžiamosios atsakomybės išgelbėti savo sutuoktinį, dabar gresia teistumas.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, dar 2017 metų rugsėjo pabaigoje apsvaigęs nuo alkoholio vyras, policijos pareigūnų buvo rastas į pakelės griovį nuvažiavusiame automobilyje.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Įvykio vietoje matuokliu nustatytas 2,27 promilės girtumas, o kraujo mėginys parodė dar didesnę alkoholio koncentraciją – 2,75 promilės etilo alkoholio. Vyro atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas.

Galimai nuo baudžiamosios atsakomybės norėjusi išgelbėti savo sutuoktinį, moteris apklausos metu teigė, kad automobilį iš tikrųjų vairavo ji. Moteris pasakojo, kad vėlų vakarą vairuodama automobilį su sutuoktiniu susikivirčijo. Kadangi šis labai rėkė, ji nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo į griovį. Supykusi ant vyro, ji neva laukais išėjo namo ir paliko jį vieną įvykio vietoje. Vėliau šį savo pasakojimą moteris dar kartą patvirtino papildomoje apklausoje.

„Liudytojai prieš apklausą visuomet yra supažindinami su teisių ir pareigų liudytojui išaiškinimo protokolu. Jame akcentuojama atsakomybė už melagingų parodymų davimą. Tačiau ne visi liudytojai supranta, kad melas turi pasekmes“, – teigė ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras Marius Maurius.

Nepatikėję šia moters versija, pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą vyro atžvilgiu dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Pernai metų spalį Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs prokuroro apeliacinį skundą, su prokuroru sutiko ir vyrą pripažino kaltu. Šio teismo sprendimo pagrindu prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nuteistojo žmonos galimo melagingų parodymų davimo.

Ikiteisminis tyrimas baigtas, o byla su kaltinamuoju aktu jau pasiekė Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) informuoja, kad Lietuvoje plinta el. laiškai su kenksmingu programiniu kodu. Pastarosiomis dienomis NKSC fiksuoja atvejus, kuomet klastojant Lietuvos valstybinio ar privataus sektoriaus įstaigų el. pašto adresus, platinamas kenkimo kodas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kenkimo kodas talpinamas *.docx *.doc, *.rtf, *xls ir *.xlsx formato bylose, kurios būna prisegtos prie el. laiško. Atidarius prisegtą bylą, kenksmingu programiniu kodu bandoma apkrėsti kompiuterį išnaudojant „Microsoft Office“ programinės įrangos pažeidžiamumą „CVE-2017-11882“.

El. laiško tekstas dažniausiai būna parašytas lietuvių ar anglų kalba. Laiškas gavėjui atrodo tikroviškas, kadangi siunčiamas iš žinomo ir patikimo adresato, tačiau iš tiesų būna suklastotas.

Rekomendacijos

Šiuo metu ne visos kibernetinio saugumo priemonės geba identifikuoti šį kenksmingą programinį kodą, todėl platinami el. laiškai gali pasiekti dalį gavėjų. NKSC pažymi, kad kenksmingas kodas bando išnaudoti jau žinomą programinės įrangos pažeidžiamumą, kuriam programinės įrangos gamintojas jau yra išleidęs saugumo spragos pataisymus, tad pirmiausiai reikėtų atnaujinti naudojamą Microsoft Office programų paketą. Plačiau https://portal.msrc.microsoft.com/en-US/security-guidance/advisory/CVE-2017-11882.

Tikrinkite laiško antraštes (angl. headers), kuriose matoma, kas yra tikrasis laiško siuntėjas (laukelis From). Analizuojant antraštę, reikėtų žiūrėti į pirmą Received parametrą nuo apačios. Šis parametras pasakys, iš kurio serverio buvo išsiųstas el. laiškas. Jeigu From laukas yra siuntejas@imone.lt, tai ir Received laukelyje turi matytis adresų sritis (domenas) “imone.lt”. Šio sukčiavimo atveju laukelyje Received matomi visai kiti duomenys, iš kur buvo išsiųstas laiškas.

Priklausomai nuo el. pašto programos, antraščių peržiūros galimybė skiriasi.

Kibernetiniai nusikaltėliai nuolat platina ir kitus kenkimo kodus, kurie išnaudoja įvairios programinės įrangos pažeidžiamumus, todėl rekomenduojame nuolatos atlikti tiek antivirusinių, tiek operacinių sistemų, tiek kitos naudojamos programinės įrangos atnaujinimus.

Siekiant apsisaugoti nuo el. pašto adresatų klastojimo, rekomenduojama įgalinti ir tinkamai sukonfigūruoti „SPF“ (Sender Policy Framework) funkcionalumą. Ši priemonė turėtų būti naudojama su papildoma atsarga, kadangi neteisingi nustatymai gali nulemti kai kurių laiškų nepristatymą jų gavėjams.

Suklastotų el. laiškų pavyzdžių rasite čia: https://www.nksc.lt/naujienos/lietuvoje_plinta_el_laiskai_su_kenksmingu_programi.html