Šeštadienį, lapkričio 16 dieną, 21 val. 35 min. per LRT Kultūros kanalą bus rodomas Šilutės kultūros ir pramogų centro inicijuotas filmas “Vėliju Jum gerą giliukį, didelį stukį” (Linkiu laimės didelį gabalą).

Šioje kino juostoje apie mūsų krašto papročius ir tradicijas lietuvininkų tarme pasakoja pedagogės Vaida Galinskienė ir Indrė Skablauskaitė, lietuvininkų giesmes atlieka Šilutės kraštotyros draugijos folkloro ansamblis “Ramytė” (vadovė Giedrė Pocienė).

Projektas skirtas moksleiviams, studentams, kraštotyrininkams, visiems, tyrinėjantiems Mažosios Lietuvos regiono istoriją, nematerialųjį paveldą.

Gruodžio 6 d. Šilutės kultūros ir pramogų centre vyks baigiamasis Tarmių metų renginys. Programoje – filmo pristatymas ir susitikimas su kūrybine grupe.

Liudo Mockaus nuotr.

Sinoptikas Vytautas Sakalauskas LRT radijui prognozuoja gan lietingą ir apniukusį savaitgalį, bet žvarbu nebus – kol kas žiemiški orai į Lietuvą dar neskuba.

Penktadienį orai bus niūrūs, apniukę, pragiedrulių nedaug. Beveik visur truputį palynos, kris dulksna. Rytą ir pirmoje dienos pusėje vietomis dar gali tvyroti rūkas. Temperatūra bus teigiama – 4–7, o arčiau Baltijos jūros – 8–9 laipsniai šilumos. Pūs 6–11 m/s pietų-pietvakarių vėjas, kuris vakare ims stiprėti.

Šeštadienį atmosferos slėgis kris, pietvakarių-vakarų vėjas dar labiau sustiprės, vietomis jo gūsiai pasieks 15–20 m/s. Taigi orus jau lems pietinė ciklono dalis. Kur ciklonas, ten ir krituliai. Jų sulauksime ir Lietuvoje. Naktį ir rytą Pietų ir Rytų Lietuvoje gali iškristi šlapdriba, kitur – lietus. Vis dėlto oro temperatūra išliks pakankamai aukšta – naktį bus 1–6, prie jūros iki 8, o dieną net 6–10 laipsnių šilumos.

Sekmadienį orus vis dar lems ciklonas, tad retkarčiais palis. Naktį orai išliks vėjuoti, tik dieną vėjas ims rimti.

lrt.lt inf.

Teismas panaikino net 7 A. Juočo įsakymus dėl valstybinės žemės suteikimo laikinai naudoti bendrovei 'Goldengrass'. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Dėl teisės į valstybinės žemės nuomą Rusnėje ne pirmus metus kovojantys salos ūkininkai skina pirmuosius vaisius.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) teisėjų kolegija panaikino net 7 Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus vedėjo Artūro Juočo pernai vasarą išleistus įsakymus, kuriais rusniškių žemdirbių Snieguolės ir Lino Radvinskų pageidaujami valstybinės žemės sklypai buvo laikinai perleisti Usėnuose žolinių pašarų gamyba besiverčiančiai bendrovei “Goldengrass” (buvo UAB „GGF“), ir įpareigojo Nacionalinę žemes tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus dėl valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis.

Kalba eina apie „Goldengrass“ bendrovei nuomai prieš kelis metus suprojektuotus žemės sklypus, į kuriuos pretendavo ir Rusnės ūkininkai. Būdami įsitikinę, kad juos apgavo, pastarieji kreipėsi į teismus: Šilutės rajono apylinkės teisme garsiajam matininkui Aidui Guntarskiui buvo iškelta baudžiamoji byla dėl piktnaudžiavimo tarnyba, o Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo pradėtas teisminis ginčas dėl „Goldengrass“ bendrovei nuomai suprojektuotų žemės sklypų. Tačiau pastaroji byla buvo sustabdyta iki to laiko, kai bus iki galo išnagrinėta prieš tai minėta baudžiamoji byla.

Taigi, kol teisminis procesas dar nebuvo pasibaigęs, Šilutės žemėtvarkai ginčytinus žemės sklypus leido laikinai naudoti bendrovei „Goldengrass“.

Kaip jau buvo minėta, LVAT panaikino 7 Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus vedėjo įsakymus. Ši LVAT nutartis neskundžiama.

Padėtas taškas ir A. Guntarskio baudžiamojoje byloje – Lietuvos aukščiausiasis teismas matininką pripažino kaltu („Šilutės ETA Žinios“, „Teismas: garsusis Rusnės matininkas – kaltas, ir taškas“).

Todėl ir Klaipėdos apygardos teismas jau gali grįžti prie sustabdytosios administracinės bylos. Ją teismas iš esmės pradės nagrinėti gruodžio 3 d.

Pradinukų tėvai nenori užleisti savo vaikų mokyklos jauniesiems menininkams. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Būti ar nebūti Šilutės rajono vaikų meno mokyklai Pamario pagrindinės pradinių klasių skyriaus mūruose (buvusioje Šilutės pradinėje mokykloje)? – štai kur klausimas, į kurį Savivaldybės valdžiai bus ne taip jau ir lengva atsakyti.

Šilutės valdžiai jau teko atremti bent porą Pamario m-los pradinukų tėvų, prieštaraujančių jų vaikų iškėlimui į Žibų pradinę mokyklą, nepasitenkinimo bangų. Pastarąjį kartą tėvų vizito Savivaldybėje sulaukta šią savaitę.

Šaltinių teigimu, karšta buvo ir vakar įvykusiame Pamario mokyklos tarybos posėdyje.

Tuo tarpu rajono valdžia jai įprasta maniera teigia, kad kol kas nėra priimta jokių sprendimų. Esą Savivaldybės administracijos specialistai šiuo metu dar vis analizuoja situaciją.

Tačiau laikas nestovi vietoje, ir sprendimui priimti kasdien jo lieka vis mažiau, mat šiemet privatizuoti Meno mokyklos pastatai Atgimimo alėjoje ir Liepų gatvėje turi būti atlaisvinti iki kitų metų vasaros.

Susiję str.: “Trumpai: kryžkelė”,  “Parduota už 201 002 litus”, “Parduota už 200 000 litų”

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Raimundas Ambrozaitis pasirašė darbo sutartį su konkursą į Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – PSPC) vadovo pareigas laimėjusiu Liutauru Indriuška.

Naująsias pareigas oficialiai jis pradės eiti nuo gruodžio 9 d. Kadencijos trukmė – 5 metai.

L. Indriuška lig šiol darbavosi PSPC viešųjų pirkimų organizatoriumi, laikinai ėjo šios viešosios įstaigos vadovo pareigas.

Prieš mėnesį jis dalyvavo konkurse į PSPC vadovus ir jį laimėjo, nurungęs du konkurentus.

Buvusi PSPC vyr. gydytoja Jadvyga Ažukaitienė (beje, ji buvo L. Indriuškos bendrapartietė, liberalsąjūdietė) iš pareigų buvo atleista Savivaldybės tarybos sprendimu šių metų vasaros pradžioje.

Organizatorių nuotr.

Lapkričio 10 dieną, sekmadienį, Šilutės rajono savivaldybės posėdžių salėje įvyko Jaunųjų konservatorių lygos arba „Jaunimas, kuriantis Lietuvą“ (JKL) surengtas projektas „Pilietiškumo mokykla“.

30 moksleivių visą dieną imitavo Savivaldybės tarybos darbą: susiskirstę į komitetus sprendė problemas, pavyzdžiui, kaip būtų galima sumažinti Savivaldybės biudžeto skolą, rinko rajono merą (išrinktas A. Strukčinskas), dalyvavo simuliaciniuose Seimo rinkimuose bei priėmė bendrą rezoliuciją, kurią įteikė Šilutės rajono savivaldybės tarybos narei B. Kleinaitei.

Renginio dalyvius sveikino LR Seimo narė Agnė Bilotaitė ir Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Šarūnas Laužikas.

JKL tarybos atstovai D. Koskobekovaitė, K. Leipus ir P. Labukas džiaugėsi Šilutės skyriaus narių bei dalyvių aktyviu darbu. Jie teigė, kad Pilietiškumo mokykla Šilutėje – viena iš geriausių 6 – iuose rajonuose vykdytų projektų. Už puikų darbą jie dėkojo JKL Šilutės skyriaus pirmininkei G. Tubutytei ir visiems skyriaus nariams. Padėkota ir Jaunimo reikalų ir sporto koordinatorei R. Čiutienei už bendradarbiavimą, A. Balvočiui ir S. Tamašauskienei – už pagalbą ruošiant renginį.

Šis projektas padėjo pagausinti JKL gretas ir galbūt kai kam apsispręsti pasukti į politiką.

JKL narys Justinas Martinkus

Organizatorių nuotr.

Šilutiškiams gresia abonentinis mokestis už ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančius vaikus. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Jau ir Šilutės rajono savivaldybėje pradedama svarstyti apie abonentinį mokestį už biudžetines ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančius vaikus.

Šilutės r. savivaldybė toli gražu ne pirmoji Lietuvoje užsimojo įvesti naują mokestį. Tokį jau kuris laikas turi Šiauliai, Jonava, kai kurie kiti miestai ir rajonai. Mokesčio dydis juose svyruoja nuo keliolikos iki kelių dešimčių litų per mėnesį.

Abonentinis mokestis mokamas už visą mėnesį, nepriklausomai nuo to, kiek dienų vaikas lankė ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Juo iš dalies dengiamos pastoviosios vaikų darželių išlaidos, perkamos įvairios priemonės.

Šilutėje, anot Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos Birutės Tekorienės, galvojama apie 20 litų dydžio mėnesinį abonentinį mokestį už vieną vaiką.

Tačiau, kaip telefonu teigė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Šimelionis, jokių sprendimų dar nėra priimta. Esą kol kas tik renkama informacija, todėl jis dar negalintis pasakyti, kada teoriniai pasvarstymai apie vaikų darželiuose teikiamų paslaugų papildomą apmokestinimą pavirs Savivaldybės tarybos sprendimo projektu.

Švietimo skyriaus duomenimis, vaikų skaičius Šilutės rajono vaikų darželiuose ir mokyklose veikiančiose ikimokyklinio ugdymo grupėse, neskaitant Žemaičių Naumiesčio mokyklos – darželio, šiuo metu siekia beveik 1180. Jų išlaikymas valstybės ir Savivaldybės biudžetams šiais metais gali atsieiti beveik 8,58 mln. Lt: 6,12 mln. Lt numatyta skirti iš rajono biudžeto, 2 457 100 Lt – ikimokyklinio ugdymo krepšelio lėšos. Vienam vaikui per metus tenka beveik 7,3 tūkts. Lt.

Tėvams vieno vaiko išlaikymas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje atsieina daugiau kaip 7 litus per dieną: 1 litas skiriamas priemonėms įsigyti, likusieji – maistui. Bet yra įvairių lengvatų.

Poreikio didinti mokestį už maistą, anot B. Tekorinės, kol kas nėra.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvos pamario krašto socialdemokratai partijos kandidatais į LR Prezidentus per kitąmet vyksiančius rinkimus mato du savo bendrapartiečius – tai LSDP pirmininkas, LR Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius ir iš Šilutės rajono kilęs Europos parlamento narys Zigmantas Povilas Balčytis.

Pastarasis šilutiškių socdemų iškeltų kandidatų į Prezidentus sąraše įrašytas antruoju. Tam atvejui, jeigu partijos pirmininkas nuspręstų nesivaržyti dėl šalies vadovo posto.

Tačiau Z. P. Balčytis ant atsarginių suolelio nesijaus vienišas, mat jau esama daugiau rezervinių kandidatų. Pavyzdžiui, LSDP Prienų skyrius greta Z. P. Balčyčio jau „pasodino“ euporalamentarę Viliją Blinkevičiūtę ir sveikatos apsaugos ministrą Vytenį Andriukaitį.

Šilutės rajono socialdemokratų lyderio, Šilutės r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Alvido Šimelionio žiniomis, A. Butkevičius apie savo apsisprendimą turėtų pranešti kitų metų sausį.

ve.lt nuotr.

Ožkų medžioklė vidury baltos dienos Šilutės rajone baigėsi akistata su policijos pareigūnais.

Lapkričio 10 d. apie 11 val. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas gavo pranešimą apie ožkų medžioklę. Apie įvykį pranešė „Gėgės” medžiotojų būrelio nariai. Atvykę į įvykio vietą Šilutės r. Katyčių seniūnijos Užkamonių kaime policijos pareigūnai sulaikė du medžiotojus. Jų grobis – nušauti 6 naminiai raguočiai, praneša Aplinkos ministerija.

Vienam iš medžiotojų nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kitas medžiojo pasibaigus medžiotojo bilieto galiojimui. Iš pažeidėjų paimti du šautuvai: karabinas ir lygiavamzdis.

Vyrai aiškino šaudę ožkas ne savo medžioklės plotuose raguočių šeimininko paprašyti. Esą ožkos pabėgusios ir jų niekaip nebuvo galima pagauti. Nušautų gyvulių šeimininkas to neneigė.

Už šį pažeidimą paslaugiems medžiotojams gresia nuo 500 lt iki 1000 lt bauda su ar be pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu arba teisės medžioti atėmimas nuo 1 iki 3 metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.

am.lt inf.

VSAT nuotr.

Pasieniečiams vėl įkliuvo 55 metų amžiaus prekiautoja kontrabandiniais rūkalais, kurios nesumokėtų baudų suma jau kada viršijo 150 tūkst. litų.

Pirmadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) Pagėgių rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai Šilutės autobusų stotyje stebėjo gerai žinomą ir nekart jiems įkliuvusią 55 metų šilutiškę. Pasieniečiai užfiksavo ir sandėrį – nelegali prekiautoja kitai moteriai pardavė 40 pakelių kontrabandinių baltarusiškų cigarečių „Fest“ ir „NZ Gold“.

Pardavėja ir pirkėja VSAT pareigūnų buvo sulaikytos su įkalčiais.

VSAT Pagėgių rinktinėje pasieniečiai pardavėjai dėl akcizais apmokestinamų prekių laikymo ar realizavimo pažeidžiant nustatytą tvarką pradėjo administracinės bylos teiseną. Nekart už tokius pažeidimus įkliuvusiai Šilutės gyventojai gresia maksimali administracinė bauda – nuo 20 iki 50 tūkst. litų. Sprendimą šioje byloje priims teismas.

Atsakomybės neišvengs ir iš šios moters kontrabandinių rūkalų įsigijusi 54 metų pirkėja. Jai irgi pradėta administracinės bylos teisena. Už tokį pažeidimą pirkėjai gresia bauda nuo 1 iki 5 tūkst. litų.

Po apklausos abi sandėrio dalyves pasieniečiai paleido.

Neabejojama, kad pardavėjai skirta dešimttūkstantinė bauda tik papildys įspūdingą jos „pasiekimų“ sąrašą – jai skirtų ir nesumokėtų baudų suma jau perkopė 150 tūkst. litų. Dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis ir prekybos kontrabandinėmis cigaretėmis šilutiškė nesyk yra įkliuvusi ir VSAT, ir policijos pareigūnams.

Paskutinį kartą pasieniečiai ją sulaikė birželį.

Kontrabandinių rūkalų pardavimu besiverčianti ir baudų nemokanti moteris yra bedarbė, gauna valstybės skiriamas pašalpas. Be to, savo nelegalią veiklą ji teisina tuo, kad augina nepilnametį vaiką ir turi sveikatos problemų.

VSAT inf.

A. Guntarskis nuteistas už piktnaudžiavimą tarnyba. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija skandalingai pagarsėjusio Aido Guntarskio kasacinį skundą patenkino tik iš dalies: matininkui nebereikės atlyginti neturtinės žalos penkiems nuo jo galimai nuketėjusiems asmenims – po 500 kiekvienam, tačiau 180 MGL dydžio (23 400 litų) baudą, skirtą jam už piktnaudžiavimą tarnyba, vis dėlto turės sumokėti. A. Guntarskiui taip pat teks atlyginti 2000 Lt dydžio neturtinę žalą vienai nukentėjusiajai.

Praeitų metų balandį Šilutės rajono apylinkės teismas nuteisė A. Guntarskį už tai, kad šis, būdamas individualios įmonės, teikusios viešąsias paslaugas žemės reformos projektų rengimo srityje, savininkas, pagal pareigas prilygintas valstybės tarnautojui, vykdydamas Rusnėje esančios valstybinės žemės sklypų nuomos projektus, tyčia suklaidino pirmumo teisę nuomotis valstybinę žemę turinčius šešis pretendentus. 2007 m. spalio mėn. Rusnės seniūnijos pastate jis melagingai nurodė žmonėms, kad laisvos valstybinės žemės rinktis nuomai nebėra, nors iš tikrųjų tuo metu tokių sklypų dar buvo ir jie buvo išnuomoti ne pirmumo teisę turėjusiems piliečiams, o vienai uždarajai akcinei bendrovei, kurioje anksčiau pats buvo dirbęs.

Anot teismo, tokiais veiksmais A. Guntarskis padarė didelę žalą valstybei, nes diskreditavo žemėtvarkos sistemos vardą.

Nukentėjusieji prašė teismo atimti iš A. Guntarskio teisę teikti žemės projektavimo paslaugas. Tačiau teismas apsiribojo paskirdamas jam 23 400 litų dydžio baudą.

Susiję str.: “Rusnės žemėtvarkininkas nuteistas už piktnaudžiavimą tarnyba”,
“Piktnaudžiavimu kaltinamas matininkas laukia teismo nuosprendžio”

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

„Nebuvo kitos išeities, tik nusivilkti striukę, ant jos guldyti du leisgyvius jūrinius erelius ir vilkti paskui save, viliantis, kad neįsmuksiu ir nenusmegsiu dumblynėje, gelbėdamas du į nelaimę pakliuvusius karališkus pamario paukščius“, – antradienį Ventės rage pasakojo Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologas, pirmus metus dirbantis Ventės rago stotyje Vytautas Eigirdas.

Jaunam specialistui vakar teko rizikuoti savo gyvybe ir sveikata dėl galingiausių, į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų paukščių gerovės. Jam pasisekė ir pačiam iš klampynės išsivaduoti, ir erelių jaunikliams suteikti šansą išgyventi. Nes neišvengiama žūtis jiems tikrai jau žvelgė tiesiai į akis, rašo Aldona Aleksėjūnienė str. „Ventės rage – jūrinių erelių gelbėjimo operacija“ portale grynas.lt.

Tai, ką pamatė ornitologas V. Eigirdas, žvalgydamasis po nusekusius Kintų tvenkinius, pirmadienį jį sujaudino ir sukrėtė. Dumble buvo įstrigę du paukščiai, kurie čia, matyt, ieškojo ant dugno įstrigusių žuvų, kasdienio maisto. Bet gal buvo užpulti vyresnių, stipresnių paukščių. Grumtynėse jaunikliai, matyt, pralaimėjo, ir buvo nublokšti į dugną ir nuo galvos iki kojų aplipo dumblu, kuris neleido pakilti.

Daugiau: grynas.lt: „Ventės rage – jūrinių erelių gelbėjimo operacija“

B. Degutis išlydėtas į pensiją. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Benediktas Degutis atšauktas iš AB „Biofuture“ generalinio direktoriaus pareigų. Penktadienį jis išlydėtas į užtarnautą poilsį.

Bendrovės valdyba naujuoju įmonės vadovu išrinko AB „Biofuture“ technikos direktorių, energetiką Andrių Petruškevičių.

B. Degutis bioetanolio bendrovės generalinio direktoriaus pareigas ėjo nuo 2011 m. gruodžio 30 d.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lenkijos sostinėje Varšuvoje surengtame prestižiniame rankų lenkimo turnyre “Nemiroff World Cup 2013″ šilutiškė tvirtarankė  Eglė Vaitkutė (svorio kategorija – per 65 kg) iškovojo du aukso medalius. Ji laimėjo varžybas tiek kaire, tiek dešine rankomis.

Šiose varžybose lietuviai laimėjo iš viso 4 medalius: be E. Vaitkutės, medalius dar pelnė Mantas Ašmonas (iki 78 kg)  ir Santana Venckevičiūtė (iki 65 kg) – abu jie kaire ranka iškovojo sidabrą

Po žeme ties Usėnais slepiasi dideli druskos klodai. (ve.lt nuotr.)

Lietuvai svarstant apie skalūnų dujų gavybą, vis aktualiau skamba klausimai: kokius dar turtus slepia Lietuvos gelmės ir kaip tais turtais pasinaudoti su mažiausiais nuostoliais sau ir ateities kartoms?

Pasakojimą apie mūsų krašto gelmių išteklius reikia pradėti nuo jo geologinės istorijos, nes kaip tik praeityje vykę geologiniai procesai, kartais atsitiktinės jų samplaikos ir lėmė gelmių išteklių susidarymą. O kiekvienu geologinės istorijos tarpsniu tai vyko vis kitaip.

Lietuvos žemės istorija prasidėjo beveik prieš 2 mlrd. metų, kelių litosferos plokščių sandūroje gimstant naujam žemynui. Tai buvo romantiški laikai – plokštės niro viena po kita, lydėsi magma ir veržėsi iš ugnikalnių, kilo kalnynai, drebėjo žemė. Tuo metu, susidarant žemyninei plutai, vykstant magmatizmui ar su juo susijusiems reiškiniams, radosi granito, marmuro, serpentinito klodai, metalų ir pramoninių mineralų sankaupos – geležies, vario, molibdeno, retųjų žemių elementų, torio, apatito. Ir padidintą gelmių šilumos srautą vakarų Lietuvoje lėmė plutos sandaros ypatumai ir granito intruzijos joje.

Šis pirmasis geologinės istorijos laikotarpis truko apie pusę milijardo metų, kol pamažu viskas nurimo, kalnai suiro, o prieš 600 mln. metų ant aplyginto kristalinių uolienų paviršiaus ėmė klostytis nuosėdos. Jos klostėsi mūsų žemynui slenkant nuo Antarktidos platumų iki jo dabartinės vietos. Slinkdamas jis kirto pusiaują ir įvairias klimato juostas, susidurdavo su kitais žemynais ir vėl nuo jų atskildavo. Dėl to kito klimatas, būsimą mūsų kraštą užliedavo jūros, jos ir vėl pasitraukdavo arba išdžiūdavo, palikdamos įvairių nuosėdinių uolienų sluoksnius. Šioje storymėje randame klinties ir molio, nusėdusių jūros dugne, dolomito, anhidrito ir halito (valgomosios druskos), išsiskyrusių seklios jūros lagūnose karšto dykuminio klimato sąlygomis. Nafta ir kiti angliavandeniliai – tai gyvybės liekanos, klestėjusios šiltose jūrose mūsų žemynui slenkant per pusiaują.

Galiausiai per pastaruosius pusę milijono metų kelis kartus paviršių uždengė ledynai, kiekvieną kartą palikdami savo sąnašų klodus. Šie dariniai ir dengia visą mūsų krašto paviršių. Ledyno tirpsmo vandenys dosniai pažėrė mums žvyro ir smėlio, prinešė molio į prieledyninius ežerus ir net atseikėjo truputį aukso ir sunkiųjų mineralų (granato, ilmenito, cirkono), greičiausiai iš Suomijos uolienų.

Poledynmečiu, per pastaruosius 12 000 metų, ledyniniai dariniai vietomis buvo perklostyti vandens, vėjo ir žmogaus. Bet ir per šį trumpiausią geologinės istorijos tarpsnį upės savo vagose suklostė žvyro, vėjas išrūšiavo ir supustė smėlio kopas, ežeruose susikaupė sapropelis, pelkėse – durpės, o į Kuršmares jūros srovės atnešė Sambijos gintaro.

Taip mūsų krašte atsirado nemaža gelmių išteklių įvairovė.

Daugialypis telkinys

Gelmių išteklių telkinys pirmiausia yra geologinė sąvoka, tai – žmogui naudingos medžiagos, susidariusios gelmėse įvairių geologinių procesų metu ir susitelkusios apibrėžtoje vietoje. Beje, gelmių ištekliais laikomos ne tik medžiagos, bet ir šiluma, ertmės ir kitos savybės, kuriomis žmogus gali pasinaudoti.

Tačiau gelmių ištekliai naudojami tik tada, kai juos įmanoma pasiekti ir išgauti iš uolienų esamomis techninėmis priemonėmis.

Be to, išteklių gavyba turi būti pelninga, tikslinga ekonomiškai. Tai lemia ekonominės sąlygos – paklausa ir pasiūla, išteklių kiekis, jų kokybė, gavybos sąlygos ir kiti veiksniai, nuo kurių priklauso išgavimo savikaina ir pardavimo kaina.

Gelmių išteklių naudojimas neišvengiamai keičia aplinkos būklę, veikia jos kokybę. Todėl, vertinant jų naudojimo galimybes ir tikslingumą, būtina numatyti ir įvertinti poveikį aplinkai ir įtaką žmonių gyvenimo sąlygoms. To reikalauja dauguma valstybių, teisės aktais nustatydamos telkinių tyrimo ir naudojimo taisykles, taip pat ir Lietuva. Pavyzdžiui, pas mus saugomose teritorijose naudingųjų iškasenų gavyba apskritai draudžiama.

Tam tikrų rūšių gelmių ištekliai turi ir politinę reikšmę, nuo jų priklauso atskirų valstybių ar net viso pasaulio ekonomika. Todėl jų naudojimas kartais reguliuojamas ir tarptautiniais susitarimais.

Taigi telkinys yra daugialypė sąvoka, kartu geologinė, technologinė, ekonominė, ekologinė, teisinė ir politinė. Jis gali būti naudojamas tik jei tenkina visų šių sričių reikalavimus, o tai nustatoma tik gerai jį ištyrus. Taigi nustatyto lygio ištirtumas – irgi vienas iš telkinio sąvokos aspektų.

Ko turime Lietuvoje

Lietuvoje turime 17 rūšių naudingųjų iškasenų, iš kurių, Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, naudojami 9 rūšių naudingųjų iškasenų ištekliai – naftos, klinties, dolomito, kreidos mergelio, smėlio, žvyro, molio, durpių, sapropelio. Mūsų svarbiausi ir daugiausia naudojami ištekliai, kaip, beje, ir pasaulyje – požeminis vanduo ir statybinės medžiagos. Pasaulyje į pirmą vertingiausių ir labiausiai naudojamų medžiagų penketuką dar patenka nafta ir akmens anglis.

Požeminio vandens turime daug ir esame viena iš nedaugelio valstybių, kurios gėrimui naudoja vien požeminį vandenį. Šiuo metu mums pakanka apie 12 proc. galimų išteklių. Geriamojo požeminio vandens ištekliai labai priklauso nuo taršos, o užterštą vandenį išvalyti gali būti sudėtinga, brangu, o kartais ir neįmanoma. Todėl būtina vengti ūkinės veiklos, keliančios grėsmę šiam didžiausiam gelmių turtui.

Iš kietųjų naudingųjų iškasenų Lietuvoje daugiausia išgauname žvyro ir smėlio, durpių, dolomito, klinties ir molio. Tai mūsų „duona kasdienė“, nes šios iškasenos reikalingos būsto, kitų pastatų, kelių statybai, įvairių plačiai naudojamų dirbinių gamybai.

Bet turime ir naudingųjų iškasenų, kurių telkiniai surasti, ištirti, bet dar nenaudojami.

Iš jų pirmiausia paminėtinas anhidritas, kurio gavyba tikėtina jau artimiausiu metu. Anhidritas – tai kalcio sulfatas (CaSO4), jis yra šviesiai pilkos ir melsvos spalvos. Šios uolienos ištisinis klodas plyti nuo Kauno į vakarus ir toliau tęsiasi Kaliningrado srityje ir Lenkijoje. Klodo storis siekia 90 m, o gylis svyruoja nuo 150 iki 650 m (Gasiūnienė, 1998). Jis tinka cemento, glaistų ir apdailos plokščių gamybai ir greičiausiai turėtų neblogą paklausą, nes mūsų kaimynai – Latvija, Estija ir Šiaurės šalys anhidrito neturi. O jo ištekliai Lietuvoje, galima sakyti, neriboti.

Susidarymo būdu, laiku ir vieta su anhidritu siejasi ir valgomoji druska, tik jos yra daug mažiau, ji nesudaro ištisinio sluoksnio, o yra susitelkusi į atskirus kupolo pavidalo klodus. Jų, manoma, yra keliose Šilutės ir Šilalės rajonų vietose. Prie Usėnų toks kupolas pragręžtas. Jo dydis 3×4 km, nustatytas storis iki 69 m. Įvertinti ištekliai – apie pusę milijardo tonų, o prognozuojami – dar beveik penkis kartus didesni. Tiesa, gylis nemažas – nuo 459 m ir daugiau, bet druską nebūtina kasti, galima ir išplauti per gręžinius (Saulėnas ir kt., 1997).

Šalia Ūsėnų prie Stoniškių kaimo yra dar vienos beveik pamirštos naudingosios iškasenos – opokos telkinys. Opoka – nuosėdinė uoliena, sudaryta daugiausia (63–73 proc.) iš silicio dioksido, kurį savo kiauteliuose sukaupė smulkučiai organizmai – titnagdumbliai, klestėję kreidos periodo jūroje. Opoka naudojama įvairių rūšių cemento, silikatinių plytų gamybai. Jos ištekliai Lietuvoje – per 30 mln. tonų, bet gavyba nutrūko prieš du dešimtmečius.

Naudingųjų iškasenų telkinių yra ir kristalinėje plutoje. Pietų Lietuvoje ji slūgso negiliai – nuo 200 iki 500 m. Čia geriausiai ištirti geležies rūdos kūnai apie Varėną. Pirmą kartą geležies rūda surasta 1973 m. Gudų girios glūdumoje, keli kilometrai nuo garsaus Zervynų kaimo, tikrinant gręžimu magnetinę anomaliją. Stipriausia magnetinė anomalija aptikta prie pat Varėnos. Čia atlikus tikslingus tyrimus nustatyta keletas magnetito (Fe3O4) kūnų. Įvertinta, kad vien centrinėje telkinio dalyje sodrios (Fe>45 proc.) rūdos yra 142 mln. tonų, o visame telkinyje jos gali būti dar antra tiek. Rūdos kūnai prasideda nuo 360 m gylio, o atsekti iki 1100 m. Šiose apylinkėse yra surasta dar keliolika geležies rūdos sankaupų. Dvi iš jų laikomos telkiniais, o kitos – tik apraiškomis. Visas šis plotas išskirtas kaip Varėnos rūdinė juosta.

Šioje juostoje geologinio kartografavimo ir geležies paieškų metu buvo nustatyti padidėję kiekiai retųjų žemių elementų – cerio, lantano, taip pat radioaktyvaus elemento torio ir pramoninių mineralų – apatito (naudojamo trąšų gamybai) ir žėručio flogopito. Ceris ir lantanas itin reikalingi dabartinei aukštųjų technologijų pramonei. Lietuvos uolienose jų koncentracija siekia 1–2 proc., o tai šiems elementams – daug, nes jie retai sudaro didesnes sankaupas. Tiesa, kol kas tai nustatyta tik kerno mėginiuose iš atskirų gręžinių, todėl nežinome, ar čia yra pramoninės vertės sankaupų. Vilniaus universiteto geologijos studijų programos bakalaurantė Vaida Kirkliauskaitė ir jos diplominio darbo vadovas (šio straipsnio autorius), surinkę ir apibendrinę ankstesnių tyrimų duomenis, atlikę papildomą analizę, nustatė galimas šių metalų telkimosi sąsajas su tam tikrais geologiniais vyksmais ir padarė prielaidą, kad tokia tikimybė yra. Tai kol kas tik mokslinis numatymas – prognozė, bet kartu ir pirmas žingsnis į paieškas.

Iš galimų kristalinio pamato gėrybių dar paminėtina vario ir molibdeno rūdos apraiška, aptikta tiriant granito intruziją netoli Margionių kaimo. Keliuose intervaluose nustatyta rūdinė koncentracija, bet tik viename gręžinyje. Todėl nežinome, ar tai telkinys, ar tik apraiška. Pramoninė šios apraiškos vertė abejotina, nes ji yra visai šalia Dzūkijos nacionalinio parko ir gavyba paveiktų šios vertingos saugomos teritorijos aplinką.

Dar mažai Lietuvoje naudojama gelmių vertybė yra ertmės. Jos gali būti gamtinės ir dirbtinai sukurtos. Nuosėdinėje storymėje, kuri vakaruose viršija 2000 m, yra labai skirtingų savybių uolienų, tarp jų poringų. Tokiose uolienose, jei jos slūgso tinkamoje padėtyje, galima įrengti požemines dujų saugyklas. Kai kuriose Europos valstybėse plėtojami projektai laikyti izoliuotuose poringų uolienų sluoksniuose karštą (200oC ir daugiau) vandenį – tarsi didžiuliame termose. Jis ten suleidžiamas vasarą, o naudojamas žiemą.

Dirbtinės ertmės – tai požeminiai statiniai, naudojami saugykloms ir sandėliams. Ten galima saugiau negu paviršiuje laikyti ir pavojingas medžiagas, ir visokius vertingus dalykus. Tik svarbu saugyklas įrengti taip, kad būtų galima kontroliuoti saugomų medžiagų būklę ir, esant reikalui, jas vėl panaudoti. Manoma, kad XXI a. toks gelmių naudojimas plėsis.

Geologijos dilema: ką daryti suradus?

Gydytojai privalo padėti ligoniui, nesvarbu, ar jis geras žmogus, ar ne. O geologų profesinė priedermė – tirti žemės gelmes ir ieškoti naudingųjų iškasenų. Tačiau jų gavyba beveik visada susijusi su aplinkos pažeidimu ir sukelia vienokius ar kitokius neigiamus padarinius, kuriuos įvertinti ir numatyti irgi privalo geologai. Jų vertinimai ir prognozės turi būti tikslūs ir nešališki, kaip gydytojo diagnozė. O juk kartais neigiami gavybos padariniai gali atsverti jos naudą. Gali būti ir taip, kad kažkam teks nauda, o kažkam – neigiami padariniai. Štai čia ir iškyla dilema, reikalaujanti iš geologų ne tik profesinės, bet ir pilietinės pozicijos – vieną dieną geologas gali rašyti ataskaitą apie surastus išteklius, o kitą – peticiją prieš jų naudojimą.

Kita vertus, be gamtos išteklių gyventi negalime. Tai turtas, kurį turime naudoti tenkindami mūsų poreikį vandeniui, būstui, keliams, energijai ir įvairiausiems gaminiams. Gavyba sukuria darbo vietas ir papildo valstybės iždą mokesčiais. Šiemet į valstybės biudžetą iš naudingųjų iškasenų gavybos planuojama surinkti daugiau kaip 70 mln. litų mokesčių, iš jų 34 mln. litų už naftą. Tad kiekvienu atveju reikia teisingai įvertinti nuostolių ir naudos santykį. Tai padaryti dažnai nėra paprasta, daugeliu atvejų dėl gavybos galimybių būna skirtingų nuomonių, kartais kyla visuomenės pasipriešinimas, kuris ne visada būna pakankamai pagrįstas.

Pavyzdžiui, anhidrito gavyba prie Garliavos, mano nuomone, yra tikslinga ir leistina, nors vietos žemės savininkai tam ir priešinasi. Anhidritas – vertinga medžiaga, ištekliai dideli, gavyba vyks po žeme, šachtose, todėl poveikis aplinkai ir žmonėms būtų nedidelis, o nauda ir gavėjui, ir valstybei gali būti žymi.

Priešingas pavyzdys – vadinamosios skalūnų dujos, kurias teisingiau vadinti išsklaidytaisiais angliavandeniliais, nes jie nesutelkti atskirose vietose, o išsklaidyti toje uolienoje, kurioje susidarė. Be to, tai nebūtinai tik dujos, gali būti naftos ir bitumo. Ar turime tų išsklaidytųjų angliavandenilių, kokių ir kiek, dar nežinome, dėl to yra skirtingų nuomonių ir vertinimų. Bet prasidėjus pasiruošimui jų paieškoms kilo didelis visuomenės pasipriešinimas. Paieškos ir žvalgyba didelio pavojaus nekelia, bet gavyba – kelia. Svarbiausios grėsmės – gelmėse paliekamas didžiulis kiekis (gal net milijonai tonų) vandens su chemikalais, tarp kurių paprastai būna toksiškų medžiagų, galinčių prasiveržti į geriamojo vandens sluoksnius. Paviršiuje pavojų kelia didžiulė technogeninė apkrova, nes šimtai ar net tūkstančiai gręžimo ir gavybos aikštelių išdėstomos kas kelis kilometrus, o tarp jų – keliai, vamzdynai, kuriais nuolat juda įvairios medžiagos ir transportas. Poveikis aplinkos būklei ir žmonėms neišvengiamas, o pavojai akivaizdūs. Ryždamiesi tokiai veiklai visa tai turime numatyti, apskaičiuoti ir įvertinti. Ir dar turime neužmiršti, kad ne viską galima vertinti vien ekonomine nauda…

Naudingųjų iškasenų gavyba gali turėti ir papildomų teigiamų padarinių. Pavyzdžiui, esant palankiai geologinei sandarai karjerai gali būti paversti vandens telkiniais, ypač vertingais ten, kur trūksta ežerų.

Statistikos departamento duomenimis, parengtų naudoti Lietuvos gelmių išteklių vertė yra per 60 mlrd. litų. Bet šiuos išteklius turime teisingai įvertinti ir apdairiai naudoti, galvodami ir apie save, ir apie ateinančias kartas. Taigi daugialypėje telkinio sąvokoje slypi ir dar vienas aspektas – dorovinis.

Prof. Gediminas Motuza, „Spectrum“

Š. Laužikas nori išplėsti savo prieplauką Ventėje už žuvininkystės plėtrai skirtus pinigus. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Kas bendra tarp Šarūno Laužiko ir žuvininkystės? – tai klausimas, kuris pirmiausia iškilo projektų, pretenduojančių gauti europinę finansinę paramą tvariai žuvininkystei plėtoti pagal žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės VšĮ „Pasienio žuvys“ vykdomą projektą „Šilutės rajono ir Neringos Savivaldybių tvarios žuvininkystės plėtros strategija“, teikėjų sąraše žvilgsniui užkliuvus už Šilutės rajono savivaldybės visuomeninio mero pavaduotojo pavardės.

Š. Laužiko paraiškos registracijos Nr. EŽF-13-PŽ-02-026, pretenduojančių į paramą projektų sąraše ji įrašyta 26 – tuoju numeriu. Tai visa viešai prieinama informacija, visa kita – konfidencialu.

Visi VšĮ „Pasienio žuvys“ vietos projektų atrankos komiteto (toliau – komitetas) nariai ir kiti pastarojo posėdžio dalyviai yra pasirašę konfidencialumo deklaracijas, todėl, kol šiam kvietimui pateiktų ir komiteto atrinktų paraiškų nepatvirtino Nacionalinė mokėjimo agentūra, sužinoti apie projektus ką nors daugiau galima tik iš pačių pareiškėjų.

Tai kas bendra tarp Šarūno Laužiko ir žuvininkystės? – šį klausimą šiandien uždavėme pačiam visuomeniniam vicemerui.

- Aptarnaujame žvejus – pramoginės žvejybos laivus, savo laivus pas mus laiko ir kai kurie vietiniai žvejybos verslininkai, – nė kiek nesutrikęs atsakė Š. Laužikas.

- Bet poilsio ir laisvalaikio centras „Ventainė“ (Ventėje – red. pastaba) registruota jūsų sutuoktinės vardų, o paraišką dėl finansinės paramos teikė Š. Laužikas.

- Aš vykdau individualią kaimo turizmo veiklą. Prieplauka ir žemė priklauso man.

- Ir to gana?

- Taip.

Maždaug taip prasidėjo mūsų pokalbis su žuvininkystės plėtros regione programoje sumaniusiu dalyvauti mero pavaduotoju.

VšĮ „Pasienio žuvys“ projekto vadovas Egidijus Narevičius vėliau telefonu patvirtino, kad Š. Laužiko vykdoma veikla atitinka reikalavimus, todėl jis laisvai galįs pretenduoti į europinę paramą pagal šios vietos veiklos grupės įgyvendinamą tvarios žuvininkystės plėtros strategiją, tačiau, prisidengęs konfidencialumo deklaracija, nesutiko atskleisti, ar ta veikla esanti ta pati, apie kurią prieš tai kalbėjo Šilutės vicemeras.

Iš E. Narevičiaus pavyko sužinoti tik tiek, kad dėl Š. Laužiko paraiškos dar bus papildomai svarstoma komitete kartu su dar keliomis paraiškomis. Ne anksčiau kaip lapkričio pabaigoje.

Š. Laužikas norėtų įrengti savo prieplaukoje naujų tiltelių kateriams ir valtims švartuoti, taip pat nužymėti įplaukimą į prieplauką nuo Kuršių marių farvaterio.

- Dabar prieplaukoje yra vietos penkiems šešiems kateriams ir vienam dideliam laivui. Įrengus naujų tiltelių, sutilptų iki 30 laivų su grimzle iki 80 cm, – pasakojo Š. Laužikas.

Anot Š. Laužiko, žvejai savo laivus jo prieplaukoje galėtų laikyti nemokamai – esą kainuotų tik jų apsauga, – čia jie taip pat galėtų išsikrauti žuvį.

- Iš pačios prieplaukos neuždirbsi, bet man ir „Ventainei“ bus naudinga, nes, paženklinus įplaukimą, daugiau laivų turės galimybę pas mus atplaukti, – aiškino vicemeras. – Nieko neslepiu – viską darau savo vardu.

Š. Laužiko teigimu, šio projekto vertė – daugiau kaip 300 tūkst. litų. Maždaug 90 proc. šios sumos jis tikisi gauti per VšĮ „Pasienio žuvys“.

Lietuvos konservatoriams pati partijos vadovybė padeda apsispręsti, kokios pozicijos laikytis dėl referendumo žemės pardavimo užsieniečiams ir kitais klausimais.

Neseniai buvo išplatinta instrukcija partijos skyrių pirmininkams – TS-LKD vykdomoji sekretorė Monika Navickienė ją vadina vidiniu dokumentu, – kurioje aiškiai išdėstyta partijos pozicija – nepalaikyti referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams ir nedalyvauti referendumo organizavimosi grupėse – ir pabrėžiama, „jog suklydus ar esant suklaidintam dėl referendumo, savo parašą dar galima atšaukti. Tai padaryti galima iki lapkričio 29 d., Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikus prašymą“.

Todėl ir sakau, kad konservatoriams tai gerai…

Gero visiems savaitgalio.

Be pykčio,
Orestas

P.S. Per plauką išvengėme naujo perversmo Šilutės rajono savivaldybėje. Su tuo ir sveikinu.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Susitikimą su šilališkiais surengęs Seimo narys Remigijus Žemaitaitis „Tauragės žinių“ žurnalistui pripažino, kad uždrausti dokumentinį filmą apie Sausio 13-osios įvykius sugalvojo ne tik Seimo narys Bronius Bradauskas, bet ir jis, rašo Tomas Raulinavičius str. “Uždraudęs filmą apie Lietuvos laisvę seimūnas kaltas nesijaučia” laikraštyje “Tauragės žinios”.

„Tai buvo mūsų abiejų sprendimas. Aš jums aiškinu, filmą organizavo Biudžeto ir finansų komitetas. Renginys susijęs su ekonominiais dalykais, su pramone, su finansais, su valdysena. Šis filmas visiškai nesusijęs su niekuo, o yra vieno asmens demonstravimas, o pačios valstybės kūrimo, pramonės nėra. Reikėjo arba koreguoti, arba kažką daryti“, – per susitikimą su rinkėjais Šilalėje sakė Seimo narys R. Žemaitaitis.

Daugiau: www.taurageszinios.lt: “Uždraudęs filmą apie Lietuvos laisvę seimūnas kaltas nesijaučia”

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Aplinkos apsaugos agentūros 2011 metais vykdytos Lietuvos vandens telkinių ekologinės būklės stebėsenos rezultatai rodo, kad Šyšos upės būklė žemiau miesto tais metais buvo pakankamai gera.

2012 metų stebėsenos rezultatai paaiškės tik šių metų pabaigoje. Todėl teigti, kad per Šilutės miestą vingiuojančios upės ekologinė būklė tokia pat gera ir dabar, būtų neapdairu.

Upių ir ežerų ekologinė būklė skirstoma į penkias kategorijas – labai gerą, gerą, vidutinę, blogą ir labai blogą.

Vertinant vandens telkinių būklę žiūrima ne tik į cheminę koncentraciją, bet ir kaip atrodo pati ekosistema. Anot Aplinkos būklės vertinimo departamento direktoriaus Mindaugo Gudo, atskaitos taškas yra visiškai nepaveikta žmogaus ekosistema, kaip rezervate. Labai gera būklė yra arti prie nepaveiktų ekosistemų, ten, kur žmogaus poveikis yra visiškai minimalus, ir ekosistemos yra labai natūralios savo bioįvairove, žuvų rūšimis, bestuburiais ir t.t.

Gera būklė – kaip Šyšos upės žemiau Šilutės miesto – reiškia, kad tam tikras poveikis yra, bet jis gana nežymus.

Rusnės (Nemuno) ir Skirvytės upių ekologinė būklė prieš dvejus metus, deja, buvo bloga.

Daugiau: grynas.lt: „Lietuvoje – 17 labai švarių ežerų ir 7 labai švarios upės“

Susijęs: „VšĮ “Rūpi”: prasčiausia Nemuno vandens būklė yra ties Rusne“

ve.lt nuotr.

Sinoptikė Ieva Nariūnaitė prognozuoja lietingą savaitgalį – lis dieną, lis naktį, tik sekmadienį kritulių bus kiek mažiau, praneša portalas lrt.lt.

Penktadienį pirmoje dienos pusėje Žemaitijoje esantys lietūs judės rytų krytimi, tad ten atneš šiek tiek kritulių, o vėliau pietinius šalies rajonus pasieks šiltojo atmosferos fronto debesys, tad palyti daugiausia turėtų tuose kraštuose. Vis dėlto lietus bus nestiprus. Pūs vidutinio stiprumo pietinių krypčių vėjas. Įdienojus termometro stulpeliai rodys nuo 6 iki 11 laipsnių šilumos. Atrodo, kad vėsiausia bus rytiniuose ar šiaurės rytiniuose rajonuose, šilčiausia – prie jūros, bet didesnėje šalies dalyje temperatūra svyruos tarp 7–9 laipsnių šilumos.

Dėl minėto šiltojo atmosferos fronto šeštadienio naktį palis daugiausia pietiniuose ir rytiniuose rajonuose. Dieną į Lietuvą atkeliaus dar viena lietaus zona iš vakarų, jis vėl apims didžiąją šalies dalį. Pūs vidutinio stiprumo pietų vėjas. Naktis bus vėsoka –1–6 laipsnių šilumos. Dieną turėtų būti vienu kitu laipsniu šilčiau nei penktadienį.

Sekmadienio naktį taip pat turėtume sulaukti lietaus, o dieną trumpai palis tik vietomis. Daugiau lietaus bus rytiniuose rajonuose. Vėjas tebepūs iš pietų-pietvakarių.

Dėl debesų sluoksnio, gaubiančio Lietuvos dangų, naktis bus šiek tiek šiltesnė – 3–8 laipsnių šilumos, o dieną oras sušils iki 5–10 laipsnių.

lrt.lt inf.