Oresto Lidžiaus nuotr.

Baigėsi Šilutės miesto istorinio Šilokarčemos kvartalo architektūrinės- urbanistinės idėjos konkursas, oficialiai paskelbti nugalėtojai.

Konkurso nugalėtoju ir pirmosios premijos laimėtoju vertinimo komisija pripažino projektą „Ant bangos“ parengusį autorių kolektyvą iš Klaipėdos – Mantą Daukšį, Tadą Sviderską, Aurimą Baužį, Šarūnę Bagdonaitę, Gintautą Tamošaitį ir Šarūną Verbų.

Konkursą inicijavusi Šilutės rajono savivaldybės administracija architektų komandą apdovanos 10 tūkst. Lt premija. Piniginėmis premijomis taip pat bus apdovanoti ir 2-ąją (5 tūkst. Lt) bei 3-iąją (3 tūkst.Lt) vietas pelniusių darbų autoriai.

Antros vietos nugalėtoju pripažintas projektas „Vartai į Deltą“, autoriai – Justina Muliolytė ir Tadas Jonauskis. PUPA-Public Urbanism Personal Architecture, MB „ Pupa – strateginė urbanistika“,Vilnius.

Trečia vieta atiteko projektui „131016“, autoriai – Povilas Čepaitis, Valdemaras Bučys , Donatas Žvirblis, UAB“ UNITECTUS” Vilnius.

Vertinimo komisija, kaip laimėjusio darbo privalumus, įvardijo tai, jog projekte nenumatoma plėsti savivaldybės ir kultūros centro pastatų, išlaikant atvirą erdvę prie Šojaus dvaro. Turgaus aikštės erdvėje, grindžiant pasirinktą vietą istorine analize, siūlomas paviljonas, tarnaujantis kaip informacinis centras bei pylimo, kaip architektūrinio elemento panaudojimas. Didelis darbo privalumas – upės senosios pralaidos panaudojimas dalį jos išgilinant, įrengiant irkluotojų įlanką. Priimtinas pasiūlymas dėl Žuvų turgaus aikštės panaudojimo. Darbe Šyšos kilpos parkas panaudotas ramiam poilsiui.

Konkursiniai projektai ir daugiau informacijos apie konkursą – tinklalapyje www.architektams.lt: „Šilokarčemos kvartalo architektūrinės – urbanistinės idėjos konkursas“.

Savivaldybės inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Švelnūs lapkričio orai išsilaikys tik iki sekmadienio, kai Lietuvą pasieks Atlanto ciklono įtaka. Kitos savaitės pradžioje numatoma šaltesnė temperatūra ir šlapdriba arba sniegas, praneša portalas lrt.lt.

Penktadienį žymesnio lietaus nenumatoma. Naktį daugelyje rajonų susiformuos rūkas, kuris vietomis išliks ir dieną. Temperatūra naktį nukris iki 1–6 laipsnių šilumos, dieną pakils iki 6–9 laipsnių.

Panašūs orai prognozuojami ir šeštadienį, tačiau nuo sekmadienio jau ims vėsti.

Daugiau: lrt.lt: ”Švelnus lapkritis – tik iki savaitės pabaigos, atkeliauja lietus ir šlapdriba”

Nežinau, ar atkreipėte dėmesį, bet dangus virš Šilutės jau trečią dieną iš eilės niekaip neišsiblaivo.

Klausiu savęs, gal tokios tat ir turi būti restoraninės koalicijos sudarymo pasekmės?

Bet kodėl, sakykit, mes visi dabar turime kęsti jų pagirias?

Kažkuris internetinis orakulas jau spėjo paleisti žinią, kad į kraštą grįžta tamsūs laikai.

O aš sakau, kad kažkas kėsinasi išjungti šviesą (kad ir kokios blausios jos esama) tunelio gale.

Nežinau, kaip jūs, bet aš negaliu be tos šviesos.

Todėl, būdamas blaivaus proto – juolab kad šiandien dar ne penktadienio vakaras, kurį ir man kartais visko nutinka, – pradedu savo pilietinę akciją: nuo šiandien kiekvieną dieną sutemus prie savivaldybės uždegsiu po vieną mažą žvakę – už puolusias sielas, vardan šviesos…

Be pykčio,
Orestas

P.S. Pažadu: kiekvieną rytą pats paimsiu nuo savivaldybės prieangio sudegusias žvakes.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Artinantis lemiamai kovai dėl valdžios Šilutės rajono savivaldybėje, nepopuliarių sprendimų projektai vienas po kito verčiami Tarybai skirtais informacinio pobūdžio dokumentais.

Ši tendencija akivaizdžiai pasireiškė šiandien, lapkričio 20 d., po pietų įvykusiame savivaldybės tarybos Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto posėdyje: komiteto pirmininkas, nuo lapkričio 1 d. už pinigus pradėjęs dirbti mero pavaduotojas socialdemokratas Algirdas Balčytis posėdžio pradžioje pasiūlė tris sprendimo projektus svarstyti tik kaip informaciją. Tačiau šis manevras jam, atstovaujančiam komitete aukščiausiam Savivaldybės valdžios ešelonui, pavyko tik iš dalies, nes dauguma posėdyje dalyvavusių politikų pareiškė norą, kad sprendimo projektas dėl paviršinių nuotekų (lietaus) tvarkymo sistemos eksploatavimo taisyklių patvirtinimo būtų svarstomas Taryboje. Užtat kiti du sprendimo projektai, kuriais siūloma žymiai padidinti komunalinių atliekų tvarkymo kainą nuo kitų metų pradžios, taip ir liko informacinio pobūdžio dokumentais. Bent jau kol kas.

Tarybai pritarus minėtiems dviem sprendimo projektams – anksčiau ar vėliau tai vis tiek nutiks, – komunalinių atliekų tonos surinkimas ir tvarkymas rajone pabrangs 48,8 proc. – iki 295,53 Lt (su PVM). Didės ir vietinė rinkliava, ji bus sudaryta iš dviejų dalių: bus fiksuotas metinis 12 Lt mokestis plius (gyventojams) 26 ct už kv. m (dabar 16 ct/kv. m). Didžiausią įtaką tokiam brangimui daro nuo kitų metų pradžios daugiau kaip dvigubai, lyginant su šių metų vasara, didėsiantis taip vadinamas vartų mokestis regioniniame sąvartyne – nuo sausio 1 d. bus 122,52 Lt už vieną atliekų toną  - ir per praeitą laikotarpį nepadengtos sąnaudos.

Savivaldybės gamtosaugininkas Remigijus Rimkus „ramina“, kad panašaus dydžio vietinę rinkliavą turi Klaipėdos ir Tauragės savivaldybės…

ve.lt nuotr.

Už kvaišalus įsiskolinusio ir už skolą užsienyje turėjusio atidirbti šešiolikmečio laukė sunki dalia – vagiliauti Škotijos parduotuvėse. Tačiau kelią nusikaltimui užkirto policijos pareigūnai, primena Aušra Pilaitienė str. „Šešiolikmetį pardavusių nusikaltėlių bylos ėmėsi teismas“ portale lrytas.lt.

Anot autorės, trečiadienį Klaipėdos apygardos teisme į kaltinamųjų suolą sėdo Šilutės rajono gyventojai – aštuoniolikmetis Deividas Irasikas, 26 metų Žygimantas Vaičiukas ir 22 metų Lukas Maksimavičius. Septynias klases tebaigęs D.Irasikas teismo laukia suimtas.

Tačiau posėdžių salėje nepasirodė ketvirtasis kaltinamasis 25 metų Tomas Bartkus. Į teismą neatvyko ir nukentėjęs šešiolikmetis, nes jo gynėjas turėjo dalyvauti kitoje byloje. Todėl nuspręsta bylos nagrinėjimą nukelti į kitų metų sausio pradžią.

Už vaiko pirkimą arba pardavimą numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 5 iki 15 metų.

Daugiau: lrytas.lt: „Šešiolikmetį pardavusių nusikaltėlių bylos ėmėsi teismas“

Susijęs: “Paauglį į užsienį vagiliauti bandę išvežti šilutiškiai stos prieš teismą”

Bibliotekos nuotr.

Lapkričio 15 d. nevyriausybinė organizacija Baltijos aplinkos forumas kartu su renginio partnere F. Bajoraičio viešąja biblioteka pakvietė į pirmąją Šilutėje atvirą diskusiją Café Scientifique formatu. Diskutuota apie globaliai nykstančias paukščių rūšis, nykimo pasekmes biologinei įvairovei ir kodėl mes visi su tuo susiję; kaip galime padėti nykstančioms rūšims, ar saugodami jas pagerinsime ekosistemų būklę, o gal net patenkinsime savo reikmes?

Į diskusiją susirinko aplinkosauginiam kontekstui neabejingi šilutiškiai, kurie galėjo padiskutuoti su šios srities ekspertais aktualiomis temomis ne akademinėje aplinkoje. Temos aktualumą pristatė mokslininkai iš Vakarų Europos bei Lietuvos gamtos tyrimų institutų. Diskusija vyko lietuvių kalba su pranešimų ir klausimų – atsakymų vertimu iš/į anglų kalbą.

Susitikimas Šilutėje organizuotas tarptautinės konferencijos Vilniuje „Meldinė nendrinukė: būklė ir apsaugos perspektyvos“ metu, kur dalyvavę mokslininkai, ornitologai ir gamtosaugos ekspertai vertino dabartinę meldinės nendrinukės apsaugos situaciją ir aptarė tolimesnes strategijas, siekiant išsaugoti šios retos rūšies paukščius.

Mokslinė kavinė arba Café Scientifique – tai vieta, kur kiekvienas gali patyrinėti mokslo aktualijas, atradimus ir idėjas. Pirmosios mokslinės kavinės įvyko Lidse, Didžiojoje Britanijoje, 1998 m. Jos netruko pasklisti po visą šalį, o greitai išpopuliarėjo ir plačiau Senajame žemyne. Mokslinė kavinė yra atvira debatų erdvė, skatinanti plačiosios visuomenės aktyvesnį domėjimąsi mokslu. Mokslinės kavinės tikslas – ištraukti mokslą iš tradicinių akademinių erdvių ir, atsisakant įmantrios terminijos, pademonstruoti jo prieinamumą ir integralumą. Visuomenei atvira Café Scientifique – geras vakarų šalių pavyzdys, kaip socialinės erdvės gali skatinti visuomenės įsitraukimą į mokslines diskusijas, kviesti neįpareigojančia forma „patikrinti“ mokslą, įvedant jį į populiariosios miesto kultūros kontekstą.

Į Šilutę atvykę svečiai – pagarbos vertos, įdomios, mokslinei veiklai atsidavusios asmenybės. Martin Flade – kilęs iš Hamburgo, Berlyne studijavo landšafto planavimą ir ekologiją. Nuo 1992 m. dirba gamtos apsaugos srityje. Nuo šių metų – vieno didžiausių Vokietijoje, Schorfheide-Chorin biosferos rezervato direktorius. Dar 1998 m., kartu su kolega Norbert Schäffer, įkūrė tarptautinę meldinės nendrinukės apsaugos grupę. Nuo pat pradžių M. Flade yra šios grupės pirmininkas. Organizavo ekspedicijas į Rusiją, vakarų Sibirą ir Afriką ieškoti neatrastų meldinės nendrinukės perėjimo ir žiemojimo teritorijų.

Dr. Norbert Schäffer studijavo biologiją Vokietijoje. Sėkmingai apsigynė disertaciją apie buveinių naudojimą ir tuoktuvių sistemingumą. Nuo 1996 m. yra Karališkosios paukščių apsaugos draugijos narys, o šiandien ir jos Tarptautinės politikos ir rūšių kontrolės departamento direktorius. Jo vadovaujamas departamentas sėkmingai dirba su globaliai nykstančių paukščių apsauga ir biologinės įvairovės politika.

Dr. Franziska Tanneberger dirba Greifsvaldo universitete Vokietijoje, botanikos ir landšafto ekologijos institute. Jos veiklos sritis yra pelkių ekologija ir bioįvairovė, klimato įtaka durpynams ir durpynų atkūrimas.

Zsolt Vegvari Debreceno universitete, Vengrijoje, dėsto gamtos apsaugą, kur ypatingas dėmesys yra skiriamas globaliai nykstančioms paukščių rūšims. Jis taip pat yra Hortobágy nacionalinio parko reindžeris.

Jarosław Krogulec studijavo biologiją Varšuvos universitete. Nuo 1984 m. dirba šlapių pievų paukščių apsaugos srityje, yra Lenkijos paukščių apsaugos draugijos įkūrėjas. OTOP organizacijoje koordinuoja tiriamuosius biologinės įvairovės projektus. Vienas jų susijęs su meldinės nendrinukės apsauga ir biokuro gavyba.

Žydrūnas Preikša – ornitologas nuo 1991 m. Meldines nendrinukės populiaciją Lietuvoje seka nuo 2000 m. Dėsto Aleksandro Stulginskio universitete ir dirba ekologu Nemuno kilpų regioniniame parke. Interesų sritys – reikalavimai retų rūšių buveinėms ir ūkininkavimo poveikis biologinei įvairovei.

Žymantas Morkvėnas – nevyriausybinės organizacijos Baltijos Aplinkos forumas direktorius ir biologinės įvairovės ekspertas. Laisvalaikiu – gamtos fotografas.

Diskusijoje taip pat dalyvavo Lars Lachmann – NABU Birdlife paukščių apsaugos ekspertas Vokietijoje ir Uladzimir Malashevich – gamtos apsaugos specialistas APB-Birdlife Baltarusijoje.

Loreta Liutkutė, Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka

Š. Laužikas, vakar oficialiai pranešęs apie TS-LKD frakcijos pasitraukimą iš rajono valdančiosios koalicijos, ne juokais užrūstino kitus savo bendrapartiečius. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Šilutės rajono konservatorių lyderis Šarūnas Laužikas, vakar oficialiai pranešęs apie TS-LKD frakcijos pasitraukimą iš rajono valdančiosios koalicijos, ne juokais užrūstino kitus savo bendrapartiečius.

Pasirodo, TS-LKD frakcijos (o gal Š. Laužiko frakcijos vardu?) sprendimas prisidėti prie naujai formuojamos koalicijos buvo priimtas savavališkai, nepasitarus su partijos skyriaus taryba.

Šis Savivaldybės tarybos konservatorių poelgis turėtų būti deramai įvertintas partijos skyriaus narių visuotiniame ataskaitiniame – rinkiminiame susirinkime šį šeštadienį. Bent jau taip galvoja vienas iš TS-LKD partijos Šilutės skyriaus pirmininko pavaduotojų Zigmantas Jaunius.

Pastarasis neskuba teisti bendrapartiečių dėl jų apsisprendimo trauktis iš rajono valdančiosios koalicijos – esą nebūna dūmų be ugnies, tačiau jam (ne vienam) labai jau ne prie širdies naujos koalicijos sudarymas su opozicinėmis partijomis.

Z. Jauniaus teigimu, partijos skyrius, kuriame yra gerokai per 200 narių, turi tam tikrų svertų, kurie dar gali pakoreguoti į Savivaldybės tarybą išrinktų bendrapartiečių planus.

Susiję: “Šturmas prasideda”

Šilutės muziejaus nuotr.

Nuo 1889 iki 1944 m., taigi, 55 metus Šilutės dvaras priklausė Scheu šeimai. Neretai ši valda pagal paskutinius savininkus vadinama Scheu dvaru. Pastarajai šeimai valdant, Šilutės dvaras tapo garsus ir žinomas Klaipėdos krašte bei Rytų Prūsijoje. Daug prie to prisidėjo anuomet plačiai žinomas dr. H. Scheu vardas, jo visuomeninės, kultūrinės veiklos įvertinimas. Ne mažiau dvarą garsino pavyzdinis ūkio, pastatų, dvarvietės sutvarkymas bei administravimas, kurio pradžia taipogi siejama su dr. H. Scheu vardu. Tai buvo laimingas kelių šimtmečių senumo dvaro istorijos epilogas, prieš prasidedant sovietiniam dvaro nugyvenimo laikmečiui.

Šilutės dvaras buvo įkurtas 1721 m. Prūsijoje vykdytų administracinių reformų metu. Tuomet didysis Klaipėdos valsčius buvo padalintas į mažesnius valsčius (Sendvario, Klemiškių, Priekulės, Rusnės ir Šilutės), kuriems valdyti buvo įsteigti valstybiniai dvarai, tarp jų ir Šilutėje.

Nuo 1724 m. Šilutės valstybinį dvarą, tikintis, kad jis tokiu būdu duos daugiau pajamų, pradėta nuomoti. Nuomos konkursą laimėjęs asmuo, dar kitaip vadintas generaliniu nuomininku, tuo pačiu tapo ir valsčiaus valdytoju – amtmanu. Be dvaro ūkinės veiklos, amtmanas privalėjo vykdyti ir valsčiaus administratoriaus funkcijas: rinkti ir vesti mokesčių, duoklių bei kitų pajamų apskaitas, vykdyti jurisdikciją civilinėse pavaldinių bei laisvųjų valstiečių bylose ir kt.

Pirmąjį amtmaną Jakobą Mülerį 1724 m. iš pareigų išstūmė ir pirmuoju generaliniu Šilutės valstybinio dvaro nuomininku tapo Gottfried Sperber, kurį 1730 m. pakeitė Friedrich Werner. Pastarasis tuo pat metu nuomojosi Priekulės valstybinį dvarą ir Šilutėje negyveno, todėl čia laikė vietininką Christoph Bernhard Rabe. 1752 m. dvarą ir tarnybą perėmė Friedricho Wernerio anūkas Christoph Friedrich Radcke, o šį 1761-1785 m. pakeitė brolis Ewald Radcke. Pastaroji giminė Šilutės dvarą savo rankose išlaikė bemaž 150 metų, o jos valdymo metais dvaro žemės išsiplėtė nuo keliasdešimties iki kelių šimtų hektarų: įvairiais metais Radke giminė įsigijo Urbiškius (Hermannlöhlen), Barzdūnus, Likertiškius, Kleiniškius, Šlažus ir kt.

Nuo 1785 m. dvarą valdė našlės Charlottes Radkes (g. Potschke) antrasis vyras Carl Heinrich Beyer, kuris dvaro nuomą 1804 m. perdavė posūniui Franzui Wilhelmui Radkei (1770-1840 m.). Minėtasis 1819 m. Šilutės valstybinį dvarą už beveik 37 tūkst. talerių įsigijo visiškon nuosavybėn. 1808-1818 m. Prūsijoje buvo vykdomas valstybės valdymo reorganizavimas, kuris palietė Rusnės ir Šilutės valsčius: jų vietoje buvo sudaryta viena Šilutės apskritis su centru Šilutėje. Apskričiai vadovauti buvo paskirtas valstybės pareigūnas – apskrities viršininkas (vok. Landrat), kuris pakeitė iki tol valsčių administravusį amtmaną. Valstybiniai dvarai tapo nebereikalingi, todėl juos buvo nuspręsta išparduoti. Privačion nuosavybėn perėjusį karališką arba valstybinį dvarą, kaip anuomt buvo įprasta, imta vadinti kilminguoju dvaru.

Naujasis Šilutės dvaro savininkas vietoj 1757 m. septynmečio karo metais rusų sudegintų ir po to vėl atstatytų dvaro rūmų iš lauko akmenų (80 pėdų ilgio ir 40 pėdų pločio) dar tais pačiais 1818 m. pastatė naują dvaro sodybą. Pagal valdytus žemės plotus Šilutės dvaras anuomet buvo vienas iš didžiausių regione (1460 ha). Didesnis buvo tik Tilžės apskričiai priklausęs Šilininkų dvaras (apie 2500 ha). Tuo tarpu Priekulės dvaras buvo apie 1200 ha, Klemiškės – 750 ha, Šernų – apie 700 ha, Gedminų – apie 460 ha, Lapynų ir Kiškėnų – po 400 ha ir t.t dydžio.

1835 m. Šilutės dvarą perėmė F. W. Radkes sūnus Eduardas Richardas (1803-1863 m.), kuris testamentu po savo mirties dvarą paliko žmonai Frederikei von Trentovius (1821-1880 m.). Po pastarosios mirties Šilutės dvarą paveldėjo tuomet dar nepilnametis buvęs jų sūnus Eduardas Radke (1863-1904 m.), kuris neturėjo patyrimo, noro ir sveikatos valdyti didžiulį ūkį. Neprižiūrimas dvaras paskendo skolose ir tapo visiškai nerentabilus. E. Radkei nusprendus parduoti dvarą, jį 1889 m. už beveik 540 tūkst. markių įsigijo Lėbartų dvarininkas H. Scheu.

Naujasis Šilutės dvaro savininkas iškart ėmėsi reorganizuoti ūkį. Dvaro reikmėms pasilikęs apie 750 ha, likusias žemes suskirstė į sklypus, juos pardavė bei išnuomojo. Tokiu būdu buvo sumažintos ūkio išlaidos ir gautos pajamos, kurias galėjo panaudoti skoloms grąžinti bei ūkiniams pastatams sutvarkyti. Po 1896 m. gaisro, kuris sunaikino beveik visus dvaro ūkinius pastatus, senųjų vietoje buvo pastatyti nauji pastatai, o dvaro kiemas nuo upės potvynio paaukštintas apie metrą ir išgrįstas akmeniniu grindiniu. 1906-1907 m. H. Scheu iniciatyva buvo pertvarkyti ir dvaro rūmai: pristatytas rizalitas, medinė veranda bei priestato antras aukštas. Prie dvaro buvo įrengtas parkas, iškasti 3 tvenkiniai, o palei miškuotą Šyšos upę ir prie jos prisišliejusiame miškelyje, vadinamajame Varnamiškyje, sukurta promenada. H. Scheu dėka dvaras įgavo patrauklaus ir reprezentatyvaus ūkio įvaizdį. Šiame dvare ne kartą lankėsi Vokietijos kronprincas, Lietuvos prezidentai, kiti kultūros ir politikos elito atstovai. Dvaro trauką stiprino ir rūmuose dvarininko H. Scheu įkurtas privatus muziejus.

Sėkminga dvaro raida buvo naudinga ir visam Šilutės miestui. Stipri dvaro ūkinė padėtis leido dvarininkui H. Scheu dovanoti žemės sklypus miesto bendruomeninių pastatų statyboms. Svarbi Šilutės miesto dalis – apskrities ligoninė, turgaus aikštės, gimnazija, pradžios mokykla, paštas, gaisrinė, uostas, ev. bažnyčia ir kt. – yra pastatyta ant buvusių dvaro žemių. Ne be pagrindo H. Scheu tuomet ir dabar vadinamas Šilutės miesto kūrėju bei mecenatu.

Po dvarininko mirties 1937 m. dvarą paveldėjo anūkas Werner Scheu, kuris 1944 m. rudenį, artėjant karo frontui, palikęs dvarą, su šeima pasitraukė į Vokietiją. 1945 m. dvaras, smarkiai nukentėjęs nuo jame kurį laiką stovėjusių sovietų armijos dalinių, buvo nacionalizuotas ir paverstas Šilutės rajono vykdomojo komiteto pagalbiniu ūkiu. 1948 m. pagalbinį ūkį perėmė tarybinių ūkių ministerija ir jį pavedė Kretingos žemės ūkio mokyklai, kuri čia atidarė daržininkystės skyrių. 1950-52 m. vietoje daržininkystės skyriaus veikė 10 mėnesių ūkvedžių kursai, o 1953-59 m. – dvimetė Žemės ūkio mokykla, kuri rengė tarybinių ūkių direktorius, ūkvedžius ir zootechnikus. Ilgiausiai buvusiame Šilutės dvare 1959-1985 m. buvo įsikūręs Žemės ūkio technikumas.

Dvaro pastatai buvo perstatyti ir pritaikyti mokyklos poreikiams: dvaro rūmuose ir priestate įrengtos klasės ir kabinetai; svirne įrengtas berniukų, o buvusioje kiaulidėje – mergaičių bendrabutis. Arklidės buvo paverstos sporto ir aktų sale, karvidėje įrengti kabinetai, garažas ir nedidelė salė, o tarnų name – biblioteka ir pan.

Dr. H. Scheu dvaro restauracija pradėta 1990 m. Restauruotą dvaro kompleksą numatoma pritaikyti kultūros ir turizmo reikmėms. Centriniuose rūmuose ir dalyje buvusių dvaro ūkinių pastatų planuojama įrengti muziejų bei Mažosios Lietuvos amatų centrą. Tad Šilutės muziejuje saugotos dvarininko dr. H. Scheu muziejinės vertybės po daugiau nei pusšimčio metų vėl bus grąžintos į dvarą.

Darius Barasa

Skelbiamas naujas fotografijų konkursas iš ciklo „Kitokia Šilutė“. Šio konkurso tema – žmonės.

Kviečiame Jus pasidalinti savo fotografijomis, kurios galėtų tinkamai reprezentuoti kraštą leidiniuose bei interneto svetainėse.

Nuotraukas su pavadinimais siųskite el. pašto adresu konkursui@silutesetazinios.lt.

Siųskite tik pačių darytas nuotraukas, kadangi dalyvaudami konkurse Jūs patvirtinate, kad nuotraukos autorius esate būtent Jūs.

Nepamirškite, kad kiekviena nuotrauka yra unikali ir gali tapti pačia gražiausia.

Jūsų nuotraukos bus publikuojamos interneto svetainėje „Šilutės ETA Žinios“ ir jos puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“: https://www.facebook.com/Silutes.ETA.Zinios.

DĖMESIO! Siųsdami savo nuotraukas konkursui „Kitokia Šilutė“ Jūs patvirtinate, jog sutinkate, kad Jūsų nuotraukos būtų neatlygintinai publikuojamos kraštą reprezentuojančiuose leidiniuose ir interneto svetainėse, nurodant autorių.

Savivaldybėje užregistruotas pareiškimas dėl nepasitikėjimo mere Daiva Žebeliene. Pareiškimą atnešė S. Stankevičius (kairėje) ir V. Pozingis. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Antradienį priešpiet Šilutės rajono savivaldybėje užregistruotas pareiškimas dėl nepasitikėjimo mere Daiva Žebeliene.

Tarybos konservatoriai traukiasi iš valdančiosios koalicijos.

Nepasitikėjimo pareiškimą atnešė krašto „darbiečių“ vadas Saulius Stankevičius ir rajono žaliųjų valstiečių lyderis Virgilijus Pozingis.

Pareiškimo tekstas trumpas: „Mes, žemiau pasirašę Šilutės rajono savivaldybės Tarybos nariai, reiškiame nepasitikėjimą Savivaldybės mere Daiva Žebeliene“. Ir devynios pavardės su parašais (tiek užtenka tokio turinio dokumentui užregistruoti):
Virgilijus Pozingis,
Genovaitė Kimbrienė,
Saulius Stankevičius,
Darijus Pundžius,
Juozas Sauspreškis,
Algimantas Čeponis,
Vaidas Pavilonis,
Gindamas Bružas,
Darius Soščeka.

Maždaug po pusvalandžio Šilutės konservatorių lyderis, Savivaldybės vicemeras Šarūnas Laužikas išplatino pareiškimą, pranešdamas, kad TS-LKD frakcija traukiasi iš valdančiosios koalicijos.

Vadovaujantis Tarybos veiklos reglamentu, pareiškimas dėl nepasitikėjimo mere Taryboje turėtų būti svarstomas ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų.

Valdančiajai koalicijai sudaryti reikia mažiausiai 14 Tarybos narių.

Naujai besiklijuojančiai koalicijai teoriškai mandatų turėtų užtekti: Darbo partijos frakcijos sąraše yra 6 nariai, žalieji valstiečiai su Tvarka ir teisingumu turi po 2, TS-LKD frakcija – 4.

Susijęs: “Šilutėje vėl kažkas bręsta”

Kalbininkai palaimino žodžių anūkas, bintas, bordiūras, domkratas, klynas, malka, anšlagas, skvošas, balius ir daugybės kitų, anksčiau laikytų netinkamais, vartojimą.

Naujame 2013 m. „Kalbos patarimų“ knygos „Leksika: skolinių vartojimas“ leidime vardijami neprigiję kalbininkų siūlyti žodžiai, taip pat pakeistas kai kurių viešojoje kalboje paplitusių skolinių vertinimas.

Daugiau: delfi.lt: “Laisvės vėjas: kalbininkai reabilitavo bintą, malką, klyną, balių”

Kalbininkų reabilituoti žodžiai: vlkk.lt: “Kokių žodžių vertinimas pakeistas naujame 2013 m. „Kalbos patarimų“ knygos „Leksika: skolinių vartojimas“ leidime?”

V. Pavilonis. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Nemuno deltos regioninio parko direktorius, Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, krašto „tvarkiečių“ lyderis Vaidas Pavilonis pirmadienį po pietų, darbo metu, buvo pastebėtas beskubantis į Šilutės „darbiečių“ vado Sauliaus Stankevičiaus įmonę. „Šilutės ETA Žinias“ apie tai telefonu informavo pastabus šilutiškis.

Skambinusiajam iškilo klausimų: ką regioninio parko direkcijos vadovas darbo metu veikia S. Stankevičiaus įmonėje? Ar tai kartais nesusiję su pasirengimu galimam naujam Šilutės rajono valdžios perversmui?

Nedelsdami telefonu susisiekėme su V. Paviloniu. Išėjo visai įdomus pokalbis.

- Sveiki gyvi.

- Sveikas.

- Vaidai, žmonės viską mato viską girdi. Dabar man irgi skambina, sako: „Ką tas parko direktorius darbo metu veikia Stankevičiaus įmonėje“? Tokie klausimai kyla žmonėms.

- (iš pradžių skardus juokas) Geras klausimas, ar ne?

- Aha. Tai va, aš irgi dabar negaliu atsakyti, tai sakau, imsiu ir paskambinsiu, kas čia dabar…

- O parko direktorius gali pas logistika užsiimančią įmonę samdytis transportą arba derinti klausimus dėl transporto? Cha, cha, cha!..

- Cha, cha, cha!…

- Dabar sakau, kad nieko negaliu sakyti, (skardus juokas).

- Dabar sakai, kad nieko negali sakyti?

- Taip, (vėl skardus juokas).

- Tai čia, supranti, viena iš prielaidų, kurios sklando viešumoje, apie galimą perversmą. Išeitų, kad apie tai jau būtų galima galvoti…

- Nežinau, ne, ne. Šiandien aš tik pirma diena darbe – praeitą savaitę labai rimtuose renginiuose buvau, tarptautinėje konferencijoje. Gana apleista viskas pas mane informacine prasme… Nenoriu nieko sakyti, nes galiu pasakyti ką nors ne taip.

- Na, bet kalba eina apie kažkokią naują koaliciją?

- Na, žinai, tai čia tos kalbos – pats žinai – kiek jos čia jau eina. O kiek čia buvo šnekų! – visada tas buvo. Nežinau, ar čia liks kalbom, ar neliks – per anksti kalbėti apie tokius reikalus.

- Sakai, dar per anksti kalbėti?

- Na, taip. Man atrodo, kad dar ankstoka.

- Tai tavo šiandieninis vizitas į Stankevičiaus įmonę susijęs su transporto reikalais?

- Ne, čia darbinis vizitas, darbinis vizitas…

- Parkas ir transporto įmonė, ar statybų įmonė – kokie gali būti reikalai?

- Taigi žinai, kiek čia (parke – red. pastaba) Stankevičius turi pastatų, kiek visko turi – tu juokauji – kiek Rusnėj pripirkta visko. Be to, „Nemuno deltos“ asociacija…

- Tai nori pasakyti, kad dėl šitų reikalų buvai?

- Orestai, tu pavarai, cha, cha, cha! Ko tu dabar?.. Juk aš ne pas kažkieno žmoną buvau, aš pas Stankevičių buvau.

- Suprantu. Bet kai sklando visokia informacija, žmonėms darosi įdomu. Žmogus skambino prieš kelias minutes, sako: „Mačiau, kaip nuvažiavo, mačiau, kaip išvažiavo“, ir netgi nufotografavo tavo mašiną…

- Na, tai ačiū Dievui, kad aš su savo nuosava mašina važiavau…

- Dėl to tai tikrai „ačiū Dievui“… Tai nesakysim, ko ten buvom?

- Ne, kol kas ne, Orestai – ne. Geriau aš nebūsiu tas pranašas – ar toks , ar kitoks. Juk tuoj vis tiek ką nors prispausi, pagausi, žinai…

-Tų kalbų girdim visi, bet čia žmogus pamatė, paskambino. Jis suvedė sąsajas su galimu perversmu, ir iš karto pradeda visokius dalykus galvoti.

- Mes, supranti, kaip opozicija, mes dar ir šiandien, tarp kitko, ir pietavome visi kartu… Aš nemačiau, bet man sakė, kad buvo įbėgęs pasižiūrėti… kaip tas?.. buvęs mūsų bendrapartietis Vladas Kainovaitis buvo įpuolęs pasižiūrėti. Paskui Daivos (Žebelienės – red. pastaba) draugė įpuolė. Net nevalgo, išbėga… Jeigu žmonių akys didelės iš baimės, tai aš galiu pasakyti „ačiū Dievui, gal sąžinė prabilo pagaliau…“

- Ką nori tuo pasakyti?

- Na, tai Kainovaičiui, sakau, su Daiva gal sąžinė prabilo, kad pradėjo baimės pilni lakstyti, žiūrėti, kas su kuo pietauja. Ar sąžinė prabilo, ar akys baimės pilnos. Jeigu baimė pilnos akys – tai gerai, reiškia sąžinė…

- Supratau. Tarp kitko, ne iš jų fronto žmogus skambino, bet iš mano artelės, iš žiniasklaidos atstovų.

- Supratau. (trumpa pauzė) Ne, tai čia žinai, mes – opozicija, mes turime pilną teisę susitikinėti, bendrauti. Mūsų tokia dalia, žinai…

- Bet darbo metu, žinai, gal ir nelabai gerai.

- Na, tai baik tu, tai mano darbas toks. Stankevičius Rusnėje turi ir namų, ir pastatų, ir och! Ir „Nemuno delta“… Palauk (kažko šalia savęs klausia, ar parko direkcija jau yra pasirašiusi sutartis su „Nemuno delta“)… A! Na, va – ir bendradarbiavimo sutartys yra pasirašytos, viskas. Čia problemų nėra.

- Aišku. O kaip tas gandas, kad šiandien vėl renkatės 6 – tą valandą vakare?

- (skardus juokas) Tu kažką šnekėjai apie mano mašinos nupaveikslavimą… Prie ko čia 6 – tą valanda? Cha, cha, cha… Oi, Orestai, oi gudrauji…

- Kai tokie gandai eina, aš turiu skambinti ir klausti… Kažkas verda, ar ne?

- Važiuosiu vėl pas Stankevičių (juokiasi)…

- Supratau.

- Palaukim dar šiek tiek, palaukim…

- Tuomet nebetrukdau. Dėkui ir iki.

- Iki.

Vis dėlto 6 – tą vakare…

Šaltiniai praneša, kad 6 – tą vakare V. Pavilonis buvo pastebėtas restorane Šilutėje kartu su… Savivaldybės tarybos konservatoriais.

Vis dėlto kažkas Šilutėje bręsta.

Beje, susisiekti su S. Stankevičiumi ir išgirsti jo versijos apie šiandieninį susitikimą su V. Paviloniu, kol buvo rengiama ši publikacija, mums nepavyko.

Minija. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Šilutės rajono savivaldybė, prieš trejus metus pelniusi „Europos burių“ apdovanojimą už prieštaringai vertinamą Šyšos upės vagos išvalymo ir senvagės valymo darbų Šilutės mieste projektą, šiemet pripažinimo siekia su dar labiau pagarsėjusiomis Minijos kaimo „eurokrantinėmis“.

Į svarbiausių darbų Lietuvai, iš dalies finansuojamų iš ES fondų, sąrašą taip pat pretenduoja šiemet duris atvėrusio Šilutės socialinių paslaugų centro statybos projektas.

Į „Europos bures“ šiemet pretenduoja iš viso 127 europiniai projektai iš visos Lietuvos. Visuomenės vertinimui komisija pateiks 27 geriausius projektus, pretenduojančius į apdovanojimus devyniose nominacijose (po 3 kiekvienoje). Už labiausiai patinkančius bus galima balsuoti interneto svetainėse esparama.lt ir delfi.lt nuo lapkričio 25 d. iki gruodžio 8 d.

Šilutės r. savivaldybės administracijos Planavimo ir plėtros skyriaus vedėjo Remigijaus Budriko manymu, Savivaldybė turi galimybę laimėti šiemet “Europos bures”.

Primename, kad paskui Minijos krantinių projektą driekiasi ilgas, deja, ne pats gražiausias šleifas: teismuose įstrigo civilinė byla dėl žalos gamtai atlyginimo, šiemet atnaujinta baudžiamoji byla dėl saugomos teritorijos suniokojimo.

Susijęs str.: „Trumpai: atnaujinta baudžiamoji byla Minijos medkirčiams“

silutesetazinios.lt asociatyvi nuotr.

Tokiais laivais XVII–XVIII amžiuje buvo gabenami kroviniai. Pirmuosius turistus kuršlaivis turėtų plukdyti kitų metų rudenį.

Jau nuo vasaros Švėkšnoje įsikūrusiose dailidžių dirbtuvėse pokši kaltai. Vadovaujami patyrusio vėtrungių ir senovinių laivų statytojo Vaidoto Bliūdžiaus, meistrai stato plokščiadugnį laivą. Tokie krovininiai laivai kuršių mariose buvo naudojami iki antrojo pasaulinio karo.

„Jie buvo naudojami kroviniams gabenti, žmonėms pervežti. Buvo prekybinis laivas, skirtas plaukioti Kuršių mariose ir vidaus vandenyse, plaukiodavo Nemunu“, – pasakoja meistras V. Bliūdžius.

Daugiau: lrt.lt: “Švėkšnoje meistrai stato senovinį medinį burlaivį”

Žiūrėti: LRT: “Švėkšnoje statomas senovinis burlaivis”

Tik neklauskite manęs,
Kaip įsisavinti 15 milijonų (litų),
Nes tai ne 100 (gramų),
Juolab ne 6 (arai),
Kuriems įsisavinti
Man gabumų dar užtektų,
O čia, matai, 15 milijonų -
Tikrai ne juokas,

Gero visiems savaitgalio.

Kaip visada…
Orestas

P.S. Iš Savivaldybės pranešimo apie merės potvarkiu sudarytą naują darbo grupę, kurioje, be kitų, yra 4 politiniai veikėjai: V. Kamarauskas, A. Balčytis, A. Jakas ir S. Stankevičius:

„Susitikime diskutuota apie patraukliausias miesto teritorijas, kurioms būtinos investicijos, atnaujinimas bei modernizavimas. Projektų vadovė informavo, kad Vidaus reikalų ministerija akina sudaryti miesto kompleksinę studiją, kuriai įgyvendinti bus skiriamos europinės lėšos. Pasak viešnios, mūsų miestui skiriama suma dar nėra tiksliai žinoma, tačiau tai būtų ne mažiau 15 milijonų litų.

Siekiant įsisavinti tokias lėšas, reikia labai kruopščiai apgalvoti, kokia Šilutė bus ateityje“.

Prieš mėnesį laimėjęs 'Metų ūkio' konkursą Šilutės rajone, A. Kliučinskas dabar tapo dar ir respublikinio pažangiausio gyvulininkystės ūkio nugalėtoju. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Net du gyvulininkystės ūkiai iš Šilutės rajono pateko į Lietuvos pažangiausiųjų 12 – tuką.

Respublikinio konkurso „Pažangiausias gyvulininkystės ūkis 2013 – inovacija gyvulininkystėje“ nugalėtojais iš Šilutės rajono tapo Algimantas Kliučinskas (Užlieknių kaimas) ir Virginija Macijauskienė (Šyšgirių k.).

Šiame konkurse dalyvavo iš viso 70 gyvulininkystės ūkių. Nugalėtojais buvo pripažinta 12.

Į pažangiausiųjų dvyliktuką taip pat pateko:
Vilius Rudinskas, Varnakampio k., Būdviečio sen., Lazdijų r. sav.;
Danutė Jakumienė, Prialgavos k., Skuodo r. sav.;
Danielius Gražys, Šiupienių k., Molėtų r. sav.;
Audrius Banionis, Margininkų k., Kauno r. sav.;
Juozas Bekampis, Kulokų k., Marijampolės r. sav.;
Juozas Jankauskas, Eičiūnų k., Kauno r. sav.;
Donatas Vaitelis, Žostautų k., Pernaravos sen., Kėdainių r. sav.;
Ričardas Skiparis, Pakalniškių k., Kauno r., sav.;
UAB ,,Lietuvos žirgynas“ filiale ,,Nemuno žirgynas“, Šilgalių k., Pagiegių sav.;
Valdemaras Sadaunykas, Kaušėnų k., Plungės r. sav.

A. Kliučinskui tai jau antras reikšmingas laimėjimas šį rudenį – spalio pradžioje jis tapo respublikinio konkurso „Metų ūkis 2013“ nugalėtoju Šilutės rajone.

V. Macijauskienė tame konkurse buvo trečia.

Susijęs str.: “„Metų ūkis 2013“: Lietuvos pamaryje ir karvės spėja orus”

A. Balčyčio alga pakibo ant plauko. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Darbo užmokestis Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojui Algirdui Balčyčiui paskirtas neteisėtai.

Prie tokios išvados priėjo LR Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Daiva Kerekeš, išnagrinėjusi Savivaldybės tarybos šių metų spalio 24 d. priimtą sprendimą „Dėl Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojo paskyrimo“ pakeitimo“, kuriuo socdemų deleguotam vicemerui buvo paskirta beveik 3,8 tūkst. litų dydžio alga (neskaitant socialinio draudimo mokesčio) nuo lapkričio 1 d.

Vyriausybės atstovės minėtame sprendime įžvelgė Tarybos veiklos reglamento pažeidimą, – mat prieš jį teikiant svarstyti turėjo būti patikslintas Savivaldybės biudžetas, numatant papildomą Mero institucijos finansavimą.

D. Kerekeš gražiuoju pasiūlė Šilutės rajono merei Daivai Žebelienei ir Tarybai artimiausiame posėdyje svarstyti dėl neteisėtai priimto sprendimo panaikinimo.

Eilinis Tarybos posėdis numatytas lapkričio 28 d.

Šilutės r. savivaldybės merė D. Žebelienė, „Šilutės ETA Žinioms“ pasiteiravus, ar šiame posėdyje Tarybai bus siūloma atšaukti A. Balčyčio algą, teigė, kad to gali ir neprireikti. Esą ji pati bendravusi su Vyriausybės atstove ir jai paaiškinusi, jog Reglamentas buvo pažeistas ne iš piktos valios: sprendimo projektas dėl darbo užmokesčio paskyrimo vicemerui Tarybai buvo teikiamas trečią kartą per keturis mėnesius, ir esą nebuvo jokių garantijų, kad jis praeis, todėl nebuvę reikalo iš anksto tikslinti biudžetą.

Anot merės, jai pavyko susitarti su Vyriausybės atstove, kad pastaroji atsiims savo teikimą, jeigu lapkričio 28 d. posėdyje Tarybos dauguma pritars sprendimo projektui „Dėl leidimo perkelti asignavimus“, kuriame, be kita ko, siūloma 10 tūkst. Lt iš Savivaldybės administracijos transporto išlaidoms šiems metams skirtų lėšų perkelti į Mero instituciją mero pavaduotojo darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms sumokėti.

O jeigu ne – tai A. Balčytis tiek išsvajotam darbo užmokesčiui turės pasakyti „atia“.

“Trečias kartas nemelavo: A. Balčytis gyvens dar geriau”,
“A. Balčytis pasuoja”,
“Šilutės vicemeras nesako „man nereikia“”

Virš Minijos upės neliko elektros perdavimo linijos. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Elektros perdavimo linijos, dar visai neseniai kabojusios ore skersai Minijos upės to paties pavadinimo kaime Šilutės rajone, neliko nė ženklo – ji pakišta giliai po upės vaga.

Tuo pasirūpino Šilutėje registruota uždaroji akcinė bendrovė „Energetikos objektų statyba“ (toliau – UAB EOS), laimėjusi elektros skirstymo bendrovės „Lesto“ skelbtą konkursą.

Projektą teko koreguoti

Antradienį priešpiet, kai lankėmės Minijos kaime, bendrovės EOS žmonės „naikino“ paskutinius šių metų liepą jūrinę jachtą „GoSail.lt Vakarynė“ ištikusios nelaimės – užkliuvęs už laidų, nutiestų virš upės, nulūžo burlaivio stiebas – „įkalčius“: nuo abiejų krantų buvo šalinami savo jau atgyvenę elektros stulpai.

Tarp triūsiančių vyrų sukiojosi ir vienas iš bendrovės EOS vadovų Audrius Endzinas.

- Šiandien pašaliname paskutinius stulpus, rytoj sutvarkome popierius, ir projektas bus baigtas, – su šypsena veide paaiškino A. Endzinas. – Svarbiausia, kad savo įsipareigojimą įvykdėme laiku ir – dedu galvą – kokybiškai.

Tiesa, Minijos upę skersai kertanti elektros oro linija požeminiais kabeliais galėjo būti pakeista gerokai anksčiau. Tačiau, kaip teigė pašnekovas, įvertinus visas aplinkybes, teko koreguoti projektą, todėl ir darbai užsitęsė.

Anot A. Endzino, iš pradžių kabelį po upės vaga buvo planuojama kloti kone statmenai į dešinįjį krantą, o paskui dar gerą galą ištempti po pylimu, maždaug apie metrą nuo viršaus. Bet vėliau esą buvo persigalvota, tiksliau, UAB EOS pasiūliusi, o AB „Lesto“ sutikusi, kad būsią geriau, jeigu kabelis iš kairiojo kranto, nuo elektros pastotės, po Minijos vaga bus pakreiptas kampu žemyn upe link tos vietos, nuo kurios – stačiai į galutinį tašką – elektros stulpą kitapus kaimo žvyrkelio.

Įdomus darbas

Šilutės energetikams, žinoma, nuo to netapo lengviau, nes po upės vaga jiems teko pakišti gerokai ilgesnį kabelio galą – iš viso per 200 metrų, – užtat nereikėjo rimčiau judinti pylimo.

- Dėl to tik įdomiau. Juolab kad tokios apimties „pradūrimo“ po upe mums dar nebuvo tekę daryti, – teigė A. Endzinas. – Iš technologinės pusės tai labai įdomus darbas: iš pradžių po upės dugnu tiesiamas vientisas vamzdis, po to į jį kišamas kelias tonas sveriantis kabelis. Prisipažinsiu, teko gerai pasukti galvas, kaip jį pratempti.

Pasak, pašnekovo, šiam darbui buvo ruošiamasi labai atsakingai: iš pradžių buvo atliekami bandymai ant žemės, po to sistema buvo tobulinama. Ir tik įsitikinus, kad viskas pavyks iš pirmo karto, įmonės darbuotojai ėmėsi darbo Minijos kaime.

Viename krante buvo pastatytas pakankamai galingas kompresorius. Jo sukurto oro slėgio užteko specialiam lynui „iššauti“ iki kito kranto. Ten lyną su prie jo galo pritvirtintu elektros kabeliu „perėmė“ elektros generatorius su reduktoriumi…

- Mums viskas puikiai pavyko, – sakė A. Endzinas. – Iš vienos pusės, tai buvo vienas iš įdomesnių darbų, su kuriais mums teko susidurti per 21 metus (tiek laiko jau gyvuoja UAB EOS – red. pastaba), antra vertus, mes patys įgavome naujos patirties, patobulinome savo įgūdžius.

Atsiveria nauji horizontai

- Jeigu jums jau taip sekasi užkariauti naujas veiklos aukštumas, tai gal ir elektros tiltą į Švediją sugebėtumėte nutiesti? – juokais paklausėme. Ir, pasirodo, pataikėme kaip pirštu į akį. Na, beveik.

- Tiesą sakant, tarptautiniai projektai mums tikrai jau šviečiasi. Šią vasarą sulaukėme gerų naujienų iš Vokietijos ir Norvegijos, – pasigyrė A. Endzinas. – Nesakau, kad iš karto patys kibsime į labai didelius projektus, bet kaip subrangovai juose, ko gero, dalyvausime jau visai netolimoje ateityje. Juk reikia leisti žmonėms daugiau uždirbti. Be to, mūsų įmonei tai bus dar viena galimybė patobulėti.

Paslaugų sektorius Vakarų Europoje Lietuvos įmonėms vis labiau atsiveria. Todėl, anot pašnekovo, būtina nuolat tobulėti ir mokytis.

- Savaime suprantama, visų technologijų negali turėti, tačiau turi jas žinoti ir mokėti, kaip jas naudoti. Tik tuomet išlieki konkurencingas, – įsitikinęs A. Endzinas.

Pabaigai

Minijos upė nuo jos žiočių iki pat Lankupių kaimo – iš viso 19 km – priskirta valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliams. Tad nuo šiol, kai virš Minijos vagos neliko elektros laidų, aukštyn upe galės saugiai plaukti ir burinės jachtos.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Policijos nuotr.

Lapkričio 13 d. Bikavėnų kaime (Vainuto sen., Šilutės r.) įkurta Saugios kaimynystės grupė, kuri rūpinsis savo gyvenamosios vietos saugumu ir, bendradarbiaudama su policijos pareigūnais, spręs bendruomenei aktualius reikalus, praneša Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Bikavėnų kaimo gyventojai buvo supažindinti su kriminogenine situacija, aptarė šioje seniūnijoje vyraujančias problemas bei galimus jų sprendimo būdus, numatė tolimesnės veiklos galimybes.

Policijos pareigūnai domėjosi seniūnijoje įsikūrusių vienkiemių gyventojais, diskutavo garbaus amžiaus vietos gyventojų saugumo užtikrinimo klausimais. Policijos pareigūnai taip pat patarė, kaip kovoti su ilgapirščiais ir nepakliūti į telefoninių sukčių pinkles.

Aptarti ir eismo saugumo užtikrinimo klausimai. Gyventojai paraginti aktyviai dėvėti šviesą atspindinčius elementus bei atšvaitus tamsiuoju paros metu, o taip pat informuoti policiją apie kaime pravažiuojančius įtartinus automobilius bei pavojingo ar chuliganiško vairavimo atvejus.

Susitikime dalyvavęs Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininkas Sigitas Mikutavičius pabrėžė informacijos keitimosi svarbą, priminė vietos gyventojams apie galimus būdus bei priemones, kaip pranešti policijai apie gyvenamoje aplinkoje pastebėtus negatyvius reiškinius.

Bendruomenės nariai, su policijos pareigūnais šiemet susitikę jau ne pirmą kartą, padėkojo už glaudų bendradarbiavimą ir pagalbą gyventojams bei operatyvų reagavimą į gyventojų išsakomas problemas.

Tauragės AVPK inf.

silutesetazinios.lt asociatyvi nuotr.

Artėja gražiausios metų šventės – Kūčios, šventos Kalėdos, Naujieji metai. Prieš šias šventes kiekvienas iš mūsų tarsi užsikrečiame gerumu. Palytėti gerumo auros tikimės, kad to sulauksime ir iš aplinkinių, tikime kiekvieno kilniais norais, džiaugsmo ir jaukumo skleidimu.

Kiekvienas vaikas turi teisę pajausti kalėdinę dvasią, nepriklausomai nuo jo socialinės padėties. Švėkšnos specialiosios mokyklos bendruomenė kviečia visus, neabejingus auklėtinių gerovei, prisijungti prie kalėdinės gerumo akcijos „Svajonių eglutė“.

„Kalėdos man – tai dovanos, labiausiai aš norėčiau gauti dviratį, dar niekada nevažinėjau su dviračiu. Būčiau labai laimingas, jeigu rasčiau jį po eglute,“ – savo svajonėmis dalinosi Nedas.

Deja, Švėkšnos specialioji mokykla, kaip ir dauguma Lietuvos mokyklų, dėl menko švietimo įstaigų finansavimo negali turiningai aprūpinti savo auklėtinių. Mokyklos bendruomenė nuolatos stengiasi atrasti lėšų tam, kad išsipildytų, rodos, paprasti dalykai: aprūpina mokinius knygomis, baldais, buities reikmenimis, kompiuteriais, laisvalaikio užimtumo priemonėmis, maistu… Be abejonės, vardan auklėtinių gerovės dažnai atveria ir savo pinigines.

Septynerius metus mokykla dalyvavo išsipildymo akcijoje, kurią organizuoja TV3. Už gerų žmonių suaukotas lėšas mokykla atnaujino daug inventoriaus. Gaila, bet jau antri metai, kai pasikeitę organizatorių nuostatos ir mokykla neteko galimybės dalyvauti TV3 organizuojamoje akcijoje.

Neabejojame, kad kiekvienas vaikas šeimoje vertas dovanos, kurią randa po Kalėdų eglute. Šiemet padėkime dovanėlę ir po Švėkšnos specialiosios mokyklos šeimos šventiniu medeliu. Kartais reikia tiek nedaug, kad pradžiugintume tuos, kuriems likimas pašykštėjo artimojo šilumos.

Akcijos „Svajonių eglutė“ metu Švėkšnos specialioji mokykla kviečia paaukoti pinigėlių kalėdiniams vaikų norams išpildyti. Visus geros valios žmones kviečiame padovanoti vaikams džiaugsmo. Tai galima padaryti pervedant norimą pinigų sumą į banko „Swedbank“ sąskaitą: LT517300010002587777. Už paaukotą sumą mokykla auklėtiniams parūpins reikalingiausių laisvalaikio užimtumo priemonių.

Švėkšnos specialiosios mokyklos auklėtiniai akcijos metu lankysis įvairiose įstaigose ir padovanos savo stilizuotas svajonių eglutes. Už aukas atsidėkos pagamintais rankdarbiais.

Visada laukiame Jums nebereikalingų žaislų, baldų, buitinės technikos, knygų, įvairių lavinamųjų žaidimų ir kitokių aukų, kurios padėtų mūsų vaikams paįvairinti kasdieninį gyvenimą. Dėl aukojimo galimybės prašome susisiekti tel.: 8 441 48 328, e.p. direktore@s-mokykla.lt

Kviečiame pasidžiaugti kartu prie mūsų Kalėdų eglutės per „Atvirų durų dieną“ gruodžio 4 d., 14 val.

Dėkojame už jūsų gerumą!

Organizatoriai