Bibliotekos nuotr.Lapkričio 15 d. nevyriausybinė organizacija Baltijos aplinkos forumas kartu su renginio partnere F. Bajoraičio viešąja biblioteka pakvietė į pirmąją Šilutėje atvirą diskusiją Café Scientifique formatu. Diskutuota apie globaliai nykstančias paukščių rūšis, nykimo pasekmes biologinei įvairovei ir kodėl mes visi su tuo susiję; kaip galime padėti nykstančioms rūšims, ar saugodami jas pagerinsime ekosistemų būklę, o gal net patenkinsime savo reikmes?
Į diskusiją susirinko aplinkosauginiam kontekstui neabejingi šilutiškiai, kurie galėjo padiskutuoti su šios srities ekspertais aktualiomis temomis ne akademinėje aplinkoje. Temos aktualumą pristatė mokslininkai iš Vakarų Europos bei Lietuvos gamtos tyrimų institutų. Diskusija vyko lietuvių kalba su pranešimų ir klausimų – atsakymų vertimu iš/į anglų kalbą.
Susitikimas Šilutėje organizuotas tarptautinės konferencijos Vilniuje „Meldinė nendrinukė: būklė ir apsaugos perspektyvos“ metu, kur dalyvavę mokslininkai, ornitologai ir gamtosaugos ekspertai vertino dabartinę meldinės nendrinukės apsaugos situaciją ir aptarė tolimesnes strategijas, siekiant išsaugoti šios retos rūšies paukščius.
Mokslinė kavinė arba Café Scientifique – tai vieta, kur kiekvienas gali patyrinėti mokslo aktualijas, atradimus ir idėjas. Pirmosios mokslinės kavinės įvyko Lidse, Didžiojoje Britanijoje, 1998 m. Jos netruko pasklisti po visą šalį, o greitai išpopuliarėjo ir plačiau Senajame žemyne. Mokslinė kavinė yra atvira debatų erdvė, skatinanti plačiosios visuomenės aktyvesnį domėjimąsi mokslu. Mokslinės kavinės tikslas – ištraukti mokslą iš tradicinių akademinių erdvių ir, atsisakant įmantrios terminijos, pademonstruoti jo prieinamumą ir integralumą. Visuomenei atvira Café Scientifique – geras vakarų šalių pavyzdys, kaip socialinės erdvės gali skatinti visuomenės įsitraukimą į mokslines diskusijas, kviesti neįpareigojančia forma „patikrinti“ mokslą, įvedant jį į populiariosios miesto kultūros kontekstą.
Į Šilutę atvykę svečiai – pagarbos vertos, įdomios, mokslinei veiklai atsidavusios asmenybės. Martin Flade – kilęs iš Hamburgo, Berlyne studijavo landšafto planavimą ir ekologiją. Nuo 1992 m. dirba gamtos apsaugos srityje. Nuo šių metų – vieno didžiausių Vokietijoje, Schorfheide-Chorin biosferos rezervato direktorius. Dar 1998 m., kartu su kolega Norbert Schäffer, įkūrė tarptautinę meldinės nendrinukės apsaugos grupę. Nuo pat pradžių M. Flade yra šios grupės pirmininkas. Organizavo ekspedicijas į Rusiją, vakarų Sibirą ir Afriką ieškoti neatrastų meldinės nendrinukės perėjimo ir žiemojimo teritorijų.
Dr. Norbert Schäffer studijavo biologiją Vokietijoje. Sėkmingai apsigynė disertaciją apie buveinių naudojimą ir tuoktuvių sistemingumą. Nuo 1996 m. yra Karališkosios paukščių apsaugos draugijos narys, o šiandien ir jos Tarptautinės politikos ir rūšių kontrolės departamento direktorius. Jo vadovaujamas departamentas sėkmingai dirba su globaliai nykstančių paukščių apsauga ir biologinės įvairovės politika.
Dr. Franziska Tanneberger dirba Greifsvaldo universitete Vokietijoje, botanikos ir landšafto ekologijos institute. Jos veiklos sritis yra pelkių ekologija ir bioįvairovė, klimato įtaka durpynams ir durpynų atkūrimas.
Zsolt Vegvari Debreceno universitete, Vengrijoje, dėsto gamtos apsaugą, kur ypatingas dėmesys yra skiriamas globaliai nykstančioms paukščių rūšims. Jis taip pat yra Hortobágy nacionalinio parko reindžeris.
Jarosław Krogulec studijavo biologiją Varšuvos universitete. Nuo 1984 m. dirba šlapių pievų paukščių apsaugos srityje, yra Lenkijos paukščių apsaugos draugijos įkūrėjas. OTOP organizacijoje koordinuoja tiriamuosius biologinės įvairovės projektus. Vienas jų susijęs su meldinės nendrinukės apsauga ir biokuro gavyba.
Žydrūnas Preikša – ornitologas nuo 1991 m. Meldines nendrinukės populiaciją Lietuvoje seka nuo 2000 m. Dėsto Aleksandro Stulginskio universitete ir dirba ekologu Nemuno kilpų regioniniame parke. Interesų sritys – reikalavimai retų rūšių buveinėms ir ūkininkavimo poveikis biologinei įvairovei.
Žymantas Morkvėnas – nevyriausybinės organizacijos Baltijos Aplinkos forumas direktorius ir biologinės įvairovės ekspertas. Laisvalaikiu – gamtos fotografas.
Diskusijoje taip pat dalyvavo Lars Lachmann – NABU Birdlife paukščių apsaugos ekspertas Vokietijoje ir Uladzimir Malashevich – gamtos apsaugos specialistas APB-Birdlife Baltarusijoje.
Loreta Liutkutė, Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka
