silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kiekvienais metais atšilus orams keliuose prasideda darbai: rekonstruojami keliai, tiesiami nauji kelių ruožai, remontuojami tiltai ir viadukai, įrengiami pėsčiųjų ir dviračių takai, tobulinamos sankryžos.

Ne išimtis ir šie metai. Darbams pasibaigus Vakarų Lietuvos vairuotojai taip pat galės džiaugtis kai kuriomis rekonstruotomis sankryžomis ar ištisais kelių ruožais, dviračių takais. Žadama išasfaltuoti ir kai kuriuos žvyrkelius.

Bene svarbiausias planuojamas darbas mūsų krašte – Jakų žiedinėje sankryžoje (oficialiai – automagistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda 304,5 km) statomos estakados pabaigtuvės. Iki numatyto termino – šių metų lapkričio 30-osios – čia turėtų būti baigta ne tik pati autostradą su keliu Klaipėda-Palanga sujungsianti estakada, bet ir įrengtos triukšmo sienelės, apšvietimas, pėsčiųjų ir dviračių takai, rekonstruoti inžineriniai tinklai.

Šilutės rajone, kelyje Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda, irgi numatoma naujovių – iki 2013 metų spalio bus rekonstruotos sankryžos 181,49 ir 185,9 kilometre (darbai prasidės šiemet rugsėjį), tačiau svarbiausias šio kelio darbas – 6,5 km ilgio Priekulės aplinkkelio tiesimas nauja trasa – nuo 209,2 iki 215,7 kilometro. Darbai jau pradėti, jų pabaiga planuojama lygiai po dvejų metų – 2014-ųjų gegužės viduryje.

Klaipėdos pašonėje žadama išasfaltuoti privažiuojamąjį kelią prie Kalotės nuo kelio Klaipėda-Liepoja. Vienas kilometras asfalto (tarp 1,33 ir 2,34 km) čia bus pradėtas tiesti šių metų rugpjūčio 1-ąją, o baigtas lapkričio 30-ąją.

Šiemet pagaliau bus rekonstruotas privažiuojamasis 2 km ilgio kelias prie Pervalkos nuo kelio Smiltynė-Nida. Liepos 1-ąją prasidėsiantys darbai turėtų būti baigti lapkričio 31 dieną. O pačiame kelyje Smiltynė-Nida, tiksliau, dviejuose jo ruožuose (tarp 38 ir 40,26 km bei tarp 42,27 ir 46,37 km) bus rekonstruotas dviračių takas. Jau pradėtus darbus žadama baigti iki Naujųjų metų.

Asfalto dangos rekonstravimo sulauks ir kelio Klaipėda-Kretinga atkarpa tarp 19,02 ir 22,03 km. Darbų pradžia – liepos 1 d., pabaiga – spalio 31 d. O kitame šio kelio ruože, tarp 15,49 ir 15,8 km, bus įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takas. Tiesa, darbai čia kažkodėl truks labai ilgai – nuo šių metų rugsėjo 1-osios iki ateinančių metų rugsėjo 30-osios.

Kretingos rajone iki šių metų lapkričio 30 dienos žadama išasfaltuoti daugiau nei kilometrą žvyrkelio Darbėnai-Laukžemė-Senoji Įpiltis (tarp 8,6 ir 9,8 km). Darbai čia prasidės šiandien. Iki minėtos datos asfaltą gaus ir daugiau nei pusės kilometro ilgio privažiuojamasis kelias prie Kiaupiškių nuo kelio Kretinga-Skuodas.

Šilutės rajone irgi sumažės žvyrkelių. Asfaltas bus patiestas kelio Juknaičiai-Sausgalviai-Tatamiškiai atkarpoje tarp 6,4 ir 7,2 km, kelio Sausgalviai-Žalgiriai atkarpoje tarp 0 ir 0,2 km, kelio Saugos-Kukorai-Petreliai atkarpoje tarp 3,85 ir 4,6 km. Visų šių darbų pradžia – šiandien, pabaiga – lapkričio 30 d. Iki gruodžio pradžios turėtų būti išasfaltuotas žvyrkelio Vilkiškiai-Bitėnai-Panemunė ruožas tarp 18,41 ir 21,3 km. Darbai čia bus pradėti rugpjūčio 1 d.

O kelyje Šilutė-Rūgailiai-Povilai, tarp 1,76 ir 7,36 km, iki 2013 metų rugsėjo žadama įrengti bituminę dangą. Darbai čia jau pradėti.

Turės kuo pasigirti ir Skuodo rajonas. Pačiame mieste bus rekonstruota Gedimino gatvė (arba kelio Kretinga-Skuodas atkarpa tarp 52,07 ir 54,48 km) ir Vytauto gatvė (arba kelio Skuodas-Plungė 2,88-3,04 km).

O rajone asfalto gaus 4 žvyrkeliai – kelias Ylakiai-Raudoniai-Barstyčiai (ruožas tarp 5,94 ir 6,65 km), kelias Skuodas-Mosėdis-Šaukliai (ruožas tarp 12,01 ir 12,16 km), kelias Žemaičių Kalvarija-Gegrėnai- Medsėdžiai (tarp 9,6 ir 10,3 km), kelias Kaukolikai-Nausėdai-Raudoniai (tarp 8,92 ir 9,4 km). Šių darbų pabaiga – lapkričio 30-oji.

“Vakarų ekspresas”

Šilutės r. savivaldybės merui V. Pozingiui (centre) ir abiem jo pavaduotojams pareikštas nepasitikėjimas. (Edvardo Jurjono nuotr.)

Šilutės rajono savivaldybės merui ir abiem jo pavaduotojams pareikštas nepasitikėjimas.

Nepasitikėjimą visam rajono aukščiausios valdžios trejetui – merui valstiečiui Virgilijui Pozingiui bei abiem jo pavaduotojams „tvarkiečiui“ Vaidui Paviloniui ir buvusei socialdemokratei Stasei Skutulienei ketvirtadienio posėdyje pareiškė trečdalis visų Šilutės rajono savivaldybės tarybos narių – devyni opozicijai atstovaujantys politikai.

Nepasitikėjimo pareiškimus perskaitė Sąjungai TAIP atstovaujantis  Arvydas Jakas.

Mero komandą siūloma atleisti iš užimamų pareigų kaip praradusią Tarybos pasitikėjimą, ir reikalaujama ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų sušaukti neeilinį Tarybos posėdį, kuriame būtų balsuojama dėl mero ir abiejų jo pavaduotojų nušalinimo nuo pareigų.

A. Jakas po posėdžio taip pakomentavo priežastis, dėl kurių opozicijos devynetukas pagaliau ryžosi oficialiai pareikšti nepasitikėjimą politiniams savivaldybės vadovams: „Turi baigtis šita situacija, kai Savivaldybė eina, sakykim, į dugną. Savivaldybės reikalai prasti, nesiimama jokių radikalių priemonių, visas darbas paralyžiuotas. Šiuo atveju manau, kad tie, kurie pritarė interpeliacijai, galvoja apie naują, pažangesnį Savivaldybės kelią ir mūsų išėjimą iš šitos kritinės situacijos, kurioje dabar esame atsidūrę.“

Meras V. Pozingis teigė, kad šis išpuolis prieš jį ir jo komandą jam didelio įspūdžio nepadarė.

„Pareiškimai – normalus daiktas – tai politinis sprendimas. Tarybos nariai turi teisę ir gali sau reikšti nuomonę, – šypsojosi meras. – Devyni Tarybos nariai tepasirašė. O aš jaučiuosi normaliai. Normaliai, kaip visada – jokių problemų“.

Vis dėlto apie tai, kad nepasitikėjimo pareiškimai merui ir abiem jo pavaduotojams – ne šiaip sau šaudymas į varnas iš tuščių šovinių, bet galimai užtikrintas pirmasis žingsnis rajono valdžios perversmo link, liudija faktas, jog 15 Tarybos narių – 4 daugiau nei posėdyje dalyvavo opozicijos atstovų – dar prieš A. Jako pasirodymą nepritarė mero atostogoms nuo ateinančio pirmadienio. Mat merui išėjus atostogų, atitinkamai jų trukmei pailgėtų ir tų 20 – ies kalendorinių dienų terminas, per kurį turi būti sušauktas neeilinis Tarybos posėdis. Kita vertus, suokalbininkai prieš rajono politinių vadovų trejetą šiuo balsavimu sutvirtino vienas kitam duotus įžadus.

Nepaisant to, – beje, dėl mero atostogų Taryba buvo priversta balsuoti net du kartus, bet rezultatas dėl to nepasikeitė – 15 Tarybos narių nepritarė V. Pozingio atostogoms, – meras po balsavimo pareiškė, kad vis tiek išeis atostogų(?)…

Oficialiai nepatvirtintais duomenimis, prie naujos rajono valdančiosios koalicijos formavimo, be opozicijos 12 – tuko, gali prisidėti abu liberalsąjūdiečiai ir tiek pat partijos skyriaus vadovo V. Pavilonio veikla nepatenkintų „tvarkiečių“.

Tam, kad meras būtų nušalintas nuo pareigų, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip pusė visų Tarybos narių – bent 14.

ve.lt nuotr.

Savivaldybės taryba, paisydama Kintų bendruomenės nuomonės, antrą kartą per pastaruosius dvejus metus balsų dauguma atsisakė pritarti Lietuvos ir Danijos UAB „Minijos nafta“ užsakymu parengtai naftos gavybos Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) programai ir užkirto naftininkams kelią į Kuršių marių pakrantę siurbti juodojo aukso.

Taryba, priimdama tokį sprendimą, taip pat vadovavosi Šilutės rajono strateginiu plėtros planu 2005-2014 metams, kuriame pagrindiniu prioritetu patvirtinta turizmo sektoriaus plėtra panaudojant ir išsaugant kultūrinį-istorinį paveldą bei unikalius Pamario krašto gamtos išteklius, Šilutės rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu, kuriame nėra numatyta naftos gamyba ir net nėra pažymėta, kad toje teritorijoje yra naftos ištekliai, ir kitais argumentais.

Šilutės r. savivaldybės tarybą pakartotinai svarstyti PAV programą buvo įpareigojęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuriam ankstesnis Tarybos sprendimas nepritarti PAV programai pasirodė nepakankamai motyvuotas.

Už tai, kad nebūtų pritarta PAV programai, balsavo 25 Tarybos nariai iš 26 dalyvavusių ketvirtadienio posėdyje.

Balsavimą stebėjęs UAB „Minijos nafta“ vyr. finansininkas Virgilijus Petuška po posėdžio teigė, kad toks Tarybos sprendimas jam nebuvo jokia staigmena.

Vis dėlto „Minijos naftos“ atstovas neatmeta ir tokios galimybės, kad bendrovėje gali būti priimtas sprendimas iš naujo kreiptis į teismą.

KPD nuotr.

Kultūros paveldo departamento (toliau – KPD) direktorė Diana Varnaitė neseniai lankėsi Šilutės rajone. Švėkšnoje ji dalyvavo naujo miestelio muziejaus stendo, skirto Švėkšnos žydų atminimui, pristatyme bei diskusijoje dėl valstybės saugomos Švėkšnos sinagogos ateities. Šio renginio dalyviams Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos moksleivės pristatė savo sukurtą filmą apie Švėkšnos žydų gyvenimą ir likimą.

Vietos kraštotyrininkas mokytojas Petras Čeliauskas papasakojo, kad žydų bendruomenė čia buvusi gausi, ją sudarė apie penki šimtai narių. Dar 18 a. jie Švėkšnoje pastatė dvi sinagogas – vasarinę ir žieminę. Išstovėjusios ilgus metus, jos abi sudegė per 1925 m. kilusį gaisrą. Tačiau po trejų metų miestelio aikštėje iškilo nauja mūrinė sinagoga. Vokiečiams okupavus Lietuvą, į ją buvo suvaryti žydų vyrai. Patikrinus jų darbingumą, apie 120 žmonių buvo išvežti į Macikų koncentracijos stovyklą netoli Šilutės, kur dirbo įvairius darbus. Vėliau jie buvo išblaškyti po įvairias koncentracijos stovyklas, kur daugumą žuvo. Karo pabaigos sulaukė tik septyni žydai.

Švėkšnoje likusios žydų moterys, senukai ir vaikai – apie 300 žmonių – buvo sušaudyti 1941 m. rugsėjo 20 d.

Šiandien maurų architektūros Švėkšnos sinagoga (Lietuvoje turime tik dvi tokio stiliaus sinagogas, antroji stovi Kaune) priklauso Šilutės rajono savivaldybei. Ji yra užkonservuota. Kaip toliau elgtis su šiuo istoriniu statiniu, po renginio Švėkšnos muziejuje susėdo pasikalbėti Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis, Šilutės rajono savivaldybės Administracijos direktorius Raimundas Ambrozaitis, Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė, šio skyriaus vyriausioji specialistė Reda Švelniūtė, miestelio bendruomenės ir Klaipėdos žydų bendruomenės atstovai. Pastarieji išsakė, kad Klaipėdos žydų bendruomenė apsisprendimą atsiimti sinagogą ir skirti ją miestelio gyventojų reikmėms.

Šilutėje D.Varnaitė susitiko su rajono meru Virgilijumi Pozingiu. Kartu su Šilutės muziejaus vadove Roza Šikšniene jie apžiūrėjo, kaip vyksta restauravimo darbai Hugo Šojaus dvaro sodyboje, taip pat aptarė unikalių dvaro rūmuose išlikusių freskų atgaivinimo galimybes.

KPD inf.

Viena 'Gerumo žvaigždė' atiteko šilutiškei A. Grikšienei. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Šiandien, gegužės 23 d., Seime jau šeštąjį kartą įvykusioje konferencijoje „Priglausk mane“ buvo pagerbti globėjai iš visos Lietuvos. Už begalinį švelnumą, meilę, rūpestį ir pasiaukojimą vaikams devyniems iš jų įteikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SADM) pasižymėjimo ženklai – „Gerumo žvaigždės“.

Net dvi „Gerumo žvaigždės“ atiteko Šilutės rajone veikiančių šeimynų motinoms – Onai Jogienei iš Žemaičių Naumiesčio seniūnijos Grygališkės kaimo ir šilutiškei Angelikai Grikšienei.

Pastaroji namų jaukumą jau suteikė 19 – ai vaikų, O. Jogienės šeimynoje – 13 globotinių.

„Gerumo žvaigždėmis“ taip pat apdovanoti Skuodo rajone gyvenantis kunigas Liudvikas Dambrauskas, Raseinių rajone gyvenanti Aldona Sereikienė, tauragiškė Vida Gajauskienė, Alma Adamianecienė iš Vilniaus, Alytuje gyvenanti Zita Kaluževičienė, Anykščiuose gyvenanti Vida Arzimanova ir Danutė Mincienė iš Kėdainių.

„Gerumo žvaigždė“ yra aukščiausias SADM apdovanojimas, skiriamas už ypatingus nuopelnus socialinės apsaugos ir darbo srityse.

Parengta pagal SADM inf.

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Monografijos redaktorius ir sudarytojas architektas Martynas Purvinas ir Šilutės bibliotekininkai kviečia prisijungti ir kitus.

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje įvykusiame susitikime M. Purvinas pristatė Klaipėdos krašto valsčių ypatybes, galimą kraštotyrinių monografijų apie Šilutės apskrities valsčius sistemą, siūlomą Šilutės monografijos teritorinę bazę, būsimos monografijos preliminarią struktūrą.

Monografijoje turėtų būti aptartos tokios temos kaip gamta, istorija, etninė kultūra, kalba, tautosaka, įžymūs žmonės. Parengtoje koncepcijoje nurodyti tik svarbesni monografijos poskyriai, juose galės būti po kelis ar net keliolika atskirų straipsnių. Apimtis griežtai neribojama – gali būti gana trumpų straipsnelių ar labai nemažų studijų. Temų pobūdis taip pat gali labai skirtis (pavyzdžiui, nuo vieno istorinio veikėjo, kokios nors draugijos, pramonės įmonės ar pan. aprašymo iki platesnių apžvalgų). Tiktų ir įvairių laikų atsiminimai (jei juose būtų apibūdinama Šilutė ir jos apylinkės vienu ar kitu metu, neapsiribojant vien pernelyg smulkiais ir privačiais dalykais).

Į susitikimą atvykę šilutiškiai – mokytojai Anatolijus Žibaitis ir Algirdas Červinskas, architektas Egidijus Vidrinskas, istorikas Darius Barasa neslėpė, kad tokia monografija Šilutės kraštui būtų labai reikalinga ir vertinga. Susirinkusieji aktyviai diskutavo, kokias temas reikėtų aprašyti monografijoje, nuo ko pradėti ir kaip paskatinti šilutiškius prisidėti prie to, kad tokia knyga pasiektų skaitytojus, šio krašto mylėtojus.

Prie monografijos kūrimo prisidės Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos darbuotojai, kurie ne tik rengs straipsnius būsimai monografijai, bet ir imasi iniciatyvos talkinti jos vyriausiajam redaktoriui ir sudarytojui dr. M. Purvinui ieškant būsimų monografijos rengėjų, organizuojant susitikimus, palaikant kontaktus ir kt. organizaciniuose darbuose.

Susitikime daktaras M. Purvinas ir kiti susirinkusieji neslėpė tikintys, kad prie knygos rengimo prisidės Pamario krašto šviesuoliai, istorikai, literatai, švietimo ir kultūros darbuotojai, muziejininkai, kraštotyrininkai, tautodailininkai, spaudos leidėjai ir kiti mūsų kraštui neabejingi žmonės. Už parengtus ir monografijoje publikuotus straipsnius bus atlyginta (honoraras arba, pavyzdžiui, vieno straipsnio autorius galės gauti už tai didžiosios knygos egzempliorių).

Norintieji prisidėti prie šios monografijos kūrimo, gali kreiptis į Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos darbuotojus: el. paštu ritab@silutevb.lt, daliav@silutevb.lt, loretal@silutevb.lt, paskambinę telefonais 78214, 78216, 77137 ar tiesiog atvykę į biblioteką, kurioje daktaras M. Purvinas atsakingiems darbuotojams paliko sutartis, kurias straipsnių autoriai galės užpildyti, tikrai apsisprendę prisidėti prie monografijos kūrimo.

Dr. M. Purvinas ir bibliotekos darbuotojai nuoširdžiai ragina ir kviečia visus norinčius susiburti ir prisijungti prie monografijos kūrimo bei rengimo. Kitas susitikimas su M. Purvinu planuojamas vasaros pabaigoje – rudens pradžioje.

Parengta pagal bibliotekos inf.

A. Šaulys. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

24,26 ct/kWh – tokią vidutinę centralizuotai tiekiamos šilumos kainą (be PVM) Šilutės rajono gyventojams kitą šildymo sezoną žada Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – VKEKK). Lyginant su praeito šildymo sezono vidutine kaina, ji turėtų būti 6,5 proc. didesnė.

Tačiau „Šilutės šilumos tinklų“ bendrovės vadovas Algis Šaulys su tokiomis prognozėmis nelabai tenori sutikti.

„Komisija dar nepatvirtino mūsų šilumos bazinės kainos, todėl kol kas negaliu pasakyti, kaip keisis galutinė šilumos kaina gyventojams, tačiau tiek, kiek prognozuoja komisija, ji tikrai neturėtų brangti, – teigė telefonu A. Šaulys. – Tokios išankstinės prognozės – kaip šakėm ant vandens parašyta, juolab kad dar daug ką reikia išsiaiškinti“.

Anot A. Šaulio, daugiau aiškumo turėtų atsirasti, kai VKEKK patvirtins bazinę šilumos kainą.

„Bazinė kaina turėtų paaiškėti per kokį mėnesį. Mano įsitikinimu, ji neturėtų didėti,“ – neslėpė optimizmo UAB „Šilutės šilumos tinklai“ direktorius.

Šildymo kainų prognozė visiems Lietuvos miestams…

Oresto Lidžiaus nuotr.

Trečiadienio rytą Šilutės miesto H. Šojaus parko tvenkinys kunkuliavo nuo vandenyje triūsiančių narų: nardymo su akvalangu mėgėjų trejetas nuo dugno rinko paskandintas šaligatvio plyteles ir kitokį „gerą“, tuo tarpu Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – PGT) pareigūnas Stasys Šarkauskas, apsitaisęs profesionalia naro įranga, po vandeniu ieškojo tvenkinio viduryje įrengtų fontanų gedimo.

H. Šojaus parko tvenkinio fontanai nuslopo maždaug prieš metus, Šilutei besirengiant švęsti savo ištakų – Šilokarčemos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 500 metų jubiliejų.

Šilutės seniūnijos vadovams iš karto kilo įtarimų, kad prakiuro tvenkinio dugne prieš kelis dešimtmečius paklotas metalinis vamzdis, kuriuo tiekiamas vanduo į fontano purkštukus. Tačiau šventė jau buvo likę per mažai laiko, todėl fontanų remonto darbus buvo nuspręsta atidėti.

Šiandien seniūnijos vadovų įtarimai pasitvirtino: Šilutės PGT naras S. Šarkauskas, nuo kranto padedamas paties PGT viršininko Rimanto Mačijausko, po vandeniu apžiūrėjęs vamzdį ties pirmuoju purkštuku, iš karto aptiko gedimą – sujungimo su vertikaliai kylančiu vamzdžiu vietoje, kur metalas buvo smarkiai pažeistas korozijos, žiojėjo skylės…

Pasitaręs su ant kranto lūkuriuojančiu vadu ir seniūnijos darbuotojais, PGT pareigūnas vėl nėrė į tvenkinio vidurį, o po kelių minučių grįžo į krantą su visu vertikaliuoju fontano vamzdžiu rankose.

Vamzdyje tvenkinio dugne atsivėrusią skylę buvo nuspręsta laikinai užtaisyti mediniu kamščiu, kad galima būtų tiekti vandenį į tvenkinyje likusį vieną fontaną ir pakrantėje stovinčią skulptūrinę žuvų kompoziciją su iš nasrų trykštančiomis vandens čiurkšlėmis.

Nuo tvenkinio tiltelio pakalbinti nardymo mėgėjai prisistatė esantys šilutiškiai. Esą prieš kurį laiką jie išžvalgė tvenkinio dugną, o įsitikinę, kad jis baisiai užterštas visokiu šlamštu, patys pasisiūlę seniūnui prieš šventes dugną išvalyti. Seniūnui teliko parūpinti narams maišų smulkesnėms šiukšlėms po vandeniu rinkti.

Oresto Lidžiaus nuotr.

ve.lt nuotr.

Šilutės rajono apylinkės prokuratūra baigė didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo ir kitų nusikalstamų veikų ir daugiau nei 300 epizodų baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavė nagrinėti Šilutės rajono apylinkės teismui.

Įtarimai dėl sukčiavimo, pasikėsinimo sukčiauti, neteisėto mokėjimo priemonės ir jos duomenų panaudojimo bei neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis pareikšti trims įtariamiesiems, vienas iš jų tai darė atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 33 metų nuteistasis M. K. nuo 2010 m. balandžio iki gegužės pabaigos laisvėje esančiam 22 metų sūnėnui R. K. telefonu padiktuodavo įvairių nukentėjusiųjų asmenų elektroninės bankininkystės duomenimis, nurodinėdavo, į kokias sąskaitas kiek pinigų pervesti, patarinėdavo, iš kurių sąskaitų imti greituosius kreditus ir pan. Į nusikalstamą veiką jie įtraukė ir savo 42 metų pažįstamą R. E.

Nustatyta, kad minėtu laikotarpiu kaltinamieji sugebėjo atlikti apie 200 įvairių bankinių operacijų, tačiau dažniausiai jų pasisavintos piniginės sumos buvo nedidelės, nes dėl įvairių priežasčių jie ne visada sugebėdavo baigti suplanuotas nusikalstamas veikas – internetu gauti greitųjų kreditų ar prisijungti prie nukentėjusiųjų internetinės bankininkystės.

Nukentėjusiaisiais byloje pripažinti 25 fiziniai asmenys bei 8 bendrovės, bendra pareikštų civilinių ieškinių suma siekia beveik 44 tūkst. litų.

“Vienuolika kartų už įvairius nusikaltimus teistas ir Alytaus pataisos namuose bausmę atliekantis įtariamasis nukentėjusiųjų elektroninės bankininkystės duomenis išgaudavo gudrumu, žadėdamas jiems suteikti paskolas, priimti į darbą ar prašydamas leisti persivesti į nukentėjusiųjų sąskaitas pinigų, nes neva jo paties sąskaita yra areštuota”, – sukčiaus apgaulės būdus pakomentavo kaltinamąjį aktą baudžiamojoje byloje surašiusi bei valstybinį kaltinimą teisme palaikysianti Šilutės rajono apylinkės prokurorė Loreta Baguckienė.

Maksimali laisvės atėmimo bausmė už minėtas nusikalstamas veikas – laisvės atėmimas iki 6 metų.

“Vakarų ekspresas”

Šilutės seniūnas R. Steponkus. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Vietos bendruomenės tarybos (toliau – VBT) rinkimai Šilutės seniūnijoje šį antradienį tik per plauką nevirto eiliniu Savivaldybės ir Šilutės seniūno Raimondo Steponkaus surežisuotu demokratijos farsu.

Seniūno tvarka

Šilutės seniūnijos VBT, kaip ir kitose rajono seniūnijojse, turėjo būti renkama vadovaujantis Savivaldybės tarybos šių metų kovo 29 d. patvirtintu iš valstybės biudžeto finansuojamos vietos bendruomenių savivaldos 2012 metų programos (toliau – programos) lėšų vietos bendruomenės sprendimams įgyvendinti Šilutės rajono savivaldybėje skyrimo ir naudojimo aprašu ir prieš dvi savaites visiems rajono seniūnams įteiktomis VBT rinkimo ir programos įgyvendinimo rekomendacijomis.

Tačiau Šilutės seniūnas R. Steponkus, greičiausiai vadovaudamasis vien tik savo logika, eilinį kartą pasielgė savaip: apie šį antradienį rengiamus VBT rinkimus seniūnijos seniūnaičiams buvo pranešta asmeniškai, kiti gi suinteresuoti asmenys – bendruomeninės organizacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, taip pat vietos bendruomenių poreikius tenkinančios nevyriausybinės organizacijos, kurių dalyvavymas VBT veikloje įtvirtintas programoje, – apie tai turėjo sužinoti patys perskaitę sausą oficialų pranešimą Savivaldybės internetinėje svetainėje, skelbimų lentose arba vietinėje spaudoje.

Tad nenuostabu, kad į Šilutės seniūnijos VBT rinkimus susirinko beveik vien tik kviestiniai asmenys, neskaitant kelių kaimo bendruomenių atstovų ir poros taip vadinamų nevyriausybinių organizacijų vadovų. Į rinkimus taip pat atvyko Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotoja Stasė Skutulienė, administracijos direktoriaus pavaduotoja Dainora Butvydienį ir Tarybos sekretorius Jonas Jaunius. Pastarasis informavo, kad šiame susirinkime atstovauja ne Savivaldybei, bet sporto senjorų klubui „Šamai“.

Delsė iki paskutinio…

Teisės aktų skaitymą neblogai išmanantis J. Jaunius, nors jam tai ir labai sunkiai sekėsi, bet vis dėlto įtikino seniūną ir jo komandą – seniūnaičius, kad VBT branduolys turi būti sudarytas ne vien tik iš pastarųjų, bet, kaip juodu ant balto parašyta programos apraše, savo atstovus į tarybą turi deleguoti ir seniūnijos teritorijoje veikiančios bendruomeninės organizacijos bei religinės bendruomenės ir bendrijos.

Tokiu būdu vietos VBT atsirado ir seniūnaičių kategorijai nepriklausantiems trijų kaimo bendruomeninių organizacijų atstovams.

Deja, pakviesti į šią kompaniją bent jau tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų atstovus tiesiog neliko laiko, mat VBT sudėtis iki šio penktadienio turi būti pateikta savivaldybės administracijai tvirtinti.

Tarsi anksčiau nebuvo galima surengti VBT rinkimų.

Gviešėsi svetimo

Tačiau seniūnas ne vienintelis mėgino savaip interpretuoti programos aprašą. Kažkas iš antros eilės, kur buvo įsikūręs Savivaldybės elito trejetas, bandė įtikinti susirinkimą, kad likusį VBT trečdalį (tiksliau, ne daugiau kaip 1/3 VBT narių) turi sudaryti vein tik valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų atstovai, suprask, – jie, nors pagal programos aprašą į tą narių trečdalį lygiomis teisėmis su jais gali pretenduoti vietos bendruomenės poreikius tenkinančių nevyriausybinių organizacijų atstovai ir net pavieniai asmenys.

Kaip ten bebūtų, bet šis manevras nepavyko, ir į VBT buvo išrinkta vienintelė Savivaldybės atstovė – D. Butvydienė. Tiesa, tik žiūrint formaliai, nes į VBT taip pat buvo išrinktas ir sporto senjorų klubui atstovaujantis Savivaldybės tarybos sekretorius J. Jaunius.

Tą nelemtąjį VBT narių trečdalį užbaigė Šilutės bendrijos „Heidė“ vadovė Gerlinda Stungurienė.

Taryboje – 11 narių

Be jau minėtų asmenų, į Šilutės seniūnijos VBT išrinkti penki seniūnaičiai (kai kurie jų yra ir kaimo bendruomeninių organizacijų vadovai) – Vygantas Kamarauskas, Romualdas Jovaiša, Vladas Kainovaitis, Aleksas Kvederis ir Lijana Šerpytienė, taip pat Šyšos kaimo bendruomenės narė Aurelija Jakštaitė, Laučių kaimo bendruomenės pirmininkė Nijolė Peteraitienė ir Traksėdžių bendruomenės lyderė Eglė Paulauskienė.

BVT pirmininku, nors ir nenorom, bet vis dėlto sutiko būti išrinktas V. Kamarauskas, jo pavaduotoju – V. Kainovaitis. VBT sekretoriaus pareigos patikėtos L. Šerpytienei.

Kitą trečiadienį, gegužės 30 d., Šilutės seniūnijos VBT rinksis į naują susirinkimą, kuriame aptars ir atrinks projektus, tinkamus finansuoti pagal vietos bendruomenių savivaldos 2012 metų programą. Šilutės seniūnijos VBT savo projektams gali tikėtis gauti per 28 tūkst. litų.

Visų rajono VBT siūlomų finansuoti projektų aprašai ir sąmatos iki birželio 8 d. turės būti pateikti Savivaldybės administracijai tvirtinti, o projektai turės būti įgyvendinti iki šių metų galo.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Savo ištakų – Šilokarčemos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 501 metų sukakties iškilmėms besirengiančio Šilutės miesto administracijos pečius pastarosiomis dienomis prislėgė ne vien tik pasirengimo šventei rūpesčiai, jai taip pat tenka taisyti visokių nenaudėlių per metus suniokotą miesto bendruomenės turtą.

Šilutės seniūnijos vadovas labiausiai pikta dėl pernai, prieš jubiliejinę miesto šventę, iš pagrindų sutvarkyto Tilžės gatvės skvero fontano, į kurį dar šį antradienio rytą buvo graudu žiūrėti: jam trūko dviejų purkštukų, o žibintų vietose baseinėlio dugne žiojėjo kiaurymės.

Trys žibintai iš keturių dar pernai buvo išplėšti iš betono ir pavogti, ketvirtąjį spėjo išimti seniūnijos žmonės.

Antradienį prieš vidurdienį Tilžės gatvės skvere pasirodė fontanų meistras iš Klaipėdos. Paklaustas, ar ir uostamiesčio žmonės taip nebrangina savo turto, kaip šilutiškiai, meistras atsakė vienu „ne“.

Kiek vėliau prie fontano atskubėjo Šilutės seniūno pavaduotojas Algirdas Ivanauskas. Jo padedamas, meistras pakeitė nulaužtus purkštukus. Artimiausiomis dienomis į fontano baseinėlio dugną turėtų būti įtaisyti ir nauji žibintai, kad šeštadienį vyksiančią miesto šventę Tilžės gatvės skveras pasitiktų visu savo gražumu.

Pasak A. Ivanausko, apie 500 litų už vienetą kainuojančių žibintų vagis buvo išaiškintas, iš jo priteista atlyginti miestui padarytą žalą. Tačiau tai nekompensuos visų fontano remonto išlaidų, kurios, seniūno pavaduotojo teigimu, sieks nei daug, nei mažai – apie 3000 litų.

Šią savaitę taip pat bus bandoma atgaivinti H. Šojaus dvaro parko tvenkinių fontanus. Trečiadienį Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos narai po vandeniu ieškos vamzdžio, kuriuo į fontanus buvo tiekiamas vanduo, skylės…

Per praeitus metus, skaičiuojant nuo Šilutės 500 metų šventės 2011 – ųjų gegužės gale, mieste atsivėrė ir daugiau piktžaizdžių: iki šiol be gailesčio niokojami jubiliejaus proga pastatyti suoliukai ir naujosios metalinės šiukšliadėžės, jau nekalbant apie smulkesnes vandalizmo apraiškas. A. Ivanauskas paskaičiavo, kad vien tik suoliukų remontas miestui atsieis dar maždaug 3000 litų.

Šilutės šventės renginiai šeštadienį prasidės 10 val. ir vyks iki vėlaus vakaro.

Šventės programa…

Tarptautinio festivalio programa…

Oresto Lidžiaus nuotr.

Savaitgalį apdovanoti ekologinės akcijos „EKO drąsa“ vienos iš dalių – kūrybiškumo konkurso „Mobijaus ciklas“ – laimėtojai Klaipėdos regione.

Šiame konkurse puikiai pasirodė Šilutės Žibų pradinės mokyklos auklėtinės dešimtmetės Kamilė Giedraitytė ir Živilė Eitmantytė, vyrensiųjų grupėje laimėjusios du apdovanojimus iš keturių.

Apdovanojimų renginys vyko Palangos senojoje gimnazijoje – mokykloje, šį pavasarį aktyviausiai pasirodžiusioje antrojoje respublikinio projekto dalyje – elektronikos atliekų, makulatūros ir „Tetra Pak“ pakuočių surinkimo rungtyje.

Daugiau apie konkursą…

A. Jakas kviečia pasakyti 'TAIP Seimo atgimimui!' (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Pirmadienio rytą Šilutės rajono savivaldybėje viena po kitos įvyko dvi spaudos konferencijos, kuriose pristatytos iniciatyvos kartu su LR Seimo rinkimais surengti ir du referendumus: dėl naujos atominės elektrinės (toliau – AE) statybos uždraudimo bei dėl Seimo atnaujinimo.

Pirmąją iniciatyvą pristatė šilutiškiai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai, antrąją – referendumo „TAIP Seimo atgimimui!“ iniciatyvinės grupės ir „Sąjungos TAIP“ narys Arvydas Jakas.

Referendume dėl AE bus klausiama: „Ar pritariate, kad Lietuvoje būtų draudžiama projektuoti, statyti ir eksploatuoti branduolines elektrines?“

„Sajunga TAIP“ savo ruožtu siūlo referendumo keliu sumažinti Seimo narių skaičių nuo 141 iki 101 nario, apriboti parlamentarų kadencijų skaičių, kad Seimo narys iš eilės galėtų būti renkamas tik dvi kadencijas, prailginti Seimo nario kadencijos trukmę iki 5 metų, perkelti Seimo rinkimų datą iš rudens į pavasarį, stiprinti Seimo įstatymų leidybos kompetencijas.

Parašai dėl prieš tai minėtų referendumų jau renkami. Tam, kad referendumai būtų surengti, jų iniciatoriai turi per ribotą laiką surinkti ne mažiau kaip po 300 tūkstančių balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių parašų.

Daugiau apie referendumą dėl Seimo…

Gyventojai nori, kad parduotuvės patalpos būtų visai atjungtos nuo namo šildymo sistemos. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Šilutės miesto Taikos gatvėje virš parduotuvės gyvenantys žmonės jau daugiau kaip 10 metų neranda sutarimo su šios prekyvietės savininkais dėl pastarųjų patalpose įrengto bendro naudojimo šilumos punkto.

Sąskaitos už šildymą sėja įtarimų

Taikos g. 10 – uoju numeriu paženklintas namas – vienas pirmųjų Šilutės mieste sovietmečiu pastatytų daugiabučių. Visą jo pirmą aukštą užima prekybos salė, sandėliai, kitos pagalbinės patalpos ir šilumos punktas, iš kurio šiluma šaltuoju metų laiku paskirstoma į visus penkis šio pastato aukštus.

Taip jau nutiko, kad 2001 metais ši parduotuvė buvo privatizuota kartu su bendro naudojimo šilumos punktu, kuris einant laikui tapo kaimynų – daugiabučio gyventojų (name yra 24 butai) ir parduotuvės savivinkų – nesutarimų bei juos lydinčių nesusipratimų, kartais peraugančių net ir į įvairias sąmokslo teorijas, priežastimi.

Nors pirmojo aukšto savininkai jau kuris laikas oficialiai deklaruoja, kad į daugiabutį centralizuotai tiekiamos šilumos nenaudoja parduotuvės patalpoms šildyti, – esą jos šildomos elektriniais prietaisais, – namo gyventojai tvirtina priešingai. Anot jų, dalį šilumos parduotuvė „pasiima“ iš po jos grindimus – nuo šilumos punkto iki apskaitos prietaisų kitame prekybos salės gale – pakloto vamzdžio, žmonėms kyla ir daug baisesnių įtarimų, kurie ypač sustiprėję šią žiemą, kai vieną mėnesį už butų kvadratinio metro šildymą jiems buvo priskaičiuota po daugiau kaip 10 litų.

Mato tik vieną išeitį

Daug karčių žodžių parduotuvės savininko AB „Žemaitijos pienas“ generalinio direktoriaus Algirdo Pažemecko adresu, pastarajam nedalyvaujant (buvo išvykęs į komandiruotę), buvo išsakyta ir praeitą savaitę įvykusiame Taikos 10 – o namo gyventojų visuotiniame susirinkime. Jame nesulaukta ir dalį butų šiame name valdančios Šilutės rajono savivaldybės administracijos atstovų, nors, kaip teigė namą administruojančios UAB „Šilutės būstas“ pastatų administravimo vadybininkas Albinas Zdanavičius, jai apie planuojamą susirinkimą buvo iš anksto pranešta raštu.

Nepaisant to, susirinkimas įvyko, ir buvo priimtas sprendimas kreiptis į A. Pažemecką su pasiūlymu parduotuvės patalpas visai atjungti nuo namo šildymo sistemos, kad gyventojai būtų ramūs ir jiems daugiau nereikėtų ieškoti kaltų iš šalies dėl didelių sąskaitų už šildymą.

Panašų pasiūlymą parduotuvės patalpų savininkui prieš maždaug ketverius metus buvo nusiuntusi miestą šildanti UAB „Šilutės šilumos tinklai“. Tačiau pritarimo tam iš A. Pažemecko nebuvo sulaukta. Vietoj to, „Žemaitijos pieno“ vadovas pasiūlė gyentojams iškelti šilumos punktą į jiems patogesnę patalpą.

Deja, kitų šilumos punktui tinkamų patalpų šiame name nėra…

Švelnina toną

„Šilutės ETA Žinioms“ su pačiu A. Pažemecku susisiekti nepavyko, ne iš karto (prireikė kelių dienų) pasisekė prisiskambinti ir aukštas pareigas „Žemaitijos pieno“ bendrovėje einančiam jo sūnui Robertui Pažemeckui.

R. Pažemeckas neatmetė galimybės, kad bus atsižvelgta į gyventojų pageidavimą, ir parduotuvės patalpos bus atjungos nuo daugiabučio šildymo sistemos.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Tomo Gugausko, 'Vakarų ekspresas', nuotr.

Pirmadienį visoje Lietuvoje prasidėjo akcija “Daugiau erdvės kiemuose”, kurios metu gyventojai galės be didelių rūpesčių atsikratyti senais, nebevažiuojančiais automobiliais ir taip išvengti kelių tūkstančių dydžio baudos, kuri gali būti skirta už aplinkos taršą.

Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA) kartu su Vilniaus eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija bei akcijos partneriais Lietuvos savivaldybių asociacija bei Policijos departamentu gegužės 21-birželio 30 dienomis visoje Lietuvoje organizuoja akciją “Daugiau erdvės kiemuose”, kurios metu gyventojai raginami sutvarkyti savo kiemus, iš jų pašalinant senus, nebevažiuojančius automobilius. Tokius “vaiduoklius” tinkamai sutvarkius kiemuose atsiras daugiau vietos, nebus teršiama aplinka, o savininkai išvengs gresiančių baudų.

Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą už atliekų tvarkymo taisyklių nevykdymą senų, nebevažiuojančių automobilių savininkams gali būti skirta nuo trijų iki šešių tūkstančių litų bauda.

Daugiau kaip mėnesį trunkančios akcijos metu gyventojai ir įmonės, norintys atsikratyti seno, nenaudojamo automobilio, gali skambinti tel. 8 600 90030 arba rašyti el. paštu atliekos@gia.lt ir paprašyti, kad nenaudojamas automobilis būtų nemokamai išgabentas iš kiemo, išrašyti visi būtini dokumentai, o jo atliekos sutvarkytos pagal visus teisės aktų reikalavimus. Už teigiamą rinkos vertę turinčią transporto priemonę savininkui bus sumokama.
“Vilniečiai jau turėjo progų išvalyti savo kiemus, tačiau šiemet norime paraginti tą daryti visos Lietuvos gyventojus, nes matydami statistinius duomenis, pradedame baimintis, kad netrukus Lietuva taps automobilių dalių kapinėmis”, – sako GIA direktorius Alfredas Skinulis.

Aplinkos apsaugos specialistai spėja, kad daugybė senų, nebenaudojamų automobilių pakliūva nelegaliems, licencijų neturintiems automobilių supirkėjams, kurie perka automobilius, juos išardo, vertingas dalis ir superkamas atliekas parduoda, o detales, kurių negali pelningai parduoti, tiesiog išmeta į pamiškėse, pakelėse ar sudegina tam nepritaikytose vietose. Taip nelegalūs ardytojai teršia aplinką, nemoka mokesčių, nusižengia teisės aktų reikalavimas ir užkerta kelią atliekas sutvarkyti iki galo, perdirbant visas įmanomas dalis arba panaudojant jas dar kartą.

“Vakarų ekspresas”

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šeštadienio pavakarę, dar nespėjus nutilti visiems Gatvės muzikos dienos melodijoms, kiemo vartus ir duris plačiai atvėrė senasis Šilutės muziejus, kviesdamas visus į tarptautinės Muziejų nakties renginius.

Vyko knygos „Šilutė ir jos 500 metų istorija“, R. Šurkaus fotografijų ir E. Mikutytės vizualaus dizaino darbų pristatymas, Šilutės Vydūno gimnazijos vaidintojai parodė mini spektaklį „Jis, ji, jie, jos“, koncertavo Šilutės rajono vaikų meno mokyklos styginių instrumentų ansamblis, Šilutės pirmosios gimnazijos estrados studija ir grupė „Destrukcija“.

Vėliau Macikų lagerio karcerio muziejuje surengta edukacinė pamoka „Sovietinių represijų inscenizacijos“.

Andriaus Sirtauto video: http://www.youtube.com/watch?v=j9V666ASTZY

Oresto Lidžiaus nuotr.

Ketvirtadienį Šilutės rajono policijos komisariate įvykusiame susitikime su Šilutės mieste ir rajone veikiančių Saugios kaimynystės grupių atstovais pasirašytos bendradarbiavimo sutartys.

Susitikimo dalyviai aptarė sutarties sąlygas, numatė efektyvesnio bendradarbiavimo galimybes, sutarė dėl aktualios prevencinės informacijos viešinimo gyvenvietėse.

Saugių kaimynysčių atstovams policijos pareigūnai priminė apylinkės inspektorių kontaktinius duomenis, taip pat įteikė informacinių bukletų apie policijos rėmėjų veiklą, gyventojai paraginti su policija bendradarbiauti įstojant į policijos rėmėjų gretas.

Šiuo metu Šilutės mieste ir rajone veikia aštuonios Saugios kaimynystės grupės. Tokias kaimynystes įkūrę gyventojai įsipareigoja stebėti savo gyvenamąją aplinką, bendradarbiauti tarpusavyje ir su policija pranešant apie pastebėtus teisės pažeidimus, aktyviai rūpintis ne tik savo, bet ir savo kaimynų saugumu, nes Saugi kaimynystė – tai visų pirma bendradarbiavimas, kuris remiasi principu „Saugus kaimynas – saugus ir aš“.

Parengta pagal Tauragės AVPK inf.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Pernykščiam Šilutės ištakų – Šilokarčemos vietovės paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 500 metų jubiliejaus ir Lietuvos kultūros sostinės renginių šurmuliui vis labiau grimztant į užmarštį savo miesto (iš viso krašto) ateičiai neabejingi žmonės imasi iniciatyvos formuoti tolesnę pamario krašto kultūros politiką plačiąja prasme.

Penktadienį Šilutės Vydūno gimnazijoje įvyko pirmoji apvaliojo stalo diskusija, kurios metu pamėginta identifikuoti krašto kultūrinės (ir ne tik) raidos trūkumus, pradėtos plėtoti mintys, kaip suteikti naują impulsą Šilutės gyvenimui.

Šio susitikimo iniciatorius buvęs Šilutės Vydūno gimnazijos, vėliau Europos mokyklos Olandijoje direktorius Jonas Jatautas, pristatydamas pokalbio temą, sakė, kad jam kaip piliečiui ir kultūros žmogui rūpi žinoti, kokiu keliu toliau pasuks Šilutė.

- Reikalinga erdvė, kurioje piliečiai galėtų keistis mintimis, kur Šilutei toliau eiti, – teigė J. Jatautas, – nes iš vietinės valdžios tokios iniciatyvos vargu ar kada nors sulauksime.

Pedagogo ir aktyvaus visuomenės veikėjo Anatolijaus Žibaičio nuomone, stipriausia Šilutės miesto kultūros įstaiga yra viešoji F. Bajoraičio biblioteka, mat čia, kaip niekur kitur, gausu visokių renginių, o muziejus jam atrodo kiek per uždaras visuomenei. Pašnekovas gerai įvertino kaimiškose seniūnijose veikiančių keturių etnokultūros centrų veiklą. Tačiau A. Žibaičiui skaudu matyti, kaip rajono kaimuose viena po kitos uždaromos mokyklos, kurioms, jo giliu įsitikinimu, ne tik turėtų būti išsaugotos jų pagrindinės funkcijos, bet jos turėtų tapti dar ir kaimo žmonėms taip reikalingais kultūros židiniais. „Deja, paprasto žmogaus nuomonės niekam nebereikia, – apgailestavo A. Žibaitis, – todėl Lietuvoje vis labiau ir įsivyrauja žmonių nusivylimas…“

Rusnės bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininkas Raimondas Plikšnys, šiek tiek oponuodamas prieš tai kalbėjusiajam, atkreipė dėmesį į tai, kad rajone, ypač kaimiškose vietovėse, pastaraisiais metais pastebimai mažėja ne tik vaikų, bet ir apskritai gyventojų, o tuo pačiu mažėja ir kultūros vartotojų. Tačiau, anot jo, tai visai nereiškia, kad nereikia nieko daryti. Anaiptol, juolab kad Šilutės kraštas turtingas ne tik vandens ir gamtos, bet ir kultūros paveldu.

Pratęsdamas mintį, J. Jatautas sakė esąs įsitikinęs, kad kultūros paveldą negana vien tik turėti, jį reikia daugiau išnaudoti.

Taip bediskutuojant visų žvilgsniai nukrypo į kaip tik pradedamą tvarkyti Šilutės miesto puošmeną H. Šojaus dvaro pastatų kompleksą.

Šilutės r. savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė trumpai pristatė savivaldybės viziją – įkurti H. Šojaus dvare Mažosios Lietuvos kultūros centrą su ekspozicijų ir konferencijų salėmis, amatų centru ir kita.

Tačiau iškilo klausimas, ar to bus gana, kad dvaras taptų labiau gyvybingu kultūros centru?

Todėl čia pat buvo pradėta generuoti idėjas, kaip suteikti dvarui daugiau gyvybės, kad jis vėl taptų, jeigu ir ne centrine, tai bent viena iš pagrindinių ašių, aplink kurią suktųsi miesto gyvenimas, pasidalyta mintimis apie kitų miesto objektų ir erdvių sutvarkymą bei panaudojimą kuriant kultūrinę ir estetinę aplinką.

Apskritojo stalo dalyviai sutarė, kad į kitą diskusiją jie ateis jau su konkretesniais pasiūlymais.

Tikimasi, kad prie pirmąjį žingsnį šį penktadienį žengusio Šilutės piliečių fodumo prisijungs daugiau miesto ir viso krašto gyventojų.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Egidijaus Jankausko, 'Vakarų ekpsresas', nuotr.

Lietuvoje pirmą kartą pradėtas gręžti skalūnų dujų ir naftos paieškinis gręžinys – tokiam žingsniu ryžosi “Minijos nafta”. Skalūno dujų ir naftos penktadienį pradėta ieškoti netoli Švėkšnos esančiame Kalnalių kaime.

Tiesa, nėra jokių garantijų, kad pirmas bandymas bus sėkmingas. Pasak “Minijos naftos” generalinio direktoriaus Thomo M. Haseltono, tik po kelių mėnesių darbų pavyks paimti mėginį, kurį ištyrus laboratorijoje ir paaiškės, ar toje vietoje galima išgauti skalūno dujas arba naftą.

Neslepiama, kad bendrovę labiausiai pradžiugintų galimybė išgauti skalūno naftą.

Vien į paieškinį gręžinį įmonė investuos 6,5 mln. litų.

“Tai yra rizika, bet tokia jau naftos pramonės specifika. Tačiau mes tikime, kad Lietuva turi didžiulius resursus skalūno angliavandenilio ir tai ištirti yra ne ką mažiau svarbu nei kalbos apie atominę elektrinę. Jei mums pavyktų išgauti skalūno dujas ir naftą, valstybės biudžetas pasipildytu milijardu litų”, – pabrėžė T. M. Haseltonas.

Paieškinį gręžinį pasamdyta atlikti Lenkijos bendrovė “Poszukiwania Naftowia Diament”, kurios vyriausias mechanikas Janusz Galczak pasakojo, kad įrangą į Kalnalių kaimą atvežė net 50 sunkvežimių. Įranga buvo sumontuota vos per 10 dienų, o gręžimo darbai pradėti vakar.

“Įprastai per vieną valandą pavyksta pragręžti 3-4 metrus, o iš viso gali tekti pragręžti ir iki 3 kilometrų. Iš patirties galiu pasakyti, kad maždaug po 50-60 dienų paaiškės, ką rasime ten po žeme”, – pasakojo J. Galczak.

Pasak jo, Lenkijoje jau yra 20 tokių gręžinių, kur ieškoma skalūnų dujų ir naftos. Skaičiuojama, kad šių išteklių šaliai turėtų pakakti net 100 metų.

Skalūnų dujų paieškoms pritaria ir Lenkijos vyriausybė, įsitikinusi, jog šis projektas šaliai yra itin reikšmingas. Politikai mano, jog šis projektas leis ne tik šaliai apsirūpinti pigesniu apšildymu, bet ir tapti mažiau priklausomai nuo kitų dujų tiekėjų iš užsienio.

Jei optimistinės prognozės pasitvirtins ir paaiškės, jog skalūnų dujų ar naftos kiekiai Kalnalių kaime yra pakankami, tuomet “Minijos nafta” spręs, ar pradėti pramoninę šių gamtinių išteklių gavybą Lietuvoje.

Edita Gudavičė, “Vakarų ekspresas”

savasbliudas.blogas.lt nuotr.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad Šilutėje pradėtas tyrimas dėl ūmios žarnyno infekcijos – salmoneliozės protrūkio. Pirminiais duomenimis, blogai pasijuto keturi praėjusį savaitgalį viename pobūvyje dalyvavę asmenys, du iš jų paguldyti į ligoninę, dar du nukentėję asmenys gydosi namuose.

Šilutės valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, gavusi pranešimą apie susirgusius asmenis, nedelsiant patikrino svetainę „Rūta“ (Tilžės g.23), kurioje vyko pobūvis.

Patikrinimo metu šiurkščių personalo ir patalpų higienos pažeidimų nenustatyta, tačiau maisto tvarkymo patalpoje, kur pjaustomas ir serviruojamas pagamintas ir atvežtas maistas, trūko rankų ir paviršių dezinfekavimui skirtų medžiagų, nebuvo kontroliuojama šaldytuvų temperatūra. Taip pat nustatyta, kad patiekalai pobūviui buvo gaminami tiems patiems savininkams priklausančioje kavinėje „Klumpė“ (Gluosnių g. 13C), kurios patikrinimo metu inspektoriai taip pat neturėjo priekaištų personalo, patalpų higienai, savikontrolės sistemai. Patikrinimo metu tyrimams buvo atrinkti vandens, plovinių, bei patiekalų mėginiai.

„Įvertinus pobūvį aptarnavusių viešojo maitinimo įmonių patikrinimų duomenis, galima įtarti, kad ūmi žarnyno infekcija kilo dėl pačių pobūvio dalyvių atsineštų produktų – kreminių tortų ir karšto rūkymo žuvies,“ – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Rita Sadūnaitė.

Pasak specialistės, kiekvienais metais šalyje yra užregistruojama po kelis ūmių žarnyno infekcijų protrūkius, kilusius ne dėl maisto tvarkymo įmonių, o dėl pačių vartotojų kaltės.

Specialistė pataria ypač atsargiai vartoti greitai gendančius produktus – kreminius tortus ar pyragaičius, mažai termiškai apdorotus žuvies, paukštienos gaminius ir pan.

VMVT inf.