ve.lt nuotr.

Šiųmetės Kalėdos šilutiškiui Robertui Dabulskiui – išskirtinės. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų medikai atliko sudėtingą operaciją, jam dovanojo gyvenimą.

Operacija, kurią atliko prof. Kęstučio Strupo vadovaujama chirurgų komanda, įeis į Lietuvos medicinos istoriją dėl to, kad yra tokia pirmoji Lietuvoje ir viena iš nedaugelio Europoje.

Skaityti toliau

Pasitikėjo chirurgais

Robertas praėjusią vasarą kreipėsi į medikus dėl kitų bėdų. „Aš nesijaučiau blogai ir nebūčiau net įtaręs, kad mano pilve auga toks pavojingas navikas. Jį pastebėjo Klaipėdos medikai, atlikę kompiuterinę tomografiją dėl kitos priežasties. Pasiuntė konsultuotis į Santariškių klinikas, o ten ir sužinojau, kas manęs laukia. Chirurgas manęs neišgąsdino prieš operaciją, bet įspėjo, kad tokios operacijos Lietuvoje dar niekas nedarė, ji labai sudėtinga. Buvo nejauku išgirdus, neslėpsiu, bet labai pasitikėjau medikais. Iki tol net ligoninėje nebuvo tekę gulėti. Ir štai tokia reta operacija. Niekada nesitikėjau, kad man taip gali atsitikti“, – dėstė mažakalbis vyras.

Po operacijos Robertas 6 dienas praleido reanimacijos palatoje, paskui dar pusantros savaitės bendrame skyriuje. Praėjusią savaitę vėl buvo atvažiavęs į Santariškes konsultuotis su chirurgais. „Jaučiuosi gerai, taip, kai galima jaustis po tokios sunkios operacijos. Atvažiavau į ligoninę ir grįžau iš jos autobusu. Jeigu jausčiaus blogai, ar galėčiau važinėti“, – juokėsi labai sudėtingą operaciją patyręs vyras. Kaip bus toliau, Robertas negali pasakyti. Statybose tinkuotoju dirbančiam vyrui medikai nebepataria grįžti prie sunkaus darbo.

Robertas Kalėdas švęs namuose. Kartu su žmona Lida, devynerių sūnumi Neilu. „Per Kalėdas jausiuosi lyg antrą kartą gimęs. Nebūdamas mediku, negali gerai įvertinti, kokio sudėtingumo buvo liga, ką dėl tavęs padarė medikai, bet žinau, kad be tos operacijos būčiau neišgyvenęs ir kad šiemet gavau dovanų didžiausią stebuklą – gyvybę“, – sako šilutiškis.

Rizika pasiteisino

„Medicinoje tai vadinama kazuistika. Aš jau 27 metus dirbu chirurgu, bet tokio atvejo dar nebuvo. Toje vietoje, kur kepenys prisitvirtinusios prie tuščiosios venos, darinys buvo per kraujagysles išvirtęs ir užkimšo kraujagyslės spindį. Tokių operacijų Europoje atliekama nedaug, o Lietuvoje ji buvo pirmoji. Darinys buvo išaugęs iš jungiamojo audinio ir, reikia manyti, kad žmogus negimė su tuo dariniu.

Savas skausmas didesnis už svetimą

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos pilvo chirurgijos centro direktorius prof. K.Strupas teigia jau seniai nustojęs skaičiuoti, kiek atliko operacijų. Sudėtingos operacijos įsimena, bet jas atlieka ne vienas chirurgas, o chirurgų ir kitų specialistų komanda. Kuo šie metai chirurgui K.Strupui įsimins?

„Atlikome 50-ąją kepenų transplantacijos operaciją. Šioje srityje esame toli pažengę, palyginti su kolegomis Baltijos šalyse“, – didžiuojasi K.Strupas. Anot chirurgo, būtų galima atlikti ir daugiau kepenų transplantacijos operacijų, medikai norėtų ir galėtų padėti daugiau ligonių, bet trūksta donorų organų, kurie tiktų. Anot K.Strupo, Lietuvoje sutikimas aukoti organus donorystei yra vienas žemiausių Europos Sąjungoje. Skausmo akimirką artimojo netekę žmonės apie kitų skausmą vis dar negalvoja. Apsisprendžia tik kas trečia šeima.

“Vakarų ekspresas”

Sveika mityba yra vienas pagrindinių veiksnių, kurie lemia bendrą žmogaus savijautą ir stiprina imunitetą. Štai keli maisto produktai, kurie, anot mitybos specialistų, turėtų sustiprinti imunitetą ir padėti išvengti susirgimų.

Česnakas

Ši daržovė Lietuvoje yra populiari ne tik dėl nesudėtingo auginimo, bet ir nuo senų laikų garsėja gydomosiomis galiomis, yra naudojama

Skaityti toliau

profilaktiniam gydymui ir imuniteto stiprinimui. Liaudies medicinoje ši daržovė naudojama gydyti slogai, bronchitui, gripui, kraujagyslių ir kraujotakos ligoms.

Žuvis

Daugeliui žinoma, kad žuvyse yra gausu mineralinių medžiagų, vitaminų ir ypač naudingų žmogui omega 3 riebiųjų rūgščių, kurios mažina cholesterolio kiekį, slopina trombų susidarymą, mažina širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą. Taip pat yra pastebėtas teigiamas poveikis gerinant atmintį, kovojant su stresu ir stiprinant imunitetą. Žuvyse taip pat gausu seleno, kuris lėtina senėjimo procesus, teigiamai veikia skydliaukės veiklą, mažina tikimybę susirgti onkologinėmis ligomis. Jo ypač daug yra tunuose, krevetėse, omaruose, raudonajame lyne.

Greipfrutai

Tai vaisius, kuris išsiskiria vitaminų gausa ir yra žinomas kaip puikus imuniteto stiprintojas. Šiame vaisiuje yra gausu vitamino C ir ypač naudingų bioflavonoidų, kurie dar yra žinomi kaip vitaminas P. Šie vitaminai pasižymi priešalerginėmis, antivirusinėmis savybėmis, todėl juos itin patartina vartoti prieš šaltąjį metų laikotarpį. Greipfrutuose esantys vitaminai padeda išvengti kraujagyslių ligų, teigiamai veikia regėjimą. Visgi žiemą vien šiame vaisiuje esančių vitaminų gali nepakakti, nes didžiausia bioflavonoidų koncentracija – žievelėje ir sėklose, kurios lieka nesuvalgytos. Dėl šios priežasties dažnai yra rekomenduojama imunitetą stiprinti maisto papildais, tarp kurių galima išskirti ekologišką greipfrutų sėklų ekstraktą “Citroplus”, kuriame esantys bioflavonoidai ir vitaminas C yra stiprūs antioksidantai. Jie pasižymi imunitetą stiprinančiomis savybėmis, dalyvauja įvairių svarbių medžiagų sintezėje organizme (hormonų, karnitino).

Jogurtas

Grybai

Dar vienas itin populiarius maisto produktas Lietuvoje, praturtinantis mitybos racioną. Juose gausu angliavandenių, mineralų, baltymų, druskų ir vitaminų. Grybuose yra B1, B2, D, PP vitaminų. Juose esantis lecitinas trukdo cholesteroliui kauptis organizme. Manoma, kad grybai teigiamai veikia prostatą, padeda išvengti vėžinių susirgimų bei teigiamai veikia žmogaus imuninę sistemą.

lsveikata.lt inf.

lsveikata.lt nuotr.

Turbūt nereikia nė sakyti, kad visi mėgstame skaniai pavalgyti. Deja, bet ne vienas mėgstame ir nesveiką maistą. Tuomet, bandydami pataisyti organizmui daromą žalą, mes prisivalgome tokių patiekalų, kurie, kaip teigiama, yra sveiki.

Šiame sąraše aptarsime keletą tokių ingredientų ir patiekalų, kurie tik iš pirmo žvilgsnio atrodo sveiki ar bent jau nežalingi.

Skaityti toliau

Maisto produktų, kurie atrodo sveikai, bet tokie nėra, 10 – ukas:
1. Vaisių sultys;
2. Žemės riešutai;
3. Sojos padažas;
4. Lydytas sūris;
5. Dietiniai gaivieji gėrimai;
6. Kečupas;
7. Sriubos iš pakelių;
8. Batonas;
9. Makaronai;
10. Augaliniai riebalai ir aliejai;

Skaityti daugiau…

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) specialistai apibendrino pastarųjų metų duomenis, surinktus tikrinant, kaip šalies mokyklose maitinami moksleiviai. Didžiausias dėmesys buvo skirtas valgyklų patalpų būklei, mokyklų dalyvavimui sveikos mitybos įpročius ugdančiose Europos Sąjungos finansuojamose programose, moksleivių maitinimo kokybei, draudžiamų maisto priedų ar neleistinų maisto produktų tiekimui.

Skaityti toliau

Šilutė pateko tarp 13 rajonų, kuriuose remonto reikia 1 ar 2 mokyklų valgykloms. Užtat nė vienoje iš VMVT patikrintų pamario krašto mokymo įstaigų moksleivių maiste neaptikta nei neleistinų maisto priedų, nei iš viso draudžiamų maisto produktų.

Daugiausiai remontuotinų valgyklų yra Kupiškio rajone – 44 %, Varėnos rajone – 39 %, Radviliškio rajone – 29 %. Utenos, Akmenės, Prienų, Joniškio, Rokiškio rajonuose kapitalinio remonto reikia apie 20 %, o Vilniaus ir Šiaulių rajonuose – apie 7 % mokyklų valgyklų.

Skaityti daugiau…

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vėjo jėgainių keliamas triukšmas gali būti miego ir psichikos sutrikimų priežastimi. Tai parodė naujausi atlikti tyrimai, pranešė dienraštis „The Telegraph“.

Amerikiečių ir britų tyrėjai palygino dvi JAV Meino valstijos gyventojų grupes. Viena žmonių grupė gyvena mylios (apie 1,61 km) atstumu nuo vėjo jėgainių, o kita – ne.

Abiejų grupių žmonės buvo demografiškai ir socialiai tapatūs, bet tyrėjai aptiko didelių jų miego kokybės skirtumų.

Skaityti toliau

Tyrimai parodė kad dažni netoli jėgainių gyvenančių žmonių skundai, neva besisukančių sparnų skleidžiamas garsas trikdo jų miegą ir sukelia stresinę būklę, nėra be pagrindo.

ve.lt nuotr.

Vos atvėsus orams šiemet lyg iš gausybės rago pasipylė virusinės kvėpavimo takų ligos. “Negi jau visai nebeturime imuniteto šioms sezoninėms ligoms, kad vos tik rudeniui prasidėjus, žmonės ėmė masiškai sirgti: čiaudi, kosėja, sloguoja. Ką daryti, kad būtume stipresni šaltuoju metų laiku, kaip nesusirgti, o susirgus gydytis?” – paklausėme šilutiškio vaistininko, žinomo liaudies medicinos eksperto Virgilijaus Skirkevičiaus.

“Keičiantis metų laikams, pereinamuoju laikotarpiu, žmogaus organizmas patiria daug

Skaityti toliau

išbandymų. Tam reikia iš anksto ruoštis. Kai ateina šaltos, vėjuotos dienos, pagal Rytų mediciną, reikia mažinti vėją savyje, savo aplinkoje. Visų pirma stenkimės neperšalti, kojas laikykime sausai, būkime daugiau šilumoje, venkime drėgmės, skersvėjų. Šiuo laikotarpiu labai svarbi mūsų pačių elgsena, mintys, gyvenimo būdas, formuojantys atsparumą ligoms”, – pabrėžė V. Skirkevičius.

Kokia toji tinkama elgsena?

Žmogus turi išlaikyti harmoningą ryšį su gamta. Kai gamta ruošiasi žiemai, vis mažėja saulės, šaltėja dienos, ir žmogus turi prisitaikyti: sumažinti kasdieninį tempą, nebėgioti, nepersidirbti, vakarais ramiai pabūti namuose, vengti triukšmo, didelių susibūrimų, eiti anksti miegoti. Prisiminkime, kaip gyveno mūsų seneliai. Šaltuoju metų laiku vakarus žmonės praleisdavo tyliai, ramiai, dirbdami įvairius darbus šiltuose namuose, prie žvakės bendraudami šeimos rate, melsdamiesi.

Ir mums reikėtų vadovautis šia patirtimi. Patartina stengtis užmigti iki 22 valandos, jei nesimiega, išgerti puodelį šilto pieno, išsitrinti kūną šiltu aliejumi. Gerai išsimiegoję, nusiprausę po šiltu dušu, žvaliai jausitės nuo pat ryto, nereikės įprastinių rytinių stimuliatorių – stiprios kavos ar arbatos. Svarbiausi dalykai, kai ateina vėsus ir tamsus metas, tai paties žmogaus elgesys, santykiai su aplinkiniais žmonėmis, mityba ir tik po to kitos sveikatą stiprinančios priemonės. Rudens ir žiemos metu reikia kuo daugiau praleisti laiko su mylimais žmonėmis, dalintis dvasine šiluma vienas su kitu.

Turbūt svarbu ir tai, kokį maistą valgome?

Taip, labai svarbu. Patarčiau daugiau valgyti košių, mažiau žalių, daugiau termiškai apdorotų daržovių. Košės didina atsparumą ligoms, stiprina organizmą. Tik, aišku, reikėtų valgyti ne greitai paruošiamas košes, kurių pilnos parduotuvės, o virti normalias košes.

Rudenį ir žiemą labai naudinga maistui vartoti įvairias šaknis: salierų, pastarnokų, petražolių. Jas galima patroškinti, paruošti garuose. Šių augalų šaknys turi ir priešuždegiminių, priešvėžinių savybių, stiprina imunitetą.

Sveikatos profilaktikai neužmirškime ir česnako – po skiltelę reikėtų suvalgyti kasdien. Česnakas, svogūnas, imbieras labai tinka žmonėms, kurių rankos ir kojos nuolat šaltos. Karštiems žmonėms – jie paprastai miega iškišę pėdas iš po antklodės – imunitetui stiprinti labai tinka įvairios sėklos, prieskoniai, pavyzdžiui, kmynai, kalendra, krapai, kurie gerina kraujotaką, valo kraują. Svarbu, kad maistas būtų skanus. Jei valgysime susiraukę sveikus produktus, naudos mūsų organizmui bus mažai.

O kaip gydytis susirgus?

Gaila, bet kažkodėl mes nebeturime laiko net ligoms išsigydyti. Bėgame į darbą, nesigydome, manome, kad esame nepakeičiami, o paskui lengvos ligos virsta sunkiomis, atsiranda komplikacijų, daromės priklausomi nuo vaistų. Piliulės tik “užgesina” ligos simptomus, bet tikrosios negalavimų priežasties neišgydo. Tad kam rizikuoti savo sveikata ir net gyvybe?

Bet kokia liga yra ženklas keistis – keisti savo gyvenimą, elgesį, mitybą, santykius su žmonėmis. Tik dažniausiai žmogus to nenori daryti, neturi tam laiko. Pakilo temperatūra ar kraujo spaudimas, sutriko virškinimas, tuoj griebiamės vaistų, nors šie simptomai – tik apsauginė organizmo reakcija. Kai užpuola sezoninės ligos ar persišaldome, reikėtų pagulėti namuose, pagerti šilto pieno su medumi, sviestu, užsiplikyti pankolio arbatos, kuri stiprina imunitetą ir yra viena iš priemonių gripui gydyti. Pankolio arbata padeda išvalyti kvėpavimo takus nuo gleivių.

Medus irgi labai stiprina organizmo apsaugines reakcijas. Nuo seno lietuviai mėgo ne tonizuojančias, bet saldžias arbatas. Mat saldumas reiškia meilę, kurios žmonėms niekada nebūna per daug. Šilto parūgštinto vandens su medumi patartina gerti dėl virškinamojo trakto sutrikimų, kurie skatina gleivių susidarymą organizme. Kuo mažiau gleivių – tuo žmogus lengviau kvėpuoja. Kuomet vargina sausas kosulys, naudinga gerti arbatą su alijošiaus sultimis ir medumi, jei sunku atsikosėti – arbatą su imbieru ar debesylu, čiobreliais. Raudonėlio, čiobrelio arbatos, baziliko sultys gerina virškinimą, lengvina kvėpavimą. Viršutinius kvėpavimo takus atlaisvina ir eteriniai aliejai, išgarinantys aukštą temperatūrą. Augalų sėklų, šaknų gydomieji mišiniai labiau veikia apatinę kūno dalį – uždegimo organizme sukėlėjai pasišalina su šlapimu.

Trūkstant energijos, patariama vartoti daug česnako, gerti gudobelės ir ginkmedžio arbatų. Nereikėtų persistengti kovoje su virusais, pavyzdžiui, maišyti česnako, imbiero, citrinos, nes “uždegsime” organizmą. Taip pat nereikėtų vartoti aspirino kartu su imbieru, nes aspirinas skystina kraują, o imbieras kaitina organizmą. Beje, imunitetą labai stiprina ir išorinė kūno priežiūra – sveika odą tepti pašildytais sezamo ar kitais natūraliais aliejais tokiu būdu šildant organizmą.

Ar gydymuisi nuo peršalimo ligų pakanka tik vaistažolių?

Pasveikti mums padeda ir vaistažolės, ir cheminiai vaistai. Esant ūmiems procesams, smaugiant stipriam kosuliui ar pakilus aukštai temperatūrai, būtina imtis skubių priemonių, kreiptis į medikus, gerti vaistus. Žolelės veikia daug lėčiau ir švelniau, todėl labiau tinka lėtinėms, lengvesnėms ligoms gydyti.

Tik nereikėtų užsiimti savigyda, gerti vaistų saujomis ir ypač atsargiai reikėtų elgtis su antibiotikais. Laimei, pastaruoju metu antibiotikai nėra taip lengvai žarstomi į kairę ir dešinę, nes nesaikingas jų vartojimas jau padidino bakterijų atsparumą šiems vaistams. Su vaistažolėmis irgi reikia mokėti elgtis, jas pažinti, mokėti vartoti. Vaistažolių arbatas reikėtų gerti ne kelias dienas, kaip įprasta geriant tabletes, ir ne nuolat, kaip vartojame paprastą arbatą, o tam tikrais ciklais. Be to, vaistažolių vartojimas labai priklauso ir nuo individualių žmogaus savybių.

Pavyzdžiui, jonažolė gali pakenkti strazdanotiems, nuolat karštį jaučiantiems žmonėms, ženšenis – stambiems, turintiems aukštą kraujospūdį, ežiuolė – žemą kraujospūdį turintiems žmonėms, kuriems dažnai šąla galūnės, ir kita. Kuomet nesame tikri, ar kokia nors vaistažolė tinka, geriausia ją vartoti mišinyje, kad sumažintumėte galimą šalutinį poveikį. Pavyzdžiui, naudojant prakaitą skatinančius liepžiedžius ir aviečių lapus, į mišinį reikėtų įmaišyti ir priešingą poveikį turinčios mėtos arba medaus. Visiems vaistažolių mišiniams tinka ramunėlės.

Patarčiau kiekvienam žmogui labiau domėtis savo genetika, artimųjų persirgtomis ligomis, stebėti savo organizmo būklę, nes tokiu būdu galima tiksliau parinkti reikalingas gydomąsias ar organizmą stiprinančias medžiagas, atitinkamai keisti gyvenimo būdą. Nes kas tinka vienam žmogui gydyti, gali visiškai netikti kitam.

Jolanta Beniušytė, “Vakarų ekspresas”

Daugiau: Wowshop

Gripas yra virusinė viršutinių kvėpavimo takų liga, pasireiškianti karščiavimu, raumenų skausmu, galvos ir gerklės skausmais, sausu kosuliu, silpnumu. Rečiau būna sloga, akių skausmai, akių jautrumas šviesai. Pajutus šiuos simptomus būtina kreiptis į gydytoją.

Plintant gripui ir ŪVKTI, rekomenduojama reguliariai plauti rankas. Kosint ar čiaudint užsidengti nosį ir burną vienkartinėmis nosinaitėmis. Stengtis neliesti akių, nosies ir

Skaityti toliau

burnos, ypač neplautomis rankomis. Dažnai vėdinkite patalpas ir tinkamai apsirenkite. Venkite sąlyčio su sergančiais žmonėmis.

Primename, kad nemokama gripo vakcina asmens sveikatos priežiūros įstaigas turėtų pasiekti iki spalio vidurio. Šiuo metu pasiskiepyti nuo gripo asmens sveikatos priežiūros įstaigose galima mokama vakcina.

Kaip užsikrečiama gripu ir kokie pagrindiniai gripo simptomai?

Gripu galima užsikrėsti nuo užsikrėtusio ar sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę.

Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24-72 val. (vidutiniškai – 48 val.).

Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (aukštesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.

Kuo pavojinga gripo infekcija?

Nusičiaudėjus gripo virusas skrenda 167 km/h greičiu. Jis yra labai mažas, todėl įsiskverbia praktiškai į visus organus, aplenkdamas visus organizmo gynybinius barjerus. Antroji svarbi gripo viruso savybė, įtakojanti komplikacijas, yra sugebėjimas pažeisti kraujagysles, sukeliant kraujosruvas bei paburkimą, kurie toje audinių vietoje sukelia uždegimą. Taip pat gripo virusas, peržengdamas gynybinius barjerus ir naikindamas ląsteles, sukelia ir tiesiogines komplikacijas:
•virusinę pneumoniją;
•virusinį encefalitą, meningitą (galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų uždegimą);
•širdies raumens uždegimą (miokarditą);
•virusinį žarnyno uždegimą (dažniausiai pasitaiko vaikams);
•virusinį akių uždegimą (priklausomai nuo akies struktūrinės dalies pažeidimo vietos, galimas visiškas apakimas).

Ką turėčiau padaryti, norėdamas pasiruošti gripo sezonui?

Pasaulio (ir Lietuvos) sveikatos organizacijos skiepus pripažįsta pagrindine ir labai efektyvia gripo specifine profilaktikos priemone. Skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų.

Be skiepų yra ir kitų, nespecifinių gripo profilaktikos metodų: grūdinimasis kontrastinio vandens voniomis, česnakas, stiprinantys bendrą organizmo būklę preparatai, asmens higiena, nereikalingų kontaktų ribojimas ir kt. Tačiau nė viena iš šių priemonių neapsaugo nuo konkrečios gripo viruso padermės, cirkuliuojančios esamą sezoną, todėl šios priemonės ir vadinamos nespecifinėmis. Jos gerina tik bendrą žmogaus imunitetą, bet ne specifinį.

Kas turėtų pasiskiepyti šį gripo sezoną?

Pagal statistiką, kiekvieniems 2000 susirgimų gripu atvejų tenka viena mirtis. Ji gali ištikti dėl pačios gripo infekcijos sukeltų komplikacijų ar bet kurio paūmėjusio lėtinio susirgimo. Didžiausias mirtingumas nuo gripo yra vaikų iki 2 metų amžiaus grupėje (35%). Šis rodiklis viršija sveikų suaugusiųjų mirtingumą kelias dešimtis kartų. Taip yra todėl, kad tokio amžiaus vaikų imuninė sistema mažai tesugeba pasipriešinti gripo virusui, nes ji dažnai dar nėra spėjusi su juo susidurti. Todėl kiekvienas vyresnis nei 6 mėnesių asmuo, turėtų pasiskiepyti gripo vakcina ir šį sezoną.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pasiskiepyti rekomenduoja daugumai žmonių, o ypač šiems rizikos grupių asmenims:
•Nėščioms moterims;
•65 metų ir vyresniems asmenims;
•Asmenims iki 65 metų, sergantiems lėtinėmis širdies-kraujagyslių, plaučių, metabolinėmis, inkstų ligomis, bronchine astma, asmenims, kurių imunitetas yra nusilpęs.
•Asmenų, kurie serga sunkiomis ligomis, pvz., astma, diabetas ir plaučių ligos ir kt. šeimos nariams ir globėjams.
•Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

Kada turėčiau pasiskiepyti gripo vakcina?

Rekomenduojama gripo vakcina pasiskiepyti prieš prasidedant 2012-2013 m. gripo sezonui, kiek galima anksčiau, kadangi reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūniai, kovai su gripo virusu.

Gripo sezono pradžios negalima nuspėti, tačiau žvelgiant retrospektyviai, gripo sezono pradžia laikoma ankstyvas spalio mėnuo, pabaiga – kovo–balandžio mėnesiai. Gripo vakcina yra gaminama privačių įmonių, todėl vakcinos pateikimo laikas rinkai gali skirtis priklausomai nuo daugelio aplinkybių vakcinos kūrimo procese. Gydytojai skatinami pradėti skiepyti gyventojus kuo anksčiau, kai tik gripo vakcina gydymo įstaigose tampa prieinama.

Tačiau tai nereiškia, kad po spalio mėnesio skiepytis neverta ar pavojinga. Skiepytis šiuolaikiška inaktyvuota vakcina nepavojinga, net jei žmogus yra infekuotas (t.y. užsikrėtęs), o pati liga dar inkubaciniame periode. Vakcinoje esantys virusai yra inaktyvuoti ir suskaldyti į fragmentus, todėl jie negali daugintis ir tuo pačiu sustiprinti natūralios infekcijos.

Kodėl turiu skiepytis gripo vakcina kiekvienais metais?

Gripo vakcina rekomenduojama skiepytis kiekvienais metais, kadangi gripo virusai keičiasi. Gripo vakcinos sudėtis koreguojama kiekvienais metais, siekiant efektyviai apsaugoti gyventojus nuo kasmet besikeičiančių gripo virusų.

Žmonių su nusilpusia imunine sistema organizmas nebegali tolygiai gaminti antikūnių visą gripo sezoną, todėl praėjus keliems mėnesiams nuo skiepijimosi rizika susirgti gripu išauga, tačiau ligos eiga būna lengvesnė. Ištyrus sveikų žmonių imuniteto atsaką į gripo vakciną, paaiškėjo, kad metų laikotarpyje organizmo atsparumas gripo virusams taip pat mažėja, tačiau vakcina apsaugą nuo infekcijos užtikrina visam sezonui. Todėl svarbu yra pasiskiepyti kiekvienais metais, netgi, jeigu gripo vakcinos sudėtis ir nesikeitė.

Ar yra vaistų nuo gripo, jei susirgau ?

Taip. Jeigu susirgote, yra antivirusiniai vaistai, kurie gali ligos simptomus padaryti švelnesnius ir padėti greičiau pasveikti. Šie vaistai taip pat gali apsaugoti nuo rimtų gripo komplikacijų

Kokio gripo sezono tikimasi šiais metais?

Gripo sezonai yra nenuspėjami ir gali labai skirtis vienas nuo kito. Nors gripo epidemijos registruojamos kasmet, jos pradžia, intensyvumas ir trukmė priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant koks gripo virusas dominuoja tą sezoną ir kiek žmonių yra pasiskiepiję gripo vakcina.

Nuo kokių gripo virusų apsaugo šių metų gripo vakcina?

Gripo virusui būdinga dažna antigeninė kaita (genetinės mutacijos), kas lemia gripo viruso savybių kaitą. Todėl PSO nuolat seka gripo virusų kaitą ir kiekvienais metais prognozuoja labiausiai paplitusias viruso padermes bei rekomenduoja būsimojo sezono vakcinos antigeninę sudėtį Šiaurės ir Pietų pusrutuliui.

2012-2013 m. gripo sezonui skirtoje gripo vakcinos sudėtyje du gripo virusai keitėsi. Pandeminio gripo virusas išliko toks pats kaip ir 2011-2012 m. gripo sezoną.

A tipo virusai – labiausiai patogeniški žmogui, sukelia sunkiausius susirgimus. 2011-2012 m. gripo sezono metu Europoje vyravo gripo A (H3N2) virusas, numatoma, kad šio potipio tik kito štamo virusai vyraus ir 2012-2013 m. gripo sezono metu. A (H1N1) gripo virusas, sukėlęs 2009 m. pandemiją, ir toliau cirkuliuoja kai kuriose pasaulio dalyse. Tad pagal PSO rekomendacijas popandeminiam laikotarpiui pandeminio viruso komponentai taip pat įtraukiami į sezoninės gripo vakcinos sudėtį.

B tipo gripo virusai sukelia lengvesnes gripo formas, dažniau – vaikams. B tipo virusai mažiau kintantys, palyginti su A tipu.

Tad naujam gripo sezonui rekomenduojamoje gripo vakcinos sudėtyje yra:
•A/Victoria/361/2011(H3N2) viruso fragmentai
•B/Wisconsin/1/2010 viruso fragmentai
•A/California/7/2009 (H1N1)pdm09 viruso fragmentai.
Parengė Imunoprofilaktikos skyrius

Daugiau informacijos:
Beata Bukotaitė
8 614 71720, beata@ulac.lt
Švietimo ir komunikacijos skyrius
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
www.ulac.lt

Kembridžo universiteto mokslininkai, atlikę fundamentalius tyrimus, kuriuose dalyvavo 25 tūkst. žmonių (49-79 metų amžiaus), padarė išvadą: valgant po vieną obuolį per dieną, galima 3 metais pailginti gyvenimą.

Obuoliuose yra daug ląstelienos ir pektino. Pektinas (poligalakturono rūgštis) – natūralus polimeras, sugeriantis kenksmingas medžiagas (radioaktyvias, sunkiuosius metalus, cholesterolį) ir šalinantis jas iš organizmo. Taip pektinas valo

Skaityti toliau

žarnyną, atkuria jo mikroflorą, mažina cukraus kiekį kraujyje, valo kraują ir stimuliuoja imuninę sistemą. O tai tikrai ilgina gyvenimą. Įrodyta, kad obuoliai apsaugo nuo vėžio. Šie vaisiai – čempionai pagal įvairių antioksidantų kiekį, o šios medžiagos neutralizuoja kenksmingą laisvųjų radikalų poveikį ir padeda apsisaugoti nuo vėžio. Antioksidantų gausu minkštime, bet dar daugiau – žievelėje. Obuolių žievelėje mokslininkai taip pat rado triterpenoidų – organinių junginių, kurie blokuoja vėžinių ląstelių dauginimąsi pieno liaukose, kepenyse ir storojoje žarnoje. Ateityje obuolių pagrindu gali būti sukurtas naujas preparatas onkologinėms ligoms gydyti.

Floridos universiteto mokslininkai metus tyrė 45-65 metų moterų grupę; jos įprastą kasdienį racioną papildydavo 75 g džiovintų obuolių. Eksperimento metu buvo imamas jų kraujas ir tiriamas cholesterolio kiekis. Po 6 mėnesių blogojo cholesterolio (kuris sukelia aterosklerozę, infarktus ir insultus) kiekis vidutiniškai sumažėjo 23 proc. Jų kraujyje sumažėjo biomarkerių, kurie paprastai siejami su širdies ligomis. Be to, per tą laiką moterys numetė apie 1,5 kg svorio.

Obuoliai stimuliuoja žarnyno darbą, padeda kovoti su vidurių užkietėjimu, palaikyti mikrofloros balansą. Organinės rūgštys padeda geriau virškinti. Obuoliai pasižymi savybe skatinti tulžies tekėjimą, ir daugelis gydytojų pataria juos valgyti kepenyse esant akmenų, nors mokslo patvirtintų duomenų, kad obuoliai padeda juos tirpdyti, nėra. Medikai nepataria valgyti rūgščių obuolių paūmėjus gastritui, pankreatitui ir skrandžio opai. Bet kepti obuoliai šiuos negalavimus gydo. Specialistų manymu, juose esama unikalaus fermentų ir mikroelementų derinio, stimuliuojančio skrandžio darbą.

Ar valgant obuolius lengviau mesti svorį? Žinoma, valgant juos vietoj pyragaičių, svoris mažės. Tačiau obuoliuose yra daug angliavandenių, cukraus ir jie gerina apetitą. Taigi pavadinti jų tikrai dietišku produktu negalima. Obuolių sėklose gausu jodo, tačiau jautrų skrandį turintiems žmonėms jos gali pakenkti.

Koks obuolys naudingiausias?

Ne itin gražus. Mokslininkų manymu, laukiniuose obuoliuose maisto medžiagų yra 15 proc. daugiau negu selekcinių rūšių vaisiuose.

Kietas, su lygia odele. Susiraukšlėjusi odelė ir patamsėjusios vietos rodo, kad kad obuolys – krituolis, o sumušimų vietose gali būti pelėsių grybelių ir toksinų. Pernelyg kieta odelė paprastai būdinga įvežtiniams vaisiams, kurie buvo apdoroti vašku. Jeigu obuolys pjūvio vietoje greitai tamsėja – tai požymis, kad jame daug geležies.

Obuolio spalva – kiekvieno pasirinkimas. Žalios spalvos obuoliai laikomi dietiškais ir hipoalergiškais. Juose yra daugiau rūgščių ir vitamino C ir mažiau cukraus negu „spalvotuose“. Pastaruosiuose daugiau pektino ir antioksidantų.

Vidutinio dydžio. Pernelyg dideli obuoliai būna arba pernokę, arba „prikimšti“ chemikalų. Maži – nesunokę.

Kvapnūs. Obuolio aromatas rodo, kad jis sunokęs, vadinasi, jame gausu naudingų medžiagų.

“Vakarų ekspresas”

Taip yra. Tai – kas skanu, lyg tyčia yra kenksminga. Nors pasiusk. Tik su branda ir pašlijusios sveikatos simptomais pradedam atsirinkti kiek sau galime leisti daryti nuodėmes, rašo “Lietuvos sveikata”.

Traškučiai

Tikra vaikų pagunda ir mamų nelaimė. Ir ne tik mamų. Neseniai teko matyti vaizdelį, kaip mažoje Vilniaus maisto produktų parduotuvėje apsipirkinėjo užsienio lietuvės. Tokios, kurios,

Skaityti toliau

regis nuo smarkesnio judesio subyrės. Jos buvo greičiausiai iš Amerikos. Bobulytės praėjo pro šviežių bandelių, skanių lietuviškų sūrelių skyrių. Kiek pašurmuliavusios bobutės nusipirko traškučių ir kokakolos.

Traškučiai, liaudyje vadinami čipsais – tai ypač aukštoje temperatūroje apkepinti bulvių ar kukurūzų gaminiai. Būta čia visokių teorijų: neva tai traškučiuose labai daug kancorageninių medžiagų. Mokslininkai iki šiol ginčijasi. Tačiau tiksliai žinoma, kad čia labai daug riebalų, kurie skatina aterosklerozės vystymąsi. Taip pat čia per daug druskos bei kalorijų, nuo kurių tunkama, didėja kraujospūdis, pradeda kamuoti rėmuo. Čipsais neverta smaguriauti net retomis progomis. Dietologai rekomenduoja juos pamiršti.

Šilutės medikai triumfavo rajoninių GMP kategorijoje. (Organizatorių nuotr.)

Ketvirtadienį Kaune pasibaigusiose dviejų dienų VI greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) žaidynėse VšĮ Šilutės Pirminės sveikatos priežiūros centro komanda – bendruomenės slaugytojos Lina Petrošienė, Gitana Mockienė ir vairuotojas Žydrūnas Rupainis iškovojo geriausios rajoninės GMP brigados vardą.

Geriausios miesto GMP komandos vardą iškovojo Šiaulių GMP stoties brigada: gydytojas Tadas Stankevičius, slaugytoja Eglutė Kirklienė ir vairuotojas Virginijus Vilčiauskas, o užsieniečių grupėje nepralenkiami buvo medikai iš Kazachstano.

Skaityti toliau

Šilutiškė G. Mockienė GMP žaidynėse dalyvavo jau antrą kartą. Ji džiaugėsi galimybe įvertinti savo darbo rezultatus, tačiau pripažino, kad savo praktikoje dar nėra gaivinusi naujagimio – tai teko daryti tik šiose žaidynėse.

Sunkiausia užduotis šilutiškiams – atliekant krūtinės paspaudimus skubiai atsakinėti į sudėtingus klausimus, susijusius su žmogaus gaivinimu.

Šiose žaidynėse dalyvavo iš viso 21 Lietuvos ir 6 užsienio greitosios medikų brigados, joms teko neeiliniai išbandymai: 50 sužalotų autobuso keleivių, nuo ūmios meningokoko infekcijos merdintis vaikas, dramatiškas gimdymas traukinio vagone, paskutinės vėžio stadijos skausmų nebeištverianti moteris su psichine negalia, sumaitotas motociklininkas ir kaip tikrovėje pasitaikančios netikėtos kliūtys – bet kada galintis užsiliepsnoti automobilis, panikos apimti artimieji, apie galimas išgertuves bylojantys tušti buteliai.

Parengta pagal organizatorių inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Naujas mokslinis tyrimas atskleidė, kad fluoruotas vanduo neigiamai veikia vaikų intelekto vystymąsi. Fluoruotas vanduo naudojamas visame pasaulyje. Sodos flouridas pilamas į vandenį, nes prieš kelis dešimtmečius buvo įrodyta, kad tai sustiprina vaikų dantis, rašo trueactivist.com. Fluoruotas vanduo tiekiamas ir kai kuriuose Lietuvos regionuose.

Tyrimas buvo atliktas Indijoje, Madhya Pradesh valstijoje. Skirtingi valstijos regionai naudoja vandenį su skirtingu floro lygiu. Tyrimas buvo išspausdintas „Neurosciences in

Skaityti toliau

Rural Practice“ žurnale.

Mokslininkai palygino statistinius dvylikamečių vaikų intelektinius gabumus su floro lygiu vandenyje ir atrado, kad vaikai vartoję labiau fluoruotą vandenį intelekto testus įveikdavo pastebimai prasčiau nei kiti.

Psichologinis teroras darbe, „mobingas“, „bulingas“ – vis dažniau vartojami terminai ne tik mokslinėse publikacijose, rašo lsveikata.lt.

Reiškinį tyrinėjanti Vytauto Didžiojo universiteto docentė-ekspertė dr. Jolita Vveinhardt pastebi du kraštutinumus – vieni ima piktnaudžiauti, o kiti atkakliai neigia egzistuojančią problemą.

Skaityti toliau

Tačiau problemos mastas ir patiriamos žalos – jau reikalauja valstybės įsikišimo.

Skaityti daugiau…

Garsus vaistininkas Virgilijus Skirkevičius rašo knygą, kurioje žada sudėti žodžiais nutapytus augalų portretus. Kad iš jų atpažintume sau tinkamiausius gydytojus, rašo „Lietuvos žinios“.

V.Skirkevičius nėra tas žolininkas, kokį tradiciškai įsivaizduojame. Jis tik kartkartėmis pasirenka vaistažolių, neturi ir jų ūkio. Farmacijos mokslus baigęs liaudies medicinos žinovas vengia stebuklų besitikinčių pacientų antplūdžio, tad gydyti imasi gana retai.

Skaityti toliau

Jis dalyvauja kuriant augalinius preparatus, kurie vėliau gaminami pramoniniu būdu. Yra medikamentų, kurie skirti virškinimo, nervų sistemų veiklai gerinti, pagalbinio priešvėžinio preparato bendraautoris. Šiuo metu žolininkas tobulina vieno širdžiai skirtų preparatų sudėtį.

Skaityti daugiau…

Kovo 19-25 d. Klaipėdos apskrityje sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis nežymiai padidėjo, informuoja Klaipėdos visuomenės sveikatos centras.

Vaikų iki 17 metų amžiaus sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sudarė 78,6 proc.

Didžiausias sergamumas buvo registruojamas Neringoje – 76,3 atv./10 000 gyv. Mažiausias

Skaityti toliau

sergamumas buvo registruojamas Šilutės rajone – 21,2 atv./10 000 gyv.

Klaipėdos apskrityje š.m. 12 savaitę sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis siekė 43,8 atv./10 000 gyv. ir buvo labai panašus į praėjusių metų to paties laikotarpio sergamumo rodiklį (40,5 atv./10 000 gyv.). Per š.m. 12 savaitę dėl gripo sunkios ligos eigos buvo hospitalizuoti penki asmenys.

Darius Steponkus. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Savaitraščio „Lietuvos sveikata“ rengiamuose šalies gydymo įstaigų geriausio vadovo rinkimuose Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus nežymiai teatsiliko nuo pagrindinę – „Metų vadovo 2011“ nominaciją laimėjusio Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktoriaus, profesoriaus, habilituoto daktaro Konstantino Povilo Valucko.

Anot savaitraščio „Lietuvos sveikata“ vyr. redaktoriaus pavaduotojo Algirdo Valento, D. Steponkus buvo tarp pagrindinių pretendentų į metų vadovo titulą. Tačiau iki aukščiausio

Skaityti toliau

įvertinimo jam pristigo reitingo balsų. „Jeigu Šilutės ligoninei bus suteiktas regioninio lygio statusas, D. Steponkaus galimybės ateityje būti išrinktam metų vadovu žymiai padidės,“ – telefonu sakė Lietuvos gydymo įstaigų geriausio vadovo rinkimus ne pirmus metus rengiančio savaitraščio vyr. redaktoriaus pavaduotojas.

D. Steponkus jau kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Raimondą Šukį dėl regioninės ligoninės statuso suteikimo Šilutės ligoninei. „Šilutės ETA žinios“ apie tai rašė str. „Šilutės ligoninė rimtai pretenduoja į regioninio lygio statusą“.

Beje, prieš dvejus metus geriausio gydymo įstaigos vadovo rinkimuose Šilutės ligoninės vyr. gydytojo D. Steponkaus pasiekimai buvo įvertinti „Metų novatoriaus 2009“ nominacija.

Nesvarbu, ar lengva, ar sudėtingesnė situacija, pakilimas ar ekonominė krizė, Šilutės ligoninė išlieka rimta ir solidžia įstaiga, teikiančia kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas Pamario krašto ir aplinkinių rajonų žmonėms, rašoma laikraštyje “Lietuvos sveikata”.

Pernai ligoninė žengė dar vieną tvirtą žingsnį tobulėjimo link – įvykdė regioninei ligoninei keliamus reikalavimus. Stiprią ir gerą ligoninę vertina pacientai, apie ją gerai atsiliepia paslaugų finansuotojas – teritorinė

Skaityti toliau

ligonių kasa, aplinkinių ligoninių vadovai.

Tačiau svarbiausias pasiekimas yra tas, kad 2011 metais Šilutės ligoninėje buvo padėti pagrindai regiono statusui gauti.

Skaityti daugiau…

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvos sinoptikams prognozuojant sparčiai artėjančius į Lietuvą žiemos speigus, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai primena, kaip gintis nuo šalčio ir pataria ką daryti sušalus.

Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad nušalimu vadinamas žemos temperatūros sukeltas žmogaus kūno audinių pažeidimas. Jo priežastys būna įvairios. Tam tikromis sąlygomis (ilgesnį laiką veikiant šalčiui, pučiant vėjui, padidėjus drėgmei, avint ankšta ir šlapia avalyne, esant girtam, kraujuojant ir

Skaityti toliau

pan.) nušąlama net 3 – 7 ºC temperatūroje.

Pagal sunkumą ir gylį skiriami keturi nušalimo laipsniai. Nušalimo laipsnį galima nustatyti tik atšildžius nukentėjusįjį, kartais po kelių dienų.

I laipsnis – pažeidžiamas paviršinis odos sluoksnis, oda pabąla.

II laipsnis – nušalusioje vietoje atsiranda įvairaus dydžio skaidraus ar balto skysčio prisipildžiusių pūslių.

III laipsnis – susidaro tamsiai raudono ir rudo skysčio prisipildžiusių pūslių, pažeidžiami gilesni odos sluoksniai.

IV laipsnis – susidaro juodoskysčio prisipildžiusių pūslių, pažeidžiamas paodis, raumenys, sausgyslės, net kaulai.

Žmogui ilgai būnant šaltoje aplinkoje, organizmas nesugeba palaikyti reikiamos temperatūros.

Šaldamas žmogus tampa viskam abejingas, mieguistas, sustingęs. Jo širdies veikla ir kvėpavimas sulėtėja. Sutrikus sąmonei ir kūno temperatūrai nukritus žemiau +30°C, žmogus miršta.

Centro visuomenės sveikatos specialistai sako, kad svarbiausia yra šiltai apsirengti. Avalynė, kaip ir drabužiai, turėtų būti laisvoki – „puse numerio“ per dideli. Einant į lauką, geriau nusiimti žiedą, laikrodį su metaline apyranke – atšildant nušalusias rankas, jos tins ir papuošalus bus sunku numauti. Ruošiantis eiti į šaltį vengti alkoholio (alkoholis pagreitina organizmo atšalimą). Nepatartina ir rūkyti, nes nikotinas sutrikdo kraujo apytaką, o tai gresia greitesniu galūnių nušalimu. Veidą ir rankas reikia pasitepti riebiu kremu. Pajutus, kad veidas šąla – daryti grimasas, tai yra mankštinti veido raumenis. Jeigu tenka ko nors laukti, šaltyje negalima stovėti ar sėdėti ramiai, reikia kuo daugiau judėti, šokinėti.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai taip pat pataria ką daryti jeigu sušalote.

Pirmiausia jei nušalo tik rankos ir kojos, jas reikia įmerkti į kambario temperatūros vandenį ir pamažu pilti šiltesnį vandenį. Iš karto merkti į karštą vandenį negalima. Jei atšalo visas kūnas, sušalusįjį asmenį galima guldyti į kambario temperatūros vonią ir pamažu leisti šiltesnio vandens (vandens temperatūra nuo +20°C iki +37°C keliama per 10-30 min). Jeigu vonios nėra, dėkite šiltus kompresus ant viso kūno (sudrėkinta drungname vandenyje antklodė keičiama kas 2-3 min). Po vonios (sušildžius) pažeistą kūno dalį reikia nusausinti (nušluostyti), steriliai aprišti ir šiltai užkloti. Jos negalima tepti riebalais ir tepalais. Nepatartina nušalusias kūno dalis trinti sniegu, kadangi sniego kristalai gali subraižyti ir užkrėsti odą. Kai nušalimas nedidelis ir nušalę nedideli kūno ploteliai (nosis, ausys), juos atšildyti galima rankomis. Nerekomenduojama trinti ir masažuoti, kai yra smarkus kūno nušalimas, nes galima pažeisti kraujagysles, dėl to padidėja jų trombozės tikimybė bei atsiranda gilesnių kūno audinių pažeidimo pavojus. Sušalusiajam reikia duoti gerti karštos arbatos ar kavos. Kofeinas ypač gerai praplečia kraujagysles, todėl organizmas greičiau sušyla.

Sušalusiajam būtina persirengti šiltais ir sausais drabužiais, šiltai apsikloti. Jei šildant atsiranda pūslių, toliau nešildykite, skubiai vežkite nukentėjusįjįį gydymo įstaigą. Visais nušalimo atvejais sušalusiajam reikia nedelsti ir laiku kreiptis į šeimos gydytoją.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos informacija

Masinėje mankštoje dalyvavo ir 130 Šilutės 'Raudonkepuraitės' vaikų darželio bendruomenės narių. (Zenutės Nausėdienės nuotr.)

Negalutiniais duomenimis, masinėje mankštoje „Augsiu aktyvus 2011“ dalyvavo beveik 112 tūkst. auklėtinių ir pedagogų iš 711 Lietuvos vaikų darželių, mokyklų ir gimnazijų.

Mankštą, įvykusią penktadienį 11 val., organizavo VšĮ „Iniciatyvos fondas“. Pasak šio fondo programų koordinatorės Ingos Smirnovienės, dalyvių skaičius pranoko visus organizatorių lūkesčius.

„Norime tikėti, kad toks aktyvus dalyvavimas masinėje mankštoje turės įtakos jaunimui laipsniškai keisti gyvenimo būdą į aktyvesnį, paskatins susimąstyti apie sveikesnę mitybą“,

Skaityti toliau

– sakė I. Smirnovienė.

Akcijos organizatorių nuomone, didesnis nei tikėtasi dalyvių skaičius parodo, kad fizinio aktyvumo mažėjimo problema yra labai aktuali, o pasirinkta akcijos forma – tinkama. Organizatoriai tikisi, kad mankšta paskatins tęstinius procesus, kurie formuos palankų požiūrį į sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą.

Programos „Augsiu aktyvus 2011“ dalyviai taip pat rengia „Pažadų gyventi aktyviai sąrašą“, kurį kiekviena įstaiga savanoriškai pasikabins savo patalpose ir su savo auklėtiniais pažadės jo laikytis. Šiame sąraše – tokie dalykai kaip moksleivių pažadai eiti į mokyklą tik pėsčiomis, nepraleisti kūno kultūros pamokų, reguliariai sportuoti, būti žingeidiems ir aktyviems.

Gausiausiai auklėtinių skaičiumi prie masinės mankštos prisijungė Vilniaus Antakalnio vidurinė mokykla (apie 1200 dalyvių), Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazija (apie 1010 dalyvių), Šilutės Pamario pagrindinė mokykla (apie 1000 dalyvių), Biržų „Aušros“ vidurinė mokykla (apie 1000 dalyvių), Šilalės Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vidurinė mokykla (apie 1000 dalyvių).

Tikslus dalyvių skaičius paaiškės susumavus galutinius rezultatus. Akcijoje dalyvavusios ugdymo įstaigos rengia ataskaitas ir vaizdinę medžiagą apie mankštą. Duomenys apie mankštos masiškumą bus teikiami rekordus registruojančiai agentūrai „Factum“, bus renkami aktyviausi ir išradingiausi ugdymo įstaigų kolektyvai.

“Vakarų ekspresas”

Pasvėrus 1694 rajono pradinių klasių moksleivius ir jų mokyklines kuprines, nustatyta, kad beveik visos jos neviršija maksimalaus leistino svorio – 15 proc. jas nešiojančių vaikų svorio.

Šilutės r. savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro (toliau – VSB) tyrime dalyvavo 394 pirmokai, 381 antrokas, 397 trečiokai ir 522 ketvirtokai. 64 proc. mokinių pilnos mokyklinės kuprinės tyrimo dieną svėrė mažiau kaip 10 proc. jų svorio, o 32,2 proc. svėrė daugiau nei 10 proc.,

Skaityti toliau

tačiau neviršijo 15 proc. jų svorio. Maksimalų leistiną 15 proc. svorį viršijo 3,8 proc. kuprinių.

Anot Šilutės VSB, pradinių klasių mokinukams rekomenduoja nešti ne sunkesnę kaip 10 proc. savo svorio kuprinę, o nuolatinis nešiojimas sunkesnės kaip 15 proc. savo svorio kuprinės gali būti traktuojamas kaip rizikos veiksnys, darantis įtaką mokinio nugaros skausmams ar kitiems stuburo pakenkimams atsirasti.

VSB rekomenduoja

Mokyklinėms priemonėms nešioti labiausiai tinka kuprinės, kurios, teisingai nešiojamos, užtikrina tolygų kūno masės pasiskirstymą, padeda išlaikyti simetrinę kūno padėtį, neapsunkina kvėpavimo. Tinkama kuprinė ne tik neblogina vaiko laikysenos, bet ir padeda jai taisyklingai vystytis.

Pradinių klasių mokiniams tuščia kuprinė turėtų sverti ne daugiau kaip 700 gramų, vyresniems – iki 1 kg.

Kuprinės nugarėlė turi būti pakietinta ir tam tikros formos – su minkštais išgaubimais, kurie laidūs orui, netrina ir nespaudžia nugaros.

Mokyklinė kuprinė turi būti su dviem reguliuojamo ilgio plačiais paminkštintais diržais, ne trumpesniais kaip 70 cm. Petnešų plotis – ne siauresnis kaip 3,5 cm. Nešant kuprinę, visada užsidėti petnešas ant abiejų pečių. Jos turi būti nei per daug suveržtos, nei per daug laisvos. Kuprinės apačia turėtų būti ties vaiko liemeniu.

Kuprinės forma turi būti tokia, kad joje tvarkingai tilptų knygos, sąsiuviniai bei kiti mokykloje reikalingi daiktai. Kuprinės viduje turi būti skyriai, kurie atskirtų didesnius daiktus nuo mažesnių.

Taip pat svarbu, ar kuprinė turi papildomų kišenių, skirtų susidėti smulkesniems daiktams.
Pritvirtintus atšvaitus. Jie turėtų būti kuprinės priekyje, šonuose, taip pat ant petnešų, kad vaikas tamsiu paros metu būtų matomas iš visų pusių.

Kuprinę būtina pamatuoti – uždėti ant nugaros ir pažiūrėti, kiek jos išlinkimai sutampa su vaiko nugara, ar patogiai laikosi petnešos ir panašiai. Kiekvienam vaikui kuprinė turi būti parenkama individualiai.

Tėveliams patariama ne tik išrinkti vaikui tinkamą kuprinę, bet ir nuolat kontroliuoti jos svorį, tikrinti, ar jų vaikas nesineša į mokyklą nereikalingų daiktų. Svarbu priminti, kad kuprinė būtų nešiojama taisyklingai.

Šilutės VSB

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad šį sezoną cirkuliuos tokie patys kaip ir pernai gripo virusai – A(H1N1), A(H3N2) ir B tipo, tačiau Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) prie Sveikatos apsaugos ministerija medikai ragina neprarasti budrumo. Saugesni gali jaustis tik tie žmonės, kurie praėjusį sezoną persirgo gripu, ir jų ligą sukėlęs gripo viruso tipas buvo patvirtintas laboratorijoje, praneša LR Sveikatos apsaugos ministerija.

Skaityti toliau

„Praėjusio sezono sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis statistika byloja, jog artėjančiam gripo sezonui reikia skirti ypatingą dėmesį ir tinkamai jam pasiruošti“, – sakė ULAC vadovas dr. doc. Saulius Čaplinskas.

Šį rudenį Lietuvoje pirmieji du gripo atvejai užregistruoti jau rugsėjo viduryje – 37-ąją metų savaitę. Didžiausias sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje registruojamas gruodžio – vasario mėnesiais. ŪVKTI ir gripu kasmet suserga apie 400 tūkst., iš jų gripu – apie 100 tūkst. Hospitalizuojama apie 4 tūkst. asmenų, iš jų – apie 4 proc. gydoma intensyvios terapijos skyriuose.

Pasaulyje gripu kasmet suserga 5–10 proc. suaugusiųjų ir net 20–30 proc. vaikų populiacijos. Nuo gripo komplikacijų miršta iki pusės milijono žmonių.

Dažniausios gripo komplikacijos: pneumonija, bronchitas, ausų uždegimas, sinusitas, lėtinių ligų paūmėjimas.

„Gyventojai turėtų būti itin atidūs: gripo inkubacinis periodas yra labai trumpas – vos 4–12 val., o virusas plinta oro lašeliniu keliu. Tad rytą dar sveikas kolega ar šeimos narys, po pietų jau gali sirgti ir platinti gripo virusą“, – sakė ULAC vadovas dr. doc. S. Čaplinskas.

Praėjusį gripo sezoną mirė 21 žmogus

Nuo 2010 m. 40-osios savaitės iki 2011 m. 20-osios savaitės Lietuvoje buvo registruoti 609 183 susirgimo gripu ir ŪVKTI atvejai, iš kurių 41 849 buvo registruoti kaip susirgimai gripu. Praėjusio gripo sezono metu epidemijos buvo paskelbtos 22 miestuose ir rajonuose, o Prienų rajone epidemija buvo paskelbta dukart.

Viso gripo sezono metu hospitalizuoti 3 326 asmenys, iš kurių 2 238 vaikai iki 17 metų amžiaus. 146 iš visų hospitalizuotų asmenų buvo gydyti intensyvios terapijos skyriuose.

2010–2011 m. gripo sezono metu nuo gripo viruso sukeltos infekcijos mirė 21 žmogus (2009–2010 m. mirė 23). Daugiausiai mirusiųjų buvo 70-79 ir 60-69 metų amžiaus grupėse.

„Mirtys nuo gripo viruso sukeltų komplikacijų dar kartą įrodo skiepų nuo gripo viruso reikšmę, nes beveik visi mirusieji (71,4 proc.) nebuvo pasiskiepiję gripo vakcina, o likusiųjų skiepijimo būklė liko nežinoma“, – sakė ULAC dr. doc. S. Čaplinskas.

Kaip apsisaugoti nuo gripo?

Skiepai yra pati efektyviausia specifinė imunoprofilaktikos priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Skiepytis rekomenduojama kasmet prieš prasidedant gripo sezonui, tačiau galima pasiskiepyti ir vėliau. PSO pasiskiepyti rekomenduoja daugumai, o ypatingai 65 m. ir vyresniems bei visų amžiaus grupių asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis: širdies ir kraujagyslių, plaučių, bronchine astma, metabolinėmis, inkstų ligomis bei asmenims, kurių imunitetas yra nusilpęs.

Kasmet nuo gripo Lietuvoje pasiskiepija iki 6 proc. visos populiacijos. Tai vienas mažiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Pavyzdžiui, Norvegijoje pasiskiepija per 50 proc., Vokietijoje – per 60 proc., Didžiojoje Britanijoje – apie 75 proc., Nyderlanduose – apie 80 proc. gyventojų.

Taip pat saugantis gripo rekomenduojama:
• Dažnai plauti rankas;
• Vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis;
• Vengti masinio žmonių susibūrimo vietų;
• Kosint ir čiaudint prisidengti burną;
• Neplautomis rankomis neliesti akių, nosies ir burnos;
• Gerai vėdinti patalpas;
• Susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose.
• Naudoti vienkartines nosinaites, o panaudotas išmesti į tam skirtas vietas.

sam.lt