ve.lt nuotr.Vos atvėsus orams šiemet lyg iš gausybės rago pasipylė virusinės kvėpavimo takų ligos. “Negi jau visai nebeturime imuniteto šioms sezoninėms ligoms, kad vos tik rudeniui prasidėjus, žmonės ėmė masiškai sirgti: čiaudi, kosėja, sloguoja. Ką daryti, kad būtume stipresni šaltuoju metų laiku, kaip nesusirgti, o susirgus gydytis?” – paklausėme šilutiškio vaistininko, žinomo liaudies medicinos eksperto Virgilijaus Skirkevičiaus.
“Keičiantis metų laikams, pereinamuoju laikotarpiu, žmogaus organizmas patiria daug išbandymų. Tam reikia iš anksto ruoštis. Kai ateina šaltos, vėjuotos dienos, pagal Rytų mediciną, reikia mažinti vėją savyje, savo aplinkoje. Visų pirma stenkimės neperšalti, kojas laikykime sausai, būkime daugiau šilumoje, venkime drėgmės, skersvėjų. Šiuo laikotarpiu labai svarbi mūsų pačių elgsena, mintys, gyvenimo būdas, formuojantys atsparumą ligoms”, – pabrėžė V. Skirkevičius.
Kokia toji tinkama elgsena?
Žmogus turi išlaikyti harmoningą ryšį su gamta. Kai gamta ruošiasi žiemai, vis mažėja saulės, šaltėja dienos, ir žmogus turi prisitaikyti: sumažinti kasdieninį tempą, nebėgioti, nepersidirbti, vakarais ramiai pabūti namuose, vengti triukšmo, didelių susibūrimų, eiti anksti miegoti. Prisiminkime, kaip gyveno mūsų seneliai. Šaltuoju metų laiku vakarus žmonės praleisdavo tyliai, ramiai, dirbdami įvairius darbus šiltuose namuose, prie žvakės bendraudami šeimos rate, melsdamiesi.
Ir mums reikėtų vadovautis šia patirtimi. Patartina stengtis užmigti iki 22 valandos, jei nesimiega, išgerti puodelį šilto pieno, išsitrinti kūną šiltu aliejumi. Gerai išsimiegoję, nusiprausę po šiltu dušu, žvaliai jausitės nuo pat ryto, nereikės įprastinių rytinių stimuliatorių – stiprios kavos ar arbatos. Svarbiausi dalykai, kai ateina vėsus ir tamsus metas, tai paties žmogaus elgesys, santykiai su aplinkiniais žmonėmis, mityba ir tik po to kitos sveikatą stiprinančios priemonės. Rudens ir žiemos metu reikia kuo daugiau praleisti laiko su mylimais žmonėmis, dalintis dvasine šiluma vienas su kitu.
Turbūt svarbu ir tai, kokį maistą valgome?
Taip, labai svarbu. Patarčiau daugiau valgyti košių, mažiau žalių, daugiau termiškai apdorotų daržovių. Košės didina atsparumą ligoms, stiprina organizmą. Tik, aišku, reikėtų valgyti ne greitai paruošiamas košes, kurių pilnos parduotuvės, o virti normalias košes.
Rudenį ir žiemą labai naudinga maistui vartoti įvairias šaknis: salierų, pastarnokų, petražolių. Jas galima patroškinti, paruošti garuose. Šių augalų šaknys turi ir priešuždegiminių, priešvėžinių savybių, stiprina imunitetą.
Sveikatos profilaktikai neužmirškime ir česnako – po skiltelę reikėtų suvalgyti kasdien. Česnakas, svogūnas, imbieras labai tinka žmonėms, kurių rankos ir kojos nuolat šaltos. Karštiems žmonėms – jie paprastai miega iškišę pėdas iš po antklodės – imunitetui stiprinti labai tinka įvairios sėklos, prieskoniai, pavyzdžiui, kmynai, kalendra, krapai, kurie gerina kraujotaką, valo kraują. Svarbu, kad maistas būtų skanus. Jei valgysime susiraukę sveikus produktus, naudos mūsų organizmui bus mažai.
O kaip gydytis susirgus?
Gaila, bet kažkodėl mes nebeturime laiko net ligoms išsigydyti. Bėgame į darbą, nesigydome, manome, kad esame nepakeičiami, o paskui lengvos ligos virsta sunkiomis, atsiranda komplikacijų, daromės priklausomi nuo vaistų. Piliulės tik “užgesina” ligos simptomus, bet tikrosios negalavimų priežasties neišgydo. Tad kam rizikuoti savo sveikata ir net gyvybe?
Bet kokia liga yra ženklas keistis – keisti savo gyvenimą, elgesį, mitybą, santykius su žmonėmis. Tik dažniausiai žmogus to nenori daryti, neturi tam laiko. Pakilo temperatūra ar kraujo spaudimas, sutriko virškinimas, tuoj griebiamės vaistų, nors šie simptomai – tik apsauginė organizmo reakcija. Kai užpuola sezoninės ligos ar persišaldome, reikėtų pagulėti namuose, pagerti šilto pieno su medumi, sviestu, užsiplikyti pankolio arbatos, kuri stiprina imunitetą ir yra viena iš priemonių gripui gydyti. Pankolio arbata padeda išvalyti kvėpavimo takus nuo gleivių.
Medus irgi labai stiprina organizmo apsaugines reakcijas. Nuo seno lietuviai mėgo ne tonizuojančias, bet saldžias arbatas. Mat saldumas reiškia meilę, kurios žmonėms niekada nebūna per daug. Šilto parūgštinto vandens su medumi patartina gerti dėl virškinamojo trakto sutrikimų, kurie skatina gleivių susidarymą organizme. Kuo mažiau gleivių – tuo žmogus lengviau kvėpuoja. Kuomet vargina sausas kosulys, naudinga gerti arbatą su alijošiaus sultimis ir medumi, jei sunku atsikosėti – arbatą su imbieru ar debesylu, čiobreliais. Raudonėlio, čiobrelio arbatos, baziliko sultys gerina virškinimą, lengvina kvėpavimą. Viršutinius kvėpavimo takus atlaisvina ir eteriniai aliejai, išgarinantys aukštą temperatūrą. Augalų sėklų, šaknų gydomieji mišiniai labiau veikia apatinę kūno dalį – uždegimo organizme sukėlėjai pasišalina su šlapimu.
Trūkstant energijos, patariama vartoti daug česnako, gerti gudobelės ir ginkmedžio arbatų. Nereikėtų persistengti kovoje su virusais, pavyzdžiui, maišyti česnako, imbiero, citrinos, nes “uždegsime” organizmą. Taip pat nereikėtų vartoti aspirino kartu su imbieru, nes aspirinas skystina kraują, o imbieras kaitina organizmą. Beje, imunitetą labai stiprina ir išorinė kūno priežiūra – sveika odą tepti pašildytais sezamo ar kitais natūraliais aliejais tokiu būdu šildant organizmą.
Ar gydymuisi nuo peršalimo ligų pakanka tik vaistažolių?
Pasveikti mums padeda ir vaistažolės, ir cheminiai vaistai. Esant ūmiems procesams, smaugiant stipriam kosuliui ar pakilus aukštai temperatūrai, būtina imtis skubių priemonių, kreiptis į medikus, gerti vaistus. Žolelės veikia daug lėčiau ir švelniau, todėl labiau tinka lėtinėms, lengvesnėms ligoms gydyti.
Tik nereikėtų užsiimti savigyda, gerti vaistų saujomis ir ypač atsargiai reikėtų elgtis su antibiotikais. Laimei, pastaruoju metu antibiotikai nėra taip lengvai žarstomi į kairę ir dešinę, nes nesaikingas jų vartojimas jau padidino bakterijų atsparumą šiems vaistams. Su vaistažolėmis irgi reikia mokėti elgtis, jas pažinti, mokėti vartoti. Vaistažolių arbatas reikėtų gerti ne kelias dienas, kaip įprasta geriant tabletes, ir ne nuolat, kaip vartojame paprastą arbatą, o tam tikrais ciklais. Be to, vaistažolių vartojimas labai priklauso ir nuo individualių žmogaus savybių.
Pavyzdžiui, jonažolė gali pakenkti strazdanotiems, nuolat karštį jaučiantiems žmonėms, ženšenis – stambiems, turintiems aukštą kraujospūdį, ežiuolė – žemą kraujospūdį turintiems žmonėms, kuriems dažnai šąla galūnės, ir kita. Kuomet nesame tikri, ar kokia nors vaistažolė tinka, geriausia ją vartoti mišinyje, kad sumažintumėte galimą šalutinį poveikį. Pavyzdžiui, naudojant prakaitą skatinančius liepžiedžius ir aviečių lapus, į mišinį reikėtų įmaišyti ir priešingą poveikį turinčios mėtos arba medaus. Visiems vaistažolių mišiniams tinka ramunėlės.
Patarčiau kiekvienam žmogui labiau domėtis savo genetika, artimųjų persirgtomis ligomis, stebėti savo organizmo būklę, nes tokiu būdu galima tiksliau parinkti reikalingas gydomąsias ar organizmą stiprinančias medžiagas, atitinkamai keisti gyvenimo būdą. Nes kas tinka vienam žmogui gydyti, gali visiškai netikti kitam.
Jolanta Beniušytė, “Vakarų ekspresas”
Daugiau: Wowshop
