Kembridžo universiteto mokslininkai, atlikę fundamentalius tyrimus, kuriuose dalyvavo 25 tūkst. žmonių (49-79 metų amžiaus), padarė išvadą: valgant po vieną obuolį per dieną, galima 3 metais pailginti gyvenimą.
Obuoliuose yra daug ląstelienos ir pektino. Pektinas (poligalakturono rūgštis) – natūralus polimeras, sugeriantis kenksmingas medžiagas (radioaktyvias, sunkiuosius metalus, cholesterolį) ir šalinantis jas iš organizmo. Taip pektinas valo žarnyną, atkuria jo mikroflorą, mažina cukraus kiekį kraujyje, valo kraują ir stimuliuoja imuninę sistemą. O tai tikrai ilgina gyvenimą. Įrodyta, kad obuoliai apsaugo nuo vėžio. Šie vaisiai – čempionai pagal įvairių antioksidantų kiekį, o šios medžiagos neutralizuoja kenksmingą laisvųjų radikalų poveikį ir padeda apsisaugoti nuo vėžio. Antioksidantų gausu minkštime, bet dar daugiau – žievelėje. Obuolių žievelėje mokslininkai taip pat rado triterpenoidų – organinių junginių, kurie blokuoja vėžinių ląstelių dauginimąsi pieno liaukose, kepenyse ir storojoje žarnoje. Ateityje obuolių pagrindu gali būti sukurtas naujas preparatas onkologinėms ligoms gydyti.
Floridos universiteto mokslininkai metus tyrė 45-65 metų moterų grupę; jos įprastą kasdienį racioną papildydavo 75 g džiovintų obuolių. Eksperimento metu buvo imamas jų kraujas ir tiriamas cholesterolio kiekis. Po 6 mėnesių blogojo cholesterolio (kuris sukelia aterosklerozę, infarktus ir insultus) kiekis vidutiniškai sumažėjo 23 proc. Jų kraujyje sumažėjo biomarkerių, kurie paprastai siejami su širdies ligomis. Be to, per tą laiką moterys numetė apie 1,5 kg svorio.
Obuoliai stimuliuoja žarnyno darbą, padeda kovoti su vidurių užkietėjimu, palaikyti mikrofloros balansą. Organinės rūgštys padeda geriau virškinti. Obuoliai pasižymi savybe skatinti tulžies tekėjimą, ir daugelis gydytojų pataria juos valgyti kepenyse esant akmenų, nors mokslo patvirtintų duomenų, kad obuoliai padeda juos tirpdyti, nėra. Medikai nepataria valgyti rūgščių obuolių paūmėjus gastritui, pankreatitui ir skrandžio opai. Bet kepti obuoliai šiuos negalavimus gydo. Specialistų manymu, juose esama unikalaus fermentų ir mikroelementų derinio, stimuliuojančio skrandžio darbą.
Ar valgant obuolius lengviau mesti svorį? Žinoma, valgant juos vietoj pyragaičių, svoris mažės. Tačiau obuoliuose yra daug angliavandenių, cukraus ir jie gerina apetitą. Taigi pavadinti jų tikrai dietišku produktu negalima. Obuolių sėklose gausu jodo, tačiau jautrų skrandį turintiems žmonėms jos gali pakenkti.
Koks obuolys naudingiausias?
Ne itin gražus. Mokslininkų manymu, laukiniuose obuoliuose maisto medžiagų yra 15 proc. daugiau negu selekcinių rūšių vaisiuose.
Kietas, su lygia odele. Susiraukšlėjusi odelė ir patamsėjusios vietos rodo, kad kad obuolys – krituolis, o sumušimų vietose gali būti pelėsių grybelių ir toksinų. Pernelyg kieta odelė paprastai būdinga įvežtiniams vaisiams, kurie buvo apdoroti vašku. Jeigu obuolys pjūvio vietoje greitai tamsėja – tai požymis, kad jame daug geležies.
Obuolio spalva – kiekvieno pasirinkimas. Žalios spalvos obuoliai laikomi dietiškais ir hipoalergiškais. Juose yra daugiau rūgščių ir vitamino C ir mažiau cukraus negu „spalvotuose“. Pastaruosiuose daugiau pektino ir antioksidantų.
Vidutinio dydžio. Pernelyg dideli obuoliai būna arba pernokę, arba „prikimšti“ chemikalų. Maži – nesunokę.
Kvapnūs. Obuolio aromatas rodo, kad jis sunokęs, vadinasi, jame gausu naudingų medžiagų.
