www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

SBA koncernas Šilutės ligoninei padovanojo apie 6 tūkst. eurų kainuojančios medicininės įrangos – du deguonies kvėpavimo ir du dezinfekcinius aerozolinius aparatus.

Ligoninės bendruomenė dėkoja SBA koncernui už suteiktą paramą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Džiaugiamės atsakingu verslo požiūriu ir pastangomis prisidėti prie medikų kovos su koronavirusu. Nuoširdžiai dėkoju SBA koncerno prezidentui Arūnui Martinkevičiui ir visam SBA kolektyvui už paramą ir kartu pagalbą mūsų įstaigos darbuotojams, kurie kasdien gydo ir gelbėja pacientų gyvybes. Mums visiems ši pagalba labai svarbi ir reikšminga. Vertiname ir dėkojame“, – dėkojo Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Šileikis.

Dėl COVID-19 sergančių pacientų antplūdžio šalies ligoninėse medicinos įstaigoms pradėjo trūkti ne tik personalo, bet ir medicinos įrangos. Koncernas SBA skubiai išsiaiškino medicinos įstaigų poreikius nupirko ir dovanojo didelį kiekį ligoninėms trūkstamų medicinos prietaisų – nuo plaučių ventiliavimo aparatų, deguonies tėkmės sistemų iki reanimacinių lovų bei gyvybinių funkcijų monitorių.

SBA parama taip pat pasiekė Santaros klinikas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninę, Klaipėdos universitetinę, Respublikines Šiaulių ir Panevėžio ligonines, taip pat Raseinių, Ukmergės, Utenos ir Visagino ligonines.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sausio 25 d. duomenimis, Šilutės rajone koronavirusine infekcija serga bent 945 gyventojai.

Užfiksuoti 2 nauji atvejai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Iš viso yra patvirtinti 2 273 susirgimo COVID-19 atvejai, 1 235 žmonės pasveiko.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Ruošiamasi atnaujinti kai kurias paslaugas.

Pastaruoju metu Šilutės rajone registruojama vis mažiau naujų COVID-19 susirgimų. Koronaviruso situacija po truputį stabilizuojasi ir Šilutės ligoninėje. Šiuo metu COVID-19 skyriuose gydomi 26 pacientai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nuo gruodžio pabaigos iki sausio vidurio ligoninėje nuolat buvo gydoma apie 50 koronavirusu sergančių pacientų, tačiau pastaruoju metu ligoninėje šių pacientų skaičius sumažėjo perpus.

„Džiaugiamės matydami sveikstančius pacientus. Nors situacija gerėjanti, tačiau tikrai dar negalime atsipalaiduoti. Svarbu ir toliau laikytis karantino režimo ir visų būtiniausių priemonių, kurios padeda apsisaugoti nuo koronaviruso. Viliamės, kad ši situacija ir toliau bus tik gerėjanti“, – sako ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Šileikis.

Jei ir toliau situacija ligoninėje gerės, anot V. Šileikio, koronavirusu sergantys pacientai vėl bus gydomi viename COVID-19 skyriuje, adresu Tulpių g. 8. Šiuo metu gydymo įstaigoje veikia du COVID-19 skyriai.

„Tikimės, kad netrukus vėl liks tik vienas COVID-19 skyrius, ankstesniame Vaikų ligų skyriaus pastate. Tuomet situacija įstaigoje bus suvaldyta, tačiau tam dar reikia laiko. Be to, reikia sutvarkyti ir kitų skyrių darbą, kad ligoninė vėl taptų daugiafunkcine“, – informavo V. Šileikis.

Situacijai gerėjant, nuo vasario 1-osios Šilutės ligoninėje atnaujinama Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus veikla. Kartu bus teikiamos ir planinės operacijos, procedūros ir kitos paslaugos.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo ankstaus trečiadienio ryto Šilutės ligoninėje pradėta medicinos darbuotojų revakcinacija COVID-19 vakcina. Antrąja COVID-19 vakcina šiandien paskiepyti 78 įstaigos darbuotojai, kuriems po pirmojo skiepo praėjo trys savaitės. Iš viso sausio 20-ąją paskiepyti 23 gydytojai, 38 slaugytojai, kitų darbuotojų – 17.

Revakcinacijos procesas kontroliuojamas laikinai sudarytos komandos, kuri užtikrina sklandų medicinos darbuotojų skiepijimą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Anot slaugos administratorės Birutės Jurjonienės, skiepijimas vyksta sėkmingai, darbuotojai registruojasi ir jiems paskirtų laiku skiepijasi.

Pirmasis skiepijimas truko dvi dienas, tačiau, anot ligoninės vyriausiojo gydytojo Viktoro Šileikio, šįkart visi darbuotojai bus paskiepyti per vieną dieną. Be to, revakcinacijos procesą kontroliuoja didesnė komanda, o kiekvienam darbuotojui yra nustatytas tikslus laikas, kada reikia atvykti skiepui.

Anot slaugos administratorės, pirmiausia skiepijami tie darbuotojai, kurie ir buvo paskiepyti pirmieji. „Visi darbuotojai, kurie buvo paskiepyti gruodžio pabaigoje, šiandien skiepijami antrą kartą. Darbuotojams yra pamatuojama temperatūra, jie užsiregistruoja, užpildo sutikimus ir skiepijasi“, – paaiškino B. Jurjonienė. Žinoma, prieš tai yra išsiaiškinama, ar darbuotojai neserga COVID-19 liga.

Ligoninės vyriausiasis gydytojas džiaugiasi įstaigos darbuotojų nusiteikimu ir supratingumu, jog vienintelė priemonė kovoje su koronavirusu – skiepas. „Vos tik prasidėjus medikų skiepijimui buvo stebimas jų nusiteikimas. Tai įnešė bendruomenei vidinės ramybės. Darbuotojai patenkinti ir tai džiugina, nes visi, kurie teikia pagalbą koronavirusu sergantiems pacientams, galiausiai bus apsaugoti“, – sakė V. Šileikis.

Šilutės ligoninėje revakcinacija organizuojama pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą tvarką. Pirmiausiai skiepyti darbuotojai, kurie susiduria su didžiausia COVID-19 grėsme. Tai dirbantys COVID-19 ligos skyriuose, Priėmimo ir skubios pagalbos, Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose. Taip pat specialistai, kurie dirba Mobiliajame patikros punkte.

www.silutesligonine.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vyriausybei teikiami pasiūlymai leisti daliai mokinių mokytis nuotoliniu būdu mokyklose, o vienišiems žmonėms bendrauti su vienu pasirinktu namų ūkiu.

Šiandien Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) posėdyje išklausyta ekspertų pozicija dėl epidemiologinės situacijos šalyje ir karantino ribojimų veiksmingumo. Taip pat vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasiūlė Sveikatos apsaugos ministerijai parengti etapinį atlaisvinimų planą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teikė pasiūlymą, kaip palengvinti ugdymą moksleiviams, susiduriantiems su sunkumais mokantis nuotoliniu būdu iš namų. Siūloma sudaryti galimybę šiems vaikams mokytis nuotoliniu būdu mokyklose, gauti būtinas priemones, o tiems, kuriems priklauso, ir nemokamą maitinimą. Visa tai organizuotų savivaldybių administracijos. Toks pasiūlymas bus svarstomas trečiadienį Vyriausybės posėdžio metu, jeigu jam bus pritarta, dalis vaikų grįš į ugdymo įstaigas.

Ministerijos duomenimis, 25 tūkst. mokinių reikalinga mokymosi pagalba dėl papildomo konsultavimo, aprūpinimo kompiuterine įranga, interneto ryšio užtikrinimo, motyvacijos stiprinimo. Maždaug pusei šių mokinių skirtas nemokamas maitinimas, o šeimos gauna socialinę paramą. Svarstoma galimybė atnaujinti kontaktinį mokymąsi paskutiniųjų klasių moksleiviams. Pradinį ir vidurinį ugdymą svarstoma tęsti mišriu būdu, profesinis ir aukštasis mokslas turėtų vykti nuotoliniu būdu, išskyrus praktinius mokymus.

Nuspręsta Vyriausybei teikti pasiūlymą ir dėl galimybės leisti bendrauti dviem šeimoms ir (ar) dviem namų ūkiams, jeigu viename iš jų yra ne daugiau kaip vienas asmuo arba neįgalus nepilnametis, arba nuolatinės priežiūros dėl neįgalumo reikalaujantis suaugęs asmuo. Tokiems artimus kontaktus turintiems šeimų ir (ar) namų ūkio nariams būtų draudžiama turėti artimus kontaktus su kitais asmenimis darbo ir kitose vietose. Tai būtų savotiškas palengvinimas žmonėms, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, bei vienišiems asmenims.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad būtina iš anksto parengti galimų būsimų karantino atlaisvinimų strategiją, atsižvelgiant į planuojamą profilaktinį testavimą bei gyventojų vakcinavimą. Toks Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas planas turėtų būti svarstomas artimiausiuose VESK posėdžiuose. „Šiuo metu turime gerėjančią situaciją, tačiau suprantame, kad šiuos skaičius pasiekėme laikydamiesi griežtų ribojimų. Esame dėkingi žmonėms, kad jie laikėsi reikalavimų, o dabar artėjame prie to laiko, kai galime svarstyti apie preliminarius ribojimų atlaisvinimus“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Ekspertai ir epidemiologai pasidžiaugė gerėjančia situacija ir mažėjančiais susirgimų skaičiais. Lietuvoje artėjama prie 2 procentų paskiepytų asmenų nuo visų šalies gyventojų. Lietuva išlieka penkta pagal skiepijimo intensyvumą Europos Sąjungoje.

,,Gruodžio viduryje, kai ėmėmės priemonių, žinojome, kad tam, kad matytume rezultatus, reikia 4–6 savaičių. Šiuo metu yra penkta savaitė: padėtis gerėja, stebimos geros tendencijos ligoninėse. Tačiau neužtenka pirmųjų signalų, reikia užtikrinti, kad šitie geri skaičiai būtų tvarūs. Tikriausiai iki sausio 31 dienos nereikėtų tikėtis atlaisvinimų“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla pabrėžė, kad judėjimo ribojimas tarp savivaldybių ir toliau išlieka efektyvia priemone. Eismas šalies keliuose yra sumenkęs 73 proc. – tai yra 10 dienų vidurkis. Per sausio mėnesį apgręžta 16 200 transporto priemonių, patikrinta daugiau nei 900 asmenų, kurie turi izoliuotis. Anot jo, gerėja ir situacija, susijusi su sergamumu COVID-19 liga ir Policijos departamente, vis daugiau pareigūnų pasveiksta arba grįžta į tarnybą po izoliacijos.

vrm.lrv.lt inf.

15min.lt nuotr.

Pataria medicinos psichologė Diana Ereminienė.

Karantino laikotarpis turi neigiamos įtakos psichologinei žmonių sveikatai. Koronaviruso ligos nenuspėjamumas, nežinomybė dėl ateities sukelia žmonėms stresą ir nerimą. Šilutės ligoninės medicinos psichologė Diana Ereminienė pataria, kaip įveikti dėl karantino kylančias psichologines problemas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Pakilusio nerimo ir streso būsena gali lydėti nuolatos, tapti kasdiene būsena. Žmogus atsiduria nežinomybėje ir negali planuoti bei kontroliuoti pačios situacijos, iškyla ligos ar net gyvybės grėsmė“,– tvirtina medicinos psichologė.

Kiekvienas žmogus karantino ribojimus išgyvena nevienodai. Pasak D. Ereminienės, vieni žmonės įvairiose situacijose pyksta, verkia, liūdi, priešinasi, išgyvena neviltį, kiti priešingai – stengiasi įveikti situaciją. Tačiau pandemijos metu, kai iškyla grėsmė žmonių sveikatai, tai padaryti sudėtingiau. „Apsauga priklauso ne tik nuo pačio asmens sąmoningumo ir savisaugos, bet ir aplinkinių solidarumo, kultūros. Tad jau vien dėl to, jog pats negali kontroliuoti, žmogus jaučiasi nesaugiai, kyla įtampa, nerimo būsena“,– pažymi medicinos psichologė.

Ji priduria, kad karantino metu gana stipriai keičiasi kasdienė žmonių rutina, veiklos įpročiai, gyvenimo stilius, bendravimo aplinka, sprendimų pobūdis. „Pakankamai daug pokyčių vienu metu žmogaus sąmonėje natūraliai provokuoja savidestrukciją. Ne tik po karantino, bet ir po pandemijos skraiste patenka ne vien ligos grėsmė, tačiau ir keliantis įtampą prisitaikomumas prie situacijos, keliantis nerimą situacijos nežinomumas, nesaugumas dėl negalėjimo kontroliuoti situacijos“, – aiškina D. Ereminienė.

Streso metu silpsta žmogaus imuninė sistema

Karantino metu išryškėja ir vienišumo problema. Vieniši žmonės dar labiau atsiriboja nuo aplinkos, neliek bendravimo su pačiais artimiausiais žmonėmis. „Tai reiškia, kad jis negali ,,gyvai“ padiskutuoti dėl situacijos, palyginti savo supratimą, išgirsti kito nuomonę ar tiesiog pakalbėti apie pozityvius dalykus, nukreipti dėmesį į džiugesnę informaciją ar pakilesnius dalykus“, – sako medicinos psichologė.

Maža to, menkai susivokiant situacijose žmogaus nerimo ar streso lygis gali pakilti labai stipriai, o streso metu dar labiau nusilpti imuninė sistema.

Anot D. Ereminienės, svarbu išskirti skirtingas amžiaus grupes ir specialiuosius poreikius turinčius žmones. Mat vienaip į situaciją gali reaguoti suaugęs žmogus, kitaip paauglys, dar kitaip vaikas. Psichologė teigia, kad vaikų elgesys gali keistis, pasireiškia nuotaikų svyravimai, perdėta baimė, baikštumas įprastoms situacijoms, išsiblaškymas, pykčio reakcijos, agresijos atvejai, tampa labiau prieraišūs, gali keistis apetitas, miegas, išryškėti psichosomatinė reakcija. Kyla sunkumų ir su asmenimis, turinčiais suvokimo (psichikos) problemų ar žmonėms, kuriems reikia aplinkinių pagalbos kasdieniniame gyvenime.

COVID-19 pandemijos metu sveikatos priežiūros įstaigoms griežtinamos ir nuolat kintančios, dažnai neįprastos darbo sąlygos bei personalo trūkumas padidina medicinos personalo perdegimo sindromo riziką bei nerimą. Darbe patiriamas stresas veikia tiek medicinos personalo, tiek jų artimųjų sveikatą. „Medicinos darbuotojams dažnai įprasta patirti įtampą, spaudimą. Daugeliui medikų dabartinis scenarijus yra pernelyg neįprastas ir nepatirtas. Normalu, kad dabartinėje situacijoje ypač padidėjęs darbuotojų jautrumas. Stresas, įtampa, padidėjusios grėsmės pojūtis, baimės išgyvenimai visiškai nereiškia, jog medikas negali dirbti savo darbo ar yra emociškai silpnas. Šiuo metu labai svarbu rūpintis savo emocine gerove bei fizine sveikata“, – akcentuoja D. Ereminienė. Ji medicinos darbuotojams rekomenduoja labiau tausoti save ir savo išgyvenimais dalintis su kolegomis.

Šilutės ligoninės medicinos psichologė akcentuoja, kad koronavirusu persirgę žmonės dažnai išgyvena liekamuosius fizinius ir somatinius simptomus. Kartu pašnekovė pažymi, kad pandemija prilyginama emociškai trauminiam patyrimui, kai išgyvenama dėl savo gyvybės.

„Persirgus gali būti psichologinės reakcijos – nuolatiniai mąstymai, mintys su kaltinimais kitiems ir pačiam sau; pyktis, liūdesys ar net gėda. Padidėja dirglumas, impulsyvumas“, – aiškina D. Ereminienė, raginanti žmones ,,neužsibūti“ savyje ir kreiptis pagalbos į psichologą.

Medicinos psichologės patarimai

Išlaikykite kontrolės jausmą (tai, ką dar galite kontroliuoti); susitaikykite su tuo, ko negalite pakeisti, ir susitelkite ties tuo, ką galite nuveikti. Pavyzdžiui, įvertinkite kokią asmeninę riziką patiriate, kaip galite užsikrėsti Jūs, galbūt dirbate dideliame kolektyve, turite daug kontaktų; apsirūpinkite vaistais dviem savaitėms, jei susirgtumėte; turėkite planą ką darytumėte, jei susirgtumėte. Pasiruošimas nuo įvairių jausmų neapsaugos, tačiau jie bus mažiau intensyvūs. Ateities projektavimas savaime mažina įtampa ir nerimą.

Jei tenka izoliuotis (taikoma saviizoliacija), susikurkite kitą veiklos rutiną, nei buvo prieš saviizoliaciją. Galėdami dirbti susidarykite kitą dienotvarkę, kurios stengsitės laikytis. Rutina ir pastovumas savaime mažina įtampą ir nerimą.

Kuo mažiau žiūrėkite, klausykite ar skaitykite stresą keliančių žinių. Susipažinkite tik su esmine karantino ar pandemijos eigos situacija. Juk ūmus ar beveik nenutrūkstamas žinių srautas apie ligos protrūkius bet kam natūraliai kelia nerimą.

Atraskite ir garsinkite teigiamas ir viltingas istorijas apie pasveikusius nuo ligos, sėkmingus gydymo atvejus.

Jei tenka dirbti namuose, įžvelkite darbo namuose privalumus – daugiau laiko matysite namiškius ar savo augintinius, galbūt patirsite mažiau išlaidų ir kt. Laikykitės darbui įprastos rutinos (panašiu ar tuo pat metu kelkitės, pusryčiaukite ir pietaukite, kaip ir dirbdami). Kuo tiksliau laikysitės įprastos darbo rutinos, tuo jūsų darbingumas bus aukštesnis, emocinė savijauta bus geresnė.

Norėdami sumažinti neigiamą poveikį savo vaikams, nedemonstruokite savo paties susijaudinimo, tačiau jei nerimaujate, neneikite to, juk vaikas pats mato, o bet kokia prieštaringa informacija dar labiau gali jam kelti stresą. Būkite nuoseklus: nesakykite vaikui, jog ,,viskas gerai“, jei su aplinkiniais kalbate, kaip bijote ir nerimaujate. Pasakykite, jog kažko bijoti yra normalu. Pamokykite vaiką kaip saugotis. Stenkitės, jog vaikas laikytųsi įprasto gyvenimo ritmo, režimo. Dažniau tiesiog žaiskite su vaiku ir patirkite malonių emocijų.

Vyresniems žmonėms arba turintiems suvokimo (psichikos) problemų reikia pranešti paprastus faktus kas vyksta, paprastais jiems suprantamais žodžiais, pakartoti informaciją tiek, kiek reikalinga – aiškiai, glaustai, kantriai.

Atraskite, kokie individualūs būdai padeda jaustis ramiau. Nepamirškite, jog be pandemijos yra ir gera knyga, įdomus filmas, skambutis draugams, senų nuotraukų albumai, asmeniniai malonūs atsiminimai.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sausio 18 d. duomenimis, Šilutės rajone koronavirusine infekcija serga bent 1001 gyventojas.

Užfiksuotas 1 naujas atvejis.

Iš viso yra patvirtinti 2 092 susirgimo COVID-19 atvejai, 1 019 žmonių pasveiko.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Stipriai atšalus orams Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – NVSC) specialistai rekomenduoja į lauką eiti tinkamai pasiruošus, svarbiausia – šiltai ir patogiai apsirengti. Pučiant stipriam vėjui, šalčio poveikis sustiprėja. Reikia pažymėti, kad nuo šalčio dažniausiai nukenčia kojos, rankos, ausys, nosis ir skruostai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Eidami į lauką

Atsižvelkite į sinoptikų įspėjimus.
Keliais sluoksniais apsivilkite tinkamus šiltus drabužius, kumštines pirštines, ausis dengiančią kepurę, šiltą neankštą avalynę, vilnones kojines, esant reikalui pridenkite veidą.
Galite išgerti šiltų skysčių.
Nevartokite alkoholio, nes išgėręs žmogus dėl išsiplėtusių kraujagyslių greičiau praranda šilumą ir sušąla.
Nedėvėkite drėgnų drabužių, kojinių, pirštinių.
Jeigu ruošiatės lauke sportuoti, įvertinkite, ar tam yra tinkamos sąlygos, apsirenkite specialią aprangą (apatinius termo drabužius), tinkamą avalynę. Pajutę dilgčiojančius rankų ar kojų pirštus, kandančius skruostus bei kitus sveikatos sutrikimus, grįžkite į šiltą patalpą.

Lauke

Venkite ilgai stovėti ar sėdėti šaltame ore, nes nejudėdami greičiau sušalsite.
Spustelėjus speigui įvertinkite, ar galite būti lauke. Ilgai esant šaltyje, o ypač pavartojus alkoholio, žmogaus pojūčiai susilpnėja, apima mieguistumas, žmogus nejaučia šalčio ir dėl nušalimų atsiradusio skausmo.
Sudrėkus, sušlapus drabužiams, kuo greičiau grįžkite į šiltą vietą ir pasikeiskite sausais.

Žiemą padidėja rizika susirgti gripu ar kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Kiekvienas susirgimas užkrečiamąja liga alina imuninę sistemą. Todėl NVSC specialistai pataria stiprinti imunitetą ir laikytis šių asmens higienos taisyklių: dažnai plauti rankas su muilu ir vandeniu, kosėti ir čiaudėti prisidengiant vienkartine nosine ar alkūnės linkiu, o ne į delną, drėgnu būdu valyti kambarius, net ir spaudžiant stipriam šalčiui itin svarbu dažnai vėdinti patalpas.

Rekomendacijos tėvams ir vaikų darželiams

Grynas oras ir fizinė veikla ypač svarbi gerai sveikatai palaikyti, imunitetui stiprinti. Tačiau spaudžiant stipriam šalčiui rekomenduojama trumpinti buvimo lauke laiką, lauke stengtis judėti ir dažnai grįžti į patalpas pasišildyti.

Primename, kad sveikatos saugos reikalavimus vaikų darželiams nustatančioje higienos normoje nurodyta, kad vaikams aktyvi fizinė veikla turi būti organizuojama kasdien 2 kartus šviesiu paros metu išvedant juos į lauką, tačiau veiklos lauke reikėtų atsisakyti, kai:
oro temperatūra lauke yra žemesnė kaip –12 oC;
oro temperatūra lauke yra žemesnė kaip –8 oC, o vėjo greitis didesnis kaip 2 m/sek;
esant kitoms sudėtingoms oro sąlygoms (pvz., esant labai smarkiam vėjui, labai smarkiam snygiui ar pūgai).

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad atšalus orui, imama intensyviau šildyti pastatus, dėl to paprastai padidėja oro tarša kietosiomis dalelėmis. Tad rekomenduojama stebėti oro taršos duomenis, kurie skelbiami interneto svetainėje adresu www.gamta.lt ir padidėjus oro taršai lauke būti trumpiau.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sausio 14 d. duomenimis, Šilutės rajone koronavirusine infekcija serga bent 998 gyventojai.

Užfiksuoti 37 nauji atvejai.

Iš viso yra patvirtinti 2 008 susirgimo COVID-19 atvejai, 944 žmonės pasveiko.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

.

sam.lrv.lt nuotr.

Dėl galimų prioritetinių grupių skiepijimo koronaviruso (COVID-19) vakcina eiliškumo pažeidimų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įveda papildomus saugiklius. Nuo šiol savivaldybės administracijų direktoriai turės prižiūrėti skiepijimo procesą ir kontroliuoti nustatyto skiepijimo eiliškumo laikymosi ne tik joms pavaldžiose, bet ir kitose savivaldybėje esančiose sveikatos priežiūros įstaigose. SAM pavaldžių įstaigų veiklos priežiūrą vykdys ministerijai pavaldžios viešojo administravimo įstaigos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tokį sprendimą priėmė sveikatos apsaugos ministras, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas Arūnas Dulkys.

Šalies savivaldybių administracijos turės tikrinti sveikatos priežiūros įstaigas, kurių veiklos vieta yra savivaldybėje ir privačias gydymo įstaigas, išskyrus SAM pavaldžias įstaigas, kurių priežiūrą vykdys ministerijai pavaldžios viešojo administravimo įstaigos. Bus kontroliuojama, ar į skiepijamų asmenų sąrašus gydymo įstaigos įtraukė tik teisę skiepytis turinčius asmenis, ar įtraukė visus tokius asmenis ir ar buvo paskiepyti tik teisę skiepytis turintys žmonės.

Savivaldybei pastebėjus galimus pažeidimus, sveikatos priežiūros įstaigoms bus taikoma administracinė atsakomybė.

sam.lrv.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pirmadienį įvyko Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (toliau – VESK) posėdis. Jame buvo aptarta epidemiologinė situacija šalyje ir taikomų priemonių, skirtų suvaldyti COVID-19 ligai, poveikis.

„Kol kas situaciją reikėtų vertinti atsargiai, bet turime teigiamų signalų. Akivaizdu, kad taikomi apribojimai pamažu veikia ir susirgimų dinamiką. Norėtųsi išlaikyti susitelkimą ir labai atsargiai vertinti bet kokius ribojimų atlaisvinimus“, – teigė vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Epidemiologų teigimu, sergamumas COVID-19 liga šalyje mažėja. Apžvelgus 14 dienų ir 7 dienų laikotarpių rodiklius, skaičiai mažėja ir kol kas tendencijos pozityvios. Šiuo metu skaičiuojama 1 040 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų. Lietuvoje nuo COVID-19 paskiepyta 22 500 asmenų. Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, nors sergančiųjų koronavirusu skaičius mažėja, vis dėl to kol kas nesvarstoma jokių atlaisvinimų, nes situacija vis dar sudėtinga.

„Pasitelkus karantino priemones, sergančiųjų skaičius šalyje sumažėjo 20 procentų, tačiau kol kas būtina išlaikyti esamus ribojimus, kad ir toliau matytume mažėjančią kreivę“, – teigia vidaus reikalų ministrė ir VESK pirmininkė Agnė Bilotaitė.

Policijos departamento teigimu, savaitgalio metu buvo apgręžta beveik 4 000 transporto priemonių, kurios vyko į kitos savivaldybės teritoriją be svarios priežasties. Judėjimas Lietuvos keliuose per paskutines 10 dienų yra sumenkęs – siekia 79 procentus. Policijos generalinio komisaro Renato Požėlos teigimu, policijos tikslas – žmones nuolat informuoti, kad nebūtų nusižengimų, o išrašomi protokolai yra kaip kraštutinė priemonė. Policija, atsižvelgusi į šventinį laikotarpį, šiek tiek pakeitė darbo ypatumus – postai yra mobilesni, o darbas perorganizuotas, kad būtų pasiekta geresnių rezultatų.

Už papildomą darbą policijos pareigūnams bus išmokėti atlyginimų priedai. Skaičiuojama, kad už darbą gruodžio mėnesį Policijos departamentui papildomai reikės skirti 1,1 mln. eurų, o už sausio mėnesį – 1,3 mln. eurų.

„Dėkojame policijai ir kitoms tarnyboms už darbą sudėtingomis sąlygomis. Nors buvo teigiama, kad, pasitelkusios tokius pajėgumus, tarnybos negalės ilgai dirbti tokiu režimu, tačiau darbas organizuojamas puikiai ir su pavestomis užduotimis susitvarkoma. Ši situacija niekam nėra lengva, bet mūsų tikslas – suvaldyti šią pandemijos situaciją ir grįžti prie kuo įprastesnio gyvenimo“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

vrm.lrv.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sausio 10 d. duomenimis, Šilutės rajone koronavirusine infekcija serga bent 1001 gyventojas.

Užfiksuoti 42 nauji atvejai.

Iš viso yra patvirtinti 1 937 susirgimo COVID-19 atvejai, 876 žmonės pasveiko.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Ketvirtadienį, sausio 7 d., Šilutės ligoninėje bus tęsiama medicinos darbuotojų vakcinacija. Tądien planuojama paskiepyti 47 įstaigos darbuotojus, o penktadienį – 43.

Ekspertai rekomenduoja neskiepyti asmenų, jei jiems nuo COVID-19 ligos diagnozavimo nėra praėję trys mėnesiai arba prieš skiepijimą jiems atlikto serologinio tyrimo metu nustatoma koronaviruso antikūnų. Atsižvelgiant į tai, per šias dvi dienas bus paskiepyta 90 medicinos darbuotojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pirmame etape buvo paskiepyta 80 Šilutės ligoninės darbuotojų.

Šią savaitę ligoninėje bus skiepijami ir Šilutės Greitosios medicinos pagalbos (GMP) darbuotojai bei garbaus amžiaus sunkiausiomis ligomis sergantys pacientai.

Remiantis ekspertų pasiūlymais parengtame ministro įsakyme numatyta pirmąjį 2021 m. ketvirtį skiepyti medikus ir savanorius, dalyvaujančius COVID-19 ligos gydyme, didžiausios rizikos pacientus, mobiliųjų punktų ir karščiavimo klinikų, slaugos, palaikomojo gydymo ir socialinės globos įstaigų darbuotojus ir gyventojus.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus veikla stabdoma iki 2021 m. sausio 18 d. dėl šio skyriaus medicinos darbuotojų trūkumo. Pacientai nukreipiami į Klaipėdos miesto ligonines.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ligoninė atsiprašo dėl laikinų nepatogumų ir tikisi, kad artimiausiu metu situacija pagerės ir Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje dirbantys medicinos darbuotojai sugrįš į darbą.

Šilutės ligoninėje gydoma 50 koronavirusu sergančių pacientų (gruodžio 30 d. buvo 36). Jų sveikatos būklė vidutinio sunkumo ir sunki. Koronavirusu sergantys pacientai gydomi Vidaus ligų ir COVID-19 skyriuose.

Ligoninėje toliau teikiama būtinoji pagalba.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės administracija kartu su partneriais – Šilutės pirminės asmens sveikatos priežiūros centru (toliau – Šilutės PSPC), Švėkšnos pirminės sveikatos priežiūros centru (toliau – Švėkšnos PSPC), Vainuto ir Juknaičių ambulatorijomis baigė įgyvendinti projektą „Pirminės asmens sveikatos priežiūros veiklos efektyvumo didinimas Šilutės rajono savivaldybėje“, finansuojamą ES fondų lėšomis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Įgyvendinant projektą suremontuotos Šilutės PSPC patalpos, nupirkta medicinos įranga ir įrengtas tiesiogiai stebimo gydymo kurso (DOTS, angl. directly observed treatment short course) kabinetas. Švėkšnos PSPC įsigijo medicinos įrangą paslaugų teikimui bei įsigijo naują transporto priemonę lankyti senyvo amžiaus pacientus jų namuose. Vainuto ambulatorija įsigijo odontologinę įrangą, o Juknaičių ambulatorija – odontoliginę įrangą įr kompiuterinę įrangą.

Šiuo projektu pagerinta Šilutės rajono savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų pirminės ambulatorinės asmenų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas rajono gyventojams. Dėl kokybiškesnių pirminės asmens sveikatos priežiūros teikiamų paslaugų bus tiksliau ir greičiau nustatomos pacientų ligų diagnozės.

Bendra projekto vertė – 155 669,35 Eur. Projekto įgyvendinimui skirta 132 318,95 Eur Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų – 11 645,15 Eur, kitų viešųjų lėšų – 11 705,25 Eur.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Gruodžio 30 d. duomenimis, Šilutės ligoninėje gydomi 36 koronavirusu sergantys pacientai. Šiuo metu COVID-19 serga ir 31 medicinos darbuotojas, 20 yra saviizoliacijoje.

Dėl susidariusios epidemiologinės situacijos ir dėl reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus medicinos darbuotojų trūkumo iki 2021 m. sausio 7 d. sustabdyta Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus, kuriame gydomi nesergantys COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) pacientai, veikla.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Reanimacijos ir intensyvios terapijos pagalbos paslaugų teikimui pacientai nukreipiami į Klaipėdos miesto ligonines.

Jeigu pacientas buvo gydytas Šilutės ligoninėje iki būklės pablogėjimo ir jam prieš tai nebuvo diagnozuotas koronavirusas, prieš perkeliant į kitą ligoninę Klaipėdoje jam turi būti atliktas viruso SARS-Co-2 tyrimas.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Gruodžio 28-ąją iš Klaipėdos universitetinės ligoninės parsivežta pirmoji COVID-19 vakcinos siunta – 40 vakcinos dozių. Ankstų pirmadienio rytą buvo paskiepyti ir pirmieji medicinos darbuotojai, dirbantys priešakinėse linijose ir padidintos rizikos padaliniuose – COVID-19 skyriuje, Reanimacijos-intensyvios terapijos, Priėmimo-skubios pagalbos, Izoliaciniame skyriuose, Mobiliajame patikros punkte. Gruodžio 29-ąją paskiepyta dar 40 medicinos darbuotojų. Iš viso COVID-19 vakcina paskiepyti 23 medikai, 39 slaugytojai, jų padėjėjų – 14, radiologijos technologų – 4.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vakcina prioritetine tvarka skiriama rizikingiausiuose padaliniuose, skyriuose dirbantiems medikams, tiesiogiai kontaktuojantiems su COVID-19 sergančiais žmonėmis bei pagal tikimybę daugiausia rizikos užsikrėsti COVID-19 liga turintiems darbuotojams.

„Medicinos darbuotojai vakciną vadina tikru kalėdiniu stebuklu. Tai tikrai geriausia dovana, kurią galėjome gauti. Džiaugiamės, kad visi darbuotojai, kurie patiria didžiausią riziką susirgti koronavirusu, buvo paskiepyti. Tai džiaugsmingas įvykis, nes tik tokiu būdu galėsime įveikti šią pandemiją“, – sakė vyriausiojo gydytojo pavaduotojas medicinai Tomas Grenoveckas.

Jis pasidžiaugė ir medicinos darbuotojai nusiteikimu ir viltimi sugrįžti į įprastą darbo ritmą.

Slaugos administratorė Birutė Jurjonienė pasakojo, kad vakcinavimo procesas, kuris truko dvi dienas, praėjo sklandžiai. Jos aiškinimu, skiepijimo procedūra neskausminga, o paskiepyti medicinos darbuotojai jaučiasi gerai, po procedūros nepajuto pablogėjimų.

Susijęs: „15min.lt: skandalas Šilutės ligoninėje“

Stop kadras.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu atnaujinus vairuotojų psichikos sveikatos tikrinimo reikalavimus, transporto priemonių vairavimui reikšmingos įtakos neturinčios ligos, tokios kaip lengvos formos nuotaikos sutrikimai, manija ar depresija, tam tikros fobijos ir neuroziniai sutrikimai, nebebus kliūtimi gauti teisę vairuoti.

Tais atvejais, kai pacientai serga sunkesnėmis nuotaikos sutrikimų formomis, dėl jų galimybės vairuoti motorines transporto priemones individualiai spręs gydytojai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Prie ligų, kurios neleidžia vairuoti motorinių transporto priemonių, taip pat nebus priskiriami valgymo, miego, įpročių ir potraukių sutrikimai, po gimdymo atsirandantys psichikos ir elgesio sutrikimai bei tam tikri elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais ir fiziologiniais veiksniais.

Norint atlikti sveikatos apžiūrą, būtiną vairavimo teisėms gauti, pas psichiatrą apsilankyti vis tiek reikės, tačiau sąrašas psichikos sutrikimų, kuriems esant negalima vairuoti, yra gerokai sutrumpėjęs.

Kaip ir anksčiau, vairuotojo pažymėjimai nebus išduodami asmenims, turintiems tam tikrų sutrikimų, pasireiškiančių psichozėmis, taip pat kai kurių asmenybės sutrikimų, kurie labai trikdo nuovoką, elgesį ar sugebėjimą prisitaikyti. Išimtis bus taikoma tik tais atvejais, kai pateikiama gydytojo psichiatro išvada ir prireikus reguliariai atliekamos medicininės apžiūros.

Vairuotojų profesionalų sveikatai kai kurių psichikos ir elgesio sutrikimų atvejais, kaip ir ankstesniame reglamentavime, taikomi griežtesni ribojimai nei nesusijusių su ūkine veikla transporto priemonių vairavimo kategorijoms.

Spręsdamas individuliai dėl paciento teisės vairuoti, sveikatos patikrinimą atliekantis gydytojas turės atsižvelgti į tiriamojo psichikos ir charakterio ypatumus, adaptacijos kokybę, patologinio proceso grįžtamumą ir jo progresavimą bei kitus veiksnius.

Sprendžiant individualiai dėl psichikos ir elgesio sutrikimų bus galima skirti trumpesnį pakartotino sveikatos tikrinimo laikotarpį.

Ankstesniame teisės akte buvusios nesunkios psichikos ligos, neturinčios įtakos vairavimo įgūdžiams užkirsdavo kelią psichologinės ar psichiatrinės pagalbos gavimui vairuojančių asmenų tarpe. Vairuotojai, ypač profesionalai, buvo linkę nesikreipti pagalbos, slėpti ligas ar psichologines problemas, gydytis privačiai. Psichikos ligų, trukdančių gauti teisę vairuoti, skaičiaus mažinimas sudaro pagrindą kovai su psichikos ligų stigmatizacija Lietuvoje.

15min.lt nuotr.

Rizikos grupėje esančių asmenų prašoma itin saugotis.

Rekomendacijas gyventojams atnaujinusi Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad iki sausio 3 d. yra ribojamas judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus, kai vykstama dėl objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių. Gyventojai raginami be svarbių priežasčių nepalikti savo gyvenamosios vietos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Taip pat primenama ypač saugotis asmenims, kurie serga lėtinėmis ligomis ar yra vyresnio amžiaus – užsikrėtus, ši asmenų grupė gali turėti didelę sunkių komplikacijų riziką. SAM kviečia rizikos grupėje esančius asmenis, esant galimybei, susitarti su darbdaviu dėl darbo nuotoliniu būdu. Taip pat kuo rečiau lankytis parduotuvėse ar kitose viešose vietose – siūloma paprašyti artimųjų ar kaimynų, jog šie pasirūpintų maistu ar kitomis būtiniausiomis prekėmis arba jas užsisakyti nuotoliniu būdu. Jeigu reikia pratęsti vaistų receptą, rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją nuotoliniu būdu.

Atidėkite šeimos šventes

SAM primena, jog gyventojams rekomenduojama atidėti visas asmenines šventes arba jas organizuoti taip, kad jose dalyvautų tik vienos šeimos nariai, kurie gyvena kartu. Pavyzdžiui, brolis ir sesuo, kurie gyvena atskirai, per didžiąsias metų šventes neturėtų susitikti siekiant užkirsti kelią galimam užsikrėtimui koronavirusu.

Taip pat draudžiama nuomoti, subnuomoti apgyvendinimo paslaugoms skirtas patalpas, jei jose bus organizuojami privatūs renginiai, šventės ar kiti susibūrimai.

Ribokite kontaktų skaičių

Draudžiami daugiau nei vienos šeimos kontaktai, išskyrus neatidėliotinus atvejus, kai reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti asmenis.

Ne rečiau kaip 2–3 kartus per dieną bent 10 min. reikėtų nepertraukiamai vėdinti gyvenamąsias patalpas. Taip pat patariama kasdien valyti dažnai naudojamus paviršius – durų rankenas, stalų paviršius, čiaupo rankenėles, pultelius, šaldytuvo rankenas.

Likite namuose, užsakykite maistą į namus

Ministerija primena, kad gyventojams leidžiama nuvykti į darbą, maisto parduotuvę, laidotuves, prižiūrėti sergantį. Galima išvykti ir į kitą turimą registruotą nekilnojamojo turto vietą ar išeiti pasivaikščioti atvirose vietose.

Žmonėms rekomenduojama kuo rečiau lankytis parduotuvėse, į jas vykti turėtų tik vienas šeimos narys. Esant galimybei rekomenduojama naudotis prekių pristatymo į namus paslauga.

Išlieka reikalavimai laikytis ne mažesnio kaip 2 metrų atstumo tarp kitų asmenų, plauti rankas. Būtina viešose ir uždarose erdvėse (dirbant, einant apsipirkti) dėvėti veido apsaugos priemones. Pajutus koronaviruso simptomus, reiketų konsultuotis Karštąja koronaviruso linija tel. 1808 arba pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju.

sam.lrv.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Siekiant apsisaugoti nuo koronaviruso svarbiausia – atsakingas elgesys.

Stebint epidemiologinę situaciją rajone, Šilutės ligoninės medikų bendruomenė ragina gyventojus būti atsakingiems ir laikytis visų būtiniausių saugumo priemonių: dėvėti apsaugines veido kaukes, laikytis saugaus atstumo, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo, rankų higienos. Šiuo sudėtingu visiems metu svarbiausia – visų susitelkimas ir atsakingas elgesys.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Medikai ragina gyventojus vengti bet kokių kontaktų, šventes sutikti tik pačių artimiausių žmonių rate, o lengvus COVID-19 ligos simptomus jaučiantys pacientams gydymą tęsti namuose su šeimos gydytojo priežiūra.

Artėjančių švenčių ir nedarbo dienomis veiks ir mobilusis patikros punktas – 2020 m. gruodžio 24-26 dienomis, 2021 m. sausio 2 d. nuo 8 val. iki 12 val. dienos.

Visi gydymo įstaigos darbuotojai dirba įtemptomis sąlygomis, nes kasdien turi maksimaliai ne tik patys saugotis koronaviruso infekcijos, bet ir apsaugoti kitus, kad būtų suteikta visa pacientams reikiama pagalba. Todėl saugumo reikalavimų laikymasis padės apsaugoti save ir artimuosius, palengvins medikų darbą.

Gruodžio 22 dienos duomenimis, Šilutės ligoninėje gydoma 20 koronaviruso infekcija sergančių pacientų. COVID-19 skyriuje gydomi vidutinio sunkumo ir sunkios sveikatos būklės pacientai.

COVID-19 skyriuje iš viso įrengtos 25 lovos su deguonies tiekimu, papildomai deguonies įranga įvesta Priėmimo-skubios pagalbos ir Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuose.

Karantino metu, kuris pratęstas iki 2021 m. sausio 31 d., Šilutės ligoninėje teikiama būtinoji, ambulatorinė ir stacionarinė pagalba, išskyrus Fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugas.

Konsultacinėje poliklinikoje paslaugos teikiamos tiek kontaktiniu būdu, tiek nuotoliniu. Nuotoliniu būdu išrašomi vaistai ir medicinos pagalbos priemonės, nedarbingumo pažymėjimai. Pacientų konsultacijos vyksta rečiau, kas 1 valandą, siekiant apsaugoti tiek darbuotojus, tiek pacientus nuo susirgimo koronavirusu. Karantino metu draudžiamas pacientų lankymas.