Sekite mūsų naujienas feisbuke
Drabužiai iš gamtos
                             Saulės ir žemės energetika, UAB "Bera Lt", Lietuvininkų 30, Šilutė, tel. 8 645 42747                             

Kaip per karantiną sumažinti stresą?

Publikuota: 2021 sausio 19 Kategorija: Gyvenimas, Sveikata

15min.lt nuotr.15min.lt nuotr.

Pataria medicinos psichologė Diana Ereminienė.

Karantino laikotarpis turi neigiamos įtakos psichologinei žmonių sveikatai. Koronaviruso ligos nenuspėjamumas, nežinomybė dėl ateities sukelia žmonėms stresą ir nerimą. Šilutės ligoninės medicinos psichologė Diana Ereminienė pataria, kaip įveikti dėl karantino kylančias psichologines problemas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Pakilusio nerimo ir streso būsena gali lydėti nuolatos, tapti kasdiene būsena. Žmogus atsiduria nežinomybėje ir negali planuoti bei kontroliuoti pačios situacijos, iškyla ligos ar net gyvybės grėsmė“,– tvirtina medicinos psichologė.

Kiekvienas žmogus karantino ribojimus išgyvena nevienodai. Pasak D. Ereminienės, vieni žmonės įvairiose situacijose pyksta, verkia, liūdi, priešinasi, išgyvena neviltį, kiti priešingai – stengiasi įveikti situaciją. Tačiau pandemijos metu, kai iškyla grėsmė žmonių sveikatai, tai padaryti sudėtingiau. „Apsauga priklauso ne tik nuo pačio asmens sąmoningumo ir savisaugos, bet ir aplinkinių solidarumo, kultūros. Tad jau vien dėl to, jog pats negali kontroliuoti, žmogus jaučiasi nesaugiai, kyla įtampa, nerimo būsena“,– pažymi medicinos psichologė.

Ji priduria, kad karantino metu gana stipriai keičiasi kasdienė žmonių rutina, veiklos įpročiai, gyvenimo stilius, bendravimo aplinka, sprendimų pobūdis. „Pakankamai daug pokyčių vienu metu žmogaus sąmonėje natūraliai provokuoja savidestrukciją. Ne tik po karantino, bet ir po pandemijos skraiste patenka ne vien ligos grėsmė, tačiau ir keliantis įtampą prisitaikomumas prie situacijos, keliantis nerimą situacijos nežinomumas, nesaugumas dėl negalėjimo kontroliuoti situacijos“, – aiškina D. Ereminienė.

Streso metu silpsta žmogaus imuninė sistema

Karantino metu išryškėja ir vienišumo problema. Vieniši žmonės dar labiau atsiriboja nuo aplinkos, neliek bendravimo su pačiais artimiausiais žmonėmis. „Tai reiškia, kad jis negali ,,gyvai“ padiskutuoti dėl situacijos, palyginti savo supratimą, išgirsti kito nuomonę ar tiesiog pakalbėti apie pozityvius dalykus, nukreipti dėmesį į džiugesnę informaciją ar pakilesnius dalykus“, – sako medicinos psichologė.

Maža to, menkai susivokiant situacijose žmogaus nerimo ar streso lygis gali pakilti labai stipriai, o streso metu dar labiau nusilpti imuninė sistema.

Anot D. Ereminienės, svarbu išskirti skirtingas amžiaus grupes ir specialiuosius poreikius turinčius žmones. Mat vienaip į situaciją gali reaguoti suaugęs žmogus, kitaip paauglys, dar kitaip vaikas. Psichologė teigia, kad vaikų elgesys gali keistis, pasireiškia nuotaikų svyravimai, perdėta baimė, baikštumas įprastoms situacijoms, išsiblaškymas, pykčio reakcijos, agresijos atvejai, tampa labiau prieraišūs, gali keistis apetitas, miegas, išryškėti psichosomatinė reakcija. Kyla sunkumų ir su asmenimis, turinčiais suvokimo (psichikos) problemų ar žmonėms, kuriems reikia aplinkinių pagalbos kasdieniniame gyvenime.

COVID-19 pandemijos metu sveikatos priežiūros įstaigoms griežtinamos ir nuolat kintančios, dažnai neįprastos darbo sąlygos bei personalo trūkumas padidina medicinos personalo perdegimo sindromo riziką bei nerimą. Darbe patiriamas stresas veikia tiek medicinos personalo, tiek jų artimųjų sveikatą. „Medicinos darbuotojams dažnai įprasta patirti įtampą, spaudimą. Daugeliui medikų dabartinis scenarijus yra pernelyg neįprastas ir nepatirtas. Normalu, kad dabartinėje situacijoje ypač padidėjęs darbuotojų jautrumas. Stresas, įtampa, padidėjusios grėsmės pojūtis, baimės išgyvenimai visiškai nereiškia, jog medikas negali dirbti savo darbo ar yra emociškai silpnas. Šiuo metu labai svarbu rūpintis savo emocine gerove bei fizine sveikata“, – akcentuoja D. Ereminienė. Ji medicinos darbuotojams rekomenduoja labiau tausoti save ir savo išgyvenimais dalintis su kolegomis.

Šilutės ligoninės medicinos psichologė akcentuoja, kad koronavirusu persirgę žmonės dažnai išgyvena liekamuosius fizinius ir somatinius simptomus. Kartu pašnekovė pažymi, kad pandemija prilyginama emociškai trauminiam patyrimui, kai išgyvenama dėl savo gyvybės.

„Persirgus gali būti psichologinės reakcijos – nuolatiniai mąstymai, mintys su kaltinimais kitiems ir pačiam sau; pyktis, liūdesys ar net gėda. Padidėja dirglumas, impulsyvumas“, – aiškina D. Ereminienė, raginanti žmones ,,neužsibūti“ savyje ir kreiptis pagalbos į psichologą.

Medicinos psichologės patarimai

Išlaikykite kontrolės jausmą (tai, ką dar galite kontroliuoti); susitaikykite su tuo, ko negalite pakeisti, ir susitelkite ties tuo, ką galite nuveikti. Pavyzdžiui, įvertinkite kokią asmeninę riziką patiriate, kaip galite užsikrėsti Jūs, galbūt dirbate dideliame kolektyve, turite daug kontaktų; apsirūpinkite vaistais dviem savaitėms, jei susirgtumėte; turėkite planą ką darytumėte, jei susirgtumėte. Pasiruošimas nuo įvairių jausmų neapsaugos, tačiau jie bus mažiau intensyvūs. Ateities projektavimas savaime mažina įtampa ir nerimą.

Jei tenka izoliuotis (taikoma saviizoliacija), susikurkite kitą veiklos rutiną, nei buvo prieš saviizoliaciją. Galėdami dirbti susidarykite kitą dienotvarkę, kurios stengsitės laikytis. Rutina ir pastovumas savaime mažina įtampą ir nerimą.

Kuo mažiau žiūrėkite, klausykite ar skaitykite stresą keliančių žinių. Susipažinkite tik su esmine karantino ar pandemijos eigos situacija. Juk ūmus ar beveik nenutrūkstamas žinių srautas apie ligos protrūkius bet kam natūraliai kelia nerimą.

Atraskite ir garsinkite teigiamas ir viltingas istorijas apie pasveikusius nuo ligos, sėkmingus gydymo atvejus.

Jei tenka dirbti namuose, įžvelkite darbo namuose privalumus – daugiau laiko matysite namiškius ar savo augintinius, galbūt patirsite mažiau išlaidų ir kt. Laikykitės darbui įprastos rutinos (panašiu ar tuo pat metu kelkitės, pusryčiaukite ir pietaukite, kaip ir dirbdami). Kuo tiksliau laikysitės įprastos darbo rutinos, tuo jūsų darbingumas bus aukštesnis, emocinė savijauta bus geresnė.

Norėdami sumažinti neigiamą poveikį savo vaikams, nedemonstruokite savo paties susijaudinimo, tačiau jei nerimaujate, neneikite to, juk vaikas pats mato, o bet kokia prieštaringa informacija dar labiau gali jam kelti stresą. Būkite nuoseklus: nesakykite vaikui, jog ,,viskas gerai“, jei su aplinkiniais kalbate, kaip bijote ir nerimaujate. Pasakykite, jog kažko bijoti yra normalu. Pamokykite vaiką kaip saugotis. Stenkitės, jog vaikas laikytųsi įprasto gyvenimo ritmo, režimo. Dažniau tiesiog žaiskite su vaiku ir patirkite malonių emocijų.

Vyresniems žmonėms arba turintiems suvokimo (psichikos) problemų reikia pranešti paprastus faktus kas vyksta, paprastais jiems suprantamais žodžiais, pakartoti informaciją tiek, kiek reikalinga – aiškiai, glaustai, kantriai.

Atraskite, kokie individualūs būdai padeda jaustis ramiau. Nepamirškite, jog be pandemijos yra ir gera knyga, įdomus filmas, skambutis draugams, senų nuotraukų albumai, asmeniniai malonūs atsiminimai.

www.silutesligonine.lt inf.

Rašyti komentarą