Besibaigiančios vasaros ritmu.

Sėdžiu.
Mąstau.
Staiga.
Krebždesys.
Už durų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ruduo.
Ant slenksčio.
Pagalvoju.
Skaičiau.
Kažkur.
Nė velnio!
Tai Petras.
Kaimynas.
Seniai matytas.
Nepasikeitęs.
Nė kiek.
Tik labiau įrudęs.
Šypsosi.
Akį merkia.
Kaip kadais.
Pavasarį.
Aną.
Ant slenksčio.
Dviese.
Vieną.
Iki dugno.
Iki paskutinio lašo.
Už jį.
Už mane.
Už tave.
Už jus.
Už visus.
Kurie ėjo.
Kartu.
Greta.
Atokiau.
Ir už jūrų.
Už kalnų.
Devynių.
Ar kiek jų ten.
Ėjo.
Nuėjo.
Išėjo.
Iki dugno.
Iki paskutinio lašo.
Dviese.
Vieną.
Ant slenksčio.
Kadais.
Pavasarį.
Paskui – nieko.
Gandrai jau.
Ką?
Išskrido.
Ką?
Per anksti.
Ir vėl?
Ir aš norėjau.
Skristi.
Su jais.
Kad sugrįžčiau.
Kad atrasčiau.
Save.
Iš naujo.
Kaip kadais.
Kaip tada.
Norėjau.
Labai.
Bet ruduo.
Ant slenksčio.
Jau.
Ir Petras.
Kaimynas.
Šypsosi.
Akį merkia.
Nepasikeitęs.
Nė kiek.
Tik įrudęs.
Gal?
Per vėlu.
Ką?
Skristi.
Ką?
Per vėlu jau man…

Kaip visada…
Orestas

www.silute.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2018 m. patvirtino ir Lietuvoje pradėjo veikti Jaunimo savanoriška tarnyba, kuri pirmą kartą pakvietė jaunuolius nuo 14 m. iki 29 m. atlikti savanorišką tarnybą pasirinktoje organizacijoje ir gauti įgytų kompetencijų pripažinimą.

Jaunimo savanoriškos tarnybos modelis numato sistemingą savanorišką veiklą ne mažiau kaip 6 mėnesius po 40 val. (iš viso ne mažiau 240 val.).

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, jaunimo savanorišką veiklą organizuojančios ir savanorius priimančios organizacijos, jų atstovai yra akredituojami Jaunimo reikalų departamente.

Šilutėje savanoriška tarnyba startavo 2019 m. sausio 15 d. Dešimt jaunuolių pasirinko ilgalaikę savanorystę ir 6 mėn. savanoriavo Šilutės senelių namuose bei Šilutės kultūros ir pramogų centre. Keturi jaunuoliai, atlikę ilgalaikę savanorystę, pasinaudojo galimybe ir stodami į Lietuvos aukštąsias mokyklas gavo papildomai po 0,25 balo. Šilutiškiai jaunimo savanoriai pirmieji tokie Lietuvoje.

Ta proga Jaunimo reikalų tarybos pirmininkas Tomas Budrikis iniciavo savanorių susitikimą. Jo metu jaunuoliai ne tik pasidalino savanorystės metu patirtais įspūdžiais, vieningai kalbėjo apie šios idėjos naudą, bet ir buvo apdovanoti specialiais pažymėjimais bei prizais. Savanoriais džiaugėsi ir įstaigų, kuriose jaunimas lankėsi, vadovai.

www.silute.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Rugsėjo 13–14 d. Lietuvos gamtos fondas kviečia savanorius dalyvauti kiminų sodinimo talkoje Aukštumalos durpyne (Šilutės r.). Talkos metu numatyta surinkti donorinę kiminų dangos medžiagą (rugsėjo 13 d.) ir paskleisti ją 2 ha ploto jau įrengtame kiminų auginimo eksperimentiniame lauke (rugsėjo 14 d.).

Norintys ir galintys prisijungti prie talkos kviečiami registruotis iki rugsėjo 9 d.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Registracijos anketą užpildykite internete - https://docs.google.com…

Organizatoriams labai svarbu žinoti talkininkų skaičių, kad galėtų tinkamai organizuoti darbus ir… talkininkus pavaišinti pietumis ir karšta arbata.

Dėl papildomos informacijos kreipkitės į Lietuvos gamtos fondą telefonu 8 611 53582, el. paštu jursend@gmail.com.

Lietuvos gamtos fondo inicijuotas kiminų sodinimas ir pelkių augalinės dangos atkūrimas išeksploatuotoje Aukštumalos durpyno dalyje yra tarptautinio projekto “CO2 emisijų sumažinimas atkuriant nusausintus ir degraduojančius durpynus Šiaurės Europos lygumoje” dalis. Projekto veiklose numatyta taikyti inovatyvius pelkių ekosistemų atkūrimo metodus. Vienas iš jų – durpes formuojančių augalų – durpojų (daugiausia – kiminų) pradmenų įkurdinimas išeksploatuotoje durpyno dalyje, kurioje savaiminis tipingos pelkinės augalinės dangos atsikūrimas yra neįmanomas arba labai itin lėtas.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos LIFE programos Klimato politikos paprogramės Klimato kaitos švelninimo prioritetinės srities ir Lietuvos Respublikos lėšomis. Klimato politikos papogramė remia projektus, ieškančius ir plėtojančius inovacinius sprendimus, reikšmingus sprendžiant klimato kaitos problemas Europoje.

Lietuvos gamtos fondo iniciatyva išeksploatuotoje Aukštumalos durpyno dalyje jau baigiama įrengti kiminų ir kitų aukštapelkinių augalų pradmenų įkurdinimo eksperimentinį lauką. UAB “J. Jonyno Ecofirma” specialistai ištyrė eksperimentinio lauko durpių savybes, galimybę kiminų auginimo lauką aprūpinti gyvybiškai reikalingu vandeniu ir suprojektavo kiminų auginimo lauko įrengimo schemą. Kvalifikuoti UAB Klasmann-Deilmann Šilutė įmonės specialistai performavo lauko reljefą, užlygino sausinamuosius griovius, suformavo drėkinimo griovelių tinklą, iškasė ir įrengė vandens, skirto kiminų lauko drėkinimui, kaupimo rezervuarus bei nuveikė daug kitų paruošiamųjų darbų.

Policijos nuotr.

Rugpjūčio 30 d. – rugsėjo 2 d. policija šalies keliuose vykdys sustiprintą vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kontrolę.

Motyvuotai pasirinktose vietose pareigūnai organizuos policines kontrolės priemones ir tikrins vairuotojų blaivumą, vykdys šiurkščių ir pavojų saugiam eismui keliančių bei avaringumui įtaką darančių pažeidimų prevenciją ir kontrolę.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šių tikslinių policinių prevencinių eismo dalyvių kontrolės priemonių, kurias policijos pareigūnai vykdys šalies keliuose tikslas:
užtikrinti, kad eisme nedalyvautų nuo alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų apsvaigę asmenys;
nustatyti asmenis, vairuojančius transporto priemones, neturinčius tam teisės, kai ši teisė yra atimta;
užkardyti pavojingą ir chuliganišką vairavimą, išaiškinti šiurkščius, pavojų saugiam eismui keliančius Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir užkardyti skaudžius eismo įvykius šalies keliuose.

Lietuvos kelių policijos tarnyba atkreipia eismo dalyvių dėmesį į tai, kad rudenį šalies keliuose daugėja transporto priemonių, kad saugiam eismui kyla pavojus, ir siekia strateginio
tikslo – eismo įvykių, kuriuose žuvo ir buvo sužeisti žmonės, mažinimo ir saugaus eismo situacijos šalies keliuose gerinimo.

Per 7 šių metų mėnesius policija šalies keliuose išaiškino 1 395 pavojingo ir chuliganiško vairavimo atvejus, nustatė 4 300 neblaivius transporto priemonių vairuotojus, 1 711 iš jų girtumas viršijo 1,5 prom. Be to, pareigūnai nustatė 5 379 neblaivius dviračių ir jiems prilygintinų transporto priemonių vairuotojus.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, šiais metais dėl neblaivių transporto priemonių vairuotojų kaltės įvyko 117 eismo įvykių, juose žuvo 11 žmonių, 172 žmonės buvo sužeisti. Teisės vairuoti neturintys neblaivūs vairuotojai sukėlė 42 eismo įvykius.

Sėkmės kelyje!

policija.lrv.lt inf.

www.pasienis.lt nuotr.

Dėl Kaliningrado srityje planuojamų vykdyti elektros tinklų priežiūros darbų bus laikinai sustabdytas eismas keturiuose kontrolės punktuose pasienyje su Lietuva.

Transporto priemonių ir asmenų vykimo ribojimai dėl planinio elektros įrenginių aptarnavimo bus taikomi skirtingomis rugsėjo dienomis ir visais atvejais galios nuo 10 iki 14 val. Lietuvos laiku.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) duomenimis, Lietuvos ir Rusijos pasienyje veikiančiame Kybartų – Černyševskojė kontrolės punkte eismas dėl elektros tinklų priežiūros darbų bus stabdomas rugsėjo 9 d. nuo 10 iki 14 val.

Tokiomis pat valandomis rugsėjo 12 d. laikinai neveiks pasienio kontrolės punktas Ramoniškiai – Pogranyčnyj.

Rugsėjo 13 d. keturias valandas žmonių ir transporto priemonių patikrinimai nebus vykdomi Panemunės – Sovetsko kontrolės punkte, o rugsėjo 18 d. – punkte Nida – Morskojė.

Kaliningrado srityje esančiuose punktuose tokie techniniai elektros tinklų ir linijų priežiūros darbai yra atliekami kasmet.

www.pasienis.lt inf.

15min.lt nuotr.

Trečiadienio vidurdienį Šilutės rajone, prie Verdainės kaimo, prieš pat sankryžą sugedo sunkvežimio stabdžiai. Jo vairuotojas, bandydamas išvengti skaudžių pasekmių, suko transporto priemonę į kairę ir jis apvirto. Žmonės per incidentą nenukentėjo.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Mercedes Benz“ vairuotojas prieš sankryžą nuspaudė stabdžio pedalą, tačiau sunkvežimis nestojo.

Supratęs, kad sugedo stabdžiai, vairuotojas dar bandė stabdyti varikliu – įjungti žemesnę pavarą. Tačiau pastangos buvo bergždžios, atstumas iki sankryžos tokiam manevrui buvo per mažas.

Kadangi automobilis jau lėkė į sankryžą, vairuotojas suko vairą į kairę, tačiau greitis buvo per didelis ir sunkvežimis apvirto.

Vyras vairavo specialią transporto priemonę, skirtą darbams su vandens gręžiniais, todėl sunkvežimio svorio centras pakankamai aukštai. Liudininkai spėja, kad tai irgi galėjo prisidėti prie incidento.

Apvirtus sunkvežimiui į variklį pateko tepalo, todėl šis ėmė dirbti visu pajėgumu, iš jo rūko dūmai.

Grėsmingo iškvietimo apie apvirtusį ir degantį sunkvežimį bei viduje įstrigusį ir galbūt net žuvusį vairuotoją sulaukęs Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) specialistas nedelsiant išsiuntė pajėgas.

Tiesa, BPC nemato tikslios skambinančio lokacijos, todėl pajėgos siųstos pagal pranešėjo nurodytą vietą.

Čia įvyko nesusipratimas, nes nurodyta visiškai priešinga kryptis, policijos, medikų ir ugniagesių kolona iš pradžių nurūko ne ten, todėl turėjo apsisukti ir lėkti į avarijos vietą.

15min.lt inf.

V. Augiliaus, www.nemunodelta.lt, nuotr.

Šeštadienį Nemuno deltos vandenyse buvo karšta – vyko aštuntasis baidarių maratonas „Nemuno deltos taurė 2019“.

Renginyje dalyvavo net 31 komanda. Joms teko įveikti apie 17 kilometrų Pakalnės, Vorusnės, Skatulės, Rusnaitės upėmis bei Kuršių mariomis.

Komandos varžėsi keturiose – sportinių baidarių, turistinių mišrių baidarių, turistinių vyrų baidarių bei turistinių vienviečių baidarių kategorijose.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Didžiausia intriga buvo sportinių baidarių klasėje. Finišo tiesiojoje, likus vos keliems šimtams metrų, neatsilikdami viens nuo kito plaukė V. Linkevičius iš komandos „Yris“ ir A. Pelešinas iš komandos „Žvelsiniai“. Ir tik paskutiniuose metruose sprendėsi nugalėtojas. Keturiomis sekundėmis greičiau finišavo V. Linkevičius (1:33:57), A. Pelešino laikas – 1:34:01. Už kiek daugiau nei penkių minučių finišo liniją kirto ir trečiosios vietos nugalėtojas – E. Bilevičius iš komandos „Šilutės PGT“ (1:39:37).

Turistinių mišrių dviviečių baidarių klasėje nugalėjo A. Skanienės ir G. Kilbausko komanda „Mėškėnai“ (1:58:50), antra atplaukė R. Šniukienės ir D. Janušonio komanda „Judri“ (2:11:38), bronza pasipuošė I. Džalagonija ir A. Džalagonija, komanda „Vytis“ (2:14:05).

Dviviečių vyrų turistinių baidarių klasėje nugalėjo D. Stonkus ir E. Stonkus su komanda „Neptūnas“ (2:13:13), antri finišavo „Kirvis ir akmenas“ komandos nariai D. Toleikis ir E. Burinskas (2:33:00), treti finišo liniją kirto „Giraitės vilkai“, atstovaujami V. Bruzgos ir Ž. Abrasonio (2:56:15).

Vienviečių turistinių baidarių grupėje nugalėjo K. Vinčiauskas iš komandos „Žvelsiniai“ (2:02:50), antra atplaukė „Kita Kairė“, atstovaujama D. Didžbalio (2:14:56), o bronza atiteko A. Mongirdui iš komandos „Žalgiris“ (2:24:59).

Už meilę ir ištikimybę baidarių sportui apdovanoti D. ir A. Maciūnai iš komandos „Žvelsiniai“.

Pirmos vietos laureatai buvo apdovanoti autorinėmis stiklo taurėmis, o visi kiti prizininkai gavo medalius ir diplomus.

Po plaukimo dalyviai ragavo žirnių košės, dalinosi įspūdžiais ir žadėjo sugrįžti kitais metais.

Organizatoriai dėkoja „Šilutės Rambynui“ už sūrių vaišes, „Pakalnės vingiui“, S. Blinkevičiui ir „Rusniečiui“ – už suteiktas baidares, o visiems dalyviams – už gerą nuotaiką, juoką ir smagias akimirkas.

Parengta pagal www.nemunodelta.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Liga diagnozuota pirminėje stadijoje.

Premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį paskelbė, kad serga vėžiu. Ministro pirmininko teigimu, jam buvo diagnozuota limfoma. Premjeras sakė, kad liga diagnozuota pirminėje stadijoje ir jam taikomas gydymas – chemoterapija.

S. Skvernelis žurnalistams sakė suprantantis, kad jam negalioja privataus gyvenimo apsauga.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Nevertinant visko aš turiu ir mažametę dukrą, kuri taip pat stebi, žiūri televiziją, su kuria reikia kalbėti. Turiu garbaus amžiaus mamą, šeimą. Tiek to – tokia yra mūsų kultūra, tai tenkinant jūsų smalsumą galiu pasakyti, kad nuo pareigūno laikų kasmet tikrinausi sveikatą, priešpaskutinį profilaktinį patikrinimą turėjau 2018 metų liepos mėnesį. Viskas buvo tvarkoje kaip visada – jaučiausi puikiai“, – pasakojo jis.

S. Skvernelis teigė po prezidento rinkimų nusprendęs tęsti ir atlikti profilaktinį patikrinimą, kurio metu buvo pastebėti limfinės sistemos sutrikimai.

Premjeras teigė, jog diagnozę buvo galima nustatyti tik chirurginės operacijos metu.

„Diagnozė yra patvirtinta: tai – limfoma, pirminė stadija. Nėra išplitusi, yra taikomas gydymas“, – teigė premjeras. S.Skvernelis patikslino, kad jis gydomas imunoterapija ir chemoterapija.

„Pirmą ciklą aš vakar praėjau. Du mėnesiai – rugsėjis spalis, ciklai turi būti pabaigti ir gydytojai tikisi pilno pasveikimo. To tokiuosi ir aš. Dėkoju visiems už palaikymą, už supratimą, už subtilumą. Tokiais atvejais paaiškėja, kas yra kas Lietuvoje – artimoje aplinkoje, tolimesnėje aplinkoje“, – kalbėjo premjeras.

S. Skvernelis pridūrė, kad tokią diagnozę, deja, Lietuvoje kasmet išgirsta keliolika tūkstančių žmonių.

„Aš nesu išskirtinis, niekam nelinkiu to patirti – nei jums, nei šeimos nariams ypatingai. Bet toks gyvenimas yra, galiu būti tik geru pavyzdžiu – tikrinkitės, nors ir jaučiatės puikiai“, – pabrėžė ministras pirmininkas.

S.Skvernelis pabrėžė, kad jautėsi puikiai visada – tiek prieš operaciją, tiek dabar.

„Sunku suvokti, kad kažkas galbūt yra. Bet šis kursas tolesnis gydymo taikomas vieninteliu tikslu – siekiant perspėti apie limfomos atsinaujinimą. Aš tikiuosi, kad tos ligos nėra, bet tą kelią turiu praeiti. Nepaisant savijautos, savimi rūpinkitės, tikrinkitės, tyrimai yra reikalingi ir tai yra pagrindinis dalykas, kas gali užtikrinti ir sėkmę – pasitikėjimas medikais, rūpinimasis savimi“, – kalbėjo jis.

Premjeras pridūrė, kad gyventi reikia dėl svarbių, kilnių tikslų, reikia mylėti savo artimuosius: „To linkiu visiems.“

Paprašė laikytis atstumo

Prieš S.Skvernelio atėjimą pas žurnalistus jo komanda paprašė žurnalistų laikytis tam tikro atstumo – toks prašymas buvo neįprastas, nes paprastai televizijų operatoriai bei fotografai gali netrukdomi sekioti premjerą.

S. Skvernelis per spaudos konferenciją paaiškino, kad jam dabar pavojingos infekcijos, todėl jis vengia būti per arti prie žmonių.

Prezidentas neseniai pasirašė dekretą, kuriuo iki spalio mėnesio S.Skverneliui buvo leista esant poreikiui turėti nedarbingumą.

Kaip trečiadienį paaiškino S.Skvernelis, buvo sutarta, kad pasijutęs blogiau jis nedirbs.

Lauryna Vireliūnaitė, 15min.lt

Nors ir kartodavau, kad niekada neisiu dirbti nekvalifikuoto darbo, tačiau gyvenimo aplinkybės privertė pakeisti savo nuomonę.

Daugiau nei dešimt metų dirbau toje pačioje įmonėje, kurioje atlyginimas bei darbo sąlygos tikrai džiugino, tačiau prieš dvejus metus buvo pradėtas etatų mažinimas, dėl kurio netekau darbo. Maniau, kad ilgametė darbo patirtis tikrai padės pakankamai greitai susirasti naują darbovietę, tačiau net ir didelės pastangos nedavė jokių rezultatų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Besidairydama darbo skelbimų sulaukiau kaimynės skambučio, kuri pasiūlė vykti į Angliją skinti braškių. Mano pirmoji reakcija buvo tikrai nekokia: nežinojau, ar juoktis, ar verkti. Vis dėlto išklausiau jos pasiūlymo ir pasakiau, kad pagalvosiu. Jau seniai nesu studentė, todėl toks darbas neatrodė labai viliojantis, tačiau pamaniau, kad išvykdama keliems mėnesiams tikrai nieko neprarasiu – juk tuo metu labai reikėjo pinigų, o tinkamų darbo pasiūlymų jau kurį laiką nepavyko rasti.

Po kelių dienų nuėjau pas kaimynę ir pranešiau, kad vyksiu kartu su ja padirbėti – juk dviese bus ne tik drąsiau, bet taip pat ir smagiau.

Jau po poros savaičių pradėjome planuoti kelionę ir ruoštis šiai avantiūrai. Juokavome, kad geriau vėliau nei niekada – juk studijų metais neteko dirbti nei sandėlyje, nei fabrike, nei juo labiau braškių lauke. Numatytas darbo grafikas nebuvo labai palankus, tačiau nesunkiai prisitaikėme ir stengėmės kaip įmanydamos. Darbas tikrai nebuvo iš lengvųjų, tačiau paguosdavo tai, kad labai greitai gausime užmokestį, o jis tikrai nebus mažas.

Mūsų pareigos neapsiribojo vien tik braškių skynimu: taip pat turėjome sunešioti ir sukrauti braškių dėžes, kurių kiekviena svėrė po 10 kilogramų. Jau po pirmųjų darbo dienų skundėmės nugaros skausmais, bet vėliau pripratome prie darbo krūvio, ir jis jau neatrodė toks nepakeliamas. Kartu su mumis dirbo ir daugiau lietuvių, tačiau su jais neradome bendros kalbos, todėl džiaugėmės, kad atvykome dviese ir galime pasidalinti savo džiaugsmais ir rūpesčiais.

Praėjus porai mėnesių nuo darbo pradžios patyriau nelaimingą įvykį darbo vietoje: man bekraunant braškių dėžes lūžo aukščiau esanti lentyna, kurios turinys užkrito tiesiai ant manęs. Kelias minutes negalėjau net pajudėti – atrodė, kad nėra nė vienos kūno vietos, kurios neskaudėtų. Medinės braškių dėžės buvo tikrai sunkios, todėl nieko keisto, kad nepavyko išsisukti be sužalojimų. Mano kaimynė iškvietė greitąją, ir netrukus atsidūriau ligoninėje, kurioje buvo diagnozuotas smegenų sutrenkimas bei raktikaulio lūžis. Kurį laiką teko pagulėti ligoninėje, o vėliau planavau grįžimą į Lietuvą. Tęsti pradėto darbo nebuvo nei noro, nei galimybių, todėl nusipirkau lėktuvo bilietą. Nors planavome braškes skinti dar vieną mėnesį, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių kaimynė nusprendė grįžti kartu su manimi.

Besidairydama darbo skelbimų internete netikėtai radau įmonės „Insito kompensacijos“ skelbimą, kuriame buvo siūloma gauti kompensaciją už patirtą nelaimingą įvykį darbe. Nors ir nepuoselėjau didelių vilčių gauti pinigų, tačiau nusprendžiau užpildyti paraišką. Netrukus su manimi susisiekė konsultantas, kuris papasakojo apie kompensacijos galimybes ir nuteikė tikrai pozityviai: vis dar neturėjau darbo, todėl papildomi pinigai man buvo tikrai pravartę. Man pačiai nereikėjo rūpintis įvairiais teisiniais formalumais, o praėjus vos porai mėnesių gavau teigiamą atsakymą dėl kompensacijos suteikimo.

Užsakymo Nr. 190828

www.lygybe.lt nuotr.

Gyventojų apklausa atskleidė, kad Lietuvoje vis dar priimtina manyti, jog žmona turi pareigą paklusti savo vyrui. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertės Mintautės Jurkutės teigimu, visuomenė suvokia moters vaidmenį iškreiptai ir tai didina smurto prieš moteris riziką.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Į moterų ir vyrų santykius žvelgiama tradiciškai

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba užsakė reprezentatyvią visuomenės apklausą norėdama išsiaiškinti, kaip žmonės suvokia smurto artimoje aplinkoje problemą bei šio reiškinio priežastis.

Rezultatai parodė, kad visuomenė vis dar linkusi į moters vaidmenį šeimoje žvelgti gana tradiciškai – ji privalanti pasirūpinti vyro poreikiais. Teiginiui, kad žmonos pareiga yra pasirūpinti vyro buitimi, pritaria daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (58 proc.). 41 proc. apklaustųjų mano, kad mylėtis su vyru yra žmonos pareiga. Su tuo nesutikti labiau linkusios moterys (51 proc.).

„Matant tokius apklausos rezultatus nėra sunku suprasti, kodėl tiek daug moterų Lietuvoje patiria savo vyrų smurtą. Jei manoma, kad moteris privalo vyrą aptarnauti buityje ir seksualiai, vėliau, tokio elgesio nesulaukęs, vyras gali imtis įvairių veiksmų arba netgi smurto siekdamas priversti žmoną atlikti „savo pareigas“, būti paklusnia ir atitikti išankstinį lūkestį“ – sako M. Jurkutė, šiuo metu vadovaujanti projektui apie smurtą prieš moteris artimoje aplinkoje.

Smurtui prieš moteris pateisinti pamatai klojami nuo vaikystės?

Apklausos metu gauti duomenys atskleidžia, kad visuomenė supranta, jog nepagarba gali prasidėti iš pirmo žvilgsnio „nekaltu“ elgesiu. 6 iš 10 šalies gyventojų sutinka, kad juokeliai apie moteris (pavyzdžiui, blondines) skatina nepagarbą joms. Su šiuo teiginiu dažniau sutinka moterys – tam pritaria 72 proc. moterų ir 58 proc. vyrų. Tačiau vieningo sutarimo dėl berniukų elgesio su mergaitėmis, kai šie tampo jas už kasų, kilnoja sijoną ar panašiai, – nėra. 45 proc. šalies gyventojų pritaria nuomonei, kad toks berniukų elgesys tėra nekaltas dėmesio rodymas. Priešingai mano 45 proc. respondentų.

Vieningo sutarimo nėra ir klausimu, ar vyrai agresyviai elgiasi dėl savo prigimties. Su tokiu teiginiu sutinka 37 proc. gyventojų, nesutinka – 53 procentai.

„Dažnai ieškodami smurto priežasties biologijoje esame linkę pamiršti, kad turime pasirūpinti tinkamu švietimu šioje srityje. Jei negebame sutarti, ar derėtų berniukui tempti mergaitę už plaukų bei kelti jai sijoną ar ne, – kaip galime tikėtis, kad užaugę jie mokės tinkamai bendrauti ir kurti santykius su moterimis? – pastebi M. Jurkutė, – Šie duomenys verčia susimąstyti, ar tikrai tėvai ir mokytojai atlieka savo namų darbus mokydami vaikus apie pagarbų elgesį su kitos lyties asmenimis.“

Informacijos apie pagalbą patyrusiems smurtą – vis dar per mažai

Gyventojų apklausa taip pat parodė, kad žmonės nežino, ar smurtą patiriantys asmenys gauna reikiamą pagalbą. 31,5 proc. apklaustųjų nežino, ar tokios pagalbos sulaukia smurtą patyrusios moterys, ir kur kas daugiau – 47 proc. gyventojų – nežino, ar tokią pagalbą gauna smurtą patyrę vyrai.

„Rezultatai nestebina, turint omenyje, kaip sunku rasti informaciją apie pagalbą teikiančias įstaigas. Po truputį pradedame suprasti, kad pagalbą teikia specializuotos pagalbos centrai, veikiantys visoje Lietuvoje. Šie centrai dirba aktyviai viešindami savo veiklą ir kontaktus. Tais atvejais, kai smurtą patyrusiems asmenims reikalingas prieglobstis čia ir dabar, nes namuose jiems likti nesaugu, galima kreiptis į krizių centrus. Tačiau informacija apie krizių centruose teikiamas apgyvendinimo paslaugas yra prieinama kur kas sunkiau. Ypač mažesniuose Lietuvos miestuose. Gyvename skaitmeniniais interneto laikais, tačiau daugelis įstaigų neturi nei interneto svetainių, nei paskyrų socialiniuose tinkluose“, – situaciją komentuoja Tarnybos ekspertė.

Ir nors informacijos apie smurtą artimoje aplinkoje patiriančias moteris kasmet daugėja (tai rodo didėjantis socialinių kampanijų šia tema skaičius ir kasmet augantis pranešimų skaičius), visuomenė vis dar nežino nieko arba žino labai mažai apie smurtą artimoje aplinkoje patiriančius vyrus. Dalyvavusiųjų apklausoje nuomone, vyrai turėtų atvirai kalbėti apie šeimoje patiriamą smurtą. Šiam teiginiui pritarė 61 proc. vyrų ir 71,5 proc. moterų.

————————————————————————————————————————————————

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nors praėjusią savaitę Lietuvoje vyravo lietingi orai, tačiau hidrologinės sausros padariniai vis dar pastebimi daugelyje šalies upių.

Remiantis rugpjūčio 26 d. atliktais skaičiavimais, 22 iš 48 vandens matavimo stočių (toliau – VMS) vis dar pasižymi sausros sąlygomis, t. y. jų vandens lygis žemesnis už vidutinį žemiausią šiltojo sezono vandens lygį.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Net 12 VMS situacija yra artima hidrologinei sausrai. Neryje ties Vilniumi situacija, nors ir nežymiai, bet pagerėjusi. Pastarosiomis dienomis Neries upės vandens lygis yra pastovus ir laikosi apie žemiausią vasaros – rudens laikotarpio vandens lygių normą. Vandens debitas taip pat pakilo virš gamtosauginės normos ir yra 54,9 m³/s.

www.meteo.lt inf.

E. Lukošiaus nuotr.

Šeštadienį (rugpjūčio 24 d.) Šilutėje, „Kiškių dauboje“, surengtos tarptautinės Lietuvos kariuomenės Karo policijos baigiamosios pratybos, kuriose dalyvavo ištvermingiausi Estijos, Latvijos ir Lietuvos karo policininkai.

Ekstremaliame bėgime „Kiškio dauba“ nugalėtojais tapo Lietuvos kariuomenės Karo policijos atstovai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Saulėtą šeštadienio rytą Šilutės miesto stadione, futbolo aikštėje, leidosi Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis su Estijos, Latvijos ir Lietuvos tarptautinių Karo policijos pratybų dalyviais.

Karo policija – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje veikianti karinės teisėsaugos institucija, Lietuvos kariuomenės dalis. Ji tiesiogiai pavaldi Kariuomenės vadui.

Pagrindiniai karo policijos uždaviniai yra nusikaltimų bei kitų teisės pažeidimų prevencija, jų atskleidimas ir tyrimas, tvarkos ir drausmės karinėse teritorijose ir kariuomenėje palaikymas, karinio transporto eismo saugumo priežiūra.

Lietuvos kariuomenės Karo policija, rengusi tarptautines karines pratybas, pasirinko Šilutę neatsitiktinai. Kariškiai, sužinoję, kad sunkiausias ir sudėtingiausias kliūčių ruožas yra „Kiškių dauba“, ją ir pasirinko. Pratybose dalyvavę Karo policijos kariai bei kai kurie Šilutės šaulių 308 kuopos jaunieji šauliai, pareiškę norą dalyvauti pratybose, turėjo įveikti daugiau nei 50 sunkių kliūčių ruožą Šyšos upėje bei jos senvagėje. Tamsoje turėjo nerti po vandeniu įrengtoje trasoje, „skristi“ nuo tramplyno į pilną vandens duobę su durpėmis, mėtyti sunkias automobilių padangas, laipioti sienomis, „nardyti“ per senvagės vandens pralaidas ir t. t.

Šią trasą įrengė šilutiškis Aurimas Zaremba. Jis kariškiams taip pat padėjo pravesti šias tarptautines pratybas. Už tai Lietuvos kariuomenės Karo policijos vadas pulkininkas leitenantas Laimas Baliūnas įteikė padėką „Už svarų indėlį, prisidedant prie tarptautinių Lietuvos kariuomenės Karo policijos apsaugos asmenų pratybų organizavimo ir įgyvendinimo“. Prie šių tarptautinių varžybų įgyvendinimo taip pat prisidėjo Šilutės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Šilutės šaulių 308 kuopa (vadas Donatas Jaunius). Jam taip pat įteikta analogiška padėka.

Po tarptautinių pratybų uždarymo rungties vyko apdovanojimai. Nugalėtojais tapo Lietuvos kariuomenės Karo policija, antrąją vietą iškovojo Latvijos karo policininkai, treti liko estai.

Edvardas Lukošius, www.silute.lt

A. Lygnugario nuotr.

Šį vakarą 21.30 val. LRT žiūrovai išvys pirmąją jau 5-osios „Nacionalinės ekspedicijos“ laidą. Ją kūrėjai dedikavo vienam svarbiausių pirmųjų trijų ekspedicijų ekipažo žmonių, kurėno „Ziud 1“ kapitonui Romaldui Adomavičiui. Apie jo žūtį ekspedicijos dalyviai sužinojo liepos pradžioje filmuodami penktąjį sezoną.

Kapitonas Romaldas Adomavičius – ilgametis Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjas, pastaruoju metu – vyriausiasis muziejininkas–istorikas, projekto „Kurėno sugrįžimas“ iniciatorius ir pagrindinis dalyvis, kurėno statytojas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

R. Adomavičius buvo aktyvus marinistinio paveldo puoselėtojas, vertėjas, rašytojas, rengė parodas, ekspozicijas, už savo veiklą yra gavęs „Metų klaipėdiečio“ vardą.

„Nacionalinės ekspedicijos“ kūrėjai ir dalyviai pabrėžia, kad be kurėno „Ziud 1“ kapitono Romaldo Adomavičius šis projektas būtų buvęs neįmanomas. „Prieš pirmąją ekspediciją susitikome su Romu Klaipėdoje, kalbėjome apie galimybę rengti „Nacionalinę ekspediciją“. Jam labai patiko idėja ir žodis tapo kūnu“, – pasakojo žurnalistas Edmundas Jakilaitis.

R. Adomavičius žuvo iš Klaipėdos plaukdamas Nemuno žiočių link. Jis turėjo pasiekti Raudondvarį ir liepos 6 d. susitikti su kitais „Nacionalinės ekspedicijos“ dalyviais. Jie, sužinoję apie tragišką situaciją, neslėpė minčių nutraukti visą ekspediciją. „Vienintelis likęs klausimas – ar vis dar tęsiame „Nacionalinę ekspediciją“, ar ne. Panašu, kad vietoje finišo Kaune, važiuosime į laidotuves“, – tuo metu kalbėjo žurnalistas E. Jakilaitis.

Penktoji „Nacionalinė ekspedicija“ – jau paskutinė. Dalyviai keliavo per Dauguvą, plaukė Baltijos jūra, maršrutas driekėsi ir per Žemaitiją. Simboliškai buvo nutarta kelionę baigti Kaune – kur 2015 metais prasidėjo pirmoji „Nacionalinė ekspedicija“.

LRT.lt inf.

V. Pilkausko nuotr.

Prasidėjo registracija į „Geriausio Lietuvos vairuotojo 2019“ konkursą.

Nuo 2000 m. Lietuvos žurnalistų autoklubo organizuojamame renginyje kasmet savo jėgas išbando per tūkstantį vairuotojų, iš kurių tik saujelė patenka į finalą, o pagrindiniu prizu bei „Geriausio Lietuvos vairuotojo“ vardu džiaugiasi tik vienas. Praėjusiais metais tas vienintelis buvo vilnietis informacinių technologijų specialistas Dominykas Danys.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Atrankos etapai – autodromuose

Pastaraisiais metais „Geriausio Lietuvos vairuotojo“ konkurso atrankos etapai ir finalas vykdavo didžiausiuose Lietuvos miestuose esančiuose saugaus vairavimo autodromuose su slidžiomis dangomis. Šiemet tradicija bus išlaikyta, tačiau dėl augančio dalyvių skaičiaus organizuojami nebe trys, o keturi atrankos etapai.

Rugsėjo 7 d. pirmieji konkurso dalyviai rinksis Kaune, rugsėjo 14 d. – Klaipėdoje, rugsėjo 21 d. – Panevėžyje, rugsėjo 28 d. – Šiauliuose. Kiekviename atrankos etape geriausiai pasirodę dalyviai rugsėjo 29 d. varžysis finale Šiauliuose.

Kiekviename autodrome yra slidžių dangų kompleksas, kuriuose galima sukelti vairuojamo automobilio priekinės arba galinės dalies slydimą, didelės asfaltuotos erdvės, kuriose galima atlikti manevravimo pratimus, taip pat – salės, talpinančios keliasdešimt žmonių, kuriose dalyviai atlieka teorines užduotis.

Šiauliai taip pat ne pirmą kartą tampa finaliniu „Geriausio Lietuvos vairuotojo“ konkurso miestu. Greta šio miesto esančiame komplekse yra ne tik slidžių dangų autodromas, bet ir bekelės trasa, nedidelė lenktynių trasa – jose pristatomos papildomos užduotys, neretai leidžiančios finalininkams patirti visiškai naujus vairavimo iššūkius.

Prizo vertė – 2 000 Eur

Pagrindinis šių metų konkurso prizas – startas „Viada Press Rally 2020“ varžybose. Nugalėtojui pirmąjį birželio savaitgalį vyksiančiose varžybose bus suteiktas automobilis, apmokėtas startinis mokestis, degalai – visos šios išlaidos dviejų dienų renginyje sudaro apie 2 000 Eur.

Konkurse šiemet, be didesnio atrankos etapų skaičiaus, įvedama dar viena naujovė – daugiau papildomų nominacijų. Jau tradicine tapo papildoma įskaita geriausiai vairuojančioms moterims, pernai pristatyta didelio populiarumo sulaukusi įskaita jauniems vairuotojams, turintiems iki 2 metų stažą, o šiemet pristatoma dar viena – skirta servisų darbuotojams. Konkurso partnerio „Blue Print“ pristatomoje įskaitoje dėl geriausiojo titulo varžosi automobilių mechanikai, techninės priežiūros ir kitų automobilių technikos sričių specialistai.

Registracija į konkursą „Geriausias Lietuvos vairuotojas 2019“ prasidėjo paskutinį rugpjūčio pirmadienį – 26 dieną. Į atrankos etapus registruotis galima ne vėliau nei iki jų starto lieka 2 dienos.

Praėjusių metų finalo video:
https://www.facebook.com/geriausiasvairuotojas…

Organizatorių inf.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Iš Šilutės miesto Naujakurių mikrorajono gyventojų susitikimo su seniūnu sugrįžus.

Reikalavimai iš apačios, nurodymai iš viršaus – sprangi ta seniūno duona.
Vienus išklausyti, kitiems paklusti – visiems neįtiksi.
Bet vis tiek visi ant jo vieno joja.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Buvo žadėta išasfaltuoti Putinų, Kurėno ir dar kai kurias Naujakurių gatveles, bet neužteko pinigų.
Gyventojai tuokart nurijo kartėlį.
Bet štai savivaldybė sulaukė papildomų lėšų keliams tvarkyti – 1 gatvei – ir ji ėmėsi Statybininkų gatvės, kurios planuojamų asfaltuoti gatvių sąraše, anot naujakuriškių, niekas iki šiol nebuvo regėjęs.
Todėl gyventojai pasijuto apgauti ir ne juokais supyko.
Taip virš Šilutės seniūno Raimondo Steponkaus vėl ėmė tvenktis juodi debesys.
Šiandien popiet tie debesys praplyšo: pokalbis seniūno kabinete vyko pakeltais balsais (ir pirštais).
„Mes pasitarėme su direktoriumi (greičiausiai tai Virgilijus Pozingis) ir specialistu Mindaugu Oželiu (iš Ūkio skyriaus), ir buvo pasirinkta viena didžiausių – Statybininkų gatvė“, – maždaug taip ar panašiai aiškino seniūnas.
Be to, anot seniūno, ši gatvė yra viena judriausių Naujakurių mikrorajone.
Prie to dar reikėtų pridėti per 120 gyventojų kreipimąsi dėl šios gatvės asfaltavimo.
Tai kas, kad dauguma pasirašiusiųjų – visai ne tos gatvės gyventojai.
Jeigu, tarkim, koks Šilutės priemiestyje įsikūrusių Traksėdžių gyventojas nori, kad būtų išasfaltuota būtent Statybininkų gatvė, tai jam to neuždrausi.
Reikia tik džiaugtis, kad mūsuose dar yra likę žmonių, galvojančių ne tik apie savo kiemą.
Tačiau įpykusiems naujakuriškiams – tai joks argumentas.
Jie kerta iš peties, kad net skiedros laksto.
Bet seniūnas nieko gero nežada.
Pirmiausia, anot jo, asfaltuojamos „magistralinės“ arba „arterinės“ gatvės, o likusių – mažų, „jaunų“ – gatvių gyventojams, jeigu nori greičiau, siūloma patiems pinigais prisidėti prie kelių į jų namus asfaltavimo.
Tai nebūtų pirmas toks atvejis Šilutėje.
Bet Šilutėje būta ir piketų.
Regis, visai neseniai sodų bendrijos „Rasa“ gyventojai ir sodininkai piketavo dėl netvarkomos jų gatvės, o jau praeitą savaitę vietos žiniasklaidos barų artojai pranešė apie tuose soduose surengtą padėkos vietos valdžiai vakarėlį – už dėmesį ir pagalbą.
Tik pačių valdžios vyrų jame nebuvo.
Užtat, kaip teigia liudininkai, muzikos tą vakarą ten gražios būta.
Bet grįžkime prie naujakuriškių ir seniūno susitikimo.
R. Steponkus, kuris Šilutės seniūno pareigas eina nuo pat 2000-ųjų, neslepia, kad iki šiol neturi gatvių tvarkymo ir rekonstravimo prioritetinio sąrašo.
Kitaip sakant, prioritetai nustatomi, kai gaunama pinigų.
Kaip ir pastaruoju atveju.
Rezultatas – pakelti balsai (ir pirštai) – niekam ne į sveikatą.
Bet sunkiausia seniūnui: reikalavimai iš apačios, nurodymai iš viršaus;
Vienus išklausyti, kitiems paklusti;
Bet vis tiek visi ant jo vieno joja.
Tiesa, R. Steponkus galiausiai sutiko rengti gatvių tvarkymo ir rekonstravimo prioritetinį sąrašą.
Jam šiame darbe turėtų padėti seniūnijos seniūnaičiai ir bendruomenių pirmininkai.
Bet lengva nebus: vienas ateis su savo prioritetais, kitas – su savo.
O kur dar prioritetai iš viršaus.
Visiems neįtiksi.
Ir kas užtars tą vargšą seniūną?

Kiekviename biure vykdoma kokia nors veikla, tačiau tam, kad būtų galima užtikrinti geriausius rezultatus, pirmiausia būtina sukurti darbo erdvę. Ją turėtų sudaryti tam tikri elementai, o vienas iš jų – biuro baldai. Tačiau kokie jie turėtų būti?

Specialistų teigimu, yra ne viena savybė, kuria turėtų pasižymėti biuro baldai. Su jomis ir kviečiame susipažinti.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Biurui skirti baldai turi būti stilingi bei patrauklūs. Ir čia svarbu paneigti mitą – labai dažnai galvojama, kad tik namams reikia gražių, dekoratyvių baldų. Nieko panašaus – biuro baldai taip pat turi pasižymėti šiomis savybėmis, kadangi būtent jie yra viena detalių, kuriančių įmonės įvaizdį.

Aukšta kokybė – dar viena savybė, kurią turi turėti biuro baldai. Įdomu tai, kad neretai už pirkimus atsakingi asmenys stengiasi sutaupyti ir perka žemesnės kokybės biuro baldus. Vis dėlto tai tikrai nėra išmintingas pasirinkimas. Visų pirma, egzistuoja tikimybė, kad žemos kokybės baldas greičiau sulūš. O jei taip ir nenutiks, tai bendras jo tarnavimo laikas bus tikrai trumpesnis nei aukštos kokybės biuro baldų.

Pats metas įvardinti ir dar vieną savybę, kurią tiesiog privalo turėtų biuro baldai – jie turi būti patogūs. Nepamirškite, kad šiais baldais kiekvieną darbo dieną naudosis jūsų darbuotojai ir jūs tikrai turite būti suinteresuoti, kad jų sveikata ir savijauta išliktų puiki. Vis daugėja tyrimų, patvirtinančių, jog nepatogūs biuro baldai gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. Ko gero, nė nereikia ir sakyti, kas gali laukti po to – pajutę tam tikrus simptomus, jūsų darbuotojai gali būti priversti bent kelioms dienoms palikti darbo vietą įmonėje, o tai gali turėti neigiamų pasekmių jos sėkmei bei pelno dydžiui. Taigi, drąsiai galima sakyti, jog parinkę tinkamus baldus, jūs ne tik kursite ergonomišką darbo erdvę, bet ir rūpinsitės savo darbuotojų sveikata ir, žinoma, įmonės gerove bei stabilumu.

Ne paslaptis, kad švarai bei tvarkai namuose palaikyti daugybė žmonių skiria ypatingą dėmesį, tuo tarpu įmonėse vyrauja šiek tiek kitoks supratimas: jei namų šeimininkės gali praleisti valandų valandas blizgindamos namuose esančių baldų rankenėlės, tai iš biuro baldų pageidaujama ko kito – siekiama, kad tvarkymo darbai būtų kuo trumpesni bei paprastesni. Taigi, belieka tik nepamiršti to renkantis biuro baldus – jie turėtų reikalauti kuo mažiau priežiūros. Na, o jei už patalpų bei jose esančių baldų priežiūrą atsakingi patys darbuotojai, tokiu atveju vertėtų pirmenybę teikti tokiems baldams, kurie nereikalautų daug jūsų darbuotojų laiko.

Žinoma, nereikėtų pamiršti ir dar vienos svarbios detalės – biuro baldai vienaip ar kitaip turėtų atspindėti įmonės vertybes, misiją, veiklą, siekiamybes ar uždavinius. Pavyzdžiui, jei jūsų įmonės veikla yra susijusi su ekologija ar gamtos išsaugojimu, tai tokiu atveju puikiai tiks mediniai biuro baldai. Kitas pavyzdys: jei jūsų įmonė teikia teisines paslaugas, tai biuro baldai turėtų simbolizuoti tikslumą, preciziškumą, tvirtumą, griežtas linijas ir t.t. Na, o jei jūsų įmonė teikia grožio paslaugas, tai biuro baldai turėtų būti ypač puošnūs, stilingi, spalvingi, puošti įvairiais dekoro elementais ir t.t.

Dėmesį vertėtų atkreipti ir į dar vieną aplinkybę. Jei jūsų biuras ar jame esančios patalpos yra ypač nedidelės, todėl siekiate išsaugoti kuo daugiau erdvės, idealiu pasirinkimu gali tapti daugiafunkciniai biuro baldai. Tai reiškia, jog vienas baldas turi kelias funkcijas. Tokie baldai padės sutaupyti daug vietos, išsaugoti daugiau šviesos kabinetuose ir t.t.

Taigi, dabar jau žinote, kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti biuro baldai. Nežinote, kur ieškoti būtent tokių gaminių?

Na, o pabaigai belieka tik pridurti dar vieną detalę: biuro baldai iš tiesų yra tas pirkinys, kurio paieškai neturėtumėte gailėti nei laiko, nei pinigų. Atminkite, kad biuro baldai bus naudojami kiekvieną dieną ir juos pastebės kiekvienas, atvykęs į jūsų įmonę. Tad investuokite į juos negailėdami. Tai – ilgametė investicija, kuri tikrai džiugins ir atsipirks. Spauskite čia – jūsų laukia platus pasirinkimas baldų, kurie pasižymi visomis išvardintomis savybėmis..

Policijos nuotr.

Nuo rugsėjo 2 d. prasidės nauji mokslo metai, gatvėse ir keliuose padaugės jaunųjų eismo dalyvių. Po vasaros atostogų darželinukai, moksleiviai, studentai vyks į mokymo įstaigas autobusais ir automobiliais, dviračiais ir paspirtukais. Intensyviame eisme dalyvaus daugiau pradedančiųjų vairuotojų, keliuose padidės transporto priemonių srautai.

Rugsėjo mėnesį policijos pajėgos prie ikimokyklinio, bendrojo ugdymo, aukštųjų ir profesinio mokymo įstaigų (toliau – mokyklos) bus sustiprintos.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ypatingas dėmesys bus skirtas nepilnamečių eismo saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti prie mokyklų esančiuose keliuose ir gatvėse, pėsčiųjų perėjose. Išskirtinis dėmesys bus skiriamas ir žmonių masinio susibūrimo vietoms (prekybos centrams, renginių ir pramogų vietoms, traukos objektams ir pan.).

Keliuose bus organizuojami atsitiktiniai mokyklinių, taip pat maršrutinių autobusų ir kitų transporto priemonių, vežančių vaikus į mokyklas ir iš jų, vairuotojų blaivumo patikrinimai, transporto priemonių techninė būklė. Kartu bus siekiama užtikrinti ir kontroliuoti, kad moksleivius vežančių mokyklinių autobusų vairuotojai, vaikus lydintys suaugę asmenys laikytųsi nustatytų keleivių vežimo reikalavimų, tikrinama, ar vairuotojai naudoja vaikų prisegimo sistemas, ar tinkamai pritvirtinamos specialios kėdutės, ar keleiviai automobilio priekyje ir gale naudoja saugos diržus.

Visą rugsėjo mėnesį mokymo ir policijos įstaigose bus organizuojamos saugaus eismo pamokos, skaitomos paskaitos, organizuojami susitikimai su moksleiviais ir studentais, vykdomos suaugusiųjų konsultacijos, organizuojami kiti prevencinio pobūdžio renginiai.

Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais policija visoje šalyje organizuos šias tikslines policines prevencines eismo dalyvių kontrolės priemones:

rugpjūčio 23 d.–rugsėjo 8 d.: pėsčiųjų, dviračių vairuotojų (ir jų keleivių) eismo saugumo užtikrinimas ir kontrolė; vairuotojų pareigų pėstiesiems, dviračių vairuotojams vykdymo užtikrinimas ir kontrolė; Kelių eismo taisyklių V, VI ir VIII skyrių nuostatų laikymosi kontrolė;

rugpjūčio 30 d.–rugsėjo 2 d.: vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kontrolė; pavojingo ir chuliganiško vairavimo kontrolė; transporto priemonių vairavimo, kai asmuo neturi teisės vairuoti ar kai iš vairuojančio asmens teisė vairuoti atimta, atvejų nustatymas ir kontrolė;

rugsėjo 3–8 d.: vairuotojų mobiliojo ryšio priemonių naudojimo ir vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu, kontrolė; privalomų saugos priemonių: saugos diržų, saugos šalmų, vaikams vežti skirtų prisegimo sistemų, naudojimo kontrolė;

rugsėjo 16–22 d.: transporto priemonių leistino važiavimo greičio kontrolė; saugaus važiavimo, manevravimo, lenkimo, važiavimo per sankryžas kontrolė.

Policijos pareigūnai sieks atkreipti jaunųjų eismo dalyvių dėmesį į drausmingumą, atsakingumą už savo elgesį kelyje, kad jie būtų saugūs ir nepatektų į eismo įvykius.

Policijos patarimai

Vaikus į mokymo įstaigas vežantiems suaugusiesiems

Dalyvaudami eisme, laikykitės Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir rodykite pavyzdį vaikams.

Naudokite saugos priemones: specialias kėdutes, saugos diržus, net važiuodami trumpą atstumą.

Sustokite išleisti vaiką tokioje vietoje, kad jam nereikėtų eiti per gatvę, arba palydėkite vaiką per kelią.

Vaikams, keliaujantiems viešuoju transportu

Laikykitės už turėklų, elkitės drausmingai.

Įlipkite į autobusą (troleibusą) ir išlipkite iš jo tik jam visiškai sustojus stotelėje.

Išlipę iš autobuso (troleibuso), į kelią ženkite tik paėję toliau už sustojusios transporto priemonės, o ne prieš ją.

Per kelią eikite tik per pėsčiųjų perėją, įsitikinę, kad automobiliai sustojo praleisti ir eiti per gatvę yra saugu.

Vaikas keliauja dviračiu ar paspirtuku

Dviračiu arba jam prilyginamu elektriniu paspirtuku keliu gali važiuoti vaikai nuo 14 metų (turintys atitinkamą pažymėjimą – nuo 12 metų, o prižiūrint suaugusiajam – nuo 8 metų).

Vaikai iki 18 metų privalo segėti saugos šalmą.

Per pėsčiųjų perėją einama nulipus nuo dviračio ar paspirtuko.

Pro pėsčiuosius reikia važiuoti lėtai, prireikus – įspėti garsiniu signalu.

Vaikas keliauja pėsčiomis

Tėvai kartu su vaiku pirmiausia turėtų pereiti numatytu pėsčiųjų maršrutu ir aptarti su juo Kelių eismo taisyklių reikalavimus, akcentuoti vietas, kur gali kilti pavojus.

Per kelią eikite tik per pėsčiųjų perėją, jeigu perėjos nėra – gerai apžvelgiamoje vietoje, įsitikinę, kad eiti saugu.

Eidami per kelią, nesinaudokite mobiliaisiais telefonais, ausinukais.

Neišeikite į kelią iš už stovinčių automobilių, kliūčių.

Eikite tik pėsčiųjų takais, šaligatviais arba kelkraščiu, neikite per skiriamąją juostą arba dviračių takais.

policija.lrv.lt inf.

H. Šojaus muziejaus nuotr.

„Kaip skausmo ašaros, mirgėjo žiburėliai…
– Ar tu tenai, ar tu ten, Lietuva?
Ir iš tamsos, ir iš nakties, ir iš šešėlių
Atsiliepė: – Aš čia – gyva.“

Brazdžionis „Aš čia gyva“ (1940 m.)

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Jau 30 metų Baltijos kelio atmintis telkia mus iš naujo prasmingam, vieningam ir ryžtingam tikslui – ginti ir saugoti mūsų valstybingumą. Istorinis simbolis, bylojantis apie trijų Baltijos šalių stiprybę ir draugystę ypatingai svarbus ir šiandien, kuriant saugų, ramų pasaulį mūsų vaikams. Dabar Baltijos kelias – ir gražios ateities simbolis, kurią kursime mes visi. Būkime vieningi ir mokėkime vertinti savo laisvę!

Primename, jog šiandien 16.00 val. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje vyks Baltijos kelio 30-mečio minėjimo renginys. Kviečiame atvykti!

Apie Baltijos kelio akciją kviečiame skaityti muziejaus istoriko Igno Giniočio parengtame pranešime.

Baltijos kelio politinis kontekstas

Rugpjūčio 23 d. sukanka 80 metų nuo Vokietijos ir SSRS pasirašyto Molotovo–Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų, kurie nustatė abiejų valstybių įtakos sferas Rytų Europoje, bei 30 metų nuo Baltijos kelio akcijos, bet apie viską nuo pradžių.

1985 m.Sovietų Sąjungos komunistų partijos generaliniu sekretoriumi buvo išrinktas Michailas Gorbačiovas. Sovietų Sąjunga tuomet išgyveno gilią ekonominę, finansinę, socialinę ir moralinę krizę. Pasirodė, kad komunistinė imperija nebeturi perspektyvų. Naujajam šalies vadovui teko kreiptis pagalbos į Vakarus. Šios aplinkybės lėmė šalyje prasidėjusį pertvarkymą („perestroiką“). Politinės permainos suaktyvino ir Lietuvos inteligentiją, kuri ėmė į viešumą kelti Lietuvai aktualias problemas. Kūrėsi nepriklausomos draugijos, klubai, kuriuose buvo viešai diskutuojama visuomenę jaudinančiais ekologijos, tautos praeities ir kitais klausimais.

1988 m. birželio 3 d. Lietuvos SSR Mokslų akademijos salėje Vilniuje vyko renginys, skirtas LSSR Konstitucijos projekto svarstymui. Jo metu išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (toliau – LPS) iniciatyvinė grupė. Šis pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai – Sąjūdis asocijavosi su XIX a. tautinio atgimimo sąjūdžiu. Persitvarkymas buvo Michailo Gorbačiovo vykdomos „perestroikos“ lietuviškas vertimas. Jis turėjo ne taip gąsdinti komunistinę nomenklatūrą. Į LPS iniciatyvinę grupę buvo išrinkti 35 nariai, iš kurių daugiausia – meno ir mokslo veikėjai.

Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai rengėsi kalboms įvairiose auditorijose, dalyvavo išvykose į krašto vietoves. Keliami viešumo, demokratijos, Lietuvos suvereniteto stiprinimo šūkiai buvo populiarūs, todėl juos greitai ėmė remti dauguma gyventojų.

1988 m. birželio 3 d. prasidėjęs masinis lietuvių tautinis judėjimas vedė į Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo akto paskelbimą 1990 metų kovo 11-ąją, be to, tapo ir grandininės reakcijos, sugriovusios Sovietų Sąjungą, pradžia.

Vienas iš LPS sėkmės veiksnių buvo visoje Lietuvoje pradėję vykti mitingai. Didžiausiu lūžiu lietuvių politinėje sąmonėje galima laikyti 1987 m. rugpjūčio 23 d. mitingą Vilniuje, prie Adomo Mickevičiaus paminklo. Jis buvo skirtas Molotovo–Ribentropo pakto metinėms. Mitingas buvo organizuojamas slapta ir truko 4 valandas. Jame dalyvavo keli šimtai žmonių. Kitą dieną prasidėjo isteriška komunistų ideologinio atkirčio akcija, siekusi apjuodinti lietuvių disidentų pastangas. Šiais valdžios veiksmais buvo pasiektas priešingas rezultatas. Lietuvos žmonėms mitinge pirmą kartą viešai atskleista istorinė tiesa.

1988 m. rugpjūčio 23 d. sąjūdiečiai surengė mitingą Vingio parke. Jo metu buvo protestuojama prieš Molotovo–Ribentropo paktą. Šioje protesto akcijoje dalyvavo apie 200 tūkstančių žmonių, mitingas pirmą kartą buvo tiesiogiai transliuojamas per televiziją.

Tų pačių metų rugsėjo 28 d. Lietuvos laisvės lyga Vilniuje suorganizavo mitingą, skirtą slaptajam Molotovo–Ribentropo protokolui išviešinti. Nors leidimas mitingui nebuvo gautas, tačiau akcija buvo įgyvendinta. Jos metu dalyvavo apie 20 tūkstančių žmonių. Mitinguojantiems išvaikyti buvo pasitelkti milicijos daliniai, nebuvo apsieita be smurto. Prievartos panaudojimas diskreditavo „pertvarkos“ politiką. Ši prievartinė akcija buvo pavadinta „bananų baliumi“. Po jos su Lietuvos komunistų partijos Centrinio komiteto (toliau –LKP CK) pirmojo sekretoriaus pareigomis turėjo atsisveikinti Ringaudas Songaila. Kartu su juo buvo priverstas pasitraukti ir LKP CK antrasis sekretorius Nikolajus Mitkinas. Tai buvo akivaizdus laimėjimas, atvėręs vartus Sąjūdžiui įsitvirtinti Lietuvos politiniame gyvenime.

Kitas veiksnys, turėjęs didžiulės įtakos tolesniems įvykiams, buvo 1989 m. gegužės 13–14 d. Taline įvykęs Lietuvos, Estijos ir Latvijos tautinių judėjimų atstovų suvažiavimas – Baltijos Asamblėja. Jos metu susitarta dėl bendrų tikslų ir bendradarbiavimo krypčių, įsteigta Baltijos Taryba – nuolatinė institucija politiniams veiksmams koordinuoti. Asamblėjos metu buvo pareikšta, kad Baltijos šalių tikslas –Nepriklausomybė.

1989 m. liepos 15 d. Pernu (Estijoje) įvykusiame Baltijos Tarybos posėdyje nuspręsta rugpjūčio 23 d. pažymėti Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos slaptųjų susitarimų 50-ąsias metines, sujungiant Lietuvos, Latvijos ir Estijos sostines gyvąja žmonių grandine, pavadinta Baltijos keliu.

Prie šios akcijos prisijungė ir šilutiškiai. Nuo Šilutės Sąjūdžio būstinės pajudėjo 21 autobuso kolona. Prie Šiaulių įsijungė melioratorių 12 autobusų kolona, taip pat kitų rajono organizacijų transportas. Baltijos kelio akcijoje iš viso dalyvavo per 2 mln. žmonių, iš kurių apie 3–4 tūkst. Šilutės rajono gyventojų.

Tą pačią dieną Lietuvos Sąjūdis bei Estijos ir Latvijos liaudies frontai paskelbė bendrą kreipimąsi į pasaulį, kuriame išsakytas priekaištas dėl to, kad demokratinės visuomenės neretai laikėsi dvigubų standartų SSRS imperializmo atžvilgiu ir Baltijos tautos ilgus metus buvo užmirštos.

Baltijos kelio akcija sukėlė didelį atgarsį: Molotovo–Ribentropo pakto padarinių panaikinimas ir trijų Baltijos šalių valstybingumo atkūrimo klausimas, peržengęs Lietuvos ir SSRS ribas, atsidūrė tarptautinės bendruomenės akiratyje. Po šios akcijos plintanti tarptautinė parama privertė 1989 m. gruodžio mėn. SSRS liaudies deputatų suvažiavimą, nors su tam tikromis išlygomis, pripažinti, kad Molotovo–Ribentropo paktas ir slaptieji protokolai prieštarauja tarptautinei teisei, kad Baltijos valstybių suverenitetas buvo neteisėtai sutryptas. Slaptųjų protokolų pasmerkimas padidino Lietuvos, Latvijos ir Estijos galimybę atkurti nepriklausomybę, paskatino demokratinių procesų plėtrą Rytų Europos šalyse ir pačioje Sovietų Sąjungoje.

Dar vienas veiksnys, padėjęs Lietuvai atgauti Nepriklausomybę, buvo Lietuvos komunistų partijos (toliau –LKP) skilimas. Po Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo (1988 m. spalio 22–23 d.) pakito politinė situacija Respublikoje. Tarpusavyje ėmė konkuruoti dvi politinės jėgos –LKP ir LPS.

Visuomenės pasitikėjimą pelnęs Sąjūdis ėmė siekti politinės valdžios. 1989 m. kovo 26 d. vyko rinkimai į SSRS liaudies deputatų suvažiavimą. Rinkimuose dalyvavo daugiau nei 80 proc. rinkėjų. Didžiule persvara rinkimus laimėjo LPS atstovai – iš 42 galimų vietų jiems atiteko net 36. Su sąjūdiečių nuomone dabar privalėjo taikstytisir aukščiausi Lietuvos SSR pareigūnai.

Susiformavus Sąjūdžiui, LKP reikėjo apsispręsti – su tauta ar su kolonizatoriais. Tik nedidelė grupelė Sovietų Sąjungos komunistų partijos narių Lietuvoje liko ištikimi imperijai. Visi Lietuvos komunistų partijos nariai, nepaisant to, ar rinkimuose buvo remiami Sąjūdžio, ar ne, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Aukščiausioje Taryboje balsavo už nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą. 1991 m. žlugus Rugpjūčio pučui Maskvoje, LKP buvo uždrausta.

Muziejaus istorikas Ignas Giniotis

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Jau ne vieną amžių Lietuvoje metų laikai yra siejami ir su gandru – dar ir dabar gyvas tikėjimas, kad po žiemos parskridęs gandras yra ateinančio pavasario simbolis, nes jo parnešta kielė, liaudiškai dar ledspira vadinama, savo smagiomis kojytėmis išspardo visus ledus. Vasaros pabaigoje besibūriuojantys gandrai – tai jau artėjančio rudens pranašai. Nuo seno yra sakoma, kad gandrai išskrenda per šventą Baltramiejų, rugpjūčio 24 d. Šv. Baltramiejus gyveno I amžiuje ir buvo vienas iš 12 apaštalų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ruoštis kelionei gandrai pradeda jau nuo rugpjūčio pradžios. Jaunikliai mankština sparnus, o jų tėvai intensyviai gaudo maistą ir neša savo vaikams, kad tik šie sukauptų pakankamai jėgų. O prasidėjus rugiapjūtei į laukus suskrenda jau ir jauni, ir suaugę paukščiai, ištikimai lydi kombainus ar ražienas suariančius traktorius. Čia jiems daug lengviau surasti ir sugauti išbaidytus vabzdžius, peles, varles, ištraukti slieką ar kitą „žemės gyventoją“. Be to, rugpjūčio antroje pusėje suaktyvėja varliagyvių judėjimas, jų jaunikliai migruoja iš išdžiūstančių balų, pievose daugybė žiogų ir kitų vabzdžių, peliniai graužikai aktyviai kaupia atsargas žiemai, todėl atsiranda geresnės gandrų mitybinės sąlygos.

Dauguma baltųjų gandrų, kaip ir praėjusiais metais, kelionę link Afrikos pradėjo anksčiau.

Praėjusią savaitę dar buvo stebimi gandrų pulkai Lietuvoje. Šiomis dienomis didelių pulkų jau nematyti, stebimi tik pavieniai gandrai. Taigi, dauguma baltųjų gandrų nelaukė Šv. Baltramiejaus ir pakilo tolimam skrydžiui maždaug savaitę anksčiau. Praėjusiais metais gandrai taip pat išskrido savaitę anksčiau.

Baltieji gandrai keliauja toli – per 2-3 kelionės mėnesius šie paukščiai įveikia 8-10 tūkstančių kilometrų ir kai kurie iš jų pasiekia net Pietų Afrikos Respubliką. Tačiau pasiekia ne visi – net jei jiems pasiseka įveikti tolimą kelią ir nepalankias oro sąlygas, Etiopijoje, Somalyje, Zaire ir kai kuriose kitose Afrikos šalyse gandrai medžiojami maistui.

Baltasis gandras, dar vadinamas busilu, starkumi, gužu, gužučiu, bacionu – Lietuvos nacionalinis paukštis. Jis nuo seno laikomas šventu paukščiu, mitiniu pirmtaku, globėju, kilusiu iš žmogaus, kuris neša laimę, gerovę, teisingumą (dangaus antspaudo saugotojas).

Dažnai pasitaiko, kad gandrai lizdų statybai panaudoja ir žmonių išmestus ar netvarkingai paliktus daiktus – elektros laidus, virves, tinklus, plastiko maišelius, polietileną ir kt. Šie panaudoti lizdui „radiniai“ gali būti labai pavojingi paukščių jaunikliams.

Migracijos metu gandras įveikia net 8-10 tūkstančių kilometrų!

Gandro patelė ir patinas žiemoja atskirose vietovėse.

Lietuvos baltųjų gandrų keliones galite stebėti paspaudę šią nuorodą.

Filmas gandrai visada grįžta namo http://www.ciconia.lt/?lng=LT&content=simple&id=270

Mielieji,
prieš 30 metų masinė Baltijos tautų akcija „Baltijos kelias“ pranoko visus lūkesčius. Tuomet 2 milijonai žmonių rankų grandine sujungė 620 kilometrų nuo Vilniaus Gedimino pilies per Rygą (Laisvės paminklas) iki Talino Tompėjos pilies. Trys Tautos parodė gražiausią savitarpio supratimą, solidarumą ir vienybę.

Baltijos kelias nesibaigė, jis vėl mus šaukia būti drauge. Susiimkime rankomis ir būkime stiprūs bei vieningi.

Lietuvos Respublikos Seimo narys
Alfredas Stasys Nausėda

.

.

Užsakymo Nr. 190821