A. Lygnugario nuotr.

Startuoja jau penktoji „Nacionalinė ekspedicija“ – plauks ir Baltijos jūra.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Jau šį sekmadienį, birželio 16 d., iš LRT kiemo išvyks jau penktoji „Nacionalinė ekspedicija“. Iki liepos 6 dienos, kuomet iškilmingai finišuos Kaune, prof. Alfredo Bumblausko vadovaujama ekspedicija plauks Dauguvos upe per Baltarusiją ir Latviją, Baltijos jūra pasieks Saremos salą Estijoje, o vėliau per Žemaitiją grįš į Kauną.

Kartu su visa komanda į naują kelionę iškyla ir nuolatinis „Nacionalinių ekspedicijų“ dalyvis, rusniškis laivadirbys Simas Knapkis su sūnumi Uosiu.

Šiemet planuojama plaukti Dauguva per Baltarusiją ir Latviją, vėliau aplankyti ir Žemaitiją.

Dauguvos upe ekspedicijos dalyviai plauks dviem mažaisiais istoriniais upių laivais. Šiame etape, pasak, S. Knapkio, jų laukia daug išbandymų dėl žemo vandens ir daugybės užtvankų.

Ne mažiau sudėtingas žada būti kelionės etapas Baltijos jūra.

„Šiemet mūsų laukia išskirtinis iššūkis – vienas iš kelionės etapų suplanuotas Baltijos jūra. Iš Rygos į Saremos salą planuojame plaukti Klaipėdos universiteto burlaiviu „Brabander“. Neabejojame, kad tai bus įspūdinga ir išskirtinio kapitonų meistriškumo pareikalausianti užduotis“, – atskleidė vienas iš ekspedicijos dalyvių, žurnalistas Edmundas Jakilaitis.

Anot S. Knapkio, šiame etape prie ekspedicijos žada prisijungti ir ketvirtosios „Nacionalinės ekspedicijos“ Ukrainoje dalyvė Monika Dobrovolskytė iš Šyšos kaimo.

Grįžę į Klaipėdą, ekspedicijos dalyviai perlips į praeitų metų ekspedicijoje Ukrainoje dalyvavusį vytinės tipo upių burlaivį „Vytautas Didysis“, kuriuo plauks Danės upe. Vėliau jau sausumos keliais jie aplankys įvairius Žemaitijos miestus ir miestelius. O paskutinį etapą iki Kauno, į kurį, pasak S. Knapkio, bus pakviesti visi ankstesnių ekspedicijų dalyviai, žygeiviai vėl įveiks vandeniu.

Nuo rudens rodomose laidose LRT žiūrovai išvys jau pasiilgtus ir naujus ekspedicijos dalyvius. Prof. Alfredo Bumblausko komandoje dalyvaus muzikologė Zita Kelmickaitė, gamtininkas Selemonas Paltanavičius, muzikantas Gabrielius Liaudanskas-Svaras, žurnalistas Edmundas Jakilaitis, istorikai Simonas Teškevičius, Barbara Stankevič, Robertas Petrauskas, verslininkas Arminas Darasevičius. Šiais metais prie ekspedicijos prisijungė žurnalistė, LRT radijo ir televizijos laidų vedėja Aistė Plaipaitė ir istorikė Madara Žgutė.

Keliaudami ekspedicijos dalyviai sieks atskleisti įdomius istorijos momentus, ryšius su kaimyninėmis valstybėmis, laivybos, jūreivystės bei gamtos įdomybes. Lietuvoje aplankomų vietų bendruomenės bus kviečiamos susitikti su „Nacionalinės ekspedicijos“ keliautojais ir pasidalyti savo istorijomis.

Ekspedicijos dalyviai Lietuvoje aplankys:
birželio 30 d. – Kretingą, Palangą;
liepos 1 d. – Plungę, Platelius;
liepos 2 d. – Telšius, Varnius;
liepos 3 d. – Kurtuvėnus;
liepos 4 d. – Šiaulius, Tytuvėnus;
liepos 5 d. – Ariogalą, Kėdainius;
liepos 6 d. – Kauną (finišas).

www.lrt.lt ir www.silutesetazinios.lt inf.

15min.lt nuotr.

Estakada, kuria taip rūpinosi premjeras ir buvęs kandidatas į prezidentus Saulius Skvernelis, vis susiduria su nesklandumais. Smarki liūtis, kuri talžė Rusnę naktį iš ketvirtadienio į penktadienį, išplovė dalį šviežiai ištiesto asfalto. Kai kuriose vietose vanduo išgraužė kraštus, kuriuos darbininkams teks skubiai taisyti. Viena išgrauža net pasiekė kelio ženklinimą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

15min skaitytojai pasidalino nuotraukomis, kuriose matyti išplauti kelkraščiai, vietomis asfaltas vos laikosi, nes vanduo išplovė žvyrą.

Smarki liūtis pagąsdino dalį rusniškių. „Užpylė ir mūsų seniūnijos pirmą aukštą. Būtumėte matę, kaip čia viskas atrodė“, – 15min šeštadienį sakė Rusnės seniūnė Dalia Drobniėnė. Jai taip pat žinomos ir vandens padarytos išgraužos estakadoje.

Vandens kiekis buvo toks didelis, kad ir padarė tokias išgraužas asfalte. Mačiau jas, bet nemanau, kad čia didelė problema – po mėnesio grįš vyrai ir užtaisys. Juk pylė čia visą naktį“, – pasakojo seniūnė.

Daugiau: 15min.lt: „Rusnės estakada – lyg užkeikta: liūtis išplovė dalį nutiesto asfalto“

A. Petroko nuotr.

Lietuvoje minima Gedulo ir vilties diena.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiemet sukanka 78 metai, kai 1941 m. birželio 14 d. Sovietų sąjunga pradėjo masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą ir kitus atokius SSRS regionus. Ši liūdna sukaktis itin svarbi ne tik Šilutės miesto, bet ir rajono gyventojams, kurių tarpe iki šių dienų gyvena ilgą kelionę į tremtį, sunkius prievartinius darbus, atšiaurias gyvenimo sąlygas ir kitas tremties negandas ištvėrę žmonės.

1941 m. birželio 14–18 d. iš Lietuvos išvežta apie 17 500 žmonių, kurių didžioji dalis vežti į tremtį, kiti – į GULAG’o stovyklas. Buvo ištremta daug to meto aktyvių visuomenės bei politikos veikėjų, tarp kurių ir antrasis Lietuvos Respublikos prezidentas Aleksandras Stulginskis.

Lietuvos gyventojų trėmimai – tai administracine, neteismine tvarka vykdytas organizuotas, prievartinis ir masinis žmonių, ir šeimų išvežimas iš jų nuolatinių gyvenamųjų vietų ir įkurdinimas okupacinės valdžios nustatytose atšiauriose, netinkamose gyvenimui ar mažai apgyvendintose SSRS vietovėse. Trėmimais buvo siekiama iš Lietuvos pašalinti okupantams opozicines žmonių grupes, konfiskuoti jų turtą, pakeisti okupuotos Lietuvos socialinę ir tautinę sudėtį, tuo pačiu nutautinti ir asimiliuoti Lietuvą, įbauginti lietuvių tautą ir užgniaužti pasipriešinimą okupaciniam režimui. Trėmimus organizavo ir vykdė represinės struktūros – LSSR vidaus reikalų liaudies komisariatas (NKVD), nuo 1941 m. kovo 8 d. – LSSR vidaus reikalų liaudies komisariatas (NKVD) ir LSSR valstybės saugumo liaudies komisariatas (NKGB). 1941 m. gegužės–birželio mėn. žmonių deportacijos buvo vykdytos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Vakarų Ukrainoje, Vakarų Baltarusijoje ir Moldavijoje.

Pirmosios masinės Lietuvos gyventojų represijos įvyko 1939 m. rugsėjo–spalio mėn., kuomet SSRS kontroliavo karine jėga užimtą Vilniaus kraštą. Tuomet buvo suimti ir į SSRS kalėjimus išvežti šio krašto žmonės, priskirti priešiškai SSRS nusiteikusių asmenų kategorijoms.

1940 m. birželio mėn. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, prasidėjo Lietuvos Respublikos politinių veikėjų deportacijos ir represijos prieš įvairius visuomenės sluoksnius. 1940 m. liepos 10–17 d. įvyko pirmieji masiniai suėmimai. Nuo 1940 m. birželio 15 d. iki 1941 m. birželio 14 d. buvo suimti 6606 žmonės, iš jų 3565 buvo išsiųsti į SSRS lagerius ir kalėjimus.

1941 m. birželio tremtis buvo didžiulė netektis Lietuvai. Trėmimai palietė visus socialinius sluoksnius ir visas tautines grupes. Tūkstančiai žmonių buvo išplėšti iš savo gimtinės, prarado savo nuosavybę, darbą ir užsiėmimą, ištremti iš gimtojo krašto į netinkamas gyvenimui vietas, kur teko susidurti su jiems priešiška aplinka ir svetima kultūra. Prievarta buvo pakeistas jų įprastas gyvenimo būdas, užsiėmimas, darbas, suardyti tradiciniai šeimos ryšiai, susiklostę socialiniai santykiai. Ištremtieji buvo fiziškai naikinami kalėjimuose, lageriuose ir specialiose tremties vietose. 33,59 % tremtinių grįžo į Lietuvą, 26,5 % žuvo tremties ir kalinimo vietose, beveik 40 % tremtinių likimas nežinomas, bet manoma, kad didesnė dalis jų žuvo arba mirė.

Pirmasis trėmimų etapas baigėsi 1941 m. birželio pabaigoje nacistinei Vokietijai užėmus Lietuvą. Tačiau 1944 m. liepos 4 d. Raudonajai armijai vėl įžengus į Lietuvos teritoriją sekė nauji trėmimų etapai. Iki šiol nėra tiksliai nustatytas ištremtųjų ir žuvusiųjų pakeliui į tremtį skaičius. Žmonės buvo tremiami krovininių traukinių vagonuose. Iš viso 1941–1952 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 132 000 žmonių, apie 28 000 iš jų žuvo.

Trėmimai buvo to meto sovietų valdžios vykdyto tautų genocido politikos apraiška. Po diktatoriaus Josifo Stalino mirties 1953 m. prasidėjęs tremtinių reabilitavimas vyko lėtai ir vangiai. Respublikos ir vietos valdžia nenorėjo ir bijojo ištremtų žmonių sugrįžimo į tėvynę.

1941 m. birželio trėmimai tapo lietuvių tautos istorinės patirties dalimi, pavadinta „Juoduoju birželiu“, kuri ilgainiui brandino pasipriešinimą okupaciniam režimui, žadino laisvės siekius ir ugdė tautinę savimonę. Per visą sovietinės okupacijos laikotarpį Lietuvos žmonės, nepriėmę okupacijos, įvairiomis progomis prisimindavo 1941 m. birželio tragediją ir pagerbdavo jos aukas. Tai leido nepamiršti okupacinio režimo padarytų nusikaltimų, kas ilgainiui, susiklosčius palankiai geopolitiniai situacijai, Lietuvai padėjo atgauti neteisėtai prarastą nepriklausomybę.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vietos valdžios užmojai paversti Šilutės evangelikų liuteronų senąsias kapines miesto gyventojų ir svečių pažintiniams, bendravimo bei rekreacijos (atgaivos, poilsio – red. pastaba) poreikiams pritaikyta teritorija subliuško.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kapinių/parko projektas sustabdytas, sutartis su rangovais nutraukta (”Šilutės ETA Žinias” apie tai informavo Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis).
Nuplaukė ir kapinių pavertimui parku numatyti skirti ES fondų tūkstančiai.
Dabar bus ieškoma būdų, kaip šias kapines tvarkyti jau ne kaip parką, bet kaip valstybės saugomą paveldo objektą – senųjų kapinių kompleksą.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Penktadienį atmosferos frontas stums labai karštą oro masę iš mūsų šalies, tačiau šalta tikrai nebus.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Daugelyje rajonų nušniokš trumpi lietūs, kai kur jie bus smarkūs, tai vienur, tai kitur griaudės perkūnijos. Vidutinio stiprumo pietų, pietvakarių vėją vis dažniau keis gaivesnis vakarų, šiaurės vakarų vėjas, per perkūniją gūsiai vietomis sieks 15–18 m/s. Temperatūra įdienojus pakils iki 26–31 laipsnio, vakarinėje Lietuvos dalyje jau bus vėsiau, čia temperatūra svyruos apie 22–25 laipsnius.

Šeštadienio naktį debesys sparčiai sklaidysis, lietaus tikimybė sumažės iki minimumo. Silpnas šiaurės vakarų vėjas vis dažniau suksis iš šiaurės, šiaurės rytų. Ramią ir mažai debesuotą naktį kai kur trumpam susidarys rūkas. Temperatūra rytą pažemės iki 11–16 laipsnių. Šeštadienio dieną šalies orus lems anticiklonas – vyraus saulėti ir sausi orai. Pūs nestiprus šiaurinių krypčių vėjas. Temperatūra įdienojus pakils iki 26–31 laipsnio karščio. Šilčiausia diena bus Marijampolės, Kauno, Vilniaus ir Alytaus regionuose.

Sekmadienio naktis išliks mažai debesuota ir sausa. Vėjas pasisuks iš rytų, bet bus nestiprus. Temperatūra paryčiais nukris iki 12–17 laipsnių. Sekmadienio dieną vėjas pasisuks iš pietų ir į šalį ims plūkdyti karštesnę oro masę, temperatūra po pietų pakils iki 28–33 laipsnių karščio, tik pajūryje bus apie 25–27 laipsnius. Antroje dienos pusėje vietomis, daugiausia vakariniuose rajonuose, ims formuotis trumpo lietaus su perkūnija debesys, per perkūniją vėjo gūsiai vietomis sieks 15–17 m/s.

Pirmadienio naktį trumpi lietūs su perkūnija numatomi šiauriniuose, centriniuose ir pietiniuose rajonuose, dieną trumpai palis vietomis šalies rytuose. Vėjas pasisuks iš vakarų, naktį jis dar bus nestiprus, dieną sustiprės iki vidutinio. Naktį bus daug debesų, todėl temperatūra nekris žemiau 13–18 laipsnių, dieną sušils iki 23–28 laipsnių, pajūryje bus galima mėgautis 20–22 laipsnių gaiva.

Antradienį šalies orus vėl ims lemti anticiklonas. Vyraus saulėti orai, lietaus nenumatoma. Pūs nestiprus vakarų, pietvakarių vėjas. Naktį vės iki 10–15 laipsnių, dieną vėl ims plūsti karštesni orai, temperatūra kils iki 25–30 laipsnių, tik pajūryje bus apie 22–24 laipsnius.

www.meteo.lt inf.

Anksčiau ar vėliau, bet ateina diena, kai galiausiai supranti, kad nesi toks protingas, kokį kiti dažniau norėtų matyti, bet ir ne toks kvailas, kokiu pačiam kartais taip norisi būti.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Jagintavičienė, vos tik grįžusi į tarybą, pareiškė mananti, kad Etikos komisijoje galėtų būti daugiau opozicijos.
Visiškai pritariu: vienas Gečas – ne karys.
Kita vertus, opozicijos galėtų būti daugiau ir pačioje opozicijoje.
Daugiau jos nepamaišytų ir valdančiojoje koalicijoje.
Ir apskritai opozicijos galėtų būti daugiau.
Ir ne tik taryboje.

Kaip visada…
Orestas

K. Gečo, www.pasienis.lt, nuotr.

Švedijoje vykstančiame pasaulio klasikinės jėgos trikovės čempionate Pagėgių rinktinės pasienietis Tadas Gečas iškovojo pasaulio čempiono titulą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Birželio 3 – 15 d. Švedijoje, Helsingborgo mieste, vyksta pasaulio klasikinės jėgos trikovės čempionatas, kuriame Lietuvai atstovauja pasienietis Tadas Gečas. Jis yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Sienos kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas.

Veteranų amžiaus grupėje, svorio kategorijoje per 120 kg, pasienietis iš viso surinko 815 kg ir užtikrintai iškovojo čempionato aukso medalį.

Atskirose rungtyse Tadas irgi lipo ant nugalėtojų pakylos. Pritūpimų bei spaudimo veiksmuose Lietuvos stipruolis iškovojo antrąsias vietas, atitinkamai įveikęs 302,5 kg ir 190 kg sveriančias štangas.

Atkėlimo veiksme T. Gečas buvo nepralenkiamas – atkėlęs 322,5 kg, artimiausią varžovą jis aplenkė 25 kg, o buvusį lyderį po dviejų rungčių – net 50 kg.

Parengta pagal www.pasienis.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kelias į Rusnę bus uždarytas iki rudens.

Kelias iš Šilutės į Rusnę – tik vienas.
Tačiau ne bet koks, o su nauja estakada.
Bet dabar jisai uždarytas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tiesa, yra du aplinkkeliai: vienas oficialus – per Sausgalvius, kitas pačių rusniškių „pramintas“ lauko keliu per Rupkalvių ir Šyšos kaimus.
Pirmasis gerai prižiūrimas, bet rusniškiams per ilgas.
Antrasis žymiai trumpesnis, bet jo būklė apverktina.
Todėl rusniškiai vėl šaukiasi pagalbos: prašo užtikrinti tokį susisiekimą, koks buvo ne kartą žadėtas, – kad tvarkomame kelyje būtų atidaryta bent viena eismo juosta, o eismas būtų reguliuojamas šviesoforais.
Rusniškiai surašė raštą Seimo nariui A. S. Nausėdai: prašo jų vardu kreiptis į Susisiekimo ministeriją ir Lietuvos automobilių kelių direkciją.
Bet vargu ar jiems tai padės, nes, kaip teigia rangovai (UAB „Tilsta“), nėra jokių galimybių atnaujinti eismą kelyje į Rusnę, kol vyksta sankasos stiprinimo darbai.
Tas. kelias bus uždarytas iki rudens, sako jie.
Todėl vykstantiems į Rusnę ar Šyšos kaimą dar ilgai teks kelti dulkes važiuojant aplinkkeliais.
Jų yra du: vienas oficialus – per Sausgalvius, kitas pačių rusniškių „pramintas“ lauko keliu per Rupkalvių  ir Šyšos kaimus.
Pirmasis gerai prižiūrimas, bet rusniškiams per ilgas.
Antrasis žymiai trumpesnis, bet jo būklė apverktina.
Na, bent jau yra iš ko rinktis.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kuršių marių vanduo jau įšilo iki 25-26 laipsnių.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Upėse vandens temperatūra svyruoja nuo 15 iki 27 laipsnių. Aukštesnė vandens temperatūra būdinga Nemunui ir Šešupei, taip pat kitoms didesnėms Lietuvos upėms bei vidutinio dydžio upių žemupiams.

Vandens temperatūra Neries, Mūšos, Lėvens, Nemuno, Šventosios upėse perkopė 23 laipsnius. Šešupės upėje vanduo įšilęs net iki 26,4 °C. Kiek vėsesnis vanduo būdingas vidutinio dydžio upių (Šešuvio, Jūros, Dubysos, Šušvės, Lėvens ir kt.) aukštupiuose. Šaltesnis vanduo yra Merkio, Ūlos, Vilnios upėse. Taip yra todėl, kad šių upių baseinuose paplitęs vandeniui pralaidus smėlio gruntas, upės palyginti gausiai maitinamos požeminiu ir šaltinių vandenimis. Upių vandens temperatūra labai priklauso nuo upės dydžio, todėl didesnių upių intakų vanduo būna vėsesnis už pagrindinės upės, kuri transportuoja intakų surinktą vandenį. Mažesnė vandens temperatūra būdinga ir upių aukštupiams bei šaltiniuotoms upėms. Iš ežerų ištekančių upių vanduo būna šiltesnis.

Ežeruose vandens temperatūra – 22-26 laipsniai. Trakuose telkšančiame Totoriškių ežere fiksuojama 24,2 °C vandens temperatūra. Kiek seklesniuose Meduvio (Trakų raj.) ir Navos (netoli Aukštadvario) – apie 26 °C. Baluošo ežere (Ignalinos raj.) vanduo įšilęs iki 23,7 °C, o Švento ties Girutiške ir Vilko ties Kamorūnais ežeruose – apie 23 °C . Kol kas vėsiausias vanduo yra Šlavanto ežere (Čivonys), čia vandens temperatūra 19,8 °C .

Baltijos jūros vandens temperatūra – apie 20 laipsnių, Kuršių marios įšilusios iki 25-26 laipsnių.

www.meteo.lt inf.

D. Rudienė - be penkių dienų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Saugų seniūnė Dalia Rudienė – per žingsnį nuo naujų pareigų.

Dalia Rudienė. Šiandien ji dar Saugų seniūnė. Tačiau jau kitą darbo savaitę ji pradės naujose – Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigose. Tokį sprendimą šiandien priėmė savivaldybės taryba.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

D. Rudienę į administracijos direktoriaus pavaduotojus delegavo visuomeninis rinkimų komitetas „Už žmonių valdžią“.

15min.lt nuotr.

Šilutės rajone – gaisras ant Kuršių marių kranto esančioje maždaug prieš 70 metų įkurtoje stovyklavietėje.

Kai karščiai tampa deriniu su neatsargiu kai kurių žmonių elgesiu, belieka kraipyti galvą ir skaičiuoti nuostolius.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Trečiadienį apie pietus Kintuose supleškėjo poilsiavietė stovyklavietėje. Ir ne bet kokioje, o kuri gali būti pavadinta legendine. Maža to, „Vėtrungė“ reikšminga ne tik dėl praeities žinomumo: vietos bendruomenės lūkestis yra, kad ši poilsiavietė ir ateityje būtų svarbus šio regiono traukos centras.

15min.lt inf.

H. Šojaus muziejaus nuotr.

Šilutės Hugo Šojaus muziejus renka informaciją apie Macikų lagerį ir prašo atsiliepti ten kalėjusiųjų arba jų giminių, kaimynų, pažįstamų, kurie galėtų daugiau papasakoti apie patį lagerį, kalėjimo sąlygas ir pan.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Muziejaus inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Visų taip laukiamas apžvalgos bokštas Atmatos upės žiotyse geriausiu atveju bus baigtas statyti 2020-ųjų pabaigoje.

Šiuo metu vyksta bokšto projektavimo darbai. „Šilutės ETA Žinios“ apie tai rašė birželio 7 d. str. „Ne tik rusniškiams“.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Anot Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Viešųjų pirkimų ir projektų skyriaus vyriausiojo specialisto Sauliaus Dragūno, bokšto statybos darbų pirkimas turėtų būti skelbiamas šių metų rudenį arba žiemą, o patys statybos darbai, jeigu sklandžiai vyks viešasis pirkimas, galėtų prasidėti kitų metų pavasarį.

Per kiek laiko bus pastatytas bokštas, priklausys ne tik nuo rangovų.

Bokšto projektas dar šią vasarą turėtų būti pristatytas pamario krašto visuomenei.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vos prieš savaitę į Lietuvą užsukęs atogrąžų oras trumpam leido atsikvėpti, o aukščiausia dienos oro temperatūra nuo 30–32 laipsnių savaitgalį „nukrito“ iki 21–26 laipsnių šilumos. Ypač vėsa pasijuto pirmadienio naktį, kai šiauriniuose rajonuose kai kuriose vietovėse fiksuota vos 5–7 laipsnių temperatūra.

Tačiau karštis vėl įsibėgėja. Vakar kai kuriuose pietiniuose rajonuose temperatūra vėl šoktelėjo iki 28–29 laipsnių. Šyla ir naktys: praėjusi naktis teįstengė atvėsti iki 12–16, o pajūryje ji sutapo su Baltijos vandens temperatūra – 18 laipsnių.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tokia šiltėjimo tendencija rodo, kad į mūsų regioną vėl plūsta atogrąžų oras, kuris artimiausiomis dienomis dienos temperatūrą pakels iki 30–33, o vietomis ir iki rekordinės 35 laipsnių šilumos. Priminsime, jog pati karščiausia šio mėnesio diena užregistruota 2016 metais birželio 25–26 d. – Pakruojyje bei Elektrėnuose būta 35,4.

Artimiausių dienų sinoptinė situacija labai palanki karštam orui keliauti iš Europos pietryčių: anticiklono centras apsistos ties europine Rusijos dalimi, ir orui judant pagal laikrodžio rodyklę Lietuva pateks į karšto oro srautą. Ši oro masė gali prikaupti didelį kiekį drėgmės, todėl popiet dažnai kaupsis debesys, kurie ir šiandien, ir rytoj vietomis (didesnė tikimybė šiaurinėje šalies pusėje) gali prapliupti liūtiniais lietumis su perkūnijomis ir škvaliniais vėjo sustiprėjimais. Daugiau vietovių ir gausiau turėtų palyti ketvirtadienį bei penktadienį. Beveik iki savaitgalio karštis nesitrauks, laikysis aukšta santykinė oro drėgmė, todėl juntamoji temperatūra gali būti 5–7 laipsniais aukštesnė nei rodys termometrai. Atkreiptinas dėmesys ir į tvankias bei labai šiltas naktis – vargiai oras atvės žemiau 20 laipsnių, o vietomis galimi net 22–24 laipsniai.

Senka ir vandens telkiniai bei upės, o Neries ties Vilniumi debitas artimiausiu metu pasieks stichinį lygį – nukris iki gamtosauginio debito. Šiuo laikotarpiu reikėtų tausoti bei atsakingiau naudoti ir geriamą vandenį, kurio dažnai negailime laistydami žolynus ar gėlynus.

Nusistovėjus kaitrai ir labai aukštai saulės ultravioletinei spinduliuotei būtina imtis atsargumo būnant saulėkaitoje priemonių, pasirūpinti mažyliais ir senyvo amžiaus žmonėmis. Vanduo, pavėsis, pralaidi orui šviesi apranga, kepurė ar skrybėlė bei akiniai su UVI filtrais turi tapti pagrindiniais buvimo lauke atributais. Vidurdienį būtina iki minimumo mažinti fizinį aktyvumą, vengti labai didelių terminių kontrastų – ypač šaltų gėrimų, žemos temperatūros kondicionierių.

www.meteo.lt inf.

www.silute.lt nuotr.

Birželio 10 d. Hugo Šojaus konferencijų centre įvyko iškilminga gabių mokinių ir jų mokytojų apdovanojimų ceremonija. Savivaldybės vadovai pasveikino susirinkusiuosius ir pasidžiaugė, kad šiemet labai gausus įvairiose srityse aukštumų pasiekusių mokinių būrys.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Už laimėjimą tarptautiniame matematikos konkurse bei Šilutės krašto garsinimą padėka bei 50 Eur piniginė premija įteikta Viliui Andrijauskiui, Šilutės Žibų pradinės mokyklos 3 klasės mokiniui, Vytautei Vilkiūtei, Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos 4 klasės mokinei. Už laimėjimą Lietuvos Respublikos rašinių konkurse bei Šilutės krašto garsinimą – Matui Auksoriui, Šilutės r. Žemaičių Naumiesčio mokyklos-darželio 4 klasės mokiniui. Už laimėjimą televizijos projekte „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ bei Šilutės krašto garsinimą – Linui Kirjanovui, Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos 6 klasės mokiniui. Už laimėjimą respublikinėje vokiečių kalbos olimpiadoje bei Šilutės krašto garsinimą – Ugnei Petniūnaitei, Šilutės Vydūno gimnazijos 3 klasės mokinei. Už laimėjimą nacionalinėje teisinių žinių olimpiadoje bei Šilutės krašto garsinimą – Benui Tarozai, Šilutės Vydūno gimnazijos 3 klasės mokiniui. Už laimėjimą tarptautiniame kūrybinių darbų konkurse bei Šilutės krašto garsinimą – Paulinai Laurinavičiūtei, Vydūno gimnazijos 1 s klasės mokinei, Akvilei Skierytei, Šilutės meno mokyklos pradinio ugdymo 2 klasės mokinei. Už laimėjimą respublikiniame kūrybinių darbų konkurse bei Šilutės krašto garsinimą – Rūtai Mielytei, Šilutės meno mokyklos pagrindinio ugdymo 4 klasės mokinei. Už laimėjimą tarptautiniuose muzikos konkursuose bei Šilutės krašto garsinimą – Medai Siliūtei, Šilutės meno mokyklos pagrindinio ugdymo 2 klasės mokinei, Karolinai Stonytei, Šilutės meno mokyklos išplėstinio ugdymo 1 klasės mokinei, Pijui Pirogovui, Šilutės meno mokyklos pradinio ugdymo 4 klasės mokiniui, Saulei Norvaišaitei, Šilutės meno mokyklos išplėstinio ugdymo 1 klasės mokinei, Evai Stonytei, Šilutės meno mokyklos pradinio ugdymo 4 klasės mokinei, Izabelei Orlaitei, Šilutės meno mokyklos pradinio ugdymo 4 klasės mokinei. Už laimėjimą tarptautiniame muzikos konkurse bei Šilutės krašto garsinimą – Ugniui Urnikiui, Šilutės meno mokyklos pradinio ugdymo 2 klasės mokiniui, Milanai Čuchriajevai, Šilutės meno mokyklos pradinio ugdymo 2 klasės mokinei. Už laimėjimus Lietuvos Respublikos muzikos konkursuose bei Šilutės krašto garsinimą – Beatričei Paičiūtei, Šilutės meno mokyklos pradinio ugdymo 4 klasės mokinei, Eglei Ramanauskaitei, Šilutės meno mokyklos pagrindinio ugdymo 3 klasės mokinei, Juditai Skalauskaitei, Šilutės meno mokyklos išplėstinio ugdymo 1 klasės mokinei, Justei Vingytei ir Ugnei Kuskytei, Šilutės meno mokyklos pagrindinio ugdymo 3 klasės mokinėms, Liepai Žadeikaitei, Šilutės meno mokyklos pradinio ugdymo 1 klasės mokinei. Už laimėjimą Lietuvos Respublikos muzikos konkurse bei Šilutės krašto garsinimą – Kasparui Nogniui, Gretai Vismantaitei, Medai Stonytei, Martynui Dirgėlai, Emilijai Skrodenytei ir Simui Mikloviui, Šilutės meno mokyklos mėgėjų ugdymo 4 klasės mokiniams, Audriui Matulevičiui ir Titui Erciui, Šilutės meno mokyklos pradinio ugdymo 2 klasės mokiniams, Dovydui Karenauskui, Gintarei Venckutei, Mildai Gutauskaitei, Aistei Čeponytei ir Majui Vilkui, Šilutės meno mokyklos pagrindinio ugdymo 3 klasės mokiniams.

Už labai gerą mokinio parengimą Lietuvos Respublikos rašinio konkursui padėka įteikta Ritai Judžentienei, Šilutės r. Žemaičių Naumiesčio mokyklos – darželio mokytojai, už labai gerą mokinio parengimą respublikos matematikos konkursui – Sigutei Kačinskienei, Šilutės Žibų pradinės mokyklos mokytojai ir Janinai Šerlinkienei, Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos mokytojai. Už labai gerą mokinio parengimą tarptautiniam ir Lietuvos Respublikos kūrybinių darbų konkursui padėkota Daliutei Montvydienei, Šilutės Vydūno gimnazijos mokytojai, Živilei Skirkevičienei ir Dainai Nognienei, Šilutės meno mokyklos mokytojoms. Padėka už mokinio(-ių) skatinimą dalyvauti Lietuvos televizijos projekte „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ apdovanota Dalia Agintienė, Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos mokytoja. Už labai gerą mokinio parengimą respublikinei vokiečių kalbos olimpiadai padėka įteikta Virginijai Kisielienei, Šilutės Vydūno gimnazijos mokytojai. Už labai gerą mokinio parengimą respublikinei teisinių žinių olimpiadai ir mokinių komandą tarptautiniam projektui padėkota Sauliui Zdanevičiui, Šilutės Vydūno gimnazijos mokytojui, už labai gerą komandos parengimą respublikos pradinių klasių mokinių „Šviesoforo“ konkursui – Laimai Mačijauskienei, Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos mokytojai, už labai gerą komandos parengimą respublikiniam teisinių žinių konkursui „Temidė“ – Lilijai Zdanevičienei, Šilutės Vydūno gimnazijos mokytojai, už labai gerą komandos parengimą respublikiniam konkursui „Kuriame Lietuvą“ – Laimai Toliušienei, Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojai, už labai gerą mokinio (-ių) parengimą tarptautiniams ir respublikos muzikos konkursams – Liudmilai Sandrai Tunaitienei ir Liudmilai Kašėtienei, Šilutės meno mokyklos mokytojoms, už labai gerą mokinio (-ių) parengimą respublikiniams muzikos konkursams – Irenai Bogužienei, Albinai Kazlauskytei, Žydrei Adomaitienei, Loretai Kabanovai, Angelei Alšauskienei, Žilvinui Alejūnui, Šilutės meno mokyklos mokytojams. Už labai gerą kolektyvo parengimą tarptautiniams ir Respublikos šokių konkursams padėkos įteiktos Judrei Railienei, Šilutės meno mokyklos mokytojai ir Linai Linkei, Šilutės Vydūno gimnazijos mokytojai. Už labai gerą kolektyvo parengimą Lietuvos Respublikos šokių konkursams – Alinai Urbonienei, Šilutės Žibų pradinės mokyklos mokytojai, už labai gerą mokinių ir pučiamųjų orkestro parengimą respublikos muzikos konkursams – Gražvydui Railai, Šilutės meno mokyklos mokytojui, už labai gerą mokinių komandos parengimą Lietuvos Respublikos sportinėms varžyboms – Vytautui Kirjanovui ir Linai Leikuvienei, Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojams, Algimantui Burzdžiui, Šilutės rajono Vainuto gimnazijos mokytojui. Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos mokytojoms Astai Grigalienei ir Nijolei Būdvytienei įteiktos padėkos už labai gerą mokinių komandos parengimą Lietuvos Respublikos etnokultūros projekto „Mūsų lobynai“ varžytuvėms „Atverk tautos lobynų gelmes“.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žarninių enterokokų kiekis Šyšos upėje ties Šilutės miesto Darbininkų kvartalu ir Kuršių mariose ties Kintais viršija nustatytą higienos normą, todėl šiose maudyklose draudžiama maudytis, praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Atmatos upės ties Rusne ir Žemaičių Naumiesčio tvenkinio vandens mikrobiologinės taršos rodikliai birželio 3 d., kai buvo paimti mėginiai, neviršijo Lietuvos higienos normoje HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reglamentuotų privalomų verčių.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

2019 m. birželio 3 d. maudyklų vandens kokybės stebėjimų rezultatai

www.silute.lt nuotr.

Informacija – mūsų, išvados – jūsų.

Nepraėjo nė 2 savaitės, kai sulaukėme atsakymo į paklausimą dėl 2020 metams padidintų nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Apie valdžios dovaną šilutiškiams – didesnius mokesčius rašėme gegužės 29 d. str. „Valdžios dovana šilutiškiams – didesni mokesčiai“.

Atsakymo sulaukėme tik praeitą penktadienį, birželio 7 d.

Kam įdomu – prašom:

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sekmadienį į Lietuvą trumpam užsuko gaivesni orai. Tačiau jau nuo šios savaitės pradžios vėl grįš karščiu alsuojantys orai.

Pirmadienį Lietuvos orus lems aukšto atmosferos slėgio laukas. Vyraus mažai debesuoti orai, tik vakariniame šalies pakraštyje dienos pabaigoje labiau debesuosis, tačiau lyti neturėtų. Vėjas bus nestiprus, rytinių krypčių. Temperatūra dieną šiauriniuose rajonuose kils iki 24-27 laipsnių, Pietų Lietuvoje popiete termometrai rodys 27-29 laipsnių šilumą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šalies sostinėje bus saulėta, gražu ir šilta, temperatūra kils iki 27-29 laipsnių. Prie jūros taip pat bus palankūs orai poilsiautojams, dangumi plauks nedideli debesys, temperatūra kils 24-26 laipsnių.

Antradienį danguje drieksis tik negausūs debesys, tad lietus greičiausiai nesusitelks. Pūs nestiprus rytų, pietryčių vėjas. Naktis bus gaivesnė Šiaurės Lietuvoje – apie 14-16 laipsnių, o pietuose temperatūra svyruos apie 17-19 laipsnių. Dieną šalį užlies karščio banga, siekianti 28-32 laipsnius.

Trečiadienio dieną kamuoliniai debesys aktyviau formuosis. Vietomis nulis trumas lietus, sugriaudės perkūnija. Vėjas neturėtų stiprėti, nebent tik susitelkus perkūnijos debesiui pūstelės smarkesni trumpi vėjo gūsiai. Temperatūra naktį svyruos nuo 16 iki 21 laipsnio, dieną nuo 28 iki 33 laipsnių karščio.

Ketvirtadienis taip pat bus karštas ir tvankus. Dieną bus nuo 28 iki 33 laipsnių karščio. Gali formuotis pavieniai trumpi lietūs su perkūnijomis, daugiausia šiauriniuose šalies rajonuose. Vėjas išliks rytinių krypčių.

www.meteo.lt inf.

E. Drobelio, www.birdlife.lt, nuotr.

Pastarųjų metų duomenys apie Svencelės pelkėje perinčius dirvinius sėjikus buvo labai neišsamūs, todėl birželio pradžioje įvykusios kelionės į Svencelės pelkę pagrindinis tikslas buvo detaliau patyrinėti šią nuošalią vietovę ir išsiaiškinti, ar šie reti, tundriniam kraštovaizdžiui būdingi ir jau nuo 1976 m. į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyti paukščiai vis dar peri šioje pajūrio aukštapelkėje.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

S. Jucytė, rinkdama duomenis diplominiam darbui, nurodė, kad 1993 m. Svencelėjė veisimosi metu stebėta viena šių paukščių pora, o 1994 m. – dvi poros, kai netgi buvo rastas lizdas su kiaušiniais. Klaipėdos krašto perinčių paukščių atlase pažymima, kad 1995 m. šiame pelkyne aptiktos 3 galimai perinčios poros. Tačiau vėliau stigo informacijos apie dirvinio sėjiko gyvavimą ir buvo nuogąstaujama, kad ši rūšis Svencelės pelkėje išnyko.

Pirmasis apsilankymas pelkėje balandžio mėnesį nieko gero nežadėjo – perdžiūvusi, aukštapelkei nebūdingomis šiurėmis apaugusi ir ištisu viržių paklotu apšepusi, iš visų pusių kanalais išvagota pelkė atrodė žmogaus negailestingai sudarkyta ir praradusi savo gyvastį. Pelkės pakraščiuose susiformavo griovos, žiojėjo atviri durpių klodai, parodantys vykstančius pragaištingus durpės skaidymosi ir nykimo procesus. Naivu buvo tikėtis sutikti dirvinį sėjiką, kai per pelkę galėjai pereiti nesušlapęs vasarinių batelių. Kiek mielesnis vaizdas atsivėrė antrą sykį apsilankius birželio mėnesio pradžioje. Pajūryje nulijo lietus ir kiminai godžiai sugėrė šį vandenį. Vietovė pažliugo ir tapo labiau panaši į pelkę. Tai patvirtino ir dirviniai sėjikai, kurių pirma pora pasitikdama ėmė švilpauti mažesnėje plynėje rytiniame aukštapelkės pakraštyje. Dar viena sėjikų pora buvo įsikūrusi pačiame raisto viduryje – didžiojoje plynėje. Tad Svencelės pelkė tebėra svarbi vietove dirvinių sėjikų išsaugojimui mūsų šalyje.

Svencelė pradžiugino ir dviejomis tikučių bei plėšriųjų medšarkių poromis, papelkiais kurkiančiais karveliais purpleliais ir vakare jiems atitariančiais lėliais, pupsinčiais kukučiais, ūbaujančiais uldukais , kiauksinčiomis pilkosiomis meletomis. Slogų įspūdį paliko begaliniai šernų guoliai visose salelėse ir sausesnėse durpyno pakilumose. Tetervinai čia neturėjo jokių galimybių išgyventi. Afrikinis kiaulių maras tą problemą išsprendė kiek pavėluotai.

www.birdlife.lt inf.

Organizatorių nuotr.

Kintai Arts menininkų rezidencija 2019 m. gegužės mėnesį atidarė naują sezoną.

Per vieną mėnesį laikotarpį Kintuose jau rezidavo keturios menininkės iš Estijos, Amerikos, Singapūro ir Prancūzijos. Pirmoji rezidentė, menininkė iš Estijos Johanna Mudist tris savaites Kintų miestelyje rinko istorijas jau keletą metų vystomam „Mažojo žmogaus“ (angl. Little Man) piešinių ir tapybos projektui.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pavadinimas „Mažasis žmogus“ – tai nuoroda tiek į piešinėlių dydį, kuriuose atvaizduojami mažyčiai žmogeliukai, tiek į egzistuojančias socialines piramides bei jose vyraujančią hierarchiją. Johanna buvo Kintai Arts ir Tartu menininkų rezidencijos mainų programos dalyvė.

Per gana trumpą laiką išvysti Kintų miestelio ypatumus pavyko ir tapytojai iš JAV Annai Teichei. Dėl nenumatytų aplinkybių autorė turėjo išvykti vos po savaitės, tačiau po apsilankymo Ventės rage Anna apsisprendė dalyvauti „Migruojančių paukščių“ projekte ir savo tapybos kūrinius siųs į Kintus iš Sietlo, JAV.

Dar nesibaigus gegužės mėnesiui į rezidenciją atvyko menininkė iš Singapūro MaryAnn Loo. Kūrėja šiais metais pradėjo keliauti po visą pasaulį, kiekviename mieste palikdama po svajonių medžio freską. Į šį 100 svajonių medžių projektą MaryAnna nusprendė įtraukti ir Kintus – susipažinusi su vietos specifika, krašto simboliais bei paveldu menininkė surengė kūrybines dirbtuves Šilutės rajono vaikų meno mokyklos, Kintų skyriaus auklėtiniams. Dvi dienas trukusių užsiėmimų metu MaryAnna kartu su vaikais sukūrė freską, puošiančią miestelio viešąją erdvę, esančią šalia Kintų darželio. Šiais medžiais autorė žiūrovams siekia priminti apie jų svajones ir kviečia klausti, ar mokame kiekvieną dieną įvertinti kaip unikalią galimybę priartėti dar vienu žingsniu prie sau išsikeltų tikslų?

Nuo birželio pradžios rezidencijoje taip pat kuria tapytoja ir video menininkė iš Paryžiaus Lala Drona (Jade Edwards). Kalbėdamasi su įvairiais žmonėmis autorė tiria moters vaidmenį ir būseną skaitmeniniame amžiuje. Rezidencijos metu Lala planuoja sukurti tris tapybos darbus ir savo kūrybą bei ją dominančias temas pristatyti viešame renginyje.

Kintai ARTS inf.