Teisėjų garbės teismas pirmadienį priėmė ir paskelbė sprendimą Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjo Roberto Povilaičio drausmės byloje.

Sprendime konstatuota, kad teisėjas neatidžiai susipažino su teikimo dėl nuteistajam paskirtos bausmės pakeitimo ir prie jo pridėto Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžio, priimto prieš du metus, turiniu.

Taip teisėjas padarė pareiginį nusižengimą – neatliko konkrečios teisėjo pareigos tinkamai išanalizuoti pateiktą medžiagą ir pasirengti procesinio sprendimo priėmimui.

Šis teisėjo nusižengimas įvertintas kaip aplaidus elgesys, dėl kurio atsirado ir kitų padarinių: teisėjas nepastebėjo, kad baudžiamojoje byloje jis pripažintas nukentėjusiuoju ir negali nagrinėti teikimo dėl nuteistajam paskirtos bausmės pakeitimo, o nepastebėjęs šios aplinkybės – nepranešė apie tai teismo pirmininkui ir nenusišalino nuo teikimo nagrinėjimo.

Teisėjų garbės teismas, įvertinęs visas reikšmingas drausmės bylos aplinkybes, priėmė sprendimą apsiriboti teisėjo R. Povilaičio drausmės bylos svarstymu. Šis sprendimas per dešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

“Vakarų ekspresas”

L. Mockaus nuotr.

Paskutinį gegužės penktadienį šilutiškiai dviračių mėgėjai antrą kartą šiais metais dalyvavo pasaulinėje akcijoje “Kritinė masė”.

Nors dviratininkai miesto gatvių ir neužtvindė – akcija sulaukė mažiau dalyvių nei prieš mėnesį, – vis dėlto jie ir šį kartą sugebėjo atkreiptį į save kitų eismo dalyvių dėmesį.

Sutartą valandą dviratininkai iš įvairių Šilutės miesto vietų ir priemiesčio gyvenviečių rinkosi istorinėje Senojo turgaus aikštėje. Jų būryje buvo matyti nemažai naujų veidų. Tai tik patvirtina, kad Šilutėje gausu mėgėjų minti dviratį, nors miesto infrastruktūra ir nėra pati tinkamiausia jiems saugiai vairuoti.

Vieno iš akcijos organizatorių Šilutėje architekto Egidijaus Vidrinsko vedini, dviratininkai išvažinėjo miestą kone visomis kryptimis ir, sukorę per 10 kilometrų, grįžo į Senojo turgaus aikštę. Iš ten skirstėsi kas sau – iki kito karto.

“Kritinė masė” – tai visame pasaulyje paskutinį mėnesio penktadienį vykstanti akcija, kurios metu žmonės su dviračiais masiškai užima gatves. Akcijos tikslas – visiems dviračių mėgėjams susitikti kartą per mėnesį ir džiaugtis saugiu važiavimu.

Sekmadienį Lietuvos ir Kaliningrado pasienyje, Panemunės miestelyje, ant tilto per Nemuną bandė susideginti vyras, dėl jo gyvybės kovoja medikai.

Ugniagesiams apie šį įvykį pranešė Panemunės muitinės pareigūnai.

Vėlai vakare, apie 22.30 val., 1960 m. gimęs Lietuvos pilietis, grįždamas iš Kaliningrado, ant tilto apsipylė benzinu ir užsidegė. Jį gesintuvu užgesino muitininkai.

Vyriškis Greitosios medicinos pagalbos automobiliu išvežtas į Tauragės ligoninės reanimacijos skyrių. Jam diagnozuoti 2 – 3 laipsnio kūno nudegimai, vyriškio būklė sunki.

Tokio jo elgesio motyvai kol kas neaiškūs.

“Vakarų ekspresas”

R. Lukošius (kairėje) su R. Jurgučiu.

Gegužės 29 – 30 d. Vantos mieste (Suomija) vykusiame Baltijos jūros šalių dziudo čempionate šilutiškis imtynių veteranas, dziudo treneris Rimvydas Lukošius (sv. kat. iki 90 kg) savo amžiaus grupėje iškovojo čempiono taurę. Finale jis įveikė Estijos imtynininką

Rimvydo kolega dziudo imtynių veteranas Raimondas Jurgutis (sv. kat. iki 81 kg) užėmė trečią vietą.

Jaunių grupėje (sv. kategorija iki 73 kg) Lietuvai atstovavo ir šilutiškis Rokas Paulikas. Kovoje dėl trečios vietos pralaimėjęs Suomijos sportininkui, jis užėmė 5 vietą.

Baltijos jūros šalių dziudo čempionate Suomijoje dalyvavo sportininkai iš 7 šalių.

I. Vasiljevienė. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Idos Vasiljevienės kandidatūra į Šilutės r. savivaldybės administracijos direktoriaus antruosius pavaduotojus praeita ketvirtadienį įvykusiame rajono tarybos posėdyje vėl buvo atmesta.

Pirmą kartą dėl Darbo partijos Šilutės skyriaus siūlomos kandidatės į administracijos direktoriaus pavaduotojus Taryba svarstė balandžio pabaigoje. Tačiau tąkart tarybos opozija, pareiškusi, kad pirma pageidautų susipažinti su kandidate komitetuose, “balsavo kojomis” – išėjo iš posėdžio ir suardė kvorumą.

Praeitą ketvirtadienį Taryboje vėl buvo svarstoma dėl I. Vasiljevienės paskyrimo į aukštas pareigas Savivaldybėje. Tačiau Šilutės darbiečių sumanymui įtvirtinti savo žmogų savivaldybės administracijoje ir šį kartą nebuvo lemta išsipildyti – už I. Vasiljevienės paskyrimą į pareigas nebalsavo ne tik opozicija, bet ir dalis darbiečių partnerių iš rajono valdančiosios koalicijos.

Vienintelis rajono taryboje likęs Darbo partijos atstovas, partijos skyriaus pirmininkas Saulius Stankevičius tokį koalicijos partnerių akibrokštą vertina kaip visišką pragmatizmo nebuvimą rajono valdančiųjų veikloje.

“Galbūt tokį jų apsisprendimą lėmė įtarimai, kad neva galėjau tartis su opozicija dėl mero nušalinimo nuo pareigų”, – svarstė politikas. Jis pats tokius įtarimus neigia.

Šilutės darbiečių lyderis nenorėjo atskleisti, kokių žygių ketina imtis po pastarosios koalicijos partnerių išdavystės. O ar mėgins dar sykį kelti I. Vasiljevienės kandidatūrą į savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojus, sakė dar pagalvosiąs.

Iki praeitų metų pavasario Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius turėjo du pavaduotojus – Reginą Kondratavičienę, kurią į šias pareigas delegavo ta pati Darbo partija, ir liberalsąjūdietį Joną Purlį. Pastarasis prarado pareigas, kai jo partiečiai Taryboje perėjo į opoziciją. Tuo tarpu R. Kondratavičienė liko toliau darbuotis Savivaldybėje, nors jos narystė Darbo partijoje buvo sustabdyta maždaug prieš metus.

Šeštadienį Šilutės miestas šventė 499 metų sukaktį.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Priekyje Tunisas. (A. Varno nuotr.)

“Kažkuriame Viduržemio jūros buriavimo gide skaičiau, kad, norint buriuoti šioje jūroje, reikia turėti du dalykus: kantrybę ir…. patikimą variklį, – naujausiame pranešime iš kelionės jachta “Ragainė II” aplink pasaulį rašo kintiškis buriuotojas Andrius Varnas (kalba netaisyta). – Ir tikrai, šios knygos autorius nemelavo.

Kuomet savaitę stovėjome Tuniso žvejų uoste Kelibia o jūroje siautėjo audra, tiesiog reikėjo kantrybės ją pralaukti.

Na, įsivaizduokit: diena po dienos tas pats vaizdas ir orų prognozė – vėjas vakarų, siaurės vakarų 25 – 30 mzg. mums priešinis, jūroje bangos 4-5 m., ir prognoze kitai dienai tokia pati. Reikia kantrybės… galų gale – vėjo jėgos išseko ir išplaukėm.

Dabar vėl vėjo apskritas 0, tad tenka motoruoti ir melstis, kad tik senukas mūsų jachtos variklis nesugestų. Taip va kantriai, beveik pastoviai motoruodami, ir plaukiame dabar iš Tuniso į Prancūziją, į Sete uostą į Midi kanalo pradžią, ir jau šiuo kanalu plauksime su nuleistu stiebu į Atlantą, Biskajos įlanką.

Praleistos dienos Tunise neprailgo, vis tik čia siaurės Afrika. Su išsinuomota auto kurėjom dienos kelionę po apylinkes, pamatėm nuostabaus senovės punų miesto Kerkouano likučius, labai gerai prancūzų archeologų atkastus ir išvalytus – dabar čia yra nuostabus muziejus.

Deja, kaip beveik kiekvienoje islamo šalyje, taip ir Tunise, nuvylė uosto valdininkai, tiesiog su maniakišku noru atimti iš tavęs kuo daugiau pinigų ir, aišku, ne į Tuniso biudžetą, bet į asmeninę kišene… Aš jau tiesiog daugiau nenoriu net matyti tų valdininkų ir tų šalių – taip įkyrėjo tas islamo plėšikavimas, su Koranu rankose (Koranas nedraudžia atimti turtą iš kitatikio). O bėda ta, kad LT piliečiui Tunise, kaip ir daugumoje mūsų lankytų šalių, reikia vizų.

Pirmame Tuniso uoste, kuriame sustojome, kurortiniame Jasmina Hammamet, marinos darbuotojai išdavė man su Rasa savaitines vizas, aišku, už money. Jau laukiant gero oro Tuniso žvejų uoste Kelibia šios vizos baigėsi. Kreipėmės į uosto pareigūnus, kad pratęstu vizas. Sako, pratesim ok‘ei, bet reikia mokėti. Ką darysi, esam gi iš labai turtingos šalies, Lietuvos, mokam. Egoi turintis Ispanijos pasą, mūsų trečias komandos narys iš tos pačios ES, jam vizos nereikia niekur, šalis sudarė su visu pasauliu bevizes sutartis, jam mokėti nereikia, ir jis šaiposi iš manęs su Rasa.

Na gerai, jeigu moki pinigus ir gauni kažkokį kvitą ar moki į banko kažkokią sąskaitą: čia gi, Tunise, valdininkas šypsodamasis ima iš tavęs money ir jokių popierių ar sąskaitų. Nemokėsi, negausi vizos, pasienis sulaikys bus didžiulė bauda… Už ką moki – nežinai. Po to dar valdininkas prašo tavęs kompensuoti jo laiką, tai dar pinigų. Ir neduok die, parodysi piniginę su pinigais. Aš ištraukiau iš kišenės kokius 40 dinaru (2 dinarai beveik 1Eur), tai valdininkas tiesiog išplėšė 30 dinarų iš rankų kaip kompensaciją už jo vargą, kaip jų ir nesuplėšė”…

Visas pranešimas A. Varno elektroniniame dienoraštyje minge.lt/Kelione.

Laisvės kovų dalyviai prie atkurtos žeminės. Dešinėje partizano Z. Klumbio sesuo J. Klumbytė - Šikšnienė. (O. Lidžiaus nuotr.)

Sekmadienį po vidurdienio prie Šilutės ir Švėkšnos šaulių rankomis atstatytos dviejų gultų žeminės Parubežio miške netoli Ašvos upės rinkosi ją 1950 metais savo rakomis iškasusių inkakliškių partizanų Zenono Klumbio (1928 – 1953) ir Mamerto Krauleidžio (1931 – 1953) artimieji, partizaninių kovų bendražygiai.

Prie pirmosios atkurtos partizanų žeminės Klaipėdos krašte susirinkusieji uždegė žvakių, padėjo gėlių. Šilutės kuopos šalių aštuonetas prisiekė (jaunesnieji pasižadėjo) tarnauti Tėvynei.

Ceremonijoje dalyvavo ir dvi to meto įvykių liudininkės – partizano Z. Klumbio sesuo Jadvyga Klumbytė – Šikšnienė ir Rūta Penkauskaitė – Ciparienė. Jos, būdamos visai dar jaunos, nešė šioje žeminėje nuo sovietinių okupantų ir lietuvių stribų besislapstantiems vyrams maistą ir naujienas apie padėtį krašte.

Pasak inkakliškių partizanų ryšininkių, Z. Klumbys su M. Krauleidžiu pasislėpė Parubežio miške, pabėgę iš sovietų kariuomenės. Žeminėje jie ištūnojo visą 1950 – ųjų vasarą, kol buvo priimti į Žemaičių Naumiesčio apylinkėse veikusį Aginto partizanų būrį.

Jiems išėjus, laikiną prieglobstį Parubežio miško žeminėje rasdavo daugelis kitų krašto partizanų.

Iš buvusios partizanų žeminės buvo likusi kelių kvadratinių metrų duobė su raudono molio plytų duženomis ir skardos lakštu, kuris ten pasislėpusius vyrus saugojo nuo lietaus.

Iniciatyvos atkurti šią partizanų buveinę pernai ėmėsi Klaipėdos apskrities 3 – iosios Jūrų šaulių rinktinės Šilutės 8 – oji kuopa ir jos vadas Arūnas Liepinis. Istorinių žinių šauliams suteikė Gargždų muziejaus Priekulės filialo vadovė Sabina Vinciūnienė. Jaunuosius krašto gynėjus ji suvedė ir su maistą į šią žemynę partizanams nešiojusiomis moterimis.

Šauliai išvalė žeminę, sienas sutvirtino medžio rąsteliais, įrengė medinę perdangą su anga įlipti, ją užpylė smėliu.

Medienos žeminei atkurti parūpino Šilutės urėdija.

Oresto Lidžiaus nuotr.

V. Pozingis išsaugojo Šilutės r. savivaldybės mero pareigas. (L. Mockaus nuotr.)

Už valstiečio liaudininko Virgilijaus Pozingio nušalinimą nuo Šilutės r. savivaldybės mero pareigų šį ketvirtadienį surengtame neeiliniame posėdyje balsavo tik 8 rajono tarybos nariai iš 27.

Prieš mero nuvertimą balsavo 3 politikai, 2 balsavimo biuleteniai buvo sugadinti, likusieji 14 biuletenių prapuolė tarybos narių, greičiausiai iš valdančiųjų koalicijos, kišenėse.

Šiame posėdyje dalyvavo visi 27 tarybos nariai, prieš slaptą balsavimą jiems buvo išduoda tiek pat balsavimo biuletenių. Tačiau po balsavimo balsadėžėje balsų skaičiavimo komisija rado tik 13 biuletenių…

Tam, kad Šilutės r. savivaldybės meras būtų nušalintas nuo pareigų, už tai turėjo balsuoti ne mažiau kaip 14 tarybos narių.

Po tokio slapto balsavimo galima daryti dvi išvadas: pirma, rajono valdantieji vis dėlto nelabai tepasitiki vienas kitu, todėl “saviems” politikams buvo duotas nurodymas demonstratyviai įsidėti balsavimo biuletenius į kišenę; antra, opozicija nėra jau tokia vieninga, kaip lig šiol buvo deklaruojama, mat už V. Pozingio nušalinimą nuo mero pareigų balsavo tik 8 tarybos nariai, nors opozicijai oficialiai priklauso 10 politikų, iš jų 9 buvo pasirašę pareiškimą dėl nepasitikėjimo meru.

Nepasitikėjimas V. Pozingiu buvo pareikštas dėl to, kad šis neva nekontroliuoja padėties Savivaldybėje ir toleruoja galimai nevisai skaidrią administracijos direktoriaus konservatoriaus Šarūno Laužiko veiklą.

Per 20 nepriklausomybės metų gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 365 tūkstančiais ir šių metų pradžioje besiekė kiek daugiau kaip 3, 329 milijono, pranešė Statistikos departamentas.

Anot departamento, gyventojų skaičius mažėjo dėl jų neigiamos natūralios kaitos ir emigracijos.

Vien per praeitus metus dėl natūralios kaitos gyventojų sumažėjo 5 383 (tiek daugiau žmonių Lietuvoje mirė nei gimė).

Į užsienį išvyko beveik 22 tūkst. lietuvių – 1160 daugiau nei Šilutės miestas turėjo gyventojų šių metų pradžioje (20 809).

2009 m. gimė 20 tūkst. gyventojų mažiau nei 1990 m. Emigravusiųjų skaičiai 1990 ir 2009 m. nelabai skiriasi, tačiau 2005 – 2008 m. emigruojančiųjų buvo mažiau.

Per 20 valstybės Nepriklausomybės metų vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumas išliko panašus. 2009 m. moterų vidutinė gyvenimo trukmė buvo 11 metų ilgesnė nei vyrų.

Departamentas atkreipia dėmesį ir į gana ryškius pokyčius sveikatos priežiūros sektoriuje.

Gydytojų skaičius sumažėjo 1,5 tūkst., slaugytojų – 16,3 tūkst., vaistininkų padaugėjo 0,7 tūkst. Lovų skaičius ligoninėse 2009 m., palyginti su 1990 m., sumažėjo du kartus.

Vidutinė mėnesinė socialinio draudimo senatvės pensija 1990 m. sudarė apie 42, o 2010 m. – 51 procentą vidutinio išmokėto darbo užmokesčio. Gyventojų realiojo darbo užmokesčio indeksas, nuo 2000 m. iki 2007 m. kilęs, vėliau pradėjo mažėti ir 2009 m. buvo 2000 m. lygio.

Tiesioginės užsienio investicijos šalyje nuo 1997 m. išaugo daugiau nei 10 kartų. Lengvųjų automobilių skaičius 1000 – čiui gyventojų nuo 1990 m. išaugo 3,6 karto.

pinigukarta.lt nuotr.

Kitąmet Šilutės rajone nekilnojamam turtui bus taikomas 0,5 proc. turto vertės dydžio mokestis.

Tačiau už apleistą ir naudojamą ne pagal paskirtį nekilnojamajį turtą juridiniams asmenims ir toliau teks mokėti 1 proc.

Tokį sprendimą šį ketvirtadienį priėmė Šilutės r. savivaldybės taryba.

Tarybos nario socialdemokrato Alfonso Vanago vadovaujama darbinė grupė, sudaryta iš politikų ir vietos verslininkų, siūlė Tarybai kitiems metams nustatyti mažesnį nekilnojamojo turto mokestį – 0,3 ir 0,8 proc. (apleistiems pastatams), kuris turėjo palengvinti verslininkams ir taip sunkiai pakeliamą mokesčių naštą.

Tačiau savivaldybės administracija užbėgo už akių: paskaičiavusi, kad rajono biudžetas per metus dėl to gali netekti bemaž 1 mln. litų pajamų, ji parengė savo sprendimo projektą su 0,2 proc. didesniu mokesčiu. Ketvirtadienį jis ir buvo Tarybos patvirtintas.

Šiemet Šilutės r. verslo subjektai moka bene didžiausią nekilnojamojo turto mokestį Lietuvoje – 1 proc. turto vertės.

Tiek pat mokėjo ir 2009 – siais. Rajono biudžetui tai davė apie 1,4 mln. litų pajamų.

VSAT nuotr.

Šilutės rajone pasieniečių stabdomo įtartino automobilio vairuotojas sprukdamas pervažiavo dygliuotą stabdymo juostą, vėliau bandė padegti automobilį ir pasislėpė miške.

Penktadienį naktį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos pasieniečiai pasienyje su Rusija, ties Šilutės rajono Girininkų kaimu, pastebėjo įtartiną automobilį, važiuojantį Nemuno link.

VSAT pareigūnams tarnybiniu visureigiu artėjant jo link, automobilio “Subaru Legacy“ vairuotojas apsuko savo transporto priemonę ir dideliu greičiu nuvažiavo į Lietuvos gilumą. Manoma, kad apie pasieniečių ekipažą jam pranešė kur nors netoliese pasislėpę žvalgai.

Sprunkantį “Subaru“, prie kurio buvo pritvirtinti prancūziški registracijos numeriai, pasieniečiai patikrinti stabdė ties Šilutės rajono Paleičių kaimu, tačiau jo vairuotojas ignoravo reikalavimą sustabdyti transporto priemonę ir padidino greitį.

Tolėliau buvęs VSAT pareigūnas ant kelio patiesė vadinamąjį ežį – dygliuotą priverstinio stabdymo juostą. Automobilis ją pervažiavo ir nurūko toliau. Už maždaug 5 kilometrų pasieniečiai aptiko “Subaru“ pradurtomis padangomis likimo valiai paliktą šalikelėje. Iš mašinos salono rūko dūmai. Manoma, kad nuo VSAT pareigūnų sprukęs automobilio vairuotojas, supratęs, kad toliau važiuoti pradurtomis padangomis negalės, transporto priemonės salone padegė kelis skudurus. Juos pasieniečiai išmetė iš automobilio ir čia pat užgesino.

Automobilyje, iš kurio buvo išimtos galinės sėdynes, daugiau nieko įtartino nerasta. Įtariama, kad šia mašina planuota gabenti kontrabandą.

“Subaru Legacy“ laikinai saugoma Vileikių užkardoje.

VSAT inf.

Lietuvos irklavimo taurės ir Z. D. Survutų memorialo varžybose Trakuose šilutiškės Ingrida Baužaitė ir Erika Golubovskytė dviviete baidare 500 m nuotolį įveikė trečios ir laimėjo bronzos medalius.

200 m distancijoje šilutiškių irkluotojų pora užėmė penktą vietą.

Andrius Rauktys ir Tomas Šeršen dviviete baidare 500 m ir 200 m distancijose iškovojo penktas vietas.

Kristina Chachlovaitė su Ginte Jakaite abiejuose nuotoliuose liko šeštos.

Varžybose dalyvavo irkluotojai iš 40 – ties Lietuvos miestų, dalyvavo sportininkų ir iš Karaliaučiaus.

efoto.lt nuotr.

Marių vanduo ties Kintais užterštas mikroorganizmais – žarniniais enterokokais, kurie gali sukelti odos, akių, ausų ir viršutinių kvėpavimo takų infekcines ligas. Nurijus tokio vandens infekcija gali patekti ir į virškinamąjį traktą.

Viršnorminės cheminės taršos Kuršmarių vandenyje neaptikta.

Žemaičių Naumiesčio tvenkinyje ir Atmatos upėje ties Rusne maudytis saugu, - šių telkinių vandens mikrobiologinės ir cheminės taršos rodikliai atitinka Lietuvos higienos normas.

Vandens mėginiai iš minėtų telkinių buvo paimti gegužės 20 d.

Paplūdimių vanduo bus reguliariai tiriamas visą oficialųjį maudynių sezoną, kuris Lietuvoje prasideda nuo birželio 1 d. ir baigiasi rugsėjo 15 d.

ve.lt nuotr.

Iki projekto “Dėl Tavęs aš perplauksiu jūrą“ pradžios liko vos kelios dienos. Nuo birželio 1-osios pradedama laukti starto, kurio tikslią datą lems žygiui per jūrą palankūs orai.

Penktadienį, paskutiniuosius pasirengimo žygiui štrichus dėliojantys Paulius Paulionis, Marius Norvaišas ir rusniškis Domantas Laukevičius klaipėdiečiams paskelbs baidarių vardus ir Klaipėdos piliavietėje, ant Danės krantinės, surengs simbolines jų krikštynas.

Pasak projekto “Dėl Tavęs aš perplauksiu jūrą“ kapitono P. Paulionio, vardų rinkimas buvo ilgas procesas, kuris vyko treniruojantis jūroje, stebint baidarių charakterius ir kiekvienam individualiai su jais susigyvenant.

Atsakingai rinkti ne tik 300 km į Švediją vyrus plukdysiančių baidarių vardai, bet ir jas suteiksiančių krikštamočių kandidatūros.

“Gal kam ir juokinga, bet į jūrą einantys vyrai rimtai žiūri į šias senas jūrines tradicijas“, -sakė P. Paulionis, kol kas neatskleidžiantis nei baidarių, nei jų krikštamočių vardų.

Greitai lietuviškus vardus turėsiančias baidares vyrai prieš pusantro mėnesio parsigabeno iš estų kompanijos “Tahe Marine“. Jos, pasak P. Paulionio, gerokai skiriasi nuo senųjų.

Tai – tikros jūrinės baidarės: ilgesnės, siauresnės ir lengvesnės. Šios savybės suteikia geresnį baidarių slydimą Baltijos bangomis, bet kartu – ir didesnį jautrumą smūgiams, fizinėms apkrovoms.

Šiemet vyrai turi ir daugiau specialios įrangos, kuri gerokai palengvins žygio įgyvendinimą. Tai – vadinamieji sausi kostiumai, kurie ne tik apsaugo nuo šalčio, nepraleidžia vandens, bet dėl juose esančio oro sluoksnio įkritus į vandenį atlieka gelbėjimosi rato funkciją.

Visus žygio momentus fiksuos ant šalmų sumontuotos filmavimo kameros, vyrai turės gerą radijo ryšį, profesionalią navigacinę įrangą su jūrlapiais, į baidares integruotus kompasus ir kitą įrangą.

Baidarių krikštynose bus galimybė ne tik pamatyti, pačiupinėti ir viską sužinoti apie žygyje naudojamą techniką. Vyrai pasiryžę atvirai papasakoti, su kokiomis problemomis jau susidūrė rengdamiesi projektui. Ir kas jų dar laukia netolimoje ateityje.

Krikštynų pradžia – 12 val.

“Vakarų ekspresas”

Šilutės policijos nuotr.

Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono PK Žemaičių Naumiesčio policijos nuovados pareigūnai trečiadienį Šilutės rajone, Gedikų kaimo miške, aptiko naminės degtinės varyklą.

Policijos pareigūnai, apie 15.15 val. atvykę į įvykio vietą, rado du vyriškius, besidarbuojančius pačiame įkarštyje. Naminę degtinę gamino anksčiau teisėsaugos akiratin patekęs už naminės degtinės gaminimą švėkšniškis P. S. (gim. 1979 m.), jam talkino vietos gyventojas T. L. (gim. 1988 m.).

Rastas ir išimtas aparatas naminei degtinei gaminti, 81 litras skysčio, iš kvapo panašaus į naminę degtinę, bei 590 litrų raugo.

Dėl šio fakto policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas, degtindariams pareikšti įtarimai. Jie savo kaltę pripažįsta visiškai. Prokuroro nutarimu įtariamiesiems paskirtos kardomosios priemonės rašytiniai pasižadėjimai neišvykti ir dokumentų paėmimai.

Jiems gresia bauda arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Antradienį Šilutės rajone sulaikyti trys naminės degtinės gamintojai ir platintojai.

“Vakarų ekspresas”

Penktadienį, gegužės 28 d., 18 val. dviračių mėgėjai vėl kviečiami į Šilutės miesto senojo turgaus aikštę, kur bus duotas startas antrą kartą mieste rengiamai akcijai “Kritinė masė”.

“Kritinė masė” – tai visame pasaulyje paskutinį mėnesio penktadienį vykstanti akcija, kurios metu žmonės su dviračiais masiškai užima gatves. Akcijos tikslas – visiems dviračių mėgėjams susitikti kartą per mėnesį ir džiaugtis saugiu važiavimu.

Prieš mėnesį Šilutėje vykusioje akcijoje dalyvavo apie 70 dviratininkų. Po jos Šilutės r. savivaldybės administracijai buvo pateikta pasiūlymų, kaip ištaisyti mieste pastebėtus transporto eismo reguliavimo trūkumus, kad gatvėse saugūs jaustųsi visi eismo dalyviai.

“Mes neblokuojame eismo, mes esame eismas”, – tvirtina “Kritinės masės” dalyviai.

L. Mockaus nuotr.

Per praeitus metus aplinkosaugininkai užfiksavo mažiausiai 10 atvejų, kai iš pramonės įmonių ir įstaigų į paviršinius vandens telkinius, tiksliau, į Šyšos upę buvo išleista aplinkai pražūtingų teršalų.

Daugiausiai – net 4 kartus už momentinį nuotekų su viršnormine teršalų koncentracija  išleidimą į upę buvo baudžiama miesto nuotekų valymo įrenginius eksploatuojanti UAB “Šilutės vandenys”.

Bene garsiausiai “Šilutės vandenys” nuskambėjo praeitų metų vasarą, kai dėl viršnorminės taršos nuotekų valymo įrenginiuose sutriko jų veikla ir į Šyšą plūstelėjo visai nevalytos nuotekos, sukeldamos upėje ekologinę nelaimę.

Tačiau Šilutės vandens tiekėjai – ne vieninteliai pernai leido į upę teršalus. Nuo jų  šiame veiklos bare nedaug atsilieka bioetanolio įmonė “Biofuture” – 3 nuobaudos ir šios įmonės teritorijoje katilinę eksploatuojanti UAB “Pramonės energija” – 2 kartai. Vieną baudą už upės teršimą pernai uždirbo ir Macikuose veikiantis Šilutės pensionatas.

Šilutės gyventojai dar nepamiršo ir “Grabupėlių” kiaulininkystės bei mėsos perdirbimo bendrovės, kuri prieš daugiau kaip 3 metus užnuodijo Šyšą kiaulių srutomis.

Pernai sankcijų už upės teršimą sulaukė ir UAB “Hidraulinės pavaros”, Šilutės autobusų parko bendrovė, ABF “Šilutės Rambynas, UAB “Šilutės baldai” ir AB “Šilutės durpės”. Šių įmonių teršalus į atvirus vandenis nuplovė lietus.

Per 2009 metus į paviršinius vandens telkinius buvo išleista iš viso per 7 mln. kub. m ūkio, buities ir gamybinių nuotekų. Iš jų 255 tūkst. kub. m buvo nepakankamai išvalytų, 14 tūkst. kubų – visai nevalytų.

Beje, UAB “Šilutės baldai” pernai buvo baudžiama ir už padidintą oro taršą. Administracinės atsakomybės dėl oro taršos sulaukė ir “Šilutės girnos” su UAB “Germanika”.

Šaltinis: Šilutės r. savivaldybės tarybos ir mero 2009 metų veiklos ataskaita.

Šią savaitę karščiausių diskusijų objektu tapo TVF misijos vizitas Lietuvoje ir su tuo susijusių visa eilė siūlymų apie naujus mokesčius ir taupymo būdus.

Žinoma, TVF siūlymai yra rekomendaciniai, nereikia į juos žiūrėti kaip į vienintelį galimą variantą arba neišvengiamybę. Kiekviena šalis gali ir turi pati pasirinkti kaip sutaupyti ir kaip daugiau uždirbti ir daugiau surinkti į biudžetą.

Lietuvoje šios rekomendacijos naudojamos ir kaip politinė priemonė Vyriausybei pateisinti savo veiklą: “TVF pasakė mažinti išmokas – mes mažiname”. To neturėtų būti.

Apskritai kalbant apie TVF kaip organizaciją, tai yra pelno siekianti organizacija. 2009 m., kada pasaulio ekonomiką kaustė krizė, ši organizacija savo pelną, anot naujienų tarnybos BNS, lyginant su 2008 m. išaugino net 28 kartus iki 5,7 mlrd. dolerių.

Įdomi tendencija, kad TVF, tarptautinių reitingų agentūrų ir komercinių bankų veiksmai yra tarpusavyje susiję ir vienų veiksmai įtakoja kitų uždarbį. Pavyzdžiui, TVF paskelbia griežtas prognozes šaliai, į tai reaguoja reitingų agentūros, sumažina skolinimosi reitingus, tuomet reaguodamas į reitingus TVF nustato jau didesnes palūkanų normas.

Aš visuomet palaikiau idėją, kad Europos Sąjunga turėtų savo reitingų agentūrą ir europinį skolinimo fondą, tokiu būdu pinigai liktų Europoje, o sudėtingoje situacijoje atsidūrusios šalys turėtų patikimą finansavimo šaltinį. Užuomazgą europinio skolintojo steigimui galime laikyti eurozonos šalių susitarimą dėl 750 mlrd. Pagalbos fondo įkūrimo, siekiant stabilizuoti eurą.

Europos parlamento narys Zigmantas Balčytis

balcytis.lt

O. Lidžiaus nuotr.

Prieš kurį laiką iš V. P. K. ūkio Uogalių kaime (Kintų sen.) į skerdyklą buvo išvežta 10 tuberkulioze užsikrėtusių galvijų. Šį trečiadienį bus paskersti dar 37 raguočiai, iš jų 33 – melžiamos karvės. Vėliau skerdikams bus perduotos dar 5 karvės.

Tokiu būdu Šilutės rajone naikinamas galvijų tuberkuliozės židinys, užkertamas kelias šiai ligai plisti.

Ūkininkas V. P. K. prieš kurį laiką modernizavo savo pieno ūkį, dalyvaudamas iš ES fondų remiamoje Kaimo plėtros programoje, plėtė bandą. Bet, matyt, taip besistengdamas kažką ėmė ir pražiūrėjo…

Įtarimų dėl galimo tuberkuliozės išplitimo šiame pieno ūkyje kilo atliekant tyrimus oficialiam galvijų tuberkuliozės, bruceliozės ir enzootinės leukozės neapimtos bandos statusui gauti. Dalis ūkio galvijų teigiamai reagavo į tuberkuliną. Todėl Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) ėmėsi visų būtiniausių profilaktikos priemonių.

Buvo nustatyti laikini apribojimai ūkiui – sustabdytas gyvulių judėjimas į bandą ir iš jos, įtartinai reagavę galvijai buvo atskirti nuo sveikų, uždrausta realizuoti pieną, įtariamai užkrėstų karvių pienas nukreiptas termiškai apdoroti, sugriežtinti biosaugos reikalavimai. Patikrinta, ar ūkyje dirbę darbuotojai nebuvo tuberkuliozės platintojai.

V. P. K. ūkis turėjo iš viso 52 melžiamas karves ir prieauglio, iš viso 142 gyvulius. Iš jų 113 jau ištirti, ar neserga tuberkulioze, 29 veršeliai dar bus tiriami, kai sulauks tam tinkamo amžiaus.

Tyrimai parodė, kad tuberkulioze šiame ūkyje serga net 64 proc. karvių, o bendras bandos sergamumas siekia 34 proc.

Nors ūkininkas savo gyvulių bandą buvo apdraudęs, jam nepavyks išvengti nuostolių. Pasak Šilutės VMVT vadovo Edmundo Cipario, ūkininkas turės iki rudens perdaryti tvartą, jį dezinfekuoti, jam taip pat teks formuoti naują gyvulių bandą

Paskutinis gyvulių tuberkuliozės protrūkis Šilutės rajone buvo užfiksuotas 1993 metais toje pačioje Kintų seniūnijoje.