Priekyje Tunisas. (A. Varno nuotr.)“Kažkuriame Viduržemio jūros buriavimo gide skaičiau, kad, norint buriuoti šioje jūroje, reikia turėti du dalykus: kantrybę ir…. patikimą variklį, – naujausiame pranešime iš kelionės jachta “Ragainė II” aplink pasaulį rašo kintiškis buriuotojas Andrius Varnas (kalba netaisyta). – Ir tikrai, šios knygos autorius nemelavo.
Kuomet savaitę stovėjome Tuniso žvejų uoste Kelibia o jūroje siautėjo audra, tiesiog reikėjo kantrybės ją pralaukti.
Na, įsivaizduokit: diena po dienos tas pats vaizdas ir orų prognozė – vėjas vakarų, siaurės vakarų 25 – 30 mzg. mums priešinis, jūroje bangos 4-5 m., ir prognoze kitai dienai tokia pati. Reikia kantrybės… galų gale – vėjo jėgos išseko ir išplaukėm.
Dabar vėl vėjo apskritas 0, tad tenka motoruoti ir melstis, kad tik senukas mūsų jachtos variklis nesugestų. Taip va kantriai, beveik pastoviai motoruodami, ir plaukiame dabar iš Tuniso į Prancūziją, į Sete uostą į Midi kanalo pradžią, ir jau šiuo kanalu plauksime su nuleistu stiebu į Atlantą, Biskajos įlanką.
Praleistos dienos Tunise neprailgo, vis tik čia siaurės Afrika. Su išsinuomota auto kurėjom dienos kelionę po apylinkes, pamatėm nuostabaus senovės punų miesto Kerkouano likučius, labai gerai prancūzų archeologų atkastus ir išvalytus – dabar čia yra nuostabus muziejus.
Deja, kaip beveik kiekvienoje islamo šalyje, taip ir Tunise, nuvylė uosto valdininkai, tiesiog su maniakišku noru atimti iš tavęs kuo daugiau pinigų ir, aišku, ne į Tuniso biudžetą, bet į asmeninę kišene… Aš jau tiesiog daugiau nenoriu net matyti tų valdininkų ir tų šalių – taip įkyrėjo tas islamo plėšikavimas, su Koranu rankose (Koranas nedraudžia atimti turtą iš kitatikio). O bėda ta, kad LT piliečiui Tunise, kaip ir daugumoje mūsų lankytų šalių, reikia vizų.
Pirmame Tuniso uoste, kuriame sustojome, kurortiniame Jasmina Hammamet, marinos darbuotojai išdavė man su Rasa savaitines vizas, aišku, už money. Jau laukiant gero oro Tuniso žvejų uoste Kelibia šios vizos baigėsi. Kreipėmės į uosto pareigūnus, kad pratęstu vizas. Sako, pratesim ok‘ei, bet reikia mokėti. Ką darysi, esam gi iš labai turtingos šalies, Lietuvos, mokam. Egoi turintis Ispanijos pasą, mūsų trečias komandos narys iš tos pačios ES, jam vizos nereikia niekur, šalis sudarė su visu pasauliu bevizes sutartis, jam mokėti nereikia, ir jis šaiposi iš manęs su Rasa.
Na gerai, jeigu moki pinigus ir gauni kažkokį kvitą ar moki į banko kažkokią sąskaitą: čia gi, Tunise, valdininkas šypsodamasis ima iš tavęs money ir jokių popierių ar sąskaitų. Nemokėsi, negausi vizos, pasienis sulaikys bus didžiulė bauda… Už ką moki – nežinai. Po to dar valdininkas prašo tavęs kompensuoti jo laiką, tai dar pinigų. Ir neduok die, parodysi piniginę su pinigais. Aš ištraukiau iš kišenės kokius 40 dinaru (2 dinarai beveik 1Eur), tai valdininkas tiesiog išplėšė 30 dinarų iš rankų kaip kompensaciją už jo vargą, kaip jų ir nesuplėšė”…
Visas pranešimas A. Varno elektroniniame dienoraštyje minge.lt/Kelione.
