www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Dėl Karaliaučiaus srityje planuojamų vykdyti elektros tinklų priežiūros darbų bus laikinai sustabdytas eismas penkiuose kontrolės punktuose pasienyje su Lietuva. Tokius darbus Rusija atlieka kasmet rugsėjo mėnesį.

Transporto priemonių ir asmenų vykimo ribojimai dėl planinio elektros įrenginių aptarnavimo bus taikomi skirtingomis 2022 metų rugsėjo dienomis ir visais atvejais galios nuo 10 iki 14 val. Lietuvos laiku.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, Lietuvos ir Rusijos pasienyje veikiančiame Kybartų – Černyševskojė kontrolės punkte eismas dėl elektros tinklų priežiūros darbų stabdomas rugsėjo 13 d. nuo 10 iki 14 val.

Tokiomis pat valandomis rugsėjo 14 d. laikinai neveiks pasienio kontrolės punktas Rambynas – Dubki, rugsėjo 16 d. Ramoniškiai – Pogranyčnyj.

Rugsėjo 17 d. keturias valandas žmonių ir transporto priemonių patikrinimai nebus vykdomi Panemunės – Sovetsko kontrolės punkte, o rugsėjo 22 d. – punkte Nida – Morskojė.

VSAT primena, kad dėl nepaprastosios padėties, susijusios su neteisėta migracija, šiuo metu neveikia trys iš minėtų penkių kontrolės punktų: Ramoniškiai – Pogranyčnyj, Rambynas – Dubki ir Nida – Morskojė.

Taip pat nuo balandžio 28 d. visų rūšių transporto priemonėms neleidžiama vykti per Panemunės – Sovetsko kontrolės punktą ir Lietuvą bei Karaliaučiaus sritį jungiantį Karalienės Luizos tiltą (nuotraukoje). Tokį sprendimą Rusija motyvavo avarine vienos iš tilto arkų būkle.

Karaliaučiaus srityje esančiuose punktuose tokie techniniai elektros tinklų ir linijų priežiūros darbai yra atliekami kasmet.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Paaiškėjo tragiškai šeštadienio naktį Klaipėdoje žuvusio jaunuolio asmenybė. Iš Gandrališkės mikrorajone stovinčio aukščiausio gyvenamojo pastato šalyje terasos iškrito ir mirtinai susižalojo iš Šilutės kilęs Lietuvos dziudo čempionas ir daugkartinis prizininkas Ernestas Sagalec.

Daugiau – https://ve.lt/kriminalai/tragiskas-dziudo-cempiono-likimas-is-auksciausio-gyvenamojo-pastato-iskrito-zinomas

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Policijos.

Rudenį, kai tamsusis paros metas prasideda anksčiau, o subjurę orai keičia važiavimo sąlygas, keliuose dėl tamsos, kritulių ir rūko blogėja matomumas, prasidėjus šalnoms būna slidu, užmiesčio keliuose, kur kelias kerta miškus ir laukus, kyla rizika susidurti su kanopiniais gyvūnais. Nepamirškite įvertinti visų šių aplinkybių ir kelyje būkite dėmesingi, drausmingi, atsakingi ir budrūs.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

PĖSTIESIEMS

Nepamirškite patys pasirūpinti, kad būtumėte matomi kelyje:

segėkite atšvaitus;
dėvėkite ryškiaspalvius drabužius su šviesą atspindinčiais elementais;
ant kuprinių ar rankinių užsisekite atšvaitus;
jei reikia, naudokite šviečiančius žibintus ar žibintuvėlius;
judėkite tik pėsčiųjų takais ar šaligatviais, jei jų nėra – kelkraščiais prieš automobilių judėjimo kryptį;
per gatvę, kelią eikite tik leistinose vietose ir gerai įsitikinę, kad tai daryti yra saugu.

TRANSPORTO PRIEMONIŲ VAIRUOTOJAMS

Pasirūpinkite įprastu transporto priemonės paruošimu saugiam dalyvavimui eisme:

patikrinkite stabdžius;
patikrinkite padangas;
pasirūpinkite langų valytuvais, plovimo skysčiu ir langų švara;
pagal reikalavimus sureguliuokite žibintų šviesas ir pasikeiskite žibintų lemputes.

Primename!

Ypatingo atidumo priemonių imkitės tose vietose, kur į kelią gali įžengti pėstieji: gyvenvietėse, prie pėsčiųjų perėjų, gyvenamųjų namų kiemuose ir kitur.

Transporto priemonėje turėkite sustojimo ženklą, gesintuvą, pirmosios pagalbos rinkinį, ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

Vietovėse, paženklintose kelio ženklais „Laukiniai gyvūnai“, sulėtinkite greitį ir stebėkite kelkraščius.

Nuoširdžiai linkime saugių kelionių!

Policijos nuotr.

Policija praneša apie rugsėjo mėnesį planuojamas vykdyti respublikines prevencines priemones saugiam eismui užtikrinti.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Rugsėjo 8–11 d. – pavojingo ir chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, kur tai draudžiama daryti, važiavimo per sankryžas, šviesoforo signalų paisymo kontrolė.

Rugsėjo 13–15 d. – dviračių ir elektrinių paspirtukų vairuotojų kontrolė.

Rugsėjo 26–29 d. – privalomų saugos priemonių (saugos diržų ir šalmų bei vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimo kontrolė.

Apskričių vyriausieji policijos komisariatai savo prižiūrimose teritorijose gali organizuoti ir kitas papildomas prevencines priemones.

Rugsėjo 16–22 dienomis šalyje ir visoje Europoje trečią kartą vyks tarptautinės Saugumo dienos. Jos sutaps su didžiausia tvaraus judėjimo kampanija pasaulyje – Europos judumo savaite.

Rugsėjo 21-ąją, trečiadienį, – Europos dieną be žuvusiųjų keliuose (angl. European Day Without A Road Death) visos šalys sieks, kad būtų išvengta žūčių keliuose. (Europos kelių policijos tinklo ROADPOL Iniciatyva)

Rugsėjo 25-ąją, sekmadienį, – Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena. Visų keliautojų globėjas – šventasis Kristoforas. (Paskelbė Lietuvos vyskupų konferencija).

Sėkmės kelyje!

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, dažniau vartojame informacinio karo ir propagandos sąvokas. Ekspertai Viktoras Denisenko ir Mantas Martišius sutinka, kad vis geriau atskiriame melagienas, tačiau vienbalsiai teigia – privalome išlikti itin budrūs bei kritiški. Informaciniame kare naudojamos priemonės bei įrankiai nuolat keičiasi, o dalis visuomenės grupių išlieka pažeidžiamos. Kaip primena teisėja Kristina Kakurinė, informacijos sklaida ir nuomonių publikavimas privalo neperžengti saviraiškos laisvės ribų, o kai kuriais atvejais gali užtraukti ir baudžiamąją atsakomybę.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Visuomenės supratimas apie propagandą po truputį auga, tačiau nusiraminti neverta

Per pastarąjį šimtmetį sukurta daug propagandos apibrėžimų. Informacinio karo ir propagandos ekspertas V. Denisenko išskiria šiuos pagrindinius aspektus, apibūdinančius propagandos reiškinį: „Pirmiausia tai bandymas manipuliuojant informacija paveikti žmogaus mąstymą, jo pasaulio viziją. Dažniausiai tai išgalvoti dalykai, tačiau nebūtinai. Pavyzdžiui, gali būti nepasakoma visa tiesa arba dalis tiesos nutylima, iškraipomas kontekstas. Galima sakyti, kad propaganda yra priešiška ir kenksminga veikla, nukreipta į tam tikrą žmonių auditoriją, jų mąstymą. Propagandą siekiama skleisti nepastebimai, kad žmogus nesuprastų, jog jis tapo poveikio objektu. Tai netiesioginė karo priemonė.“ Mūsų pašnekovas akcentuoja, kad informacinio karo sąvoka yra platesnė nei propagandos. „Propaganda – tai psichologinis karas, nukreiptas, kaip minėta, į individo mąstymą. Tai vienas informacinio karo instrumentų, ir jis atlieka esminį informacinio karo kaip psichologinės kovos vaidmenį. Informacinio karo sąvoka apima ir kibernetinį (technologinį) karą“, – informacinio karo ir propagandos skirtumus aiškina mokslininkas.

Jei palygintume sovietinę ir šiuo metu geopolitiniame kontekste pasireiškiančią propagandą, turėtume atkreipti dėmesį į keletą momentų. „Štai Sovietų Sąjungoje egzistavo oficiali propagandos ir cenzūros sistema. Šiandieninėje Rusijoje propaganda puikiai matoma, bet yra neoficiali. Suprantama, kad jos šaltinis iš esmės yra valstybė, o propagandos sistema veikia valdžios tikslais, tačiau už propagandą ir agitaciją oficialiai atsakingų institucijų nėra. Antras skirtumas technologinis. Interneto amžiuje lengviau skleisti bet kokią informaciją, pasiekti kitų šalių auditoriją, – sovietinės ir šiuolaikinės propagandos skirtumus nurodo V. Denisenko. – Egzistuoja viena modernią Kremliaus propagandą nuo sovietinės atskirianti teorija, kurią savo tekstuose suformulavo britų mokslininkas ir ekspertas Peteris Pomerantsevas. Manoma, kad sovietmečiu egzistavo aiški ideologija – komunizmas. Šiuo metu Rusija neturi aiškios ideologijos, lyginant su Vakarais. Rusijoje kalbama apie demokratiją, nors visi suprantame, kad ten jos nėra. Nėra aiškių ideologinių skirtumų. Šiandien Kremliaus propaganda siekiama sukurti informacinį chaosą, t. y. norima informacinę erdvę pripildyti netikrų žinučių, melagienų, propagandos naratyvų. Tokiame informaciniame sraute žmogus gali pasimesti, prarasti orientyrus. O žmogų, kuris nežino, kas yra tiesa, lengva paveikti. Jis pradeda nepasitikėti jokia informacija arba tikėti viskuo ir tuomet juo lengva manipuliuoti. Yra tokia versija, kad Rusija sukeltame informaciniame chaose įgyvendina savo manipuliaciją ir siekia savo tikslų“, – sako pašnekovas.

Paprastai kalbėdami apie propagandą susikoncentruojame į rusišką propagandos tradiciją. Vis dėlto nereikėtų pamiršti, jog Kinija – autoritarinė valstybė, turinti globalių ambicijų, siekianti poveikio ir už jos ribų, taip pat aktyviai užsiima šia veikla. Kaip akcentuoja Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir medijų tyrimo centro docentas, žinoma, kad Kinija skleidžia propagandą, kuriai skiriame mažiau dėmesio, ji mus mažiau pasiekia. Štai Valstybės saugumo departamento išleistoje Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje pažymėta, kad Kinijos specialiosios tarnybos Lietuvoje taip pat atlieka tam tikrus šnipinėjimo veiksmus. Pavyzdžiui, buvo siekta paveikti Lietuvos žmonių nuomonę, kai Kinijos ambasada pirko žiniasklaidoje straipsnius atitinkamomis sau palankiomis temomis. „Taigi Kremliaus propaganda nėra vienintelis iššūkis mums. Europos Parlamentas jau 2016 m. priėmė rezoliuciją, kurioje įvardijo Europos Sąjungai priešiškos propagandos šaltinius – nurodyta Rusija ir ISIS (Islamo valstybės teroristinė organizacija)“, – teigia V. Denisenko.

Galima išskirti tam tikrus bendrus bruožus, kurias socialines grupes propagandinė informacija gali greičiau pasiekti ir (ar) paveikti. Pasak V. Denisenko, tai mažiau išsilavinę žmonės, taip pat savo socialine (finansine) padėtimi nepatenkinti asmenys. Jie nepatenkinti, todėl propaganda gali nukreipti jų nepasitenkinimą ir, pavyzdžiui, suversti kažkam kaltę (tarkime, Vyriausybei). Vyresnio amžiaus žmonės taip pat lengviau pasiduoda propagandinėms žinutėms. Greičiausiai dėl to, kad jų aukštesnis pasitikėjimas medijomis, jie ne iki galo supranta, kaip funkcionuoja internetas, socialiniai tinklai.

Norint atsakyti į klausimą, ar lietuviai sureikšmina propagandą, reikėtų atlikti išsamų mokslinį tyrimą. Kaip sako V. Denisenko, verta paminėti kelias tendencijas: „Po atviros Rusijos agresijos prieš Ukrainą vasario 24 d., kai pereita į atvirą ir aktyvią karo stadiją, ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje buvo priimti sprendimai blokuoti prieigas prie Rusijos propagandos šaltinių, tokių kaip „Sputnik“, „Russia today“ tinklalapių, ORT kanalo. Taigi sumažėjo tokios informacijos prieinamumas liaudžiai.“ Socialiniuose tinkluose sudėtingiau kontroliuoti informaciją, tačiau V. Denisenko prisipažįsta nepastebintis didesnio propagandos suaktyvėjimo požymių, nukreiptų į Lietuvos informacinę erdvę. „Taip yra dėl to, kad Lietuva pati savaime nėra tokia jau didelė ir ne tokia įdomi Kremliui kaip, pavyzdžiui, Vokietijos ir JAV auditorijos. Nebent įvyksta kas nors specifinio, kaip dabartinė tranzito į Kaliningradą istorija“, – sako mokslininkas. Kadangi Rusijos karas prieš Ukrainą nėra sklandus, jo nuomone, tai, kokią reikšmę jame atliko propaganda, bus galima pasakyti tik po kai kurio laiko.

Kenksminga propaganda visuomenei ir valstybei (regionui) sukelia tam tikras pasekmes. „Pasekmės gali būti įvairios ir kompleksinės. Pirmiausia propaganda siekia veikti žmogaus mąstymą. O jis tiesiogiai susijęs su priimamais sprendimais (ką darome ir ko nedarome). Plačiąja prasme pasekmės gali būti skirtingos. Jei paveikiamas didžiosios visuomenės daugumos mąstymas, gali būti pasiekta, jog šalyje keisis politinės nuostatos. Taigi sėkminga propaganda galima paveikti pasitikėjimą demokratija, sukelti marginalių Kremliui palankių politinių jėgų palaikymą. Toks siekis potencialiai pasiekiamas, tačiau faktiškai neįgyvendinamas. Be kita ko, jei propaganda įtikinama, kad mes tos šalies negalime apginti, karas gali būti pralaimėtas nė nepradėjus kariauti (žmogus mąstytų: jei neįmanoma apginti, kodėl turiu apskritai kariauti). Taip pat gali būti sukeliamas bendras nepasitikėjimas valstybe, susijęs su tokiais reiškiniais, kaip korupcija“, – potencialių propagandos pasekmių grėsmes analizavo ekspertas.

Kad šių pasekmių išvengtume, turėtume atpažinti atvejus, kai informacija kelia tam tikrų abejonių. V. Denisenko atkreipia dėmesį į kelis signalus, rodančius, jog informacija gali būti propagandinė. „Žinutėje yra manipuliuojama emocijomis, bet nepateikiama faktų, taigi siekiama sukelti isterišką reakciją. Būtina atkreipti dėmesį į šaltinį – kas skleidžia, kas pirminis šaltinis. Socialiniuose tinkluose gali būti pasidalyta patikimo žmogaus atitinkama žinute. Tačiau ir jis galėjo būti apgautas. Todėl verta paieškoti pirminio šaltinio ir pažiūrėti, ar kokybiška, pripažinta žiniasklaida panašią žinutę skleidžia, o galbūt tai plinta iš abejotinų, neaiškių šaltinių. Propaganda mėgsta klijuoti etiketes, vartoti skambius žodžius (pavyzdžiui, nacis, fašistas ir pan.). Jei naujiena privertė suabejoti, būtina patikrinti, ar naratyvas patikimas“, – aiškina ekspertas.

Geriausias atsakas į propagandą yra tiesa. „Visuomenė gana kritiškai žvelgia į Lietuvos žiniasklaidą, tačiau reikia pripažinti, kad lietuviškose medijose galima rasti nemažai publikacijų apie propagandą (pavyzdžiui, apie tai, kaip ją atpažinti). Žurnalistai imasi tokio žanro, kai atskleidžiama, kur sumeluota, kaip siekiama paveikti visuomenę melagienomis ir pan. Tokia švietimo dalis sveikintina ir tikėtina, kad žmogus, susipažinęs su tokia informacija, ir pats vėliau galės suklusti ar atpažinti propagandą“, – sako pašnekovas.

Galima teigti, kad mūsų visuomenė tampa kritiškesnė pasiekiamai viešai informacijai. Tam pritaria ir V. Denisenko: „Iš tiesų apie propagandą kalbama nemažai. Žmogus gali netikėti, kad egzistuoja propaganda, bet vis vien kažką apie ją bus girdėjęs. Todėl atsiranda tikimybė, kad susidūręs su propaganda apie tai susimąstys, pasitikrins jos šaltinius. Supratimas apie propagandą po truputį auga, tačiau nusiraminti neverta. Propaganda gali keistis, siekti apgauti įgudusį ir raštingą žmogų. Karo pradžia propagandos srityje neatnešė naujovių, suintensyvėjimo, bent jau šiuo metu Rusijai propaganda nėra aukščiausias prioritetas. Tačiau nežinome, kas atsitiks Rusijos režimui karui pasibaigus. Galbūt ateis laikas, kai esminis dėmesys bus skiriamas propagandai, kurios skleidimo metodai modernės.“

Tai, kad turime daugiau informacijos, nereiškia, jog ir žinome daugiau

„Prūsijos generolas Karlas fon Klauzevicas XIX a. pradžioje parašė traktatą „Apie karą“, kuriame teigė, kad karas yra politikos pratęsimas karinėmis priemonėmis. Informacinį karą galime suvokti kaip ginčą tarp valstybių informaciniame lauke, kai vietoj ginklo panaudojimo bandai išspręsti ginčą, pateikdamas kitai pusei tam tikrą informaciją ar pasaulio vaizdą. Auditorija jį priima ir sako, kad neturi kitos išeities, nesipriešins, nes procesas išsprendžiamas be fizinio konflikto“, – informacinio karo sąvoką aiškina propagandos ekspertas Mantas Martišius.

Pasak pašnekovo, informacinis karas yra reikšmingas ir neišvengiamas karinių konfliktų palydovas. Visos karo dalyvės visada bandys pagal savo turimus išteklius ir gebėjimus papasakoti istoriją taip, kaip joms naudinga. Tam gali būti naudojami įvairūs įrankiai ir priemonės. Visgi kartais kova informaciniame lauke vyksta net nepradėjus karinio konflikto.

„Suprantama, kad kariauti yra brangu. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad Rusijai Ukrainoje vykdomas karas kainuoja apie milijardą dolerių per dieną. Karinio konflikto metu „Russia today“ (Rusijos valdžios finansuojamas daugiakalbis naujienų kanalas) gavo iš valstybės biudžeto 400 mln. dolerių savo veiklai. Matome, kad tai yra gerokai mažesnė suma, taigi vertinant iš ekonominio taško matyti, jog dažnai kariauti informacinėje erdvėje yra racionaliau. Žinoma, ne visada pavyksta pasiekti savo tikslus nežvanginant ginklų, nes ne visada informacinis karas yra toks galingas“, – sako M. Martišius.

Mokslininko teigimu, informacinis karas neišvengiamai susijęs su propagandos sąvoka. „Propaganda yra dirva, iš kurios išaugo daug dalykų – reklama, ryšiai su visuomene, informacinis karas. Pastarąjį dabar dažnai išskiriame kaip atskirą reiškinį. Dėl technologijų plėtros atsiranda nauji instrumentai, kaip galima paveikti visuomenę. Senas propagandinis ginčas: viena pusė sako, kad spalva juoda, kita – balta. Šiais laikais atsiranda galimybė, kad viena iš šio ginčo šalių tiesiog išjungs kitai pusei elektrą, ir informacijos srautas automatiškai sustos. Tokiu būdu ji teiks tik sau palankias žinias. Tai didžiulis dėmuo informaciniame kare. Naudojamos kibernetinės atakos, technologinė informacinių srautų perdavimo kontrolė. Seniau tokio dalyko nebuvo. Vykdavo karas dėl gėrio, minties, bet nebuvo tokios stiprios technologijų įtakos informacijos sklaidai. Kuo labiau technologijos žengia yra priekį, tuo sudėtingesnis tampa informacinis karas. Visgi Lietuva nėra ta valstybė, kuri galėtų dalyvauti informaciniame kare savo techninėmis galimybėmis“, – aiškina mūsų pašnekovas.

M. Martišius pastebi, kad didesnis ir intensyvesnis informacijos srautas, technologijų pažanga nebūtinai užtikrina objektyvią informaciją. „Apie 1990-uosius kilo idėja, kad kiekvienas žmogus ateityje turės mobilųjį telefoną, kuriuo galės filmuoti, kelti informaciją į internetą ir nebus galima nieko nuslėpti. Po „WikiLeaks“ skandalo (2010 m. „WikiLeaks“ išplatino slaptus diplomatinius susirašinėjimus) manėme, kad gali būti lengvai atskleista ir valstybinė informacija. Problema ta, kad labiau norėta nupiešti tokį ateities vaizdą, tačiau realybėje taip neatsitiko. Tai, kad šiandien turime daug informacijos, nereiškia, jog ir žinome daugiau. Juk jeigu yra daugiau melo, nereiškia, kad sužinome daugiau tiesos. Kalbant apie karą Ukrainoje reikia pasakyti, kad yra dalykų, kurių mes visiškai nežinome. Pavyzdžiui, kiek iš tikrųjų žuvo Ukrainos ar Rusijos karių. Yra daugybė kitų valstybėms reikšmingų sričių, kuriose informacijos mums sakoma tiek ir tokios, kokios tuo metu reikia. Net didėjant technologijų pažangai, informacijos tam tikrais klausimais negalime gauti, nes mums reikalingas patikrintas ir patikimas šaltinis, kurio neturime galimybės pasiekti. Tai galioja tiek karo, tiek taikos metu“, – sako ekspertas.

Anot M. Martišiaus, lietuvių atsparumas nuomonę formuojančiai informacijai auga, tačiau atsipalaiduoti neturėtume. „Situacija nuolat keičiasi, – teigia mūsų pašnekovas. – Sakyčiau, kad Lietuvoje baigėme tris klases. Pirmąją, kai 2011–2012 m. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasakė, kad vyksta informacinis karas. Tuo metu informacinio karo, atakų samprata buvo perkelta iš akademinio lygmens į visuomenės diskusijas. Po Krymo aneksijos 2014 m. ir įvykių Donbase daug kalbėjome apie informacijos atranką. Trečia klasė – 2022 m., kai vėl labai aktyviai domimės šiuo klausimu. Visgi negalime sakyti, kad baigę šias tris klases turime imunitetą. Jeigu praėjus tam tikram laikui situacija nurims, mes vėl užsimiršime, tapsime mažiau atsargūs informacinėje erdvėje.“

Ekspertas regi ir paprastas priežastis, kodėl kai kuriose valstybėse paveikti visuomenę informacine sklaida yra lengviau. Pavyzdžiui, Rusija gebėjo tarsi hermetizuoti savo informacinį lauką, kad į jį nepatektų kita nuomonė. „Rusijos propagandininkai neturi magiškų galių. Vakarų šalyse jų kerai silpsta, tačiau Rusijoje dar yra ganėtinai stiprūs. 22 metus šalį valdo vienas asmuo. Su V. Putino atėjimu į valdžią pradėjo nykti partinė konkurencija, laisvoji spauda, apriboti oligarchai. Tokiomis sąlygomis propagandos metodai neturi būti labai sudėtingi. Galime prisiminti ir kitą valstybę – Šiaurės Korėją. Ten taip pat nėra galimybės gauti objektyvios informacijos, todėl pabėgėliai pasakoja, kad dalis gyventojų nuoširdžiai tiki, jog Pietų Korėja yra gyventi blogesnė šalis“, – sako M. Martišius.

Propagandos ekspertas teigia, kad labai sudėtinga patarti, kaip neapsigauti atsirenkant informaciją ir netapti informacinio karo auka. „Išskirčiau keletą dalykų. Pirmiausia, viešojoje erdvėje yra daug informacijos, bet nereikia galvoti, kad tik viena yra teisinga. Gali būti keli teisingi atsakymo variantai. Yra daugybė socialinių, ekonominių dalykų, kurie priklauso nuo mūsų pasaulėžiūros. Antra, siūlau kritiškai įvertinti, ar ši informacija yra teisinga, koks šaltinis ją skelbia. Labai svarbu, kad informacijos šaltinis būtų patikimas, identifikuojantis save. Visi šaltiniai klysta, bet labai svarbu, ar jie pasitaiso, apie tai paskelbia.

Na, o sudėtingiausia – kritiškai ir nešališkai įvertinti informacijos patikimumą. Psichologai ir kiti specialistai teigia, kad žmonės linkę atsirinkti tą informaciją, kuri jiems patinka, atitinka jų pasaulėžiūrą. Jeigu vegetaras randa informacijos apie mėsos naudą, jis ją automatiškai norės atmesti, net jeigu skelbiama informacija būtų patvirtinta moksliniais tyrimais. Žmogus dažnai nenori išeiti iš savo komforto zonos ir į pasaulį žvelgia per tuos akinius, kuriuos pasirinko“, – teigia M. Martišius.

Kristina Kakurinė, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja: neapykantos žinutės gali užtraukti ir baudžiamąją atsakomybę

Filosofas Imanuelis Kantas yra rašęs, jog „mano laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito žmogaus laisvė“. Taigi kiekvienas žmogus turi jausti didelę atsakomybę tiek už savo žodžius, tiek už savo veiksmus. Šią iškalbingą vokiečių filosofo mintį atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos, kuriose numatyta, kad „žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti“ (25 straipsnio 1 dalis), „laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai“ (25 straipsnio 3 dalis), „laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija“ (25 straipsnio 4 dalis). Šios konstitucinės normos rodo, jog jau pagrindiniame šalies įstatyme eksplicitiškai įtvirtintas požiūris, kad kiekvienas asmuo turi teisę į saviraišką, tikėjimo ir įsitikinimų laisvę, tačiau žmogaus įsitikinimais, praktikuojama religija ar tikėjimu, kaip ir savo minčių raiška bei kūryba, negali būti pateisinami nusikaltimai ar įstatymų nesilaikymas. Taigi tinkamas kiekvieno asmens teisių užtikrinimas ir kiekvieno individo laisvė jas įgyvendinti kartais yra dvi skirtingos to paties medalio pusės.

Nacionaliniame teisiniame reglamentavime teisės į saviraiškos laisvę apribojimo atvejai nustatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 170, 1701 ir 1702 straipsniuose. Vis dėlto karinės agresijos prieš Ukrainą kontekste itin svarbu nustatyti tikruosius nusikalstamų veikų asmens lygiateisiškumui ir (ar) sąžinės laisvei motyvus. Ypač pastaruoju metu žmonės, siekdami išreikšti palaikymą Ukrainai ir jos gyventojams bei pasmerkti karinius veiksmus, dažnai išreiškia ir skatina neapykantą, viešai įžeidinėdami, išjuokdami ar šmeiždami tam tikras žmonių grupes ar joms priklausančius asmenis (pavyzdžiui, karo pabėgėlius, rusakalbius asmenis ir pan.), džiūgaudami dėl juos ištikusių nelaimių ar prieš juos padarytų nusikaltimų, nors tokie veiksmai savo turiniu ir intensyvumu nebegali būti prilyginami įprastai nuomonės raškai ar palaikymui, todėl gali būti net sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės už neapykantos nusikaltimus taikymo. Įtemptame politiniame ir socialiniame kontekste neatsakinga saviraiškos laisvė gali tiesiogiai ar netiesiogiai paskatinti žalingų padarinių atsiradimą visuomenėje, sukelti priešiškumą arba išprovokuoti nepakantumą žmogui ar jų grupei.

BK 170 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešą tyčiojimąsi, niekinimą, neapykantos skatinimą ar kurstymą diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų ir pan. Už tokį neteisėtą elgesį baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. Viešas kurstymas smurtauti, fiziškai susidoroti su tam tikra žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu, finansavimas arba rėmimas tokios veiklos baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

BK 1702 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešą pritarimą Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, jų neigimą ar šiurkštų menkinimą. Už tokį neteisėtą elgesį baudžiama bauda, numatyta laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Baudžiamoji atsakomybė kyla, kai viešas pritarimas tarptautiniams ir karo nusikaltimams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas padaromas grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to būtų sutrikdyta viešoji tvarka. Pažymėtina, kad Tarptautiniame Teisingumo Teisme šių metų vasario 26 d. pradėta Ukrainos byla prieš Rusijos Federaciją, kovo 1 d. registruotas Ukrainos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti nutraukti Rusijos veiksmus. Lietuvos Respublikos Seimas šių metų vasario 24 d. priėmė rezoliuciją „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“, kurioje konstatavo, kad Lietuva smerkia Rusijos Federacijos ir Baltarusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią. Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste kasdien susiduriame su viešojoje erdvėje plintančiais viešais pasisakymais, pritariančiais karinei agresijai ir menkinančiais Ukrainai bei jos gyventojams padarytus nusikaltimus, kurstančiais neapykantą ir smurtą prieš tam tikrą žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį. Toks elgesys dažnai peržengia sąžinės ir saviraiškos laisvės, teisės mąstyti ir elgtis pagal savo įsitikinimus, laisvai reikšti savo asmeninę nuomonę ribas ir gali sukelti baudžiamąją atsakomybę.

Už grupių ir organizacijų, turinčių tikslą diskriminuoti žmonių grupę ar kurstyti prieš ją, kūrimą ir šių grupių ir organizacijų veiklą pagal BK 1701 straipsnį baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienų metų. Už neapykantos nusikaltimus ir pritarimą karo nusikaltimams atsako ir juridiniai asmenys.

Lietuvos teismuose stebimas šių bylų skaičiaus augimas. Štai 2020 m. išnagrinėtos 3 baudžiamosios bylos dėl viešo tyčiojimosi, niekinimo, neapykantos skatinimo ir kurstymo diskriminuoti bet kokios tautos, kalbos, kilmės, socialinės padėties ar pažiūrų ir kt. žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį (BK 170 straipsnio 2 dalis). Baudžiamųjų bylų dėl viešo kurstymo smurtauti, fiziškai susidoroti su tokia žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu (BK 170 straipsnio 3 dalis), grupių ir organizacijų, turinčių tikslą diskriminuoti tam tikrą žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį arba kurstyti prieš ją, kūrimo ir veiklos (BK 1701 straipsnis) ir viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo (BK 1701 straipsnis) šiuo laikotarpiu nebuvo nagrinėjama. O 2021 m. išnagrinėta jau 16 baudžiamųjų bylų dėl nusikaltimų, numatytų BK 170 straipsnio 2 dalyje, ir 12 baudžiamųjų bylų dėl nusikaltimų, numatytų BK 170 straipsnio 3 dalyje. Baudžiamųjų bylų dėl nusikaltimų, numatytų BK 1701 straipsnyje ir 1702 straipsnyje, neišnagrinėta.

2019 m. Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje vieną regiono politiką pripažino kaltu ir nuteisė už tai, kad socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje viešai skelbė interneto svetainės www.rubaltic.ru publikacijas, kuriose niekinami ir užgauliai dėl jų politinių įsitikinimų ir pažiūrų buvo aprašomi Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo dalyviai – partizanai ir jų rėmėjai, siekdamas sukurstyti skaitytojus, suformuoti niekinamą požiūrį į paminėtų asmenų veiklą. Politikas nuteistas ir už tai, kad viešai šiurkščiai menkino SSRS įvykdytą genocidą Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2017 m. Klaipėdos apygardos teismas taip pat apeliacine tvarka išnagrinėjo kitą baudžiamąją bylą, kurioje Klaipėdos rajono gyventojas pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje viešai skelbė vieno leidinio santrauką, kurioje paniekinamai buvo aprašoma žydų tauta, skatinama neapykanta jai etninės kilmės ir socialinės padėties požiūriu, bei rašė įžeidžiančius ir žydų tautą niekinančius komentarus, siekdamas sukurstyti skaitytojus, sukelti neapykantą žydų tautai, suformuoti niekinamą, diskriminacinį požiūrį į juos‏‏‎. Jis nuteistas ir už tai, kad viešai pritarė SSRS vykdytiems nusikaltimams žmoniškumui – Lietuvos gyventojų masiniam trėmimui į Sibirą, juos neigė ir šiurkščiai menkino užgauliu bei įžeidžiančiu būdu.

Policijos nuotr.

Lietuvos policija, siekdama užtikrinti eismo dalyvių, ypač jaunųjų, saugumą keliuose ir viešąją tvarką, prasidėjus naujiems mokslo metams, kai po vasaros atostogų keliuose gerokai padaugėja transporto priemonių, įsilieja pradedantieji vairuotojai, į didžiuosius šalies miestus studijuoti atvykstantys jaunuoliai, patruliuos perėjose prie mokyklų ir tikrins vairuotojų blaivumą. Tam visoje Lietuvoje pasitelkiami šimtai savanorių. Pareigūnai pirmą kartą patruliuos perėjose kartu su Raudonojo Kryžiaus savanoriais.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Rūpindamiesi eismo dalyvių saugumu, policijos pareigūnai ne pirmus metus bendradarbiauja su mokyklų atstovais, socialiniais partneriais, įtraukia dvasininkiją ir pilietiškus bendruomenės narius. Kaip ir kasmet, aktyviai įsitrauks patyrę policijos rėmėjai, jaunieji policijos rėmėjai ir Šaulių sąjungos savanoriai, jie savarankiškai patruliuos su policijos pareigūnais iš anksto numatytose vietose. Be to, šiais metais pirmą kartą bus pasitelkti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai šešiolikoje šalies miestų. Jie padės užtikrinti prevencinę ir šviečiamąją veiklą.

Rugsėjo 1-ąją ‒ Mokslo ir žinių dieną ‒ policijos įstaigos, siekdamos užtikrinti eismo saugumą ir viešąją tvarką, rengia įvairias prevencines priemonės. Rugsėjo mėnesį bus skiriama daug dėmesio eismo saugumui keliuose, gatvėse, pėsčiųjų perėjose prie švietimo ir ugdymo įstaigų užtikrinti. Pareigūnai kartu su savanoriais patruliuos šalia mokyklų esančiose pėsčiųjų perėjose ne tik iki rugsėjo 10 d., savanorius pasitelks ir visą rugsėjį.

Bus vykdomos trumpalaikės prevencinės priemonės, skirtos jauno amžiaus vairuotojams (moksleiviams, studentams), tikrinama teisės vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę turėjimas, saugos diržų, saugos šalmų naudojimas. Policija kreips dėmesį į tai, kaip nepilnamečiai, vairuojantys dviračius, elektrinius paspirtukus, mopedus, laikosi kelių eismo taisyklių reikalavimų. Taip pat bus tikrinama, ar pagal amžių jie gali vairuoti tam tikrą transporto priemonę, ar dėvi saugos šalmus, ar elektriniu paspirtuku nevežamas keleivis ir pan.

Taip pat bus atkreiptas dėmesys į tas transporto priemones, kuriuose į mokyklas vežami vaikai. Bus tikrinamas mokyklinių, maršrutinių autobusų ir kitų transporto priemonių, vežančių vaikus į mokyklas ir iš jų, vairuotojų blaivumas. Kartu su mokyklų administracija bus siekiama užtikrinti, ar vaikus vežančių mokyklinių autobusų vairuotojai arba kitas vaikus lydintis asmuo (ne jaunesnis kaip 18 metų) griežtai užtikrina saugų vaikų įlipimą į transporto priemonę ir išlipimą iš jos, vaikų skaičių autobuse pagal sėdimas vietas, ar saugos diržų naudojimą. Rekomenduojama jaunesnius kaip 10 metų vaikus, prireikus, pervesti į kitą kelio pusę, ypač užmiesčio keliuose, jiems priminti, kad, būnant važiuojamojoje kelio dalyje, turi vilkėti ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais.

Lietuvos policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos rekomenduoja priemones miestuose ir miesteliuose pasirinkti, atsižvelgiant į policijos įstaigos tikslus, vykdomas funkcijas ir eismo saugumo būklę konkrečioje teritorijoje. Taigi, gali būti numatytos papildomos prevencinės priemonės.

Naujų mokslo metų pradžiai daug dėmesio skiria ir Europos kelių policijos tinklas ROADPOL (angl. European Roads Policing Network), kuris vienija daugiau nei 25 Europos šalių kelių policijos pajėgas, tarp jų ir Lietuvos policiją. Š. m. rugsėjo 16–22 d. ROADPOL inicijuoja prevencinę priemonės – Saugaus eismo dienos (angl. ROADPOL Safety Days) minėjimą, rugsėjo 21-ąją skelbia Europos dieną be žuvusiųjų keliuose. Kiekvienas Jūsų, kaip atsakingas ir saugiam eismui neabejingas asmuo, galite pasirašyti asmeninį penkių punktų Saugumo dienų pasižadėjimą (Take a pledge roadpolsafetydays.eu).

Lietuvos kelių policijos tarnybos 2022 m. sausio‒liepos mėn. duomenimis, šalies keliuose įvyko daugiau nei 1 650 eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės. Užfiksuota 19 proc. eismo įvykių, kai nukentėjo nepilnamečiai: žuvo 2 mažamečiai lengvųjų automobilių keleiviai (4-erių mergaitė ir 6-erių berniukas). Sužeista daugiau nei 330 nepilnamečių (101 pėsčiasis, 75 dviračių ir 12 mopedų vairuotojų). Rugpjūčio pabaigoje žuvo 16-metis mopedo vairuotojas, 16-metė mopedo vairuotoja sužeista.

Policijos nuotr.

Rugpjūčio 24 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai Šilutės rajone, Girininkų kaime, negyvenamame pastate, aptiko ir likvidavo naminės degtinės fabrikėlį.

Tai jau penktas naminukės fabrikėlis, kurį pareigūnai aptinka šiais metais Šilutės rajone, tik pastarasis – vienas iš didžiausių.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pareigūnai rado ir likvidavo aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, 12 tonų raugo ir 17 litrų išsunktų „velnio lašų“. Įvykio vietoje sulaikytas ir šios „gamyklos“ savininkas, gim. 1972 m.

Įtarimai pareikšti ir dar vienam vyriškiui, gim. 1966 m., aktyviai prisidėjusiam prie šios nusikalstamos veikos vykdymo.

Minėti asmenys į pareigūnų akiratį pateko pirmą kartą.

Pasak pareigūnų, iš šio aptikto raugo buvo tikimasi pagaminti ne mažiau 1 000 litrų naminės degtinės.

Dėl šio atvejo pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 str. 1 d., 22 str. 1 d., 201 str. 2 d.

Įstatymas už šių nusikalstamos veikos padarymą numato baudą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.

Policija dėkoja gyventojams už teikiamą informaciją ir prašo nelikti abejingiems daromiems teisės pažeidimams ir apie jiems žinomas panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas pranešti.

Policijos.

Finansinių sukčių aktyvumas antrąjį šių metų ketvirtį smarkiai išaugo – masinių atakų sulaukta prisidengiant bankų, siuntų gabenimo tarnybų, prekybos platformų vardais. Beveik dvigubai augus ne tik incidentų skaičiui bei nuostoliams, bet ir sugrąžinamų lėšų sumai, Lietuvos bankų asociacija ir jos vienijamos 20 finansų įmonių drauge su Lietuvos policija, Lietuvos banku ir kitais partneriais pradeda informacinę kampaniją „Atpažink sukčių“, kurios tikslas – atkreipti žmonių dėmesį į apgavikų dažniausiai pasitelkiamas kaukes.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šalies televizijų ir radijo stočių eteryje pasirodė kampanijos klipai, o visi norintieji išsamiau susipažinti su populiariausiais sukčiavimų scenarijais kviečiami apsilankyti interneto svetainėje www.atpazinksukciu.lt.

„Bendradarbiaudami su finansų sektoriaus prevencijos specialistais ir policijos ekspertais išskyrėme dažniausiai nusikaltėlių pasitelkiamas kaukes – kitaip tariant, scenarijus, kuriuos šie pasitelkia sukčiaudami, jiems būdingas frazes ir pažadus. Jų pagrindu sukurti radijo bei TV klipai atskleidžia, kad, susidūrus su sukčiais, toli gražu neiškart suprasi, su kuo turi reikalų. Tik išlaikydamas šaltą protą ir neskubėdamas reaguoti gali iš pavienių ženklų pažinti, kad bendrauji ne su tuo, kuo asmuo prisistato, o su kauke“, – sakė LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

„Finansiniai sukčiai taiko pačius įvairiausius psichologinio spaudimo metodus bei naujas technologijas. Tad sudaryti tipinės jų aukos portretą – vis sudėtingesnė užduotis, mat patys sukčiai turi įvairių kaukių. Nuo apgavikų gali nukentėti bet kuris asmuo – budrumas ir apdairumas šiandien ypač svarbus kiekvienam iš mūsų“, – akcentavo Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas.

Kampanijos kūrybinį sprendimą pasiūlė reklamos agentūra „NEW! Agency“. „Nagrinėdami užduotį aiškia žinute pasiekti ir perspėti kuo daugiau žmonių, supratome, kad svetimo skausmo nebūna: kitų asmenų ašaros ir nesėkmės visada jaudina gerokai mažiau nei mūsų pačių patirtys, nes instinktyviai esame linkę nelaikyti savęs „tokiais kvaileliais“, pasimaunančiais ant sukčių kabliuko. Taip gimė idėja panaudoti kaukių metaforą, aiškiai ir tiksliai parodančią, kad sukčiai kasdien vis gudresni ir apsimeta net pačių patikimiausių profesijų atstovais. Siekėme, kad kampanija savo nuotaika bei koloritu kuo labiau išsiskirtų dabartiniame informaciniame sraute, paskatintų stabtelėti ir susimąstyti – būtent šis patarimas labiausiai įsiminė, konsultuojantis su prevencijos specialistais“, – teigė „NEW! Agency“ kūrybos vadovas Mindaugas Juozapavičius.

Daugėjo netikrų SMS ir laiškų

LBA reguliariai atnaujinama sukčiavimų statistika rodo, kad 2022-ųjų antrąjį ketvirtį incidentų skaičius, lyginant su pirmuoju, išaugo daugiau nei du kartus. Išviliota ir beveik dvigubai daugiau pinigų: gyventojai sukčiams pervedė apie 4 mln. eurų (palyginimui, I ketvirtį – per 2 mln.), užfiksuoti iš viso 2454 incidentai (I ketvirtį – 1056).

Beveik 780 tūkst. eurų buvo sustabdyta bankų pastangomis, kilus įtarimų dėl klientų patvirtintų operacijų. Per tris mėnesius žmonėms ir įmonėms taip pat grąžinta 776 tūkst. eurų, kurie buvo jau iškeliavę iš kliento banko – tai yra bendro teisėsaugos ir bankų darbo rezultatas.

Dažniausiai sukčiai skambina, rašo trumpąsias SMS žinutes ar elektroninius laiškus. Apsimeta teisėsauga, bankų tarnautojais, investicijų brokeriais, netgi bendrovių vadovais ar verslo partneriais. Imasi ir romantinių pinklių – pažinčių internetu. Aukų ieško ir skelbimų portaluose – siūlosi įsigyti prekę ir pateikia fiktyvias nuorodas į svetainę.

Ryškiausia pastarojo laikotarpio tendencija – per antrąjį ketvirtį beveik keturis kartus padaugėjo „fišingo“ atvejų, kai siunčiama suklastota SMS žinutė arba laiškas, primenantis banko ar kitų institucijų pranešimus, siekiant gauti interneto banko prisijungimo duomenis, patvirtinti sukčių atliekamus pavedimus ir pan. Tokių apgavysčių fiksuota daugiau kaip 1500, jos sudarė daugiau kaip 60 proc. visų incidentų. Šitaip iš žmonių išviliota per 1 mln. eurų.

Pernai Lietuvos gyventojų ir įmonių patirti nuostoliai dėl finansinio sukčiavimo sudarė 10,2 mln. eurų, užpernai – 4,8 mln. eurų.

Finansų sektoriaus specialistai primygtinai ragina niekam neatskleisti savo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų, neatidarinėti įtartinų nuorodų, kurias siunčia nepažįstami asmenys, neskubėti reaguoti į gąsdinančias žinutes ar skambučius, kuriais pranešama apie neva užblokuotas paskyras, sąskaitas ir pan.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad sukčiai naudoja nuorodas, kurios primena oficialias bankų ar kitokių paslaugų teikėjų svetaines, tad ekspertai kviečia naudotis tik oficialiais bankų interneto puslapiais, pirkti patikrintose elektroninės prekybos vietose.

Specialistai taip pat pataria neskubėti priimti sprendimų, aklai nesivadovauti nepažįstamųjų patarimais – turint daugiau laiko dažnai kyla daugiau klausimų, kurie galbūt padės išvengti finansinių sukčių pinklių.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

„Kariškio“ meilė baigėsi kartu su moters pinigais.

Garbingas amžius dar nėra proto garantas. Tai akivaizdžiai įrodė Šilutės rajono gyventoja, tapusi dar viena romantinio sukčiavimo auka. Meilė neva pavojingoje misijoje Artimuosiuose Rytose dalyvaujančiu Šveicarijos kariškiu prisistačiusiam vyrui pensininkei kainavo visas gyvenimo santaupas.

Daugiau – https://ve.lt/kriminalai…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Policijos nuotr.

Rugpjūčio 18-20 dienomis pareigūnai vykdė sustiprintą pavojingo ir chuliganiško vairavimo kontrolę. Išaiškinta 16 pavojingo ir chuliganiško vairavimo atvejų (Tauragės mieste ir rajone – 8; Šilutėje – 7; Šilalėje – 1). Visiems pažeidėjams surašyti administracinių nusižengimų protokolai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, užtraukia vairuotojams baudą nuo 170 iki 230 eurų ir teisės vairuoti atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.

Policijos nuotr.

Ilgąjį savaitgalį pareigūnai vykdė sustiprintą leistino greičio kontrolę, tikrino vairuotojų blaivumą.

Patruliuojantys pareigūnai, keliuose užfiksavo 32 transporto priemonių leistino važiavimo greičio viršijimo atvejus (Tauragės mieste ir rajone – 17, Šilalėje – 5 , Šilutėje – 8, Pagėgių savivaldybėje – 2). Nustatyta atvejų, kai leistinas greitis buvo viršytas daugiau kaip 50 km/val.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės rajone 51-erių vyras automobiliu „BMW“ važiavo 162 km/h greičiu, taip viršydamas maksimalų leistiną 90 km/h greitį. Kitas – 48-erių vyriškis kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda automobiliu „PORSCHE“ važiavo 195 km/h greičiu, kai leistinas greitis – 130 km/h. Šiems pažeidėjams gresia baudos nuo 450 iki 550 eurų ir teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 6 mėnesių.

Pareigūnai taip pat pričiupo 4 neblaivius vairuotojus, kuriems nustatytas ne didesnis nei 1,5 promilės girtumas.

Dar 3 vairuotojams buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal LR BK 2811 str.

2022 m. rugpjūčio 12 d. apie 17.10 val. Tauragės rajone, Joniškės kaime, neblaivi (2,22 prom.) moteris, gim. 1961 m., vairuodama automobilį „Peugeot Boxer“ atsitrenkė į priešais atvažiuojantį automobilį „Audi Q8“, vairuojamą blaivaus vyriškio. Sužalojimų eismo įvykio metu išvengta. Apgadintos abi transporto priemonės.

Kitas neblaivus (2,25 prom.) vairuotojas, gim. 1977 m., vairuodamas automobilį „Audi A6“ atsitrenkė į blaivios moters vairuojamą automobilį „Toyota Corola Verso“, kuris buvo sustojęs prie geležinkelio pervažos esančio ženklo „Stop“.

2022 m. rugpjūčio 13 d. apie 4.10 val. Tauragės rajone, Sartininkų kaime, pareigūnai nutraukė dar vieno apgirtusio automobilio „PEUGEOT 407“ vairuotojo kelionę. 37-erių vairuotojas į alkotesterį pripūtė 1,84 promiles.

Policijos pareigūnai ir toliau atidžiai stebės eismo dalyvius ir sieks išaiškinti šiurkščius ir pavojų saugiam eismui keliančius Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Policijos nuotr.

Žolinių savaitgalį kelių policija šalies keliuose dar atidžiau stebės eismo dalyvius, išvykstančius pramogauti, linksmintis ar ilsėtis.

Visą šią savaitę, rugpjūčio 8–14 dienomis, šalyje vykdoma Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network) inicijuota tikslinė prevencinė priemonė „Transporto priemonių leistino važiavimo greičio kontrolė“ (angl. Operation Speed).

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu vasarą šalies kurortuose ir kurortinėse teritorijose pastiprintai kontroliuojama viešoji tvarka. Lietuvos kelių policijos tarnyba papildomus ekipažus skiria ir Klaipėdos apskričiai. Šeštadienį anksti ryte į pajūrį išvyks papildomi Lietuvos kelių policijos ekipažai. Patyrę pareigūnai iki antradienio šioje apskrityje padės savo kolegoms užtikrinti eismo priežiūrą ir žmonių saugumą.

Parinktų prevencinių priemonių tikslas – užtikrinti, kad eisme nedalyvautų nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų apsvaigę asmenys, užkardyti pavojingą ar net chuliganišką vairavimą ir greičio viršijimą švenčių ar ilgųjų savaitgalių dienomis, kai padidėja eismas visoje šalyje, ypač pajūryje ir kitose kurortinėse vietose.

Lietuvos kelių policija ragina keliauti saugiai. Važiuokite tik neviršydami leistino važiavimo greičio, prieš sėsdami prie vairo nevartokite alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Keliaudami automobiliu nepamirškite užsisegti saugos diržų, o kelyje venkite bet kokių su vairavimu nesusijusių veiksmų: nevalgykite, nesinaudokite mobiliojo ryšio priemonėmis. Būkite dėmesingi kartu su jumis keliaujantiems vaikams, keleiviams ir kitiems eismo dalyviams.

Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, per šių metų ilgąjį Joninių savaitgalį, birželio 23–26 dienomis, šalies keliuose įvyko 34 eismo įvykiai, per kuriuos 3 žmonės žuvo, 47 buvo sužeisti.

Iš viso iki rugpjūčio 11 dienos šalyje per eismo įvykius žuvo 59 žmonės, sužeisti 2 116. Per tą patį laikotarpį 2021 metais žuvo 82, o sužeisti 1 846 žmonės.

Šalies institucijų ir organizacijų bendro darbo pastangomis per pastarąjį dešimtmetį, nuo 2011 iki 2021 metų, žuvusiųjų kelyje skaičius šalyje sumažėjo perpus. Už šį pasiekimą Lietuva buvo įvertinta svarbiausiu apdovanojimu saugaus eismo srityje – mūsų šaliai skirtas Europos transporto saugos tarybos apdovanojimas „PIN Award“.

taurages.teismai.lt nuotr.

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai tęsia veiklą naujai rekonstruotame pastate Šilutės miesto širdyje, Lietuvininkų g. 11, kuriame anksčiau veikė Šilutės profesinio mokymo centras.

Naujos patalpos, lyginant su buvusiomis kapitalinio remonto reikalaujančiomis patalpomis M. Jankaus gatvėje, Šilutėje, kur kas erdvesnės, šviesesnės ir jaukesnės, todėl tiek teismo darbuotojai tiek proceso dalyviai galės jaustis komfortabiliai, kadangi patalpos pritaikytos jų poreikiams.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Naujuose rūmuose įrengtos specialios patalpos, kurios būtinos arba reikalingos teismo funkcijoms vykdyti: 5 posėdžių salės, laukiamieji, raštinė, archyvas, dokumentų saugyklos, konvojuojamų asmenų laikino sulaikymo, konvojaus pareigūnų, susipažinimo su bylomis patalpos, nepilnamečių proceso dalyvių apklausos ir mediacijos kambariai, kitos administracinės ir techninės patalpos. Rekonstruotame pastate iš viso įrengtos 38 modernios darbo vietos. Naujame pastate jau nuo pirmadienio vyksta teismo posėdžiai.

Pastato rekonstrukcija prasidėjo 2018 metų spalio mėnesį ir galutinis pastato pridavimo aktas tarp statybos darbus vykdžiusio rangovo UAB „Versina“, užsakovo Nacionalinės teismų administracijos atstovų ir pastato naudojo Tauragės apylinkės teismo vadovo, pasirašytas vakar.

Teismo pirmininko Egidijaus Mockaičio teigimu, statybų procesas pareikalavo daug pastangų iš teismo administracijos, siekiant, kad rekonstruojamas pastatas maksimaliai atitikti teismo funkcijų vykdymui keliamus reikalavimus, nes rekonstrukcijos metu išaiškėjo senojo pastato defektai, kurie nebuvo numatyti rekonstrukcijos projekte, dėl ko ne kartą teko koreguoti pastato rekonstrukcijos projektą, o tai pareikalavo papildomo laiko ir finansinių sąnaudų. Dėl pasaulinės Covid-19 ligos plitimo pandemijos, iššūkių kėlė ir pristatyti vėluojančios statybinės medžiagos. Daug pastangų pareikalavo pastato teritorijoje buvusių aplinkinių namų gyventojams priklausiusių garažų pašalinimo klausimas.

Visgi, bendra statytojų Nacionalinės teismų administracijos, rangovo ir teismo administracijos dėka, pastatas pilnai tinkamas naudoti. Šiai dienai tai vieni moderniausių ir estetiškai gražiausių, nepažeidžiant aplinkosauginių reikalavimų Lietuvoje pradedantys veikti teismo rūmai.

Teismo pirmininkas taip pat dėkoja Šilutės rūmų darbuotojams už jų ilgametę kantrybę dirbant sunkiomis sąlygomis, džiaugiasi jog po daugelio metų Šilutės miestas turi dar vieną šiuolaikišką valstybės įstaigą.

Oficiali teismo rūmų atidarymo ceremonija planuojama rugsėjo antroje pusėje.

Policijos nuotr.

Pareigūnai prašo visuomenės atpažinti vaizdo kamera užfiksuotą vyrą, vairuojantį automobilį ,,Toyota Avensis’’ (universalas, pilkos spalvos).

Šis asmuo galimai turi ir gali suteikti papildomos informacijos apie eismo įvykį, kuris įvyko 2022 m. rugpjūčio 1 d. 11.55 val. Šilutėje, Jankaus g. 3.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Atpažinus minėtą asmenį prašoma susisiekti su Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja Agne Vaitkiene, tel. 870064046 arba el.p. agne.vaitkiene@policija.lt

Policijos nuotr.

Policijos pareigūnai, dirbdami savo darbą, sulaukia ne tik šiltų padėkos žodžių. Vis dar pasitaiko drąsuolių, nevengiančių įžeisti pareigūnus.

Socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Kur stovi trikojis Šilutėje“ buvo patalpinti du įrašai, žeminantys policijos pareigūnus.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Labai drąsi 27-erių socialinių tinklų lankytoja ir iškalbingas 59-erių vyriškis savo veiksmais įžeidė ne tik policijos pareigūnų garbę ir orumą, bet ir padarė administracinus nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje (Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas). Už šiuos pažeidimus numatyta bauda nuo 90 iki 140 eurų.

Atminkite, kad socialiniai tinklapiai yra vieša erdvė, kurią mato visi žmonės ir už padarytus nusižengimus kitų asmenų atžvilgiu reikia atsakyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Dėkojame piliečiams, kurie nuolat praneša policijos pareigūnams apie jiems skirtus žeminančius komentarus.

Informuojame, kad Imuniteto valdybos pareigūnai imsis visų priemonių apginti ir apsaugoti kiekvieno pareigūno garbę ir orumą.

Prieš skelbdami informaciją, kuri gali turėti įtakos kitiems, pagalvokite apie galimas pasekmes sau.

Tauragės AVPK inf.

Policijos nuotr.

Rugpjūčio 2-5 dienomis Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai fiksavo neatsakingus vairuotojus, kurie, vairuodami transporto priemones, naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis.

Nors vairuotojai apie sugriežtintą kontrolę buvo įspėti iš anksto socialiniuose tinkluose, tačiau daugelis į šį policijos pareigūnų įspėjimą nesureagavo ir Kelių eismo taisyklių nesilaikė.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pareigūnai užfiksavo iš viso 40 nedrausmingų vairuotojų, besinaudojančių mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant: Šilalės miesto ir rajono – 7, Šilutės r. – 11, Tauragės r. – 22.

Šiems pažeidėjams gresia baudos nuo 60 iki 90 eurų. Pakartotinai pažeidus taisykles gresia netekti vairuotojo pažymėjimo nuo 1 iki 3 mėnesių.

Mobilieji telefonai dažnai palengvina mūsų kasdienybę, tačiau jų naudojimas vairuojant gali būti pražūtingas, todėl vairuojant vertėtų jų atsisakyti. Šį įprotį prie vairo turite pamiršti!

Kalbėtis telefonu vairuojant leidžiama tik vienu būdu – naudojant laisvų rankų įrangą.

Pareigūnai taip pat nustatė ir 3 chuliganiško vairavimo atvejus, kai pavojingai lenkiant buvo sukeltos avarinės situacijos kelyje.

Tokius pažeidimus galima pamatyti kasdien, tačiau daugybė vairuotojų nesuvokia, kad toks lenkimas yra draudžiamas ir tampa skaudžia eismo įvykių priežastimi.

Tauragės AVPK inf.

Policijos nuotr.

Policija praneša apie rugpjūčio mėnesį planuojamas vykdyti prevencines priemones saugiam eismui užtikrinti.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Rugpjūčio 2–5 d.:
pavojingo ir chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, kur tai draudžiama daryti, važiavimo per sankryžas, šviesoforo signalų paisymo kontrolė;
vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis ir pan.), kontrolė.

Rugpjūčio 8–14 d. – transporto priemonių leistino važiavimo greičio kontrolė (angl. Operation Speed), vykdoma daugelyje Europos šalių (inicijuota Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network).

Rugpjūčio 13–16 d. – transporto priemonių (įskaitant dviračių, elektrinių paspirtukų), vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių, kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai.

Rugpjūčio 18–20 d. – pavojingo ir chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, kur tai draudžiama daryti, važiavimo per sankryžas, šviesoforo signalų paisymo kontrolė.

Rugpjūčio 22–25 d. – vairuotojų nenustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles, kontrolė.

Rugpjūčio 26–28 d. – dviračių (elektrinių paspirtukų) vairuotojų kontrolė (kaip šie eismo dalyviai laikosi Kelių eismo taisyklių VIII skyriaus (Reikalavimai dviračių vairuotojams) nuostatų).

Atkreiptinas dėmesys, kad apskričių vyriausieji policijos komisariatai savo prižiūrimose teritorijose gali organizuoti ir kitas papildomas prevencines priemones.

Kviečiame nelikti abejingiems mūsų visų saugumui – būti saugiam kelyje kiekvieno teisė, pareiga, atsakomybė.

Saugaus kelio!

aad.lrv.lt nuotr.

Skambiai prasidėjusi byla dėl 2021 metų pradžioje Rusnėje, Atmatos upės pakrantėje, iškirstų tūkstančių medžių ir krūmų sumenko iki administracinio nusižengimo tyrimo.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Aplinkos apsaugos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjos (l. e. p.) Jurgitos Jasiūnienės atsakymas į „Šilutės ETA Žinių“ paklausimą:
„Laba diena, kadangi apskaičiuota didelė žala, byla buvo perduota Klaipėdos apygardos prokuratūrai. Prokuratūra 2022 m. kovo mėn., atlikusi ikiteisminį tyrimą, priėmė nutarimą bylą nutraukti. Byla grąžinta AAD tirti kaip administracinį nusižengimą, todėl Klaipėdos valdybos Šilutės AAI pareigūnai dėl šio nusižengimo pradėjo administracinę teiseną. Byloje galutinis sprendimas nepriimtas.
Pažymėtina, kad asmuo laikomas padariusiu administracinį nusižengimą tik nustatyta tvarka įsiteisėjus nutarimui, kuriuo asmuo pripažįstamas padariusiu administracinį nusižengimą. Šiuo metu byla perduota nagrinėti Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriui.“

Medkirčiai Atmatos upės pakrantėje darbavosi 2021-ųjų pradžioje. Įvykį tyrę aplinkosaugininkai tuomet suskaičiavo ir išmatavo 5168 įvairaus skersmens ir rūšies kelmus.

aad.lrv.lt nuotr.

Aplinkos apsaugos departamento Šilutės aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai gavo asmens skundą, kad iš kaimynui priklausančio lauko tualeto sklinda blogas kvapas. Aplinkosaugininkai pažeidimą tikrai nustatė. Tik paaiškėjo, kad nuotekų netvarko ne kaimynas, o pats pranešimo autorius.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Atvykę į nurodytą vietą viename Saugų seniūnijos kaime, Šilutės AAI pareigūnai taršos nenustatė: lauko tualeto vieta atitinka reikalavimus, duobė buvo neperpildyta ir sandari, blogas kvapas taip pat nesklido.

Vis dėlto, toliau nagrinėjant skundą, paaiškėjo, kad pranešėjas vandenį buičiai ima iš UAB „Šilutės vandenys“, bet bendrovei nuotekų tvarkyti neperduoda. „Be to, nevalytos nuotekos iš rezervuaro buvo pumpuojamos į buitinių atliekų komposto duobę, todėl kieme ne tik sklido smarvė, bet ir buvo teršiama aplinka“, – sakė Šilutės AAI pareigūnė Sidona Vindžigelskienė.

Už aplinkos teršimą nuotekomis asmeniui gresia 60–300 eurų bauda, taip pat duotas nurodymas sudaryti sutartį su „Šilutės vandenimis“ dėl nuotekų išvežimo ir tvarkymo.

Policijos nuotr.

Lietuvos kelių policija liepos mėnesį šalies keliuose organizuos 6 tikslines prevencines priemones. Viena iš priemonių, inicijuota Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network), bus vykdoma daugelyje Europos šalių. Visų priemonių tikslas – mažinti eismo įvykių, kuriuose žūsta arba sužeidžiami žmonės, skaičių. Žygio per Lietuvą metu – Karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos giesmės dienos proga – bus surengtos pilietinės diskusijos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tikrins ir vairuotojus, ir pėsčiuosius

Liepos mėnesį daug dėmesio bus skirta elektrinių paspirtukų ir dviračių vairuotojams. Dvi pirmąsias liepos savaites bus siekiama išaiškinti pavojingo ir chuliganiško vairavimo atvejus, vykdomi vairuotojų blaivumo patikrinimai, kontroliuojamas saugos priemonių naudojimas, taip pat naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant.

Liepos 1–5 d. pareigūnai tikrins, ar dviračių ir elektrinių paspirtukų vairuotojai laikosi jiems nustatytų Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Liepos 8–11 d. bus sustiprinta transporto priemonių, tarp jų ir dviračių, elektrinių paspirtukų vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kontrolė. Liepos 13–15 d. pareigūnai kontroliuos, ar vairuojant nesinaudojama mobiliojo ryšio priemonėmis, kai automobilyje nėra laisvų rankų įrangos. Taip pat bus tikrinama, ar transporto priemonių vairuotojai, taip pat keleiviai naudoja privalomas saugos priemones: saugos diržus, specialias sėdynes ir (ar) prisegimo sistemas, skirtas vaikams, saugos šalmus (asmenys iki 18 metų, važiuojantys dviračiais, elektriniais paspirtukais; mopedų, visų rūšių motociklų vairuotojai ir keleiviai).

Mobiliuosiuose patikros postuose bus tikrinamas vairuotojų blaivumas ir apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų, vykdoma leistino važiavimo greičio ir kartu pavojingo manevravimo bei chuliganiško vairavimo ir pėsčiųjų kontrolė. Be to, pareigūnai vykdys krovininių, akcizinių ir kontrabandinių prekių gabenimo patikrą ir nelegalios migracijos kontrolę.

Minės Valstybės dieną

Lietuvos kelių policijos tarnyba kartu su Kauno apskrities Vytauto Didžiojo šaulių 2-ąja rinktine sveikins Lietuvos žmones Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos proga. Liepos 6-ąją, vidurdienį, motošauliai kartu su kelių policijos pareigūnais Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, pradės motorizuotą žygį per Lietuvą.

„Mūsų Tarnybos pareigūnai – stiprūs, ryžtingi ir savo kraštą mylintys žmonės, todėl ir jungiamės į šį žygį. Kartu su šauliais siekiame vieno tikslo – saugios Lietuvos. Kelių policija gali sudominti ir paskatinti jaunus žmones rinktis tarnybą Lietuvos policijoje. Tai galimybė dirbti su pačiomis naujausiomis technologijomis ir technika saugant žmonių gyvybes šalies keliuose“, – sako Vytautas Grašys, Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas.

Liepos 6–9 d. kolona judės maršrutu Kaunas–Palanga–Šiauliai–Panevėžys–Kernavė. Liepos 6-osios vakare „plieniniai žirgai“ pasieks Palangą, kur 21 valandą prisijungs prie žmonių, susirinkusių giedoti Lietuvos himną, būrio. Per 4 kelionės dienas žygio dalyviai skirtinguose miestuose surengs susitikimus su miestų gyventojais. Susirinkusiesiems policijos pareigūnai, ugniagesiai, greitosios medicinos pagalbos paramedikai, VšĮ Nacionalinio kraujo centro atstovai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai, šauliai pasakos apie savo darbą, skatins diskusijas, ką kiekvienas pilietis gali ir turi nuveikti Tėvynės labui. Susitikimuose bus raginama aukoti Ukrainos kovotojams, o už surinktas lėšas planuojama šios šalies kariams nupirkti elektrinį motociklą.

Kadangi pastaruoju metu nemažai eismo įvykių įvyksta dėl neatsargaus ir neatsakingo vairuotojų manevravimo, antrojoje liepos mėnesio pusėje (liepos 25–27 d.) planuojama sustiprinta pavojingo ir chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, kur tai draudžiama daryti, važiavimo per sankryžas, šviesoforo signalų paisymo kontrolė, o liepos 18–24 d. vyks jau trečioji šiais metais Europos kelių policijos tinklo ROADPOL inicijuota prevencinė priemonė – krovininių automobilių ir autobusų kontrolė (angl. Operation Truck & Bus).

Daugelio mūsų šalies institucijų ir organizacijų bendro darbo pastangomis per pastarąjį dešimtmetį, nuo 2011 iki 2021 metų, šalyje perpus sumažėjo žuvusiųjų kelyje skaičius. Už šį pasiekimą Lietuva neseniai (š. m. birželio viduryje) buvo įvertinta svarbiausiu apdovanojimu saugaus eismo srityje – mūsų šaliai skirtas Europos transporto saugos tarybos apdovanojimas „PIN Award“.