www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai informuoja, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) šalyje vėl padidėjo.

Pirmąją šių metų savaitę (2018 m. sausio 1-7 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 64,3 atv./10 tūkst. gyventojų.

Klaipėdos apskrities rodiklis – 59,4 atv./10 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau – 87,9 atv./10 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 1-ąją savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Alytaus administracinėje teritorijoje.

2018 m. 1-ąją savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyta 13 asmenų. Iš jų – 6 asmenys 2-17 metų, kiti – suaugusieji. 1 asmuo hospitalizuotas intensyviosios terapijos skyriuje.

Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai apskrityse

Šilutės ligoninės nuotr.

Šilutės ligoninės Vaikų ligų skyriaus mažieji ligoniukai gydomi atsinaujinusiame skyriuje. Prieš pat Naujuosius metus buvo užbaigti visi remonto darbai. Skyriaus vedėja Vaidilutė Intienė džiaugiasi, kad kolektyvas ir gydomi pacientai šventes sutiko gražiame skyriuje. Tądien ligoninės bendruomenei buvo pristatyti visi atlikti darbai, padėkota rėmėjams.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vaikų ligų skyriuje atnaujintos sienos, grindys, baldai žaidimų kambariui ir kai kuriems personalo kabinetams. Nuo šiol mažuosius pacientus ir jų tėvelius įžengiant į skyrių pasitinka ir atnaujintas spalvingas piešinys ant sienos su užrašu „Ačiū, kad pasirinkote mus“.

Gražiu, suremontuotu skyriumi džiaugėsi visa ligoninės bendruomenė bei kolektyvui linkėjo neprarasti atkaklumo siekiant užsibrėžtų tikslų. Tądien įstaigos administracija sveikino gydytojas, įteikdama M. Jankaus meno mokyklos auklėtinių kurtą paveikslą.

„Moterys savo atkaklumu pasiekia viską, kas neįmanoma. Tikrai rezultatas akivaizdus – skyrius atsinaujinęs. Džiaugiamės mes visi. Gera gydytis mažiesiems tokiame spalvingame ir suremontuotame skyriuje“, – skyriaus kolektyvą pasveikino Šilutės ligoninės vadovas Darius Steponkus. Jis pridūrė, kad vadovybė ir toliau prisidės prie gydytojų sumanymų ir atsižvelgs į juos planuojant kitus remonto darbus, siekiant pagerinti gydymo paslaugų kokybę.

Skyriaus vedėja V. Intienė dėkojo vadovybei, įmonių atstovams, visiems, kurie prisidėjo prie skyriaus gražinimo. „Kiekvienas atnaujintas skyriaus kampelis džiugina kolektyvą, nes mes norime priimti savo pacientus į gražesnę, jaukesnę aplinką. Mes likome nustebinti, kad prisidėti prie mūsų skyriaus atnaujinimo sutiko daug rajono įmonių vadovų, kiti gyventojai. Ačiū visiems, kurie neliko abejingi. Žinoma, tikimės ir toliau naujinti skyrių“, – sakė gydytoja. Ji ne tik dėkojo už bendradarbiavimą, bet ir linkėjo sveikatos, gražių švenčių.

Tądien skyriaus kolektyvas kartu su administracija aptarė kitus planus. Ateityje ruošiama antro aukšto renovacija, planuojama atnaujinti palatas, jų duris spalvingais piešiniais, sienas papuošti Šilutės M. Jankaus meno mokyklos auklėtinių dovanotais paveikslais, pačių medikų darytomis fotografijomis.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau – ULAC) medikai informuoja, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) šalyje sumažėjo.

Paskutiniąją – 52-ąją praėjusių metų savaitę (2017 m. gruodžio 25-31 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 46,9 atv./10 tūkst. gyventojų.

Klaipėdos apskrities rodiklis – 41,4 atv./10 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis praėjusių metų 52-ąją savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Telšių administracinėje teritorijoje.

52-ąją metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo hospitalizuoti 8 asmenys. Iš jų – 1 vaikas iki 2 metų amžiaus, 2 asmenys – 2-17 metų, kiti – suaugusieji.

Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai apskrityse

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau – ULAC) medikai informuoja, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) šalyje sumažėjo.

51-ąją šių metų savaitę (2017 m. gruodžio 18-24 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 66,2 atv./10 tūkst. gyventojų.

Klaipėdos apskrities rodiklis – 65,4 atv./10 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 51-ąją savaitę registruotas Tauragės administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Alytaus administracinėje teritorijoje.

51-ąją metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo komplikacijų į ligoninę paguldyta 11 asmenų. Iš jų – 1 vaikas iki 2 metų amžiaus, 4 – iki 17 metų, kiti – suaugusieji.

Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai apskrityse

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau – ULAC) medikai informuoja, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) šalyje nežymiai sumažėjo.

50-ąją šių metų savaitę (2017 m. gruodžio 11-17 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 80,3 atv./10 tūkst. gyventojų.

Klaipėdos apskrities rodiklis – 74,7 atv./10 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

2016 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 71,6 atv./10 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 50-ąją savaitę registruotas Šiaulių administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Alytaus administracinėje teritorijoje.

50-ąją metų savaitę visoje Lietuvoje į ligoninę dėl gripo paguldytas vienas suaugęs asmuo.

Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai apskrityse

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau – ULAC) medikai informuoja, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) šalyje ir toliau didėja.

49-ąją šių metų savaitę (2017 m. gruodžio 4-10 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 81,2 atv./10 tūkst. gyventojų.

Klaipėdos apskrities rodiklis – 74,3 atv./10 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

2016 m. tuo pačiu metu sergančiųjų Lietuvoje buvo mažiau – 71,9 atv./10 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 49-ąją savaitę registruotas Šiaulių administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Vilniaus administracinėje teritorijoje.

49-ąją metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo hospitalizuoti 9 asmenys. Iš jų – 2 vaikai iki 2 metų amžiaus, 4 asmenys iki 17 metų, kiti suaugusieji. Du asmenys buvo gydomi intensyvios terapijos skyriuje.

Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai apskrityse

Šilutės ligoninės nuotr.

Šilutiškė kineziterapeute Indrė Toleikytė dar tik antri metai dirba VšĮ Šilutės ligoninėje. 25 metų mergina Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje kasdien rūpinasi sunkiais ligoniais.

Rūpinantis senyvo amžiaus ligoniais reikia ne tik profesinių žinių, bet ir asmeninių savybių: drąsos, nuoširdumo, žmogiškumo… Gal daugelis jaunų žmonių nė neįsivaizduotų savęs Indrės vietoje, tačiau mergina tikina esanti patenkinta savo darbu.

Skaityti toliau

„Įrodžiau sau, kad įstengsiu“

Kineziterapeutė atviravo, kad prieš įsidarbinant Šilutės ligoninėje nerimavo, ar jai pavyks rasti savyje jėgų tinkamai atlikti savo darbą, kuris sunkus ne tik emociškai, bet ir fiziškai. „Mane įspėjo, kad darbas skyriuje yra savitas, tačiau aš nepabūgau, bet atvirkščiai – norėjosi išbandyti ne tik save, bet ir parodyti, kad galiu puikiai atlikti savo darbą“, – pasakojo I. Toleikytė.

Dar studijuodama Šiaulių valstybinėje kolegijoje mergina bendravo su senais žmonėmis, mokėsi dirbti su jais, atlikti įvairius pratimus jiems. Anot jos, susipažinusi kone su visais sunkiais ligoniais, kurie gydosi skyriuje Šilutės ligoninėje, tapo artima lyg su šeimos nariais. „Žmogus yra žmogus ir nesvarbu, ar jis senas, ar jaunas. Aš stengiuosi atlikti savo darbą tinkamai, su jais ir pasikalbėti, juos išklausyti. Šis darbas manęs negąsdina, aš jį atlieku nuoširdžiai. Mes, kaip šeima, kartu pasijuokiame ir rimtai pasikalbame“, – atskleidė masažuotoja.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Seniems žmonėms reikia fizinio aktyvumo, todėl, kiek įmanoma, I. Toleikytė stengiasi jiems padėti, atlikdama mankštas. „Jie nejudrūs, kai kurie judėti ir atsisako. Mes stengiamės jiems padėti tapti vėl savarankiškiems. Tiesa, vien mūsų noro neužtenka, jie ir patys turi to norėti. Nors skyriuje yra ir užsispyrusių asmenybių, kurie neturi ne tik jėgų, bet ir noro fiziniams pratimams. Mums svarbu ir juos nuteikti mankštai, todėl šis darbas ne tik fizinis, bet ir emociškai sunkus“, – apie darbą skyriuje pasakojo kineziterapeutė.

Slaugos skyriaus specialistai reikalingi rajonui

Statistikos departamento duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje sparčiausiai augo vyresnio amžiaus žmonių skaičius ir šiuo metu kas penktas gyventojas yra vyresnis nei 60 metų. Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos valstybių visuomenė sparčiai sensta, todėl išauga globos ir slaugos paslaugų poreikis. Slauga – asmens sveikatos priežiūros dalis, kuri apima sveikatos ugdymą, stiprinimą, išsaugojimą, ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką, sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichinę ir socialinę priežiūrą. Ne nuostabu, kad šiandien slaugytojo profesija – turbūt viena reikalingiausių profesijų mūsų visuomenėje, nes darbas su sunkiai sergančiais ligoniais reikalauja didžiulio pasiaukojimo, meilės bei užuojautos kitam.

Skyriaus vedėja pažymi slaugytojos profesiją, kaip vieną iš glaudžiai su pacientu susijusių profesijų. Tai sritis, kai slaugytas turi būti stipriai atsidavęs šiam darbui: jam svarbu užmegzti glaudų ryšį su pacientu, gebėti jį suprasti. Žinoma, slaugytojo, kaip ir gydytojo darbas yra nelengvas ir fiziškai, ir emociškai, nes jie rūpinasi ne tik ligoniais, bet ir jų artimaisiais, padėdami išgyventi jiems artimojo ligą ar mirtį. Tai tokios savybės, be kurių nė vienas slaugytojas negalėtų būti geru. Juk tokie slaugytojai ir yra reikalingi visuomenei. Šilutės ligoninėje ne tik slaugytojai, bet ir visi skyriuje dirbantys: vidaus ligų gydytojai, padėjėjai kitų specialybių gydytojai, yra profesionalūs, atsakingi, sutverti šiam darbui ir tokie, kokie reikalingi visuomenei.

Jie rūpinasi savo pacientų poreikiais, padeda jų šeimoms siekti kuo geresnės gyvenimo kokybės, paremia kančios metu ir kartu su jais išgyvena. Tiek gydytojas, tiek slaugytojas dirba kartu vienas kitą papildydami ir abu veikia paciento labui. ,,Specialistams tenka rasti savyje daug dvasinės ir fizinės stiprybės. Mes neretai tampame ir draugais, o kartais būname net artimesni už jų gimines. Pacientai dalinasi savo problemomis, išgyvenimais, todėl esame kaip viena didelė šeima”, – pasakojo Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus vedėja Nijolė Ramanauskienė.

Gražūs žodžiai iš pacientų artimųjų

„Mes dėkojame visiems skyriuje dirbantiems: tiek gydytojams, tiek slaugytojams ar jų padėjėjams. Mūsų šeimos narys buvo puikiai slaugomas, prižiūrimas, juo rūpinosi kaip dera, todėl esame patenkinti nuoširdžiu specialistų darbu”, – apie VšĮ Šilutės ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus darbuotojus kalbėjo verslininkas Česlovas Ramoška. Tačiau gražių žodžių išgirdome ne tik iš švėkšniškio, bet ir kitų Šilutės rajono gyventojų. Kone daugelis pacientų ar jų artimųjų džiaugiasi skyriaus specialistais. Anot jų, ten dirbantys medikai profesionalūs, nuoširdūs, atsidavę kitiems.

VšĮ Šilutės ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje daugelis sutiktų ligonių artimųjų sutinka, kad jų giminaičiais rūpinasi profesionalūs, atsakingi, geri žmonės. Tačiau jie ne tik, kad rūpinasi slaugomų ligonių poreikiais, bet padeda jų pačių šeimoms siekti kuo geresnės gyvenimo kokybės, o esant sveikatos sutrikimams, paremia ir kančios metu. ,,Mūsų kvalifikuoti skyriaus darbuotojai visada nuoširdžiai padeda mažinti pacientų skausmus, baimes. Visi drauge stengiamės, sukurti jaukią atmosferą, kad liga nevirstų kančia“, – sakė N. Ramanauskienė.

Slaugos kokybei skiriamas ypatingas dėmesys

Skyriuje yra teikiamos stacionarinės pirmo lygio palaikomjo gydymo ir slaugos paslaugos po gydymosi namuose, kai ambulatorinė pagalba tampa neefektyvi bei po stacionarinio gydymo, kai yra reikalingas tik palaikomasis gydymas ir slauga. Skyriuje teikiamos gydymo, slaugos, sveikatą atstatomosios procedūros – masažas, gydomoji mankšta. Taip pat teikiamos ir kitos sveikatos priežiūros paslaugos bet kokio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, esant nustatytai galutinei diagnozei, kai nebereikalingas papildomas ištyrimas ir yra netikslinga reabilitacija specializuotuose skyriuose. Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje dirba vidaus ligų gydytojai, gydytoja pulmonologė, joms padeda 19 bendrosios praktikos slaugytojų, jų padėjėjos bei socialinis darbuotojas. Prireikus pacientus konsultuoja kitų specialybių gydytojai, įskaitant ir psichologą, psichiatrą. „Slaugos skyriaus medikai, ligoniams tirti naudoja visą ligoninės įrangą. Svarbu ir tai, kad ligoniai čia jaučiasi saugūs 24 valandas per parą, mat bet kada iškviečiami visų kitų sričių specialistai“, – pridūrė skyriaus vedėja.

Prieš 15 metų…

Gydytoja N. Ramanauskienė skyriui vadovauja nuo pat jo įsikūrimo dienos. Pati kilusi iš Tauragės, o baigusi Kauno medicinos institutą ir įgijusi vidaus ligų gydytojos specialybę buvo pakviesta dirbti į Šilutę. N. Ramanauskienė prisimena, kad tada dar tik kūrėsi Slaugos skyrius. Anot jos, tai sritis, kuri traukė nuo pat pradžių pradžios. Kaip ji pati pasakojo, ši sritis manęs neišgąsdino, o minčių dirbti kitokį darbą ar kitoje srityje, net nebuvo. „Žinoma, darbas skyriuje buvo sunkus, jis toks yra ir, matyt, visada bus. Tačiau tai nė kiek negąsdina. Vis tik skyriuje jau dirbu 15 metų. Juk kiekvienas darbas reikauja pastangų ir su laiku išsiugdai savyje kitų savybių”. Gydytoja atskleidė, kad skyriaus aukso amžius buvo tada, kai kartu dirbti pradėjo gydytoja Irena Pranevičienė ir Birutė Gurauskienė. Mat nuo tada skyrius ypač sparčiai plėtėsi ir, anot jos, lovadienių skaičius buvo rekordinis. „Nuo tada plečiamės neįtikėtinais tempais, tokios paslaugos paklausa yra labai didelė ir kasmet vis didėja. Pradžioje buvo 15 lovų, o dabar jų turime jau 60. Panašu, kad tai dar ne pabaiga, nes skyriuje planuojama įkurdinti dar papildomų lovų”, – kalbėjo skyriaus vedėja.

Šilutės ligoninėje 2006-aisiais įkurtas Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius. Tuo metu skyriuje buvo tik 25 lovos. Šiuo metu jų – 60, kurios yra finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal sutartį su Teritorine ligonių kasa. Ankščiau skyrius buvo įsikūręs Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centre. Dabar ligoninėje slaugomi ligoniai įkurti patalpose, kurios anksčiau priklausė dviem skyriams – buvusiame Nervų ligų ir buvusiame Chirurgijos skyriuose.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau – ULAC) medikai informuoja, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) šalyje didėja.

48-ąją šių metų savaitę (2017 m. lapkričio 27 d. – gruodžio 3 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 70,7 atv./10 tūkst. gyventojų.
Klaipėdos apskrities rodiklis – 66,4 atv./10 tūkst. gyventojų.
2016 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 64,1 atv./10 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 48-ąją savaitę registruotas Šiaulių administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Marijampolės administracinėje teritorijoje.

48-ąją metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę buvo paguldyti trys vaikai. Vienas jų buvo gydomas intensyvios terapijos skyriuje.

Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai apskrityse

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žmogaus gyvenimas – tai nesibaigianti įvairiausių asmeninių bei dalykinių sprendimų grandinė. Informacijos trūkumas, neteisingas ar sutrikęs jos suvokimas bei kritinio mąstymo nebuvimas užpildo gyvenimą mitais, nuogirdomis ir ilgainiui pradeda reikštis įvairiomis stigmos formomis bei trukdo priimti adekvačius ir teisingus sprendimus.

Skaityti toliau

Koks yra informacinio deficito poveikis sveikatai?

Ne tik informacijos perteklius, bet ir jos trūkumas gali neigiamai atsiliepti mūsų sveikatai. Ne veltui akademikas A. I. Bergas rašė, kad „informacinė izoliacija nuo pasaulio – tai beprotybės pradžia“. Amerikiečių mokslininkų tyrimai parodė, kad užtekdavo vos 15 sekundžių žmogų izoliuoti atskirame kambaryje nuo visų informacijos šaltinių ir prie jo kūno prijungti prietaisų davikliai pradėdavo fiksuoti kvėpavimo bei širdies ritmo padažnėjimą. Po 30 sekundžių prietaisų rodmenys tapdavo tokie, kad jau reikėdavo kreiptis į medikus pagalbos. Matematiškai tokį ryšį tarp informacijos nebuvimo bei nerimo ir įtampos atsiradimo apibrėžė rusų mokslininkas P. B. Simonovas savo informacinėje emocijų koncepcijoje, panaudodamas paprastą formulę: E = P/In – Is, kur E – emocinis įtampos laipsnis, P – poreikis, In – informacija, kuri reikalinga patenkinti poreikį, Is – esama informacija. Daugelis atliktų informacinio deficito poveikio sveikatai tyrimų įrodė, kad esama ir kitų neigiamų jo poveikių: pavyzdžiui, psichofiziologinis (individualus), socialinis (kolektyvinis), kuris neigiamai paveikia darbo efektyvumą.

Kodėl tėvai nesusišneka su savo vaikais?

Vyresniosios kartos atstovai vaikystėje daug laisvalaikio praleisdavo su kiemo draugais, žaisdami įvairiausius pačių susigalvotus žaidimus (kvadratą, slėpynes, „gumytes“, gaudynes, karus, ligonines ir kt.). Pasak jų, jie taip užsižaisdavo, kad tėvams būdavo sunku juos prisikviesti į namus net pavalgyti. Dabar yra atvirkščiai – tėvams tapo beveik neįmanoma misija atitraukti savo vaikų dėmesį nuo kompiuterių, išmaniųjų telefonų, planšečių bei išvilioti į lauką. Šiais laikais jau tapo gana dažnu reiškiniu ir tai, kad tėvams yra sunku bendrauti su savo vaikais, jie nebesusišneka, nesupranta vieni kitų. Ne paslaptis, kad vaikai mieliau renkasi bendravimą socialiniuose tinkluose bei žaidžia įvairius kompiuterinius žaidimus nei leidžia laiką su tėvais.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Naudojimasis internetu jau yra tapęs nieko nebestebinančia kasdienybe. Didžiosios Britanijos agentūros „National Trust“ atlikti sensacingi tyrimai akivaizdžiai įrodė, kad daugelis šiuolaikinių vaikų lauke praleidžia tik apie keturias valandas per savaitę. Dėl nepakankamo organizmo judėjimo (hipokinezijos) organizme smarkiai skyla baltymai bei atrofuojasi skersaruožiai raumenys, o kaulinis audinys praranda daug mineralinių medžiagų – ypač kalcio. Sumažėjus fiziniam aktyvumui, ne tik sutrinka medžiagų apykaita, dėl ko daugėja nutukusių žmonių, vystosi įvairūs stuburo iškrypimai, bet ir daugėja susirgimų su tuo susijusiomis nervų, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.

Labai įdomius bei susimąstyti verčiančius duomenis paskelbė Lietuvos sporto universiteto mokslininkai (LSU), kurie net dvidešimt metų (nuo 1992 iki 2012) tyrinėjo Lietuvos vaikų ir paauglių fizinio pajėgumo bei kūno kompozicijos kaitos tendencijas. Tyrimo rezultatai nedžiugina, nes parodė daugelio moksleivių fizinio pajėgumo rodiklių (ištvermės, raumenų jėgos, lankstumo, aerobinio pajėgumo) prastėjimą.

JAV mokslininkai pirmą kartą istorijoje konstatuoja, kad gerovės, pertekliaus bei vartotojiškumo laikotarpiu auganti vaikų karta pasižymi žemesniu intelektu nei tėvų. Ekonominio ir socialinio bendradarbiavimo bei vystymosi organizacijos (OECD) atliktų tarptautinių penkiolikmečių tyrimų išvados rodo, kad Lietuvos moksleivių pasiekimai matematikos, gamtos mokslų bei skaitymo srityse yra prastesni už OECD vidurkį. Be to, mažėjant sisteminių ir visapusiškų žinių poreikiui, nuolat silpnėja kritinio mąstymo gebėjimas. Žinios tampa fragmentiškos ir išsamios tik siaurose ir konkrečiose srityse. Kas gi atsitiko?

Kuo yra unikalios X, Y ir Z žmonių kartos?

Vadovaujantis amerikiečių sociologų W. Strausso ir N. Howe‘o teorija, kas 20 metų užauga nauja žmonijos karta, turinti savo unikalią pasaulėžiūrą bei specifines asmenybės savybes. Pagal sociologų atliktus tyrimus, X karta (gimę 1964–1983 m.) yra orientuota į šeimą ir pasižymi savarankiškumu, atsakingumu, pasitikėjimu savimi, darbštumu, išsilavinimu bei aktyvumu. Pagrindinis jų gyvenimo moto –¬ judėjimas į priekį. Daugeliui iš jų yra svarbus ne tik profesinis, bet ir dvasinis tobulėjimas.

Y kartos atstovai (gimę 1984–2003 m.) gimė pačiame kompiuterizacijos įkarštyje. Jie, pasak mokslininkų, yra „interneto bei socialinių tinklų vaikai“, išsiskiriantys savo lankstumu, greitumu bei imlumu. Šiai kartai labai svarbi yra aplinkinių nuomonė, todėl jie daug laiko skiria savo išvaizdai bei įvaizdžio formavimui. Tai sveikuolių generacija (tikri maisto gurmanai), kuriai yra nesvetimos vegetarizmo, ekologijos idėjos ir labai liberalios pažiūros į šeimą bei narkotines medžiagas. Tačiau internetinėje erdvėje sukūrę unikalią ir savitą bendravimo kalbą, realiame gyvenime jie tapo labiau užsisklendę bei vieniši.

Su išmaniosiomis technologijomis išaugusi Z karta (gimę 2003–2010 m.) kardinaliai skiriasi nuo ankstesniųjų. Ją mokslininkai vadina „Google“, „Facebook“ karta. Jos atstovai yra labai inovatyvūs ir priklauso skaitmeninei kartai, kuri auga su išmaniaisiais telefonais, planšetėmis bei kompiuteriais. Jie yra tikri technomanai, visą savo laisvalaikį praleidžiantys prie išmaniųjų įrenginių bei socialiniuose tinkluose, ir labiau yra linkę dirbti individualiai. Šiai kartai (per įvairias informacines, išmaniąsias technologijas bei internetą) atsirado unikali, neribota bei operatyvi ir įvairiapusė pasaulio pažinimo galimybė. Jiems yra būdingas savotiškas skaitymo būdas, kuris dar vadinamas kilpiniu (paviršiniu), pasireiškiantis apžvalginiu teksto peržvelgimu akimis. Skaitymo būdas dažnai yra lydimas įvairių papildomų garsų bei vaizdų. Todėl jiems yra ne tik sunkiau suprasti tekstą, bet ir jį atpasakoti. Toks nelinijinis ir nenuoseklus teksto skaitymas, pasak mokslininkų, lemia infantilumą, socialinį autizmą, multimedialinį raštingumą, vartotojiškumą. Galima apibrėžti tokius pagrindinius Z kartos bruožus: komunikacijos, teksto analitinio, kritinio vertinimo bei prasmingo jo perteikimo stoka. Jie nemėgsta griežtų taisyklių, vengia apribojimų, greitai orientuojasi, imlūs naujovėms bei ieško inovatyvių idėjų.

Alfa kartos vaikai (gimę po 2010 m.)

Pasak psichologų, Alfa kartos atstovai yra multiatlikėjai (jiems nesunku vienu metu daryti kelis darbus, bet jie trumpiau išlaiko dėmesį ties vienu darbu). Emociškai jie yra uždaresni bei jautresni, nekantrūs bei norintys iš karto patenkinti visus savo poreikius. Ši karta technologiškai raštingiausia, bet yra linkusi mažiau bendrauti tiesiogiai ir jiems yra kebliau taisyklingai rašyti. Nepaisant to, mažamečiai puikiai orientuojasi išmaniuosiuose telefonuose, „Youtube“ ir kituose informacijos kanaluose bei nesunkiai susiranda juos dominančią informaciją.

Kodėl naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis reikalingas saikas?

Internetas – tai gigantiška informacijos talpykla. Tačiau reikia neužmiršti, kad begaliniame informacijos okeane unifikuoto bei universalaus navigatoriaus nėra. Informacinės technologijos savaime nėra nei geros, nei blogos. Šiuolaikinės technologijos padeda mokytis ir bendrauti bei plėsi akiratį, tačiau jas naudojant yra būtinas balansas bei nuosaikumas. Jeigu beatodairiškai pasineriama į virtualų pasaulį septynias dienas per savaitę, tuomet realybė gali atrodyti ne tokia jau ir įdomi. Kodėl taip nutinka? Yra paprastas mokslininkų paaiškinimas. Žmogaus smegenys dirba labai intensyviai ir per dieną skleidžia daugiau elektros impulsų negu visi pasaulyje esantys telefonai (nervų impulsai žmogaus kūne juda 90 metrų per sekundę greičiu). Kadangi skaitmeninis pasaulis nuolat keičiasi, atsinaujina, juda bei yra nepastovus, jau evoliucijos eigoje pasąmonėje yra susiformavęs stereotipas, kad judantis objektas yra „grobis“. Informacijos kaitos intensyvumas bei greitis suteikia nerealią galimybę išgyventi vis kitus pojūčius bei jausmus, neribotai keliauti laike ir erdvėje bei pabėgti nuo kasdienybės. Kadangi žmogus yra sociali būtybė, realiame gyvenime realizuojanti savo poreikius bendravimu, kai jo trūksta, pradedama ieškoti kitų alternatyvių bendravimo būdų. Įvairūs internetiniai tinklai suteikia neribotą galimybę užmegzti kontaktus su žmonėmis iš viso pasaulio bei, sukuriant savo individualią tapatumo erdvę, realizuoti neįtikėtinas idėjas. Mokslininkai taip pat nustatė, kad saldūs bei sūrūs skonio pojūčiai smegenyse įjungia tuos pačius centrus kaip ir raudoni ženklai, vibracija ar skambučiai. Kiekvienu atveju smegenys išskiria nedidelį dopamino (laimės hormono) kiekį, kuris skatina pakartotinį elgesį bei priklausomybę.

Kuo pasireiškia informacinio nuovargio sindromas?

Žymiausias romėnų valstybės veikėjas, gamtos tyrinėtojas ir filosofas Seneka, rašydamas apie „per didelį knygų skaičių, kurios blaško mintis bei sklaido dėmesį“, net negalėjo įsivaizduoti tokio informacijos srauto, su kokiu teks susidurti gyvenantiems XXI amžiuje žmonėms. Moksliškai neigiamu informacijos pertekliaus poveikiu smegenims pirmasis pradėjo domėtis amerikietis mokslininkas B. Grosas, kuris 1964 m. įvedė „informacijos pertekliaus“ terminą. Dėl suprastėjusio problemos suvokimo, jo manymu, nukentėdavo sprendimų priėmimas. 1996 m. mokslininkas D. Liuisas paaiškino „informacinio nuovargio sindromo“ (angl. information fatigue sindrome) įtaką sveikatai, kuris pasireiškia:
-nerimu ir nemiga (galvoje nuolat sukasi dienos įvykiai bei mintys apie tai, kad po nakties viskas gali pasikeisti);
-nuolatiniu noru ieškoti naujos informacijos (gal atsirado kas nors naujo);
-sumažėjusia sprendimų priėmimo galimybe (per daug prieštaringų duomenų, kurie ateina dideliu greičiu, t. y. nėra galimybės juos apgalvoti).

Mokslininkas D. Rufas papildė šių simptomų sąrašą:
-bloga dėmesio koncentracija;
-neproduktyvus multiveikimas (imasi nuveikti daug darbų, bet iki galo nieko nepadaro, negali susiorganizuoti);
-liguistas skubėjimas (angl. hurry sickness) – skubama viską atlikti kuo greičiau, liguistai bijoma nesuspėti;
-dirglumas ir priešiškumas (kiekvienas delsimas sukelia dirglumą, norisi nedelsiant gauti atsakymus į klausimus, pradeda erzinti aplinkiniai);
-nuolatinis el. pašto, žinučių programėlių ir kt. elektroninės informacijos tikrinimas (angl. plug in) – nuolatinis noras su kuo nors palaikyti kontaktą;
-streso simptomai (padažnėjęs širdies plakimas, kintantis kraujospūdis, skrandžio skausmai).

Taigi, smegenys lyg „perkaista“, sunku susikaupti, sumažėja darbo efektyvumas, krenta savivertė, sutrinka darbų planavimas, atsiranda mentalinė duobė bei abstinentinio sindromo simptomai. Smegenys nuolat yra aktyvioje būsenoje ir nepailsi, ilgainiui prarandamas gebėjimas reguliuoti aktyvumo bei budrumo lygį. Pasak mokslininkų, 2000 m. žmogus galėjo susikaupti bei išlaikyti dėmesį apie 12 sekundžių, o dabar šis laikas sutrumpėjo iki 8 sekundžių. Taip pat sutrinka ir motorinių funkcijų vystymasis, nes šiuolaikines išmaniąsias technologijas valdyti pakanka vien tik piršto pabraukimo ar pelytės paspaudimo. Tokie veiksmai, veikdami mažesniu polisensoriniu lygmeniu, daug silpniau veikia smegenų pusrutulių tarpusavio sąveiką, refleksus bei raumenų atmintį, todėl gali išsivystyti skaitmeninė silpnaprotystė (demencija). Dėl šios priežasties vaikams tampa sudėtinga ne tik rašyti raides, bet ir tiesiog užsirišti batų raištelius. Ne veltui tokių IT kompanijų kaip „Apple“, „Microsoft“ vadovai griežtai ribojo savo vaikų naudojimosi kompiuteriais laiką.

Kokios grėsmės sveikatai slypi virtualioje erdvėje?

Be atsiradusių įvairių naujų galimybių, virtualusis pasaulis atnešė ir tam tikras grėsmes. Negailestinga statistika byloja apie vis dažniau internetinėje erdvėje pasitaikančius pavojus:
-nepageidaujamus ir net pavojingus gyvybei kontaktus įvairiose pažinčių svetainėse;
-traumuojančio ir smurtinio turinio vaizdo įrašus bei žaidimus;
-patyčias komentaruose;
-nesąmoningą virtualiosios erdvės perkėlimą į realybę.

Britanijos mokslininkai įrodė, kad dažnas įvairių virtualių programų naudojimas susijęs su pervargimu, antsvoriu bei agresyviu elgesiu. Taip pat reikia priminti, kad kompiuteriai, planšetės, televizoriai bei išmanieji telefonai skleidžia mėlyną šviesą, kuri yra labai kenksminga regėjimui bei skatina galvos skausmą ir akių perštėjimą. Harvardo sveikatos mokyklos mokslininkai nustatė, kad ilgiau nei penkias valandas besinaudojantiems išmaniaisiais įrenginiais vaikams atsiranda didelė miego trūkumo tikimybė bei sutrinka biologinio laikrodžio ritmas. Jie prasčiau maitinasi, vartoja daugiau energinių bei saldžių gėrimų, mažiau fiziškai aktyvūs, dažniau būna suirzę ir nepatenkinti.

Nors šiuolaikiniai vaikai gerai žino ir nuolat pabrėžia savo teises, tačiau labai dažnai užmiršta apie savo pareigas bei konfliktuoja su aplinkiniais. Mokslininkai, psichologai, psichiatrai, visuomenės sveikatos specialistai, policija skelbia aliarmą bei konstatuoja virtinę nedžiuginančių faktų, susijusių su netinkamu vaikų elgesiu ne tik internetinėje erdvėje, bet ir realiame gyvenime. Ypač skaudu, kai tai paveikia dar nesugebančius kritiškai mąstyti bei apsiginti vaikus. Dar visai neseniai Naujienų portalas „The Moscow Times“ informavo apie protu nesuvokiamą problemiško rusų jaunuolio iš Tiumenės regiono sukurtą internetinį paauglių savižudybes skatinantį žaidimą „Mėlynasis banginis“, kuris, deja, neaplenkė ir Lietuvos. Įsitraukusieji į šį pavojingą žaidimą rizikavo ne tik savo sveikata, bet ir gyvybe. Teisėsauga operatyviai išaiškino šią nusikalstamą veiką, o teismas jaunuoliui skyrė pelnytą laisvės atėmimo bausmę. Tad savižudybių prevencijos specialistai nuolat ragina tėvus atidžiai stebėti savo vaikus bei domėtis, kokiuose puslapiuose jie lankosi, kokia informacija dalinasi ir kiek valandų praleidžia internete.

Kodėl virtuali erdvė turi papildyti gyvenimą, o ne jį pakeisti?

Virtualusis pasaulis jau seniai tapo neatsiejama realaus gyvenimo dalimi. Net 77 proc. amerikiečių turi išmanųjį telefoną, o tipiškas asmuo kiekvieną dieną paliečia telefoną maždaug 2600 kartų. Lygiai taip pat sparčiai auga ir nutukimo epidemija (apie 37 proc. amerikiečių, 63 proc. britų kenčia nuo nutukimo). „Eurostat“ duomenimis, Europos Sąjungoje nutukusių žmonių yra 16 proc., o Lietuvoje nutukimu skundžiasi 17,3 proc. visos populiacijos (14 proc. vyrų ir 20 proc. moterų). Lietuvoje ypač sparčiai didėja vaikų antsvoris ir jau pasiekė epideminį lygį – kas penktas vaikas turi antsvorio. Pagal naujausius tarptautinės sociologinių bei rinkos tyrimų bendrovės „Kantar TNS“ paskelbtus vyresnių nei 16-os metų amžiaus žmonių apklausos (ji buvo atlikta net 63 pasaulio valstybėse) duomenis, Lietuvoje kompiuteriais naudojasi 70 proc., išmaniaisiais telefonais – 64 proc., o planšetiniais kompiuteriais – 30 proc. gyventojų. Beje, nustatyta, kad Lietuvos gyventojai šiuos įrenginius naršymui virtualioje erdvėje naudoja kur kas dažniau nei Estijos ir Latvijos gyventojai.

Neužtenka vien tik gauti milžinišką kiekį informacijos. Posakis „kas valdo informaciją – tas valdo pasaulį“, matyt, jau nebetenka savo tiesioginės prasmės. Šiuolaikiniam žmogui svarbesnis ne informacijos kiekis, bet jos kokybė (turinys) bei sugebėjimas atsijoti nereikalingą balastinę informaciją. Smegenys, kurios pripranta tik gauti informaciją, netenka gebėjimo analizuoti bei kūrybiškai dirbti. Sisteminant ir analizuojant informaciją, reikia gebėti klasifikuoti bei daryti motyvuotus sprendimus (spręsti iškilusias problemas).

Ką daryti, norint išvengti skaitmeninės priklausomybės spąstų?

Mokslininkai informacinio nuovargio sindromo bei skaitmeninės priklausomybės problemą pataria spręsti kompleksiškai. Jau šiandien naudojant naujausias technologijas būtina formuoti naują motyvuotų vaikų, turinčių kritinį mąstymą bei gebančių valdyti technologijas, auklėjimo strategiją:
-edukacinėms veikloms panaudoti įvairius žaidimus ir virtualius labirintus (pavyzdžiui, „Minecraft Education Edition“, LIEPA ir kt.);
-švietimo sistema turi būti labiau polisensorinė bei aktyvuojanti vaikų emocijas (knygų skaitymas), fantaziją, kalbą, rašymą bei rankų veiksmus (piešimas, lipdymas, konstravimas ir kt.);
-riboti prieigą prie skaitmeninių technologijų, nes mokslininkai įspėja, kad vaikai ypač jautriai reaguoja į elektromagnetinių laukų poveikį (iki dvejų metų nerekomenduojama žiūrėti televizoriaus bei žaisti su išmaniosiomis technologijomis, ikimokyklinio amžiaus vaikams tai galima daryti iki pusvalandžio, dešimtmečiams – iki valandos, o vyresniems – iki pusantros valandos per dieną);
-didinti vaikų fizinį aktyvumą (per savaitę turėtų būti 5 kūno kultūros pamokos);
-visuomeninės organizacijos, bendruomenės bei sporto klubai turėtų pasitelkti išradingumą bei originalumą, organizuodami įvairius renginius ar fizinio aktyvumo pramogas;
-dažniau visai šeimai išeiti į lauką (pasivaikščioti, pasivažinėti dviračiu, pažaisti kartu su vaikais įvairius lauko žaidimus, padirbėti sode ar darže, pakeliauti ir kt.);
-laikytis darbo su kompiuteriu higienos taisyklių (tinkama sėdėjimo poza, kas pusvalandį daryti pertraukas, pažiūrėti į tolį, sėdėti ne ilgiau kaip 3 val. per dieną ir kt.);
-naudinga daryti „informacinės tylos“ dienas (praleisti nors vieną dieną neskaitant jokių naujienų);
-ugdyti savo „informacinę kompetenciją“ (sugebėti surasti, atsirinkti tinkamą ir reikalingą informaciją bei gebėti ją valdyti).

Kad septynmyliais žingsniais į mūsų pasaulį besiveržiančios išmaniosios technologijos neįviliotų į skaitmeninės priklausomybės bei robotikos spąstus ir nepaverstų mūsų gyvenimo nesibaigiančia rutina, o padėtų ugdyti kritinį mąstymą, reikalinga nuolatinė protinio darbo higiena. Mokslininkai nustatė, kad įvairūs brukalai, tinklalapių šlamštas (angl. Blog Spam) ar informacinės „šiukšlės“, akcijos labiausiai veikia mintis, emocijas bei jausmus, todėl turi įtakos sprendimams ir poelgiams. Jie ne tik ragina susimąstyti apie informacijos pertekliaus nulemtas įvairias gyvenimo ir sveikatos problemas, bet ir siūlo kompleksinius jų sprendimo būdus. Tuomet išvengsime „informacinio infarkto“, kurio esmė yra nedžiuginanti – galutinai atrofuojasi ne tik mąstymo, bet ir analizės funkcija.

Pavirtę tik vartotojais, nepajudėsime aukščiau žymiausio XX a. psichologo Abrahamo Haroldo Maslowo sukurtos žmogaus poreikių hierarchiją atspindinčios piramidės žemiausio lygio (materialinių poreikių tenkinimo)..

Pasaulio globalizacija reikalauja vis naujesnių komunikavimo priemonių, tačiau tik išlaikę savo identitetą, savimonę, saviraišką būsime reikalingi ir įdomūs ne tik sau, bet ir kitiems. Kibernetinio pasaulio bei išmaniųjų technologijų kontekste žmogus turi gebėti formuoti savo gyvenimo informacinę sistemą, kuri yra nemateriali – jos nepauostysi, nepačiupinėsi ir neparagausi kaip maisto. Tuo šis multiinformacinis vartojimo būdas ir yra išskirtinis bei turintis savyje įvairių pavojų, apie kuriuos būtina žinoti ir, be abejo, kalbėti. Kitaip galime tapti naujausių technologijų bei robotų vergais ar aukomis, o ne sąmoningais jų vartotojais bei valdytojais.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau – ULAC) medikai informuoja, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) šalyje auga trečią savaitę iš eilės.

47-ąją šių metų savaitę (2017 m. lapkričio 20-26 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 68,6 atv./10 tūkst. gyventojų.

Klaipėdos apskrities rodiklis – 63,6 atv./10 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 47-ąją savaitę registruotas Šiaulių administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Vilniaus administracinėje teritorijoje.

47-ąją metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 5 asmenys, iš kurių – vienas vaikas iki 2 m. ir du 2-17 m. amžiaus vaikai.

Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai apskrityse

Tauragės gimdymo namuose gimdyvės randa profesionalų komandą ir moderniausią medicinos įrangą.

Kūdikio atėjimas į šį pasaulį yra vienas svarbiausių gyvenimo įvykių. Tik ką vaikelių susilaukę patars, kad tarp pagrindinių sprendimų, kurį turi priimti būsima mama – tai pasirinkti gimdymo namus.

Šilutės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyrius šiuo metu yra remontuojamas, o pasak Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, net ir po remonto Šilutės ligoninė gimdymo paslaugų nebeplanuoja teikti. Taigi, Šilutės rajono būsimų tėvelių pečius užgula naujas rūpestis – kur gimdyti?

Skaityti toliau

Tauragės gimdymo namuose gimdyvės randa profesionalų komandą ir moderniausią medicinos įrangą. Todėl vis daugiau šilutiškių mažylio atėjimui į šeimą renkasi Tauragės ligoninę. Prieš kelias savaites būtent Tauragėje po sėkmingos Cezario pjūvio operacijos jauna šilutiškių šeima susilaukė sveikų dvynukų.

Privalumai, kurių nėra net didmiesčių ligoninėse

Tauragės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyrius kapitališkai renovuotas. Visa įranga – nuo ginekologinių apžiūrų kėdžių iki naujagimių inkubatoriaus yra nauja ir inovatyvi. Čia ir tokia pat naujagimių gaivinimo aparatūra, kaip ir didžiosiose šalies ligoninėse. Ginekologines operacijas šiuolaikiškais cisteroskopu ir laparoskopu atlieka aukštos kvalifikacijos gydytojai.

Nuolatos skyriuje pluša gimimo stebuklu besirūpinanti kvalifikuotų gydytojų komanda: akušeriai – ginekologai Almantas Urbanavičius, Asta Verumbickienė, Rasa Bubliauskienė, Akvilė Statnickaitė, Rūta Margienė, Roberta Norkutė, vadovaujami nusipelniusios ir visų gerbiamos skyriaus vedėjos Irenos Narbutienės. Kiekvienas jų turi specializuotos akušerinės pagalbos, pirmojo ir antrojo nėštumo trimestro ultragarsinės patikros, naujagimių gaivinimo ir būklės stabilizavimo, natūralaus naujagimių maitinimo sertifikatus. Gydytojams asistuoja ir mamomis bei kūdikiais rūpinasi 9 slaugytojos ir net 16 akušerių bei 6 neonotologų komandos.

Skyriaus akušerijos dalyje erdvu, ramu ir patogu tiek gydytojams dirbti, tiek ligonėms ar gimdyvėms su mažyliais bei jų tėveliams. Įrengtas jaukus priėmimo kambarys ir dvi modernios gimdymo palatos. Gimdymo metu profesionalus personalas stengiasi sudaryti sąlygas, artimas namų aplinkai. Su gimdyve gali būti jos šeimos nariai, artimieji ar ją palaikantys asmenys, dukros. Gimdymo metu taikomos nemedikamentinės skausmą malšinančios priemonės: masažas, gimdymo pozos parinkimas, kamuoliai, vandens procedūros ir medikamentinis nuskausminimas.

Esame ramūs ir dirbame užtikrintai, nes esame subūrę itin profesionalią komandą. Tame pačiame skyriuje turime ir anesteziologus bei neonatologus, po ranka yra visa būtina moderni įranga visiems atvejams. „Juk sėkmingas gimdymas – sekundžių reikalas. Mūsų tikslas saugi akušerija – saugi mama – saugus naujagimis”, – tvirtai kalba skyriaus vedėja.

Palatos, kuriose mamos su savo naujagimiais praleidžia pirmąsias paras, yra svarbus kriterijus renkantis gimdymo namus. Tauragės ligoninėje visos septynios palatos yra vienvietės ir su dušo bei tualeto patalpomis. Tokių privalumų sunku rasti net didmiesčių ligoninėse. Palatose įrengtos saugos sistemos, kad prireikus pacientės galėtų skubiai išsikviesti medicinos personalą. Yra ir trys mokamos palatos (kaina parai – 14 EUR), skirtos apsistoti visai šeimai.

Kur geriau gimdyti?

Gydytojos Astos Verumbickienės pasiteiravome, kur geriau gimdyti: didmiestyje ar Tauragėje?

„Jeigu moteris sveika ir nėštumas buvo be didesnių komplikacijų, patarčiau rinktis Tauragę. Čia ją sups pažįstami žmonės, o personalas galės jai ir jos mažyliui skirti kur kas daugiau dėmesio. Įranga ir personalas atitinka aukščiausio lygio ligoninės reikalavimus. Apskritai kalbant, kiekvienos šeimos ir kiekvienos moters pasirinkimas yra laisvas. Tačiau dar kartą akcentuoju, kad į didmiestį nuvažiavusi moteris pateks lyg į konvejerį”, – savo nuomone dalinasi gydytoja Asta Verumbickienė.

VšĮ Tauragės ligoninė – Naujagimiams palanki ligoninė

Tokiu titulu gali pasidžiaugti toli gražu ne visi šalies gimdymo namai – net tokios ligoninės kaip Vilniaus Santariškių klinika, Klaipėdos universitetinė ligoninė ar Respublikinė Šiaulių ligoninė jo neturi. Tauragės ligoninė yra pirmoji Vakarų Lietuvos regione dar 2016 metais, gavusi tokį svarbų įvertinimą.

Naujagimiams palankios ligoninės iniciatyvą 1991 metais paskelbė Tarptautinė Pasaulio sveikatos organizacija drauge su Jungtinių Tautų vaikų fondu. Šios iniciatyvos tikslas – užtikrinti motinos teisę žindyti savo kūdikį ir kūdikio teisę būti žindomam – taip gauti geriausią maistą ir ryšį su motina. Remiantis moksliniais tyrimais buvo suformuluota 10 principų, kuriais vadovaujantis žindymo sėkmė padidėja, ir paskelbta, kad ligoninės, kurios savo noru įgyvendins šiuos principus, gaus teisę vadintis Naujagimiams palankiomis ligoninėmis. Prie šios iniciatyvos Tauragės ligoninės kolektyvas prisijungė 2000 m.

„Šis nuopelnas priklauso Akušerijos-naujagimių skyriaus darbuotojams, kurie tam ruošėsi net 16 metų. Per tą laiką visus palankios kūdikiui ligoninės principus ne tik išmokome atmintinai, bet ir nuoširdžiai jais vadovaujamės savo asmeniniuose gyvenimuose. Nors visuomenėje sklando nuomonė, kad didesnėje ligoninėje gimdyti saugiau, taip nėra”, – tikino Tauragės ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai Danas Masiulionis.

Tiesa, tai – ne vienintelis darniai lyg orkestras dirbančios Tauragės akušerių – ginekologų bendruomenės pasiekimas. 2016-aisiais konkurse „Saugi mama ir saugus naujagimis” tarp visų šalies ligoninių tauragiškiai užėmė trečiąją vietą.

Dėmesys mamai ir kūdikiui nuo pirmos nėštumo dienos

Glaudžiam kontaktui su mažyliu ir sėkmingam natūraliam maitinimui Tauragės ligoninėje gimdysiančios moterys yra ruošiamos nuosekliai. Joms vedamos paskaitos, suteikiamos ne tik praktinės, bet ir psichologinės žinios, akcentuojama betarpiško ryšio su kūdikiu būtinybė ir natūralaus žindymo nauda.

Po gimdymo dedamos visos pastangos, kad naujagimis iš karto galėtų pajusti betarpišką ryšį su mama. Praktikuojamas motinos ir naujagimio buvimas palatoje kartu ištisą parą, skatinama kūdikį žindyti tiek, kiek reikia, ir kada jis nori. Per tas kelias dienas, kurias nuo pat pirmųjų gimdymo akimirkų mamos praleidžia Akušerijos – ginekologijos skyriuje, Tauragės ligoninės personalas stengiasi perteikti visas reikalingas žinias ir patirtį, kad galimybės kiekvienai mamai natūraliai maitinti savo kūdikį būtų išnaudotos maksimaliai.

Kiekvieno mėnesio paskutinį trečiadienį Tauragės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyrius būsimas mamytes ir tėvelius kviečia į nemokamą nėščiųjų mokyklėlę. Čia skaitomos paskaitos ir dalijamasi patarimais šiomis temomis: nėštumo eiga, pasiruošimas gimdymui ir gimdymas, žindymas. Jau nėštumo metu paskaitas apie žindymo naudą būsimoms mamoms skaito trijų vaikų mama, Tauragės ligoninės neonatologė Irena Burmistrovienė.

Beje, nėščiųjų mokyklėlė – tai ypatingai geras būdas dar prieš gimdymą aplankyti gimdymo namus, apžiūrėti palatas ir gimdyklas, o svarbiausia – pabendrauti su personalu. Dažnai toks užmegztas asmeninis ryšys nulemia apsisprendimą sugrįžti ir vaikelį pasitikti būtent Tauragės gimdymo namuose.

Tauragės gimdymo namų įvertinimas – 500 gimdymų per metus

Tauragės ligoninės Akušerijos – ginekologijos skyrius įprastai aptarnauja Tauragės, Šilalės, Jurbarko rajonus ir Pagėgių savivaldybę. Bet jos privalumus atranda vis daugiau būsimų mamų net iš tolimiausių Lietuvos kampelių.

Kasmet čia priimama apie 500 gimdymų. Per Cezario pjūvio operacijas gimsta apie 16 proc. naujagimių.

Moterys po gimdymo Tauragės ligoninėje konsultuojamos natūralaus maitinimo, naujagimio priežiūros klausimais. Išvykusios mamos nėra paliekamos vienos, nukreipiamos į “Mama – mamai” palaikymo grupę, kuri visada atranda laiko, gelbsti tinkamais patarimais ir išklauso. Tokios paslaugos nesiūlo net didžiųjų miestų ligoninės. Prireikus pagalbos telefonu konsultuoja dvi patyrusios mamos, su kuriomis galima susisiekti asmeniškai telefonu.

Jei naujagimiui neauga svoris, yra žindymo sunkumų, pirmąjį gyvenimo mėnesį galimos konsultacijos Tauragės ligoninės konsultacinėje poliklinikoje. Reikia turėti siuntimą gydytojui pediatrui – neonatologui ir išanksto užsiregistruoti. Čia Jūsų lauks maitinimo specialistas ir kvalifikuota pagalba.

Tauragės ligoninė internete

Užsakymo Nr. 171120

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau – ULAC) medikai informuoja, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) šalyje vėl padidėjo.

Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Klaipėdos apskrityje – 61,4 atv./10 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

46-ąją šių metų savaitę (2017 m. lapkričio 13-19 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 60,2 atv./10 tūkst. gyventojų. 2016 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 57,5 atv./10 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 46-ąją savaitę registruotas Šiaulių administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Alytaus administracinėje teritorijoje.

46-ąją 2017 metų savaitę į ligoninę dėl gripo buvo paguldytas vienas vaikas iki 2 m. amžiaus.

Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai apskrityse

www.smlpc.lt nuotr.

Prasidėjo pirmą kartą organizuojamas internetinis žinių vertinimo konkursas „Klimato kaita ir sveikata“, kurio tikslas – įvertinti gyventojų žinias apie klimato kaitą ir jos poveikį sveikatai.

Konkurse gali dalyvauti visi Lietuvos gyventojai nuo 18 metų, išskyrus asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros darbuotojus bei mediciną, visuomenės sveikatą, sveikatos edukologiją, sveikatos mokymą studijuojančius studentus.

Skaityti toliau

Konkursas vyks dviem etapais nuo 2017 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. gruodžio 9 d.

Pirmasis etapas prasideda 2017 m. lapkričio 15 d. 12 val. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro interneto svetainėje paskelbus testą, skirtą įvertinti Lietuvos gyventojų informuotumą apie klimato kaitą bei galimą jos poveikį sveikatai. Konkurso dalyviai turi užpildyti Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro interneto svetainės skiltyje „Aplinkos sveikata − Klimatas ir sveikata“ įdėtą pirmojo lygio sveikatos žinių testą. Atsakymai į pirmojo etapo sveikatos žinių testo klausimus internete bus registruojami nuo 2017 m. lapkričio 15 d. 12 val. iki 2017 m. gruodžio 4 d. 12 val. Pirmojo etapo sveikatos žinių testas laikomas išlaikytu, jeigu konkurso dalyvis teisingai atsakė į ne mažiau kaip 60 proc. testo klausimų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Antrasis konkurso etapas vyks 2017 m. gruodžio 9 d. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokykloje (Vytauto g. 87, Trakai). Į jį bus pakviesti dalyvauti 5 asmenys, geriausiai išlaikę pirmojo lygio sveikatos žinių testą. Šiame etape nebus galima naudotis jokia literatūra, reikės remtis tik savo turimomis žiniomis. Jeigu pretendentų į antrąjį konkurso etapą bus daugiau nei 5 (t. y. surinkusių vienodą teisingų atsakymų skaičių), tai antrojo etapo dalyviai bus išaiškinti atsitiktinės atrankos būdu. Konkurso nugalėtojas bus apdovanotas konkurso organizatoriaus prizu. Apie konkurso rėmėjus ir nugalėtojus, jiems sutikus, informacija bus skelbiama Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro interneto svetainėje ir kitose informacijos priemonėse.

www.smlpc.lt inf.

www.silutesetazinios.lt montažas

Liutauras Indriuška pirmas pateikė dokumentus dalyvauti konkurse į Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – PSPC) direktoriaus pareigas.

Lygiai prieš metus, 2016-ųjų lapkričio 14 d., – koks sutapimas! – iš PSPC direktoriaus pareigų išprašytas ir dėl to su Šilutės rajono savivaldybe tebesibylinėjantis L. Indriuška bando sugrįžti į pareigas, iš kurių buvo atšauktas mero „tvarkiečio“ Vytauto Laurinaičio potvarkiu („Meras PSPC vadovui: sveikas sugrįžęs ir sudie“, „Trumpai: Aukščiausiasis teismas imasi Indriuškos bylos“).

Skaityti toliau

Šiandien, lapkričio 14 d., Tauragės ligoninės vadovas L. Indriuška pateikė dokumentus dalyvauti Šilutės rajono savivaldybės skelbtame konkurse į PSPC direktoriaus pareigas.
Tokį sprendimą, anot L. Indriuškos, lėmė jo noras dirbti arčiau namų.
Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Šilutės rajono savivaldybės administracijos Personalo ir teisės skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Bernotienė sakė, kad L. Indriuška pirmas pateikė dokumentus dalyvauti šiame konkurse.
Kiek pretendentų į PSPC direktoriaus pareigas bus iš viso, paaiškės po 2 dienų, kai baigsis dokumentų pateikimo terminas.
Anot D. Bernotienės, konkursas į PSPC direktoriaus pareigas planuojamas lapkričio 23 d.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Į ligoninę dėl gripo komplikacijų paguldyti du vaikai, praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras.

45-ąją šių metų savaitę (2017 m. lapkričio 6-12 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis buvo 57,0 atv./10 tūkst. gyventojų.
2016 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 52,0 atv./10 tūkst. gyventojų.

Klaipėdos apskrities rodiklis – 55,5 atv./10 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 45-ąją savaitę registruotas Šiaulių administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Vilniaus administracinėje teritorijoje.

Praėjusią savaitę į ligoninę dėl gripo komplikacijų buvo paguldyti du vaikai. Vienas jų buvo gydomas intensyvios terapijos skyriuje.

Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai apskrityse

Daugiau – http://www.ulac.lt/lt/naujienos/pranesimai-spaudai/i-ligonine-del-gripo-komplikaciju-paguldyti-du-vaikai

Šilutės ligoninės nuotr.

Spalio mėnesį Šilutės ligoninės gydytojai kartu su juos lydinčiu rajono vicemeru Algiu Bekeriu lankėsi Turkijoje, šalies pietuose įsikūrusiame Alanijos mieste. Pažintinio vizito metu gydytojai bendravo su Alanijos valstybinės ligoninės atstovais, medikais, aplankė Alaaddino Keykubato universiteto Alanijos mokymo ir tyrimų ligoninę, odontologijos centrą, privačią ligoninę ir neįgaliųjų reabilitacijos centrą.

Skaityti toliau

Savaitę trukusios kelionės metu Šilutės ligoninės delegacija Alanijos gydymo įstaigose ne tik bendravo su chirurgijos, vaikų, vidaus ligų, kitų sričių specialistais, apžiūrėjo pacientų palatas, įrangą, aplankė jų naujai atidarytą gydymo įstaigą, bet ir domėjosi visos šalies sveikatos apsaugos sistema.

„Mūsų tikslas buvo pasižiūrėti, kaip organizuojamos sveikatos paslaugos šalyje, kuri itin nutolusi nuo Lietuvos. Tai buvo atsakomasis vizitas, kurio metu susipažinome su jų sveikatos apsaugos sistema, pasisėmėme patirties. Mes bendradarbiausime su jais ir toliau, o ateityje svarstysime ir apie atskirų sričių specialistų stažuotes“, – po kelionės kalbėjo vyr. gydytojas Darius Steponkus.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pirmosiomis dienomis mūsų gydytojai lankėsi Alanijos senojoje ligoninėje, kuri yra kone tris kartus jaunesnė už mūsiškę. Kaip pasakojo D. Steponkus, ji įsikūrusi gražioje, tačiau sunkiai pasiekiamoje vietoje – ant kalno. Rytų kultūroms būdingas bruožas yra bendruomeniškumas, todėl jie būriuojasi net lydėdami savo šeimos narį pas gydytoją. Pagal pacientų srautą šioji nebepajėgė priimti visų į įstaigą besikreipiančių žmonių, todėl ji bus nugriauta. „Nors ji ir sena, tačiau turi visą reikalingiausią įrangą, skirtą gydymui, diagnostikai. Palyginimui, mes turime 1 pjūvių tomografą, o jie – 64 pjūvių. Kadangi, pastarasis yra jau 7 metų senumo, jie jį planuoja pakeisti nauju. Deja, mes vis dar tik svajojame apie naują tomografą“ , – kalbėjo Šilutės ligoninės vadovas. Anot jo, nuostabą kėlė tai, kad šalyje yra išvystyta tokio aukšto lygio medicina.

Apžiūrėjus Alanijos miesto senąją ligoninę, Šilutės ligoninės delegacija nuvyko į naująją, kuri dar tik buvo ruošiama iškilmingam atidarymui. Tiesa, naujoji ligoninė irgi paliko didelį įspūdį pamario gydytojams. Anot jų, palatos erdvios, platūs koridoriai, o kiekviename kabinete moderni įranga – viskas, ko gali prireikti pacientui. „Alanijos ligoninė labai erdvi, yra net atskiras padalinys užsieniečiams, kad nesimaišytų pacientų srautai. Tiesa, jei senojoje jų ligoninėje buvo 200 lovų, tai naujoji bus kur kas didesnė“, – apie Alanijos ligoninę kalbėjo Šilutės ligoninės vyr. gydytojas.

Šio susitikimo metu ligoninių vadovai įvertino abiejų šalių sveikatos priežiūros skirtumus ir veiklą. Pasak D. Steponkaus, skiriasi valdžios ir neretai pačių gydytojų požiūris į pacientus. „Visa moderniausia įranga yra skirta pacientui, kad šis gautų kuo kokybiškesnę paslaugą. Jiems nesvarbu, ar esi iš kaimo, gyvenantis atokiau nuo miesto ar vargingai. Svarbu tai, kad atvykę į ligoninę visi gauna aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugas. Visi gydytojai, slaugytojos pasitempę, korektiški, besišypsantys…“, – atviravo D. Steponkus.

Šilutės ligoninės gydytojai, sužavėti turkų svetingumu ir Alanijos savivaldybės atstovų dėmesiu, tik dar kartą įsitikino, kad jeigu žmogus gali pagerinti esamą situaciją, tai to reikia siekti visa visa širdimi.

Prieš metus lankėsi turkai

D. Steponkus priminė, kad prieš metus Šilutėje lankėsi Turkijos Alanijos valstybinės ligoninės vadovai, onkologijos, chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos skyrių specialistai, tenykščio universiteto vadovai ir savivaldybės gydytojai. Tąkart svečiai apžiūrėjo ne tik Šilutės ligoninę, bendravo su mūsų gydytojais, bet ir domėjosi visos šalies sveikatos apsaugos sistema. „Tada su jais bendravome savo ligoninėje, nuvykome ir į Klaipėdos universitetinę, Palangos reabilitacinę ir LSMU Kauno klinikas. Svečiai apsilankė ir sveikatos mokslų universitete. Mūsų kraštas, dėmesys jiems paliko didelį įspūdį. Nuo tada jie vis kvietė mus pasisvečiuoti pas juos, kol galiausiai tai ir padarėme“, – prisiminė gydymo įstaigos vadovas.

Šilutės ligoninės vyr. gydytojas D.Steponkus tikisi, kad užsimezgusi stipri partnerystė su Alanijos miesto ligonine atvers galimybę specialistams keistis profesinėmis žiniomis, gydytojams stažuotis, organizuoti tarptautines konferencijas.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai informuoja, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) Lietuvoje sumažėjo.

44-ąją šių metų savaitę (2017 m. spalio 30 d. – lapkričio 5 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 50,4 atv./10 tūkst. gyventojų. 2016 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 44,3 atv./10 tūkst. gyventojų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 44-ąją savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Vilniaus administracinėje teritorijoje.

44-ąją šių metų savaitę į ligoninę dėl gripo komplikacijų buvo paguldyti du suaugę asmenys.

Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai apskrityse

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau – ULAC) medikai informuoja, jog prasidėjus gripo sezonui, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) šalyje nežymiai padidėjo.

Skaityti toliau

Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai apskrityse

ULAC medikai primena, kad skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: plaučių, bronchų, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų komplikacijų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pasiskiepyti nuo gripo Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja visiems, o ypač šiems rizikos grupių asmenims, nėščiosioms, 65 metų ir vyresniems asmenims, asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis bei lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais ir sergantiems onkologinėmis ligomis.

Informaciją apie nėščiųjų skiepus nuo gripo – http://www.ulac.lt/lt/nesciuju-skiepai-nuo-gripo.

Daugiau apie gripą ir peršalimo ligas – http://www.ulac.lt/lt/gripas.

Šilutės ligoninės nuotr.

Spalio pradžioje Šilutės ligoninės konferencijų salėje rinkosi visa bendruomenė pasveikinti Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus kolegų 20-mečio proga.

Skaityti toliau

Nuo pirmos skyriaus įsikūrimo dienos jam vadovaujanti gydytoja Audronė Pikžirnienė tądien ne tik pristatė skyriaus veiklą, bet ir dėkojo: „Sakoma, kad žmogus sukurtas gyventi ne vienas ir ne sau. Mes irgi būtume niekas, jei nebūtų ligoninėje Jūsų, kolegų, kitų skyrių… Džiaugiamės, kad esame Jums reikalingi, dėkojame visada už pagalbą, kurią jaučiame bendraudami su Jumis“.

Prasmingi kolegų sveikinimai

„Mieli kolegos, nuoširdžiai sveikiname Jus 20-mečio proga. Linkime geležinės sveikatos, olimpinės ištvermės, didelės profesinės sėkmės, kolektyvo darnos, šiltų tarpusavio santykių Jūsų sunkiame ir atsakingame darbe. Tegu Jus saugo dangaus ir žemės angelai“, – linkėjo kolegos iš Chirurgijos skyriaus.

„Brangūs reanimukai, tegul Jūsų svajos negrimzta į gyvenimo ūžiantį tvaną, te skrenda jos ten, kur medžiai ir debesys tirpsta, kur paukščiai ir vėjai gyvena“, – 20-mečio proga sveikino Traumatologijos skyriaus kolektyvas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šią visiems svarbią, iškilmingą dieną ligoninės bendruomenė pagerbė Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje dirbančius gydytojus, slaugytojas ir specialistus. Tądien visi linkėjo kolektyvui ištvermės, džiaugėsi jų darbu, maloniu bendravimu ir prašė toliau tęsti šią gražią draugystę. Kolegos pabrėžė, kad skyriuje jau 20 metų vadovaujančiai gydytojai A. Pikžirnienei padeda stiprus vyrų kolektyvas. Skyriaus vedėjai dėkojo už ilgametį profesionalų darbą nuo pat įkūrimo pradžios.

Prieš 20 metų

1997-aisiais, prasidėjus pirmam sveikatos apsaugos sistemos restruktūrizacijos etapui, Šilutės ligoninė buvo licencijuota, todėl privalėjo turėti ir antrinio lygio reanimaciją. Tuo metu vyr. gydytojas buvo A. Skikas, o jo pavaduotoju tapo V. Žvirblis, kurio pirmasis uždavinys buvo organizuoti skyriaus įkūrimą.

Prisiminus pirmąsias dienas, skyriuje dirbo vos du gydytojai, o po kurio laiko kolektyvo gretas papildė ir gydytoja A. Pikžirnienė. „Tuo metu gavau kvietimą organizuoti skyriaus įsteigimą Šilutės ligoninėje. Prisimenu tai, kad ligoninėje veikė visi skyrių padaliniai, tačiau vietos Reanimacijos skyriui nebuvo“, – sakė A. Pikžirnienė.

Skyriaus vedėja prisimena, kad tuometinis Terapijos skyrius buvo įsikūręs dabartiniame Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje, kuris turėjo mažą intensyvios terapijos palatą. Joje visada prie sunkesnio ligonio būdėdavo seselė. Anot A. Pikžirnienės, tai buvo ideali vieta pradedant Reanimacijos skyriaus kūrimą. Žinoma, vien šios palatos neužteko. Ankščiau Chirurginis skyrius buvo pirmame aukšte, kur šiuo metu yra fizioterapijos skyrius. Tuo metu ten buvo vienintelė operacinė, kurioje įprastai dirbo anesteziologai, o priešais – veikė intensyvaus sekimo palata su dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatu. „Skyrius įsidėstė per du aukštus: įsikūrėme Chirurgijos ir Terapijos skyriaus palatose. Personalas buvo surinktas iš visų ligoninės skyrių. Kaip teigė pati A. Pikžirnienė, žinodama visus reikalavimus Reanimacijos skyriaus įsteigimui, buvo gaunamos labdaros, perkami aparatai užtikrinant tinkamą darbą. „Kiekvienoje palatoje turėjo būti deguonies balionai, kurie buvo ligoninės kitose skyriuose. Žinoma, balionai buvo sunkūs, todėl sugalvojome, kaip juos lengviau atvežti – darbininkai sukontravo ir ratus. Nors skyriuje trūko aparatūros, bet jis jau veikė “, – prisimena gydytoja.

Po kelerių metų iškilmingai atidarytas dabartinis skyrius, įsikūrė jau suremontuotame buvusiame tuometiniame Akušerijos patalogijos skyriuje. Nors remontas kainavo apie 35 tūkst. litų, o moderni aparatūra ir įrenginiai – per 450 tūkst. litų, ligoninės skyrius galėjo lygiuotis į didžiųjų miestų ligonines. „Konkurso būdu įsigyti japoniški, amerikietiški, šveicariški ir net iš Naujosios Zelandijos atgabenti reanimavimo aparatai yra ne prastesni nei Santariškių klinikose“, – 1999-aisiais laikraščio „Pamarys“ korespondentei sakė tuometinis vyr. gydytojas A. Skikas.

Pirmasis gydytojas anesteziologas-reanimatologas

Reanimacijos skyriuje ilgiausiai dirbo nusipelnęs savo veikla gydytojas anesteziologas-reanimatologas Stasys Smailys, kuris šiais metais mirė. Tuometinėje Šilutės centrinėje ligoninėje dirbo nuo 1977-ųjų. Jis buvo plataus profilio anesteziologas, kuris teikdavo narkozę ir sudėtingų operacijų metu. Jis Šilutės ligoninėje buvo pirmasis gydytojas anesteziologas-reanimatologas iki pat 2004 metų. Anesteziologas buvo atsidavęs savo darbui, o darbą mylėjo labiau nei save. Gydytojai mena, kad jis dirbo tiek dieną, tiek naktį – paromis.

Skyriaus įkūrėja

Skyriaus vedėja A. Pikžirnienė, kilusi iš Rusnės, baigusi 1983-aisiais Kauno institutą ir įgijusi reanimatologės specialybę buvo paskirta dirbti į Panevėžio respublikinę ligoninę. Ten dirbo trejus metus, po kurių grįžo atgal į savo gimtąjį kraštą. Nuo 1988-ųjų gydytoja dirba Šilutės ligoninėje, o nuo 1997 metų – Reanimacijos skyriaus vedėja. „Man šis darbas patinka ir aš jį myliu. Svarbiausia žmogui yra gyvenime du dalykai: šeima ir darbas. Sakoma, kad abiejų negali turėti vienu metu. Mat žmogus apdovanotas ir laimingas būti negali. Ne tiesa. Aš turiu abu šiuos dalykus: gerą šeimą ir mylimą darbą. Aš myliu savo profesiją, todėl nejaučiu, kad dirbu. Žinoma, pavargstame visi, tačiau šis darbas man yra vienas malonumas“, – atviravo A. Pikžirnienė.

Visa reikalinga medicininė įranga

Reanimacijos – intensyviosios skyriuje teikiama antrinio lygio reanimacinė intensyvios terapijos pagalba. Joje yra 6 funkcionuojančios lovos. Šilutės ligoninė yra įsigijusi visą reikalinga medicininę įrangą susijusią su širdies ir kraujagyslių ligų diagsnostika ir gydymu – III klasės echokardiografijos aparatą ir reanimacinės lovos komplektą, elektrokardiografas, defibriliatoriumius, monitoriumas, echokardioskopas bei aparatas, skirtas medikamentams infuzuoti į veną – infuzomatas, monitoriumas.

Nuo 2005-ųjų gydant ūmų miokardo infarktą skyriuje atliekama trombolizės procedūra – į veną suleidžiama iš karto kraują skystinančio preparato – trombolitiko, tokiu būdu ištirpinamas krešulys (atveriama kraujagyslė medikamentiniu būdu) ir gyvybė išgelbstima. Pacientas dar 2 valandas stebimas Reanimacijos skyriuje, kad nekiltų komplikacijų, o tuomet pervežamas koronarografijos procedūrai, pagal LR ministro įsakymą į Klaipėdos Jūrininkų ligoninę – klasterį – tolimesniam gydymui. Kasmet atliekama vidutiniškai 20 trombolizių, patyrusiems miokardo infarktą.

Kardioversijos (liaudyje tai vadinama elektrošoku) atliekama Šilutės Reanimacijos ir intensyviuos terapijos skyriuje nuo 1977-ųjų metų ligoniams sergantiems prieširdžių virpėjimu, plasdėjimu.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sergamumas gripu Lietuvoje didesnis nei pernai tuo pačiu metu, praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (toliau – ULAC).

40-ąją šių metų savaitę (2017 m. spalio 2-8 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 67,6 atv./10 tūkst. gyventojų. 2016 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 59,2 atv./10 tūkst. gyventojų. Nors praėjusią savaitę palyginti su 39-ąja metų savaite sergamumas ŪVKTI ir gripu buvo mažesnis, užregistruota daugiau gripo atvejų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 40-ąją savaitę registruotas Šiaulių administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Telšių administracinėje teritorijoje.

Medikai primena, kad nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų apsaugo skiepai.

„Skiepijimasis būtent tam gripo sezonui skirtomis vakcinomis yra pati veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė. Gripo vakcina rekomenduojama pasiskiepyti rudens-žiemos laikotarpiu, nes reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūniai kovai su gripo virusu“, – aiškino ULAC direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas.

Šiems rizikos grupių asmenims rekomenduojama skiepytis kiekvieną gripo sezoną. Jie skiepijami nemokamai (valstybės lėšomis):
65 m. ir vyresni asmenys;
nėščiosios;
asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose;
asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų, onkologinėmis bei imunitetą pažeidžiančiomis ligomis;
sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.