ve.lt nuotr.

Nuo šių metų pradžios įsigaliojusios naujovės socialinės apsaugos srityje išplėtė vaiko išmokas gaunančių šeimų ratą, padidino išmokas, neįgalumo pensijas ir kt. praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Daugiau pagalbos šeimoms

Nuo 2017 metų sausio 1 d. daugėja šeimų, galinčių gauti vaiko išmokas. Ne vien turintys tris ir daugiau vaikų, bet ir auginantys (globojantys) vieną ar du vaikus nuo 7 iki 18 metų gaus periodinę vaiko išmoką (vadinamuosius „vaiko pinigus“), kuri šiuo metu yra 15,2 Eur.

Skaityti toliau

Iki 2017 m. buvęs pajamų vertinimas išliks, tad ši išmoka bus skiriama, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių žmonių pajamos vienam žmogui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (153 Eur).

Šeimų, auginančių ar globojančių tris ir daugiau vaikų, taip pat laukia gera naujiena: išmoka vaikui nuo gimimo iki 18 metų bus skiriama nevertinant šeimos gaunamų pajamų. Šiais pakeitimais siekiama paremti šeimas, auginančias vaikus, ir išmokos vaikui mokėjimą laipsniškai grąžinti į prieškrizinį lygį. Planuojama, kad 2017 m. išmoką vaikui gaus apie 167 tūkst. vaikų.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nuo 2017 m. sausio 1 d. atsiranda ir dvi naujos išmokos: išmoka besimokančio ar studijuojančios asmens vaiko priežiūrai ir išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui.

Išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai bus 152 Eur dydžio (4 BSI). Ji mokama vaiko tėvams iki 26 metų, besimokantiems pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuojantiems aukštojoje mokykloje pagal nuolatinę studijų formą, arba iki 30 metų studijuojantiems doktorantūroje ar medicinos rezidentūroje, ir kurie neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Ši išmoka bus mokama vaiko priežiūros laikotarpiu nuo vaiko gimimo dienos iki vaikui sukaks vieneri metai. Planuojama, kad 2017 m. išmoką gaus apie 4,3 tūkst. tėvų.

Kai vienu metu gimsta du ar daugiau vaikų, vienam iš vaiko tėvų bus skiriama išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui. Ji bus mokama nuo vaikų gimimo dienos iki jiems sukaks 2 metai. Gimus dvynukams, bus skiriama 152 Eur dydžio išmoka per mėnesį. Jei gims trynukai ar daugiau vaikų, išmokos dydis didinamas 152 Eur už kiekvieną vaiką. Tikimasi, kad 2017 m. šią išmoką gaus per 400 žmonių.

Dar viena nuo sausio 1 dienos įsigaliosianti naujovė – motinystės išmokai apskaičiuoti nebebus taikomos vadinamosios „lubos“, t.y. maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės išmokai apskaičiuoti. Vadinasi mamytės, esančios nėštumo ir gimdymo atostogose, galės gauti didesnes išmokas.

2017 taip pat daugės socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, taigi, šeimos, kurioms trūksta socialinių įgūdžių, gaus daugiau pagalbos ir konsultacijų. Nuo 2017 m. vienam socialiniam darbuotojui turi tekti ne daugiau kaip 10 socialinės rizikos šeimų. Siekiant sumažinti darbo krūvius ir gerinti teikiamų socialinių paslaugų kokybę, papildomai savivaldybėse turės būti įsteigta apie 330 pareigybių. Naujų darbuotojų darbo užmokesčiams, socialinio draudimo įmokoms ir iš dalies profesinės kompetencijos tobulinimui papildomai skirta apie 2,6 mln. eurų.

Pradės veikti Bendruomeniniai šeimos namai

Šeimos neretai susiduria su krizinėmis situacijomis, susijusiomis su vaikų auklėjimu, skyrybomis, šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimu, netektimis, negaliomis, tad siekiant padėti šeimoms bus steigiami Bendruomeniniai šeimų namai.

Jau 2017 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva, bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, savivaldybėse bus pradėti steigti Bendruomeniniai šeimų namai, kuriuose šeimos sulauks įvairiapusės pagalbos: pozityvios tėvystės mokymų, psichosocialinės pagalbos, šeimos įgūdžių ugdymo ir sociokultūrinių paslaugų.

Numatoma, jog per artimiausius 3 metus tokios paslaugos bus suteiktos apie 15 tūkstančių žmonių.

Didės socialinio draudimo išmokos

2017 metais augs socialinio draudimo pensijos, kadangi valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija didėja nuo 112 eurų iki 120 eurų, o einamųjų metų draudžiamosios pajamos nuo 445 eurų iki 476 eurų.

Vidutiniškai žmogui, turinčiam būtinąjį stažą, pensija pakils apie 20 eurų, tačiau kiekvienam didės individualiai: tai priklauso nuo žmogaus įgyto valstybinio socialinio draudimo stažo ir iki pensijos skyrimo turėtų draudžiamųjų pajamų. Tai palies daugiau kaip 593 tūkst. senatvės pensininkų, daugiau kaip 202 tūkst. netekto darbingumo arba invalidumo pensijų gavėjų, 7,4 tūkst. išankstinės pensijos gavėjų. Primename, kad socialinio draudimo senatvės pensijos (kaip ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijos) mokamos už einamąjį mėnesį, o išankstinės senatvės pensijos – už praėjusį mėnesį. Jos bus didinamos automatiškai, žmonėms nereikia patiems kreiptis į „Sodrą“.

Iš „Sodros“ biudžeto padidintoms pensijoms mokėti 2017 metais reikės papildomai apie 167,4 mln. eurų. Valstybės biudžete (priedui prie pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, profesinėms reabilitacijos pašalpoms ir paramai neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose) – 0,8 mln. eurų.

Paskata dirbti ir mokytis

Dalyvaujantiems profesinės reabilitacijos programoje žmonėms, kurie nedraudžiami socialiniu valstybiniu draudimu, nuo 2017 m. kas mėnesį mokama profesinės reabilitacijos pašalpa didės iki 240 Eur (buvo 224 Eur).

Studijuojantiems neįgaliesiems specialiesiems poreikiams tenkinti išmoka didės iki 60 Eur (buvo 56 Eur).

Nuo naujų metų atsiras daugiau galimybių dirbti nepilną darbo dieną tiems, kas slaugo žmogų su negalia namie: jei jų darbinės pajamos bus mažesnės nei minimalus mėnesinis atlyginimas, nebus nutraukiamas draudimas valstybės lėšomis.

Iki 2017 m. valstybė pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu draudė tokį žmogų sumai, prilygstančiai to laikotarpio minimaliai mėnesinei algai (MMA), tačiau tik tada, jeigu jis neturėjo draudžiamųjų pajamų (t.y., pradėjęs dirbti, nors ir puse etato, žmogus tam laikotarpiui prarasdavo valstybės draudimą). Kadangi yra atvejų, kai slaugantis žmogus neketina visiškai nutraukti darbinių santykių, nori užsiimti individualia veikla, kurią derina su neįgalaus artimojo slauga, ar kt., Valstybinio socialinio draudimo įstatymas papildytas nauja nuostata. Nuo šiol jei slaugančiojo žmogaus draudžiamųjų pajamų suma per atitinkamo laikotarpio kalendorinius mėnesius mažesnė už to paties laikotarpio MMA sumą, jis draudžiamas sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki MMA socialinio draudimo įmokų sumą.

Tai padės žmonėms neprarasti darbinių įgūdžių bei dalyvauti visuomeniniame socialiniame gyvenime.

Didėja šalpos neįgalumo pensijos

Šalpos neįgalumo pensijos padidės tiems žmonėms, kurie pripažinti neįgaliais iki 24 metų ir yra netekę 100-90 proc. darbingumo, 70-65 proc. darbingumo bei 55-50 proc. darbingumo. Taip pat tiems žmonėms, kurie pripažinti neįgaliais po 24 metų ir yra netekę 70-65 proc. darbingumo.

Tai numatyta nuo sausio 1 dienos įsigaliosiančiu Šalpos pensijų įstatymo pakeitimu, kurio pagrindinis tikslas – šalpos pensijų dydžius išdėstyti kiek galima tolygiau pagal netekto darbingumo procentus.

Šalpos pensijų dydžiai bus diferencijuojami pagal žmogaus darbingumo lygį penkių procentų intervalu, t. y. kaip ir nustatomas darbingumo lygis. Taip bus išvengta didelio šalpos pensijų dydžių slenksčio: pavyzdžiui, kai žmogui vietoj 60 procentų netekto darbingumo nustatomas 55 procentų netekto darbingumo lygis, pagal iki šiol galiojusią tvarką žmogaus pensija mažėjo per pusę, nors darbingumo lygis buvo pakitęs tik penkiais procentais. Pagal naująją tvarką jis sumažės daug mažesniu skirtumu.

Daugiau žmonių bus draudžiami socialiniu draudimu

Žmonės, dirbantys pagal verslo liudijimus, ateityje galės gauti didesnę pensiją. Nuo 2017 m. sausio 1 d. jie pradedami drausti visai valstybinei socialinio draudimo pensijai. Socialinio draudimo įmoka sudarys 26,3 proc. nuo MMA, tai yra, 99,9 Eur/mėn. (pagal ankstesnę tvarką socialinio draudimo įmokos bazinei pensijai gauti sudarytų 60 Eur/mėn.).

Individualia veikla užsiimantys žmonės turės draustis ne vien pensijų, bet ir ligos socialiniu draudimu, šiuo atveju įmokos jiems didės 1,2 proc. punkto nuo pusės deklaruojamų pajamų. Šiuo metu individualia veikla užsiimantys asmenys draudžiami tik pensijų draudimu ir moka 26,3 proc. įmokas nuo pusės deklaruojamų pajamų.

Ūkininkai ir jų partneriai bus taip pat bus draudžiami nebe vien pensijų, bet taip pat ligos ir motinystės draudimu. Šiems asmenims įmokos didėja 3,4 proc. punkto. Šiuo metu minėti jie draudžiami tik pensijų draudimu ir moka 26,3 proc. įmokas.

Individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai nuo 2017 metų bus draudžiami ligos, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu, jei gaus pajamų arba turės prievolę mokėti įmokas nuo minimalios mėnesinės algos. Todėl įmokos didės 4,5 proc. punkto. Šiuo metu jie draudžiami tik pensijų draudimu ir moka 26,3 proc. įmokas. Naujoji tvarka sudarys sąlygas gauti socialinio draudimo išmokas susirgus, susilaukus vaiko, netekus darbo.

Žmonės, gaunantys tantjemas arba atlygį už jų veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, ir mažųjų bendrijų vadovai, kurie pagal Mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, bus draudžiami pensijų socialiniu draudimu. Jie turės mokėti 26,3 proc. įmokas nuo gaunamų iš minėtos veiklos pajamų. Iki šiol šios pajamos nebuvo laikomos draudžiamosiomis.

Atkreiptinas dėmesys, kad buvusios ligos bei motinystės, motinystės (tėvystės), tėvystės pašalpos nuo 2017 m. vadinamos nebe pašalpomis, o išmokomis, taip pat, siekiant didesnio aiškumo, „Sodros“ biudžete bei apdraustųjų bei draudėjų mokamose įmokose atskirti ligos ir motinystės draudimai.

Daugiau galimybių neturintiems nuosavo būsto

Nuo 2017 m. sausio 1 d. socialinio būsto nuomininkai nepraras teisės į socialinio būsto nuomą, kai jų turtas ir pajamos neviršys daugiau kaip 25 proc. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų pajamų ir turto ribų (iki šiol buvo 20 proc.).

Be to, jeigu šeimos ar asmens pajamos viršija šame įstatyme nustatytas ribas, savivaldybės tarybos sprendimu socialinio būsto nuomos sutartis galės būti pakeista į savivaldybės būsto nuomos sutartį. Tokiu būdu savivaldybė, įvertinusi su asmens ar šeimos socialine padėtimi susijusius veiksnius, turės teisę neiškeldinti nuomininkų iš būsto. Tai ypač aktualu tiems žmonėms, kurių būstas jau pritaikytas jų poreikiams, pavyzdžiui, žmonėms su negalia, daugiavaikėms šeimoms su mažais vaikais.

Svarbu paminėti, kad nuo 2017 m. šeimų ir asmenų pajamos, gaunamos kaip socialinė parama arba tikslinės paskirties pajamos – slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos ir tikslinis priedas – nebus vertinamos, nustatant teisę į paramą būstui išsinuomoti ar įsigyti.

Skaidresnis atlyginimų mokėjimas

Nuo naujų metų įsigalioja nauja Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakcija, kurioje išplečiamas viešais laikomų duomenų sąrašas. Nuo šiol viešai bus skelbiamas vidurkis užmokesčio, kuris sumokamas daugiau kaip 3 darbuotojus turinčiose įmonėse ir organizacijose.Tai reiškia, kad galima bus sužinoti, kokius atlyginimus moka kiekviena šalies įmonė ar įstaiga, turinti bent keturis darbuotojus.

Šilutės rajono apylinkės teismo darbuotojai pildė vaikų svajones.

Šilutės rajono apylinkės teismo kolektyvas ir šiemet prisijungė prie projekto „Vaikų svajonės“, kurio metu padėjo išsipildyti sudėtingomis sąlygomis gyvenančių vaikų kalėdiniams norams.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Už teisėjų ir kitų teismo darbuotojų paaukotas lėšas įteiktos dovanėles trylikai vaikų iš socialinės rizikos bei socialinių įgūdžių stokojančių šeimų. Teismo atstovai mažiesiems padovanojo įvairių žaislų ir saldumynų.

„Šv. Kalėdos – svajonių, lūkesčių bei vilčių išsipildymo metas. Džiaugiamės galėdami nors šiek tiek prisidėti prie vaikų svajonių išsipildymo“, – mintimis dalijosi teismo pirmininkė Virgina Pankauskienė.

Parengta pagal Šilutės rajono apylinkės teismo inf.

Šilutės socialinių paslaugų centras džiaugiasi galėdamas jau trečius metus prisidėti prie socialinio projekto „Vaikų svajonės“. Projekto tikslas – įgyvendinti sudėtingomis socialinėmis sąlygomis gyvenančių vaikų svajones.

Šilutės miesto bei Šilutės savivaldybės seniūnijų socialiniai darbuotojai renka vaikų svajones, kurios skelbiamos tinklalapyje vaikusvajones.lt. Svetainės lankytojai turi galimybę patys išsirinkti, kurią svajonę norėtų įgyvendinti bei pradžiuginti mažuosius svajotojus.

Skaityti toliau

Taip pat jie gali pasirinkti įgyvendinimo būdą „Nuvyksiu pas vaiką ir įteiksiu jam asmeniškai“ arba „Nusiųsiu dovaną į socialinių paslaugų centrą“.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiuo metu svetainėje vaikusvajones.lt paskelbta per 160 vaikų svajonių iš Šilutės rajono. Jos labai įvairios: yra svajojančių apie led batus, MP4 grotuvus, mergaitės svajoja apie lėles su namais, vyresni vaikai tikisi sportinių kuprinių, garso kolonėlių ir pan.

www.silutesspc.istaiga.lt inf.

Rudens mugė vyks rugpjūčio 22, 24, 29 ir 31 dienomis nuo 10 iki 14 val. UAB „Modemas“ laidojimo namų pastate (Tilžės g. 43) įsikūrusioje Šilutės katalikių moterų draugijos labdaros krautuvėje (įėjimas iš gatvės pusės).

Kviečiami visi, kuriems reikia mokyklinių prekių ir drabužių.

Skaityti toliau

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Prašoma aukoti tik nesusidėvėjusius, švarius drabužius.

Lietuvos savivaldybių socialinės ir sveikatos apsaugos darbuotojai ir specialistai gerosios patirties sėmėsi iš savo kolegų Norvegijos Karalystėje.

Projektas „Pažangios Norvegijos Karalystės patirties socialinės rūpybos ir sveikatos apsaugos srityse perdavimas siekiant Lietuvos visuomenės gerovės“ buvo vykdomas pagal programą “Gebėjimų stiprinimas ir institucinis valstybės, paramos gavėjos, ir Norvegijos viešųjų institucijų, vietos ir regioninės valdžios bendradarbiavimas”.

Skaityti toliau

Projektas buvo finansuojamas iš Norvegijos finansinio mechanizmo idėjų.

Šio projekto tikslas buvo prisidėti prie regioninės politikos tikslų įgyvendinimo, perteikiant žinias ir gerąją patirtį, bei stiprinti gebėjimus ir bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Norvegijos valstybių.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Projekto metu buvo siekiama tobulinti socialinės ir sveikatos apsaugos darbuotojų įgūdžius ir kurti darbui palankią aplinką, remiantis gerąja Norvegijos patirtimi bei skatinti mokymosi visą gyvenimą bei tarpinstitucinį bendradarbiavimą, įgyvendinant nacionalinės, regioninės politikos tikslus. Prie šios idėjos įgyvendinimo prisidėjo net 6 savivaldybės iš Lietuvos ir 3 iš Norvegijos: Telšiai, Šilutė, Plungė, Marijampolė, Kalvarija, Vilkaviškis, Lesje ir Bergeno bei Steinkjer savivaldos.

Svarbu pabrėžti, kad projekto metu vyko įvairūs mokymai socialinės rūpybos ir sveikatos apsaugos srityse, administracinių ir viešųjų paslaugų teikimo gebėjimų gerinimui, taip pat pažintiniai vizitai Norvegijos Karalystėje, perimant žinias ir gerąją patirtį, apskrito stalo diskusijos apie antikorupciją, masinių internetinių kursų (MOOC) kūrimas ir vykdymas bei išvykstamosios strateginės sesijos organizavimas.

Be to, buvo organizuoti mokymai, kurie truko nuo vasario iki balandžio mėnesio, juose dalyvavo daugiau nei 430 asmenų iš Telšių, Plungės, Vilkaviškio, Marijampolės, Šilutės, Kalvarijos, Tauragės bei Pagėgių. Mokymuose dalyviai galėjo pagilinti žinias apie streso valdymą, teisinį raštingumą, įvaizdžio valdymą ir bendravimą su žiniasklaida, apie psichologinį smurtą, sveikatos priežiūros teikiamas paslaugas. Už projekto veiklą Šilutėje, jo įgyvendinimą, viešinimą bei veiklą, buvo atsakinga Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Taip pat galime pasidžiaugti net 4 stažuotėmis (pažintiniai vizitai) Norvegijos Karalystėje, kuriose dalyvavo net 56 dalyviai iš Lietuvos. Stažuotės vyko 2015 m. lapkričio – 2016 m. kovo mėnesiais. Vizitų metu buvo aplankyta daugiau kaip 20 Lesia, Bergen, Steinkjer savivaldybių ir joms pavaldžių sveikatos bei socialinės rūpybos įstaigų. Pasak vienos iš veiklų organizatorės Vasarės Kapsevičiūtės, šio projekto veiklos yra labai svarbios Lietuvos socialiniams ir sveikatos apsaugos darbuotojams, kurie siekia tobulinti teikiamų paslaugų kokybę. Vasarė Kapsevičiūtė pritaria, kad pasirinkimas gerosios patirties semtis iš šių sričių specialistų Norvegijoje yra itin taiklus, kadangi šioje šalyje socialinių ir sveikatos paslaugų sektorius yra labai gerai išvystytas ir pritaikytas įvairiems gyventojų poreikiams.

Balandžio bei gegužės mėnesiais vykusios apskritojo stalo diskusijos sulaukė itin didelio visuomenės susidomėjimo. Diskusijose dalyviai kalbėjo ir diskutavo apie korupciją ir antikorupciją viešosiose įstaigose, korupcijos pasekmes visuomenei, darbuotojams ir ateities kartoms. Dauguma žmonių vieningai nutarė, kad žmonės vis dar bijo kalbėti apie korupciją, jos apraiškas, nes tai gali atitinkama forma pakenkti jų artimiesiems arba karjerai.

VšĮ„Sveikatingumo idėjos“ inf.

uzsaugialietuva.lt nuotr.

Prie Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos nacionalinės kampanijos „Už saugią Lietuvą“ jau prisijungė per 40 gerųjų iniciatyvų, kurios padeda mažinti priklausomybes, smurtą artimoje aplinkoje, savižudybes, kviečia globoti ir įvaikinti.

Kampanijos ambasadoriumi tapęs kunigas Kęstutis Dvareckas gerai žino, kaip sunku kovoti su priklausomybėmis, nes pats sugebėjo jas įveikti ir atsitiesti.

Skaityti toliau

Kunigas geriau nei kas kitas supranta priklausomybių kamuojamus žmones. Vilniuje įkurtoje priklausomų asmenų bendruomenėje „Aš esu“ jis stengiasi pagelbėti atsikratyti žalingų įpročių.

Reabilitacijos centras „Naujas gyvenimas“ Latvių kaime – tai Marijaus Balčiūno sėkmės istorija. Marijus jau aštuonerius metus yra atsikratęs priklausomybės nuo narkotikų ir padeda tai padaryti kitiems. Marijus pats lanko narkomanų pamėgtas vietas, ragina priklausomus nuo kvaišalų žmones gydytis reabilitacijos centre, kai kurie jų čia gauna darbo.

Kauno rajone, Linksmakalnyje, esančią Priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenę „Sugrįžimas“ įkūrė Valdas Šiškus. Kadaise jis irgi buvo pasiekęs gyvenimo dugną, tačiau rado jėgų iš jo pakilti. Iš naujo pradėjęs kabintis į gyvenimą Valdas ėmė padėti ir kitiems likimo draugams. Šiuo metu V. Šiškus vadovauja Lietuvos priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenių asociacijai, yra jos prezidentas.

Reabilitacijos centro „Alfa“ Marijampolėje įkūrėjas Vladislavas Pocius, kamuojamas priklausomybių nuo alkoholio ir narkotikų, atstumtas draugų ir artimų žmonių, buvo pasiekęs tokią ribą, kai gyveno daugiabučio namo laiptinėje. Dabar jis savo gyvenimus pakeisti padeda dešimtims vyrų ne tik Lietuvoje, bet ir Anglijoje.

Kalbėtis jautriausiomis temomis projekte „Susitikimai Saulės mieste“ jaunimą kviečia neįgalus verslininkas Justas Džiugelis. Justas su jaunais žmonėmis dalijasi savo istorija, pasakoja, kaip žmogus, atsidūręs sunkiausioje situacijoje, neprarado vilties, nepalūžo po sunkumų našta ir rado jėgų eiti pirmyn.

Tokio pat optimizmo kupina Irenos Jablonskienės iš Sūdavos kaimo, Vilkaviškio rajone, istorija. Laikraščio skelbime perskaičiusi, kad neįgaliai mamai ir jos kūdikiui reikalinga pagalba, moteris nedvejodama parsivežė juos į savo namus, taip išgelbėdama mamą nuo neįgaliųjų prieglaudos, o jos atžalą nuo vaikų namų. Irena daugiau nei dešimt metų po savo stogu mamą su sūnumi glaudžia neatlygintinai, nes nėra įforminusi globos.

Užauginę keturis savo vaikus, vilniečiai Vaiva ir Povilas Sikorskiai nutarė globoti motinų paliktus mažylius. Tiesa, žengdami šį žingsnį, jie nesitikėjo, kad globotinių jų šeimoje bus net devyni – vyriausiai mergaitei aštuoneri, o jauniausiajam – vos metukai. Dabar visa didelė šeimyna gyvena nuosavame name Švenčionių rajone.

Labai dažnai iš globos namų išėję jaunuoliai stokoja elementariausių gyvenimo įgūdžių. Jaunimo savarankiškų gyvenimo namų iniciatyvą sėkmingai įgyvendina Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“. Nuomojamuose butuose po kelis gyvena darbuotojai ir globos namų jaunuoliai. Čia vaikai išmoksta visko – nuo maisto pirkimo ir gamybos įgūdžių iki komunalinių mokesčių mokėjimo ir išlaidų planavimo. Tai, kas šeimose augantiems vaikams yra elementaru, šiems jaunuoliams – nauja, nepatirta, tačiau svarbu ir būtina, norint sėkmingai įsitvirtinti visuomenėje.

Motinos ir vaiko namai Vilniuje skirti moterims, kurios dėl įvairių priežasčių, labai dažnai ir dėl smurto, negali gyventi savo šeimose. Šiuose namuose gali glaustis mamos iš visos Lietuvos, jei laukiasi arba augina mažamečius vaikus.

Tai tik keletas pavyzdžių iš daugybės visoje Lietuvoje veikiančių iniciatyvų. Respublikos Prezidentė visus šalies žmones kviečia kuo aktyviau jungtis prie šios ilgalaikės kampanijos ir savo pavyzdžiu paskatinti ir kitus imtis panašios veiklos.

Daugiau informacijos apie nacionalinę kampaniją galima rasti interneto puslapyje uzsaugialietuva.lt ir „Facebook‘o“ paskyroje.

www.silutesetazinios.lt asociatyvi nuotr.

Arba kaip viena Lietuvos karvė į spąstus pateko.

Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas reiškia susirūpinimą, kad nuo 2012 m. Piniginę socialinę reformą vykdančios savivaldybės taupymo maratone medžioja kiekvieną centą. Dėl to nukenčia nuoširdžiai dirbantys bei besistengiantys išlaikyti šeimas žmonės. Tinklo nuomone, būtina peržiūrėti Piniginės socialinės paramos įstatymo 17 str., t. y., patikslinti pajamų sąvoką. Socialinės paramos sritis – tiek išmokos, tiek paslaugos – turi būti integruota į naują socialinį modelį.

Skaityti toliau

Susijęs: “Savivaldybės springsta vargšų pinigais? Ne visai taip”

Nuo reformos pradžios 2012 m. paramos gavėjų skaičius ir išlaidų suma sumažėjo apie 50 proc. Vien 2014 m., kai savarankiška paramos teikimo funkcija buvo perduota savivaldybėms, gavėjų ir išlaidų suma mažėjo apie 30 proc. Tokio didelio masto išlaidų paramai mažėjimas visai neatspindi tikrovės, vis dar sudėtingų ekonominių sąlygų Lietuvoje. „Nuo reformos pradžios skurdo rizikos lygis Lietuvoje praktiškai nekito, o taikant žemiausią absoliutaus skurdo ribą net padidėjo iki 7 proc. Lyginant šį ir paramos gavėjų skaičius šiuo metu paramos negauna bent trečdalis žmonių, kuriems jos reikia,“ – teigia Tinklo ekspertė dr. Jekaterina Navickė.

Savivaldybės pagal Piniginės socialinės paramos įstatymo 23 str. gavo daugiau laisvių teikiant socialinę paramą, taip siekiant didinti paramos teikimo efektyvumą. Savivaldybės turi teisę atsižvelgus į konkrečia situaciją didinti, mažinti ar išlaikyti tokias pačias išmokas.

Tačiau, šių metų vasario 14 d. naujienų portale www.delfi.lt pasirodęs straipsnis „Smūgis šeimai: per mėnesį priklauso 600 eurų, gaus šešis kartus mažiau“ iliustruoja sistemos ydą. „Daugiavaikės Radviliškio rajono šeimos atvejis rodo, kaip į skurdo spąstus patekusiems žmonėms užkertamas kelias rodyti iniciatyvą ir gauti papildomų pajamų,“ – teigia Tinklo ekspertė dr. Jekaterina Navickė.

„Jei karvė paseno, jos jau niekada nepakeisi kita. Pardavus senąją, turėsi nurodyti pajamas, ir jos bus atimtos iš pašalpos. Tad kitos karvės tiesiog neturėsime pinigų nusipirkti. […] Dabar tas vienintelis žodis „pajamos“ atima iš vaikų taip sunkiai uždirbtus centus“, – rašoma straipsnyje.

Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas mano, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turėtų rimtai svarstyti, ar dabartinė tvarka neprasilenkia su socialinės paramos įstatyme 3 str. 3 skyriaus deklaruojama socialinio teisingumo ir veiksmingumo principu: „Piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, didinti motyvaciją integruotis į darbo rinką ir išvengti skurdo spąstų bei racionaliai naudojant turimus išteklius.” Tinklo nuomone, būtina peržiūrėti Piniginės socialinės paramos įstatymo 17 str., t. y., patikslinti pajamų sąvoką. Iš pajamų sąrašo turėtų būti išbrauktos visos vaikų poreikiams užtikrinti skirtos lėšos: vaikų išmokos, stipendijos, alimentai. Panaši praktika taikoma Estijoje, Belgijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir kt. Taip pat nustatyti minimalią neperiodinių pajamų ribą, į kurią nėra atsižvelgiamą apskaičiuojant pajamas (ar tai būtų lėšos, gaunamos iš Lietuvos ar iš užsienio). Tinklo nuomone, turėtų būti svarstomos kitos efektyvios priemonės skurdo spąstams mažinti, pavyzdžiui, dalies darbo pajamų neįskaičiavimas skaičiuojant socialinės paramos dydžius, kaip taikoma Suomijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Portugalijoje, Liuksemburge ir kt.

www.stopskurdas.lt inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Valstybinė darbo inspekcija informuoja, kad artėjant Rugsėjo 1-ajai, Mokslo ir žinių dienai, darbuotojams, auginantiems bendrojo ugdymo mokykloje besimokantį vaiką iki dvylikos metų, pirmąją mokslo metų dieną suteikiama ne mažiau kaip pusė darbo dienos laisvo nuo darbo laiko, mokant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį.

Skaityti toliau

Ši garantija taikytina tik tiems darbuotojams, kurie neturi teisės į visą papildomą poilsio dieną per mėnesį, t.y. netaikytina darbuotojams, jau turintiems teisę į vadinamąjį mamadienį ar tėvadienį (auginantiems du vaikus iki 12 metų), ar auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų.

Darbdavio atsisakymas suteikti tėvams priklausantį laisvą laiką ar už jį mokėti yra darbo įstatymų pažeidimas – jį galima apskųsti Valstybinei darbo inspekcijai.

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyriaus vedėja Gabrielė Banaitytė, tel. (8 5) 213 9753.

www.socmin.lt inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo kitų metų socialinio draudimo srityje Lietuvos žmonių laukia išties svarbios naujovės. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė pabrėžia, kad 2015 metais bus įgyvendinti vieni svarbiausių socialinę aplinką žmonėms gerinantys sprendimai, apimantys ir ligos pašalpų, nedarbo išmokų didinimą, taip pat pensijų kompensavimą bei didinimą.

Skaityti toliau

Ligos pašalpos didės nuo 40 iki 80 procentų

Siekiant suvienodinti ligos pašalpos dydį visu ligos laikotarpiu, numatoma didinti ligos pašalpos, mokamos už trečią – septintą nedarbingumo dienas, dydį nuo 40 iki 80 proc. pašalpos gavėjo buvusio darbo užmokesčio.

Nuo 2009 m. gegužės 1 dienos iš „Sodros“ biudžeto lėšų nuo trečiosios iki septintosios (įskaitytinai) laikinojo nedarbingumo dienos buvo mokama 40 proc., o nuo aštuntosios laikinojo nedarbingumo dienos – 80 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos pašalpa.

Pirmųjų dviejų kalendorinių laikinojo nedarbingumo dienų apmokėjimo iš darbdavio lėšų tvarka nėra tikslinama.

Pašalpų padidinimui iki 80 proc. iš „Sodros“ biudžeto papildomai reikės apie 115,4 mln. litų.

Nuo sausio nedarbo išmoka galės siekti 1041 litą

Per krizę įvestas nedarbo draudimo išmokų sumažinimas nustoja galioti šių metų gruodžio 31 d. ir, kadangi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jo pratęsti nesiūlo, nuo 2015-ųjų pradžios bedarbio pašalpos maksimalus dydis didės ir galės siekti 1041,60 Lt (301, 67 EUR).

Šis dydis vėl galės siekti iki 70 proc. Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio.

Iki šių metų pabaigos galiojančiame Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajame įstatyme nustatytas ribojimas nedarbo socialinio draudimo išmokos maksimaliam mėnesiniam dydžiui – šis dydis negalėjo siekti daugiau nei 650 Lt.

Nedarbo išmokų didinimui iš „Sodros“ biudžeto 2015 metais papildomai prireiks 130 mln. litų.

Bus tęsiamas pensijų kompensavimas

Dar šių metų pabaigoje pradėtos kompensuoti 2010-2011 metais sumažintos senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijos. Šiais metais išmokėta 20 proc. apskaičiuotos nepriemokos. 2015 ir 2016 m. numatyta išmokėti po 40 proc. sumos, išmokant po lygią šio dydžio dalį kiekvieną ketvirtį.

Pensijų nepriemokas gaus visi asmenys, kuriems senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijos buvo sumažintos – ir dirbusieji, ir nedirbusieji. Tačiau dirbusieji gaus tik tą nepriemokos dalį, kuri susidarė dėl Vyriausybės patvirtinto mažesnio draudžiamųjų pajamų dydžio.

Visi nepriemokas gausiantys (gavę) asmenys apie apskaičiuotas individualias sumas buvo informuoti asmeniškai paštu 2014 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais. Rašyti prašymo dėl nepriemokų išmokėjimo nereikia.

Viso kompensavimui reikės 450 mln. litų.

Iš viso kompensavimas palies beveik 0,5 mln. senatvės ir netekto darbingumo pensijų gavėjų.

Pirmą kartą per 6-erius metus didės pensijos

Atsižvelgiant į esamą ir įvertinus planuojamą „Sodros“ biudžeto finansinę padėtį, planuojama nuo 2015 m. liepos 1 d. didinti pensijas.

Tiek bazinės pensijos, tiek einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžius planuojama didinti po 3 eurus (t. y. po 10,36 Lt). Vidutiniškai senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, padidėtų 4,76 euro (16,43 Lt).

Šiam pensijų didinimui iš „Sodros“ biudžeto papildomai prireiktų 78,4 mln. Lt (22,72 mln. eurų), iš valstybės biudžeto – 13,6 mln. Lt (3,94 mln. eurų). Iš viso iš abiejų biudžetų didinimas pareikalautų 92 mln. Lt (26,66 mln. eurų).

Pensijų didinimas paliestų apie 867 tūkst. „Sodros“ pensijų gavėjų, apie 141 tūkst. šalpos išmokų gavėjų bei apie 7 tūkst. pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjų.

www.socmin.lt inf.

Austrijos ambasados nuotr.

Prieš atostogas Šilutės Vydūno gimnazija gavo laišką iš Austrijos Respublikos ambasados. Jame reiškiama padėka šios gimnazijos moksleivei Gretai Jurgutytei, savanoriavusiai tarptautinėje Kalėdų labdaros mugėje Vilniuje, ir visam gimnazijos mokytojų kolektyvui.

Austrijos ambasados laiško tekstas

Austrijos Respublikos ambasada Vilniuje džiaugiasi, galėdama Jus informuoti, kad šiemet, lapkričio 29 dieną, Vilniaus miesto rotušėje vyko dvyliktoji Tarptautinė Kalėdų labdaros mugė. Šioje mugėje jau ne pirmus metus noriai savanoriavo ir Šilutės

Skaityti toliau

Vydūno gimnazijos II E klasės mokinė Greta Jurgutytė.

Minėtoje labdaros mugėje šiemet pavyko surinkti 260.370 litų paramos. Austrijos stendas, kuriame šauniai darbavosi ir Greta, prie šios sumos prisidėjo 12.740 litų. Visos surinktos lėšos bus padalintos aštuoniems skirtingiems labdaros projektams Lietuvoje paremti.

Visą informaciją apie šių metų paramos gavėjus bei kokiam konkrečiam tikslui bus skirtos paaukotos lėšos rasite adresu http://www.iccb.lt/this-years-event/

Kaip ir kasmet, Austrijos stendas sulaukė didžiulio susidomėjimo. Be kitų, mus aplankė ir ponia Alma Adamkienė, ilgametė šio labdaros renginio globėja.

Austrijos ambasados Vilniuje vardu norime padėkoti visam nuostabiam ir atsidavusiam gimnazijos mokytojų kolektyvui, ugdančiam tokius šaunius gimnazistus.

Gražių, jaukių ir baltų Šv. Kalėdų bei sėkmingų ir dosnių Naujųjų metų!

Ambasados vardu Rita Tydė

Parengta pagal vydunas.lt inf.

Šilutės rajono apylinkės teismo darbuotojai pildė kalėdines vaikų svajones.

Šilutės rajono apylinkės teismo kolektyvas šiemet vietoje tradiciniu Šv. Kalėdų proga tapusio keitimosi dovanėlėmis nutarė prisijungti prie projekto „Vaikų svajonės“.

Skaityti toliau

Iš surinktų pinigų teisėjams ir kitiems teismo darbuotojams pavyko įgyvendinti aštuonių sudėtingomis sąlygomis gyvenančių Šilutės rajono vaikų svajones: buvo nupirkti jų išsvajoti žaislai, sportinės aprangos, vaikai palepinti saldainiais.

Teismo darbuotojai tiki, kad šie vaikai bent trumpam buvo padrąsinti tikėti savo svajonėmis ir jų siekti!

Parengta pagal Šilutės rajono apylinkės teismo inf.

N. Mulerovos nuotr.

Šilutės pirmosios gimnazijos 1B klasės mokiniai kartu su auklėtoja N. Mulerova prisijungė prie visoje Lietuvoje organizuojamos akcijos „Pyragų diena“. Akcijos tikslas – iškeptą pyragą parduoti už sutartą kainą ir surinktus pinigus pervesti į „Išsipildymo akcijos 2014“ rėmimo fondą.

Klasėje buvo iškepta 17 pačių įvairiausių pyragų. Į pagalbą kepant pyragus mokiniai pasikvietė ir tėvelius. Visi pyragai buvo parduoti už mokinių nustatytą kainą (pyrago gabalėlis kainavo nuo 50 ct iki 3 Lt). Iš viso pavyko surinkti 250 lt.

Skaityti toliau

Mokiniai ir jų auklėtoja nuoširdžiai dėkoja tėveliams ir visai mokyklos bendruomenei už tai, kad jų idėja buvo taip entuziastingai priimta ir įgyvendinta.

Šių metų akcijos organizatoriai tikisi, jog kitais metais į šią akciją įsitrauks daugiau mokyklos bendruomenės narių, o gal ir ne tik mokyklos…

1 B Klasės auklėtoja N. Mulerova

.

.

.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės partneriai iš Ljungby (Švedija) kasmet teikia paramą socialiai remtinų vaikų poilsiui, o šiemet planuojama skirti dar ir paramą Saugų vaikų globos namų auklėtinei studijoms Klaipėdoje.

Draugija iš Ljungby (Švedija) jau dešimtmetį teikia įvairaus dydžio paramą, kad Šilutės rajono savivaldybės socialiai remtinose šeimose, šeimynose ar Saugų vaikų globos namuose gyvenantys vaikai galėtų bent 10 dienų pailsėti ir gerai praleisti laiką su bendraamžiais.

Skaityti toliau

Šiemet draugija skyrė 8 000 Lt, už kuriuos 20 vaikų iš Šilutės, Kintų, Žemaičių Naumiesčio, Vilkyčių, Švėkšnos, Rusnės, Saugų, Pašyšių, Vainuto, Gardamo ilsisi ir laiką leidžia VšĮ Kintų „Vėtrungės poilsiavietės“ stovykloje.

Šilutės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis lankėsi stovykloje, domėjosi vaikų poilsiu ir laisvalaikiu. Nė vienas iš kalbintų vaikų, nepageidavo grįžti anksčiau namo ir džiaugėsi galimybe turiningai praleisti laiką su bendraamžiais bei pailsėti.

Bendradarbiavimo sutartis tarp Šilutės ir Ljungby (Švedija) buvo pasirašyta 1992 m. rugsėjo 28 d.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus inf.

Šilutės r. savivaldybės nuotr.

Jaunimo asociacijos „Pamario jaunimas“ atstovai ir Šilutės rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Rimantė Čiutienė konferencijoje „Jaunimas regionuose: iniciatyvų ir veiklos skatinimas“ Vilniuje pristatė 2013 metais įgyvendintą projektą ir su juo susijusias iniciatyvas. Kartu su jais dalyvavo ir Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Edita Šukytė.

Visus 2013 metus šilutiškiai aktyviai dalyvavo socialinėje veikloje: organizavo ne vieną renginį, skirtą atkreipti dėmesį į labiausiai

Skaityti toliau

pažeidžiamas visuomenės grupes – vaikus ir neįgaliuosius. Šių veiklų tikslas buvo pasirūpinti kitu, silpnesniu, suteikti pagalbos ir padovanoti dėmesio. Prieš mokslo metų pradžią jaunimas ieškojo galimybių nudžiuginti nepasiturinčių šeimų vaikus kanceliarinėmis prekėmis ir pasirūpinti, kad į mokyklas iškeliautų aprūpinti reikalingais daiktais. Antroji akcija buvo organizuojama prieššventiniu laikotarpiu, kai visi vaikai svajoja apie Kalėdų stebuklą, laukia šventės ir Kalėdų senelio dovanų. Prieš šios akcijos organizavimo prisidėjo Šilutės evangelikų liuteronų kunigas Remigijus Šemeklis ir Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios katalikų parapijos kunigas Stasys Toleikis, vietos verslininkai ir socialiniai darbuotojai. Trečiąja jaunimo iniciatyva „Būkime kartu“ – dėmesys buvo skiriamas neįgaliesiems. Surengta popietė, kurios metu buvo vykdomos įvairaus pobūdžio veiklos ir leidžiamas laikas kartu. Šį savo projektą „Mes galim“ ir įgyvendintas iniciatyvas jaunimas pristatė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Jaunimo reikalų departamento organizuotoje konferencijoje. Šioje konferencijoje dalyvavo per 150 dalyvių iš visos Lietuvos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Jaunimo reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendina projektą „Integruotos jaunimo politikos plėtra“. Šio projekto tikslas – stiprinti valstybinį ir nevyriausybinį sektorių, dirbantį su jaunimu, kurti, skatinti ir stiprinti bendradarbiavimo tarp valstybinio, nevyriausybinio ir verslo sektorių formas. Siekiama aktyviau bendradarbiauti sprendžiant jaunimo problemas, sudarant palankias sąlygas formuotis jauno žmogaus asmenybei bei jo integravimuisi į visuomenės gyvenimą, siekiant visuomenės ir atskirų jos grupių supratimo, tolerancijos jauniems žmonėms.

Konferencijos dalyvius sveikino Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, Jaunimo reikalų departamento direktorius Mindaugas Kuliavas. Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva pristatė Telšiuose vykdomas jaunimui skirtas veiklas. Telšiai, įgyvendindami projektą, sertifikavo 100 jaunimo darbuotojų, kurie vadinami „Laiminguoju šimtuku“. Siekiama, kad būtų sudarytos galimybės sportuoti visam rajono jaunimui, todėl visos veikiančios sporto salės yra atviros jaunimui. Savivaldybė įgyvendino įvairius projektus, kurių pagalba buvo remontuojamos patalpos, kuriami jaunimo centrai, gerinama jaunimo darbuotojų kompetencija. Telšių rajono savivaldybė vaikų socializacijos programai skiria 40 tūkst. Lt, sporto programai – 250 tūkst. Lt, Kultūros programai – 100 tūkst. Lt, bendruomenės sveikatinimo programai – 80 tūkst. Lt. Veikia studentų rėmimo programa – po 500 Lt 2 kartus per metus Savivaldybė remia tuos, kurie labai gerai išlaiko brandos egzaminus ir yra iš nepasiturinčių šeimų. Jaunų specialistų pritraukimui į rajono sveikatos priežiūros įstaigas skirta 41 tūkst. Lt, pagalbai jauniesiems verslininkams (25 – 29 m.) 367 tūkst. Lt (kompensuojamos palūkanos, įmonių įregistravimo išlaidos), taip pat padedama jaunoms šeimoms.

Visi konferencijos dalyviai aktyviai dalyvavo darbo grupėse, kurių buvo 10. Šiose darbo grupėse buvo siekiama išsiaiškinti, kaip pasiekti aktyvesnio, nemotyvuoto jaunimo įsitraukimo, kokios priemonės dabar naudojamos į(si)traukimui užtikrinti? Buvo diskutuojama, kaip užtikrinti sklandžią informacijos sklaidą, kaip tą informaciją bus galima panaudoti ateityje? Darbo grupių dalyviai dalinosi gerąją patirtimi: pasiektais rezultatais, planuojamomis veiklomis.

Antroje konferencijos dalyje, išklausę psichologo Zenono Streikaus pranešimo apie jaunimo motyvaciją ir užimtumą bei sociologo Vlado Gaidžio pranešimo apie jaunimo požiūrį į daugelį visuomenėje vykstančių procesų, buvo paskelbtos ir apdovanotos geriausios iniciatyvos. Geriausiomis iniciatyvomis išrinktos: „Jaunųjų policijos rėmėjų akademija“, kurios dalyviai moksleiviai aktyviai savanoriaudami kovojo su neigiamais reiškiniais mokykloje (Kauno r.), žygiai dviračiais „Wheel Addicted“, skirti Palangos kurorto 760-osioms vardo paminėjimo metinėms (Palanga) ir kaimo jaunimo verslumo, kūrybiškumo, kompiuterinio raštingumo ir kt. įgūdžių lavinimui skirta veikla „Kryžkelė“ (Jonavos r.). Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat apdovanojo Joniškio r. jaunimo iniciatyvą „Šok su senjoru“, kurios metu skirtingo amžiaus žmonės – senjorai ir jaunimas – kartu mokosi Lotynų Amerikos šokių.

Europos Sąjungos jaunimo politikos strategijoje yra pasakyta: „Jaunimas – ne sunki atsakomybė, o svarbus mūsų bendruomenės išteklius, kurį sutelkus galima pasiekti aukštesnių socialinių tikslų“. Tad siekime didesnių bendrų tikslų, skatinkime jaunimą veikti ir galėsime džiaugtis puikiais rezultatais: geresne aplinka, gražesniais renginiais ir puikiomis iniciatyvomis!

Šilutės katalikių moterų padėkos žodis kitų rūpesčiams neabejingiems žmonėms.

Daugelis sutiks, kad esame vartotojiška visuomenė globalioje erdvėje. Valios, žinių, proto, pastangų ir kitų gebėjimų dėka ne vienas pasiekia stulbinančių rezultatų. Todėl lieka tik džiaugtis. Deja, mažiau išminties ir gebėjimų turinčiam asmeniui dažnai užkabinama nevykėlio etiketė. Jis menkinamas, niekinamas, žeminamas, nes nesugeba kokybiškai gyventi dėl įvairiausių priežasčių: dėl savo silpnavališkumo, dėl ligos, o gal ir dėl

Skaityti toliau

objektyvių dalykų. Tačiau yra galinga bendruomenės įtaka savitarpio pagalbai. Šilutėje yra nemažai nevyriausybinių organizacijų ir religinių bendruomenių, kurios savanorišku darbu padeda žmonėms spręsti jų socialines problemas.

Šilutės katalikių moterų draugija krautuvėje ,,Parama“ kasmet suteikia paramą daugiau nei trims tūkstančiams skurstančių rajono žmonių. Patalpas neatlygintinai suteikė Savivaldybė.

Savanorių dienos proga draugijos moterys jaučia didžiulę padėką Šilutės gyventojams, kurie kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį atneša į krautuvę jiems jau nereikalingų gražių, tvarkingų drabužėlių ar kitokių buities reikmenų.

Draugijos moterys džiaugiasi Šilutės kredito unijos kaimo bendruomenių ir NVO programų finansavimo 2013 m. konkursu, kurio dėka Šilutės katalikių moterų draugijos veikla tapo dar labiau motyvuota. Programa parodė, kad Šilutės kredito unijai svarbios bendruomenės socialinės problemos, o įvairių institucijų bendra veikla gali sumažinti skurdą bendruomenėje.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Asociacijos “Pamario jaunimas” inicijuota gerumo akcija prasidėjo: šiandien vidurdienį Šilutės Halėje į specialią dėžę krito pirmosios kalėdinės dovanos vaikams iš socialinės rizikos šeimų.

Akcijos “Įžiebk Kalėdų dvasią” pradžios renginyje, be organizatorių, taip pat dalyvavo šios iniciatyvos rėmėjai, Šilutės dvasiškieji ir pasaulietiniai vadovai, pulkelis kitų geros valios žmonių.

Skaityti toliau

Daugiau apie Šilutės jaunimo iniciatyva surengtą gerumo akciją str. „Jauni ir rūpestingi: Pamario jaunimas skelbia akciją “Įžiebk Kalėdų dvasią”“.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Asociacijos 'Pamario jaunimas' nuotr.

Asociacijos “Pamario jaunimas” iniciatyva organizuojama gerumo akcija prasidės šį trečiadienį, gruodžio 4 d., 12 val. Šilutės Halėje.

Gyventojų bus prašoma padovanoti žaislų, saldainių ir kt. vaikams iš rizikos šeimų.

Dovanėles mažiesiems šilutiškiams bus galima dėti į specialias dėžes Šilutės Halėje, parduotuvėje „Turgaus urmas“ Šilutės turgavietėje, žaislų parduotuvėje, veikiančioje mažajame prekybos centre IKI, ir kirpykloje, įsikūrusioje Tilžės gatvėje 13.

Skaityti toliau

Dovanos bus gražiai supakuotos ir įteiktos rizikos šeimose gyvenantiems vaikams gruodžio 18 d., kalėdinės šventės metu.

Akciją “Įžiebk Kalėdų dvasią” padeda organizuoti Šilutės seniūnijos socialinės darbuotojos.

Prie akcijos jau prisidėjo Evangelikų liuteronų ir Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčios, UAB “EGMINA”, Šilutės Halė, VPC “Šilutė plius”, UAB „Voldvera“, Šilutės verslininkių organizacija, atlikėjai V. Stoškus ir jo kolektyvai, taip pat V. Lacko, Greta Konverskytė.

Akcijos globėjas – Šv. Kryžiaus katalikų parapijos klebonas Stasys Toleikis.

Parengta pagal asociacijos “Pamario jaunimas” inf.

silutesetazinios.lt asociatyvi nuotr.

Artėja gražiausios metų šventės – Kūčios, šventos Kalėdos, Naujieji metai. Prieš šias šventes kiekvienas iš mūsų tarsi užsikrečiame gerumu. Palytėti gerumo auros tikimės, kad to sulauksime ir iš aplinkinių, tikime kiekvieno kilniais norais, džiaugsmo ir jaukumo skleidimu.

Kiekvienas vaikas turi teisę pajausti kalėdinę dvasią, nepriklausomai nuo jo socialinės padėties. Švėkšnos specialiosios mokyklos bendruomenė kviečia visus, neabejingus auklėtinių gerovei, prisijungti prie kalėdinės gerumo akcijos „Svajonių eglutė“.

Skaityti toliau

„Kalėdos man – tai dovanos, labiausiai aš norėčiau gauti dviratį, dar niekada nevažinėjau su dviračiu. Būčiau labai laimingas, jeigu rasčiau jį po eglute,“ – savo svajonėmis dalinosi Nedas.

Deja, Švėkšnos specialioji mokykla, kaip ir dauguma Lietuvos mokyklų, dėl menko švietimo įstaigų finansavimo negali turiningai aprūpinti savo auklėtinių. Mokyklos bendruomenė nuolatos stengiasi atrasti lėšų tam, kad išsipildytų, rodos, paprasti dalykai: aprūpina mokinius knygomis, baldais, buities reikmenimis, kompiuteriais, laisvalaikio užimtumo priemonėmis, maistu… Be abejonės, vardan auklėtinių gerovės dažnai atveria ir savo pinigines.

Septynerius metus mokykla dalyvavo išsipildymo akcijoje, kurią organizuoja TV3. Už gerų žmonių suaukotas lėšas mokykla atnaujino daug inventoriaus. Gaila, bet jau antri metai, kai pasikeitę organizatorių nuostatos ir mokykla neteko galimybės dalyvauti TV3 organizuojamoje akcijoje.

Neabejojame, kad kiekvienas vaikas šeimoje vertas dovanos, kurią randa po Kalėdų eglute. Šiemet padėkime dovanėlę ir po Švėkšnos specialiosios mokyklos šeimos šventiniu medeliu. Kartais reikia tiek nedaug, kad pradžiugintume tuos, kuriems likimas pašykštėjo artimojo šilumos.

Akcijos „Svajonių eglutė“ metu Švėkšnos specialioji mokykla kviečia paaukoti pinigėlių kalėdiniams vaikų norams išpildyti. Visus geros valios žmones kviečiame padovanoti vaikams džiaugsmo. Tai galima padaryti pervedant norimą pinigų sumą į banko „Swedbank“ sąskaitą: LT517300010002587777. Už paaukotą sumą mokykla auklėtiniams parūpins reikalingiausių laisvalaikio užimtumo priemonių.

Švėkšnos specialiosios mokyklos auklėtiniai akcijos metu lankysis įvairiose įstaigose ir padovanos savo stilizuotas svajonių eglutes. Už aukas atsidėkos pagamintais rankdarbiais.

Visada laukiame Jums nebereikalingų žaislų, baldų, buitinės technikos, knygų, įvairių lavinamųjų žaidimų ir kitokių aukų, kurios padėtų mūsų vaikams paįvairinti kasdieninį gyvenimą. Dėl aukojimo galimybės prašome susisiekti tel.: 8 441 48 328, e.p. direktore@s-mokykla.lt

Kviečiame pasidžiaugti kartu prie mūsų Kalėdų eglutės per „Atvirų durų dieną“ gruodžio 4 d., 14 val.

Dėkojame už jūsų gerumą!

Organizatoriai

Šilutės r. savivaldybės nuotr.

Penktadienį naujai atidaromo Šilutės socialinių paslaugų centro patalpose sulaukta visų Šilutės miesto ir seniūnijų socialinių darbuotojų ir gausybės svečių. Čia vyko tarptautinės socialinių darbuotojų dienos paminėjimo šventė ir Centro atidarymo iškilmės, praneša Savivaldybės administracijos Komunikacijos skyrius.

Skaityti toliau

Savivaldybės merė Daiva Žebelienė, sveikindama sunkų ir pasiaukojamą darbą dirbančius socialinius darbuotojus, dėkojo už suteikiamą viltį ir žmogišką šilumą labiau pažeidžiamam, likimo nuskriaustam, gyvenimo kely pasimetusiam.

Sulaukta ir daugelio garbingų svečių sveikinimų, gražių prasmingų dovanų ir linkėjimų. Šilutėje tradiciškai sveikinamas Metų socialinis partneris, kuriuo šiemet tapo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Šilutės skyrius, ir Metų socialinis darbuotojas, kurio vardas šiemet skirtas Vaidai Dienaitei – Šakinei, socialinei darbuotojai, dirbančiai su vaikais Šilutės socialinių paslaugų centre.

Už nuoširdų darbą buvo įteiktos padėkos socialiniams darbuotojams: Danutei Bruišienei, Jelenai Jurevičienei, Almai Matulevičienei, Loretai Norkienei, Linai Nedzelskienei, Romai Čeledinienei, Virginijai Murauskienei bei Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotojai Audrai Barauskienei.

Daugiau nuotr.: www.silute.lt: “Socialinių darbuotojų šventė”

Asociacija “Pamario jaunimas” organizuoja akciją “Būk Pamario pirmūnas”, kurios metu bus renkamos mokyklinės prekės vaikams iš sunkiai besiverčiančių šeimų.

Akcija prasidės ketvirtadienį 12 val. verslo paslaugų centre „Šilutė plius“, Lietuvininkų g. 37.

Skaityti toliau