Sekite mūsų naujienas feisbuke
Drabužiai iš gamtos
                             Saulės ir žemės energetika, UAB "Bera Lt", Lietuvininkų 30, Šilutė, tel. 8 645 42747                             

NE skurdo spąstams Lietuvoje!

Publikuota: 2016 vasario 23 Kategorija: Gyvenimas, Socialinė apsauga

www.silutesetazinios.lt asociatyvi nuotr.www.silutesetazinios.lt asociatyvi nuotr.

Arba kaip viena Lietuvos karvė į spąstus pateko.

Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas reiškia susirūpinimą, kad nuo 2012 m. Piniginę socialinę reformą vykdančios savivaldybės taupymo maratone medžioja kiekvieną centą. Dėl to nukenčia nuoširdžiai dirbantys bei besistengiantys išlaikyti šeimas žmonės. Tinklo nuomone, būtina peržiūrėti Piniginės socialinės paramos įstatymo 17 str., t. y., patikslinti pajamų sąvoką. Socialinės paramos sritis – tiek išmokos, tiek paslaugos – turi būti integruota į naują socialinį modelį.

Susijęs: “Savivaldybės springsta vargšų pinigais? Ne visai taip”

Nuo reformos pradžios 2012 m. paramos gavėjų skaičius ir išlaidų suma sumažėjo apie 50 proc. Vien 2014 m., kai savarankiška paramos teikimo funkcija buvo perduota savivaldybėms, gavėjų ir išlaidų suma mažėjo apie 30 proc. Tokio didelio masto išlaidų paramai mažėjimas visai neatspindi tikrovės, vis dar sudėtingų ekonominių sąlygų Lietuvoje. „Nuo reformos pradžios skurdo rizikos lygis Lietuvoje praktiškai nekito, o taikant žemiausią absoliutaus skurdo ribą net padidėjo iki 7 proc. Lyginant šį ir paramos gavėjų skaičius šiuo metu paramos negauna bent trečdalis žmonių, kuriems jos reikia,“ – teigia Tinklo ekspertė dr. Jekaterina Navickė.

Savivaldybės pagal Piniginės socialinės paramos įstatymo 23 str. gavo daugiau laisvių teikiant socialinę paramą, taip siekiant didinti paramos teikimo efektyvumą. Savivaldybės turi teisę atsižvelgus į konkrečia situaciją didinti, mažinti ar išlaikyti tokias pačias išmokas.

Tačiau, šių metų vasario 14 d. naujienų portale www.delfi.lt pasirodęs straipsnis „Smūgis šeimai: per mėnesį priklauso 600 eurų, gaus šešis kartus mažiau“ iliustruoja sistemos ydą. „Daugiavaikės Radviliškio rajono šeimos atvejis rodo, kaip į skurdo spąstus patekusiems žmonėms užkertamas kelias rodyti iniciatyvą ir gauti papildomų pajamų,“ – teigia Tinklo ekspertė dr. Jekaterina Navickė.

„Jei karvė paseno, jos jau niekada nepakeisi kita. Pardavus senąją, turėsi nurodyti pajamas, ir jos bus atimtos iš pašalpos. Tad kitos karvės tiesiog neturėsime pinigų nusipirkti. […] Dabar tas vienintelis žodis „pajamos“ atima iš vaikų taip sunkiai uždirbtus centus“, – rašoma straipsnyje.

Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas mano, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turėtų rimtai svarstyti, ar dabartinė tvarka neprasilenkia su socialinės paramos įstatyme 3 str. 3 skyriaus deklaruojama socialinio teisingumo ir veiksmingumo principu: „Piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, didinti motyvaciją integruotis į darbo rinką ir išvengti skurdo spąstų bei racionaliai naudojant turimus išteklius.” Tinklo nuomone, būtina peržiūrėti Piniginės socialinės paramos įstatymo 17 str., t. y., patikslinti pajamų sąvoką. Iš pajamų sąrašo turėtų būti išbrauktos visos vaikų poreikiams užtikrinti skirtos lėšos: vaikų išmokos, stipendijos, alimentai. Panaši praktika taikoma Estijoje, Belgijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir kt. Taip pat nustatyti minimalią neperiodinių pajamų ribą, į kurią nėra atsižvelgiamą apskaičiuojant pajamas (ar tai būtų lėšos, gaunamos iš Lietuvos ar iš užsienio). Tinklo nuomone, turėtų būti svarstomos kitos efektyvios priemonės skurdo spąstams mažinti, pavyzdžiui, dalies darbo pajamų neįskaičiavimas skaičiuojant socialinės paramos dydžius, kaip taikoma Suomijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Portugalijoje, Liuksemburge ir kt.

Tikime, kad socialinės paramos sritis – tiek išmokos, tiek paslaugos – turi būti integruota į naują socialinį modelį.

www.stopskurdas.lt inf.

Rašyti komentarą