Šilutės rajono varguoliai baigiami išgryninti: gaunančiųjų socialinę paramą per pastaruosius kelis metus sumažėjo perpus.
Neseniai viename respublikiniame leidinyje buvo paskelbti iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paimti duomenys apie šalies savivaldybėse per praeitus metus sutaupytus socialinės paramos pinigus. Skaičiai išties įspūdingi: vien tik Šilutės rajone sutaupyta 2,26 mln. eurų – tai yra 55,2 proc. socialinei paramai skirtų lėšų.
Gal mūsų kaimuose ir miesteliuose nebeliko nė vieno varguolio, nė vieno alkano vaiko ir nebėra kam tų pinigų duoti? – keliamas klausimas publikacijoje dėmesį patraukiančiu pavadinimu „Savivaldybės springsta vargšų pinigais“.
Galime atsakingai pareikšti, kad bent jau Šilutės rajono savivaldybė varguolių pinigais nespringsta. Na, gal vienas kitas valdininkėlis ir pažagsi, iš oficialių varguolių sąrašų išbrauktų gyventojų piktu žodžiu minimas, bet tikrai nespringsta. Bent jau dėl prieš tai paminėtos priežasties.
Beje, ir minėtame leidinyje pateikti skaičiai nėra tikslūs. Bent jau taip teigia Šilutės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis. Esą savivaldybė galbūt ir būtų sutaupiusi tiek, kaip skelbiama, jeigu būtų gavusi tiek, kiek galėjo gauti, arba kaip buvo numačiusi jai skirti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, išvedusi ankstesnių 3 metų socialinei paramai panaudotų lėšų vidurkį. Tačiau esą tam nebuvo jokio reikalo, mat per pastaruosius kelis metus paramos gavėjų rajone gerokai sumažėjo. Jų ir toliau mažėja.
Anot A. Šimelionio, iš tikrųjų socialinei paramai pernai buvo gauta 2,015 mln. eurų, o paramos gavėjams išmokėta nepilnai 1,5 milijono. Likę pinigai – per 500 tūkst. eurų – A. Šimelionis juos labiau linkęs vadinti nepanaudotais, o ne sutaupytais – buvo perskirstyti socialinėms, švietimo ir kitoms reikmėms, vadovaujantis galiojančia tvarka.
Prieš šių skaičių dar grįšime. O dabar – apie varguolių išgryninimą.
Būta metų, kai rajono seniūnijose į eiles prie nemokamai dalinamų maisto prekių išsirikiuodavo apie 10 000 žmonių – kone kas penktas rajono gyventojas. Pernai tokių buvo likę 5580. Pastebimai sumažėjo ir gaunančiųjų paramą pinigais – pernai tokių būta per 3100. Šiemet paramos gavėjų turėtų būti dar mažiau, įsitikinęs A. Šimelionis.
Varguolių išgryninimo procesas prasidėjo maždaug 2010 metais, kai savivaldybės taryba nusprendė, kad gaunantieji socialinę paramą pinigais (su tam tikromis išimtimis) turi padirbėti visuomenės labui. Esą prašančiųjų piniginės paramos gretos tuomet iš karto pradėjo retėti.
Antras žingsnis visiško varguolių išgryninimo link buvo žengtas prieš metus, nuo 2015-ųjų pradžios, kai savivaldybėms buvo patikėta pačioms tvarkytis socialinės paramos pinigais teikimo nepasiturintiems gyventojams baruose. Tuomet, pasak A. Šimelionio, visose rajono seniūnijose buvo sudarytos specialios komisijos, kurių tikslas – išaiškinti visus, kurie piktnaudžiauja valstybės gerumu, slėpdami savo pajamas. Šių komisijų pastangų dėka paramos gavėjų gretos dar labiau išretėjo: vieni komisijų sprendimais buvo pašalinti iš piniginės paramos gavėjų sąrašų, kiti patys pasiskubino pamiršti kelią į Socialinės paramos skyrių, vos tik pajutę grėsmę sulaukti neprašytų svečių iš savų seniūnijų.
Prie socialinės paramos gavėjų mažėjimo taip pat prisideda minimalios algos didėjimas ir emigracija. Beje, šioje srityje Šilutės rajonas – vienas iš pirmaujančių Lietuvoje. Deja.
Vis dėlto, A. Šimelionio žodžiais tariant, mūsų tautiečiai kūrybingi. Todėl apie visišką varguolių išgryninimą dar anksti kalbėti. Tad ir seniūnijų komisijoms dar bus ką veikti. „Paramą turi gauti tik tie, kuriems ji iš tikrųjų reikalinga“, – įsitikinęs A. Šimelionis.
Dabar apie pinigus. Žinoma, jais galima ir paspringti. Bet juos galima ir kitaip panaudoti. Pavyzdžiui, perskirstyti. Tam netgi yra sudaryta speciali komisija, kuriai, beje, vadovauja savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis. Tai ta komisija renkasi bent kartą per tris mėnesius ir perskirsto sutaupytąsias – arba, kaip sako A. Šimelionis, nepanaudotas – socialinės paramos lėšas.
Pavyzdžiui, pernai iš nepanaudotų daugiau kaip 500 tūkst. eurų beveik pusė – apie 235 tūkst. Eur buvo skirta socialinėms reikmėms: šildymo ir transporto išlaidoms kompensuoti, socialinių darbuotojų apsaugos nuo neprognozuojamo elgesio piliečių iš socialinės rizikos šeimų priemonėms – dujų balionėliams įsigyti, socialiniams darbuotojams paskatinti vienkartinėmis išmokomis. Pinigų taip pat buvo skirta Saugų vaikų globos namams, Socialinių paslaugų centrui ir Senelių globos namas ir kt.
Švietimui – vasaros stovykloms, mitybai ir kt. – buvo skirta apie 66 tūkst. eurų.
Likę 229 tūkstančiai buvo skirti taip vadinamoms kitoms reikmėms. Kitaip sakant, savivaldybės investicijų programoms. Dar kitaip – su kažkuo už kažkokius jau atliktus darbus atsiskaityti. Žodžiu, skoloms dengti.
A.Šimelionio teigimu, teisės aktai to nedraudžia. Tačiau, anot jo, perskirstant nepanaudotas lėšas pirmiausia vis tiek žiūrima, kaip patenkinti iškylančias socialines reikmes.
Juk visai nepanašu, kad savivaldybė springtų vargšų pinigais.Beje, ši grėsmė gali ir visai išnykti, mat – to neneigia ir A. Šimelionis – gali ateiti diena, kai bus išgryninti (maždaug) visi varguoliai, ir V. Pozingio (ar kurio nors kito) vadovaujamai komisijai neliks ką perskirstyti.
Patinkantis. Įvertink komentarą: 12 0
Patinkantis. Įvertink komentarą: 10 2
Svarstytinas. O kaip tu manai? 5 3
Patinkantis. Įvertink komentarą: 16 0
Patinkantis. Įvertink komentarą: 5 0