Oresto Lidžiaus nuotr.

Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – PGT) pareigūnai, be jau turimos technikos, į potvynio zoną galės vykti ir 1994 metų gamybos rusišku vikšriniu visureigiu, kurį šiandien į Šilutę atgabeno Mažeikių naftos perdirbimo įmonė „Orlen Lietuva“.

Naftos perdirbėjai jiems kurį laiką tarnavusį visureigį su pilnais bakais degalų perdavė Šilutės r. savivaldybės administracijai panaudai 3 metams. Savivaldybė gelbėjimo darbams potvynio zonoje tinkamą vikšrinę mašiną savo ruožtu perdavė Šilutės PGT.

Skaityti toliau

Bendrovėje „Orlen Lietuva“ Marijos vardu pakrikštytą visureigį Šilutės gelbėtojai ketina naudoti išvykoms į potvynio apsemiamus Šyšos, Rupkalvių ir Žalgirių kaimus.

Teigiama, kad “Marija” gali be vargo įveikti iki 1 m vandens gylį, o prireikus gali dar ir lėtai plaukti, plakdama vandenį savo vikšrais.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams balandžio mėnesį kainuos 22,86 ct (su 9 proc. PVM) – 0,12 ct brangiau ne kovą.

Kitiems vartotojams šiluma balandžio mėnesį kainuos 24,91 ct/kWh (su 21 proc. PVM). Dabar kainuoja 24,78 ct/kWh.

Karštas vanduo gyventojams balandžio mėnesį kainuos 21,97 lito už kubinį metrą (su 9 proc. PVM).

Skaityti toliau

Vasario mėnesį šildymas Šilutės gyventojams kainavo 22,60, sausį – 22,53 ct/kWh.

Darbo grupė nusprendė, kad Šilutės mieste ir toliau turi veikti visi 6 vaikų darželiai. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Šilutės miesto vaikų darželių tinklo reforma atidedama neapibrėžtam laikui.

Tačiau ateityje gali būti didinamas mokestis už vaikų ikimokyklinį ugdymą.

Savivaldybės tarybos nario Arvydo Jako vadovaujama darbo grupė nusprendė, kad dabartinis Šilutės miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklas yra optimalus – juolab kad jas lankančių vaikų pamažu daugėja, ir yra galimybė formuoti daugiau grupių, – todėl nėra reikalo jo mažinti.

Skaityti toliau

Be to, 4 miesto vaikų darželiai iš 6 dalyvauja iš ES fondų finansuojamose pastatų atnaujinimo programose – vienas iš jų – „Raudonkepuraitė“, – todėl nutraukti jų veiklą kol kas negalima.

Tokiai A. Jako nuomonei pritarė ir Tarybos narys Algirdas Gečas su Švietimo skyriaus vedėja Birute Tekoriene.

Pastaroji, beje, teigė mananti, kad reikia pradėti galvoti ir apie geresnį vaikų darželių aprūpinimą, skiriant tam didesnį finansavimą iš Savivaldybės biudžeto, didinant mokesčius tėvams už vaikų ikimokyklinį ugdymą.

Susiję str.: “J. Sauspreškis kratosi atsakomybės”,
“Virš Šilutės vaikų darželių pakibo reformos vėzdas”

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Penktadienį Lietuvos verslo paramos agentūroje (toliau – LVPA) sutarta dėl iš ES fondų iš dalies remiamo Šilutės H. Šojaus dvaro pastatų komplekso ir teritorijos sutvarkymo bei pritaikymo viešiems turizmo poreikiams projekto įgyvendinimo termino pratęsimo iki šių metų spalio pradžios.

Šilutės H. Šojaus dvaro pastatų komplekso ir teritorijos sutvarkymo bei pritaikymo viešiems turizmo poreikiams projekto (toliau – Šilutės dvaro projektas) įgyvendinimo terminas baigiasi balandžio 3 d.

Skaityti toliau

Tuo tarpu darbų, vertinant pinigine išraiška, tėra atlikta per 40 proc.

Todėl penktadienį Šilutės rajono savivaldybės administracijos atstovai kartu su rangovais vyko į LVPA tartis dėl gerokai atsiliekančio nuo grafiko projekto įgyvendinimo termino pratęsimo. „Šilutės ETA Žinios“ apie tai rašė kovo 21 d. str.: „Šilutės dvaro projektas: D diena – jau šiandien“.

Savivaldybei dar liko išspręsti trūkstamų lėšų – per 1,5 mln. litų problemą. Dėl jų, kaip praeitą savaitę teigė V. Kamarauskas, sprendžiama politiniame lygyje – su Seimo nariais, ministerijų vadovais.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvos socialdemokratų partijos Šilutės skyriaus pirmininko rinkimuose šį penktadienį Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Šimelionis surinko 102 bendrapartiečių balsus.

Už Algį Bekerį, UAB „Įtampa“ vadovą, balsavo 89 pamario socialdemokratai.

Skaityti toliau

A. Šimelionis Šilutės rajono socialdemokratams vadovauja nuo 2011 – ųjų pavasario.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Penktadienį Lietuvos verslo paramos agentūroje (toliau – LVPA) spręsis iš ES fondų iš dalies remiamo Šilutės H. Šojaus dvaro pastatų komplekso ir teritorijos sutvarkymo bei pritaikymo viešiems turizmo poreikiams projekto likimas: Šilutės rajono savivaldybės administracijos atstovai kartu su rangovais vyksta tartis dėl gerokai atsiliekančio nuo grafiko projekto įgyvendinimo termino pratęsimo.

Šilutės H. Šojaus dvaro pastatų komplekso ir teritorijos sutvarkymo bei pritaikymo viešiems turizmo poreikiams projekto (toliau –

Skaityti toliau

Šilutės dvaro projektas) įgyvendinimo terminas baigiasi jau po dviejų savaičių, balandžio 3 d. Tuo tarpu darbų, vertinant pinigine išraiška, tėra atlikta per 40 proc.

Anot Šilutės r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Vyganto Kamarausko, Šilutės dvaro projektą su subrangovais įgyvendinančiai UAB „Konsolė“ visiems projekte numatytiems darbams papildomai reikia šešių mėnesių, iki rugsėjo pabaigos. Būtent dėl tokio sutarties termino pratęsimo penktadienį ir bus mėginama susitarti su europinę paramą skirstančia LVPA.

Sėkmės atveju tai tebus pirmas reikšmingas žingsnis sėkmingo projekto užbaigimo link. Mat Savivaldybei dar teks iš kažkur gauti trūkstamų pinigų – per 1,5 mln. Lt. Dėl jų, anot V. Kamarausko, sprendžiama politiniame lygyje – su Seimo nariais, ministerijų vadovais.

Rangos sutartis su pakartotinai skelbtą viešąjį konkursą laimėjusia - bet jau už daugiau kaip 1,5 mln. Lt didesnę kainą nei numatyta finansinės paramos sutartyje su LVPA – iš viso per 9,2 mln. Lt  - UAB „Konsolė“ buvo pasirašyta prieš metus, 2012 – ųjų pavasarį.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

UAB „Litorina“ kreipėsi į teismą dėl nuo šių metų pradžios jai keleriopai padidėjusio vietinės rinkliavos mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Tokiam pat žingsniui jau ruošiasi ir UAB „Šilutės prekyba“.

Tuo tarpu UAB „Statyk pats“ dar vis tikisi, kad Savivaldybės taryba grąžins buvusią tvarką, kai juridiniai asmenys turėjo galimybę mokėti rinkliavą pagal deklaruotą faktinį komunalinių atliekų kiekį.

Skaityti toliau

Visos šios įmonės vietinę rinkliavą iki šiol mokėdavo pagal deklaruotą faktinį komunalinių atliekų kiekį. Tačiau praeitų metų gale Savivaldybės taryba juridiniams asmenims nustatė mažiausius galimus deklaruoti atliekų kiekius, kurie paskaičiuojami pagal dar 2004 metais Tarybos nustatytas komunalinių – buitinių ir joms prilygintų atliekų metines susikaupimo normas. Pavyzdžiui, prekybos įmonėms metinė komunalinių atliekų susikaupimo norma apskaičiuojama pagal jų turimą prekybos plotą (1 kv. m – 0,1 kub. m atliekų) ir darbuotojų skaičių (1 žmogus – 2 kub. m atliekų). Todėl vietinės rinkliavos mokesčiai pradžioje minėtoms įmonėms padidėjo net kelis kartus.

Antai, UAB „Litorina“, kaip teigiama šios bendrovės kreipimesi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, vietinės rinkliavos mokestis padidėjo kone tris kartus – nuo nepilnai 5 tūkst. litų iki daugiau kaip 14 tūkst. Lt. Dar didesnį atliekų „prieaugį“ patyrė UAB „Šilutės prekyba“ – 6,5 karto.

UAB „Litorina“ šių metų sausio pradžioje raštu kreipėsi į Savivaldybės administraciją su prašymu paskaičiuoti jai rinkliavos mokestį ne pagal patvirtintas komunalinių buitinių atliekų susikaupimo normas, bet, kaip anksčiau, pagal pateiktą komunalinių atliekų deklaraciją. Dar pridėjo išrūšiuotų antrinių žaliavų pardavimą patvirtinančius dokumentus ir komunalines atliekas Šilutės rajone tvarkančios UAB „Ecoservice“ pažymą apie 2012 m. faktiškai išvežtą šiukšlių kiekį, kurio, beje, būta mažesnio už deklaruotąjį.

Ir sulaukė tokio atsakymo: „Vadovaudamiesi Šilutės rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų faktinio deklaravimo tvarkos aprašo 5 punktu, informuojame, kad Jūsų įmonės deklaruojamo faktinio 23,240 t komunalinių atliekų kiekio už 2013 metus neužtenka pagal buitinių atliekų susikaupimo normas, patvirtintas Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. T1-365, todėl Vietinės rinkliavos dydis bus apskaičiuotas pagal Jūsų įmonės nekilnojamojo turto paskirtį ir įkainius, nustatytus Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. T1-1046“. Pasirašė administracijos direktorius Raimundas Ambrozaitis.

Tuo tarpu UAB “Statyk pats“ vadovas Dževaldas Žemaitaitis dar vis tikisi, kad Savivaldybės taryba grąžins buvusią tvarką, ir jam nereikės bylinėtis su Savivaldybe.

Komunalinių atliekų tvarkymo reikalus kuruojantis Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vygantas Kamarauskas savo ruožtu laikosi nuomonės, kad dabartinė rinkliavos apskaičiavimo metodika yra teisinga. Savo nuomonę jis turės galimybę pagrįsti Savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje šį antradienį, kovo 19 d. Posėdžio pradžia 15 val.

Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Arvydas Jakas teigia manantis, kad bent jau buitinių atliekų susikaupimo normas juridiniams asmenims reikėtų peržiūrėti.

Šilutės PSPC kolektyvas nepageidavo, kad jų susirinkime dalyvautų žiniasklaidos atstovai. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Žlugusio Ūkio banko „nuskalpuoto“ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – PSPC) darbuotojai savo vyriausiosios gydytojos Jadvygos Ažukaitienės vietoje norėtų matyti kitą žmogų.

Bent jau tokį įspūdį susidarė Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Raimundas Ambrozaitis, praeitą penktadienį dalyvaudamas uždarame Šilutės PSPC darbuotojų susirinkime.

Skaityti toliau

Kokios nuotaikos iš tikrųjų dabar vyrauja PSPC, negalime pasakyti, nes šios viešosios įstaigos kolektyvas penktadienio susirinkime žiniasklaidos atstovų matyti nenorėjo. Todėl buvo sutarta, kad informacijos apie susirinkime aptartus reikalus spaudai suteiks Savivaldybės administracijos direktorius.

Pasak R. Ambrozaičio, PSPC darbuotojams rūpėjo sužinoti, kaip šioje įstaigoje naudojama paramai skirta valstybei sumokėtų mokesčių dalis, kėlė klausimus dėl atlyginimo skaičiavimo metodikos profilaktinių apžiūrų kabineto slaugytojoms, domėjosi kai kuriais viešaisiais pirkimais ir bendra įstaigos finansine situacija. Žodžiu, medikai kėlė klausimus, į kuriuos jiems turėtų atsakyti ne kas kitas, bet jų tiesioginis vadovas – PSPC vyr. gydytoja J. Ažukaitienė. Todėl R. Ambrozaičiui susidarė įspūdis, kad šioje viešojoje įstaigoje stinga vadovo bendravimo su pavaldiniais.

„Jautėsi, kad darbuotojai nepatenkinti savo vadove ir tarsi norėtų kito,“ – pirmadienį telefonu sakė R. Ambrozaitis.

Primename, kad Šilutės PSPC žlugusiame Ūkio banke prarado beveik 2 milijonus litų.

Susiję str.: “Šilutės PSPC vadovė neatlaikė įtampos(?)”,
“„Buratino nuotykis“ Šilutės PSPC atsirūgo milijoniniu nuostoliu”

'Raudonkepuraitė'. (Liudo Mockaus nuotr.)

Ne vienus metus Šilutės rajono savivaldybės koridoriuose ir Tarybos posėdžių salėse sklandžiusios kalbos apie kurios nors vienos miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigos likvidavimą pradeda materializuotis: merės Daivos Žebelienės potvarkių sudaryta darbo grupė (pirmininkas Tarybos narys Arvydas Jakas), kuriai pavesta iki šių metų balandžio 30 d. atlikti vaikų darželių situacijos analizę ir pateikti išvadas dėl jų tinklo pertvarkymo.

Skaityti toliau

Šiuo metu Šilutės mieste veikia 6 ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus duomenimis, jose sukomplektuotos iš viso 52 grupės, kurias (kovo 2 d. duomenimis) lanko 946 vaikai.

Remiantis miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų interneto svetainėse publikuojama informacija, galima daryti išvada, kad nė vienas Šilutės vaikų darželis nėra pilnai sukomplektuotas: „Pušelė“ turi 7 grupes, „Gintarėlis“ – 10, „Raudonkepuraitė“ – 7, „Žibutė“ – 8, „Ąžuoliukas“ – 9. „Žvaigždutės“ interneto svetainė trečiadienio rytą neveikė, tačiau, žinant, kiek grupių iš viso yra visuose miesto vaikų darželiuose, nesunku suskaičiuoti, kad šioje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje turėtų būti 11 vaikų grupių (vėliau vis dėlto pavyko prisijungti). Tuo tarpu visiškai užpildytuose vaikų darželiuose, anot Švietimo skyriaus, turėtų būti sukomplektuota po 12 grupių – iš viso 72.

Darbo grupės pirmininkas A. Jakas teigia asmeniškai nesantis už tai, kad vieną iš miesto vaikų darželių reikėtų likviduoti. Tačiau jo vadovaujamoje darbo grupėje yra daugiau Tarybos narių – tai Algirdas Gečas, Algirdas Balčytis ir Juozas Sauspreškis, – kurių nuomonės nebūtinai turi sutapti su A. Jako, taip pat Švietimo skyriaus vedėja Birutė Tekorienė, šio skyriaus vyriausioji specialistė Vida Nemanienė ir Vaikų teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė Vilija Kuznecova.

Anksčiau, kalbant apie kurio nors vieno miesto vaikų darželio likvidavimą, Šilutės išrinktųjų akys dažniausiai krypdavo į „Raudonkepuraitę“.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šiaulių bankas penktadienį baigė buvusių Ūkio banko skyrių atidarymo paskutinį etapą: atnaujintas paslaugų teikimas dar dviejuose Vilniaus ir Kauno, taip pat Marijampolės, Kėdainių, Šilutės, Raseinių, Jonavos, Pagėgių ir Kazlų Rūdos buvusiuose Ūkio banko skyriuose.

„Šių paskutinių skyrių atidarymas užbaigia paslaugų atnaujinimo maratoną buvusiems Ūkio banko klientams ir įprasmina svarbų Šiaulių banko plėtros etapą. Jaučiame atsakomybę ir esame pasirengę skirti visas jėgas aktyviam bendradarbiavimui su esamais

Skaityti toliau

ir naujais klientais, gerinti jų aptarnavimo kokybę, plėsti ryšius su verslu. Tai galime sėkmingai daryti, nes Šiaulių banko darbuotojai pademonstravo puikius savo profesinius ir organizacinius įgūdžius, sugebėję per nepilną savaitę visoje Lietuvoje atnaujinti paslaugų teikimą problemų patyrusio banko klientams“, – sakė Šiaulių banko administracijos vadovas Audrius Žiugžda.

Atidaręs visus planuotus buvusius Ūkio banko skyrius, Šiaulių bankas juose pradėjo aptarnauti ne tik privačius, bet ir verslo klientus. Be to, bankas informavo, kad nuo šiol finansinės paslaugos teikiamos ne tik rezidentams, bet ir nerezidentams, kurių dokumentai jau yra patikrinti, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai.

Veiklą atnaujinusiuose padaliniuose įmonių atstovai ir privatūs klientai gali vykdyti vietinius ir tarptautinius mokėjimus savo sąskaitose turimomis valiutomis (be valiutos keitimo operacijų), tvarkyti indėlių sąskaitas, grynaisiais pinigais sumokėti kredito įmokas į tas pačias anksčiau Ūkio banke atsidarytas sąskaitas, išsigryninti pinigų.

Internetinės bankininkystės sistemoje „Eta bankas“ verslo bei privatūs klientai savo lėšas litais ar užsienio valiuta gali pervesti į sąskaitas bet kuriame kitame banke (be valiutos konversijos), naudotis indėlių sąskaitomis. Internetu visi banko klientai gali sumokėti už komunalinius mokesčius ir atsiskaityti už kitas paslaugas.

Jeigu privatūs ar verslo klientai Ūkio banke naudojosi individualių seifų nuomos paslauga, ja ir toliau gali naudotis tuose skyriuose, kuriuos Šiaulių bankas atidarė. Dėl disponavimo savo turtu, kuris saugomas individualiuose seifuose, ir yra tuose skyriuose, kuriuose Šiaulių bankas neatnaujino bankinių paslaugų teikimo, klientai turėtų kreiptis į Ūkio banko laikinąjį administratorių.

Pasak A. Žiugždos, Šiaulių banko administracijos vadovo, pereinamuoju laikotarpiu, t.y. iki š.m. gegužės 5 d., buvusiems Ūkio banko klientams Šiaulių bankas taiko Ūkio banke galiojusius paslaugų įkainius. Vėliau įsigalios Šiaulių banko tipiniai paslaugų įkainiai.

Parengta pagal Šiaulių banko inf.

Šeimos skveras. (Liudo Mockaus nuotr.)

Asociacija „Šilutės gražinimo draugija“ pradeda pavasario darbų maratoną.

Ketvirtadienį įvykusiame Šilutės gražinimo draugijos susirinkime suplanuoti pagrindiniai metų darbai: bus tvarkomas ir toliau kuriamas “Šeimos skveras” Šilutės centre, kaip kasmet, draugijos narių dėmesio ir rankų sulauks senosios miesto kapinaitės, bus organizuojamos aplinkos tvarkymo bei švarinimo akcijos ir kt.

Į pirmąją šiais metais talką “Šeimos skvere” Šilutės gražinimo draugija rinksis jau šį šeštadienį. Bus taisoma žuvies formos

Skaityti toliau

pavėsinė, kurią Šilutės gražintojai kartu su bendraminčiais nupynė iš karklo karčių ir vytelių 2011 – ųjų pavasarį.

Norinčių prisidėti prie miesto gražinimo laukiama “Šeimos skvere” nuo 10 val.

Susiję str.: “Trumpai: „Šeimos skvero“ idėja rado atgarsį Šilutės visuomenėje”,
“Rūkaliai Šilutėje spaudžiami į kampą”

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Beveik du milijonus litų žlugusiame Ūkio banke praradusio Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – PSPC) vyr. gydytojai Jadvygai Ažukaitienei sutriko širdies veikla. Dėl to PSPC vadovei teko pagulėti Šilutės ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, o šiandien ji išvyko į Kauno klinikas tolesniems tyrimams.

Neatmetama, kad J. Ažukaitienei sveikata pablogėjo dėl įtampos, kurią jai teko išgyventi po Ūkio banko žlugimo: jame liko beveik 2,1 mln. litų, iš kurių PSPC greičiausiai teatgaus indėlių draudimu apdraustą pinigų sumą – 100

Skaityti toliau

tūkst. eurų (345 tūkst. Lt), o praeitą savaitę J. Ažukaitienei teko atlaikyti dar ir kai kurių Šilutės r. savivaldybės tarybos narių spaudimą. „Šilutės ETA Žinios“ apie tai rašė str. „Ūkio banke prarasti milijonai Šilutės PSPC vadovei atsirūgo „draugišku teismu““.

Taip pat susiję: “„Buratino nuotykis“ Šilutės PSPC atsirūgo milijoniniu nuostoliu”,
“Ūkio banko krizė Šilutės savivaldybės veiklos neparalyžiuos”

Stop kadras.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK) imasi Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto Egidijaus Černeckio, kurio vadovaujama valstybinė statinių priėmimo komisija susirinkimą dėl vėjo jėgainių parko Saugų seniūnijoje pripažinimo tinkamu naudoti vasario pabaigoje surengė „Gilijos“ restorane Šilutėje.

Skaityti toliau

Į VTEK su prašymu ištirti E. Černeckio vadovaujamos komisijos veiklą kreipėsi LR Seimo narė Aurelija Stancikienė. Be kita ko, Seimo narė etikos sergėtojams nurodė, kad restoraną minėtam valstybinės statinių priėmimo komisijos susirinkimui užsakė tiesiogiai su svarstomu reikalu susijusi verslo įmonė.

VTEK aiškinsis, ar E. Černeckio vadovaujama komisija nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų.

Susiję: tv.lrytas.lt reportažas apie E. Černeckio vadovaujamos valstybinės komisijos susirinkimą:
http://tv.lrytas.lt/?id=13619931131361152020

Šilutės autobusų parko nuotr.

Savivaldybei pavaldžios UAB „Šilutės autobusų parkas“ darbuotojai dėl niekaip neatgaunamų uždirbtų pinigų už kelis mėnesius grasina streiku.

Tai jau nebe pirmas Šilutės autobusų vairuotojų, įmonės remontininkių ir administracijos darbuotojų mėginimas per pastaruosius kelis metus tokiu būdų išsireikalauti uždirbtus pinigus iš Savivaldybės, kompensuojančios vežėjo sąnaudas dėl lengvatinio keleivių vežimo.

Skaityti toliau

Šilutės r. savivaldybės įsiskolinimas autobusų parko įmonei šiuo metu siekia per 800 tūkst. litų. Tačiau jau po savaitės, kai UAB „Šilutės autobusų parkas“ pateiks sąskaitą už vasario mėnesį, ši suma gali perkopti 1 mln. Lt.

Buvo laikas, kai Savivaldybės administracija autobusų parke brendusį streiką malšino skolintais pinigais, ir visi kurį laiką buvo patenkinti. Tačiau vėliau žaizda vėl pradėjo pūliuoti.

Autobusų vairuotojų teigimu, nors nuo praeitos vasaros (ar rudens?) jie atlyginimus gauna kiekvieną mėnesį, darbo užmokestis vėluoja 3 mėnesius – dar nėra gavę algų už 2012 metų lapkritį.

Įmonės darbuotojai daug vilčių dėjo į Savivaldybės tarybą, kuri penai nepanaudotus milijonus – per 2,3 mln. Lt – paskirstė administracijos skoloms dengti. Tačiau jie labai nusivylė, sužinoję, kad „Šilutės autobusų parkui“ atiteko tik 50 tūkst. Lt. Todėl buvo nuspręsta įteikti Savivaldybės vadovams oficialų reikalavimą grąžinti jų įmonei skolą iki šių metų balandžio 5 d.Jeigu šis reikalavimas nebus įvykdytas, bendrovės darbuotojai žada streiką.

Savivaldybės merei adresuotą reikalavimą pasirašė daugiau kaip pusė įmonės darbuotojų – 51. Antradienį jis užregistruotas Savivaldybėje. Antras egzempliorius su parašais įteiktas Šilutės – Pagėgių rinkimų apygardoje į Seimą išrinkto Artūro Skardžiaus padėjėjai. Pastarojo prašoma padėti išreikalauti iš Savivaldybės skolą.

UAB „Šilutės autobusų parkas“ direktorius Artūras Stonkus patvirtino, kad įmonė savo darbuotojams skolinga už 3 mėn. darbą, neskaitant vasario, mat atlyginimai šį mėnesį dar tik bus mokami.

Anot A. Stonkaus, Savivaldybės skola įmonei susidarė ankstesnės rajono valdančiosios koalicijos valdymo metais, o dabartinė valdžia kol kas nerandanti būdų, kaip visiškai atsiskaityti su įmone. Laimė, kad Savivaldybė apmoka bent jau einamąsias sąskaitas, nors ir nepilnai.

Praeitų metų antrą pusmetį „Šilutės autobusų parko“ sąskaitos siekdavo vidutiniškai apie 200 tūkst. Lt per mėnesį, tuo tarpu Savivaldybė mokėjo po 160 tūkst. Lt. Šiemet dėl sumažinto PVM visuomeniniam transportui sąskaitos nežymiai sumažėjo – už sausį išrašyta 190 tūkst. litų sumai.

Šilutės r. savivaldybės merė Daiva Žebelienė šią savaitę atostogauja, todėl susisiekėme su administracijos direktoriumi Raimundu Ambrozaičiu.

Pastarasis teigė nematantis jokių galimybių sumokėti autobusų parko įmonei iš karto visą skolą. Juolab kad laukiančių pinigų iš Savivaldybės – ne vienas ir ne du (Savivaldybės bendra skola 2013 m. sausio 1 d. siekė per 51 mln. Lt, iš jų skola, kurios įvykdymo terminas praleistas daugiau kaip 45 d., buvo beveik 12 mln. Lt – aut. pastaba). Todėl jis matantis vienintelę galimybę, kaip padengti įsiskolinimą „Šilutės autobusų parko“ bendrovei, – dalimis iš virš plano į Savivaldybės biudžetą gautų pajamų, nepamirštant kasmėnesinių mokėjimų pagal įmonės išrašytas sąskaitas.

Pasak R. Ambrozaičio, apie tuos dalykus su „Šilutės autobusų parko“ darbuotojais jau buvo kalbėta praeitų metų rudenį. Tačiau jis teigė esąs pasiruošęs ir vėl susitikti su šios įmonės žmonėmis, pirmiausia su direktorium.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Raimundas Ambrozaitis išrinktas LR Liberalų sąjūdžio Šilutės skyriaus pirmininku.

Pamario krašto liberalsąjūdiečių visuotiniame susirinkime šį penktadienį partijos skyriaus pirmininko rinkimuose jis minimalia 2 balsų persvara laimėjo prieš kaimo turizmo verslą Rusnėje plėtojantį Raimondą Plikšnį.

Kiti kandidatai į Liberalų sąjūdžio Šilutės skyriaus pirmininkus savo kandidatūras atsiėmė dar prieš visuotinį narių susirinkimą. Tarp jų ir Šilutės r. savivaldybės tarybos narys Edvardas Vitkauskas, vadovavęs Šilutės rajono

Skaityti toliau

liberalsąjūdiečiams pastaruosius 4 metus – dvi kadencijas.

R. Ambrozaitis Liberalų sąjūdžio skyriaus pirmininku išrinktas 2 metų kadencijai, tad dabar jau jam teks vesti savo bendrapartiečius į kitus Savivaldybės tarybos rinkimus, kurie vyks po 2 metų.

Stop kadras.

Po valstybinės statinių priėmimo komisijos susirinkimo „Gilijos“ restorane Šilutėje dėl vėjo jėgainių parko Saugų seniūnijoje pripažinimo tinkamu naudoti jos vadovas Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas Egidijus Černeckis nesileidžia į kalbas.

Trečiadienį E. Černeckio vadovaujama valstybinė komisija, vietoje apžiūrėjusi vėjo jėgainių parką, peržiūrėti dokumentų suvažiavo į Šilutės miesto centrinėje dalyje

Skaityti toliau

veikiantį restoraną „Gilija“. Prieš vėjo energetikos plėtrą Saugų seniūnijoje ne pirmus metus kovojantys Vilkyčių kaimo bendruomenės centro „Viltis“ atstovai ir žurnalistai iš restorano salės buvo išprašyti. „Šilutės ETA Žinios“ apie tai rašė str. “lrytas.lt: vėjo jėgainių parką valdininkai vertino restorane Šilutėje” ir “Kova su vėjo malūnais: Vilkyčių bendruomenė prašo viešumo”.

Šiandien mums pavyko telefonu susisiekti su E. Černeckiu. Pasiteiravome, ar objekto – vėjo jėgainių parko Saugų seniūnijoje priėmimo aktą pasirašė visi valstybinės komisijos nariai. Tačiau vietoj atsakymo į paprastą klausimą išgirdome „neturiu įgaliojimų kalbėti su žurnalistais, negaliu komentuoti“.

Tuomet pasiteiravome, ar įprasta valstybinės statinių priėmimo komisijos darbinį susirinkimą rengti restorane. Atsakė vienu žodžiu: „Nekomentuosiu“. Ir patarė atsakymų paieškoti Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje.

Tuomet susisiekėme su šiuo skyriaus vedėja Lilija Masiuliene. Pastaroji buvo kur kas atviresnė. Jos žiniomis, ketvirtadienį ant vėjo jėgainių parko priėmimo akto buvo sudėti dar ne visi parašai, tačiau nepatikslino, kurio komisijos nario parašo ten trūksta. Kitų „Šilutės ETA Žinių“ šaltinių teigimu, ant priėmimo akto vakar tetrūko vienintelio Visuomenės sveikatos centro atstovo komisijoje parašo.

Anot L. Masiulienės, susipažinti su dokumentacija ir pareikšti pastabas komisijos nariai turi per penkias dienas, skaičiuojant nuo pirmojo susirinkimo, šiuo atveju restorane „Gilija“.

E. Černeckis, organizuodamas valstybinės komisijos susirinkimą, nepaisant Šilutės rajono apylinkės teisme pradedamos nagrinėti bylos dėl vėjo jėgainių statybos Saugų seniūnijoje teisėtumo ir statybos padarinių šalinimo (posėdis numatytas kovo 19 d.), K. Masiulienės teigimu, niekam nenusižengė: esą kadangi teismas vėjo energetikams nepaskyrė jokių apribojimų, jokių laikinųjų apsaugos priemonių, todėl E. Černeckio vadovaujamai valstybinei komisijai niekas nedraudžia pradėti objekto pripažinimo tinkamu eksploatuoti procedūras.

L. Masiulienė atsakė ne iš karto. Iš pradžių ji mėgino išsisukti nuo tiesaus atsakymo teigdama, kad nenorinti komentuoti, kad viską išsiaiškins. Tačiau priminus jai, kad E. Černeckio komisijos susirinkimas „Gilijos“ restorane buvo nufilmuotas ir parodytas per „Lietuvos ryto“ televiziją ir plačiai aprašytas respublikinėje spaudoje, todėl nėra jokios prasmės aiškintis, ar iš tikrųjų taip buvo, L. Masiulienė nusileido: „Mano darbinėje praktikoje dokumentų pasirašymo restorane nėra buvę.<….> E. Černeckio elgesį įvertinsime.“

Susiję: tv.lrytas.lt reportažas apie E. Černeckio vadovaujamos valstybinės komisijos susirinkimą:
http://tv.lrytas.lt/?id=13619931131361152020

Šeimos skveras - viena iš viešųjų Šilutės miesto erdvių, kur siūloma uždrausti rūkyti. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Pagaliau ir Šilutės rajono savivaldybė prisiruošė skelbti mieste pirmąsias dvi nerūkymo zonas: taip vadinamame Šeimos skvere centrinėje Lietuvininkų gatvėje ir Tilžės gatvės skvere su fontanu.

Tokiam pasiūlymui antradienį pritarė Savivaldybės narkotikų kontrolės komisija. Anot Savivaldybės administracijos Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vyr. specialisto – Savivaldybės gydytojo Mariaus Bartkaus, dabar bus rengiamas sprendimo projektas dėl nerūkymo zonų paskelbimo minėtose viešosiose vietose.

Skaityti toliau

Savivaldybės taryboje šis sprendimo projektas turėtų būti svarstomas kovo mėnesį.

Sumanymas uždrausti rūkyti tam tikrose Šilutės miesto vietose gimė 2011 – ųjų vasarą Savivaldybės narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos ir kontrolės komisijoje (dabar Savivaldybės narkotikų kontrolės komisija). Buvo vykdomos gyventojų apklausos, įdėjai nustatyti mieste nerūkymo zonas pritarė Taryba.

Nerūkymo zonų paskelbimo tikslas – visuomenės narių auklėjimas, prevencinė priemonė, bandymas ne tik įrodyti, kad rūkymas kenkia žmogui, bet ir siekis pakeisti rūkaliaus įpročius. Tai galimybė formuoti visuomenės tradicijas, keisti požiūrį į rūkymą.

Rūkymas kenkia ne tik pačiam rūkančiajam, bet ir nerūkantiems. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kiekvienais metais pasyvusis arba, dar kitaip vadinamas, priverstinis rūkymas nužudo per 600 tūkst. žmonių. Beveik trečdalis jų – vaikai. Jeigu neužtenka šio svarbaus fakto, tai pridedame, kad rūkymas viešose vietose gali daryti neigiamą įtaką ir platinti šią priklausomybės formą. Pavyzdžiui, maži vaikai nuolat matydami rūkančiuosius gali tai priimti kaip savaime suprantamą ir įprastą dalyką, kas jau ir dabar vyksta.

Susiję str.: “Šilutės „Šeimos skverą“ siūloma paskelbti nerūkymo zona”,
“Iš naujo: kur Šilutėje skelbti nerūkymo zonas?”

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šeštadienį Šilutėje įvykusiame informaciniame susitikime, anot organizatorių, viešumui užtikrinti apie skalūninių dujų gavybą Lietuvoje pateikta informacija iš esmės skiriasi nuo girdėtosios per JAV energetikos milžinės bendrovės “Chevron” dukterinės įmonės “Chevron Exploration & Production Lietuva” generalinio direktoriaus Gilbert Ankenbauer susitikimą su Šilutės rajono savivaldybės vadovais.

Skaityti toliau

Apie „Chevron“ prisistatymą Savivaldybėje „Šilutės ETA Žinios“ rašė str. „„Chevron“ kryžiaus žygio nežada“.

Didelis minusas renginio organizatoriams už tai, kad šeštadienio susitikime nedalyvavo skalūninių dujų paieškai Tauragės – Šilutės plote Vakarų Lietuvoje besirengiančios bendrovės „Chevron“ atstovai, todėl į Šilutės seniūnijos salę susirinkę pamario krašto gyventojai neturėjo galimybės išklausyti ir antros sparčiai besiplečiančio teritorine prasme konflikto pusės.

Vienas iš pagrindinių susitikimo pranešėjų buvo buvęs naftininkas, geologas, Gedminų bendruomenės (Klaipėdos r.) pirmininkas Vytautas Švanys. Pastarojo teigimu, skalūninių dujų gavyba nėra jau tokia „nekalta“, kaip norima įtikinti Lietuvos visuomenę: esą kad ir kokios pažangios būtų šių dujų gavybos technologijos, visada išliks grėsmė, kad išlaisvintos iš žemės gelmių jos mikroplyšiais gali prasiskverbti į gruntinius vandenis, grėsmę aplinkai taip pat kelia dujų išlaisvinimui iš skalūno uolienų panaudotos cheminės medžiagos ir kt.

Kitas susitikime iškeltas klausimas: ar „Chevron“ iš tikrųjų dirba taip švariai, kaip teigia šios bendrovės atstovai?

V. Švanys, o vėliau ir Žygaičių bendruomenės (Tauragės r.) atstovai teigė, kad pagrindinis „Chevron“ darbo principas yra apiplėšti valstybę ir pasiimti iš jos kas vertingiausia. Esą internete apstu informacijos apie šios bendrovės paliktas užterštas teritorijas pasaulyje, apie jos žygius prieš gamtą ir žmones aprašyta knygose…

Pranešėjai teigė esantys įsitikinę, kad skalūninių dujų žvalgyba, kuri neva aplinkai nekelia jokios grėsmės, tėra amerikiečių energetikos bendrovės pastangos „įleisti nagus“ į mūsų žemę. Juolab kad ir pats konkursas, kuriame panoro dalyvauti vienintelė “Chevron Exploration & Production Lietuva”, buvo skelbtas ne vien tik skalūnų dujų bei naftos paieškai Tauragės – Šilutės plote vakarų Lietuvoje, bet ir jų gavybai.

Kitas susitikime iškeltas klausimas: jeigu Lietuvoje vis dėlto bus pradėta skalūninių dujų gavyba, kas iš tikrųjų turės pigesnių dujų – Lietuva ar „Chevron“, ir kiek tai prisidės prie šalies energetinės nepriklausomybės stiprinimo?..

Žodžiu, dėl skalūninių dujų žvalgybos ir gavybos susirūpinę žmonės iš „Chevron“, „LL investicijų“ ir kitų panašių bendrovių veiklos Lietuvoje nesitiki nieko gera, anaiptol, jie įžvelgia vien tik grėsmes aplinkai, bioįvairovei, šalies gyventojams.

Savo nuogąstavimus dėl grėsmių ir reikalavimus stabdyti skalūninių dujų projektus Lietuvoje aktyviausieji kylančio pasipriešinimo dalyviai žada išsakyti mitinge Vilniuje šį antradienį.

Susitikime dalyvavusi Šilutės r. savivaldybės merė Daiva Žebelienė teigė palaikanti už savo teises kovojančius žmones ir informavo susirinkusiuosius apie ketinimą kreiptis į prokuratūrą dėl penkiose rajono seniūnijose, patenkančiose į Rietavo plotą, galimai nešvariai, tarpininkaujant seniūnijų žemės ūkio specialistams, sudarytas bendrovės „LL investicijos“ sutartis su gyventojais dėl žvalgybos darbų jų žemėse. Merė neatmetė galimybės, kad skalūninių dujų klausimas bus keliamas Šilutės r. savivaldybės taryboje, taip pat Lietuvos savivaldybių asociacijoje.

Susiję: “Kvietimas visiems doriems Lietuvos žmonėms: UŽ TYRĄ VANDENĮ, ŽEMĘ – UŽ MŪSŲ LIETUVĄ!”

……………………………………………………………………………………………………………………………………….

Oresto Lidžiaus nuotr.

FNTT tiria skundą dėl galimai nusikalstamos veikos tvarkant komunalines atliekas Šilutės rajone. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Maždaug taip turėtų skambėti pasisveikinimas, kurį gali išgirsti Šilutės rajono savivaldybės vadovai, sulaukę neprašytų svečių iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT), tiriančių skundą dėl UAB „Ecoservice“ ir Šilutės r. savivaldybės galimai nusikalstamos veiklos tvarkant rajone komunalines atliekas.

FNTT prie Vidaus reikalų ministerijos atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė el.paštu patvirtino „Šilutės ETA Žinioms“, kad FNTT yra gavusi tokį skundą, ir kad šiuo metu tikslina jame surašytą informaciją, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 168 str.

Skaityti toliau

Ikiteisminis tyrimas dėl pareiškime nurodytų aplinkybių, anot FNTT atstovės, kol kas dar nepradėtas.

„Ar Savivaldybei – ar atskiriems jos tarnautojams – yra pagrindo nerimauti?“ – su tokiu klausimu „Šilutės ETA Žinios“ šiandien kreipėsi į Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorių Raimundą Ambrozaitį.

„Esu labai susidomėjęs šiuo reikalu. Mane labiausiai domina būsimas tyrimo rezultatas, – teigė telefonu administracijos direktorius. – Negaliu dabar kažką įtarti, nes nežinau, ar yra sąryšis su Savivaldybe. Asmeniškai bendrauti su FNTT man neteko, tik raštu gavome prašymą pateikti juos dominančią informaciją“.

Vis dėlto R. Ambrozaitis labiau linkęs manyti, kad visa tai susiję su galimai nesąžininga UAB „Ecoservice“ veikla.

Kadangi UAB „Ecoservice“ generalinis direktorius Saulius Budrevičius šiuo metu yra išvykęs, ir su juo neina susisiekti, panašiai kaip R. Ambrozaičiui suformuluotą klausimą uždavėme šios bendrovės padalinio Šilutėje vadovui Ramūnui Balčiauskui.

Pastarasis šiandien sakė telefonu, kad apie skundą FNTT dėl atliekų tvarkymo Šilutės rajone dar nėra nieko girdėjęs. Nors „Ecoservice“ padalinio vadovu R. Balčiauskas dirba palyginti neseniai (šiose pareigose jis pakeitė iš darbo atleistą Giedrą Beinorienę), tačiau, kaip pats teigė, sprendžiant iš jo jau sukauptos informacijos apie atliekų tvarkymą rajone, nematantis priežasčių, dėl ko bendrovė turėtų nerimauti.

Buvo išaiškinta nelegali šiukšlių perkrovimo aikštelė Grabupiuose, atskleista daugiau negražių dalykų.

Susiję str.: „Atliekų tvarkytojai pasišiukšlino“,
“Nutylėta tiesa irgi melas”,
“Šiukšlių versle švarias rankas sunku aptikti”

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės mažųjų laivų uostą pagal koncesijos sutartį penktus metus administruojanti UAB „Šilutės vandens turizmo centras“ pernai metais pirmą kartą uždirbo pelno – gauta per 30 tūkst. litų daugiau pajamų nei patirta išlaidų.

Tačiau džiūgauti dar per anksti: mat tie tūkstančiai padengs tik dalį ankstesniais metais patirtų nuostolių.

Ir iš viso, anot UAB „Šilutės vandens turizmo centras“ vadovo Rimgaudo Višinsko, šis buhalterinis pelnas nė iš tolo neatspindi tikrosios padėties: esą jo pavyko pasiekti tik

Skaityti toliau

todėl, kad pernai metais uoste buvo panaikintas vadybininko etatas, nežymiai išaugo pajamos už suteiktas paslaugas. Įtakos turėjo ir tai, kad bendrovės buhalterė dirbo pusvelčiui – už 300 litų per mėnesį, o jis pats (R. Višinskas – red. pastaba) iš viso neėmė algos.

„Pernykščiai metai parodė, kad, maksimaliai susispaudę, galime šiaip ne taip išgyventi, – teigė telefonu R. Višinskas. – Tačiau šiemet bus dar sunkiau, mat nuo metų pradžios padidėjo minimalus mėnesio atlyginimas, vadinasi ir išlaidų turėsime žymiai daugiau.“

Iš informacijos Šilutės rajono savivaldybės tarybai apie Šilutės mažųjų laivų uosto veiklą 2012 metais: „2012 metų plaukiojimo sezono metu Koncesininko – UAB „Kintai“ įsteigta kontroliuojama įmonė UAB „Šilutės vandens turizmo centras” su laivų savininkais sudarė 78 laivų švartavimosi ir stovėjimo paslaugų sutartis. 2012 – 2013 metų laivų žiemojimo laikotarpiu sudaryta 15 sutarčių dėl laivų saugojimo elingo pastate.

Per 2012 metus 2008-09-26 Koncesijos sutartis Nr. R5-(9.40)-894 „Dėl Šilutės prieplaukos (uosto) operatoriaus“ nebuvo keista. 2012 metais Koncesininkas vykdydamas Koncesijos projektą metus baigė pelningai. Pagal UAB „Šilutės vandens turizmo centras“ pateiktą pajamų ir išlaidų suvestinę už 2012 metus, vykdant Koncesijos sutartį, gauta pajamų – 151 873 Lt, patirta išlaidų – 119 277 Lt.“

Palyginimui: 2011 m. plaukiojimo sezono metu UAB „Šilutės vandens turizmo centras“ su laivų savininkais buvo sudaręs 123 laivų švartavimosi ir stovėjimo paslaugų sutartis, uostą aplankė 89 svečių laivai iš užsienio šalių – Lenkijos, Vokietijos, Švedijos ir įvairių Lietuvos miestų. 15 laivų žiemą buvo saugomi elingo pastate. Pernai uoste surengti 7 viešieji renginiai: koncertai, šventės, lietuviškų filmų festivalis „Sidabrinės gervės naktys“.

Nors bendra metinė uosto apyvarta siekė apie 100 tūkst. litų, Šilutės vandens turizmo centras metus baigė su 38 tūkst. litų nuostoliu. 2010 – siais jo būta maždaug 18 tūkst. litų mažesnio – nepilnai 20 tūkst. Lt.

Susijęs str.: „Šilutės uostas neišbrenda iš nuostolių“