www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Karšto vandens kaina nesikeičia.

Centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams balandžio mėnesį kainuos 5,26 euro ct (su 9 proc. PVM) – 0,06 euro ct pigiau nei kovą.
Karštas vanduo kainuos tiek pat – 5,37 Eur/m3.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kitiems vartotojams šilumos kilovatvalandė kainuos 5,69 euro ct (su 21 proc. PVM), karšto vandens kubinis metras – 5,87 Eur (su 21 proc. PVM).

Palyginimui: 2018 metų balandį šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams kainavo 5,36 euro ct, o karšto vandens kubinis metras – 5,40 Eur.

V. Balkūno, 15min.lt, nuotr.

VĮ Valstybinių miškų urėdija (toliau – VMU) Šilutės regioninio padalinio vadovu patvirtino atranką laimėjusį miško apsaugos inžinierių Romą Gečą, praneša VMU.

R. Gečas VĮ Šilutės miškų urėdijoje dirba nuo 2015 m. Tuometiniame Miškų ūkio technikume (dabar – Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija) R. Gečas baigė miškų ūkio techniko specialybės studijas, vėliau tuometiniame Lietuvos žemės ūkio universitete įgijo aplinkosaugininko specialybės bakalauro ir magistro laipsnius.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Anksčiau R. Gečas darbavosi LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente, ten ėjo inspektoriaus ir vyresniojo inspektoriaus pareigas.

Iki šiol Šilutės regioniniam padaliniui laikinai vadovavo Darius Baziliauskas, kuris taip pat yra Jurbarko regioninio padalinio vadovas.

V. Laurinaičiui (kairėje) teks paneigti 2017-ųjų rudenį paskleistus tikrovės neatitinkančius ir L. Indriuškos (dešinėje) garbę bei orumą žeminančius teiginius. (www.silutesetazinios.lt montažas)

Pirmojo Šilutės „tvarkiečio“ Vytauto Laurinaičio laukia vieša atgaila dėl tikrovės neatitinkančių ir buvusio Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo Liutauro Indriuškos garbę bei orumą žeminančių teiginių, paskleistų 2017-ųjų rudenį.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija iš dalies patenkino L. Indriuškos apeliacinį skundą ir pakeitė Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. birželio 8 d. sprendimą, įpareigodama atsakovą V. Laurinaitį paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius ir žeminančius ieškovo L. Indriuškos garbę bei orumą duomenis tokia pačia forma, kaip jie buvo paskleisti.

Susijęs: „Trumpai: Liutauras prieš Vytautą – kova dar nebaigta“

V. Laurinaitis ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos turės paskelbti tokio pobūdžio paneigimą: „2017 m. lapkričio 17 d. laikraščio „Tauragės kurjeris“ Nr. 90 (1942) 1 ir 2 puslapiuose ir 2017 m. lapkričio 20 d. interneto tinklalapyje www.kurjeris.lt (http://mvw.kurjeris.lt/Priedai/Redakcijos-zodis/Penktadienio-lapkricio-17-osios-Taurageskurjeryje-Liutauras-lndriuska-nebenori-vadovauti-ligoninei) buvo išspausdintas straipsnis su antrašte „Liutauras Indriuška nebenori vadovauti ligoninei?“ Šiame straipsnyje, be kitos informacijos, buvo paskleisti šie tikrovės neatitinkantys ir Liutauro Indriuškos garbę bei orumą žeminantys teiginiai: „Jis yra piktybiškas žmogus, mums nieko naujo. Tai kenkėjas“; „Jis labai blogai tvarkėsi kaip vadovas. Jo vadybiniai gebėjimai labai prasti“; „Negalėjome ilgiau jo laikyti, kadangi labai kenkė įstaigai“.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės evangelikų liuteronų senųjų kapinių kompleksas pripažintas regioninės reikšmės kultūros vertybe. Todėl Šilutės rajono savivaldybei gali tekti keisti šių kapinaičių pavertimo parku ir „pritaikymo miesto gyventojų ir svečių pažintiniams, bendravimo bei rekreacijos poreikiams“ planus.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

I

Sprendimą įtraukti Šilutės evangelikų liuteronų senųjų kapinių kompleksą į kultūros vertybių registrą, suteikiant apsaugą, kovo 12 d., buldozeriams dar gerai neįsibėgėjus, priėmė Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba.
Į kultūros vertybių registrą šios kapinaitės įtrauktos kovo 14 d.
Į Kultūros paveldo departamentą dėl kapinaitėms iškilusios grėsmės tapti parku dar praėjusiais metais kreipėsi Šilutės miesto visuomenininkai.

II

Apie rajono valdžios ketinimus paversti Šilutės evangelikų liuteronų senųjų kapinių kompleksą parku „Šilutės ETA Žinios“ rašė 2017 m. lapkričio 15 d. str. „ Ir kapinės taps parku…“
Vėliau projektas buvo šiek tiek pakeistas.

III

Registrų centro duomenimis, Šilutės evangelikų liuteronų senųjų kapinių kompleksas yra visai ne kapinės, o eilinė viešoji erdvė.
Būtent tai ir leido rajono savivaldybei siekti ES fondų pinigų šiai teritorijai sutvarkyti, pritaikant ją „miesto gyventojų ir svečių pažintiniams, bendravimo bei rekreacijos (atgaivos, poilsio – red. pastaba) poreikiams“.
Ir tik miesto visuomenininkai šiose kapinėse visą laiką matė kapines.
Tiesa, kapines čia matė ir rajono savivaldybės taryba, kai savo sprendimu patvirtino savivaldybės teritorijoje esančių kapinių sąrašą – Šilutės evangelikų liuteronų senųjų kapinėms buvo suteiktas riboto laidojimo statusas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šį sprendimą savivaldybės taryba priėmė 2017-ųjų lapkričio 30 d., tai yra bent 15 dienų po to, kai miesto visuomenei buvo pristatyti Šilutės evangelikų liuteronų senųjų kapinių komplekso pavertimo parku projektiniai pasiūlymai.

IV

Daugiau nei prieš savaitę senosiose kapinaitėse, kurios, Registrų centro duomenimis, tėra viešoji erdvė, pasirodė rangovai.
Vadovaudamiesi parengtu ir užsakovo – savivaldybės administracijos patvirtintu projektu, jie mediniais kuoliukais pažymėjo būsimų takų ribas.
Sprendžiant iš tų kuoliukų išdėstymo kapinėse, naujieji takai suprojektuoti taip, kad vietomis eitų kiaurai medžius, o kai kur – net ir per kapelius.
Visuomenininkams, žinoma, tokie sprendimai ne prie širdies.
Takų išplanavimas ne itin gerą įspūdį paliko ir kapinaitėse neseniai apsilankiusiam Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui Virgilijui Pozingiui.
O čia dar tas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimas įtraukti šias kapinaites į kultūros vertybių registrą…

V

VI

Planų paversti kapines parku savivaldybės administracija kol kas nesiruošia atsisakyti.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Kovo 11-ąją, minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Šilutės kultūros ir pramogų centre susirinkę žmonės audringais plojimais pasveikino naująją „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatę – etnografinio Mažosios Lietuvos regiono istorijos, kultūros žinovę, tautodailininkę Birutę Servienę.

B. Servienė augo vietinių Klaipėdos krašto gyventojų aplinkoje, ji puikiai žino šio krašto istoriją, kultūrą, vertybes, geba jas puoselėti ir perteikti dabar čia gyvenantiesiems.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Savo veikla ji pasižymėjo Mažosios Lietuvos kultūros paveldo ir etnokultūros aktualizavimo, profesionalaus ir tautodailės meno, edukacijos, Pamario krašto knygų leidybos srityse.

B. Servienė apdovanota Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija, Klaipėdos apskrities Garbės ženklu ir kitais garbingais apdovanojimais.

„Sidabrinės nendrės“ premija teikiama už ypatingus darbus ir nuopelnus garsinant Šilutės kraštą.

www.lidl.lt nuotr.

Kovo 7 d. Šilutėje bus atidaryta „Lidl“ tinklo parduotuvė.

Parduotuvė duris pirkėjams atvers 8 val.

Daugiau: „Šilutėje duris atveria pirmoji „Lidl“ tinklo parduotuvė“

Skaityti toliau

www.lidl.lt nuotr.

Kovo 7 d., ketvirtadienį, duris atvers pirmoji „Lidl“ parduotuvė Šilutėje, Tilžės g. 22A.

Bendradarbiaujant su vietos savivaldybe, dabartinėje „Šilutės autobusų parko“ teritorijoje kartu buvo įkurta nauja autobusų stotis, o bendrovės autobusų parkas iškeltas į kitą miesto dalį.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šie darbai buvo įgyvendinami bendradarbiaujant su investuotoju, kuris laimėjo Šilutės savivaldybės paskelbtą konkursą ir prisidėjo prie naujos autobusų stoties bei autobusų parko statybos ir įrengimo darbų.

„Lidl“ Šilutėje buvo itin laukiamas, tad vyksiančias prekybos centro statybas pozityviai sutiko tiek savivaldybės atstovai, tiek ir miesto gyventojai. Be to, kad „Lidl“ prisidėjo prie naujosios autobusų stoties statybų, prekybos tinklas taip pat sutvarkė aplinką centrinėje miesto dalyje – sutvarkyta miesto infrastruktūra, reikiamos komunikacijos, tinklai, privažiavimo keliai tiek prie „Lidl“ prekybos centro, tiek ir prie naujosios autobusų stoties.

Naujasis „Lidl“ įsikurs centrinėje miesto dalyje, netoli bažnyčios, prie pagrindinės miesto gatvės, todėl atsižvelgiant į lokaciją, prekybos centras bus šilutiškiams itin patogioje vietoje. Kadangi greta prekybos centro įsikūrusi ir naujoji autobusų stotis, „Lidl“ bus lengvai pasiekiamas ir atvykstantiems iš aplinkinių miestelių ar pravažiuojantiems.

Nors naujasis prekybos centras – standartinis, tačiau jo fasadas pritaikytas prie aplinkos architektūros. „Lidl“ fasade dominuoja raudona spalva, šis sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į kultūros paveldo poziciją ir kuo labiau bandant prisitaikyti prie aplinkos teritorijos.

Šios, kaip ir kitų „Lidl“ parduotuvių nuolatinį asortimentą sudarys apie 1 600 kasdienių prekių, kurias nuolat paįvairina specialios maisto produktų ir ne maisto prekių akcijos bei riboto kiekio pasiūlymai. Ši parduotuvė turi sandėlį bei personalo patalpas. Šilutės „Lidl“, kaip ir visose šio tinklo parduotuvėse, įrengtas išorinis automatinis širdies defibriliatorius. Jis skirtas gaivinti žmogų bei padeda atkurti širdies ritmą dar iki atvykstant medikams. Šiuo aparatu yra apmokyti naudotis visi „Lidl“ darbuotojai, o svarbiausia – juo gali naudotis kiekvienas, net ir neturintis medicininio išsilavinimo. Šis modernus, automatinis prietaisas prekybos centre užtikrina maksimalų saugumą.

Ties įėjimu įrengta vadinamoji ekostotelė su taromatais, automatiniu praustuvu, talpomis popieriaus, plastiko bei kitoms atliekoms, baterijoms ir smulkiai elektros įrangai. Prie ekostotelės prekybos tinklas kviečia stabtelėti norinčius padaryti gerą darbą ir prisidėti prie paramos projekto „Už saugią aplinką mūsų vaikams“. Grąžinant užstato sistemos ženklu pažymėtas pakuotes į taromatus visose „Lidl“ parduotuvėse, sukauptą užstatą keliais mygtukų paspaudimais galima skirti vaikų dienos centrus valdančioms organizacijoms. Bendrovė, savo ruožtu, gyventojų paaukotų pinigų sumą padvigubina. Visai neseniai „Lidl“ minėjo gražios iniciatyvos metines. Per pirmuosius metus gyventojai vaikams suaukojo beveik 21 tūkst. eurų sumą, kurią „Lidl“ padvigubino iki 42 tūkst.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo kovo 1-osios brangsta ir karštas vanduo.

Centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams 2019 metų kovo mėnesį kainuos 5,32 euro ct (su 9 proc. PVM) – 0,24 euro ct brangiau nei vasarį.
Karštas vanduo, kuris dabar kainuoja 5,25 Eur/m3 (su 9 proc. PVM), kovo mėnesį kainuos 5,37 Eur/m3.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kitiems vartotojams šilumos kilovatvalandė kainuos 5,75 euro ct (su 21 proc. PVM), karšto vandens kubinis metras – 5,87 Eur (su 21 proc. PVM).

Palyginimui: 2018 metų kovą šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams kainavo 5,41 euro ct, o karšto vandens kubinis metras – 5,42 Eur.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Asociacija „SOS Šilutės medžiai“ vėl beldžiasi į rajono savivaldybės duris, primygtinai prašydama paaiškinti visuomenei, kodėl prireikė Šilutės miesto centrinėse Lietuvininkų ir Tilžės gatvėse papildomai kirsti 37 medžius.

Įgyvendinant Šilutės miesto istorinės dalies kraštovaizdžio (želdinių) tvarkymo projektą, Lietuvininkų ir Tilžės gatvėse jau iškirsta 120 senų, ligotų medžių.
Dalis medžių jau ir atsodinta.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tačiau šių metų sausio pabaigoje Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija, atsižvelgusi į želdinių atsodinimo planą rengiančios kraštovaizdžio architektės Aurelijos Lozuraitienės pasiūlymus, į kirstinų medžių sąrašą nusprendė įrašyti daugiau miesto centrinėse gatvėse augančių medžių, paženklindama juos raudonos spalvos kryžiais.
Medžių sergėtojai tokių suskaičiavo net 37.
Reaguodama į tai, asociacija „SOS Šilutės medžiai“ sausio 30 d. raštu kreipėsi į rajono savivaldybės administraciją su prašymu pateikti su šių – 37 medžių kirtimu susijusius dokumentus, tačiau atsakymo nesulaukė.
Šiandien savivaldybės administracija savo el. pašto dėžutėje rado naują medžių sergėtojų kreipimąsi (kopijos sulaukė ir „Šilutės ETA Žinios“).
Šįkart asociacija „SOS Šilutės medžiai“ primygtinai prašo laikytis LR Želdynų įstatymo ir surengti susitikimą su visuomene bei paaiškinti planuojamų naujų kirtimų būtinybę bei motyvus.
Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos pirmininkas, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Viešųjų paslaugų skyriaus vyr. specialistas – gamtosaugininkas Mindaugas Būdvytis teigia, kad į asociacijos „SOS Šilutės medžiai“ sausio 30 d. kreipimąsi nespėjo atsakyti dėl didelio darbo krūvio.
Naujo želdinių atsodinimo plano pristatymo visuomenei M. Būdvytis nesikrato.
Tačiau, anot jo, želdinių atsodinimo planas dar nėra iki galo parengtas.
Esą kai planas bus pateiktas savivaldybės administracijai, tada ir bus galima planuoti jo pristatymą visuomenei.
Kol nėra želdinių atsodinimo plano, tol ir leidimas kirsti naujai paženklintus medžius Lietuvininkų ir Tilžės gatvėse nebus išrašytas, teigia Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos pirmininkas M. Būdvytis.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – komisija) vienašališkai nustatė naujas – didesnes UAB „Šilutės vandenys“ paslaugų kainas.

Šilutės rajono savivaldybės tarybai per 30 dienų nepatvirtinus Komisijos suderintų UAB „Šilutės vandenys” geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų, komisija kainas nustatė vienašališkai. Sprendimas įsigalios 2019 m. balandžio 1 d.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Įsigaliojus naujoms kainoms, vartotojai, perkantys paslaugas bute, už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą mokės 2,29 Eur/m³ (be PVM, dabar 2,27 Eur) ir apskaitos kainą – 1,21 Eur butui/mėn. (dabar 1,18 Eur).

Komisija skaičiuoja, kad už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą mokama suma sudarys 1,57 proc. vidutinių šeimos pajamų, t. y. neviršys leistinos 4 proc. ribos.

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas numato pareigą savivaldybių taryboms per 30 kalendorinių dienų nuo komisijos sprendimo patvirtinti konkrečias geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas. To nepadarius, Komisija turi teisę kainas nustatyti vienašališkai.

UAB „Šilutės vandenys” šįmet yra jau septinta vandentvarkos įmonė, kuriai paslaugų kainos nustatytos vienašališkai. Praėjusiais metais Komisija priėmė vienuolika vienašališkų sprendimų.

Susijęs: „Šilutėje brangsta geriamasis vanduo ir nuotekų tvarkymas”

am.lrv.lt nuotr.

Konteinerių maisto atliekoms jau įsigyta, tačiau esą kol kas nėra kam jas perdirbti.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Pagal atliekų tvarkymo taisykles Šilutės rajono savivaldybė neprivalo surinkti maisto atliekų, tačiau yra įsigijusi 138 maisto rūšiavimo konteinerius. Prie naujai įrengiamų pusiau požeminių rūšiavimo aikštelių daugiabučių namų gyventojams skirta po du 240 litrų talpos konteinerius vienai aikštelei. Privačių namų gyventojams yra dalijami kompostavimo konteineriai ir suteikiama galimybė maisto atliekas kompostuoti“, – teigiama Šilutės rajono savivaldybės administracijos atsakyme į mūsų paklausimą.

Tačiau, anot savivaldybės administracijos, kada bus surenkamos maisto atliekos, neaišku, nes esą mūsų regione niekas neperdirba maisto atliekų. „Aplinkos ministerija atlieka galimybių studiją dėl maisto atliekų perdirbimo ir, kai paskelbs, žiūrėsime, kokios galimybės bus dėl maisto atliekų perdirbimo“, – toliau rašoma savivaldybės administracijos atsakyme.

Savivaldybės administracijos teigimu, kol kas nėra žinoma, kiek atsieis šios sistemos įdiegimas. Esą kaina paaiškės po to, kai bus žinomos maisto atliekų utilizavimo galimybės. „Jeigu išlaidos nebus didelės, tai ir rinkliavos (už buitinių atliekų surinkimą ir tvarkymą – red. pastaba) kaina nesikeis“, – žada savivaldybės administracija.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybė jau aštuntą kartą bandys aukcione parduoti Senąjį miesto muziejų. Pradinė pardavimo kaina siekia 81 tūkst. eurų. Tačiau, analitikų nuomone, turtą įsigyti galėtų tik patriotiškai nusiteikęs asmuo ar verslininkas, kuris norėtų išsaugoti pastatus.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Sigito Šepučio teigimu, pastatai miesto valdžios žinion perėjo 2017 metais. Tuomet ten veikęs Hugo Šojaus muziejus perdavė patalpas – muziejaus pastatą, arklides ir šulinį – savivaldybei.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Kadangi pagal Šilutės Hugo Šojaus muziejaus nuostatus Šilutėje, Lietuvininkų g. 36, pastatuose nebuvo numatoma vykdyti veiklos, jie savivaldybės tarybos sprendimu buvo įtraukti į Viešajame aukcione parduodamo Šilutės rajono savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą“, – 15min raštu atsakė rajono administracijos direktorius.

Šiuo metu turtas parduodamas už 81 tūkst. eurų – tai jau aštuntas organizuojamas aukcionas. Pirmo aukciono metu pradinė pardavimo kaina siekė 150 tūkst. eurų.

„Pastatų techninė būklė yra prasta, jų sutvarkymui reikalingos didžiulės investicijos, be to, vykdant pastatų statybos (remonto) darbus būtina atsižvelgti į tai, kad muziejaus pastatas yra valstybės saugoma nekilnojamoji kultūros vertybė“, – aiškino S.Šeputis.

Iš viso už 81 tūkst. eurų pradinę kaina aukcione parduodamas 276,28 kv. m ploto muziejus, kuris yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Taip pat 106 kv. m ploto arklidė, šulinys bei 20,23 arų žemės sklypas.

Aukcionas vyks nuo šių metų vasario 25 dienos iki 28 dienos.

Analitikai: objektas neturi jokių plėtros galimybių

Nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ analitikas Robertas Žulpa atkreipė dėmesį, kad nuo 1993 metų pastatas įregistruotas į valstybės saugomų Lietuvos kultūros paminklų sąrašą. Nustatytas vertybės apsaugos tikslas – saugoti viešam pažinimui ir naudojimui.

„Viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės vertingąsias savybes. Vadinasi, objektas praktiškai neturi jokių plėtros galimybių, o rekonstrukcijos ar remonto darbai atliekami pagal kultūros paveldo tvarkybos reglamentus“, – sakė jis.

Jo nuomone, be muziejaus, pastate galėtų įsikurti bendruomenės namai ar panašia veikla užsiimančios organizacijos.

„Verslas tokio turto greičiausiai nepirks, nes muziejaus ar kita visuomeninė veikla retai kada būna pelninga. Turbūt vienintelis realus objekto pirkėjas galėtų būti mecenatas, kuris pratęstų kultūrinę veiklą šiame pastate“, – kalbėjo R.Žulpa.

Galimas pirkėjas – patriotiškai nusiteikęs gyventojas

Tuo metu nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Klaipėdos biuro vadovui Aurimui Petrikui apmaudu, kad toks objektas nebus skirtas visuomeninei veiklai vykdyti.

„Būtų gražu, kad savivaldos pačios užimtų tokius objektus ir naudotų arba savo veiklai vykdyti arba kitai visuomeninei veiklai, įkurdinant ekspozicijas, muziejų, kitų liaudies renginių veiklai“, – kalbėjo jis.

A.Petriko nuomone, šis objektas gali sulaukti vietinių, patriotiškai nusiteikusių gyventojų arba verslininkų dėmesio, kurie norės išsaugoti istorinį kultūrinį paveldą, susijusį su šiuo pastatu.

„Susidomėjimo galima sulaukti iš vietinių, regioninių arba iš netolimų regionų gyventojų arba verslininkų, kuriems rūpi išsaugoti kultūrinę-istorinę reikšmę turintį pastatą. Tai nėra turtas – investicija ateities grąžai gauti. Tai yra vietinės istorijos ir jos simbolikos puoselėjanti vertybė“, – aiškino jis.

Bendrovės Klaipėdos biuro vadovo teigimu, kadangi muziejaus pastatas yra valstybės saugoma nekilnojamoji kultūros vertybė, tai tokio pastato priežiūrai ir išsaugojimui reikalingos didesnės investicijos nei įprastam pastatui.

„Pastatas turi saugotinų kultūros vertybių, todėl bet koks išorės ir vidaus remontas, pritaikymas kitai, o ne muziejinei veiklai, turi būti derinamas su atitinkamomis priežiūrą vykdančiomis valstybės institucijomis. Šių apribojimų ir reikalavimų išsiaiškinimas reikalauja gilesnės analizės, informacijos rinkimo ir laiko kaštų, kas gali daryti įtaką potencialaus pirkėjo sprendimui dėl šio turto įsigijimo ir kainos“, – mano jis.

Krašto paveldo gide nurodoma, kad pats namas statytas XIX amžiaus pabaigoje, o po karo 1949 metais jame įkurtas kraštotyros muziejus ir jame išsaugoti niokojamo Hugo Šojaus dvaro muziejaus eksponatai. Vėliau čia buvo surinkta tautodailės dirbinių, spaudinių, žemėlapių, etnografinių drabužių ir baldų. Teigiama, kad tai buvo pirmasis muziejus Klaipėdos krašte.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams 2019 metų vasario mėnesį kainuos 5,08 euro ct (su 9 proc. PVM) – 0,05 euro ct pigiau nei sausį.

Pinga ir karštas vanduo: dabar jis kainuoja 5,28 Eur/m3 (su 9 proc. PVM), vasario mėnesį kainuos 5,25 Eur/m3.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kitiems vartotojams šilumos kilovatvalandė kainuos 5,48 euro ct (su 21 proc. PVM), karšto vandens kubinis metras – 5,74 Eur (su 21 proc. PVM).

Palyginimui: 2018 metų vasarį šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams kainavo 4,88 euro ct, o karšto vandens kubinis metras – 5,14 Eur.

Stop kadras.

Lyginant su 2014 metais, Lietuvos savivaldybės tapo skaidresnės: 2018 m. jų skaidrumo vidurkis padidėjo nuo 56 iki 69 balų iš 100 galimų, rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) savivaldybių skaidrumo tyrimas.

Daugiausiai apie savo veiklą viešina Joniškio (94 balai) ir Alytaus (90 balai) rajonų savivaldybės, mažiausiai – Kalvarijos (39 balai), Trakų (46 balai) ir Pakruojo (46 balai) rajonų savivaldybės. Šilutė – ties viduriu (73 balai, 2014 m. buvo 61 balas).

Skaityti toliau

Šilutės rajono savivaldybės skaidrumo vertinimą ir rekomendacijas rasite čia: http://www.jurgiokepure.lt/tyrimas/2018/silutes-rajono.

Nors dauguma savivaldybių nenurodo, kokių pasiūlymų iš lobistų ir interesų grupių atstovų sulaukia tarybos nariai ir administracijos vadovai, įtakos darymas savivaldoje tapo skaidresnis. Prieš 4 metus nė viena savivaldybė neskelbė, su kuo susitinka jų vadovai, o 2018 m. tai viešino jau 30 savivaldybių.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Dauguma (57) savivaldybių nurodo, kaip galima pranešti apie galimus korupcijos atvejus, tačiau tik 3 iš 4 teigia, kad užtikrina pranešėjų duomenų konfidencialumą. Trys savivaldybės – Tauragės, Pakruojo ir Trakų raj. – apie galimybes pranešti nieko neskelbia.

Trečdalis savivaldybių nenurodo, kokias dovanas gali priimti jų darbuotojai, o kokių ne.

Tik kas 6 savivaldybė (iš viso 9 savivaldybės) finansines ataskaitas pateikia taip, kad jose veiktų kompiuterinė paieškos sistema, leidžianti analizuoti dokumentus ir ieškoti duomenų pagal raktinius žodžius.

Savivaldybės mažiausiai informacijos atskleidžia apie savivaldybių politikų ir administracijų vadovų interesus bei gyventojų galimybes dalyvauti priimant sprendimus.

Savivaldybės tarybos narių ir darbuotojų interesus išsamiausiai pristato Birštono, Joniškio raj. ir Telšių raj. savivaldybės (po 75 balus), antikorupcines priemones – Alytaus raj. ir Joniškio raj. savivaldybės (po 100 balų), apie viešuosius pirkimus geriausiai atsiskaito Joniškio raj. ir Klaipėdos miesto savivaldybės (po 100 balų), apie galimybes gyventojams dalyvauti savivaldybės veikloje – Alytaus, Joniškio ir Molėtų raj. savivaldybės (po 100 balų).

Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus TILS parengė rekomendacijas, kaip savivaldybės galėtų tapti skaidresnės. Jose siūloma užsibrėžti kelis svarbiausius antikorupcinius tikslus ir juos viešinti, užtikrinti galimybę saugiai pranešti apie negeroves, skelbti susitikimus su interesų grupėmis, finansinius duomenis skelbti atvirų duomenų formatu, viešinti gyventojų galimybes dalyvauti priimant sprendimus.

Tyrime vertinta, kiek informacijos savivaldybės teikia apie savo darbuotojus, tarybos veiklą, antikorupcines priemones, savivaldybių įmones ir bendroves, metinius biudžetus, viešuosius pirkimus ir gyventojų galimybes dalyvauti sprendimų priėmime. Analizuota, ar savivaldybės skelbia ne tik privalomą viešinti, bet ir papildomą informaciją apie savo veiklą.

Savivaldybių interneto svetainių analizę TILS atliko 2018 m. spalio – gruodžio mėn. Vertinimo rezultatai buvo siunčiami visoms savivaldybėms, joms sudaryta galimybė pradėti viešinti trūkstamą informaciją ir taip pakoreguoti savo įvertinimą. Šia galimybe pasinaudojo 53 savivaldybės. 2014 m. tai padarė 12 savivaldybių.

Vertinimo metodologija kurta pagal „Transparency International“ Portugalijos ir Slovakijos skyrių savivaldos skaidrumo tyrimus.

Šilutės rajono savivaldybės skaidrumo vertinimą ir rekomendacijas rasite čia: http://www.jurgiokepure.lt/tyrimas/2018/silutes-rajono.

Edvardo Lukošiaus nuotr.

Sausio 15-osios popietę šilutiškiai rinkosi prie Šilutės rajono savivaldybės pastato esančio paminklo, skirto 1923 m. įvykiams atminti.

Šiandien pirmą kartą vėliavos stiebu pakilo verslininko Vytauto Knapkio dovanota Mažosios Lietuvos vėliava.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Susirinkusieji buvo pasveikinti Gražvydo Railos atliekamu Mažosios Lietuvos himnu, prie paminklo pagarbą žuvusiesiems ir dalyvavusiems 1923-ųjų įvykiuose atidavė Karo prievolės komplektavimo poskyrio atstovai, taip pat Šilutės šaulių kuopa.

„Šiandien susirinkome paminėti ypatingą ir reikšmingą datą mūsų kraštui. Tai vienas reikšmingiausių Lietuvos įvykių, kai jaunos valstybės Vyriausybė sugebėjo diplomatiškai, taip pat ir karine jėga prijungti Klaipėdos kraštą. Norint augti jaunai valstybei, būti pripažintai, jai buvo būtinas uostas. Tai labai toliaregiškas matymas Lietuvos valstybės augime. Dabar tai kraštas, reprezentuojantis visą Lietuvos valstybę“, – renginio metu kalbėjo Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus muziejininkas archeologas Mantas Užgalis pristatė Klaipėdos krašto istorijos vingius iki dienos, kai nuspręsta jį prijungti prie Didžiosios Lietuvos ir tapti valstybe, turinčia savą uostą. „Šiandien minine 96-ąsias sukilimo metines, kai dėl tuometės valdžios ryžto ir sukilimo organizavimo Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos“, – kalbėjo M. Užgalis.

Renginio metu prie paminklo padėta simbolinė gėlių puokštė, simbolizuojanti Lietuvos vėliavos spalvas – žalia, geltona, raudona, uždegtos žvakės, patriotines dainas atliko mišrus politinių kalinių ir tremtinių choras „Pamario aidas“ (vad. Nijolė Sniečkuvienė).

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šilutė diktuoja naują madą: Laisvės gynėjų diena čia tampa bažnytiniu renginiu.

Laisvės gynėjų dienai skirtas renginys Šilutėje šį sekmadienį vyko vietos katalikų bažnyčioje: po mišių buvo sakomos proginės kalbos (žodį tarė ir tikras meras), koncertavo mėgėjų meno kolektyvai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Daug nesiplečiant

Tikrai nesinori nieko įžeisti, tačiau kodėl reikėjo viską suplakti į vieną?
Nejaugi Laisvės gynėjų diena jau tapo vienų katalikų reikalu?
Nuo kada?
Gali pamanyti, kad kitoms konfesijoms atstovaujantys tikintieji arba ateistai mažiau myli Lietuvą, mažiau brangina jos laisvę.
Vargu bau.
O tam tikrais atvejais, ypač kalbant apie atskiras personas, galbūt net ir atvirkščiai.
Tai kam reikėjo viską suplakti į vieną?
Gal tikėtasi, kad daugiau šilutiškių pamatys tai, ką norėta jiems parodyti, kad daugiau jų išgirs tai, ką norėta jiems pasakyti?
O gal, kaip dažnai nutinka mūsų platumose, ir vėl buvo pasukta lengviausiu keliu?
Kad ir kaip (ir kodėl) ten buvo sumanyta, vis dėlto organizatoriams iš Šilutės kultūros ir pramogų centro nederėtų pamiršti, kad Laisvės gynėjų diena – ne vienų katalikų reikalas.
Tokia yra mano nuomonė.

Be pykčio,
Orestas

Taip daryti negalima. (www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Specialūs didelės talpos konteineriai nupuoštoms eglutėms Šilutės mieste pastatyti Parko gatvėje (prie Šilutės kultūros ir pramogų centro), Cintjoniškių gatvėje (prie turgavietės) ir Geležinkelio gatvėje (prie UAB „Agrochema“), praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šie konteineriai skirti tik eglutėms surinkti, kitų atliekų į juos mesti negalima.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sprendimą, ką daryti su neseniai įsigyta buvusia Šilutės bioetanolio įmone, naujieji savininkai žada priimti per vienus metus.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Buvusios Šilutės bioetanolio gamybos įmonės „Biofuture“ turtą praėjusių metų gruodį už neskelbiamą sumą įsigijo „Kurana“, bioetanolį, biodujas, elektros ir šilumos energiją Pasvalio rajone gaminanti bendrovė („Trumpai: parduota!“).
Tačiau džiūgauti, kad šioje įmonėje bus atnaujinta gamyba ir Šilutėje bus įkurta naujų darbo vietų, dar per anksti.
Mat, kaip teigia UAB „Kurana“ Administracijos padalinio vadovė Neringa Čergelytė, atsakydama į mūsų paklausimą el. paštu, „metų bėgyje bus atlikta esamos situacijos analizė ir priimti sprendimai dėl įsigytos gamyklos“.

tavorobotas.lt nuotr.

Šilutiškio Eivano Maksvyčio siekis, kad Šilutė taptų robotikos centru, įvertintas „Globalios Lietuvos“ apdovanojimu.

Iškilmingoje ceremonijoje Nacionalinėje Filharmonijoje apdovanoti žmonės, kurių dėka į Lietuvą buvo pritrauktos didžiausios investicijos, kurie atvedė į mūsų šalį tarptautines inovacijas, padėjo Lietuvos verslams plėsti užsienio rinkose ir garsino Lietuvos vardą pasaulyje, praneša interneto žiniasklaida.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vienas iš apdovanojimų įteiktas šilutiškiui E. Maksvyčiui – už tarptautinės patirties sklaidą regionams. Po ilgų darbo metų Švedijos, Japonijos IT bendrovėse sugrįžęs programuotojas Šilutės pirmojoje gimnazijoje įkūrė Inovacijų ir robotikos centrą. Nuosavomis lėšomis E. Maksvyčio įkurta laboratorija yra išskirtinė visoje šalyje.

Daugiau apie „Globalios Lietuvos“ apdovanojimų įteikimą: LRT.lt: „Iškilmingai apdovanoti nusipelnę pasaulio lietuviai“

Interviu su E. Maksvyčiu: LRT.lt: „Šilutėje robotų mokyklą įkūręs iš Švedijos grįžęs programuotojas – tarp nominantų „Globalios Lietuvos apdovanojimuose““

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams 2019 metų sausio mėnesį kainuos 5,13 euro ct (su 9 proc. PVM) – 0,32 euro ct pigiau nei gruodį.

Pinga ir karštas vanduo: dabar jis kainuoja 5,44 Eur/m3 (su 9 proc. PVM), sausio mėnesį kainuos 5,28 Eur/m3.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kitiems vartotojams šilumos kilovatvalandė kainuos 5,88 euro ct (su 21 proc. PVM), karšto vandens kubinis metras – 5,77 Eur (su 21 proc. PVM).

Palyginimui: 2018 metų sausį šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams kainavo 4,89 euro ct, o karšto vandens kubinis metras – 5,20 Eur.