Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Atmatos upės, Šyšos upės ties Šilutės miesto Darbininkų kvartalu ir Kuršių marių ties Kintais maudyklų vandens mikrobiologinės taršos rodikliai birželio 23 d., kai buvo paimti mėginiai, atitiko Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reglamentuotas privalomas vertes.
Rajone
Nemuno deltos regioninis parkas leidyklos „Terra Publica“ įvertintas kaip šeimai palanki lankytina vietovė.
2014-ieji – Šeimos metai. Todėl VšĮ leidykla „Terra Publica“ parengė ir išleido specialų kelionių vadovą „Po Lietuvą su šeima“. Šiais metais visuomenei į vietinį turizmą siūloma pažvelgti kiek kitaip – per šeimai palankių vietovių prizmę.
Birželio 21 d. Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčioje pamaldų metu buvo pristatyta Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Katyčių filialo parengta dokumentikos paroda „Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčia istorijos verpetuose”, pašventinti prieš trejus metus iš Vokietijos atgabenti vargonai.
Trečiadienio pavakarę, apie 17 val., Švėkšnoje ir Inkakliuose stiprų lietų su perkūnija palydėjo kruša, praneša portalas www.sveksnosnaujienos.lt.
Netoli Uostadvario gyvenvietės liepsnojo marių pakrantė.
Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Atmatos upės, Šyšos upės ties Šilutės miesto Darbininkų kvartalu ir Kuršių marių ties Kintais maudyklų vandens mikrobiologinės taršos rodikliai birželio 9 d., kai buvo paimti mėginiai, atitiko Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reglamentuotas privalomas vertes.
Svajonės pačios nesipildo – jas pildome mes patys.
Pirmoji Kęstučio Laukevičiaus pažintis su senovine portugalų žvejų valtimi dore įvyko maždaug prieš 4 metus, kai vienas bičiulis parodė jam savo pasidirbtąją ir papasakojo, kada ir kur tokios buvo naudojamos. Toji medinukė taip sudomino rusniškį kaimo turizmo sodybos šeimininką, kad jis užsinorėjo ir pats tokią pasistatyti.
Nuo birželio pradžios įsigaliojo dviejų žvejams mėgėjams aktualių teisės aktų pakeitimai, praneša Nemuno deltos regioninio parko direkcija.
Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos apraše nurodyta, kad Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose, išskyrus esančius Nemuno priešakinės deltos gamtiniame rezervate, Krokų lankos botaniniame -zoologiniame draustinyje, taip pat Kuršių marias tarp Atmatos ir Skirvytės upių mažesniu kaip 1 km atstumu nuo kranto, Kniaupo
Prieš porą mėnesių Šilutės miškų urėdo pareigas pradėjęs eiti Vaidas Bendaravičius susitiko su švėkšniškiais, praneša portalas www.sveksnosnaujienos.lt.
Naujasis Pamario miškų šeimininkas į F. Bajoraičio bibliotekos Švėkšnos skyrių atvyko ne tuščiomis, bibliotekos šeimininkei Danutei Litvinienei jis įteikė keletą vertingų knygų. Svečią atlydėjo pavaduotojas Arūnas Skirbutis bei puikiai švėkšniškiams pažįstamas Švėkšnos girininkijos girininkas Algirdas Tamašauskas.
Šiomis dienomis Šilutės rajone vyksta tarptautinis seminaras, skirtas pasidalinti gerąja praktika atkuriant aukštapelkes.
Seminare dalyvauja 50 Lietuvos ir užsienio gamtosaugininkų, aukštapelkes tyrinėjančių ir jas atkuriančių specialistų.
Bus skaitomi pranešimai, pristatantys pelkių atkūrimo projektus Pabaltijo šalyse, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Danijoje. Paskutinę seminaro dieną bus organizuojama išvyka į Aukštumalą, kurioje VšĮ „Gamtos paveldo fondas“ pristatys ir aptars preliminarius Aukštumalos aukštapelkės hidrologinio režimo atkūrimo sprendinius. Taip pat
Švėkšniškių verslininkų pastangos atgaivinti daugiau kaip prieš 130 metų statytą Genovaitės vilą duoda pirmųjų vaisių: jau nuo šio šeštadienio čia pradedami rengti įvairūs pokyliai.
Anot Kęstučio Paulausko, kartu su Antanu Martinkumi išsinuomojusio garsiai grafų Platerių giminei priklausantį nekilnojamąjį turtą, viloje bus rengiamos vestuvės, bendramokslių susitikimai, kitokie renginiai.
Vėliau vienoje iš vilos patalpų verslininkai ketina įkurti Platerių giminės daiktų muziejų.
Jau buvo rašyta apie vasario mėnesį vykusį Pasaulinės pelkių dienos renginį Nemuno deltoje. Trumpai galima priminti: 5 Šilutės rajono mokyklų komandos tarpusavyje varžėsi, atsakinėdami į viktorinos klausimus pelkių tematika. Žinoma, buvo išaiškinti ir apdovanoti nugalėtojai bei prizininkai. Tačiau nuskriaustųjų neliko, nes UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“ direktorius pakvietė visus renginio dalyvius pasivažinėti įmonės traukinuku po eksploatuojamą Aukštumalos aukštapelkės dalį.
Dariaus svajonių namas stovės viename iš Šilutės rajono kaimų. Namą jis rengiasi statyti iš šiaudinių kitkų, rašoma portale statybunaujienos.lt.
„Namuko karkasas bus iš medžio, užpildytas šiaudais ir tinkuotas iš abiejų pusių molio tinku“, – pasakojo jis.
Nemuno deltos regioninio parko (toliau – NDRP) direkcija dėkoja renginio partneriams ir rėmėjams.
Saulėtą, šiltą ir gražų gegužės 24 dienos šeštadienį pirmą kartą Uostadvaryje įvyko laivų paradas. Parado pradžioje rusniškis laivadirbys Simas Knapkis kapitonams pravedė instruktažą. Renginys prasidėjo kapitonų eisena, kurią palydėjo Gražvydo Railos trimitas. Visus susirinkusius sveikino Nemuno deltos regioninio parko direktorius Vaidas Pavilonis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, Šilutės rajono savivaldybės meras Šarūnas Laužikas. Pirmajame laivų parade skambėjo intriguojantis „Vėtrungių kelio“ projekto
Beveik prieš metus, 2013 – ųjų gegužės pabaigoje, pralaužtos Degučių užtvankos atnaujinimo darbai atsieis daugiau kaip 600 tūkstančių litų.
Pasak Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojo Povilo Budvyčio, kuruojančio melioracijos reikalus rajone, apie 500 tūkst. Lt Degučių užtvankos atstatymui skirta iš melioracijos įrenginių priežiūrai ir remontui skirtų lėšų, o 150 tūkst. Lt dar pernai rudenį buvo gauta iš Valstybės rezervo.
Dėl užtvankos avarijos išdžiūvusio tvenkinio dugnas buvo išvalytas dar pernai metais. Dabar vykdomi užtvankos atstatymo darbai. Anot P. Budvyčio,
Kelionė iš Pakalnės į laivų paradą Uostadvaryje senovine burvalte su R. Plikšniu.
Parade Uostadvaryje dalyvavo apie 70 įvairių laivų…
Aukštumala yra pirmoji aukštapelkė Lietuvoje, kurios ekologija ir augalija 1902 metais buvo aprašyta mokslinėje vokiečių botaniko C. A. Vėberio monografijoje. Aukštapelkėje jau daugiau nei šimtmetį (nuo 1882 m.) išgaunamos durpės.
Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, pirmasis detalus durpyno geologinis tyrimas buvo atliktas 1948 metais, o 1963 m. buvo parengta Aukštumalos durpyno detalių tyrinėjimų techninė ataskaita, kurioje nurodoma, kad detaliai išžvalgyti durpyno ištekliai 2 471 ha plote sudaro 18 782 tūkst. tonų.
Atliktų naujų daugiau kaip 500 tyrimų duomenimis, uolienose daugiau susidarė skysti angliavandeniliai (skalūnų nafta) nei dujiniai. Tik vieno – Ramučiai-1 gręžinio (Šilutės apylinkėse) duomenys rodė, kad organinė medžiaga galėjo pasiekti kondensato ir drėgnų dujų brandumą. Atsižvelgiant į šiuos duomenis buvo padaryta prielaida, kad iš viso uolienose generuoto angliavandenilių kiekio 70 proc. galėjo sudaryti skysti angliavandeniliai (nafta) ir 30 proc. – dujiniai angliavandeniliai, praneša Aplinkos ministerija.
Krašto apsaugos ministerija informuoja, kad kasmetinės tarptautinės Specialiųjų operacijų pajėgų pratybos „Liepsnojantis kalavijas“ šiais metais vyks visoje Lietuvos teritorijoje bei teritoriniuose vandenyse, taip pat ir Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje.
„Fronto linija“ Šilutės rajoną kirs kitos savaitės antroje pusėje. Tačiau, kaip teigia organizatoriai, civiliams įprasto gyvenimo šios pratybos neturėtų sutrikdyti.
Pratybas organizuoja ir joms vadovauja Lietuvos Specialiųjų operacijų pajėgos.























