Edvardo Jurjono nuotr.Greitai sueis mėnuo, kai Šyšos upės žemupyje, ties to paties pavadinimo kaimu, masiškai gaišo žuvys. Tačiau Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – KRAAD) dar negali pateikti oficialios išvados, dėl ko kilo ši ekologinė nelaimė.
Žuvys Šyšos upėje ėmė gaišti per ilgąjį šventinį savaitgalį, iš karto po Joninių, – per savaitę iš upės buvo išgriebta apie 150 kilogramų kritusios žuvies – 10 kartų daugiau nei po praeitų metų liepą Šyšoje sukeltos ekologinės nelaimės.
Pastarosios ekologinės nelaimės židinyje ir kitose Šyšos upės vietose pasemtame vandenyje (iš viso buvo paimti 8 mėginiai – red. pastaba) Jūrinių tyrimų centras biologinių ir cheminių teršalų neaptiko. Užtat deguonies kiekis upės vandenyje ties Šyšos kaimu po Joninių buvo smarkiai sumažėjęs.
Todėl, anot KRAAD direktoriaus Andriaus Kairio, šiuo metu tiriama versija, kad žuvys Šyšos žemupyje galėjo išgaišti dėl deguonies stygiaus vandenyje, kurį esą galėjo sukelti iš Šyšos polderio į upę pumpuojamas vanduo su nuline deguonies koncentracija.
Nusausinimo sistemas – polderius Šilutės rajone tvarko ir prižiūri bendrovė “Šilutės polderiai”. Šios bendrovės atstovai tvirtina, kad prieš ekologinę nelaimę Šyšos polderio siurblinė nebuvo įjungta. Tuo tarpu “Šilutės ETA žinių” šaltinių aplinkos apsaugos departamente teigimu, prieš Jonines polderio vandens perteklius vis dėlto buvo pumpuojamas į upę per siurblinę ties Šyšos kaimu.
Galutinę išvadą, kas po Joninių Šyšos upės žemupyje galėjo sukelti ekologinę nelaimę, departamentas žada pateikti artimiausiomis dienomis.
Kokio0s nesąmonės. Kai iš polderių bėga vanduo būna tamsus ir nedvokia išrūgomis, ko negalėčiau pasakyti apie pastarąjį kartą ir vanduo buvo balzganas.
Įvertink komentarą:
1 
1